21994A1223(04)

Sutartis dėl žemės ūkio

Valstybės narės,

nusprendusios sukurti pagrindą, reikalingą inicijuoti prekybos žemės ūkio produkcija reformų, atitinkančių derybose numatytus tikslus, išdėstytus Punta del Estės deklaracijoje, procesui;

atsimindamos, kad jų ilgalaikis tikslas, dėl kurio buvo susitarta Urugvajaus raundo peržiūroje, atliktoje įpusėjus raundui, yra "sukurti teisingą ir į rinką orientuotą prekybos žemės ūkio produkcija sistemą ir kad reformų procesas turėtų būti pradėtas derybomis dėl įsipareigojimų dėl paramos ir rinkos apsaugos ir sukuriant griežtesnes ir veiksmingesnes GATT taisykles bei tvarką";

atsimindamos, kad "aukščiau minimas ilgalaikis tikslas yra sudaryti sąlygas, kurios leistų iš esmės ir laipsniškai mažinti žemės ūkiui teikiamą paramą ir rinkos apsaugą, taikytas nuo sutarto laikotarpio, ir kad tą tikslą pasiekus būtų ištaisytas esamas ir užkirstas kelias galimam žemės ūkio rinkų apribojimui ir iškraipymui pasaulyje";

įsipareigojusios įvykdyti specialius "įšaldymo" įsipareigojimus, prisiimtus kiekvienoje iš šių sričių: rinkos atvėrimas, vidaus parama, konkurencija eksporto srityje, ir pasiekti susitarimą sanitarijos ir fitosanitarijos klausimais;

susitarusios, kad, vykdydamos savo rinkos atvėrimo įsipareigojimus, išsivysčiusios valstybės narės visapusiškai atsižvelgs į specifines besivystančių valstybių narių sąlygas ir poreikius sudarydamos sąlygas didinti galimybes patekti į rinką tiems žemės ūkio produktams, kurie yra itin svarbūs toms valstybėms narėms, įskaitant visišką prekybos atogrąžų žemės ūkio produktais liberalizavimą, kaip buvo susitarta Raundo peržiūroje, atliktoje įpusėjus Raundui, bei ypatingą reikšmę turinčių produktų gamybos išplėtimą nukreipiant ją nuo neteisėto narkotinių augalų auginimo;

pažymėdamos, kad įsipareigojimai pagal reformų programą turėtų būti vykdomi nešališkai tarp visų valstybių narių, atsižvelgdamos į neprekybinius reikalus, tarp jų – maisto produktų saugumą ir poreikį saugoti aplinką; atsižvelgdamos į susitarimą, kad ypatingas ir diferencinis režimas besivystančioms šalims yra neatskiriamas derybų elementas; atsižvelgdamos į galimą neigiamą reformų programos įgyvendinimo poveikį mažiausiai išsivysčiusioms ir tik maisto produktus importuojančioms šalims;

SUSITARIA:

I DALIS

1 straipsnis

Terminų apibrėžimas

Šioje sutartyje, jeigu pagal kontekstą nesuteikiama kitokia reikšmė:

a) "bendrasis paramos dydis" (BPD) – metinis paramos dydis, išreikštas piniginiais vienetais, kai parama teikiama pagrindinių žemės ūkio produktų gamintojams tam tikro žemės ūkio produkto atžvilgiu arba kai teikiama su produktu nesusijusi parama apskritai žemės ūkio produktų gamintojams, išskyrus paramą, teikiamą pagal programas, kurios pagal šios sutarties 2 priedą laikomos išimtimis iš įsipareigojimų dėl paramos mažinimo, tai yra parama, teikiama:

i) baziniu periodu, nustatytu atitinkamose pagalbinės informacinės medžiagos lentelėse, įtrauktose į valstybių narių įsipareigojimų sąrašo IV dalį, ir

ii) bet kuriais įgyvendinimo laikotarpio metais ir jam pasibaigus, apskaičiuoto pagal šios sutarties 3 priedo nuostatas ir atsižvelgiant į sudedamus duomenis ir metodologiją, naudotą pagalbinės informacinės medžiagos lentelėse, įtrauktose į valstybių narių įsipareigojimų sąrašo IV dalį;

b) "pagrindinis žemės ūkio produktas" – įsipareigojimų dėl vidaus paramos atžvilgiu apibrėžiamas kaip produktas, esantis arčiausiai pirmiausia parduotinų produktų kategorijos, kaip nustatyta valstybių narių įsipareigojimų sąrašuose ir atitinkamoje pagalbinėje informacinėje medžiagoje;

c) "biudžetinės išlaidos" arba "išlaidos" reiškia ir atitinkamų valstybės pajamų atsisakymą;

d) "ekvivalentinis paramos dydis" (EPD) – metinis paramos dydis, išreikštas piniginiais vienetais, kai parama teikiama pagrindinių žemės ūkio produktų gamintojams taikant vieną ar daugiau priemonių, kurių apskaičiuoti pagal BPD metodologiją neįmanoma, išskyrus paramą, teikiamą pagal programas, kurios pagal šios sutarties 2 priedą laikomos išimtimis iš įsipareigojimų dėl paramos mažinimo, tai yra parama, teikiama:

i) baziniu periodu, nustatytu atitinkamose pagalbinės informacinės medžiagos lentelėse, kurios įtrauktos į valstybių narių įsipareigojimų sąrašo IV dalį, ir

ii) bet kuriais įgyvendinimo laikotarpio metais ir jam pasibaigus, apskaičiuoto pagal šios sutarties 4 priedo nuostatas ir atsižvelgiant į sudedamus duomenis ir metodologiją, naudotą pagalbinės informacinės medžiagos lentelėse, įtrauktose į valstybių narių įsipareigojimų sąrašo IV dalį;

e) "eksporto subsidijos" – subsidijos, kurių skyrimas priklauso nuo eksporto rodiklių, įskaitant eksporto subsidijas, išvardytas šios sutarties 9 straipsnyje;

f) "įgyvendinimo laikotarpis" – šešerių metų laikotarpis, prasidedantis 1995 metais, išskyrus 13 straipsnyje minimą laikotarpį, kuris reiškia devynerių metų laikotarpį, prasidedantį 1995 metais;

g) "nuolaidos, susijusios su rinkos atvėrimu" – yra visi rinkos atvėrimo įsipareigojimai, prisiimti pagal šią sutartį;

h) "visas bendrasis paramos dydis" ir "visas BPD" – visos vidaus paramos, teikiamos žemės ūkio gamintojams, suma, apskaičiuojama sudedant visus bendrus paramos pagrindiniams žemės ūkio produktams dydžius, visus su produktais nesusijusios paramos bendrus dydžius ir visus ekvivalentinius paramos žemės ūkio produkcijai dydžius; ir tai yra:

i) paramos, teikiamos baziniu periodu, dydis (t. y. "visas bazinio periodo BPD") ir maksimalus paramos, kurią leidžiama teikti bet kuriais įgyvendinimo laikotarpio metais ar tam laikotarpiui pasibaigus, dydis (t. y. "metinis ir galutinis "įšaldytų" įsipareigojimų lygis"), kaip nurodyta valstybių narių įsipareigojimų sąrašo IV dalyje;

ii) paramos, faktiškai suteiktos per bet kuriuos įgyvendinimo laikotarpio metus ir jiems pasibaigus, dydis (t. y. "visas einamasis BPD"), apskaičiuojamas pagal šios sutarties nuostatas, įskaitant 6 straipsnį, ir pagal sudedamus duomenis ir metodologiją, naudojamą pagalbinės informacinės medžiagos lentelėse, įtrauktose į valstybių narių įsipareigojimų sąrašo IV dalį;

i) "metai" pirmiau minėtame šio straipsnio f punkte ir atitinkamos valstybės narės įsipareigojimų atžvilgiu reiškia kalendorinius, finansinius arba rinkodaros metus, nustatytus tos valstybės narės įsipareigojimų sąraše.

2 straipsnis

Produktai, kuriuos apima ši sutartis

Ši sutartis taikoma produktams, išvardytiems šios sutarties 1 priede, toliau tekste vadinamiems žemės ūkio produktais.

II DALIS

3 straipsnis

Nuolaidų ir įsipareigojimų įtraukimas į įsipareigojimų sąrašą

1. Kiekvienos valstybės narės įsipareigojimai dėl įsipareigojimų sąrašo IV dalyje numatytų vidaus paramos ir eksporto subsidijų teikimo apima įsipareigojimus, apribojančius subsidijavimą, ir sudaro neatskiriamą GATT 1994 dalį.

2. Atsižvelgiant į 6 straipsnio nuostatas valstybė narė neteikia vidaus gamintojams paramos virš įsipareigojimo lygio, nustatyto tos valstybės narės įsipareigojimų sąrašo IV dalies I skyriuje.

3. Atsižvelgiant į 9 straipsnio 2 dalies b punkto ir 4 dalies nuostatas, valstybė narė neteikia eksporto subsidijų, išvardytų 9 straipsnio 1 dalyje, žemės ūkio produktams nei produktų grupėms, nurodytoms tos valstybės narės įsipareigojimų sąrašo IV dalies II skyriuje, jeigu tos subsidijos yra didesnės negu įsipareigojimų sąraše nustatytos biudžeto išlaidos ir įsipareigojimai dėl subsidijuojamo kiekio, taip pat neteikia tokių subsidijų jokiems žemės ūkio produktams, kurie tame jos įsipareigojimų sąrašo skyriuje nenurodyti.

III DALIS

4 straipsnis

Rinkos atvėrimas

1. Nuolaidos, susijusios su rinkos atvėrimu, numatytos įsipareigojimų sąraše, yra susijusios su tarifų "įšaldymu" ir sumažinimu ir kitais tame Sąraše numatytais rinkos atvėrimo įsipareigojimais.

2. Valstybės narės netaiko, nesiima ir negrąžina jokių priemonių, panašių kaip buvo reikalaujama jas paversti (konvertuoti) įprastiniais muito mokesčiais [1], išskyrus tuos atvejus, kai 5 straipsnyje ir 5 priede numatyta kitaip.

