EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02013R1305-20190301
Regulation (EU) No 1305/2013 of the European Parliament and of the Council of 17 December 2013 on support for rural development by the European Agricultural Fund for Rural Development (EAFRD) and repealing Council Regulation (EC) No 1698/2005
Consolidated text: 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005
2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005
02013R1305 — LT — 01.03.2019 — 008.001
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1305/2013 2013 m. gruodžio 17 d. (OL L 347 2013.12.20, p. 487) |
Iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
Nr. |
puslapis |
data |
||
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1310/2013 2013 m. gruodžio 17 d. |
L 347 |
865 |
20.12.2013 |
|
|
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 994/2014 2014 m. gegužės 13 d. |
L 280 |
1 |
24.9.2014 |
|
|
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1378/2014 2014 m. spalio 17 d. |
L 367 |
16 |
23.12.2014 |
|
|
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2015/791 2015 m. balandžio 27 d. |
L 127 |
1 |
22.5.2015 |
|
|
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2016/142 2015 m. gruodžio 2 d. |
L 28 |
8 |
4.2.2016 |
|
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2017/825 2017 m. gegužės 17 d. |
L 129 |
1 |
19.5.2017 |
|
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2017/2393 2017 m. gruodžio 13 d. |
L 350 |
15 |
29.12.2017 |
|
|
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2018/162 2017 m. lapkričio 23 d. |
L 30 |
6 |
2.2.2018 |
|
|
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2019/71 2018 m. lapkričio 9 d. |
L 16 |
1 |
18.1.2019 |
|
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/288 2019 m. vasario 13 d. |
L 53 |
14 |
22.2.2019 |
|
Pataisytas:
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1305/2013
2013 m. gruodžio 17 d.
dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005
I
ANTRAŠTINĖ DALIS
TIKSLAI IR STRATEGIJA
I
SKYRIUS
Dalykas ir terminų apibrėžtys
1 straipsnis
Dalykas
1. Šiuo reglamentu nustatomos bendrosios taisyklės, kuriomis reglamentuojama Sąjungos parama kaimo plėtrai, finansuojama Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir įsteigto Reglamentu (ES) Nr. 1306/2013, lėšomis. Juo nustatomi tikslai, prie kurių įgyvendinimo turi prisidėti kaimo plėtros politika, ir atitinkami Sąjungos kaimo plėtros prioritetai. Juo apibrėžiamas strateginis kaimo plėtros politikos kontekstas ir apibrėžiamos priemonės, kurios turi būti priimtos siekiant įgyvendinti kaimo plėtros politiką. Be to, juo nustatomos programavimo, bendradarbiavimo tinkle, valdymo, stebėsenos ir vertinimo taisyklės, grindžiamos bendra valstybių narių ir Komisijos atsakomybe, ir taisyklės, kuriomis užtikrinamas EŽŪFKP koordinavimas su kitomis Sąjungos priemonėmis.
2. Šiuo reglamentu papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 ( 1 ) antros dalies nuostatos.
2 straipsnis
Terminų apibrėžtys
1. Šiame reglamente vartojamos 2 straipsnyje nustatytos ar nurodytos terminų „programa“„veiksmas“, „paramos gavėjas“„bendruomenės inicijuota vietos plėtros strategija“, „viešosios išlaidos“, „MVĮ“, „užbaigtas veiksmas“ ir „finansinės priemonės“ bei Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 90 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nustatytos „mažiau išsivystę regionai“ ir „pereinamojo laikotarpio regionai“ apibrėžtys.
Be to, vartojamos ir tokios terminų apibrėžtys:
|
a) |
programavimas – keliais etapais vykdomas organizavimo, sprendimų priėmimo ir finansinių išteklių skyrimo procesas, kuriame dalyvauja partneriai, skirtas daugiamečiams Sąjungos ir valstybių narių bendriems veiksmams įgyvendinti siekiant Sąjungos kaimo plėtros prioritetinių tikslų; |
|
b) |
regionas – teritorinis vienetas, atitinkantis Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros 1 arba 2 lygius (NUTS 1 ir 2 lygiai), kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003 ( 2 ); |
|
c) |
priemonė – veiksmų, kuriais prisidedama siekiant vieno ar kelių Sąjungos kaimo plėtros prioritetinių tikslų, rinkinys; |
|
d) |
paramos lygis – viešojo įnašo į veiksmą dalis; |
|
e) |
sandorių išlaidos – papildomos išlaidos, susijusios su įsipareigojimo įvykdymu, bet tiesiogiai nepriskirtinos to įsipareigojimo įgyvendinimo išlaidoms arba neįtrauktos į išlaidas arba prarastas pajamas, kurios kompensuojamos tiesiogiai; ir kurios gali būti apskaičiuotos standartinių išlaidų pagrindu; |
|
f) |
žemės ūkio paskirties žemės plotas – bet koks žemės plotas, naudojamas kaip ariamoji žemė, daugiamečiai žolynai ir daugiametė ganykla arba daugiamečiams pasėliams auginti, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 4 straipsnyje; |
|
g) |
ekonominiai nuostoliai – visos ūkininko patirtos papildomos išlaidos dėl išskirtinių priemonių, kurias ūkininkas taikė siekdamas sumažinti pasiūlą atitinkamoje rinkoje, arba didelis gamybos sumažėjimas; |
|
h) |
nepalankus klimato reiškinys – oro sąlygos, kaip antai šalna, speigas, audra, kruša, ledėjimas, smarkus lietus arba didelė sausra, kurios gali būti prilyginamos gaivalinei nelaimei; |
|
i) |
gyvūnų ligos – ligos, nurodytos gyvūnų ligų sąraše, kurį sudarė Pasaulinė gyvūnų sveikatos organizacija arba kuris nustatytas Tarybos sprendimo 2009/470/EB ( 3 ) priede; |
|
j) |
su aplinka susijęs įvykis – konkretus taršos, užteršimo arba aplinkos kokybės pablogėjimo atvejis, kuris susijęs su konkrečiu įvykiu ir kurio geografinė apimtis ribota, tačiau šiai sąvokai nepriskiriami bendro pobūdžio su konkrečiu įvykiu nesusiję aplinkos pavojai, pvz., klimato kaita arba atmosferos tarša; |
|
k) |
gaivalinė nelaimė – natūralus biotinio arba abiotinio pobūdžio įvykis, dėl kurio kyla didelių žemės ūkio gamybos sistemų ar miškų struktūros trikdžių, ilgainiui žemės ūkio ar miškų ūkio sektoriui padarančių didelę ekonominę žalą; |
|
l) |
katastrofinis įvykis – nenumatytas biotinio arba abiotinio pobūdžio įvykis dėl žmogaus veiklos, dėl kurio kyla didelių žemės ūkio gamybos sistemų ar miškų struktūros trikdžių, ilgainiui žemės ūkio ar miškų ūkio sektoriams padarančių didelę ekonominę žalą; |
|
m) |
trumpa tiekimo grandinė – tiekimo grandinė, kuriai priklauso ribotas ūkinės veiklos vykdytojų, įsipareigojusių bendradarbiauti, vykdyti vietos ekonomikos plėtrą ir palaikyti artimus geografinius ir socialinius gamintojų, perdirbėjų bei vartotojų ryšius, skaičius; |
|
n) |
jaunasis ūkininkas – asmuo, kuris paraiškos pateikimo momentu yra ne vyresnis kaip 40 metų amžiaus, turi reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos ir pirmą kartą įsisteigia žemės ūkio valdoje kaip tos valdos valdytojas; jis gali įsisteigti vienas arba kartu su kitais ūkininkais, nepriklausomai nuo jo teisinės formos; |
|
o) |
teminiai tikslai – Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 9 straipsnyje apibrėžti teminiai tikslai; |
|
p) |
Bendra strateginė programa (BSP) – Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 10 straipsnyje nurodyta Bendra strateginė programa; |
|
q) |
klasteris – savarankiškų įmonių – naujai įsisteigusių įmonių, mažųjų, vidutinių ir didžiųjų įmonių, taip pat konsultavimo paslaugas teikiančių įstaigų ir (arba) mokslinių tyrimų organizacijų – grupė, kurios tikslas yra skatinti ekonominę ir inovacinę veiklą propaguojant aktyvų bendradarbiavimą, dalijantis infrastruktūra ir praktine patirtimi, taip pat veiksmingai prisidedant prie žinių perdavimo, bendradarbiavimo tinkle ir informacijos sklaidos tarp klasterio įmonių; |
|
r) |
miškas – didesnis kaip 0,5 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis siekia daugiau kaip 5 metrus, kuriuose medžių lajos danga užima daugiau kaip 10 procentų ploto, arba apaugęs medžiais, galinčiais pasiekti tokias ribas in situ; ir ji neapima žemės, kuri iš esmės naudojama žemės ūkio tikslams arba miesto reikmėms, laikantis 2 dalies; |
|
s) |
įsisteigimo diena – diena, kai pareiškėjas atlieka arba užbaigia veiksmą (-us), susijusį (-ius) su n punkte nurodytu įsisteigimu. |
2. Valstybė narė arba regionas gali nuspręsti taikyti kitokią negu nurodytą 1 dalies r punkte termino „miškas“ apibrėžtį, grindžiamą galiojančia nacionaline teise arba inventorizacijos sistema. Valstybės narės arba regionai pateikia tokią apibrėžtį kaimo plėtros programoje;
3. Siekiant užtikrinti, kad paramos gavėjų atžvilgiu būtų laikomasi nuoseklaus požiūrio, ir atsižvelgti į prisitaikymo laikotarpio poreikį, kalbant apie 1 dalies n punkte nustatytą jaunojo ūkininko apibrėžtį, Komisijai pagal 83 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl sąlygų, kuriomis juridinis asmuo gali būti laikomas jaunuoju ūkininku, ir nustatyti lengvatinį profesinių gebėjimų įgijimo laikotarpį.
II
SKYRIUS
Užduotis, tikslai ir prioritetai
3 straipsnis
Uždaviniai
EŽŪFKP prisideda prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo skatindamas tvarią kaimo plėtrą visoje Sąjungoje ir papildydamas kitas BŽŪP priemones, sanglaudos politiką ir bendrą žuvininkystės politiką. Jis prisideda prie Sąjungos žemės ūkio sektoriaus plėtros, kad jis teritorijos ir aplinkos požiūriu būtų labiau subalansuotas, nekenkiantis klimatui ir atsparesnis jo kaitai ir konkurencingesnis bei inovatyvesnis. Jis taip pat prisideda prie kaimo vietovių plėtros.
4 straipsnis
Tikslai
Pagal visą BŽŪP sistemą parama kaimo plėtrai, įskaitant paramą veiklai maisto sektoriuje, taip pat ne maisto sektoriuje ir miškininkystėje, padedama siekti šių tikslų:
a) skatinti žemės ūkio konkurencingumą;
b) užtikrinti tvarų gamtos išteklių valdymą ir klimato politikos veiksmus;
c) užtikrinti subalansuotą teritorinę kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtrą, be kita ko, kurti darbo vietas ir jas išlaikyti.
5 straipsnis
Sąjungos kaimo plėtros prioritetai
Kaimo plėtros tikslų, kuriais prisidedama prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo, siekiama įgyvendinant šešis Sąjungos kaimo plėtros prioritetus, kurie atspindi atitinkamus BSP teminius tikslus:
1) skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:
a) inovacijų skatinimui, bendradarbiavimui ir žinių bazės vystymui kaimo vietovėse;
b) žemės ūkio, maisto produktų gamybos bei miškininkystės ir mokslinių tyrimų bei inovacijų ryšių stiprinimui, įskaitant siekiant geresnio aplinkosaugos valdymo ir aplinkosauginio veiksmingumo;
c) mokymosi visą gyvenimą ir profesinio mokymo žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose skatinimui;
2) didinti ūkių perspektyvumą ir visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą visuose regionuose, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas ir tvarų miškų valdymą, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:
a) visų ūkių ekonominės veiklos rezultatų gerinimui ir palankesnių sąlygų ūkių restruktūrizavimui ir modernizavimui sudarymui, visų pirma siekiant intensyvinti dalyvavimą rinkoje ir orientavimą, taip pat žemės ūkio įvairinimą;
b) palankesnių sąlygų sudarymui reikiamos kvalifikacijos ūkininkams pradėti veiklą žemės ūkio sektoriuje ir, visų pirma, kartų kaitos palengvinimui;
3) skatinti maisto tiekimo grandinės organizavimą, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą, gyvūnų gerovę ir rizikos valdymą žemės ūkyje, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:
a) pirminės produkcijos gamintojų konkurencingumo didinimui geriau juos integruojant į žemės ūkio maisto produktų grandinę taikant kokybės sistemas, kuriant žemės ūkio produktų pridėtinę vertę, propaguojant vietos rinkas ir pasitelkiant trumpas tiekimo grandines, gamintojų grupes ir organizacijas, taip pat tarpšakines organizacijas;
b) ūkių rizikos prevencijos ir valdymo rėmimui;
4) atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu ir miškininkyste susijusias ekosistemas, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:
a) biologinės įvairovės atkūrimui, išsaugojimui ir didinimui, be kita ko, „Natura 2000“ teritorijose ir teritorijose, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, gamtiniu požiūriu didelės vertės ūkininkavimui skirtose teritorijose, taip pat Europos kraštovaizdžių būklei;
b) vandentvarkos gerinimui, įskaitant trąšų ir pesticidų valdymo gerinimą;
c) dirvožemio erozijos prevencijai ir dirvožemio valdymo gerinimui;
5) skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:
a) vandens naudojimo žemės ūkyje efektyvumo didinimui;
b) energijos vartojimo žemės ūkyje ir maisto perdirbimo sektoriuje efektyvumo didinimui;
c) atsinaujinančiųjų energijos išteklių, šalutinių produktų, atliekų, liekanų ir kitų nemaistinių žaliavų tiekimo ir naudojimo palengvinimui bioekonomikos tikslais;
d) žemės ūkio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako kiekio mažinimui;
e) anglies dioksido išlaikymo ir sekvestracijos žemės ūkyje ir miškininkystėje skatinimui;
6) skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:
a) veiklos įvairinimo, mažųjų įmonių kūrimo ir plėtojimo, taip pat darbo vietų kūrimo lengvinimui;
b) vietos plėtros kaimo vietovėse skatinimui;
c) prieigos prie informacinių ir ryšių technologijų (IRT) didinimui, jų naudojimo skatinimui ir kokybės gerinimui kaimo vietovėse.
