21994A1223(05)

Sutartis dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo

Valstybės narės,

Patvirtindamos, kad jokiai valstybei narei neturi būti kliūčių imtis priemonių, reikalingų žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybės ar sveikatos apsaugai arba jas įgyvendinti, laikantis reikalavimo, kad šios priemonės nebūtų taikomos tokiu būdu, kuris reikštų savavališką ar nepateisinamą diskriminaciją tarp valstybių narių, kuriose vyrauja tokios pat sąlygos, arba paslėptą apribojimą tarptautinei prekybai;

Siekdamos pagerinti žmonių sveikatą, gyvūnų sveikatą bei fitosanitarinę būklę visose valstybėse narėse;

Pažymėdamos, jog sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės dažnai taikomos dvišalių sutarčių ar protokolų pagrindu;

Siekdamos sukurti daugiašalę taisyklių bei elgsenos sistemą, kuria vadovaujantis būtų rengiamos, priimamos bei įgyvendinamos sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės, kad iki minimumo būtų sumažintas jų neigiamas poveikis prekybai;

Pripažindamos tarptautinių standartų, gairių ir rekomendacijų svarbą šioje srityje;

Siekdamos toliau tarp valstybių narių naudoti suderintas sanitarines ir fitosanitarines priemones, pagrįstas tarptautiniais standartais, gairėmis bei rekomendacijomis, kurias parengė atitinkamos tarptautinės organizacijos, įskaitant Codex Alimentarius komisiją, Tarptautinį epizootijos biurą bei atitinkamas tarptautines ir regionines organizacijas, veikiančias Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos sistemoje, nereikalaudamos, kad valstybės narės pakeistų savo įprastą žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybės ar sveikatos apsaugos lygį;

Pripažindamos, jog besivystančios valstybės narės gali susidurti su tam tikrais sunkumais dėl importuojančių valstybių narių sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių laikymosi, o dėl to ir rinkos atvėrimo, taip pat dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių savo teritorijoje formulavimo ir taikymo, ir siekdamos paremti besivystančių šalių pastangas šioje srityje;

Todėl siekdamos patobulinti GATT 1994 nuostatų, susijusių su sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių naudojimu, o ypač XX straipsnio b punkto [1] nuostatų taikymo taisykles,

susitaria:

1 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Ši Sutartis taikoma visoms sanitarinėms ir fitosanitarinėms priemonėms, kurios gali tiesiogiai ar netiesiogiai veikti tarptautinę prekybą. Tokios priemonės turi būti rengiamos ir taikomos pagal šios Sutarties nuostatas.

2. Šioje Sutartyje taikomi A priede pateikti terminų apibrėžimai.

3. Priedai yra neatsiejama šios Sutarties dalis.

4. Jokios šios Sutarties nuostatos nekeičia valstybių narių teisių, numatytų Sutartyje dėl techninių prekybos barjerų, priemonių, kurios neįeina į šios Sutarties taikymo sritį, atžvilgiu.

2 straipsnis

Pagrindinės teisės ir pareigos

1. Valstybės narės turi teisę imtis sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių, reikalingų žmonių, gyvūnų ir augalų gyvybės ar sveikatos apsaugai, su sąlyga, kad tokios priemonės neprieštaraus šios Sutarties nuostatoms.

2. Valstybės narės užtikrina, kad kiekviena sanitarinė ar fitosanitarinė priemonė būtų taikoma tiktai lygiu, būtinu apsaugoti žmonių, gyvūnų ir augalų gyvybę ar sveikatą, būtų moksliškai pagrįsta ir nebūtų taikoma be pakankamo mokslinio pagrindimo, išskyrus atvejus, numatytus 5 straipsnio 7 dalyje.

3. Valstybės narės užtikrina, kad jų sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės nebūtų savavališkai ar nepateisinamai nediskriminuotų valstybių narių, kuriose egzistuoja identiškos ar panašios sąlygos, įskaitant jų pačių bei kitų valstybių narių teritorijas. Sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės netaikomos tokiu būdu, kuris taptų paslėptu apribojimu tarptautinei prekybai.

4. Sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės, kurios atitinka šios Sutarties nuostatas, laikomos atitinkančiomis valstybių narių pareigas pagal GATT 1994 nuostatas, susijusias su sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių naudojimu, ypač XX straipsnio b punkto nuostatas.

3 straipsnis

Suderinimas

1. Siekdamos kiek įmanoma platesniu mastu suderinti sanitarines ir fitosanitarines priemones, valstybės narės savo sanitarines ir fitosanitarines priemones grindžia tarptautiniais standartais, gairėmis ar rekomendacijomis, kur jos yra, jeigu šioje Sutartyje, ypač šio straipsnio 3 dalyje, nenumatyta kitaip.

2. Sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės, kurios atitinka tarptautinius standartus, gaires ar rekomendacijas, laikomos būtinomis žmonių, gyvūnų ir augalų gyvybės ar sveikatos apsaugai ir, manoma, derinasi su atitinkamomis šios Sutarties ir GATT 1994 nuostatomis.