5 straipsnis

Nuostatos dėl specialiųjų rinkos apsaugos (protekcinių) priemonių

1. Nepaisant GATT 1994 II straipsnio 1 dalies b punkto nuostatų, kiekviena valstybė narė gali, remdamasi toliau išdėstytomis šio straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatomis, ieškoti išeities iš padėties, susijusios su importu tam tikro žemės ūkio produkto, kurio atžvilgiu priemonės, numatytos šios sutarties 4 straipsnio 2 dalyje, buvo paverstos (konvertuotos) įprastiniais muito mokesčiais ir kuris tos valstybės narės įsipareigojimų sąraše yra pažymėtas ženklu "SSG" – specialioji rinkos apsaugos (protekcinė) priemonė, tokiu būdu tam produktui tampant objektu nuolaidos, kurios atžvilgiu gali būti taikomos šio straipsnio nuostatos, jeigu:

a) to produkto importuojamas kiekis, patenkantis į valstybės narės, teikiančios nuolaidas bet kuriais metais, muitinės teritoriją, viršija slenkstinį lygį, susijusį su esančiomis rinkos atvėrimo galimybėmis, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, arba, bet ne tuo pačiu metu:

b) kaina, kuria to produkto importuojamas kiekis gali patekti į nuolaidą teikiančią valstybės narės muitinės teritoriją, nustatyta atitinkamos siuntos CIF importo kainos, išreikštos vietine valiuta, pagrindu, krinta žemiau slenkstinės kainos, kuri yra lygi aptariamojo produkto 1986–1988 metų referencinės kainos [2] vidurkiui.

2. Importas, kuriam taikomi einamojo ir minimalaus rinkos atvėrimo įsipareigojimai, nustatyti kaip šio straipsnio 1 dalyje minimų nuolaidų dalis, turi būti apskaičiuojamas siekiant nustatyti importo apimtį, reikalingą taikyti šio straipsnio 1 dalies a punkto ir 4 dalies nuostatoms; bet importui, kuriam taikomi tokie įsipareigojimai, neįvedami jokie kiti papildomi muitai, numatyti arba šio straipsnio 1 dalies a punkte ir 4 dalyje arba šio straipsnio 1 dalies b punkte bei toliau pateikiamoje 5 dalyje.

3. Bet koks aptariamojo produkto tiekimas (siuntos), kuris buvo en route pagal kontraktą, sudarytą prieš papildomo muito įvedimą pagal šio straipsnio 1 dalies a punktą ir 4 dalį, turi būti atleistas nuo kiekvienų tokių papildomų muitų su sąlyga, kad jie gali būti įskaičiuoti į aptariamojo produkto importo per ateinančius metus kiekį siekiant atitikti šio straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas tais metais.

4. Kiekvienas papildomas muitas, įvedamas pagal šio straipsnio 1 dalies a punktą, gali būti taikomas tik iki tų metų, kuriais jis buvo įvestas, pabaigos, ir gali būti įvedamas tik iki tokio lygio, kuris neviršija vieno trečdalio įprastų tais metais, kuriais imamasi priemonių, taikomų muitų tarifų lygio. Slenkstinis lygis yra nustatomas pagal toliau pateikiamą schemą, pagrįstą rinkos atvėrimo galimybėmis, kurios apibrėžiamos kaip atitinkamumo vidaus suvartojimo [3] importo procentinė dalis per trejus praėjusius metus, kurių duomenys yra prieinami. Kai rinkos atvėrimo galimybės tam produktui yra:

a) 10 % arba mažesnės, tai pagrindinis slenkstinis lygis yra 125 %;

b) didesnės negu 10 %, bet ne didesnės kaip 30 %, tai pagrindinis slenkstinis lygis yra 110 %;

c) didesnės negu 30 %, tai pagrindinis slenkstinis lygis yra 105 %.

Visais atvejais ir kiekvienais metais gali būti įvedami papildomi muitai, kai absoliuti aptariamojo produkto importo, patenkančio į valstybės narės, teikiančios nuolaidą, muitinės teritoriją apimtis viršija sumą, kurią sudaro (x) pirmiau pateikta pagrindinio slenkstinio lygio suma, padauginta iš vidutinio importo kiekio per paskutinius trejus metus, kurių duomenys yra prieinami, ir (y) absoliutus aptariamojo produkto vidaus suvartojimo apimties pasikeitimas per paskutinius metus, kurių duomenys prieinami, palyginti su praėjusiais metais, su sąlyga, kad slenkstinis lygis yra ne mažesnis kaip 105 % vidutinio importo kiekio, pateikto pirmiau nurodytame (x).

5. Papildomas muitas, įvedamas pagal šio straipsnio 1 dalies b punktą, yra nustatomas pagal tokią schemą:

a) jeigu skirtumas tarp CIF siuntos importo kainos, išreikštos vietine valiuta (toliau vadinama "importo kaina"), ir slenkstinės kainos, kaip nustatyta pagal tą punktą, yra ne didesnis negu 10 % kainos, joks papildomas muito mokestis neįvedamas;

b) jeigu skirtumas tarp importo kainos ir slenkstinės kainos (toliau tekste vadinamas "skirtumu") yra didesnis kaip 10 %, bet ne didesnis kaip 40 % slenkstinės kainos, papildomas muitas yra lygus 30 % tos sumos, kuria skirtumas viršija 10 %;

c) jeigu skirtumas yra didesnis kaip 40 %, bet ne didesnis kaip 60 % slenkstinės kainos, papildomas muitas yra lygus 50 % tos sumos, kuria skirtumas viršija 40 %, pridedant papildomą muitą, leistiną pagal b punktą;

d) jeigu skirtumas yra didesnis kaip 60 %, bet ne didesnis kaip 75 %, papildomas muitas yra lygus 70 % tos sumos, kuria skirtumas viršija 60 % slenkstinės kainos, pridedant papildomą muitą, leistiną pagal b ir c punktus;

e) jeigu skirtumas yra didesnis kaip 75 % slenkstinės kainos, papildomas muitas yra lygus 90 % tos sumos, kuria skirtumas viršija 75 %, pridedant papildomą muitą, leistiną pagal b, c ir d punktus.

6. Gendantiems ir sezoniniams produktams pirmiau nurodytos sąlygos yra taikomos atsižvelgiant į specifines tokių produktų savybes. Būtent, pagal šio straipsnio 1 dalies a punktą ir 4 dalį numatyti trumpesni laikotarpiai gali būti taikomi remiantis atitinkamais bazinio periodo laikotarpiais ir pagal 1 dalies b punktą skirtingiems laikotarpiams gali būti taikomos skirtingos referencinės kainos.

7. Specialios rinkos apsaugos (protekcinės) priemonės turi būti taikomos skaidriai. Bet kuri valstybė narė, imdamasi veiksmų pagal šio straipsnio 1 dalies a punktą, pateikdama atitinkamus duomenis raštu kaip galima anksčiau apie tai įspėja Komitetą dėl žemės ūkio, bet ne vėliau kaip likus 10 dienų prieš pradedant įgyvendinti tokias priemones. Tais atvejais, kai vartojimo kiekio pasikeitimai turi būti paskirstomi atskiroms muitų pozicijoms pagal šio straipsnio 4 dalį, su atitinkamais duomenimis turi būti pateikiama informacija apie tai, kokiais metodais remiantis tie pasikeitimai yra paskirstomi. Valstybė narė, imdamasi priemonių pagal šio straipsnio 4 dalį, bet kuriai suinteresuotai valstybei narei sudaro sąlygas pasikonsultuoti su ja dėl tos priemonės taikymo sąlygų. Kiekviena valstybė narė, imdamasi priemonių pagal pirmiau nurodytą šio straipsnio 1 dalies b punktą, pateikdama atitinkamus duomenis raštu apie tai įspėja Komitetą dėl žemės ūkio per 10 dienų nuo pirmųjų tokių priemonių įgyvendinimo dienos arba, kai produktai gendantys ir sezoniniai, nuo pirmųjų priemonių įgyvendinimo bet kuriuo periodu. Valstybės narės įsipareigoja, kiek įmanoma, nesinaudoti šio straipsnio 1 dalies b punkto nuostatomis, kur aptariamųjų produktų importo apimtis mažėja. Bet kuriuo atveju valstybė narė, imdamasi tokių veiksmų, visoms suinteresuotoms valstybėms narėms sudaro sąlygas konsultuotis su ja dėl tokių priemonių taikymo sąlygų.

8. Kai priemonės yra taikomos neprieštaraujant pirmiau nurodytų šio straipsnio 1–7 dalių nuostatoms, valstybės narės įsipareigoja tokių priemonių atžvilgiu nesinaudoti GATT 1994 XIX straipsnio 1 dalies a punkto ir 3 dalies nuostatomis ir Sutarties dėl specialiųjų rinkos apsaugos (protekcinių) priemonių 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

9. Šio straipsnio nuostatos galioja tol, kol vyksta reformų procesas, numatytas pagal 20 straipsnį.

IV DALIS

6 straipsnis

Įsipareigojimai dėl vidaus paramos

1. Kiekvienos valstybės narės vidaus paramos mažinimo įsipareigojimai, esantys jos įsipareigojimų sąrašo IV dalyje, yra taikomi visų jos vidaus paramos priemonių, teikiamų žemės ūkio gamintojams, atžvilgiu, išskyrus vidaus priemones, kurių atžvilgiu pagal šiame straipsnyje ir šios sutarties 2 priede išdėstytus kriterijus reikalavimas sumažinti yra netaikomas. Įsipareigojimai yra išreikšti specialiais terminais: "visas bendrasis paramos dydis" ("visas BPD") ir "metinis ir galutinis "įšaldytų" įsipareigojimų lygiai."