Visais tais prioritetais prisidedama siekiant kompleksinių tikslų, susijusių su inovacijomis, aplinkos ir klimato kaitos švelninimu bei prisitaikymu prie jos. Programos gali būti susijusios su mažiau nei šešiais prioritetais, jeigu tai grindžiama stiprybėmis, silpnybėmis, galimybėmis ir grėsmėmis (SSGG) pagrįsta padėties analize bei ex ante vertinimu. Kiekviena programa turi būti siejama bent su keturiais prioritetais. Kai valstybė narė pateikia nacionalinę programą ir regioninių programų rinkinį, ta nacionalinė programa gali būti susijusi su mažiau nei keturiais prioritetais.
Į programas gali būti įtrauktos kitos tikslinės sritys, kad būtų siekiama vieno iš prioritetinių tikslų, jeigu tai pagrįsta ir galima įvertinti.
II
ANTRAŠTINĖ DALIS
PROGRAMAVIMAS
I
SKYRIUS
Programavimo turinys
6 straipsnis
Kaimo plėtros programos
1. EŽŪFKP lėšos valstybėse narėse panaudojamos per kaimo plėtros programas. Tomis programomis įgyvendinama strategija, kuria siekiama įgyvendinti Sąjungos kaimo plėtros prioritetus taikant III antraštinėje dalyje apibrėžtų priemonių rinkinį. Įgyvendinant kaimo plėtros tikslus pasitelkus Sąjungos prioritetus siekiama paramos iš EŽŪFKP.
2. Valstybė narė gali pateikti bendrą nacionalinę visos jos teritorijos programą arba regioninių programų rinkinį. Kaip alternatyva, tinkamai pagrįstais atvejais ji gali pateikti nacionalinę programą ir regioninių programų rinkinį. Jeigu valstybė narė pateikia nacionalinę programą ir regioninių programų rinkinį, priemonės ir (arba) veiksmų tipai programuojami nacionaliniu arba regioniniu lygiu, ir užtikrinamas nacionalinės ir regioninių programų strategijų suderinamumas.
3. Valstybės narės, turinčios regionines programas, taip pat gali pateikti tvirtinimui pagal 10 straipsnio 2 dalį, nacionalines programas, į kurias būtų įtraukti bendri toms programoms elementai ir nebūtų skiriama atskirų biudžeto lėšų.
Valstybių narių, turinčių regionines programas, nacionaliniuose metmenyse taip pat galima pateikti lentelę, kurioje būtų pateikti apibendrinti atskirų regionų ir metų duomenys apie bendrą EŽŪFKP įnašą, skirtą konkrečiai valstybei narei visu programavimo laikotarpiu.
7 straipsnis
Teminės paprogramės
1. Valstybės narės, siekdamos prisidėti prie Sąjungos kaimo plėtros prioritetų įgyvendinimo, gali į savo kaimo plėtros programas įtraukti temines paprogrames, skirtas specifiniams poreikiams patenkinti. Tokios teminės paprogramės gali būti, inter alia, susijusios su:
a) jaunaisiais ūkininkais,
b) 19 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje nurodytais smulkiais ūkiais;
c) 32 straipsnio 2 dalyje nurodytomis kalnų vietovėmis;
d) trumpomis tiekimo grandinėmis;
e) moterimis kaimo vietovėse;
f) klimato kaitos švelninimu bei prisitaikymu prie jos ir biologine įvairove.
IV priede pateiktas orientacinis priemonių ir veiksmų tipų, kuriems atitinkamose teminėse paprogramėse teikiama ypatingos svarbos, sąrašas.
2. Teminėmis paprogramėmis taip pat gali būti siekiama patenkinti konkrečius poreikius, susijusius su žemės ūkio sektorių, darančių didelį poveikį konkrečios kaimo vietovės plėtrai, restruktūrizavimu.
3. II priede nustatyti paramos lygiai gali būti padidinti papildomais 10 procentinių punktų tais atvejais, kai parama skiriama veiksmams, remiamiems pagal temines paprogrames, susijusias su smulkiais ūkiais ir trumpomis tiekimo grandinėmis, klimato kaitos švelninimu bei prisitaikymu prie jos ir biologine įvairove. Jaunųjų ūkininkų ir kalnų vietovių atveju didžiausias paramos lygis gali būti padidintas pagal II priedą. Tačiau didžiausias kompleksinės paramos lygis neviršija 90 %.
8 straipsnis
Kaimo plėtros programų turinys
1. Be Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 27 straipsnyje nurodytų elementų, į kiekvieną kaimo plėtros programą įtraukiama:
a) Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 55 straipsnyje nurodytas ex ante vertinimas;
b) SSGG analize grindžiama padėties analizė ir nustatyti poreikiai, kurie turi būti patenkinti geografinėje vietovėje, kurioje taikoma programa.
Analizės struktūra nustatoma atsižvelgiant į Sąjungos kaimo plėtros prioritetus. Specifiniai su aplinka, klimato kaitos švelninimu bei prisitaikymu prie jos ir su inovacijomis susiję poreikiai įvertinami atsižvelgiant į visus Sąjungos kaimo plėtros prioritetus, siekiant pagal kiekvieną prioritetą nustatyti tinkamas šių trijų sričių atsakomąsias priemones;
c) strategijos aprašymas, iš kurio aišku, kad:
i) nustatyti tinkami tikslai kiekvienos į programą įtrauktos Sąjungos kaimo plėtros prioritetų tikslinės srities atžvilgiu, remiantis 69 straipsnyje nurodytais bendrais rodikliais, ir prireikus specifiniais programos rodikliais;
ii) parinkti atitinkami priemonių, susijusių su kiekviena į programą įtraukta Sąjungos kaimo plėtros prioritetų tiksline sritimi, deriniai, remiantis aiškia programos intervencijų logika, kuri grindžiama a punkte nurodytu ex ante vertinimu ir b punkte nurodyta analize;
iii) programos priemonėms skirti finansiniai ištekliai yra pagrįsti ir pakankami nustatytiems tikslams pasiekti;
iv) atsižvelgta į specifinius poreikius, susijusius su specifinėmis regioninio arba paregioninio lygio sąlygomis, ir numatyti tinkami konkretūs jiems patenkinti skirtų priemonių arba teminių paprogramių deriniai;
v) programoje laikomasi tinkamo požiūrio į inovacijas, siekiant Sąjungos kaimo plėtros prioritetinių tikslų, įskaitant EIP žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje, taip pat į aplinką, įskaitant specifinius „Natura 2000“ teritorijų poreikius, ir į klimato kaitos švelninimą bei prisitaikymą prie jos;
vi) buvo imtasi priemonių siekiant užtikrinti pakankamus konsultavimo gebėjimus reguliavimo reikalavimų ir su inovacijomis susijusių veiklų klausimais;
d) kiekvienos ex ante sąlygos, nustatytos pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 19 straipsnį ir XI priedo II dalį bei pagal šio reglamento V priedą, atveju įvertinimas, kurios iš ex ante sąlygų taikomos programai ir kurios yra įvykdytos partnerystės susitarimo ir programos pateikimo dieną. Jeigu taikomos ex ante sąlygos nėra įvykdytos, programoje pateikiamas veiklos, kurios reikia imtis, aprašymas, atsakingi organai ir tų veiksmų tvarkaraštis remiantis partnerystės susitarime pateikta santrauka;
e) veiklos rezultatų plano, nustatyto Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 21 straipsnio tikslais, aprašymas;
f) kiekvienos pasirinktos priemonės apibūdinimas;
g) Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 56 straipsnyje nurodytas vertinimo planas. Valstybės narės skiria pakankamai išteklių, kad būtų patenkinti nustatyti poreikiai ir užtikrinta tinkama stebėsena ir vertinimas;
h) finansinis planas, į kurį įtraukiama:
i) lentelė, kurioje pagal 58 straipsnio 4 dalį nustatomas bendras kiekvieniems metams planuojamas EŽŪFKP įnašas. Atitinkamais atvejais šioje lentelėje atskirai nurodoma, kokią bendro EŽŪFKP įnašo dalį sudaro asignavimai mažiau išsivysčiusiems regionams ir lėšos, pervestos į EŽŪFKP taikant Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 7 straipsnio 2 dalį. Planuojamas metinis EŽŪFKP įnašas turi būti suderinamas su daugiamete finansine programa;
ii) lentelė, kurioje nurodytas kiekvienai priemonei, kiekvienam veiksmo tipui, kuriam taikomas konkretus EŽŪFKP įnašo lygis, 37 straipsnio 1 dalyje ir 39a straipsnyje nurodytam veiksmo tipui ir techninei pagalbai numatomas bendras Sąjungos įnašas ir taikomas EŽŪFKP įnašo lygis. Kai taikoma, šioje lentelėje atskirai nurodomas EŽŪFKP įnašo mažiau išsivysčiusiems regionams ir kitiems regionams lygis;
i) pagal tikslines sritis suskirstytas rodiklių planas, kuriame nurodomi 8 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje nurodyti tikslai, taip pat planuojami produktai ir kiekvienos kaimo plėtros priemonės, atrinktos atitinkamos tikslinės srities atžvilgiu, planuojamos išlaidos;
j) atitinkamais atvejais papildomo nacionalinio kiekvienos priemonės finansavimo pagal 82 straipsnį lentelė;
k) atitinkamais atvejais, 81 straipsnio 1 dalies taikymo sričiai priklausančių pagalbos sistemų, kurios bus naudojamos programoms įgyvendinti, sąrašas;
l) informacija apie papildomumą priemonių, finansuojamų pagal kitas bendros žemės ūkio politikos priemones, ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF) lėšomis, atžvilgiu;
m) programos įgyvendinimo tvarka, be kita ko:
i) visos valstybių narių paskirtos 65 straipsnio 2 dalyje nurodytos institucijos ir informacijos tikslais valdymo ir kontrolės struktūros trumpas apibūdinimas;
ii) stebėsenos ir vertinimo procesų apibūdinimas ir Stebėsenos komiteto sudėtis;
iii) nuostatos, kuriomis užtikrinama, kad programa būtų viešinama, įskaitant ir per 54 straipsnyje nurodytą nacionalinį kaimo tinklą;
iv) taikomo metodo, kuriuo nustatomi principai, susiję su veiksmų ir vietos plėtros strategijų atrankos kriterijų nustatymu, ir atsižvelgiama į atitinkamus tikslus, apibūdinimas; šioje srityje valstybės narės gali numatyti, kad pirmenybė būtų teikiama su žemės ūkio ir miškininkystės sektoriumi susijusioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms.
v) jeigu taikoma, vietos plėtros atveju – mechanizmų, kuriais užtikrinamas pagal vietos plėtros strategijas numatytos veiklos, 35 straipsnyje nurodytos bendradarbiavimo priemonės ir 20 straipsnyje nurodytos pagrindinių paslaugų ir kaimų atnaujinimo kaimo vietovėse priemonės suderinamumas, įskaitant miesto bei kaimo ryšius, apibūdinimas;
n) veikla, kurios imtasi siekiant įtraukti partnerius, nurodytus Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 5 straipsnyje, ir konsultacijų su partneriais rezultatų santrauka;
o) kai taikoma, nacionalinio kaimo tinklo struktūra, kaip nurodyta 54 straipsnio 3 dalyje, ir jo valdymo nuostatos, kurios yra jo metinių veiklos planų pagrindas.
2. Jei į kaimo plėtros programą yra įtrauktos teminės paprogramės, į kiekvieną paprogramę įtraukiama:
a) specifinė SSGG metodologija grindžiama padėties analizė ir poreikių, kurie turi būti patenkinti taikant paprogramę, nustatymas;
b) specifiniai tikslai paprogramės lygiu ir atrinktos priemonės, remiantis nuodugniu paprogramės intervencijų logikos pagrindimu, įskaitant tikslams pasiekti parinktų priemonių numatomo indėlio įvertinimą;
c) atskiras specifinių rodiklių planas su planuojamais produktais ir kiekvienos kaimo plėtros priemonės, atrinktos atitinkamos tikslinės srities atžvilgiu, planuojamomis išlaidomis.
3. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato taisykles dėl 1 ir 2 dalyje apibūdintų elementų pateikimo kaimo plėtros programose ir taisykles dėl 6 straipsnio 3 dalyje nurodytų nacionalinių programų turinio. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 84 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
II
SKYRIUS
Kaimo plėtros programų rengimas, tvirtinimas ir keitimas
9 straipsnis
Ex ante sąlygos
Be bendrųjų ex ante sąlygų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 XI priedo II dalyje, EŽŪFKP programavimui taikomos ir šio reglamento V priede nurodytos ex ante sąlygos, jeigu tai yra svarbu ir taikytina konkretiems tikslams, kurių siekiama atsižvelgiant į programos prioritetus.
10 straipsnis
Kaimo plėtros programų tvirtinimas
1. Valstybės narės pateikia Komisijai pasiūlymą dėl kiekvienos kaimo plėtros programos, į kurį įtraukiama 8 straipsnyje nurodyta informacija.
2. Kiekvieną kaimo plėtros programą įgyvendinimo aktu tvirtina Komisija.
11 straipsnis
Kaimo plėtros programų dalinis keitimas
Kai Komisija gauna iš valstybių narių prašymus dėl programų dalinių pakeitimų, susijusių su vienu ar daugiau nei vienu iš toliau išvardytų aspektų:
a) Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais priimami sprendimai dėl prašymų iš dalies pakeisti programas, susijusias su vienu ar keliais toliau nurodytais klausimais:
i) programos strategijos pakeitimu, kuriuo daugiau nei 50 % pakeičiamas kiekybinis tikslas, susijęs su tiksline sritimi;
ii) vienai ar kelioms priemonėms taikomo EŽŪFKP įnašo lygio pakeitimu;
iii) viso Sąjungos įnašo arba jo metinio paskirstymo programos lygiu pakeitimu;
b) visais kitais atvejais Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais tvirtina prašymus dėl dalinių programos pakeitimų. Jie visų pirma apima:
i) priemonių arba veiksmų tipų įtraukimą arba išbraukimą;
ii) priemonių apibūdinimų pakeitimus, įskaitant tinkamumo sąlygų pakeitimus;
iii) vienos priemonės lėšų perkėlimą kitai priemonei, kai toms priemonėms taikomas skirtingas EŽŪFKP įnašo lygis;
Tačiau b punkto i ir ii papunkčių ir b punkto iii papunkčio atvejais, kai lėšų perkėlimas yra susijęs su mažiau kaip 20 % priemonei skirtų lėšų ir mažiau kaip 5 % viso EŽŪFKP įnašo į programą, laikoma, kad patvirtinimas suteiktas, jeigu praėjus 42 darbo dienoms po prašymo pateikimo Komisija nepriėmė dėl jo sprendimo. Tas laikotarpis neapima laikotarpio, kuris prasideda kitą diena po dienos, kai Komisija išsiunčia savo pastabas valstybei narei, ir kuris baigiasi tą dieną, kurią valstybė narė atsako į tas pastabas.
c) Siekiant atlikti grynai administracinio ar redakcinio pobūdžio ištaisymus, kurie nedaro poveikio politikos ar priemonių įgyvendinimui, Komisijos patvirtinimo nereikalaujama. Valstybės narės informuoja Komisiją apie tokius dalinius pakeitimus.