3. Valstybės narės gali įsivesti ar naudoti sanitarines ar fitosanitarines priemones, kurios būtų aukštesnio sanitarinio ar fitosanitarinio apsaugos lygio negu tas, kuris būtų pasiektas priemonėmis, grindžiamomis atitinkamais tarptautiniais standartais, gairėmis ar rekomendacijomis, jeigu tam yra mokslinis pagrindimas arba jeigu to prireikia dėl tokio sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygio, kurį valstybė narė nustato esant tinkamą pagal atitinkamas 5 straipsnio 1–8 dalių nuostatas [2]. Nepaisant to, kas pasakyta aukščiau, nė viena priemonė, dėl kurios sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygis skiriasi nuo lygio, kurį būtų galima pasiekti priemonėmis, besiremiančiomis tarptautiniais standartais, gairėmis ar rekomendacijomis, neturi prieštarauti nė vienai kitai šios Sutarties nuostatai.

4. Valstybės narės, kiek leidžia jų išgalės, visapusiškai dalyvauja atitinkamų tarptautinių organizacijų bei joms pavaldžių struktūrų, ypač Codex Alimentarius komisijos, Tarptautinio epizootijos biuro bei tarptautinių ir regioninių organizacijų, veikiančių Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos sistemoje, darbe, skatindamos šiose organizacijose standartų, gairių ir rekomendacijų rengimą bei reguliarų peržiūrėjimą, atsižvelgiant į visus sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių aspektus.

5. Sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių komitetas, numatytas 12 straipsnio 1 ir 4 dalyse (šioje Sutartyje vadinamas Komitetu), nustato tvarką, kaip kontroliuoti tarptautinio suderinimo procesą ir koordinuoti pastangas šioje srityje su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis.

4 straipsnis

Lygiavertiškumas

1. Valstybės narės pripažįsta kitų valstybių narių sanitarines ir fitosanitarines priemones lygiavertėmis, net jeigu tos priemonės skiriasi nuo jų pačių priemonių ar nuo tų, kurias taiko kitos valstybės narės, prekiaujančios tuo pačiu produktu, jeigu eksportuojanti valstybė narė objektyviai parodo importuojančiai valstybei narei, jog jos priemonės pasiekia importuojančios valstybės narės atitinkamą sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygį. Šiuo tikslu, esant prašymui, importuojančiai valstybei narei turi būti sudaromos priimtinos sąlygos atlikti patikrinimą, bandymus ir kitas su tuo susijusias procedūras.

2. Valstybės narės, gavusios prašymą, pradeda konsultacijas siekdamos sudaryti dvišalius bei daugiašalius susitarimus dėl nurodytų sanitarinių ar fitosanitarinių priemonių lygiavertiškumo pripažinimo.

5 straipsnis

Rizikos įvertinimas ir atitinkamo sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygio nustatymas

1. Valstybės narės užtikrina, kad jų sanitarinių ar fitosanitarinių priemonių pagrindas yra priklausomai nuo sąlygų atliktas žmonių, gyvūnų ir augalų gyvybės ar sveikatos rizikos įvertinimas, atsižvelgiant į atitinkamų tarptautinių organizacijų parengtus rizikos įvertinimo metodus.

2. Įvertindamos riziką valstybės narės atsižvelgia į turimą mokslinį pagrindą; atitinkamus procesus bei gamybos būdus; atitinkamus tikrinimo, atrankos bei bandymų metodus; tam tikrų ligų ar kenkėjų paplitimą; teritorijas, kuriose neužregistruota kenkėjų ar ligų; atitinkamas ekologines bei aplinkosaugines sąlygas; karantiną ar kitokį režimą.

3. Įvertindamos riziką gyvūnų arba augalų gyvybei ar sveikatai ir nustatydamos priemones, kurios turi būti taikomos pasiekti atitinkamam sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos nuo tokios rizikos lygiui, valstybės narės atsižvelgia į šiuos ekonominius veiksnius: potencialią žalą dėl gamybos ar pardavimų praradimo, sukelto atsiradus, įsitvirtinus ar paplitus kenkėjui ar ligai; kontrolės ar išnaikinimo importuojančios valstybės narės teritorijoje sąnaudas; santykinį sąnaudų efektyvumą alternatyviems rizikos sumažinimo būdams.

4. Valstybės narės, nustatydamos atitinkamą sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygį, turėtų atsižvelgti į tikslą sumažinti iki minimumo neigiamą tokių priemonių poveikį prekybai.

5. Norėdama būti nuosekli, siekiant atitinkamo sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos nuo rizikos žmonių, gyvūnų ir augalų gyvybei ar sveikatai lygio, kiekviena valstybė narė vengia savavališkų ar nepateisinamų skirtumų tarp apsaugos lygių, kuriuos ji mano esant tinkamus skirtingose situacijose, jeigu tokie skirtumai sąlygoja diskriminaciją ar paslėptą apribojimą tarptautinei prekybai. Valstybės narės bendradarbiauja su Komitetu pagal 12 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, kai rengiamos taisyklės tolesniam praktiniam šios nuostatos įgyvendinimui. Rengdamas taisykles, Komitetas atsižvelgia į visus svarbius veiksnius, įskaitant išskirtinį rizikos, kurios savanoriškai imasi žmonės savo sveikatos atžvilgiu, pobūdį.

6. Nepažeidžiant 3 straipsnio 2 dalies, įvesdamos ar taikydamos sanitarines ar fitosanitarines priemones, kurios reikalingos atitinkamam sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygiui pasiekti, valstybės narės užtikrina, kad tokios priemonės nebūtų ribojančios prekybą daugiau negu reikia tam, kad galima būtų pasiekti atitinkamą sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygį, atsižvelgiant į technines ir ekonomines galimybes [3].