2. Atsižvelgiant į sutartį dėl peržiūros, atliekamos įpusėjus terminui, pagal kurią Vyriausybinės paramos priemonės, tiesioginės ar netiesioginės, skatinančios žemės ūkio ir kaimo vietovių plėtotę, yra besivystančių šalių plėtros programų sudėtinė dalis, subsidijos investicijoms, paprastai prieinamos žemės ūkiui besivystančiose valstybėse narėse ir žemės ūkio sąnaudų subsidijos, paprastai prieinamos mažas pajamas ir menkus išteklius turintiems gamintojams besivystančiose valstybėse narėse, turi būti atleistos nuo įsipareigojimų sumažinti vidaus paramą, kurie kitais atvejais tokių priemonių atžvilgiu būtų taikomi kaip tokie įsipareigojimai netaikomi besivystančiose valstybėse narėse gamintojams teikiamai vidaus paramai, skatinančiai gamybos išplėtimą nukreipiant ją nuo neteisėto narkotinių augalų auginimo. Nereikalaujama, kad vidaus parama, atitinkanti šios straipsnio dalies kriterijus, būtų įtraukta į valstybės narės viso einamojo BPD skaičiavimus.

3. Laikoma, kad valstybė narė laikosi savo įsipareigojimų dėl vidaus paramos sumažinimo bet kuriais metais, kuriais jos teikiama vidaus parama žemės ūkio produkcijos gamintojams, išreikšta visu einamuoju BPD, neviršija atitinkamo metinio arba galutinio "įšaldytų" įsipareigojimų lygio, numatyto valstybės narės sipareigojimų sąrašo IV dalyje.

4. a) Iš valstybės narės nėra reikalaujama įtraukti į jos viso einamojo BPD apskaičiavimą duomenis ir neturi būti reikalaujama sumažinti:

i) konkretiems produktams teikiamos vidaus paramos dydžio, kurį kitu atveju būtų reikalaujama įtraukti į valstybės narės einamojo BPD apskaičiavimą, jeigu tokios paramos dydis ne didesnis kaip 5 % visos tos valstybės narės pagrindinio žemės ūkio produkto gamybos per atitinkamus metus vertės;

ii) su produktu nesusijusios vidaus paramos dydžio, kurį kitu atveju būtų reikalaujama įtraukti į valstybės narės einamojo BPD apskaičiavimą, jeigu tokios paramos dydis ne didesnis kaip 5 % visos tos valstybės narės žemės ūkio produkcijos vertės.

b) Besivystančioms valstybėms narėms procentas de minimis pagal šį punktą yra 10 %.

5. a) Tiesioginėms išmokoms pagal produkcijos ribojimo programas įsipareigojimai sumažinti vidaus paramą netaikomi jeigu:

i) tokios išmokos yra skiriamos nustatytiems rajonams ir produkcijos kiekiui arba

ii) tokios išmokos yra skiriamos 85 % ir mažesniam procentui bazinio gamybos lygio arba

iii) išmokos gyvulininkystės srityje skiriamos nustatytam gyvulių skaičiui.

b) Atleidimas nuo įsipareigojimų sumažinti paramą, kai tiesioginės išmokos atitinka pirmiau išdėstytus kriterijus, yra išreiškiamas neįtraukiant tų tiesioginių išmokų vertės į valstybės narės viso einamojo BPD apskaičiavimą.

7 straipsnis

Bendroji vidaus paramos tvarka

1. Visos valstybės narės užtikrina, kad visos vidaus paramos žemės ūkio produktų gamintojams priemonės, kurios nėra mažinimo įsipareigojimų objektas, kadangi atitinka šios sutarties 2 priede išdėstytus kriterijus, yra taikomos vadovaujantis šia sutartimi.

2. a) Visos vidaus paramos priemonės žemės ūkio produktų gamintojams, tarp jų ir kiekviena tų priemonių modifikacija, taip pat kiekviena vėliau įvesta priemonė, kurios neįmanoma pateikti taip, kad atitiktų šios sutarties 2 priedo kriterijus, arba kuri negali būti atleista nuo mažinimo pagal kurią nors kitą šios sutarties nuostatą, turi būti įtraukiamos į valstybės narės viso einamojo BPD apskaičiavimą.

b) Jeigu valstybės narės įsipareigojimų sąrašo IV dalyje viso BPD įsipareigojimas nenumatytas, ta valstybė narė neteikia žemės ūkio produktų gamintojams didesnės paramos, negu leidžia atitinkamas de minimis lygis, nustatytas 6 straipsnio 4 dalyje.

V DALIS

8 straipsnis

Įsipareigojimai dėl konkurencijos eksportuojant

Kiekviena valstybė narė įsipareigoja neteikti eksporto subsidijų kitaip, negu reikalauja ši sutartis ir įsipareigojimai, nustatyti tos valstybės narės įsipareigojimų sąraše.

9 straipsnis

Įsipareigojimai dėl eksporto subsidijų

1. Toliau apibūdintoms eksporto subsidijoms pagal šią sutartį yra taikomi mažinimo įsipareigojimai:

a) tiesioginės subsidijos, įskaitant ne pinigines išmokas, Vyriausybių ar Vyriausybinių institucijų teikiamos įmonei, ūkio šakai, žemės ūkio produktų gamintojams, tokių gamintojų kooperatyvams ar kitokioms asociacijoms arba rinkodaros valdyboms, ir teikiamos priklausomai nuo eksporto rodiklių;

b) Vyriausybių ar Vyriausybinių institucijų atliekamas nekomercinių žemės ūkio produktų atsargų pardavimas eksportui ar disponavimas jais turint tikslą eksportuoti juos už mažesnę kainą negu panašaus produkto kaina pirkėjams vietinėje rinkoje;

c) Vyriausybės finansuojamas žemės ūkio produktų eksportas, nepriklausomai nuo to visuomenės sąskaita, ar ne, įskaitant išmokas, finansuojamas iš rinkliavų, įvestų tam žemės ūkio produktui ar žemės ūkio produktui, iš kurio gaunamas eksportuojamasis produktas, pajamų;

d) subsidijos, skirtos eksportuojamų žemės ūkio produktų rinkodaros išlaidoms sumažinti (išskyrus plačiai taikomas eksporto skatinimo ir konsultavimo paslaugas), tarp jų pakavimo ir gabenimo, modernizavimo ir kitus apdorojimo kaštus bei tarptautinio gabenimo ir frachto išlaidas;

e) Vyriausybės numatomi ar sankcionuojami mokesčiai už eksporto siuntų vidaus gabenimą ir frachtą palankesnėmis sąlygomis negu vietinėms siuntoms;

f) subsidijos žemės ūkio produktams, kurie bus įtraukti į eksportuojamų produktų sudėtį.

2. a) Išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 2 dalies b punkte, kiekvienų įgyvendinimo laikotarpio metų įsipareigojimai dėl eksporto subsidijų lygio, kaip nurodyta valstybės narės įsipareigojimų sąraše, šio straipsnio 1 dalyje išvardytų eksporto subsidijų atžvilgiu, sudaro:

i) kai įsipareigojama sumažinti biudžetines išlaidas, maksimalų išlaidų tokioms subsidijoms, kurios tais metais gali būti skiriamos ar gali tekti tam žemės ūkio produktui ar produktų grupei, lygį ir

ii) kai įsipareigojama sumažinti subsidijuojamo eksporto kiekį, maksimalų žemės ūkio produkto ar produktų grupės kiekį, kuriems tais metais gali būti skiriamos eksporto subsidijos.

b) Bet kuriais nuo antrųjų iki penktųjų įgyvendinimo laikotarpio metais valstybė narė gali teikti eksporto subsidijas, išvardytas šio straipsnio 1 dalyje, tam tikrais metais viršy- dama atitinkamą metinį įsipareigojimų tų produktų ar produktų grupės atžvilgiu lygį, nustatytą valstybės narės įsipareigojimų sąrašo IV dalyje, su sąlyga, kad:

i) bendra tokių subsidijų biudžetinių išlaidų suma, skaičiuojant nuo įgyvendinimo laikotarpio pradžios iki aptariamų metų, neviršija bendros sumos, kuri būtų susidariusi griežtai laikantis atitinkamų įsipareigojimų dėl metinių išlaidų lygio, nustatyto valstybės narės įsipareigojimų sąraše, daugiau negu 3 % nuo tokių biudžetinių išlaidų lygio baziniu periodu;

ii) bendras produktų kiekis, eksportuotas naudojantis tokiomis eksporto subsidijomis, skaičiuojant nuo įgyvendinimo laikotarpio pradžios iki aptariamų metų, neviršija bendro kiekio, kuris būtų susidaręs griežtai laikantis atitinkamų įsipareigojimų dėl bendro metinio kiekio, nustatyto valstybės narės įsipareigojimų sąraše, daugiau negu 1,75 % kiekio baziniu periodu;

iii) visa bendra biudžetinių sąnaudų tokioms eksporto subsidijoms suma ir visas bendras produktų kiekis, kuriam tenka tokios eksporto subsidijos, per visą įgyvendinimo laikotarpį nėra didesnis už tą bendrą kiekį, kuris būtų susidaręs griežtai laikantis atitinkamų metinių įsipareigojimų, nustatytų valstybės narės įsipareigojimų sąraše;

iv) valstybės narės biudžetinės išlaidos eksporto subsidijoms ir produktų kiekis, kuriam tenka tokios subsidijos, įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje yra ne didesnis kaip 64 % ir 79 % atitinkamai 1986–1990 metų bazinio periodo lygio; besivystančioms valstybėms narėms atitinkamai 76 ir 86 %.

3. Įsipareigojimai dėl eksporto subsidijavimo apimties plėtimo apribojimų yra nustatyti įsipareigojimų sąrašuose.

4. Per įgyvendinimo laikotarpį iš besivystančių valstybių narių nėra reikalaujama prisiimti įsipareigojimus eksporto subsidijų, išvardytų šio straipsnio 1 dalies d ir e punktuose, atžvilgiu, su sąlyga, kad tokios subsidijos nėra taikomos taip, kad trukdytų mažinimo įsipareigojimams.

10 straipsnis

Įsipareigojimų dėl eksporto subsidijų išvengimo prevencija

1. Eksporto subsidijos, neišvardytos 9 straipsnio 1 dalyje, netaikomos tokiu būdu, dėl kurio atsiranda arba gali atsirasti galimybė išvengti įsipareigojimų dėl eksporto subsidijų; taip pat neturi būti naudojamasi nekomerciniais sandoriais, siekiant išvengti tokių įsipareigojimų.