12 straipsnis
Procedūrų ir tvarkaraščių taisyklės
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato taisykles dėl procedūrų ir tvarkaraščių, taikomų:
a) tvirtinant kaimo plėtros programas ir nacionalinius metmenis;
b) teikiant ir tvirtinant pasiūlymus dėl kaimo plėtros programų ir pasiūlymų dėl nacionalinių metmenų pakeitimų, įskaitant šių pasiūlymų įsigaliojimą ir teikimo dažnumą programavimo laikotarpiu.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 84 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
III
ANTRAŠTINĖ DALIS
PARAMA KAIMO PLĖTRAI
I
SKYRIUS
Priemonės
13 straipsnis
Priemonės
Kiekviena kaimo plėtros priemonė yra programuojama taip, kad konkrečiai padėtų įgyvendinti vieną ar kelis Sąjungos kaimo plėtros prioritetus. VI priede pateiktas orientacinis priemonių, kurios turi ypatingos svarbos Sąjungos prioritetams, sąrašas.
14 straipsnis
Žinių perdavimas ir informavimo veikla
1. Parama pagal šią priemonę skiriama profesiniam mokymui, įgūdžių įgijimo veiklai, demonstracinei ir informavimo veiklai. Profesinį mokymą ir įgūdžių įgijimo veiklą gali sudaryti mokymo kursai, praktiniai seminarai ir ugdomasis konsultavimas.
Parama gali būti skiriama ir trumpalaikiams mainams ūkių ir miškų tvarkymo srityje, taip pat apsilankymams ūkiuose ir miškuose.
2. Parama pagal šią priemonę naudojasi žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose veikiantys asmenys, žemės valdytojai ir kiti ūkinės veiklos dalyviai, kurie yra kaimo vietovėse veikiančios MVĮ.
Paramos gavėjas yra subjektas, teikiantis mokymo arba kitokio žinių perteikimo ir informavimo veiklos paslaugas.
3. Parama pagal šią priemonę neskiriama tiems instruktavimo arba mokymo kursams, kurie yra įprastinių vidurinio arba aukštojo lygmens švietimo programų arba sistemų dalis.
Žinių perdavimo ir informavimo paslaugas teikiančios įstaigos turi turėti tinkamus pajėgumus, t. y. turėti kvalifikuotus darbuotojus ir reguliariai rengti mokymus, kad būtų pajėgios atlikti šią užduotį.
4. Pagal šią priemonę finansuoti tinkamos išlaidos – žinių perdavimo arba informavimo veiklos organizavimo ir vykdymo išlaidos. Demonstracinę veiklą vykdant įdiegta infrastruktūra gali būti naudojama ir veiksmą užbaigus. Parodomųjų projektų atveju parama gali būti dengiamos ir atitinkamos investicinės išlaidos. Dalyvių kelionių, apgyvendinimo išlaidos bei dienpinigiai ir ūkininkų pavadavimo išlaidos taip pat yra tinkamos finansuoti. Paramos gavėjui apmokamos visos šioje dalyje nurodytos išlaidos.
5. Siekiant užtikrinti, kad mainų ūkių ir miškų tvarkymo srityje programos ir apsilankymai ūkiuose bei miškuose būtų aiškiai atskiriami nuo kitose Sąjungos programose numatytos panašios veiklos, Komisijai pagal 83 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl mainų ūkių ir miškų tvarkymo srityje programų bei apsilankymų ūkiuose ir miškuose trukmės ir turinio.
6. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato taisykles dėl išmokų už dalyvių išlaidas sąlygų, be kita ko, naudojant čekius arba kitų panašių formų mokėjimą.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 84 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
15 straipsnis
Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos
1. Parama pagal šią priemonę skiriama siekiant:
a) padėti ūkininkams, jauniesiems ūkininkams, kaip apibrėžta šiame reglamente, miškų valdytojams, kitiems žemės valdytojams ir kaimo vietovėse veikiančioms MVĮ pasinaudoti konsultavimo paslaugomis ir taip padidinti savo valdų, įmonių ir (arba) investicijų ekonominį ir aplinkosauginį veiksmingumą, palankumą klimatui ir atsparumą jo kaitai;
b) skatinti pradėti teikti ūkių valdymo, ūkininkų pavadavimo ir jų konsultavimo paslaugas, taip pat miškininkystės konsultavimo paslaugas, įskaitant Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 12–14 straipsniuose nurodytos ūkių konsultavimo sistemos diegimą;
c) remti konsultantų mokymus.
2. Pagal 1 dalies a ir c punktus nurodytas paramos gavėjas turi būti arba konsultacijų ar mokymo paslaugų teikėjas, arba vadovaujančioji institucija. Kai paramos gavėja yra vadovaujančioji institucija, konsultacijų ar mokymo paslaugų teikėją atrenka įstaiga, kuri yra funkciškai nepriklausoma nuo vadovaujančiosios institucijos. Parama pagal 1 dalies b punktą skiriama institucijai arba įstaigai, atrinktai teikti ūkių valdymo, ūkininkų pavadavimo ir ūkių arba miškininkystės konsultavimo paslaugas.
3. Teikti konsultacijas atrinktos institucijos arba įstaigos turi turėti pakankamai nuolat apmokomų ir kvalifikuotų darbuotojų bei konsultavimo patirties ir turi būti patikimos tose srityse, kuriose jos teikia konsultacijas. Teikėjai pagal šią priemonę atrenkami vykdant atrankos procedūrą, kuri atvira tiek viešosioms, tiek privačiosioms įstaigoms. Ta atrankos procedūra turi būti nešališka ir joje negali dalyvauti su interesų konfliktais susiję kandidatai.
Teikiant konsultavimo paslaugas laikomasi Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 13 straipsnio 2 dalyje nurodytų įpareigojimų neatskleisti informacijos.
3a. Šio straipsnio tikslais valstybės narės, laikydamosi 65 straipsnio 1 dalies, atlieka visus patikrinimus konsultacijų ar mokymo paslaugų teikėjų lygmeniu.
4. Atskiriems ūkininkams, jauniesiems ūkininkams, kaip apibrėžta šiame reglamente, ir kitiems žemės valdytojams teikiamos konsultacijos yra susijusios su bent vienu Sąjungos kaimo plėtros prioritetu ir apima bent vieną iš šių elementų:
a) įsipareigojimus ūkio lygiu, kylančius iš teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų ir (arba) geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartų, numatytų Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 VI antraštinės dalies I skyriuje;
b) atitinkamais atvejais klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 III antraštinės dalies 3 skyriuje, ir žemės ūkio paskirties žemės ploto laikymą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies c punkte;
c) kaimo plėtros programose numatytas priemones ūkio lygiu, kuriomis siekiama ūkių modernizavimo, konkurencingumo didinimo, sektorių integracijos, inovacijų ir orientavimo į rinką bei verslumo skatinimo;
d) valstybių narių nustatytus reikalavimus ūkio lygiu siekiant įgyvendinti Vandens pagrindų direktyvos 11 straipsnio 3 dalį;
e) valstybių narių nustatytus reikalavimus siekiant įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 55 straipsnį, visų pirma atitiktį bendriesiems integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės, nurodytos Direktyvos 2009/128/EB 14 straipsnyje, principams; arba
f) atitinkamais atvejais darbo saugos standartus arba su ūkiu siejamus saugos standartus;
g) konkrečias konsultacijas pirmą kartą besikuriantiems ūkininkams.
►C1 Konsultacijos taip pat gali apimti kitus klausimus, visų pirma susijusius su informacija klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos srityje, biologine įvairove ir vandens apsauga, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 I priede, arba klausimus, susijusius su žemės ūkio valdos ekonominės veiklos rezultatais ir aplinkosauginiu veiksmingumu, įskaitant konkurencingumo aspektą. ◄ Tai, be kita ko, gali būti konsultacijos dėl trumpų tiekimo grandinių ir ekologinio ūkininkavimo plėtojimo bei ūkinių gyvūnų sveikatos apsaugos aspektų.
5. Miškų savininkams teikiamos konsultacijos apima bent jau informaciją apie atitinkamus įpareigojimus, nustatytus direktyvomis 92/43/EEB, 2009/147/EB ir Vandens pagrindų direktyva. Jos taip pat gali apimti su miško valdos ekonominės veiklos rezultatais ir aplinkosauginiu veiksmingumu susijusius klausimus.
6. MVĮ teikiamos konsultacijos gali apimti su įmonės ekonominės veiklos rezultatais ir aplinkosauginiu veiksmingumu susijusius klausimus.
7. Tinkamai pagrįstais ir kitais atitinkamais atvejais dalis konsultacijų gali būti teikiamos grupėms atsižvelgiant į atskirų konsultavimo paslaugų naudotojų padėtį.
8. Pagal 1 dalies a ir c punktus skiriama parama neviršija II priede nustatytų didžiausių sumų. Parama pagal 1 dalies b punktą teikiama ne ilgiau kaip penkerius metus nuo įsisteigimo ir proporcingai mažinama.
16 straipsnis
Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos
1. Parama pagal šią priemonę teikiama ūkininkams ir ūkininkų grupėms, kurie pirmą kartą dalyvauja arba kurie pastaruosius penkerius metus dalyvauja:
a) kokybės sistemose, nustatytose pagal šiuos reglamentus ir nuostatas:
i) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 ( 4 );
ii) Tarybos reglamentą (EB) Nr. 834/2007 ( 5 );
iii) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 110/2008 ( 6 );
iv) Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1601/91 ( 7 );
v) Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 II dalies II antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnį, kiek tai susiję su vynu.
b) žemės ūkio produktų, medvilnės arba maisto produktų kokybės sistemose, įskaitant ūkių sertifikavimo sistemas, kurias valstybės narės pripažino atitinkančiomis šiuos kriterijus:
i) galutinio produkto, kuriam taikoma tokia sistema, specifiškumą lemia aiškūs įpareigojimai, kurie užtikrina bet kurį iš toliau nurodytų aspektų:
— specifines produkto savybes,
— specifinius ūkininkavimo arba gamybos metodus, arba
— galutinio produkto kokybę, kuri ženkliai pranoksta komercinių prekių standartus, susijusius su visuomenės, gyvūnų ar augalų sveikata, gyvūnų gerove arba aplinkos apsauga;
ii) sistemoje gali dalyvauti visi gamintojai;
iii) pagal sistemą yra numatytos privalomos produkto specifikacijos, o atitiktį toms specifikacijoms tikrina viešosios valdžios institucijos arba nepriklausoma kontrolės įstaiga;
iv) sistema yra skaidri ir ja užtikrinamas visiškas produktų atsekamumas; arba
c) savanoriškose žemės ūkio produktų sertifikavimo sistemose, kurias valstybės narės pripažino atitinkančiomis Sąjungos žemės ūkio ir maisto produktų savanoriško sertifikavimo sistemų geriausios patirties gaires.
2. Parama pagal šią priemonę taip pat gali apimti išlaidas, susidariusias dėl gamintojų grupių vykdomos informavimo ir skatinimo veiklos, susijusios su produktais, kuriems taikoma kokybės sistema ir kuriems teikiama parama pagal šio straipsnio 1 dalį. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 70 straipsnio 3 dalies, ta veikla gali būti vykdoma tik vidaus rinkoje.
3. Parama pagal 1 dalį skiriama kaip metinė skatinamoji išmoka, kurios dydis nustatomas pagal fiksuotų dalyvavimo remiamose sistemose išlaidų sumą, ne ilgiau kaip penkerius metus.
Jeigu pirminis dalyvavimas vyko prieš pateikiant paramos paraišką pagal 1 dalį, ilgiausia penkerių metų trukmė sumažinama tokiu metų skaičiumi, kiek praėjo nuo pirminio dalyvavimo kokybės sistemoje ir paramos paraiškos pateikimo dienos.
Šioje dalyje fiksuotos išlaidos – dalyvavimo remiamoje kokybės sistemoje pradžios išlaidos ir metinis įnašas už dalyvavimą toje sistemoje, įskaitant, jei būtina, patikrinimų, reikalingų atitikčiai tos sistemos specifikacijoms patikrinti, išlaidas.
Šiame straipsnyje ūkininkas – aktyvus ūkininkas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 9 straipsnyje, kaip taikoma atitinkamoje valstybėje narėje.
4. Parama neviršija II priede nustatytos sumos ir paramos lygių didžiausios sumos.
5. Siekiant atsižvelgti į naują Sąjungos teisę, kuri gali turėti įtakos paramai pagal šią priemonę ir siekiant užtikrinti suderinamumą su kitais Sąjungos dokumentais dėl žemės ūkio priemonių skatinimo ir užkirsti kelią konkurencijos iškraipymui, Komisijai pagal 83 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl konkrečių Sąjungos sistemų, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, ir dėl paramą pagal 2 dalį galinčių gauti gamintojų grupių bei veiklos rūšių savybių, dėl konkurencijos iškraipymų ir tam tikrų produktų diskriminavimo prevencijos sąlygų nustatymo ir dėl sąlygų, kuriomis remiantis prekių ženklams parama neskiriama, nustatymo.