7. Tais atvejais, kai tinkamas mokslinis pagrindimas nepakankamas, valstybė narė gali laikinai įsivesti sanitarinę ar fitosanitarinę priemonę turimos tinkamos informacijos pagrindu, įskaitant informaciją, gaunamą iš atitinkamų tarptautinių organizacijų, taip pat informaciją apie sanitarines ar fitosanitarines priemones, kurias taiko kitos valstybės narės. Tokiomis aplinkybėmis valstybės narės stengiasi gauti papildomos informacijos, kurios reikia objektyvesniam rizikos įvertinimui, ir sanitarinę ar fitosanitarinę priemonę peržiūri per pakankamą laikotarpį.

8. Kai valstybė narė turi pagrindo manyti, kad kitos valstybės narės įvesta ar taikoma tam tikra sanitarinė ar fitosanitarinė priemonė riboja arba gali riboti jos eksportą ir ta priemonė nėra paremta atitinkamais tarptautiniais standartais, gairėmis ar rekomendacijomis, arba tokių standartų, gairių ar rekomendacijų nėra, ji gali prašyti, kad valstybė narė, taikanti tą priemonę, paaiškintų tokios sanitarinės ar fitosanitarinės priemonės taikymo priežastis, ir pastaroji turi pateikti tokį paaiškinimą.

6 straipsnis

Pritaikymas regiono sąlygoms, įskaitant teritorijas, kuriose neužregistruota kenkėjų nei ligų, bei teritorijas, kurios mažai užkrėstos kenkėjais ar ligomis

1. Valstybės narės užtikrina, kad jų sanitarinės ar fitosanitarinės priemonės būtų pritaikytos teritorijos – visos šalies ar šalies dalies, ar kelių šalių, ar jų dalių – iš kur produktas kilęs arba kur produktas yra vežamas, sanitarinėms ar fitosanitarinėms charakteristikoms. Įvertindamos regiono sanitarines ar fitosanitarines charakteristikas valstybės narės, inter alia, atsižvelgia į konkrečių ligų ar kenkėjų paplitimo lygį, esamas išnaikinimo ar kontrolės programas ir atitinkamus kriterijus ar taisykles, kurie gali būti parengti atitinkamos tarptautinės organizacijos.

2. Valstybės narės ypač pripažįsta tokias sąvokas kaip teritorijos, kuriose neužregistruota kenkėjų nei ligų, bei teritorijos, kurios mažai užkrėstos kenkėjais ar ligomis. Tokių teritorijų nustatymas remiasi tokiais veiksniais kaip geografija, ekosistemos, epidemiologinė priežiūra bei sanitarinės ar fitosanitarinės kontrolės efektyvumas.

3. Eksportuojančios valstybės narės, teigiančios, kad jų šalies teritorijoje esančiose srityse neužregistruota kenkėjų nei ligų arba jos yra mažai užkrėstos kenkėjais ar ligomis, pateikia reikalingus tam įrodymus, kad objektyviai įrodytų importuojančiai valstybei narei, kad tokios teritorijos yra ir tikriausiai toliau liks teritorijomis, kuriose neužregistruota kenkėjų nei ligų, ar kad jos yra mažai užkrėstos kenkėjais ar ligomis. Šiuo tikslu importuojančios valstybės narės prašymu jai turi būti suteikiama galimybė patikrinti, atlikti bandymus ir kitas atitinkamas procedūras.

7 straipsnis

Viešumas

Valstybės narės praneša apie savo sanitarinių ar fitosanitarinių priemonių pakeitimus ir suteikia informacijos apie savo sanitarines ar fitosanitarines priemones pagal B priedo nuostatas.

8 straipsnis

Kontrolės, patikrinimo ir patvirtinimo procedūros

Valstybės narės vadovaujasi C priedo nuostatomis įgyvendindamos kontrolės, patikrinimo ir patvirtinimo procedūras, įskaitant nacionalines priedų naudojimo sankcionavimo arba teršalų maiste, gėrimuose ir pašaruose leistinų ribų nustatymo sistemas, ir kitais atžvilgiais užtikrina, kad jų procedūros atitiktų šios Sutarties nuostatas.

9 straipsnis

Techninė pagalba

1. Valstybės narės susitaria palengvinti techninės pagalbos suteikimą kitoms valstybėms narėms, ypač besivystančioms valstybėms narėms, dvišaliu pagrindu arba per atitinkamas tarptautines organizacijas. Tokia pagalba galima, inter alia, perdirbamosios pramonės technologijų srityje, mokslinių tyrimų bei infrastruktūros srityje, įskaitant nacionalinių reguliavimo struktūrų kūrimą, ir gali vykti patarimų, kreditavimo, dotacijų ir negrąžinamų paskolų forma, įskaitant tuo tikslu reikalingas technines žinias bei patirtį, mokymą ir įrangą, kad tokios šalys galėtų prisitaikyti ir laikytis sanitarinių ar fitosanitarinių priemonių, kurios būtinos pasiekti atitinkamam sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygiui tų šalių eksporto rinkose.