2. Valstybės narės įsipareigoja dirbti, kad būtų sukurta tarptautiniu mastu priimtina tvarka dėl eksporto kreditų, eksporto kreditų garantijų teikimo ar draudimo programų taikymo ir, priėmus tokią tvarką, teikti eksporto kreditus, eksporto kreditų garantijas ar taikyti draudimo programas tik laikantis tos tvarkos.

3. Kiekviena valstybė narė, tvirtinanti, kad bet koks eksporto kiekis, viršijantis mažinimo įsipareigojimų lygį, nėra subsidijuojamas, turi parodyti, kad eksporto subsidijos, nepriklausomai nuo to, ar jos išvardytos 9 straipsnyje, ar ne, nebuvo suteiktos tokiam eksportui.

4. Valstybės narės, kurios teikia pagalbą maistu, užtikrina, kad:

a) pagalbos maistu tarptautiniu mastu teikimas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebūtų susijęs su žemės ūkio produktų komerciniu eksportu į šalis gavėjas;

b) sandoriai dėl tarptautinės maisto pagalbos teikimo, įskaitant dvišalę pagalbą maistu, teikiamą pinigais, būtų vykdomi laikantis FAO "Principų dėl perteklinės produkcijos realizavimo ir įsipareigojimų konsultacijoms", įskaitant, kur reikia, Įprastinės rinkodaros reikalavimų sistemą;

c) kad tokia pagalba būtų teikiama kiek įmanoma išlaikant gryną paramos formą arba ne mažiau lengvatinėmis sąlygomis, negu nustatytos 1986 metų Pagalbos maistu konvencijos IV straipsnyje.

11 straipsnis

Sudėtiniai produktai

Subsidijos, skiriamos produkto vienetui ir teikiamos pirminiams produktams sudėtiniuose produktuose, jokiu būdu negali viršyti eksporto subsidijų, skiriamų produkto vienetui, kurios būtų mokamos eksportuojant tuos pirminius produktus.

VI DALIS

12 straipsnis

Eksportui taikomų draudimų ir apribojimų tvarka

1. Valstybė narė, nustatydama bet kokį naują eksporto draudimą ar apribojimą maisto produktų atžvilgiu, pagal GATT 1994 XI straipsnio 2 dalies a punktą, laikosi šių nuostatų:

a) valstybė narė, nustatydama eksporto draudimą ar apribojimą, gerai apsvarsto tokio draudimo ar apribojimo poveikį importuojančios valstybės narės maisto saugumui;

b) prieš nustatydama eksporto draudimą ar apribojimą, valstybė narė raštu ir kiek įmanoma anksčiau praneša Komitetui dėl žemės ūkio apie tokios priemonės pobūdį ir trukmę ir, gavusi prašymą, konsultuojasi su kita valstybe nare, kuri kaip importuotoja yra suinteresuota visais su šia priemone susijusiais klausimais; tokį eksporto draudimą ar apribojimą nustatanti valstybė narė, gavusi suinteresuotos valstybės narės prašymą, suteikia jai reikalingą informaciją.

2. Šio straipsnio nuostatos netaikomos jokios besivystančios valstybės narės atžvilgiu, išskyrus tuos atvejus, kai priemonių imasi besivystanti valstybė narė, kuri yra tik atitinkamus maisto produktus eksportuojanti šalis.

VII DALIS

13 straipsnis

Tam tikri apribojimai

Įgyvendinimo laikotarpiu, nepaisant GATT 1994 ir Sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (šiame straipsnyje vadinama "Sutartimi dėl subsidijų") nuostatų:

a) vidaus paramos priemonės, visiškai atitinkančios šios sutarties 2 priedo nuostatas, turi būti:

i) nekompensuotinos subsidijos siekiant kompensacinių muitų tikslų [4];

ii) atleistos nuo priemonių, kurios būtų taikomos pagal GATT 1994 XVI straipsnį ir sutarties dėl subsidijų III dalį;

iii) atleistos nuo priemonių, kurios būtų taikomos siekiant išvengti naudos dėl tarifinių nuolaidų, tenkančių kitai valstybei narei pagal GATT 1994 II straipsnį, anuliavimo ar sumažinimo, kaip nustatyta GATT 1994 XXIII straipsnio 1 dalies b punkte;

b) vidaus paramos priemonės, visiškai atitinkančios šios sutarties 6 straipsnio nuostatas, įskaitant tiesiogines išmokas, atitinkančias to straipsnio 5 dalies reikalavimus, kaip atsispindi kiekvienos valstybės narės įsipareigojimų sąraše; taip pat vidaus parama de minimis lygiu, atitinkanti 6 straipsnio 2 dalį, yra:

i) atleistos nuo kompensacinių muitų, išskyrus tuos atvejus, kai pagal GATT 1994 VI straipsnį ir sutarties dėl subsidijų V dalį yra nustatoma padaryta žala ar jos grėsmė, ir yra būtina susilaikyti nuo bet kokio kompensacinių muitų tyrimo inicijavimo;

ii) atleistos nuo priemonių, kurios būtų taikomos pagal GATT 1994 XVI straipsnio 1 dalį ar pagal sutarties dėl subsidijų 5 ir 6 straipsnius, su sąlyga, kad tokiomis priemonėmis tam tikrai prekei neteikiama didesnės apimties parama, negu buvo nustatyta 1992 rinkodaros metais;

iii) atleistos nuo priemonių, kurios būtų taikomos, siekiant išvengti naudos dėl tarifinių nuolaidų, tenkančių kitai valstybei narei pagal GATT 1994 II straipsnį, anuliavimo ar sumažinimo, kaip nustatyta GATT 1994 XXIII straipsnio 1 dalies b punkte, su sąlyga, kad tokiomis priemonėmis tam tikrai prekei neteikiama didesnės apimties parama, negu buvo nustatyta 1992 rinkodaros metais.

c) eksporto subsidijos, visiškai atitinkančios šios sutarties V dalies nuostatas, kaip atsispindi kiekvienos valstybės narės įsipareigojimų sąraše, yra:

i) kompensacinių muitų objektas tik tokiu atveju, kai nustatoma žala ar jos grėsmė, remiantis apimtimi, poveikiu kainoms ar to padariniais pagal GATT 1994 VI straipsnį ir pagal sutarties dėl subsidijų V dalies nuostatas, ir yra būtina susilaikyti nuo bet kokio kompensacinių muitų tyrimo inicijavimo;

ii) atleistos nuo priemonių, kurios būtų taikomos pagal GATT 1994 XVI straipsnį arba Sutarties dėl subsidijų 3, 5 ir 6 straipsnius.

VIII DALIS

14 straipsnis

Sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės

Valstybės narės susitaria įgyvendinti Sutartį dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo.

IX DALIS

15 straipsnis

Specialusis ir diferencinis režimas

1. Pripažįstant, kad diferencinis ir palankesnis režimas besivystančioms valstybėms narėms yra neatsiejama derybų dalis, įsipareigojimų atžvilgiu yra laikomasi specialaus ir diferencinio režimo principų, vadovaujantis atitinkamomis šios sutarties nuostatomis ir išreiškiant tai Tarifinių nuolaidų ir įsipareigojimų sąrašuose.

2. Besivystančios valstybės narės turi teisę mažinimo įsipareigojimus įvykdyti per 10 metų laikotarpį. Mažiausiai išsivysčiusioms valstybėms narėms netaikomas reikalavimas prisiimti mažinimo įsipareigojimus.

X DALIS

16 straipsnis

Mažiausiai išsivysčiusios ir dažniausiai maisto produktus importuojančios besivystančios šalys

1. Išsivysčiusios valstybės narės imasi tokių priemonių, kurios yra nustatytos Nutarimo dėl priemonių, taikytinų galimiems neigiamiems padariniams, kuriuos gali sukelti reformų programa mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir dažniausiai tik maisto produktus importuojančioms besivystančioms šalims, pagrindu.

2. Komitetas dėl žemės ūkio, esant reikalui, prižiūri, kaip vykdomas šis nutarimas.

XI DALIS

17 straipsnis

Komitetas dėl žemės ūkio

Įsteigiamas Komitetas dėl žemės ūkio.

18 straipsnis

Įsipareigojimų įvykdymo patikrinimas

1. Komitetas dėl žemės ūkio turi tikrinti, kaip yra vykdomi įsipareigojimai, prisiimti pagal Urugvajaus raundo reformų programą.

2. Patikrinimas turi būti atliekamas valstybių narių pateiktų atitinkamų pranešimų pagrindu ir nustatytais laiko tarpais, taip pat remiantis dokumentais, kuriuos parengti gali būti paprašyta sekretoriato, siekiant pagreitinti tikrinimo procesą.

3. Be pranešimų, pateikiamų pagal šio straipsnio 2 dalį, taip pat nedelsiant turi būti pranešama ir apie bet kokią naują vidaus paramos priemonę, įskaitant ir esamos priemonės, dėl kurios yra paprašyta atleisti nuo mažinimo, pakeitimą. Šiame pranešime smulkiai apibūdinama nauja arba pakeista priemonė ir nurodoma, ar ji atitinka sutartus kriterijus, išdėstytus 6 straipsnyje arba 2 priede.

4. Patikrinimo metu valstybės narės atitinkamai atsižvelgia į per didelį infliacijos lygį valstybei narei laikytis prisiimtų įsipareigojimų dėl vidaus paramos.

5. Valstybės narės susitaria kiekvienais metais konsultuotis su Komitetu dėl žemės ūkio dėl dalyvavimo pasaulinės prekybos žemės ūkio produktais įprastinio augimo procese įsipareigojimų dėl eksporto subsidijų pagal šią sutartį pagrindu.

6. Patikrinimas suteikia valstybėms narėms galimybę aptarti visus klausimus, susijusius su įsipareigojimų, prisiimtų pagal reformų programą, nustatytą šioje sutartyje, įgyvendinimu.

7. Bet kuri valstybė narė gali atkreipti Komiteto dėl žemės ūkio dėmesį į priemonę, kurią, tos valstybės narės nuomone, taikanti valstybė narė turėjo apie tai pranešti.