17 straipsnis
Investicijos į materialųjį turtą
1. Parama pagal šią priemonę teikiama materialiosioms ir (arba) nematerialiosioms investicijoms:
a) kuriomis gerinami bendri žemės ūkio valdos rezultatai ir tvarumas;
b) kurios yra susijusios su SESV I priede nurodytų žemės ūkio produktų arba medvilnės, išskyrus žuvininkystės produktus, perdirbimu, rinkodara ir (arba) plėtojimu; gamybos proceso rezultatas gali būti produktas, kuris nėra nurodytas tame priede; jeigu parama teikiama finansinių priemonių forma, žaliava taip pat gali būti produktas, kuris nėra nurodytas tame priede, su sąlyga, kad investicijomis padedama siekti vieno ar daugiau Sąjungos kaimo plėtros prioritetinių tikslų;
c) kurios yra susijusios su žemės ūkio ir miškininkystės plėtros, modernizavimo ar pritaikymo infrastruktūra, įskaitant prieigą prie ūkių ir miško žemės, žemės konsolidavimą ir gerinimą, energijos ir vandens tiekimą bei taupymą; arba
d) kurios yra ne pelno investicijos, susijusios su agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities tikslų, kurių siekiama pagal šį reglamentą, įvykdymu, įskaitant rūšių ir buveinių biologinės įvairovės būklės išsaugojimą ir „Natura 2000“ tinklo arba kitų didelės gamtinės vertės sistemų, kurios turi būti apibrėžtos programoje, visuomeninės vertės didinimą.
2. Parama pagal 1 dalies a punktą skiriama ūkininkams arba ūkininkų grupėms.
Investicijų, kuriomis remiamas ūkių restruktūrizavimas, atveju valstybės narės nukreipia paramą ūkiams, remdamosi SSGG analize, susijusia su Sąjungos kaimo plėtros prioritetu „didinti ūkių gyvybingumą ir visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą visuose regionuose, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas ir tvarų miškų tvarkymą“.
3. Pagal 1 dalies a ir b punktus teikiama parama neviršija II priede nustatytų didžiausių paramos lygių. Tie didžiausi lygiai gali būti padidinti jauniesiems ūkininkams, kolektyvinėms investicijoms, įskaitant susijusias su gamintojų organizacijų susijungimu, ir integruotiems projektams, kuriems skiriama parama pagal daugiau nei vieną priemonę, investicijoms į vietoves, kuriose esama gamtinių ir kitų specifinių kliūčių, kaip nurodyta 32 straipsnyje, investicijoms, susijusioms su veiksmais pagal 28 ir 29 straipsnius, taip pat veiksmams, remiamiems pagal EIP žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje, laikantis II priede nustatytų paramos lygių. Tačiau didžiausias kompleksinės paramos lygis negali viršyti 90 %.
4. Pagal 1 dalies c ir d punktus teikiamai paramai taikomi II priede nustatyti paramos lygiai.
5. Parama gali būti skiriama jauniesiems ūkininkams, kurie pirmą kartą steigia žemės ūkio valdą kaip valdos valdytojai, už investicijas, daromas siekiant atitikti Sąjungos standartus, taikomus žemės ūkio gamybai, įskaitant darbo saugą. Tokia parama gali būti teikiama ne ilgia kaip 24 mėnesius nuo įsisteigimo dienos, kaip nustatyta kaimo plėtros programoje, arba kol bus užbaigti 19 straipsnio 4 dalyje nurodytame verslo plane apibrėžti veiksmai.
6. Jeigu pagal Sąjungos teisę ūkininkams nustatomi nauji reikalavimai, parama gali būti skiriama investicijoms, daromoms siekiant atitikti tuos reikalavimus; ši parama skiriama daugiausiai 12 mėnesių nuo dienos, kai jie tampa privalomi žemės ūkio valdai.
18 straipsnis
Gaivalinių nelaimių ir katastrofinių įvykių paveikto žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimas ir atitinkamos prevencinės veiklos vykdymas
1. Parama pagal šią priemonę apima:
a) investicijas į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius;
b) investicijas į gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių bei katastrofinių įvykių paveiktos žemės ūkio paskirties žemės ir gamybos potencialo atkūrimą.
2. Parama skiriama ūkininkams arba ūkininkų grupėms. Parama gali būti skiriama ir viešiesiems subjektams, jei nustatomas tokių subjektų atliekamų investicijų ir žemės ūkio gamybos potencialo ryšys.
3. Parama pagal 1 dalies b punktą skiriama su sąlyga, kad valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos oficialiai pripažįsta gaivalinės nelaimės faktą ir tai, kad dėl šios nelaimės arba dėl priemonių, kurių imtasi pagal Tarybos direktyvą 2000/29/EB ( 8 ) siekiant išnaikinti arba sustabdyti augalų ligą arba kenksmingus organizmus, buvo sunaikinta mažiausiai 30 % atitinkamo žemės ūkio potencialo.
4. Pagal šią priemonę neskiriama parama, skirta kompensuoti už pajamas, prarastas dėl gaivalinės nelaimės arba katastrofinio įvykio.
Valstybės narės užtikrina, kad šią priemonę taikant kartu su kitomis nacionalinėmis ar Sąjungos paramos priemonėmis arba privačiomis draudimo schemomis būtų išvengta kompensacijos permokos.
5. Pagal 1 dalies a punktą teikiama parama neviršija II priede nustatytų didžiausių paramos lygių.
19 straipsnis
Ūkio ir verslo plėtra
1. Parama pagal šią priemonę apima:
a) paramą verslui pradėti, skiriamą:
i) jauniesiems ūkininkams;
ii) ne žemės ūkio veiklai kaimo vietovėse;
iii) smulkių ūkių plėtrai;
b) investicijas, skirtas ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti;
c) metines išmokas ar vienkartines išmokas ūkininkams, atitinkantiems paramos pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 V antraštinėje dalyje nustatytą smulkiųjų ūkininkų sistemą (smulkiųjų ūkininkų sistema) skyrimo reikalavimus, kurie visam laikui perleidžia savo valdą kitam ūkininkui.
2. Parama pagal 1 dalies a punkto i papunktį skiriama jauniesiems ūkininkams.
Parama pagal 1 dalies a punkto ii papunktį skiriama ūkininkams arba ūkininko ūkio nariams, kurie įvairina vykdomą veiklą imdamiesi ne žemės ūkio veiklos, bei labai mažoms ir mažoms įmonėms ir fiziniams asmenims kaimo vietovėse.
Parama pagal 1 dalies a punkto iii papunktį skiriama smulkiems ūkiams, kaip apibrėžta valstybių narių.
Parama pagal 1 dalies b punktą skiriama labai mažoms ir mažosioms įmonėms ir fiziniams asmenims kaimo vietovėse bei ūkininkams arba ūkininko namų ūkio nariams.
Parama pagal 1 dalies c punktą skiriama atitinkantiems dalyvavimo reikalavimus ūkininkams, kurie paramos paraiškos pateikimo metu ne mažiau kaip vienus metus atitinka dalyvavimo smulkiųjų ūkininkų sistemoje reikalavimus ir kurie įsipareigoja visą savo valdą ir atitinkamas teises į išmokas visam laikui perleisti kitam ūkininkui. Parama mokama nuo perleidimo datos iki 2020 m. gruodžio 31 d. arba apskaičiuojama tam laikotarpiui ir sumokama kaip vienkartinė išmoka.
3. Ūkininko ūkio nariu gali būti laikomas bet kuris fizinis arba juridinis asmuo arba fizinių arba juridinių asmenų grupė, nepaisant grupės ir jos narių teisinio statuso pagal nacionalinę teisę, išskyrus ūkio darbuotojus. Jei juridinis asmuo arba juridinių asmenų grupė yra laikomi ūkininko ūkio nariu, tas narys paramos paraiškos pateikimo metu ūkyje turi vykdyti žemės ūkio veiklą.
4. Paramos paraiška pagal 1 dalies a punkto i papunktį pateikiama ne vėliau kaip per 24 mėnesius po įsisteigimo dienos.
Parama pagal 1 dalies a punktą skiriama su sąlyga, kad pateiktas verslo planas. Verslo planas pradedamas įgyvendinti ne vėliau kaip per devynis mėnesius nuo sprendimo suteikti paramą priėmimo dienos. Verslo planas galioja ne ilgiau kaip penkerius metus.
Verslo plane numatoma, kad jaunasis ūkininkas turi atitikti Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 9 straipsnį, kaip taikoma atitinkamoje valstybėje narėje, per 18 mėnesių nuo sprendimo suteikti paramą priėmimo dienos.
Valstybės narės kaimo plėtros programose nustato veiksmą (-us), nurodytą (-us) 2 straipsnio 1 dalies s punkte.
Valstybės narės nustato paramos gavėjo ar valdos galimybių gauti paramą pagal 1 dalies a punkto i ir iii papunkčius viršutines ir apatines ribas. Apatinė paramos gavimo pagal 1 dalies a punkto i papunktį riba turi būti aukštesnė už viršutinę paramos gavimo pagal 1 dalies a punkto iii papunktį ribą. Parama teikiama tik valdoms, kurios atitinka labai mažų ir mažųjų įmonių apibrėžtį.
4a. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 straipsnio 1 dalies, parama pagal šio straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį taip pat gali būti teikiama finansinių priemonių forma arba derinant dotacijas ir finansines priemones.
5. Parama pagal 1 dalies a punktą mokama bent dviem dalinėmis išmokomis. Dalinės išmokos gali būti proporcingai mažinamos. Paskutinė dalinė išmoka pagal 1 dalies a punkto i ir ii papunkčius išmokama su sąlyga, kad verslo planas buvo teisingai įgyvendintas.
6. Didžiausia galima paramos pagal 1 dalies a punktą suma yra nustatyta II priede. Valstybės narės paramos pagal 1 dalies a punkto i ir ii papunkčius sumą nustato atsižvelgdamos ir į vietovės, kurioje vykdoma programa, socialinę bei ekonominę padėtį.
7. Parama pagal 1 dalies c punktą yra lygi 120 % metinės išmokos, kurią paramos gavėjas atitinka reikalavimus gauti pagal smulkiųjų ūkininkų sistemą.
8. ►C1 Siekiant užtikrinti, kad EŽŪFKP ištekliai būtų naudojami racionaliai ir efektyviai, Komisija įgaliojama pagal 83 straipsnį priimti deleguotuosius aktus ◄ dėl būtiniausio verslo planų turinio ir kriterijų, kuriuos turi naudoti valstybės narės nustatydamos šio straipsnio 4 dalyje nurodytas ribas.
20 straipsnis
Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse
1. Parama pagal šią priemonę teikiama visų pirma:
a) kaimo vietovių savivaldybių bei kaimų ir jų pagrindinių paslaugų plėtros planų ir su „Natura 2000“ teritorijomis bei kitomis didelės gamtinės vertės vietovėmis susijusių apsaugos ir valdymo planų rengimui ir atnaujinimui;
b) investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūros kūrimą, gerinimą arba plėtimą, įskaitant investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir energijos taupymą;
c) plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai, įskaitant jos kūrimą, gerinimą ir plėtimą, pasyviajai plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai, prieigos prie plačiajuosčio ryšio bei viešųjų e. valdžios paslaugų suteikimui;
d) investicijoms į kaimo gyventojams skirtų pagrindinių vietos paslaugų, įskaitant laisvalaikio ir kultūros paslaugas, ir susijusios infrastruktūros kūrimą, gerinimą arba plėtimą;
e) viešojo naudojimo investicijoms į laisvalaikio infrastruktūrą, turistų informavimą ir mažos apimties turizmo infrastruktūrą;
f) tiriamosioms studijoms ir investicijoms, susijusioms su kaimų, kaimo kraštovaizdžių ir didelės gamtinės vertės vietovių kultūrinio ir gamtos paveldo išlaikymu, atkūrimu ir atnaujinimu, įskaitant susijusius socialinius bei ekonominius aspektus, taip pat informuotumo aplinkosaugos srityje didinimo veiklai;
g) investicijoms, kuriomis siekiama perkelti veiklą ir pertvarkyti kaimo gyvenvietėse arba netoli jų esančius pastatus ar patalpas, kad būtų pagerinta gyvenimo kokybė gyvenvietėje arba padidintas jos aplinkosauginis veiksmingumas.
2. Parama pagal šią priemonę skiriama tik mažos apimties infrastruktūrai, kaip apibrėžta kiekvienos valstybės narės programoje. Tačiau kaimo plėtros programose gali būti numatytos specialios nukrypti nuo šios taisyklės leidžiančios nuostatos, taikomos investicijoms į plačiajuostį ryšį ir atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Tokiu atveju turi būti numatyti aiškūs kriterijai, užtikrinantys paramos pagal kitas Sąjungos priemones papildomumą.
3. Investicijos pagal 1 dalį atitinka reikalavimus paramai gauti, jei atitinkami veiksmai įgyvendinami pagal kaimo vietovių savivaldybių bei kaimų ir jų pagrindinių paslaugų plėtros planus, jei tokie planai yra, ir turi atitikti atitinkamą vietos plėtros strategiją.
4. 2 ir 3 dalys netaikomos, jei parama teikiama finansinių priemonių forma.
21 straipsnis
Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą
1. Parama pagal šią priemonę teikiama:
a) miško įveisimui ir miškingų plotų kūrimui;
b) agrarinės miškininkystės sistemų kūrimui;
c) miškų gaisrų, gaivalinių nelaimių ir katastrofinių įvykių, įskaitant kenkėjų antplūdžius ir ligų protrūkius, ir su klimatu susijusių grėsmių prevencijai ir jų padarytos žalos miškams atlyginimui;
d) investicijoms, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas, aplinkosauginė vertė ir klimato kaitos švelninimo potencialas;
e) investicijoms į miškininkystės technologijas ir į miško produktų perdirbimą, sutelkimą bei jų rinkodarą.
2. 22–26 straipsniuose numatyti miškų nuosavybės apribojimai netaikomi Azorų, Madeiros, Kanarų, mažųjų Egėjo jūros salų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 229/2013 ( 9 ), ir Prancūzijos atokiausių regionų teritorijose esantiems atogrąžų ir paatogrąžių miškams ir miškingoms vietovėms.
Valdoms, viršijančioms tam tikrą dydį, kurį valstybė narė turi nustatyti programoje, parama skiriama su sąlyga, kad pateikta atitinkama informacija iš miškotvarkos plano arba lygiaverčio su tvariu miškų tvarkymu, kaip nustatyta 1993 m. Ministrų konferencijoje dėl Europos miškų apsaugos, suderinamo dokumento.