2. Kai reikia didelių investicijų, kad eksportuojanti besivystanti valstybė narė galėtų įvykdyti sanitarinius ar fitosanitarinius importuojančios valstybės narės reikalavimus, pastaroji svarsto klausimą dėl suteikimo tokios techninės pagalbos, kuri leistų besivystančiai valstybei narei išlaikyti ir išplėsti savo galimybes įeiti į rinką su atitinkamu produktu.

10 straipsnis

Specialus ir diferencinis režimas

1. Rengdamos ir taikydamos sanitarines ar fitosanitarines priemones valstybės narės atsižvelgia į atitinkamus besivystančių valstybių narių, o ypač į mažiausiai išsivysčiusių valstybių narių, poreikius.

2. Kur atitinkamas sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygis leidžia etapais įdiegti naujas sanitarines ar fitosanitarines priemones, reikalavimų atitikimui įgyvendinti sutariamas ilgesnis laikotarpis produktų, kuriais suinteresuotos besivystančios valstybės narės, atžvilgiu, taip remiant jų eksporto galimybes.

3. Siekiant užtikrinti, kad besivystančios valstybės narės galėtų laikytis šios Sutarties nuostatų, Komitetui suteikiama teisė ribotą laiką daryti tokioms šalims jų prašymu tam tikras išimtis, atleidžiant nuo šioje Sutartyje numatytų visų arba dalies pareigų vykdymo, priklausomai nuo tų šalių finansinių, prekybos ir plėtros poreikių.

4. Valstybės narės turėtų skatinti ir lengvinti aktyvų besivystančių valstybių narių dalyvavimą atitinkamose tarptautinėse organizacijose.

11 straipsnis

Konsultacijos ir ginčų sprendimas

1. GATT 1994 XXII ir XXIII straipsnių nuostatos, išplėstos ir taikomos pagal Susitarimą dėl ginčų sprendimo, taikomos konsultacijoms ir ginčų sprendimui pagal šią Sutartį, išskyrus atvejus, kurie specialiai Sutartyje numatyti kaip spręstini kitokiu būdu.

2. Iškilus ginčui pagal šią Sutartį moksliniais ar techniniais klausimais kolegija turėtų prašyti patarimo ekspertų, kuriuos kolegija parinktų konsultuodamasi su besiginčijančiomis šalimis. Tuo tikslu kolegija, jei mano esant reikalinga, gali įkurti patariamąją technikos ekspertų grupę arba prašant kuriai nors iš besiginčijančių šalių, ar savo pačios iniciatyva, konsultuotis su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis.

3. Jokios šios Sutarties nuostatos nesumažina valstybių narių teisių, kurias suteikia kitos tarptautinės sutartys, įskaitant teisę kreiptis dėl įtakos darymo ar taikyti ginčų sprendimo mechanizmus, kuriuos taiko kitos tarptautinės organizacijos ar kurie numatyti kokioje nors tarptautinėje sutartyje.

12 straipsnis

Administravimas

1. Reguliarioms konsultacijoms įkuriamas Sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių komitetas. Jis vykdo funkcijas, kurios yra reikalingos, kad būtų įgyvendintos šios Sutarties nuostatos ir būtų pasiekti jos tikslai, ypač suderinimo atžvilgiu. Komitetas sprendimus priima konsensuso pagrindu.

2. Komitetas skatina ad hoc konsultacijas ar derybas tarp valstybių narių konkrečiais sanitarijos ar fitosanitarijos klausimais. Komitetas skatina visas valstybes nares taikyti tarptautinius standartus, gaires ar rekomendacijas ir šiuo tikslu remia technines konsultacijas ir tyrimą, siekdamas didinti koordinaciją ir integraciją tarp tarptautinių ir nacionalinių sistemų ir požiūrių, kaip patvirtinti maistinių priedų naudojimą ar kaip nustatyti leistinas teršalų ribas maiste, gėrimuose ir pašaruose.

3. Komitetas palaiko glaudžius ryšius su atitinkamomis sanitarijos ir fitosanitarijos apsaugos srityje veikiančiomis tarptautinėmis organizacijomis, ypač su Codex Alimentarius komisija, Tarptautiniu epizootijos biuru bei Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos sekretoriatu, siekdamas užtikrinti, kad moksliniai ir techniniai patarimai dėl šios Sutarties administravimo būtų aukščiausio lygio, ir stengdamasis išvengti nereikalingo pastangų dubliavimo.

4. Komitetas sukuria tvarką, kaip kontroliuoti tarptautinio suderinimo procesą ir tarptautinių standartų, gairių ar rekomendacijų taikymą. Šiuo tikslu Komitetas kartu su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis turėtų sudaryti tarptautinių standartų, gairių ar rekomendacijų, susijusių su sanitarinėmis ar fitosanitarinėmis priemonėmis, kurias Komitetas nustato turinčias didžiausią poveikį prekybai, sąrašą. Sąraše turi būti nuoroda dėl valstybių narių, besilaikančių tarptautinių standartų, gairių ar rekomendacijų, kurios taikomos kaip sąlygos importui arba kurių pagrindu importuojamiems produktams, atitinkantiems šiuos standartus, atveriamos rinkos. Valstybė narė tais atvejais, kai nesinaudoja tarptautiniu standartu, gaire ar rekomendacija kaip sąlyga importui, turėtų nurodyti priežastį ir ypač nurodyti, ar ji mano, jog standartas nėra pakankamai griežtas, kad užtikrintų atitinkamą sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygį. Jeigu valstybė narė, nurodžiusi standarto, gairės ar rekomendacijos naudojimą kaip sąlygą importui, tokią savo poziciją peržiūri, tai turėtų paaiškinti, kodėl ją keičia, ir informuoti apie tai Sekretoriatą ir atitinkamas tarptautines organizacijas, jeigu toks pranešimas ir aiškinimas nevyko pagal B priede numatytas procedūras.