19 straipsnis

Konsultacijos ir ginčų sprendimas

GATT 1994 XXII ir XXIII straipsnių nuostatos, išplėstos ir taikomos pagal Susitarimą dėl ginčų sprendimo, yra taikomos konsultuojantis ir sprendžiant ginčus, kilusius pagal šią sutartį.

XII DALIS

20 straipsnis

Reformų proceso tąsa

Valstybės narės, pripažindamos, kad didelio ir laipsniško paramos ir rinkos apsaugos mažinimo, kurio rezultatas – vykstančios pagrindinės reformos, ilgalaikis tikslas yra besitęsiantis procesas, susitaria, kad derybos dėl proceso tęsimo bus pradėtos vieneri metai prieš įgyvendinimo laikotarpio pabaigą, atsižvelgiant į:

a) iki tos dienos sukauptą mažinimo įsipareigojimų įgyvendinimo patyrimą;

b) mažinimo įsipareigojimų poveikį pasaulinei prekybai žemės ūkio produkcija;

c) su prekyba nesusijusius klausimus, specialųjį ir diferencinį režimą besivystančioms valstybėms narėms ir siekį sukurti tinkamą į rinką orientuotą prekybos žemės ūkio produktais sistemą, taip pat į kitus tikslus ir klausimus, minėtus šios sutarties preambulėje;

d) tai, kokie tolesni įsipareigojimai yra reikalingi, kad būtų pasiekti pirmiau minėti ilgalaikiai tikslai.

XIII DALIS

21 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

1. GATT 1994 ir kitų daugiašalių prekybos sutarčių, išvardytų PPO sutarties 1 A priede, nuostatos yra taikomos priklausomai nuo šios sutarties nuostatų.

2. Šios sutarties priedai sudaro sudėtinę šios sutarties dalį.

[1] Tarp tokių priemonių yra kiekybiniai importo apribojimai, kintančios importo rinkliavos, minimalios importo kainos, taikomos savo nuožiūra importo licencijos, valstybinės prekybos įmonėms taikomos netarifinės priemonės, savanoriški eksporto apribojimai, taip pat kitos pasienyje taikomos priemonės, išskyrus įprastinius muito mokesčius, nepriklausomai nuo to, ar tos priemonės taikomos laikantis šaliai būdingų nukrypimų nuo GATT 1947 nuostatų ar ne. Į šį sąrašą neįeina priemonės, taikomos pagal išmokų balanso nuostatas ar pagal kitas bendrąsias ne žemės ūkiui skirtas GATT 1994 nuostatas arba kitas daugiašales prekybos sutartis, išvardytas PPO sutarties 1A priede.

[2] Referencinė kaina, naudojama siekiant taikyti šio papunkčio nuostatas, paprastai yra atitinkamo produkto vieneto CIF vertės vidurkis, o kitais atvejais tai gali būti atitinkama kaina, nustatoma pagal produkto kokybę ir jo perdirbimo etapą. Referencinė kaina, pradedant ją naudoti, turi būti viešai paskelbta ir prieinama, kiek reikia, visoms kitoms valstybėms narėms, kad jos galėtų įvertinti papildomą muitą, kuris gali būti uždėtas.

[3] Kai į vidaus suvartojimą neatsižvelgiama, pagal 4 dalies a punktą yra taikomas bazinis slenkstinis lygis.

[4] "Kompensaciniai muitai", minimi šiame straipsnyje, tai muitai, apibrėžti GATT 1994 VI straipsnyje ir Sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių V dalyje.

--------------------------------------------------

1 PRIEDAS

PRODUKTAI, KURIEMS TAIKOMA ŠI SUTARTIS

1. Ši sutartis taikoma šiems produktams:

i) | HS skyriai: nuo 1 iki 24, išskyrus žuvį ir žuvies produktus, taip pat ir [1] |

ii) | HS kodas | 290543 | (manitas) |

HS kodas | 290544 | (sorbitas) |

HS pozicija | 3301 | (pagrindiniai riebalai) |

HS pozicija | 3501–3505 | (albumininės medžiagos,modifikuotas, krakmolas, klijai) |

HS kodas | 380910 | (apretai) |

HS kodas | 382360 | (sorbito n.e.p.) |

HS pozicija | 4101–4103 | (kailiai ir odos) |

HS pozicija | 4301 | (neišdirbti kailiai) |

HS pozicija | 5001–5003 | (žaliasis šilkas, šilko atliekos) |

HS pozicija | 5101–5103 | (vilna ir gyvulių plaukai) |

HS pozicija | 5201–5203 | (žalia medvilnė, atliekos ir karšta arba šukuota medvilnė) |

HS pozicija | 5301 | (žali linai) |

HS pozicija | 5302 | (žalios kanapės) |

2. Pirmiau pateiktas produktų sąrašas neapriboja produktų sąrašo, kuriam taikoma Sutartis dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių.

[1] Produktų aprašas skliausteliuose nebūtinai išsamus.

--------------------------------------------------

2 PRIEDAS

VIDAUS PARAMA: PAGRINDAS ATLEISTI NUO PARAMOS MAŽINIMO ĮSIPAREIGOJIMŲ

1. Vidaus paramos priemonės, dėl kurių prašoma atleisti nuo mažinimo įsipareigojimų, turi tenkinti pagrindinį reikalavimą, kad jos nedaro arba daro minimalų prekybos iškraipymo poveikį ar poveikį gamybai. Taip pat visos priemonės, dėl kurių prašoma atleisti, turi tenkinti šiuos pagrindinius kriterijus:

a) pagal šias priemones parama turi būti teikiama per valstybės finansuojamas Vyriausybines programas (įskaitant tas, pagal kurias atsisakoma valstybės pajamų), neapimančias pervedimų iš vartotojų;

b) pagal šias priemones parama neturi daryti gamintojų kainų palaikomojo poveikio;

taip pat pagal specifinius kriterijus ir sąlygas, nustatytus toliau.

Vyriausybės teikiamų paslaugų programos

2. Bendrosios paslaugos

Šios kategorijos priemonės apima išlaidas (ar valstybės pajamų atsisakymą), susijusias su programomis, pagal kurias teikiamos paslaugos ar kita nauda žemės ūkiui ar kaimo gyventojams. Šios priemonės neapima tiesioginių išmokų gamintojams ar perdirbėjams. Tokios programos, kurios apima toliau pateikiamą sąrašą, bet juo neapsiriboja, atitinka pagrindinius šio priedo 1 dalyje pateiktus kriterijus ir specifines sąlygas, išdėstytus toliau:

a) tyrimai, įskaitant bendruosius tyrimus, su aplinkos apsaugos programomis susijusius tyrimus ir tyrimų programas, tam tikrų produktų tyrimai;

b) kenkėjų ir ligų kontrolė, apimanti bendras ir su tam tikrais produktais susijusias kenkėjų ir ligų kontrolės priemones, tokias kaip ankstyvojo įspėjimo sistemos, karantinas ir naikinimas;

c) mokymo paslaugos, apimančios ir bendrąjį bei specialųjį parengimą;

d) papildomos ir konsultacinės paslaugos, tarp jų priemonių, skirtų palengvinti informacijos ir tyrimų rezultatų perdavimą gamintojams ir vartotojams, parengimas;

e) tikrinimo paslaugos, įskaitant bendrąsias tikrinimo paslaugas ir tam tikrų produktų tikrinimą sveikatos apsaugos, saugumo, rūšies nustatymo ir standartizavimo tikslais;

f) rinkodaros ir reklamos paslaugos, įskaitant informaciją apie tam tikrų produktų rinką, konsultavimo ir reklamos išlaidas, išskyrus išlaidas nenurodytiems tikslams, kurias pardavėjai galėtų naudoti, siekdami sumažinti pardavimo kainą ar suteikti tiesioginę ekonominę naudą pirkėjams;

g) infrastruktūros paslaugos, įskaitant elektros tinklus, kelius ir kitas gabenimo priemones, prekyviečių ir uostų įrengimą, vandens tiekimo pajėgumus, užtvankas ir sausinimo sistemas, taip pat infrastruktūros darbus, susijusius su aplinkos apsaugos programomis; visais atvejais parama turi būti teikiama tik kapitalinių objektų aprūpinimui ar jų statybai, o ūkio aprūpinimas nesubsidijuojamas, išskyrus visuomeninio naudojimo komunalinių paslaugų tinklus; čia neįeina sąnaudų ir eksploatavimo išlaidų subsidijos, taip pat naudojimosi lengvatiniais mokesčiais subsidijos.

3. Valstybės rezervas maisto atsargoms užtikrinti [1]

Išlaidos (ar atsisakymas valstybės pajamų), susijusios su maisto produktų kaupimu ir laikymu, kurios sudaro neatskiriamą valstybės įstatymų reglamentuojamą maisto atsargų programos dalį. Šios išlaidos gali apimti Vyriausybės paramą privačiam produktų saugojimui, kuris yra tos programos dalis.

Sukauptų atsargų kiekis ir kaupimo pobūdis turi atitikti iš anksto nustatytus tikslus, susijusius tik su apsirūpinimo maistu reikmėmis. Maisto atsargų kaupimas ir naudojimas finansiniu požiūriu turi būti labai aiškus procesas. Vyriausybė maisto atsargas turi pirkti einamosiomis rinkos kainomis, o sukauptos maisto atsargos turi būti parduodamas ne mažesnėmis kaip einamosios vidaus rinkos kainos už atitinkamos kokybės atitinkamą produktą.

4. Vidaus pagalba maistu [2]

Išlaidos (ar atsisakymas valstybės pajamų), susijusios su šalies vidaus pagalbos teikimu maistu vargingajai gyventojų daliai.

Gyventojų teisė gauti tokią pagalbą maistu remiasi aiškiai nustatytais maitinimo užtikrinimo kriterijais. Tokia pagalba turi būti teikiama tiesiogiai tiekiant maistą tiems, kuriems jo reikia, arba skiriant lėšų, kad atitinkami pagalbos gavėjai galėtų nusipirkti maisto už rinkos ar už subsidijuotas kainas. Vyriausybė maistą tokiai pagalbai teikti turi pirkti einamosiomis rinkos kainomis, o pagalbos finansavimas ir administravimas turi būti aiškus.