22 straipsnis
Miško įveisimas ir miškingų plotų kūrimas
1. Parama pagal 21 straipsnio 1 dalies a punktą skiriama ne ilgesnį nei dvylikos metų laikotarpį valstybinės ir privačios žemės valdytojams ir jų asociacijoms; ja finansuojamos įveisimo išlaidos ir metinės išmokos už hektarą siekiant padengti prarastas pajamas iš žemės ūkio ir priežiūros, įskaitant ankstyvą ir vėlyvą valymą, išlaidas. Valstybinės žemės atveju parama gali būti skiriama tik tuo atveju, jei tokią žemę valdanti įstaiga yra privati įstaiga arba savivaldybė.
Parama miško įveisimui valdžios institucijoms priklausančioje žemėje arba greitai augantiems medžiams teikiama tik įveisimo išlaidoms padengti.
2. Paramos skyrimo reikalavimus atitinka tiek žemės ūkio, tiek ne žemės ūkio paskirties žemė. Sodinamų augalų rūšys pritaikomos pagal vietovės aplinkos ir klimato sąlygas ir atitinka būtiniausius aplinkos reikalavimus. Parama neskiriama apsodinimui trumpos rotacijos želdiniais, kalėdinių eglučių ar energijos gamybai skirtų greitai augančių medžių sodinimui. Vietovėse, kuriose sunku įveisti mišką dėl nepalankių dirvožemio ir klimato sąlygų, parama gali būti teikiama už kitų rūšių daugiamečių miško augalų, pavyzdžiui, vietos sąlygoms tinkančių krūmokšnių arba krūmų, sodinimą.
3. Siekiant užtikrinti, kad miško įveisimas žemės ūkio paskirties žemėje atitiktų aplinkos politikos tikslus, Komisijai pagal 83 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų būtiniausių aplinkos reikalavimų nustatymo.
23 straipsnis
Agrarinės miškininkystės sistemų kūrimas, atkūrimas arba atnaujinimas
1. Parama pagal 21 straipsnio 1 dalies b punktą skiriama privačios žemės valdytojams, savivaldybėms ir jų asociacijoms, ja finansuojamos sistemos kūrimo, atkūrimo ir (arba) atnaujinimo išlaidos ir metinės išmokos už hektarą siekiant padengti priežiūros išlaidas ne ilgesnį nei penkerių metų laikotarpį.
2. Šio straipsnio taikymo tikslais, agrarinės miškininkystės sistemos yra žemės naudojimo sistemos, kurias taikant toje pačioje žemėje auginami medžiai ir vystomas žemės ūkis. Mažiausią ir didžiausią medžių skaičių viename hektare nustato valstybės narės atsižvelgdamos į vietos dirvožemio ir aplinkos sąlygas, miškų rūšis ir būtinybę užtikrinti tvarų žemės panaudojimą žemės ūkio tikslais.
3. Parama neviršija II priede nustatyto didžiausio paramos lygio.
24 straipsnis
Miškų gaisrų, gaivalinių nelaimių ir katastrofinių įvykių prevencija ir jų padarytos žalos miškui atlyginimas
1. Parama pagal 21 straipsnio 1 dalies c punktą skiriama privačių ir valstybinių miškų valdytojams ir kitiems privatinės teisės ir viešiesiems subjektams bei jų asociacijoms; ja finansuojamos šios išlaidos:
a) apsauginės infrastruktūros kūrimo išlaidos. Miško priešgaisrinių juostų atveju parama gali būti skiriama ir priežiūros išlaidoms finansuoti. Parama neskiriama su žemės ūkiu susijusiai veiklai vietovėse, kuriose taikomi agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimai;
b) vietos lygio mažos apimties veiklos, skirtos gaisrų arba kitų gaivalinių nelaimių prevencijai, išlaidos, įskaitant plotų, naudojamų gyvuliams ganyti, išlaidas;
c) miškų gaisrų, kenkėjų ir ligų stebėsenos infrastruktūros ir ryšių įrangos diegimo ir gerinimo išlaidos; ir
d) miško potencialo, kuriam padarė žalą gaisrai ir kitos gaivalinės nelaimės, įskaitant kenkėjus bei ligas, katastrofiniai įvykiai ir su klimato kaita susiję įvykiai, atkūrimo išlaidos.
2. Kenkėjų ir ligų prevencinės veiklos atveju atitinkamos gaivalinės nelaimės pavojaus galimybė turi būti pagrįsta moksline informacija ir pripažinta viešųjų mokslinių organizacijų. Atitinkamais atvejais programoje turi būti pateiktas augalams kenkiančių organizmų, kurie gali lemti gaivalinę nelaimę, rūšių sąrašas.
Reikalavimus atitinkantys veiksmai turi atitikti valstybių narių parengtą miškų apsaugos planą. Valdoms, viršijančioms tam tikrą dydį, kurį programoje nustato valstybės narės, parama skiriama su sąlyga, kad pateikta atitinkama prevencijos tikslus išsamiai paaiškinanti informacija iš miškotvarkos plano arba lygiaverčio su tvariu miškų tvarkymu, kaip nustatyta 1993 m. Ministrų konferencijoje dėl Europos miškų apsaugos, suderinamo dokumento.
Miško plotai, kurie pagal valstybės narės nustatytą miškų apsaugos planą yra priskiriami vidutinės – didelės gaisro rizikos miškų plotams, atitinka paramos, susijusios su miškų gaisrų prevencija, skyrimo reikalavimus.
3. Parama pagal 1 dalies d punktą skiriama su sąlyga, kad valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos oficialiai pripažino gaivalinės nelaimės faktą ir tai, kad dėl tos nelaimės arba dėl priemonių, kurių imtasi pagal Direktyvą 2000/29/EB siekiant išnaikinti arba sustabdyti augalų ligą arba kenkėjus, buvo sunaikinta ne mažiau kaip 20 % atitinkamo miško potencialo.
4. Pagal šią priemonę neskiriama parama, skirta kompensuoti už pajamas, prarastas dėl gaivalinės nelaimės.
Valstybės narės užtikrina, kad šią priemonę taikant kartu su kitomis nacionalinėmis ar Sąjungos paramos priemonėmis arba privačiomis draudimo schemomis būtų išvengta kompensacijos permokos.
25 straipsnis
Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė
1. Parama pagal 21 straipsnio 1 dalies d punktą skiriama fiziniams asmenims, privačių ir valstybinių miškų valdytojams ir kitiems privatinės teisės ir viešiesiems subjektams bei jų asociacijoms.
2. Investicijomis siekiama įgyvendinti įsipareigojimus, prisiimtus siekiant aplinkosaugos tikslų arba ekosistemų funkcijų užtikrinimo, ir (arba) įsipareigojimus, kuriais siekiama didinti atitinkamos vietovės miškų ir miškingų plotų visuomeninę vertę arba ekosistemų klimato kaitos švelninimo potencialą, neišskiriant ilgalaikės ekonominės naudos.
26 straipsnis
Investicijos į miškininkystės technologijas ir į miško produktų perdirbimą, sutelkimą bei jų rinkodarą
1. Parama pagal 21 straipsnio 1 dalies e punktą skiriama privačių miškų valdytojų, savivaldybių bei jų asociacijų ir MVĮ investicijoms, kuriomis didinamas miškininkystės potencialas arba kurios yra susijusios su perdirbimu, sutelkimu ir rinkodara, kuriais sukuriama pridėtinė miško produktų vertė. Azorų, Madeiros, Kanarų, mažųjų Egėjo jūros salų, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 229/2013, ir Prancūzijos atokiausių regionų teritorijose parama gali būti skiriama ir toms įmonėms, kurios nėra MVĮ.
2. Su ekonominės miškų vertės didinimu susijusios investicijos turi būti pagrįstos tikėtinu miškų viename ar daugiau ūkių pagerinimu ir gali apimti investicijas į dirvožemiui bei ištekliams palankią medyno kirtimo techniką bei technologijas.
3. Investicijos, susijusios su medienos kaip žaliavos arba energijos šaltinio naudojimu, apima tik iki pramoninio perdirbimo atliekamus visus darbus.
4. Parama neviršija II priede nustatytų didžiausių paramos lygių.
27 straipsnis
Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas
1. Parama pagal šią priemonę skiriama gamintojų grupių ir organizacijų žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose įsisteigimui palengvinti, siekiant:
a) gamintojų, kurie yra tokių grupių ar organizacijų nariai gamybą ir produkciją priderinti pagal rinkos reikalavimus;
b) bendrai teikti rinkai prekes, įskaitant paruošimą pardavimui, pardavimo centralizavimą ir tiekimą didmenininkams;
c) nustatyti bendras informavimo apie gamybą, ypač apie derliaus nuėmimą ir turimumą, taisykles; ir
d) vykdyti kitą veiklą, kurios gali imtis gamintojų grupės ir organizacijos, tokią kaip verslo ir rinkodaros gebėjimų plėtojimas, organizuoti inovacinių procesų organizavimas ir palengvinimas.
2. Parama skiriama gamintojų grupėms ir organizacijoms, kurias oficialiai pripažįsta valstybės narės kompetentinga institucija remdamasi verslo planu. Ji skiriama tik toms gamintojų grupėms ir organizacijoms, kurios yra MVĮ.
Valstybės narės tikrina, ar per penkerius metus nuo gamintojų grupės ar organizacijos pripažinimo pasiekiami verslo plano tikslai.
3. Parama teikiama, remiantis verslo planu, kaip pagalba, kuri mokama kasmetinėmis fiksuoto dydžio išmokomis ne ilgiau nei penkerius metus nuo gamintojų grupės ar organizacijos pripažinimo dienos, ir proporcingai mažinama. Ji apskaičiuojama remiantis grupės ar organizacijos metine parduota produkcija. Paskutinę išmokos dalį valstybės narės išmoka tik patikrinusios, ar verslo planas tinkamai įgyvendintas.
Pirmaisiais metais valstybės narės gamintojų grupei ar organizacijai gali skirti paramą, apskaičiuotą remiantis vidutine jos narių trejų metų, einančių prieš jų įstojimą į grupę ar organizaciją, metine parduotos produkcijos verte. Miškininkystės sektoriaus gamintojų grupėms ir organizacijoms skiriama parama apskaičiuojama remiantis grupės ar organizacijos narių penkerių metų prieš pat grupės ar organizacijos pripažinimą parduotos produkcijos vidurkiu, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės.
4. Parama neviršija II priede nustatytų didžiausių paramos lygių ir sumų.
5. Valstybės narės gali toliau remti gamintojų grupių steigimą net po to, kai jos pripažįstamos kaip gamintojų organizacijos laikantis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 ( 10 ) sąlygų.
28 straipsnis
Agrarinė aplinkosauga ir klimatas
1. Valstybės narės skiria paramą pagal šią priemonę savo teritorijose atsižvelgdamos į savo specifinius nacionalinius, regioninius arba vietos poreikius ir prioritetus. Šia priemone siekiama išsaugoti ir skatinti būtinus žemės ūkio praktikos pakeitimus, kurie daro teigiamą poveikį aplinkai ir klimatui. Ją privaloma įtraukti į kaimo plėtros programas nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygiu.
►C1 2. Agrarinės aplinkosaugos ir klimato išmokos skiriamos ūkininkams, jų grupėms arba ūkininkų ir kitų žemės valdytojų grupėms, kurie savanoriškai įsipareigoja žemės ūkio paskirties žemėje, įskaitant, žemės ūkio paskirties žemės plotą, tačiau tuo neapsiribojant, ◄ kaip apibrėžta šio reglamento 2 straipsnyje, atlikti veiksmus pagal vieną ar kelis agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimus, kuriuos nustato valstybės narės. Tinkamai pagrįstais atvejais, kai siekiama aplinkosaugos tikslų, agrarinės aplinkosaugos ir klimato išmokos gali būti skiriamos ir kitiems žemės valdytojams arba jų grupėms.
3. Agrarinės aplinkosaugos ir klimato išmokos skiriamos tik už tuos įsipareigojimus, kuriais viršijami atitinkami privalomi standartai, nustatyti pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 VI antraštinės dalies I skyrių, atitinkami kriterijai ir būtiniausia veikla, nustatyti pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies c punkto ii ir iii papunkčius, ir atitinkami būtiniausi reikalavimai dėl trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo ir kiti nacionaline teise nustatyti atitinkami privalomi reikalavimai. Visi šie privalomi reikalavimai nurodomi programoje.
4. Valstybės narės stengiasi užtikrinti, kad asmenims, įsipareigojusiems įgyvendinti veiksmus pagal šią priemonę, būtų suteiktos tokiems veiksmams įgyvendinti būtinos žinios ir informacija. Jos tai gali padaryti, inter alia, teikdamos su įsipareigojimais susijusią ekspertų rekomendaciją ir (arba) nustatydamos sąlygą, kad parama pagal šią priemonę teikiama tik tuo atveju, jei asmenys dalyvaus atitinkamuose mokymuose.
5. Įsipareigojimai pagal šią priemonę prisiimami penkerių – septynerių metų laikotarpiui. Tačiau, jei to reikia, kad būtų pasiekta arba išlaikyta norima nauda aplinkai, valstybės narės savo kaimo plėtros programose gali nustatyti ilgesnį laikotarpį, taikomą konkrečių tipų įsipareigojimams, be kita ko, numatydamos, kad pasibaigus pirminiam laikotarpiui, įsipareigojimai kasmet pratęsiami. Valstybės narės savo kaimo plėtros programose gali nustatyti trumpesnį laikotarpį, taikomą naujiems įsipareigojimams, prisiimtiems iš karto po pradiniu laikotarpiu įvykdytų įsipareigojimų.
6. Išmokos skiriamos kasmet, jomis kompensuojamos visos dėl prisiimtų įsipareigojimų paramos gavėjų patirtos papildomos išlaidos arba prarastos pajamos, arba jų dalis. Jei būtina, jomis taip pat gali būti padengiamos sandorių išlaidos – iki 20 % išmokos, sumokėtos už agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimus. Jei įsipareigojimus prisiima ūkininkų grupės arba ūkininkų ir kitų žemės valdytojų grupės, didžiausia dengiama dalis yra 30 %.
Apskaičiuodamos pirmoje pastraipoje nurodytas išmokas valstybės narės atima būtiną sumą, kad būtų užkirstas kelias dvigubam Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 43 straipsnyje nurodytos praktikos finansavimui. Valstybės narės gali apskaičiuoti išskaičiuotiną sumą kaip fiksuotą vidutinę sumą, taikomą visiems atitinkamiems paramos gavėjams, vykdantiems atitinkamo tipo veiksmą.