5. Kad būtų išvengta nereikalingo dubliavimo, Komitetas gali nutarti, esant reikalui, naudoti informaciją, gaunamą per procedūras, ypač per pranešimo procedūras, kurios yra vykdomos atitinkamose tarptautinėse organizacijose.

6. Komitetas, remdamasis vienos iš valstybių narių iniciatyva, gali atitinkamais kanalais kviesti atitinkamas tarptautines organizacijas arba jų filialines struktūras nagrinėti specifinių klausimų dėl tam tikro standarto, gairės ar rekomendacijos, įskaitant aiškinimų, pateikiamų pagal šio straipsnio 4 dalį dėl jų nenaudojimo, pagrindimą.

7. Komitetas peržiūri šios Sutarties veikimą ir įgyvendinimą praėjus 3 metams po PPO Sutarties įsigaliojimo dienos, o po to – iškilus poreikiui. Jei reikia, Komitetas gali pateikti Prekybos prekėmis tarybai pasiūlymų dėl Sutarties teksto papildymo, atsižvelgdamas, inter alia, į patirtį įgyvendinant šią Sutartį.

13 straipsnis

Įgyvendinimas

Pagal šią Sutartį valstybės narės yra visiškai atsakingos už visų čia išdėstytų įsipareigojimų vykdymą. Valstybės narės suformuluoja ir įgyvendina tokias priimtinas priemones bei mechanizmus, kurie padeda kitoms, ne centrinės valdžios tarnyboms, įgyvendinti šios Sutarties nuostatas. Valstybės narės imasi tokių priimtinų, joms prieinamų priemonių, kurios užtikrintų, kad nevyriausybinės organizacijos jų teritorijoje, taip pat regioninės organizacijos, kurių narėmis jų veiklos zonoje yra atitinkamos tarnybos, laikytųsi atitinkamų šios Sutarties nuostatų. Be to, valstybės narės nesiima priemonių, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai verstų ar skatintų tokias regionines, nevyriausybines organizacijas ar vietos valdžios tarnybas veikti ne pagal šios Sutarties nuostatus. Valstybės narės užtikrina, kad, įgyvendindamos sanitarines ar fitosanitarines priemones, naudosis nevyriausybinių organizacijų paslaugomis, tik jeigu tos organizacijos laikosi šios Sutarties nuostatų.

14 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

Mažiausiai išsivysčiusios valstybės narės gali atidėti šios Sutarties nuostatų dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių, darančių poveikį importui ar importuojamiems produktams, vykdymą penkerių metų laikotarpiui nuo PPO Sutarties įsigaliojimo dienos. Kitos besivystančios valstybės narės gali atidėti šios Sutarties, išskyrus 5 straipsnio 8 dalies ir 7 straipsnio, nuostatų vykdymą dvejiems metams nuo PPO Sutarties įsigaliojimo dienos, atsižvelgdamos į savo turimas sanitarines ar fitosanitarines priemones, darančias poveikį importui ar importuojamiems produktams, kai tokių nuostatų neįmanoma įvykdyti dėl techninių žinių bei patyrimo, techninės infrastruktūros ar išteklių stokos.

[1] Šioje Sutartyje nuoroda į XX straipsnio b punktą taip pat reiškia nuorodą į to straipsnio įžangą.

[2] 3 straipsnio 3 dalies taikymui mokslinio pagrindimo reikia, jeigu valstybė narė, remdamasi tyrimu bei turimos mokslinės informacijos įvertinimu pagal atitinkamas šios Sutarties nuostatas, nustato, jog atitinkamų tarptautinių standartų, gairių ar rekomendacijų nepakanka, kad būtų galima pasiekti atitinkamą sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygį.

[3] 5 straipsnio 6 dalyje priemonė nėra ribojanti prekybą daugiau negu reikia, jeigu nėra kitos priemonės, kurią būtų galima pagrįstai taikyti atsižvelgiant į technines ir ekonomines galimybes ir kuri daug mažiau ribotų prekybą, siekiant atitinkamo sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygio.

--------------------------------------------------

A PRIEDAS

Apibrėžimai [1]

1. Sanitarinė ar fitosanitarinė priemonė – tai priemonė taikoma:

a) gyvūnų ir augalų gyvybės ar sveikatos apsaugai valstybės narės teritorijoje nuo rizikos, atsirandančios atėjus iš kitur, atsiradus ar paplitus kenkėjams, ligoms, ligos nešėjams ar ligos sukėlėjams;

b) žmonių ir gyvūnų gyvybės ar sveikatos apsaugai valstybės narės teritorijoje nuo rizikos, atsirandančios dėl maiste, gėrimuose ir pašaruose esančių priedų, teršalų, toksinų ar ligos sukėlėjų;

c) žmogaus gyvybės ir sveikatos apsaugai valstybės narės teritorijoje nuo rizikos, atsirandančios dėl gyvūnų, augalų ar jų produktų platinamų ligų arba dėl kenkėjų ateinančių iš kitur, atsiradimo ar paplitimo, arba

d) kitokios žalos prevencijai ar ribojimui valstybės narės teritorijoje nuo kenkėjų ateinančių iš kitur, atsiradimo ar paplitimo.