5. Tiesioginės išmokos gamintojams

Parama, teikiama tiesioginių išmokų pavidalu [arba atsisakymas valstybės pajamų, taip pat įskaitant nepinigines išmokas (išmokos natūra)] gamintojams, kuriuos buvo prašoma atleisti nuo mažinimo įsipareigojimų, turi, be pagrindinių kriterijų, nurodytų šio Priedo 1 dalyje, atitikti specifinius kriterijus, taikomus tam tikriems tiesioginių išmokų tipams, nurodytiems šio priedo 6–13 dalyse. Jei nagrinėjamas kitoks negu išvardytieji šio priedo 6–13 dalyse arba naujas tiesioginių išmokų tipas, kai yra prašoma atleisti nuo mažinimo įsipareigojimų, jis, be pagrindinių kriterijų, nurodytų šio priedo 1 dalyje, turi atitikti šio priedo 6 dalies b–e punktuose nustatytus kriterijus.

6. Su gamyba nesiejamas pajamų palaikymas

a) Teisė gauti tokias išmokas turi būti nustatyta tiksliai apibrėžtais kriterijais, tokiais kaip pajamos, buvimas gamintoju ar žemės savininku, sunaudojimas ar gamybos lygis per tam tikrą nustatytą bazinį periodą.

b) Tokių išmokų per bet kuriuos metus dydis neturi būti grindžiamas gamybos, vykdomos bet kuriais metais pasibaigus baziniam periodui, pobūdžiu ir apimtimi (įskaitant ir naminių gyvulių skaičių) nei su tuo siejamas.

c) Tokių išmokų per bet kuriuos metus dydis neturi būti grindžiamas šalies vidaus nei tarptautinėmis kainomis, susijusiomis su gamyba, vykdoma bet kuriais metais pasibaigus baziniam periodui, nei su tuo siejamas.

d) Tokių išmokų per bet kuriuos metus dydis neturi būti grindžiamas gamybos veiksniais, naudojamais per bet kuriuos metus pasibaigus baziniam periodui, nei su jais siejamas.

e) Nereikalaujama vykdyti gamybą tik dėl to, kad būtų galima gauti tokias išmokas.

7. Vyriausybės finansinis dalyvavimas pajamų draudimo ir pajamų apsaugos programose

a) Teisė gauti tokias išmokas turi būti nustatyta pagal prarastas pajamas, atsižvelgiant tik į pajamas iš žemės ūkio, kurios yra didesnės kaip 30 % vidutinių bendrųjų pajamų, arba šio dydžio ekvivalentą, išreikštą grynosiomis pajamomis (atėmus bet kokias išmokas pagal tokias pat ar panašias programas), per trejus paskutiniuosius metus arba trejų metų vidurkį, grindžiamą paskutiniųjų penkerių metų laikotarpiu, neįskaitant didžiausių ir mažiausių pajamų; bet kuris gamintojas, atitinkantis šias sąlygas, turi teisę gauti tokias išmokas.

b) Tokių išmokų dydis kompensuoja mažiau kaip 70 % gamintojo prarastų pajamų tais metais, kai gamintojas įgyja teisę gauti tokią pagalbą.

c) Bet kurios tokios išmokos dydis turi būti susietas tik su pajamomis; jis negali būti siejamas nei su gamintojo vykdomos gamybos pobūdžiu ar apimtimi (įskaitant naminių gyvulių skaičių), nei su šalies vidaus ar tarptautinėmis tokios produkcijos kainomis, nei su naudojamais gamybos veiksniais.

d) Jeigu gamintojas tais pačiais metais pagal šią ir pagal 8 dalį (pagalba stichinių nelaimių atveju) gauna išmokas, bendra tokių išmokų suma turi būti mažesnė nei 100 % visos gamintojo patirtų nuostolių sumos.

8. Išmokos (mokamos tiesiogiai arba Vyriausybei finansiškai dalyvaujant pasėlių draudimo programose) stichinių nelaimių atveju

a) Teisė gauti tokias išmokas įgyjama tik po to, kai Vyriausybė oficialiai pripažįsta, kad stichinė ar panaši nelaimė (įskaitant epidemijas, kenkėjų antplūdį, branduolines avarijas, karą atitinkamos valstybės narės teritorijoje) įvyko arba vyksta, ir kai dėl tos priežasties įvykęs gamybos smukimas viršija 30 % vidutinės gamybos apimties per praėjusį trejų metų laikotarpį ar trejų metų vidurkį, grindžiamą paskutiniųjų penkerių metų laikotarpiu, išskyrus didžiausias ir mažiausias gamybos apimtis.

b) Išmokos įvykus nelaimei yra teikiamos tik pajamų (įskaitant išmokas, susijusius su veterinariniu naminių gyvulių gydymu), žemės ir kitų gamybos veiksnių nuostoliams, patirtiems dėl tos nelaimės, kompensuoti.

c) Išmokos kompensuoja ne daugiau kaip patirtų nuostolių padengimo kaštus, o išmokų gavimas neturi būti siejamas nei su būsimos gamybos pobūdžiu, nei su apimtimi.

d) Išmokos nelaimės atveju neviršija sumos, reikalingos išvengti būsimų nuostolių ar juos sumažinti, kaip nustatyta pagal pirmiau b punkte pateiktą kriterijų.

e) Jeigu gamintojas tais pačiais metais gauna išmokas, numatytas pagal šią ir 7 dalis (pajamų draudimas ir pajamų apsaugos programos), bendra tokių išmokų suma turi būti mažesnė nei 100 % visos gamintojo patirtų nuostolių sumos.

9. Struktūrinio reguliavimo pagalba, teikiama per gamintojų veiklos atsisakymo programas

a) Teisė gauti šias išmokas yra nustatoma remiantis programose, skirtose padėti į rinką tiekiamos žemės ūkio produkcijos gamyba besiverčiantiems asmenims atsisakyti tos veiklos ar imtis ne žemės ūkio veiklos, aiškiai nustatytais kriterijais.

b) Išmokos sudaro sąlygas į rinką tiekiamų žemės ūkio produktų gamintojui visiškai ir visam laikui pasitraukti iš gamybos.

10. Struktūrinio reguliavimo pagalba, teikiama per resursų naudojimo nutraukimo programas

a) Teisė gauti šias išmokas yra nustatoma pagal programose, skirtose nutraukti žemės ir kitokių išteklių, įskaitant naminius gyvulius, naudojimą į rinką tiekiamos žemės ūkio produkcijos gamybai, aiškiai nustatytus kriterijus.

b) Išmokos turi būti mokamos, kai atsisakoma naudotis žeme į rinką tiekiamos žemės ūkio produkcijos gamybai ne mažiau kaip 3 metus, ir kai naminiai gyvuliai yra paskerdžiami ar kitaip visiškai ir ne laikinai pašalinami.

c) Išmokoms gauti nereikalaujama nurodyti jokio alternatyvaus žemės nei kitų išteklių, susijusių su į rinką tiekiamų žemės ūkio produktų gamyba, naudojimo būdo.

d) Išmokos neturi būti siejamos nei su gamybos pobūdžiu, nei su gamybos kiekiu, nei su šalies vidaus ar tarptautinėmis kainomis, susijusiomis su gamyba, kuri vykdoma naudojant žemę ar kitus ištekliu, likusius gamybai.

11. Struktūrinio reguliavimo pagalba, teikiama per pagalbos investicijomis programas

a) Teisė gauti tokias išmokas yra nustatoma pagal Vyriausybinėse programose, skirtose finansiškai ar natūroje padėti pertvarkyti gamintojo veiklą atsižvelgiant į objektyvius struktūrinius sunkumus, aiškiai nustatytus kriterijus; teisė gauti išmokas pagal šias programas taip pat gali būti nustatyta aiškiai apibrėžtoje valstybinėje programoje, skirtoje žemės ūkio gamybai naudojamos žemės reprivatizavimui.

b) Tokių išmokų dydis per bet kuriuos metus negali būti grindžiamas gamybos, vykdomos gamintojo bet kuriais metais pasibaigus baziniam periodui, pobūdžiu nei apimtimi (įskaitant ir naminių gyvulių skaičių) nei su tuo siejamas, išskyrus atvejus nustatytus pagal toliau pateiktą e kriterijų.

c) Tokių išmokų dydis per bet kuriuos metus negali būti grindžiamas šalies vidaus nei tarptautinėmis kainomis, susijusiomis su bet kokia gamyba, vykdoma bet kuriais metais pasibaigus baziniam periodui, nei su tomis kainomis siejamas.

d) Išmokos turi būti mokamos tik tuo laikotarpiu, kai būtina realizuoti investicijas, dėl kurių jos mokamos.

e) Išmokos neturi įpareigoti jų gavėjų gaminti tam tikrus žemės ūkio produktus, taip pat jiems jokiu būdu negali būti nurodoma, kokius žemės ūkio produktus gaminti, išskyrus reikalavimą, kad jie negamintų tam tikro produkto.

f) Išmokos negali viršyti dydžio, reikalingo struktūriniams sunkumams kompensuoti.

12. Išmokos pagal aplinkos apsaugos programas

a) Teisė gauti tokias išmokas yra nustatoma aiškiai apibrėžtoje valstybinėje aplinkos apsaugos ar konservavimo programoje ir priklauso nuo valstybinėje programoje tiksliai nustatytų sąlygų, įskaitant sąlygas, susijusias su gamybos metodais ar gamybai naudojamais ištekliais, įvykdymo.

b) Išmokos dydis negali viršyti nei papildomų kaštų, nei prarastų pajamų dydžio, kuriuos nulėmė prisiderinimas prie valstybinės programos.