Tinkamai pagrįstais atvejais parama su aplinkos išsaugojimu susijusiems veiksmams, susieta su įsipareigojimais atsisakyti naudoti plotus komerciniais tikslais, gali būti skiriama kaip fiksuoto dydžio arba vienkartinė išmoka už vienetą, apskaičiuota remiantis papildomomis patirtomis išlaidomis ir prarastomis pajamomis.
7. Jei būtina, siekiant užtikrinti veiksmingą priemonės taikymą, valstybės narės gali pasinaudoti 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta paramos gavėjų atrankos procedūra.
8. Parama neviršija II priede nustatytų didžiausių sumų.
Pagal šią priemonę negalima skirti paramos įsipareigojimams, kuriems taikoma ekologinio ūkininkavimo priemonė.
9. Parama gali būti teikiama žemės ūkio genetinių išteklių, įskaitant nevietinius išteklius, išsaugojimo ir tausaus naudojimo bei tvaraus vystymosi veiksmams, kuriems netaikomos 1–8 dalių nuostatos. Tokius įsipareigojimus gali vykdyti kiti nei 2 dalyje nurodyti paramos gavėjai.
10. Siekiant užtikrinti, kad agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimai būtų nustatyti laikantis Sąjungos kaimo plėtros prioritetų, Komisijai pagal 83 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:
a) sąlygų, taikytinų įsipareigojimams plėtoti gyvulininkystę;
b) sąlygų, taikytinų įsipareigojimams veisti vietos veisles, kurioms kyla grėsmė išnykti dėl žemės ūkio veiklos, arba išsaugoti augalų, kuriems kyla genetinės erozijos grėsmė, genetinius išteklius; ir
c) taip pat dėl reikalavimus atitinkančių veiksmų pagal 9 dalį apibrėžimo.
11. Siekiant užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias 6 dalies antroje pastraipoje nurodytam dvigubam finansavimui, Komisijai pagal 83 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomas naudotinas apskaičiavimo metodas, be kita ko, ir lygiaverčių priemonių pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 43 straipsnį atveju.
29 straipsnis
Ekologinis ūkininkavimas
1. Parama pagal šią priemonę skiriama už žemės ūkio paskirties žemės hektarą ūkininkams arba ūkininkų grupėms, kurie savanoriškai įsipareigoja pradėti taikyti ekologinio ūkininkavimo praktiką ir metodus, apibrėžtus Reglamente (EB) Nr. 834/2007, arba juos išlaikyti ir kurie yra aktyvūs ūkininkai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 9 straipsnyje ir kaip taikoma atitinkamoje valstybėje narėje.
2. Parama teikiama tik už tuos įsipareigojimus, kuriais viršijami atitinkami privalomi standartai, nustatyti pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 VI antraštinės dalies I skyrių, atitinkami kriterijai bei būtiniausia veikla, nustatyti pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies c punkto ii ir iii papunkčius, atitinkami būtiniausi reikalavimai dėl trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo ir kiti nacionaline teise nustatyti atitinkami privalomi reikalavimai. Visi šie reikalavimai nustatomi programoje.
3. Įsipareigojimai pagal šią priemonę prisiimami penkerių–septynerių metų laikotarpiui. Jei parama skiriama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo, valstybės narės gali nustatyti trumpesnį pradinį laikotarpį, atitinkantį perėjimo laikotarpį. Jei parama skiriama ekologiniam ūkininkavimui išlaikyti, valstybės narės kaimo plėtros programose gali numatyti, kad pasibaigus pradiniam laikotarpiui, jis bus kasmet pratęsiamas. Valstybės narės kaimo plėtros programose gali nustatyti trumpesnį laikotarpį, taikomą naujiems su ekologinio ūkininkavimo išlaikymu susijusiems įsipareigojimams, prisiimtiems iš karto po pradiniu laikotarpiu įvykdytų įsipareigojimų.
4. Išmokos skiriamos kasmet ir jomis kompensuojamos visos dėl prisiimtų įsipareigojimų paramos gavėjų patirtos papildomos išlaidos arba prarastos pajamos, arba jų dalis. Jei būtina, jomis taip pat gali būti padengtos sandorių išlaidos, siekiančios iki 20 % išmokos, sumokėtos už įsipareigojimus. Jei įsipareigojimus prisiima ūkininkų grupė, didžiausia dengiama dalis yra 30 %.
Apskaičiuodamos šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas išmokas valstybės narės atima būtiną sumą, kad būtų užkirstas kelias dvigubam Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 43 straipsnyje nurodytos praktikos finansavimui. Valstybės narės gali apskaičiuoti išskaičiuotiną sumą kaip fiksuotą vidutinę sumą, taikomą visiems atitinkamiems paramos gavėjams, vykdantiems atitinkamas papriemones.
5. Parama neviršija II priede nustatytų didžiausių sumų.
6. Siekiant užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias 4 dalies antroje pastraipoje nurodytam dvigubam finansavimui, Komisijai pagal 83 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomas naudotinas apskaičiavimo metodas.
30 straipsnis
Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos
►C1 1. Parama pagal šią priemonę skiriama kasmet už vieną žemės ūkio paskirties žemės ploto hektarą ◄ arba už vieną miško hektarą siekiant paramos gavėjams kompensuoti atitinkamose vietovėse dėl sunkumų, atsiradusių įgyvendinant Direktyvą 92/43/EEB, Direktyvą 2009/147/EB ir Vandens pagrindų direktyvą, patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas.
Apskaičiuodamos pirmoje pastraipoje nurodytas su parama susijusias išmokas valstybės narės atima būtiną sumą, kad būtų užkirstas kelias dvigubam Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 43 straipsnyje nurodytos praktikos finansavimui. Valstybės narės gali apskaičiuoti išskaičiuotiną sumą kaip fiksuotą vidutinę sumą, taikomą visiems atitinkamiems paramos gavėjams, vykdantiems atitinkamas papriemones.
2. Parama skiriama ūkininkams ir privačių miškų valdytojams bei privačių miškų valdytojų asociacijoms. Tinkamai pagrįstais atvejais ji gali būti skiriama ir kitiems žemės valdytojams.
3. Su direktyvomis 92/43/EEB ir 2009/147/EB susijusi parama ūkininkams skiriama tik tais atvejais, kai jie patiria sunkumų dėl reikalavimų, kuriais viršijami geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartai, numatyti Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 94 straipsnyje ir II priede, ir atitinkami kriterijai bei būtiniausia veikla, nustatyti pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies c punkto ii ir iii papunkčius.
4. Su Vandens pagrindų direktyva susijusi parama ūkininkams skiriama tik tuo atveju, kai ji yra susijusi su konkrečiais reikalavimais:
a) kurie buvo nustatyti Vandens pagrindų direktyva, atitinka upių baseinų valdymo planų priemonių programas, skirtas tos direktyvos aplinkos tikslams įgyvendinti, ir kurie viršija priemones, reikalingas kitiems Sąjungos vandens apsaugos teisei įgyvendinti;
b) kurie viršija teisės aktais numatytus valdymo reikalavimus ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus, numatytus Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 VI antraštinės dalies I skyriuje ir atitinkamus kriterijus bei būtiniausią veiklą, nustatytus pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies c punkto i ir iii papunkčius;
c) kurie viršija Sąjungos teisėje, galiojusioje priimant Vandens pagrindų direktyvą, nustatytą apsaugos lygį, kaip išdėstyta tos direktyvos 4 straipsnio 9 dalyje; ir
d) kuriais nustatomi dideli žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimai ir (arba) dideli ūkininkavimo praktikos apribojimai, dėl ko prarandama daug pajamų.
5. 3 ir 4 dalyje nurodyti reikalavimai yra nustatomi programoje.
6. Reikalavimus išmokoms gauti atitinka tokie plotai:
a) pagal direktyvas 92/43/EEB ir 2009/147/EB „Natura 2000“ tinklui priskirti žemės ūkio paskirties ir miško plotai;
b) kitos nustatytos gamtos apsaugos teritorijos, kuriose esantiems ūkiams ir miškams taikomi aplinkosaugos apribojimai, kuriais prisidedama prie Direktyvos 92/43/EEB 10 straipsnio įgyvendinimo, su sąlyga, kad tie plotai neviršija 5 % kiekvienos kaimo plėtros programos teritorinei taikymo sričiai priklausančių „Natura 2000“ vietovių plotų;
c) pagal Vandens pagrindų direktyvą į upės baseino valdymo planus įtraukti žemės ūkio paskirties žemės plotai.
7. Parama neviršija II priede nustatytų didžiausių sumų.
8. Siekiant užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias 1 dalies antroje pastraipoje nurodytam dvigubam finansavimui, Komisijai pagal 83 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomas naudotinas apskaičiavimo metodas.
31 straipsnis
Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių
►C1 1. Išmokos kalnų vietovėse ir kitose vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, įsikūrusiems ūkininkams skiriamos kasmet už žemės ūkio paskirties žemės ploto hektarą siekiant ◄ kompensuoti dėl atitinkamoje vietovėje esančių žemės ūkio gamybos kliūčių ūkininkų patirtas visas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas ar dalį jų.
Papildomos išlaidos ir prarastos pajamos apskaičiuojamos lyginant su vietovėmis, kuriose nėra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, atsižvelgiant į pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 III antraštinės dalies 4 skyrių skiriamas išmokas.
Apskaičiuodamos papildomas sąnaudas ir prarastas pajamas, tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės gali diferencijuoti išmokos lygį atsižvelgdamos į:
— nustatytos nuolatinės kliūties, darančios įtaką ūkininkavimo veiklai, mastą;
— ūkininkavimo sistemą.
2. Išmokos skiriamos ūkininkams, kurie įsipareigoja tęsti ūkininkavimo veiklą pagal 32 straipsnį nustatytose vietovėse ir yra aktyvūs ūkininkai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 9 straipsnyje, kaip taikoma atitinkamoje valstybėje narėje.
3. Nustatytas išmokų dydis nėra mažesnis už mažiausią sumą, nustatytą II priede, ir neviršija tame priede nustatytos didžiausios sumos. Tinkamai pagrįstais atvejais šias išmokas galima padidinti, atsižvelgiant į specifines aplinkybes, kurios turi būti pagrįstos kaimo plėtros programose.
4. Valstybės narės numato proporcingą išmokų mažinimą, kai viršijamas vienos valdos ploto ribinis dydis, kuris turi būti nustatytas programoje, išskyrus atvejus, kai dotacija apima tik mažiausią išmoką už hektarą per metus, kaip nustatyta II priede.
Juridinio asmens arba fizinių ar juridinių asmenų grupės atveju valstybės narės gali taikyti proporcingą išmokų mažinimą šių juridinių asmenų arba grupių narių lygmeniu tais atvejais, kai:
a) nacionalinėje teisėje yra numatyta, kad atskirų narių teisės ir įsipareigojimai yra sulyginami su atskirų ūkininkų, turinčių valdos valdytojo statusą – visų pirma ekonominiu, socialiniu ir mokestiniu požiūriu, – teisėmis ir pareigomis su sąlyga; ir
b) tie atskiri nariai prisidėjo stiprinant atitinkamų juridinių asmenų arba grupių žemės ūkio struktūras.
5. Be 2 dalyje numatytų išmokų valstybės narės išmokas pagal šią priemonę 2014–2020 m. gali skirti paramos gavėjams, įsikūrusiems vietovėse, kurios 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu atitiko reikalavimus pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 36 straipsnio a punkto ii papunktį. Paramos gavėjams, įsikūrusiems vietovėse, kurios po 32 straipsnio 3 dalyje nurodyto naujo ribų nustatymo reikalavimų nebeatitinka, tos išmokos proporcingai mažinamos per ne ilgesnį kaip ketverių metų laikotarpį. Tas laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kai baigiamas ribų nustatymas pagal 32 straipsnio 3 dalį ir ne vėliau kaip 2019 m. Kai tos išmokos pradedamos mokėti, jos negali viršyti 80 % vidutinės išmokos, nustatytos programoje 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 36 straipsnio a dalies ii punktą, ir jų mokėjimas užbaigiamas ne vėliau kaip 2020 m., neviršijant 20 %. Kai išmokų lygis dėl proporcingo mažinimo pasiekia 25 EUR ribą, valstybė narė šio lygio išmokas gali toliau mokėti, kol užbaigiamas laipsniško nutraukimo laikotarpis.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, jeigu išmokas pradedama proporcingai mažinti tik 2019 m., jos neviršija 80 % 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu nustatytos vidutinės išmokos. Išmokų lygis nustatomas taip, kad 2020 m. paskutinių mokamų išmokų lygis siektų pusę pradinių išmokų lygio.
Baigus nustatyti ribas, vietovėse, kurios tebeatitinka reikalavimus, įsikūrę paramos gavėjai gauna viso dydžio išmoką pagal šią priemonę.
6. Kroatija gali skirti išmokas pagal šią priemonę paramos gavėjams vietovėse, kurios buvo nustatytos pagal 32 straipsnio 3 dalį, net ir tais atvejais, kai neužbaigta tos dalies trečioje pastraipoje nurodyta tikslinimo procedūra. Tikslinimo procedūra užbaigiama ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. Paramos gavėjams vietovėse, kurios užbaigus tikslinimo procedūrą jau nebeatitinka reikalavimų, išmokos pagal šią priemonę nebemokamos.
32 straipsnis
Vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, nustatymas
1. Valstybės narės, remdamosi 2, 3 ir 4 dalimis, nustato vietoves, kurios atitinka reikalavimus 31 straipsnyje numatytoms išmokoms gauti, ir suskirsto jas į šias kategorijas:
a) kalnų vietovės;
b) ne kalnų vietovės, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių, ir
c) kitos vietovės, kurioms turi įtakos specifinės kliūtys.
2. Kad kalnų vietovės atitiktų reikalavimus išmokoms gauti pagal 31 straipsnį, jose turi būti smarkiai ribotos galimybės naudotis žeme ir labai padidėjusios gamybos išlaidos dėl:
a) aukščio lemiamų itin nepalankių klimato sąlygų, dėl kurių žymiai sutrumpėja augimo sezonas;
b) žemesniame aukštyje didesnėje atitinkamos vietovės dalyje esančių šlaitų, kurie yra pernelyg statūs, kad būtų galima naudoti techniką, arba kuriuose reikia naudoti labai brangią specialią įrangą, arba dėl abiejų šių veiksnių derinio, kai dėl vieno iš šių veiksnių atsiradusios kliūtys yra ne tokios didelės, bet dėl jų abiejų derinio susidaro lygiavertė kliūtis.