Sanitarinės ar fitosanitarinės priemonės apima visus atitinkamus įstatymus, nutarimus, kitus teisės aktus, reikalavimus ir procedūras, įskaitant, inter alia, kriterijus, kuriais vertinamas galutinis produktas; perdirbimo bei gamybos būdus; bandymų, patikrinimo, sertifikavimo bei patvirtinimo procedūras; karantino režimą, įskaitant atitinkamus reikalavimus, susijusius su gyvūnų ar augalų transportavimu ar su medžiagomis, reikalingomis, kad jie išgyventų transportuojami; nuostatas apie tinkamus statistikos metodus, atrankos procedūras bei rizikos įvertinimo metodus; pakavimo bei žymėjimo reikalavimus, tiesiogiai susijusius su maisto saugumu.

2. Suderinimas – bendrų sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių priėmimas, pripažinimas ir taikymas skirtingose valstybėse narėse.

3. Tarptautiniai standartai, gairės ir rekomendacijos

a) standartai, gairės ir rekomendacijos maisto saugumui, kuriuos nustatė Codex Alimentarius komisija, susiję su maisto priedais, veterinarijos vaistais bei pesticidų likučiais, teršalais, analizės bei atrankos metodais, higienos praktikos kodeksais ir gairėmis;

b) standartai, gairės ir rekomendacijos gyvūnų sveikatai ir zoonozei, parengtos vadovaujant Tarptautiniam epizootijos biurui;

c) tarptautiniai standartai, gairės ir rekomendacijos augalų sveikatai, parengtos vadovaujant Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos sekretoriatui, jam bendradarbiaujant su regioninėmis organizacijomis, kurios veikia Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos sistemoje;

d) klausimai, kurių nesprendžia aukščiau išvardytos organizacijos, o atitinkamus standartus, gaires ir rekomendacijas jiems skelbia kitos atitinkamos tarptautinės organizacijos, kurių narėmis, kaip yra nurodęs Komitetas, gali būti visos valstybės narės.

4. Rizikos įvertinimas – kenkėjo ar ligos atėjusių iš kitur, atsiradimo ar išplitimo tikimybės importuojančios valstybės narės teritorijoje pagal sanitarines ar fitosanitarines priemones, kurias būtų galima taikyti, ir galimų biologinių bei ekonominių padarinių įvertinimas; arba galimo neigiamo poveikio žmonių ar gyvūnų sveikatai, atsirandančio dėl priedų, teršalų, toksinų ar ligos sukėlėjų maiste, gėrimuose ir pašaruose, įvertinimas.

5. Atitinkamas sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygis – apsaugos lygis, kurį valstybė narė, nustatydama sanitarinę ar fitosanitarinę priemonę žmonių, gyvūnų ir augalų gyvybės ar sveikatos apsaugai, laiko esant tinkama savo teritorijoje.

PASTABA:

daug valstybių narių šiai sąvokai turi kitą pavadinimą – "priimtinas rizikos laipsnis".

6. Teritorija, kurioje neužregistruotas kenkėjas ar liga, – teritorija, t. y., visa šalis, šalies dalis ar kelios šalys ar jų dalis, kur kompetentingos tarnybos nustato nesant konkretaus kenkėjo ar ligos.

PASTABA:

teritorija, kurioje neužregistruotas kenkėjas ar liga, gali supti, būti apsupta ar būti šalia teritorijos – šalies viduje ar geografiniame regione, apimančiame kelias šalis ar jų dalis – kur, kaip yra žinoma, pasitaiko tam tikras kenkėjas ar liga, bet problema išsprendžiama regione taikant tokias kontrolės priemones kaip apsauginės, kontrolinės bei buferinės zonos, kurios sustabdo nagrinėjamojo kenkėjo ar ligos plitimą arba likviduoja kenkėją ar ligą.

7. Teritorija, mažai užkrėsta kenkėju ar liga, – teritorija, t. y., visa šalis, šalies dalis ar kelios šalys ar jų dalis, kur kompetentingos tarnybos nustato pasitaikant tiek mažai tam tikrų kenkėjų ar ligos, kad tokiam lygiui efektyviai taikomos priežiūros, kontrolės ar išnaikinimo priemonės.

[1] Šiuose apibrėžimuose į "gyvūnų" sąvoką įeina ir žuvys bei laukinė fauna; į "augalų" sąvoką įeina ir miškai bei laukinė flora; į "kenkėjų" – ir piktžolės; į "teršalų" – ir pesticidų bei veterinarijos vaistų likučiai bei pašalinės medžiagos.

--------------------------------------------------

B PRIEDAS

SANITARINIŲ IR FITOSANITARINIŲ REGLAMENTŲ VIEŠUMAS

Reglamentų skelbimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad visi sanitariniai ir fitosanitariniai reglamentai [1], kurie buvo priimti, yra nedelsiant skelbiami tokiu būdu, kad suinteresuotos valstybės narės galėtų su jais susipažinti.