13. Išmokos pagal regioninės pagalbos programas

a) Teisę gauti tokias išmokas turi tik tie gamintojai, kurie gyvena nepalankių sąlygų regionuose; kiekvienas toks regionas turi būti aiškiai geografiškai apibrėžtas, išskirtas pagal tam tikrus ekonominius ir administracinius kriterijus; jis laikomas nepalankių sąlygų regionu remiantis neutraliais ir objektyviais kriterijais, aiškiai nustatytais įstatymu ar kitu teisės aktu, rodančiais, kad regiono sunkumai kyla ne dėl laikinų aplinkybių.

b) Tokių išmokų dydis per bet kuriuos metus neturi būti grindžiamas gamybos, vykdomos gamintojo bet kuriais metais pasibaigus baziniam periodui, kitam nei gamybos sumažėjimo laikotarpis, pobūdžiu nei apimtimi (įskaitant ir naminių gyvulių skaičių).

c) Tokių išmokų per bet kuriuos metus dydis neturi būti grindžiamas šalies vidaus nei tarptautinėmis kainomis, susijusiomis su gamyba, vykdoma bet kuriais metais pasibaigus baziniam periodui, nei su jomis siejamas.

d) Išmokos turi būti mokamos tik atitinkamuose regionuose, kurių gamintojams teikiama pagalba, ir tuose regionuose jos turi būti prieinamos visiems gamintojams.

e) Kai išmokos siejamos su gamybos veiksniais, jos turi būti mokamos mažėjančiu tarifu, skaičiuojant nuo slenkstinio to veiksnio lygio.

f) Išmokos neturi viršyti papildomų kaštų arba turi būti apribojamos prarastų pajamų, susijusių su žemės ūkio gamyba tame regione, dydžiu.

[1] Šio priedo 3 dalyje Vyriausybinio rezervo maisto atsargoms užtikrinti programos besivystančiose šalyse, kuriose programos veikia aiškiai ir vykdomos laikantis oficialiai paskelbtų kriterijų ar taisyklių, yra laikomos neprieštaraujančiomis šios dalies nuostatoms, įskaitant programas, pagal kurias maisto produktai maisto atsargoms užtikrinti yra perkami ir parduodami administruojamomis kainomis, su sąlyga, kad skirtumą tarp pirkimo kainos ir referencinės kainos atspindi BPD.

[2] Šio priedo 3 ir 4 dalyse aprūpinimas maisto produktais subsidijuojamomis kainomis siekiant patenkinti neturtingų miesto ir kaimo gyventojų maisto poreikius besivystančiose šalyse, jei tai daroma reguliariai, o kainos yra pagrįstos, turi būti laikomas atitinkančiu šios dalies nuostatas.

--------------------------------------------------

3 PRIEDAS

VIDAUS PARAMA: BENDROJO PARAMOS DYDŽIO APSKAIČIAVIMAS

1. Atsižvelgiant į 6 straipsnio nuostatas bendrasis paramos dydis (BPD) yra apskaičiuojamas produkto pagrindu kiekvienam pagrindiniam žemės ūkio produktui, kuriam teikiama rinkos kainos parama, tiesioginės išmokos ar bet kurios kitos subsidijos, neįtrauktos į atleistųjų nuo mažinimo įsipareigojimų sąrašą ("kiti neatleidimo principai"). Parama, skiriama ne produkto pagrindu, yra susumuojama į visą ne produkto pagrindu skiriamą BPD, išreiškiamą piniginiais vienetais.

2. Į subsidijas, apibrėžtas šio priedo 1 dalyje, įeina abi priemonės: išmokos iš biudžeto ir Vyriausybės ar jos institucijų nesurinkti mokesčiai (valstybės pajamų atsisakymas).

3. Turi būti įskaičiuojama parama, teikiama tiek valstybiniu, tiek regioniniu lygiu.

4. Specifiniai žemės ūkio gamintojų mokami mokesčiai ir rinkliavos yra išskaičiuojami iš BPD.

5. BPD, apskaičiuotas baziniam periodui kaip nurodyta toliau, sudaro bazinį vidaus paramos mažinimo įsipareigojimų įgyvendinimo lygį.

6. Kiekvienam pagrindiniam žemės ūkio produktui yra nustatomas konkretus BPD, išreiškiamas piniginiais vienetais.

7. BPD turi būti apskaičiuojamas pardavus pirmąjį atitinkamą pagrindinį žemės ūkio produktą. Priemonės, numatytos žemės ūkio produktų perdirbėjams, yra įtraukiamos tiek, kiek tos priemonės duoda naudos pagrindinių žemės ūkio produktų gamintojams.

8. Rinkos kainos parama: rinkos kainos parama yra apskaičiuojama pagal skirtumą tarp fiksuotos išorinės referencinės kainos ir taikomos nustatytos kainos, padauginus tą skirtumą iš produkcijos, kuriai gali būti taikoma ta nustatyta kaina, kiekio. Išmokos iš biudžeto, kurios palaiko šį skirtumą, tokios kaip supirkimo ar saugojimo išlaidos, neįskaičiuojamos į BPD.

9. Fiksuota išorinė referencinė kaina turi būti grindžiama 1986–1988 metų kainomis ir paprastai lygi FOB pagrindinio atitinkamo žemės ūkio produkto vieneto vertės eksportuojančioje šalyje vidurkiui ir CIF pagrindinio atitinkamo žemės ūkio produkto vieneto vertės importuojančioje šalyje vidurkiui baziniu periodui. Fiksuota referencinė kaina, jei būtina, atsižvelgiant į kokybės skirtumus gali būti tikslinama.

10. Neatleistos (nuo mažinimo įsipareigojimų) tiesioginės išmokos: neatleistos tiesioginės išmokos, kurios priklauso nuo kainų skirtumo, yra apskaičiuojamos arba pagal skirtumą tarp fiksuotos referencinės kainos ir taikomos nustatytos kainos, padauginus tą skirtumą iš produkcijos, kuriai galima taikyti tokias nustatytas kainas, kiekio, arba pagal išmokas iš biudžeto.

11. Fiksuota referencinė kaina turi būti grindžiama 1986–1988 metų kainomis ir yra faktinė kaina, naudojama nustatant išmokų dydžius.

12. Neatleistos nuo mažinimo tiesioginės išmokos, kurios yra grindžiamos kitais veiksniais nei kaina, yra apskaičiuojamos pagal išmokas iš biudžeto.

13. Kitos neatleistos nuo mažinimo priemonės, įskaitant sąnaudų subsidijas ir kitas priemones, tokias kaip rinkodaros išlaidų mažinimo priemonės: tokių priemonių vertė yra apskaičiuojama pagal išmokas iš biudžeto arba, kai biudžetinės išmokos ne visai atspindi tam tikros subsidijos dydį, pagrindas subsidijai apskaičiuoti yra skirtumas tarp subsidijuojamos prekės ar paslaugos kainos ir atitinkamos panašios prekės ar paslaugos rinkos kainos, padauginus tą skirtumą iš prekių ar paslaugų kiekio.

--------------------------------------------------

4 PRIEDAS

VIDAUS PARAMA: EKVIVALENTINIO PARAMOS DYDŽIO APSKAIČIAVIMAS

1. Atsižvelgiant į 6 straipsnio nuostatas, yra apskaičiuojamas visų pagrindinių žemės ūkio produktų, kuriems rinkos kainos parama, apibrėžta 3 priede, yra teikiama, ekvivalentinis paramos dydis, apskaičiuoti šį bet kurio BPD komponentą netikslinga. Tokių produktų vidaus paramos mažinimo įsipareigojimų įgyvendinimo lygį sudaro rinkos kainos paramos komponentas, išreikštas ekvivalentiniu paramos dydžiu pagal šio priedo 2 dalį, taip pat nuo mažinimo neatleistomis tiesioginėmis išmokomis ar kita nuo mažinimo neatleista parama, kurios yra įvertinamos pagal toliau 3 punkte pateiktas nuostatas. Turi būti įskaičiuojama parama, teikiama tiek valstybiniu, tiek regioniniu lygiu.

2. Visų pagrindinių žemės ūkio produktų ekvivalentinis paramos dydis, pateiktas šio priedo 1 dalyje, yra apskaičiuojamas tam tikro produkto pagrindu pagal pirmąjį pardavimą, gavusį rinkos kainos paramą, ir kai apskaičiuoti BPD rinkos kainos paramos komponentą yra netikslinga. Tokių pagrindinių žemės ūkio produktų ekvivalentinis rinkos kainos paramos dydis yra apskaičiuojamas pagal taikomą nustatytą kainą ir produkcijos, kuriai galima taikyti tą kainą, kiekį, arba, jeigu tai netikslinga, pagal išmokas iš biudžeto, skirtas gamintojo kainai palaikyti.

3. Kai pagrindiniai žemės ūkio produktai, kuriems taikoma šio priedo 1 dalis, yra nuo mažinimo neatleistų tiesioginių išmokų objektas arba bet kurių kitų subsidijų, skiriamų produkto pagrindu ir neatleistų nuo mažinimo įsipareigojimų, objektas, ekvivalentinio tokių priemonių paramos dydžio apskaičiavimo pagrindas yra tas pats, kaip apskaičiuojant atitinkamus BPD komponentus (nurodytus 3 priedo 10–13 dalyse).

4. Ekvivalentinis paramos dydis yra apskaičiuojamas pagal subsidijos, teikiamos pagal atitinkamo pagrindinio žemės ūkio produkto pirmojo pardavimo lygį, dydį. Priemonės, teikiamos žemės ūkio produktų perdirbėjams, yra apskaičiuojamos tiek, kiek tokios priemonės duoda naudos pagrindinių žemės ūkio produktų gamintojams. Specifiniai žemės ūkio mokesčiai arba rinkliavos, kuriuos moka gamintojai, atitinkamai sumažina ekvivalentinį paramos dydį.