Į šiaurę nuo 62-os lygiagretės esančios vietovės ir tam tikros gretimos vietovės laikomos kalnų vietovėmis.
3. Kad ne kalnų vietovės atitiktų reikalavimus išmokoms gauti pagal 31 straipsnį, laikoma, kad jose esama didelių gamtinių kliūčių, jeigu bent 60 % žemės ūkio paskirties žemės ploto atitinka bent vieną iš III priede išdėstytų kriterijų atsižvelgiant į nurodytą ribinę vertę.
Atitiktis toms sąlygoms užtikrinama administracinių vienetų lygiu (LAU 2 lygiu) arba aiškiai apibrėžto vietos vieneto, apimančio vieną aiškią vientisą geografinę vietovę, išskirtą pagal tam tikrus ekonominius ir administracinius kriterijus, lygiu.
Nustatydamos vietovių, kurioms taikoma ši dalis, ribas, valstybės narės taiko objektyviais kriterijais grindžiamą tikslaus nustatymo metodą, kurio tikslas – išbraukti vietoves, kuriose didelės gamtinės kliūtys pagal pirmą dalį buvo pagrįstos dokumentais, bet jos buvo įveiktos darant investicijas arba vykdant ekonominę veiklą, arba buvo pateikta normalaus žemės našumo įrodymų, arba jeigu 31 straipsnio 1 dalyje nurodytos prarastos pajamos arba papildomos išlaidos kompensuojamos, taikant gamybos metodus arba ūkininkavimo sistemas.
4. 2 ir 3 dalyse nenurodytos vietovės atitinka reikalavimus išmokoms pagal 31 straipsnį gauti, jei jose esama specifinių kliūčių ir jei jose turėtų būti tęsiamas žemės valdymas, kad būtų išsaugota arba pagerinta aplinkos būklė, išlaikytas kaimo kraštovaizdis ir išsaugotas vietovės turizmo potencialas arba apsaugota pakrantė.
Vietovės, kuriose esama specifinių kliūčių, apima ūkininkavimo teritorijas, kuriose yra panašios gamtinės gamybos sąlygos ir kurių bendra apimtis neviršija 10 % atitinkamos valstybės narės teritorijos.
Be to, vietovės taip pat gali atitikti reikalavimus išmokoms gauti pagal šią dalį, jeigu:
— bent 60 % žemės ūkio paskirties žemės ploto atitinka bent du iš III priede išvardytų kriterijų, kiekvienam iš jų neviršijant daugiau nei 20 % nurodytos ribinės vertės, arba
— bent 60 % žemės ūkio paskirties žemės ploto sudaro vietovės, atitinkančios bent vieną iš III priede išvardytų kriterijų, atsižvelgiant į nurodytą ribinę vertę, ir vietovės, atitinkančios bent du iš III priede išvardytų kriterijų, kiekvienam iš jų neviršijant daugiau nei 20 % nurodytos ribinės vertės.
Atitiktis toms sąlygoms užtikrinama administracinių vienetų lygiu (LAU 2 lygiu) arba aiškiai apibrėžto vietos vieneto, apimančio vieną aiškią vientisą geografinę vietovę, turinčią apibrėžiamą ekonominę ir administracinę tapatybę, lygiu. Nustatydamos vietovių, kurioms taikoma ši pastraipa, ribas, valstybės narės taiko 32 straipsnio 3 dalyje išdėstytą tikslaus nustatymo metodą. Į vietoves, laikomas atitinkančiomis reikalavimus pagal šią pastraipą, atsižvelgiama apskaičiuojant 10 % ribą, nurodytą antroje pastraipoje.
Taikant išlygą, antroji pastraipa netaikoma valstybėms narėms, kurių visa teritorija pagal reglamentus (EB) Nr. 1698/2005 ir (EB) Nr. 1257/1999 buvo laikoma vietove, veikiama konkrečių kliūčių.
5. Valstybės narės prie savo kaimo plėtros programos prideda:
a) turimas arba pakoreguotas vietovių ribas pagal 2 ir 4 dalis;
b) naujai nustatytas 3 dalyje nurodytų vietovių ribas.
33 straipsnis
Gyvūnų gerovė
1. Gyvūnų gerovės išmokos pagal šią priemonę skiriamos ūkininkams, kurie savanoriškai imasi įgyvendinti veiksmus pagal vieną ar kelis gyvūnų gerovės įsipareigojimus ir kurie yra aktyvūs ūkininkai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 9 straipsnyje, kaip taikoma atitinkamoje valstybėje narėje.
2. Gyvūnų gerovės išmokomis padengiami tik tie įsipareigojimai, kurie viršija atitinkamus privalomus standartus, nustatytus pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 VI antraštinės dalies I skyrių, ir kitus atitinkamus privalomus reikalavimus. Šie atitinkami reikalavimai nustatomi programoje.
Tie įsipareigojimai prisiimami vienų – septynerių metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęsiamas.
3. Išmokos skiriamos kasmet, jomis kompensuojamos visos dėl įsipareigojimų ūkininkų patirtos papildomos išlaidos arba prarastos pajamos arba jų dalis. Jei būtina, jomis taip pat gali būti padengiamos sandorių išlaidos, siekiančios iki 20 % išmokos, sumokėtos už gyvūnų gerovės įsipareigojimus.
Parama neviršija II priede nustatytos didžiausios galimos sumos.
4. Siekiant užtikrinti, kad gyvūnų gerovės įsipareigojimai atitiktų bendrą Sąjungos politiką šioje srityje, Komisijai pagal 83 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais apibrėžiamos vietovės, kuriose dėl gyvūnų gerovės įsipareigojimų taikomi aukštesni gamybos metodų standartai.
34 straipsnis
Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų išsaugojimas
1. Parama pagal šią priemonę teikiama už miško hektarą valstybinių ir privačių miškų valdytojams ir kitiems privatinės teisės ir viešiesiems subjektams ir jų asociacijoms, kurie savanoriškai imasi įgyvendinti veiksmus pagal vieną ar kelis miško aplinkosaugos ir klimato įsipareigojimus. Valstybinių miškų atveju parama gali būti skiriama tik jei tokį mišką valdanti įstaiga yra privati įstaiga arba savivaldybė.
►C1 Miško valdoms, viršijančioms tam tikrą dydį, kurį savo kaimo plėtros programose nustato valstybės narės, ◄ parama pagal 1 dalį skiriama su sąlyga, kad buvo pateikta atitinkama informacija iš miškotvarkos plano arba lygiavertės su tvariu miškų tvarkymu, kaip nustatyta 1993 m. Ministrų konferencijoje dėl Europos miškų apsaugos, suderinamos priemonės.
2. Išmokomis padengiami tik tie įsipareigojimai, kurie viršija atitinkamus privalomus reikalavimus, nustatytus nacionaliniu miškininkystės įstatymu arba kitais atitinkamais nacionalinės teisės aktais. Visi šie reikalavimai nustatomi programoje.
Įsipareigojimai prisiimami penkerių–septynerių metų laikotarpiui. Tačiau, jei būtina ir tinkamai pagrindžiama, valstybės narės kaimo plėtros programose gali nustatyti ilgesnį konkrečių tipų įsipareigojimų laikotarpį.
3. Išmokomis kompensuojamos visos dėl įsipareigojimų paramos gavėjų patirtos papildomos išlaidos arba prarastos pajamos, arba jų dalis. Jei būtina, jomis taip pat padengiamos sandorių išlaidos, siekiančios iki 20 % išmokos, sumokėtos už miško aplinkosaugos įsipareigojimus. Parama neviršija II priede nustatytos didžiausios galimos sumos.
Tinkamai pagrįstais atvejais parama su aplinkos išsaugojimu susijusiems veiksmams, susieta su įsipareigojimais atsisakyti naudoti medžius bei miškus komerciniais tikslais, gali būti skiriama kaip fiksuoto dydžio arba vienkartinė išmoka už vienetą, apskaičiuota remiantis papildomomis patirtomis išlaidomis ir prarastomis pajamomis.
4. Viešiesiems ir privatiems subjektams gali būti skiriama parama už miškų genetinių išteklių išsaugojimo ir rėmimo veiksmus, kuriems netaikomos 1, 2 ir 3 dalys.
5. Siekiant užtikrinti efektyvų EŽŪFKP biudžeto išteklių naudojimą, Komisijai pagal 83 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl veiksmų, atitinkančių paramos skyrimo reikalavimus pagal šio straipsnio 4 dalį, rūšių.
35 straipsnis
Bendradarbiavimas
1. Parama pagal šią priemonę skiriama siekiant skatinti bendradarbiavimo, kuriame dalyvauja bent du subjektai, formas, visų pirma:
a) įvairių Sąjungos žemės ūkio sektoriaus, miškininkystės sektoriaus ir maisto grandinės subjektų ir kitų subjektų, kurie padeda įgyvendinti kaimo plėtros politikos tikslus ir prioritetus, įskaitant gamintojų grupes, kooperatyvus ir tarpšakines organizacijas, bendradarbiavimo metodus;
b) klasterių ir tinklų kūrimą;
c) EIP žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje veiklos grupių, nurodytų 56 straipsnyje, kūrimą ir veiklą.
2. 1 dalyje nurodytas bendradarbiavimas yra susijęs visų pirma su:
a) bandomaisiais projektais;
b) naujų produktų, praktikos, procesų ir technologijų žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose plėtojimu;
c) smulkių veiklos vykdytojų bendradarbiavimu organizuojant bendrus darbo procesus ir dalijantis infrastruktūra bei ištekliais ir siekiant plėtoti su kaimo turizmu susijusias turizmo paslaugas ir (arba) vykdyti jų rinkodarą;
d) tiekimo grandinės dalyvių horizontaliu ir vertikaliu bendradarbiavimu kuriant ir plėtojant trumpas tiekimo grandines ir vietos rinkas;
e) vietos lygio populiarinimo veikla, skirta trumpoms tiekimo grandinėms bei vietos rinkoms plėtoti;
f) bendra veikla, kuria siekiama sušvelninti klimato kaitą arba prisitaikyti prie jos;
g) bendrai vykdomais aplinkosaugos projektais ir taikant esamą aplinkosaugos praktiką, įskaitant veiksmingą vandentvarką, atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą ir žemės ūkio kraštovaizdžių išsaugojimą;
h) tiekimo grandinės dalyvių horizontaliu ir vertikaliu bendradarbiavimu tvariai tiekiant biomasę, skirtą naudoti maisto bei energijos gamybai ir pramoniniuose procesuose;
i) Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 19 dalyje nenurodytų vietos plėtros strategijų, kuriomis siekiama vieno ar kelių Sąjungos kaimo plėtros prioritetų, įgyvendinimu, ypač kai jas įgyvendina viešųjų ir privačiųjų partnerių grupės, nenurodytos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 32 straipsnio 2 dalies b punkte;
j) miškotvarkos planų arba lygiaverčių dokumentų rengimu.
k) ūkininkavimo veiklos įvairinimu, imantis veiklos, susijusios su sveikatos priežiūra, socialine integracija, bendruomenių remiama žemės ūkio veikla ir švietimu aplinkos ir maisto klausimais.
3. Parama pagal 1 dalies b punktą skiriama tik tiems klasteriams ir tinklams, kurie yra naujai suformuoti arba kurie pradeda naują veiklą.
Parama 2 dalies a ir b punktuose nurodytiems veiksmams gali būti skiriama ir individualiems subjektams, jei tokia galimybė numatyta kaimo plėtros programoje.
4. Individualių dalyvių pagal 2 dalies a punktą įgyvendinamų bandomųjų projektų ir pagal 2 dalies b punktą įgyvendinamų veiksmų, kaip numatyta 3 dalyje, rezultatai išplatinami.
5. Pagal šią priemonę paramos skyrimo reikalavimus atitinka šios išlaidos, susijusios su 1 dalyje nurodytomis bendradarbiavimo formomis:
a) atitinkamos vietovės tiriamųjų studijų, jos galimybių studijų ir verslo plano, miškotvarkos plano ar jo atitikmens parengimo arba Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 33 straipsnyje nenurodytos vietos plėtros strategijos išlaidos;
b) atitinkamos vietovės aktyvaus pritaikymo, kad būtų galima realizuoti pagrįstą kolektyvinį teritorinį projektą arba projektą, kurį turi vykdyti EIP žemės ūkio našumo ir tvarumo srities veiklos grupė, nurodyta 56 straipsnyje, išlaidos. Klasterių atveju šis aktyvus pritaikymas apima ir mokymo organizavimą, narių bendradarbiavimą tinkle ir naujų narių priėmimą;
c) einamosios bendradarbiavimo išlaidos;
d) tiesioginės konkrečių projektų išlaidos, susijusios su verslo plano, aplinkosaugos plano, miškotvarkos plano arba jo atitikmens, Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 33 straipsnyje nenurodytos vietos plėtros strategijos arba kitos tikslinės inovacinės veiklos tiesioginės išlaidos, įskaitant bandymus, įgyvendinimu;
e) populiarinimo veiklos išlaidos.
6. Jei įgyvendinamas verslo planas arba aplinkosaugos planas, miškotvarkos planas ar jo atitikmuo arba vietos plėtros strategija, valstybės narės skiria pagalbą kaip bendrą sumą, padengdamos bendradarbiavimo ir įgyvendinamų projektų išlaidas arba padengdamos tik bendradarbiavimo išlaidas, o projektams įgyvendinti panaudodamos kitų priemonių arba kitų Sąjungos fondų lėšas.
Kai parama skiriama išmokant bendrą sumą, o įgyvendinamas projektas yra tokio tipo, kuriam taikoma kita priemonė pagal šį reglamentą, taikoma atitinkama didžiausia galima suma arba paramos lygis.
7. Paramos skyrimo reikalavimus taip pat atitinka skirtinguose regionuose arba skirtingose valstybėse narėse įsikūrusių dalyvių bendradarbiavimas.
8. Parama teikiama ne ilgiau kaip septynerius metus, išskyrus kolektyvinę aplinkosaugos veiklą tinkamai pagrįstais atvejais.
9. Bendradarbiavimas pagal šią priemonę gali būti derinamas su toje pačioje teritorijoje vykdomais projektais, finansuojamais kitomis (ne EŽŪFKP) Sąjungos lėšomis. Valstybės narės užtikrina, kad šią priemonę taikant kartu su kitomis nacionalinėmis arba Sąjungos paramos priemonėmis, būtų išvengta kompensacijos permokos.