2. Išskyrus neatidėliotinus atvejus, valstybės narės skiria pakankamai laiko nuo sanitarinio ar fitosanitarinio reglamento paskelbimo ir jo įsigaliojimo, kad eksportuojančių valstybių narių, o ypač besivystančių valstybių narių, gamintojams jo pakaktų savo gaminiais bei gamybos būdais prisitaikyti prie importuojančios valstybės narės reikalavimų.

Informacijos centras

3. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad veiktų vienas Informacijos centras, kuris būtų atsakingas už atsakymą į visus pagrįstus suinteresuotų valstybių narių klausimus, taip pat už pateikimą atitinkamų dokumentų dėl:

a) visų sanitarinių ar fitosanitarinių reglamentų, patvirtintų ar siūlomų jos teritorijoje;

b) visų kontrolės ir patikrinimo procedūrų, gamybos ir karantino režimo, leistino pesticidų kiekio ir maisto priedų patvirtinimo procedūrų, kurios vykdomos jos teritorijoje;

c) rizikos įvertinimo procedūrų, reikšmingų veiksnių, taip pat dėl atitinkamo sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygio nustatymo;

d) valstybės narės ar atitinkamos tarnybos jos teritorijoje narystės ir dalyvavimo tarptautinėse bei regioninėse sanitarinėse ir fitosanitarinėse organizacijose bei sistemose, taip pat dvišalėse bei daugiašalėse sutartyse ir susitarimuose šios Sutarties sistemoje, bei dėl tokių sutarčių ir susitarimų tekstų.

4. Valstybės narės užtikrina, kad, kai suinteresuotosios valstybės narės prašo dokumentų kopijų, jos pateikiamos už kainą (jeigu dokumentai mokami), kuri, be pristatymo išlaidų, turi būti tokia pati ir aptariamosios valstybės narės nacionaliniams subjektams [2].

Pranešimo tvarka

5. Kai nėra tarptautinio standarto, gairės nei rekomendacijos arba kai siūlomo sanitarinio ar fitosanitarinio reglamento turinys iš esmės nėra toks pats kaip tarptautinio standarto, gairės ar rekomendacijos turinys, ir jeigu reglamentas gali daryti reikšmingą poveikį kitų valstybių narių prekybai, valstybės narės:

a) pranešimą paskelbia ankstyvame priemonės rengimo etape taip, kad suinteresuotos valstybės narės galėtų susipažinti su pasiūlymu įvesti tam tikrą reglamentą;

b) kitoms valstybėms narėms per Sekretoriatą praneša, kokie produktai bus reglamentuojami, ir trumpai nurodo siūlomo reglamento įvedimo tikslą bei būtinybę. Tokie pranešimai išsiuntinėjami ankstyvame reglamento rengimo etape, kad dar būtų galima jį taisyti ir atsižvelgti į komentarus;

c) kitų valstybių narių prašymu pateikia siūlomo reglamento kopijas ir, kai įmanoma, nurodo dalis, kurios iš esmės nukrypsta nuo tarptautinių standartų, gairių ar rekomendacijų;

d) nediskriminuodamos kitų valstybių narių skiria pakankamai laiko, kad šios galėtų raštu pateikti komentarus, esant prašymui juos aptaria, ir atsižvelgia į tuos komentarus bei aptarimų rezultatus.

6. Tačiau, kai iškyla rimtų sveikatos apsaugos problemų arba kyla grėsmė, kad valstybei narei gali jų iškilti, ta valstybė narė gali praleisti tuos šio Priedo 5 dalyje išvardytus etapus, kuriuos mano esant reikalinga praleisti, su sąlyga, kad valstybė narė:

a) kitoms valstybėms narėms per Sekretoriatą nedelsdama praneša apie tam tikrą reglamentą bei juo reglamentuojamus produktus, trumpai nurodydama reglamento įvedimo tikslą ir būtinybę, įskaitant neatidėliotinos (-ų) problemos (-ų) prigimtį;

b) gavusi kitų valstybių narių prašymą, joms pateikia reglamento kopijas;

c) kitoms valstybėms narėms leidžia raštu pateikti komentarus, esant prašymui juos aptaria ir atsižvelgia į tuos komentarus bei aptarimų rezultatus.

7. Pranešimai Sekretoriatui pateikiami angliškai, prancūziškai arba ispaniškai.

8. Išsivysčiusios valstybės narės, gavusios kitų valstybių narių prašymą, pateikia dokumentų kopijas arba, jeigu jie didelės apimties, tų dokumentų, apie kuriuos buvo pranešta, santraukas angliškai, prancūziškai ar ispaniškai.

9. Sekretoriatas tuojau pat išsiunčia pranešimų kopijas visoms valstybėms narėms bei suinteresuotoms tarptautinėms organizacijoms ir atkreipia besivystančių valstybių narių dėmesį į visus pranešimus, kuriuose kalbama apie toms šalims ypač svarbius produktus.

10. Valstybės-narės paskiria vieną centrinės valdžios organą, kuris būtų atsakingas už nuostatų dėl pranešimo tvarkos pagal šio Priedo 5, 6, 7, 8 dalis įgyvendinimą šalies mastu.