--------------------------------------------------

5 PRIEDAS

SPECIALUSIS REŽIMAS 4 STRAIPSNIO 2 DALIES ATŽVILGIU

A skyrius

1. 4 straipsnio 2 dalies nuostatos, įsigaliojus PPO sutarčiai, netaikomos visiems pirminiams žemės ūkio produktams bei perdirbtiems ir paruoštiems produktams ("nurodytiems produktams"), kuriems taikomos toliau nurodytos sąlygos (toliau vadinamos "specialiuoju režimu"):

a) nurodytų produktų importas sudaro mažiau kaip 3 % vietinio suvartojimo apimties baziniu periodu 1986–1988 metais ("baziniu periodu");

b) nuo bazinio periodo pradžios nebuvo teikiama jokių eksporto subsidijų nurodytiems produktams;

c) pirminiams žemės ūkio produktams yra taikomos veiksmingos gamybos apribojimo priemonės;

d) tokie produktai valstybės narės įsipareigojimų sąrašo, pridėto prie Marakešo protokolo, I dalies I-B skyriuje, yra pažymėti simboliu "ST-5 priedas", taip nurodant, kad yra taikomas specialusis režimas, atspindintis nekomercinio pobūdžio veiksnius, tokius kaip maisto saugumas ir gamtos apsauga;

e) minimalaus rinkos atvėrimo galimybės nurodytiems produktams atitinka, kaip nurodyta tos valstybės narės įsipareigojimų sąrašo I dalies I-B skyriuje, 4 % nurodytųjų produktų vietinio suvartojimo baziniu periodu lygio nuo įgyvendinimo laikotarpio pirmųjų metų pradžios, ir po to, likusiu įgyvendinimo laikotarpiu didinami 0,8 % atitinkamo vietinio suvartojimo lygio per bazinį periodą.

2. Kiekvienų įgyvendinimo laikotarpio metų pradžioje valstybė narė, laikydamasi šio priedo 6 dalies nuostatų, gali nebetaikyti specialiojo režimo nurodytiems produktams. Tokiu atveju aptariamoji valstybė narė išlaiko minimalaus rinkos atvėrimo galimybes, kurios jau galiojo tuo metu, ir didina minimalaus rinkos atvėrimo galimybes po 0,4 % nuo atitinkamo vietinio suvartojimo lygio baziniu periodu kiekvienais likusiais įgyvendinimo metais. Pagal šią formulę apskaičiuotas minimalaus rinkos atvėrimo galimybių lygis paskutiniais įgyvendinimo laikotarpio metais turi būti nurodytas aptariamosios valstybės narės įsipareigojimų sąraše.

3. Derybos dėl to, ar galima tęsti specialiojo režimo pagal šio priedo 1 dalį taikymą pasibaigus įgyvendinimo laikotarpiui, turi būti užbaigiamos per tą patį įgyvendinimo laikotarpį ir yra derybų dalis, kaip nurodyta šios sutarties 20 straipsnyje, atsižvelgiant į nekomercinio pobūdžio veiksnius.

4. Jeigu per šio priedo 3 dalyje minėtas derybas sutinkama, kad valstybė narė gali ir toliau taikyti specialųjį režimą, ta valstybė narė suteikia papildomas ir priimtinas nuolaidas, jei tų derybų metu jos buvo nustatytos.

5. Kai specialusis režimas nebetaikomas įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje, aptariamoji valstybė narė įgyvendina šio priedo 6 dalies nuostatas. Tokiu atveju, pasibaigus įgyvendinimo laikotarpiui, minimalaus rinkos atvėrimo nurodytiems produktams galimybės turi būti išlaikomos 8 % lygiu nuo atitinkamo vietinio suvartojimo baziniu periodu aptariamosios valstybės narės įsipareigojimų sąraše.

6. Pasienio priemonėms, išskyrus įprastinius muito mokesčius, kurios yra taikomos nurodytiems produktams, yra taikomos 4 straipsnio 2 dalies nuostatos, įsigaliosiančios tų metų, kuriais nustojama taikyti specialųjį režimą, pradžioje. Tokie produktai apmokestinami įprastiniais muito mokesčiais, kurie turi būti "įšaldyti" aptariamosios valstybės narės įsipareigojimų sąraše ir taikomi nuo tų metų, kai nutraukiamas specialusis režimas, pradžios, o vėliau tokiu tarifu, koks būtų taikomas, jeigu įgyvendinimo laikotarpiu būtų pasiektas bent 15 % sumažinimas mažinat lygiomis dalimis kasmet. Tokie muito mokesčiai yra nustatomi remiantis tarifų ekvivalentais, kurie yra apskaičiuojami pagal šio Priedo priedėlio taisykles.

B skyrius

7. 4 straipsnio 2 dalies nuostatos taip pat netaikomos, kai įsigalioja PPO sutartis, tam pirminiam žemės ūkio produktui, kuris yra pirminis tradicinio maisto produktas besivystančioje valstybėje narėje ir kuris atitinka toliau nurodytas papildomas sąlygas prie jau nurodytų 1 dalies a–d punktuose ir taikomas atitinkamiems produktams:

a) minimalaus rinkos atvėrimo atitinkamiems produktams galimybės, kaip yra nurodyta aptariamosios besivystančios valstybės narės įsipareigojimų sąrašo I dalies I-B skyriuje, atitinka 1 % to produkto vietinio suvartojimo baziniu periodu lygio nuo įgyvendinimo laikotarpio pirmųjų metų pradžios ir tos galimybės yra didinamos kasmet lygiomis dalimis iki 2 % atitinkamo vietinio suvartojimo baziniu periodu įgyvendinimo laikotarpio penktųjų metų pradžioje; nuo įgyvendinimo laikotarpio šeštųjų metų pradžios minimalaus rinkos atvėrimo tokiems produktams galimybės atitinka 2 % vietinio suvartojimo lygio baziniu periodu ir kasmet iki 10-ųjų metų pradžios lygiomis dalimis yra didinamos iki 4 % atitinkamo vietinio suvartojimo baziniu periodu; toliau minimalaus rinkos atvėrimo galimybės, apskaičiuotos pagal šią formulę, 10-iesiems metams turi būti nurodytos tos besivystančios valstybės narės įsipareigojimų sąraše;

b) šia sutartimi numatytos atitinkamos rinkos atvėrimo galimybės kitiems produktams.

8. Derybos dėl to, ar specialusis režimas pagal šio priedo 7 dalį gali būti toliau taikomas pasibaigus 10-iesiems metams nuo įgyvendinimo laikotarpio pradžios, turi būti pradedamos ir baigiamos tų pačių 10-ies metų nuo įgyvendinimo laikotarpio pradžios laikotarpiu.

9. Jeigu per šio priedo 8 dalyje minėtas derybas susitariama, kad valstybė narė gali ir toliau taikyti specialųjį režimą, ta valstybė narė suteikia papildomas ir priimtinas nuolaidas, jei jos buvo nustatytos tų derybų metu.

10. Jeigu nusprendžiama, kad specialusis režimas pagal šio priedo 7 dalį pasibaigus 10-iesiems metams nuo įgyvendinimo laikotarpio pradžios nebebus taikomas, tiems produktams turi būti taikomi įprastiniai muito mokesčiai, nustatyti tarifų ekvivalentų pagrindu, kurie yra apskaičiuojami pagal šio Priedo priedėlio taisykles ir kurie turi būti "įšaldyti" aptariamosios valstybės narės įsipareigojimų sąraše. Kitais atžvilgiais yra taikomos šio priedo 6 dalies nuostatos, pritaikytos pagal šią sutartį besivystančioms valstybėms narėms taikomą specialųjį ir direfencinį režimą.

5 priedo priedėlis

Tarifų ekvivalentų apskaičiavimo taisyklės specifiniams tikslams, nurodytiems šio priedo 6 ir 10 dalyse

1. Tarifų ekvivalentų apskaičiavimas, išreikštas arba ad valorem, arba specifiniais dydžiais, turi būti atliekamas aiškiai ir naudojant faktinį skirtumą tarp vidaus ir užsienio kainų. Turi būti naudojamasi 1986–1988 metų duomenimis. Tarifų ekvivalentai:

a) pirmiausia turi būti nustatomi HS keturių skaitmenų lygiu;

b) esant reikalui, yra nustatomi HS šešių ar daugiau skaitmenų lygiu;

c) turi būti bendrai nustatomi perdirbtiems ir (arba) paruoštiems produktams, padauginus specifinį (-ius) pirminio (-ių) žemės ūkio produkto (-ų) tarifo ekvivalentą (-us) iš pirminio (-ių) žemės ūkio produkto (-ų), esančio (-ių) perdirbtame ir (arba) paruoštame produkte, dalies (-ių) vertės ar natūrinės išraiškos, priklausomai nuo to, kaip yra tinkama, ir reikalui esant atsižvelgiant į visus papildomus elementus, tuo metu teikiamus tos ūkio šakos rinkos apsaugai.

2. Vadovaujantis bendru principu, išorinė kaina turi būti faktinės CIF prekės vieneto vertės importuojančiai šaliai vidurkis. Ten, kur nėra duomenų apie CIF prekės vieneto vertės vidurkį arba jie neprieinami, išorinė kaina turi būti:

a) atitinkamas CIF prekės vieneto vertės vidurkis kaimyninėje šalyje arba

b) apskaičiuota pagal atitinkamo (-ų) pagrindinio (-ių) eksportuotojo (-ų) FOB prekės vieneto vertės vidurkį, patikslinant jį pridėjus apskaičiuotas draudimo, frachto ir kitas atitinkamas išlaidas importuojančioje šalyje.

3. Išorinės kainos paprastai yra konvertuojamos į vietos valiutą pagal metinį valiutos keitimo kurso vidurkį tuo pačiu periodu kaip ir kainos duomenys.

4. Vidaus kaina paprastai turi atspindėti didmeninę kainą, vyraujančią vidaus rinkoje, arba, jei tokių duomenų gauti neįmanoma, tai tokią preliminariai apskaičiuotą kainą.

5. Kur reikia, pradiniai tarifų ekvivalentai, naudojant atitinkamą koeficientą, gali būti tikslinti atsižvelgiant į prekių kokybės ar rūšies skirtumus.

6. Jeigu pagal šias taisykles apskaičiuotas tarifų ekvivalentas yra negatyvus arba mažesnis negu tuometinis taikomas tarifas, pradinis tarifų ekvivalentas gali būti nustatomas pagal galiojantį "įšaldytą" lygį arba tam produktui šalies siūlomo lygio pagrindu.

7. Jeigu patikslintas tarifo ekvivalentas yra tokio lygio, koks būtų jį apskaičiavus pagal pirmiau nurodytas taisykles, aptariamoji valstybė narė, gavusi prašymą, sudaro visas sąlygas konsultuotis siekiant surasti tinkamą sprendimą.

--------------------------------------------------