Bendrosios išlygos

11. Jokios šios Sutarties nuostatos nereikalauja:

a) kad reglamentų projektų nuostatos ar kopijos būtų pateikiamos arba kad tekstai būtų skelbiami ne valstybės narės kalba, išskyrus šio Priedo 8 dalyje nurodytus atvejus, arba

b) kad valstybės narės atskleistų slaptą informaciją ir tai trukdytų įgyvendinti sanitarijos ar fitosanitarijos norminius aktus arba pažeistų teisėtus konkrečių įmonių komercinius interesus.

[1] Tokios sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės kaip bendrai taikytini įstatymai, nutarimai ar įsakymai.

[2] Kai šioje Sutartyje kalbama apie "nacionalinius subjektus", terminas, jeigu PPO valstybė narė yra atskira muitinės teritorija, reiškia asmenis, fizinius ar juridinius, kurie yra nuolatiniai šalies gyventojai arba kurie toje muitinės teritorijoje turi realiai veikiančią gamybos ar prekybos įmonę.

--------------------------------------------------

C PRIEDAS

Kontrolės, patikrinimo ir patvirtinimo tvarka [1]

1. Valstybės narės dėl tvarkos, kuria tikrinamas ir užtikrinamas sanitarinių ar fitosanitarinių priemonių įgyvendinimas, užtikrina, kad:

a) tokios procedūros vykdomos ir įvykdomos, be reikalo neatidėliojant ir importuojamiems produktams netaikant mažiau palankių sąlygų kaip vietiniams produktams;

b) skelbiamas kiekvienai procedūrai reikalingas įprastinis vykdymo laikas, arba numatytas vykdymo laikas pranešamas pareiškėjui jam prašant; gavus paraišką kompetentinga tarnyba tuojau pat išnagrinėja, ar pateikti visi dokumentai, ir informuoja pareiškėją tiksliai ir išsamiai, ko trūksta; kompetentinga tarnyba kuo greičiau praneša procedūros rezultatus pareiškėjui tiksliai ir išsamiai taip, kad, jeigu reikia, galima būtų daryti pataisas; net kai pareiškimas yra su trūkumais, kompetentinga tarnyba vykdo, kiek praktiškai įmanoma, procedūrą, jeigu pareiškėjas to prašo; ir, esant tokiam prašymui, pareiškėjas informuojamas apie procedūros etapus, jam paaiškinama bet kokio procedūros vykdymo delsimo priežastis;

c) reikalaujama pateikti tik tiek informacijos, kiek reikia vykdyti kontrolės, patikrinimo ir patvirtinimo procedūroms, įskaitant priedų naudojimo sankcionavimo arba teršalų maiste, gėrimuose ir pašaruose leistinų ribų nustatymo procedūras;

d) išlaikomas informacijos, atsirandančios ar teikiamos dėl kontrolės, patikrinimo ir patvirtinimo, apie importuotus produktus slaptumas taip, kad slaptumo išlaikymo būdas būtų ne mažiau palankus nei vietiniams produktams, ir taip, kad būtų apginti teisėti komerciniai interesai;

e) kontrolė, patikrinimas ir atskirų produkto pavyzdžių patvirtinimas apsiriboja tik tokiais reikalavimais, kurie yra pagrįsti ir būtini;

f) bet koks mokestis už procedūras su importuojamais produktais turi atitikti mokestį, imamą už procedūras su panašiais vietiniais produktais ar produktais, kurie kilę iš kitos valstybės narės, ir tas mokestis neturėtų būti didesnis už faktišką paslaugos kainą;

g) tie patys kriterijai turėtų būti taikomi parenkant vietą, kurioje bus vykdomos procedūros, ir atrenkant importuojamų produktų bei vietinių produktų pavyzdžius, kad iki minimumo būtų sumažinti nepatogumai pareiškėjams, importuotojams, eksportuotojams ar jų agentams;

h) gaminio specifikacijoms pasikeitus, atlikus jo kontrolę ir patikrinimą, pagal taikytinus reglamentus, pakeistajam produktui taikoma procedūra, pagal kurią galima būtų nustatyti, ar galima pakankamai pasitikėti, jog produktas atitinka aptariamus reglamentus;

i) yra tvarka, pagal kurią bus galima peržiūrėti skundus dėl tokių procedūrų vykdymo ir, jei skundas pasiteisina, daryti pataisas.

Kai importuojanti valstybė narė turi sistemą, pagal kurią tvirtina maisto priedų naudojimą arba nustato leistinas teršalų ribas maiste, gėrimuose ir pašaruose ir kuri draudžia ar riboja atverti savo vidaus rinkas gaminiams, teigdama, jog nėra tokio patvirtinimo, importuojanti valstybė narė svarsto atitinkamo tarptautinio standarto taikymo galimybę kaip rinkos atvėrimo pagrindą tol, kol nenustatomas galutinis variantas.

2. Kai sanitarinė ar fitosanitarinė priemonė numato kontrolę gamybai, valstybė narė, kurios teritorijoje vyksta gamyba, suteikia reikalingą pagalbą, kad palengvintų kontrolės vykdymą ir kontroliuojančių tarnybų darbą.

3. Jokios šios Sutarties nuostatos netrukdo valstybėms narėms savo teritorijose vykdyti pagrįstą patikrinimą.

[1] Kontrolės, patikrinimo ir patvirtinimo tvarka apima, inter alia, ir atrankos, bandymų ir sertifikavimo procedūras.

--------------------------------------------------