10. Siekiant užtikrinti efektyvų EŽŪFKP biudžeto išteklių naudojimą, Komisijai pagal 83 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų plačiau apibrėžiamos paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių bandomųjų projektų, klasterių, tinklų, trumpų tiekimo grandinių ir vietos rinkų charakteristikos ir pagalbos skyrimo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų rūšių veiksmams sąlygos.
36 straipsnis
Rizikos valdymas
1. Parama pagal šią priemonę apima:
a) finansinius įnašus į pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo nuo ekonominių nuostolių, ūkininkų patirtų dėl nepalankių klimato reiškinių, gyvūnų ar augalų ligų, kenksmingųjų organizmų antpuolio arba su aplinka susijusio įvykio, įmokas;
b) finansinius įnašus į tarpusavio pagalbos fondus, iš kurių ūkininkams išmokamos ekonominių nuostolių, patirtų dėl nepalankių klimato reiškinių arba dėl gyvūnų ar augalų ligų arba kenksmingųjų organizmų antpuolio arba su aplinka susijusio įvykio sukeltų nuostolių, finansinės kompensacijos;
c) pajamų stabilizavimo priemonę, pagal kurią finansiniai įnašai įnešami į tarpusavio pagalbos fondus, iš kurių skiriamos kompensacijos visų sektorių ūkininkams dėl didelio jų pajamų sumažėjimo;
d) konkrečiam sektoriui skirtą pajamų stabilizavimo priemonę, pagal kurią finansiniai įnašai įnešami į tarpusavio pagalbos fondus, iš kurių skiriamos kompensacijos konkretaus sektoriaus ūkininkams dėl didelio jų pajamų sumažėjimo.
2. Šiame straipsnyje ūkininkas – aktyvus ūkininkas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 9 straipsnyje, kaip taikoma atitinkamoje valstybėje narėje.
3. 1 dalies b, c ir d punktuose tarpusavio pagalbos fondas – valstybės narės pagal nacionalinę teisę akredituota ūkininkų, kurie yra fondo nariai, apsidraudimo sistema, pagal kurią fondui priklausantiems ūkininkams skiriamos kompensacinės išmokos dėl ekonominių nuostolių, patirtų dėl nepalankių klimato reiškinių arba gyvūnų ar augalų ligos protrūkio, arba kenksmingųjų organizmų antpuolio, arba su aplinka susijusio įvykio, arba dėl didelio jų pajamų sumažėjimo.
4. Valstybės narės užtikrina, kad šią priemonę taikant kartu su kitomis nacionalinėmis ar Sąjungos paramos priemonėmis arba privačiomis draudimo schemomis, būtų išvengta kompensacijos permokos.
5. Siekiant užtikrinti efektyvų EŽŪFKP biudžeto išteklių panaudojimą, Komisijai pagal 83 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl 38 straipsnio 3 dalies b punkte ir 39 straipsnio 4 dalyje nurodytų tarpusavio pagalbos fondams teikiamų komercinių paskolų trumpiausios ir ilgiausios trukmės.
▼M7 —————
37 straipsnis
Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimas
1. Parama pagal 36 straipsnio 1 dalies a punktą skiriama tik draudimo sutartims, kuriomis padengiami nuostoliai, patirti dėl nepalankaus klimato reiškinio, gyvūnų ar augalų ligos, kenksmingųjų organizmų antpuolio arba su aplinka susijusio įvykio, arba nuostoliai, patirti, kai įgyvendinus pagal Direktyvą 2000/29/EB patvirtintą augalų ligos arba kenksmingųjų organizmų išnaikinimo arba plitimo sustabdymo priemonę buvo sunaikinta daugiau kaip 20 % ūkininko vidutinės metinės praėjusių trejų metų laikotarpio produkcijos arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinės trejų metų produkcijos, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės. Metinei ūkininko produkcijai apskaičiuoti gali būti naudojami indeksai. Taikant tokį apskaičiavimo metodą galima nustatyti faktinius atskiro ūkininko nuostolius atitinkamais metais.
Nuostolių masto skaičiavimas gali būti pritaikytas prie kiekvieno produkto tipo konkretaus pobūdžio naudojant:
a) biologinius rodiklius (prarastas biomasės kiekis) arba lygiaverčius prarasto derliaus kiekio rodiklius, nustatytus ūkio, vietos, regioniniu ar nacionaliniu lygiu, arba
b) meteorologinius rodiklius (įskaitant lietaus kiekį ir temperatūrą), nustatytus vietos, regioniniu ar nacionaliniu lygiu.
2. Nepalankaus klimato reiškinio, gyvūnų ar augalų ligos protrūkio, kenksmingųjų organizmų antpuolio arba su aplinka susijusio įvykio faktą turi oficialiai pripažinti atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija.
Atitinkamais atvejais valstybės narės gali iš anksto apibrėžti kriterijus, kuriais remiantis laikoma, kad toks faktas buvo oficialiai pripažintas.
3. 36 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta finansinė kompensacija už nuostolius, patirtus dėl gyvūnų ligų, gali būti skiriama tik ligų, nurodytų Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos nustatytame gyvūnų ligų sąraše arba Tarybos sprendimo 2009/470/EB priede, atveju.
4. Draudimo išmokomis kompensuojama suma neviršija bendrų 36 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų nuostolių kompensavimo išlaidų; jas išmokant nereikalaujama nurodyti būsimos gamybos tipo ar apimties ir nesiekiama to nustatyti.
Valstybės narės gali taikyti atitinkamas viršutines ribas, kuriomis apribojama paramos skyrimo reikalavimus atitinkančios draudimo įmokos suma.
5. Parama neviršija II priede nustatyto didžiausio paramos lygio.
38 straipsnis
Tarpusavio pagalbos fondai nepalankių klimato reiškinių, gyvūnų bei augalų ligų, kenksmingųjų organizmų antpuolių ir su aplinka susijusių įvykių atvejais
1. Siekiant, kad tarpusavio pagalbos fondas atitiktų paramos skyrimo reikalavimus:
a) jis turi būti akredituotas kompetentingos valdžios institucijos pagal nacionalinę teisę;
b) įmokų į fondą ir išmokų iš jo politika turi būti skaidri;
c) jis turi turėti aiškias taisykles dėl atsakomybės už susidariusias skolas.
2. Valstybės narės nustato tarpusavio pagalbos fondų sukūrimo ir valdymo taisykles, visų pirma dėl kompensacinių išmokų ūkininkams krizės atveju skyrimo ir reikalavimų toms išmokoms gauti atitikimo, taip pat dėl tokių taisyklių laikymosi administravimo bei stebėsenos. Valstybės narės užtikrina, kad fondo taisyklėse būtų numatytos sankcijos, taikytinos ūkininko aplaidumo atvejais.
36 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus įvykius turi oficialiai pripažinti atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija.
3. 36 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti finansiniai įnašai gali būti susiję tik su:
a) administracinėmis tarpusavio pagalbos fondo įkūrimo išlaidomis, paskirstytomis ne daugiau kaip trejų metų laikotarpiu proporcingo mažėjimo tvarka;
b) sumomis, kurios iš tarpusavio pagalbos fondo išmokamos ūkininkams kaip finansinės kompensacijos. Be to, finansinis įnašas gali būti susijęs su komercinių paskolų, paimtų iš tarpusavio pagalbos fondo siekiant ūkininkams išmokėti finansines kompensacijas krizės atveju, palūkanomis;
c) metinių įmokų į fondą papildymu;
d) tarpusavio pagalbos fondo pradiniu pasirašytuoju kapitalu.
Parama pagal 36 straipsnio 1 dalies b punktą skiriama tik siekiant kompensuoti nuostolius, patirtus dėl nepalankių klimato reiškinių, gyvūnų ar augalų ligos arba kenkėjų antpuolio, arba dėl priemonės, patvirtintos pagal Direktyvą 2000/29/EB siekiant išnaikinti augalų ligą arba kenkėjus arba sustabdyti jų plitimą arba apriboti su aplinka susijusio įvykio padarinius, kurią taikant buvo sunaikinta daugiau kaip 30 % ūkininko vidutinės metinės praėjusių trejų metų laikotarpio produkcijos arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinės trejų metų produkcijos, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės. Metinei ūkininko produkcijai apskaičiuoti gali būti naudojami indeksai. Tokiu apskaičiavimo metodu turi būti nustatomi faktiniai atskiro ūkininko nuostoliai atitinkamais metais.
▼M7 —————
4. 36 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta finansinė kompensacija už nuostolius, patirtus dėl gyvūnų ligų, gali būti skiriama ligų, nurodytų Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos nustatytame gyvūnų ligų sąraše arba Tarybos sprendimo 2009/470/EB priede, atveju.
5. Parama neviršija II priede nustatyto didžiausio paramos lygio. Teikiant paramą pagal 3 dalies b punktą atsižvelgiama į visą pagal 3 dalies c ir d punktus jau suteiktą paramą.
Valstybės narės gali apriboti paramos skyrimo reikalavimus atitinkančias išlaidas, taikydamos:
a) viršutines ribas fondui;
b) atitinkamas viršutines ribas vienetui.
39 straipsnis
Visų sektorių ūkininkams skirta pajamų stabilizavimo priemonė
1. Parama pagal 36 straipsnio 1 dalies c punktą skiriama tik tuo atveju, jei pajamų sumažėjimas viršija 30 % atskiro ūkininko vidutinių metinių praėjusių trejų metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinių trejų metų pajamų, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės. 36 straipsnio 1 dalies c punkte pajamos yra įplaukų, kurias ūkininkas gauna iš rinkos, įskaitant bet kokios formos viešąją paramą, suma, atskaičius gamybos sąnaudas. Iš tarpusavio pagalbos fondo ūkininkams mokamomis išmokomis kompensuojama mažiau kaip 70 % pajamų, prarastų tais metais, kuriais gamintojas įgyja teisę gauti šią pagalbą. Per metus ūkininko prarastoms pajamoms apskaičiuoti gali būti naudojami indeksai.
2. Kad tarpusavio pagalbos fondas atitiktų paramos skyrimo reikalavimus:
a) jis turi būti akredituotas kompetentingos valdžios institucijos pagal nacionalinę teisę;
b) įmokų į fondą ir išmokų iš jo politika turi būti skaidri;
c) jis turi turėti aiškias taisykles dėl atsakomybės už susidariusias skolas.
3. Valstybės narės nustato tarpusavio pagalbos fondų sukūrimo ir valdymo taisykles, visų pirma susijusias su kompensacinių išmokų ūkininkams krizių atveju skyrimu ir su tokių taisyklių laikymosi administravimu bei stebėsena. Valstybės narės užtikrina, kad fondo taisyklėse būtų numatytos sankcijos, taikytinos ūkininko aplaidumo atvejais.
4. 36 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti finansiniai įnašai gali būti susiję tik su:
a) administracinėmis tarpusavio pagalbos fondo įkūrimo išlaidomis, paskirstytomis ne daugiau kaip trejų metų laikotarpiu proporcingo mažėjimo tvarka;
b) sumomis, kurios iš tarpusavio pagalbos fondo išmokamos ūkininkams kaip finansinės kompensacijos. Be to, finansinis įnašas gali būti susijęs su komercinių paskolų, paimtų iš tarpusavio pagalbos fondo siekiant ūkininkams išmokėti finansines kompensacijas krizės atveju, palūkanomis;
c) metinių įmokų į fondą papildymu;
d) tarpusavio pagalbos fondo pradiniu pasirašytuoju kapitalu.
5. Parama neviršija II priede nustatyto didžiausio paramos lygio. Teikiant paramą pagal 4 dalies b punktą atsižvelgiama į visą pagal 4 dalies c ir d punktus jau suteiktą paramą.
39a straipsnis
Konkretaus sektoriaus ūkininkams skirta pajamų stabilizavimo priemonė
1. Parama pagal 36 straipsnio 1 dalies d punktą skiriama tik tinkamai pagrįstais atvejais ir kai pajamų sumažėjimas viršija bent 20 % atskiro ūkininko vidutinių metinių praėjusių trejų metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinių trejų metų pajamų, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės, ribą. Per metus ūkininko prarastoms pajamoms apskaičiuoti gali būti naudojami indeksai. 36 straipsnio 1 dalies d punkte pajamos yra įplaukų, kurias ūkininkas gauna iš rinkos, įskaitant bet kokios formos viešąją paramą, suma, atskaičius gamybos sąnaudas. Iš tarpusavio pagalbos fondo ūkininkams mokamomis išmokomis kompensuojama mažiau kaip 70 % pajamų, prarastų tais metais, kuriais gamintojas įgyja teisę gauti šią pagalbą.
2. 39 straipsnio 2–5 dalys taikomos teikiant paramą pagal 36 straipsnio 1 dalies d punktą.
40 straipsnis
Papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų Kroatijoje finansavimas
1. Parama gali būti skiriama ūkininkams, atitinkantiems papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų, numatytų Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 19 straipsnyje, skyrimo reikalavimus. Tame straipsnyje nustatytos sąlygos taip pat taikomos pagal šį straipsnį skirtinai paramai.
2. Ūkininkui už 2014, 2015 ir 2016 m. skiriama parama neturi viršyti šių dydžių skirtumo:
a) Kroatijai taikomo tiesioginių išmokų už atitinkamus metus pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 17 straipsnį lygio; ir
b) 45 % nuo 2022 m. taikytino atitinkamo tiesioginių išmokų dydžio.
3. Sąjungos įnašas į paramą, pagal šį straipsnį suteiktą Kroatijoje už 2014, 2015 ir 2016 metus, neviršija 20 % atitinkamos bendros Kroatijai skiriamos metinės EŽŪFKP lėšų sumos.
4. Tiesioginių išmokų priedams skiriamo EŽŪFKP įnašo lygis neviršija 80 %.
41 straipsnis
Priemonių įgyvendinimo taisyklės
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato šio skirsnio priemonių įgyvendinimo taisykles dėl:
a) institucijų ir įstaigų, teikiančių ūkių ir miškininkystės konsultavimo paslaugas, ūkio valdymo arba ūkininkų pavadavimo paslaugas, atrankos procedūrų ir paramos, teikiamos pagal 15 straipsnyje nurodytą konsultavimo paslaugų priemonę, proporcingo mažinimo procedūrų;
b) valstybių narių atliekamo verslo plano įgyvendinimo pažangos vertinimo, mokėjimo būdų ir jaunųjų ūkininkų galimybių pasinaudoti kitomis priemonėmis pagal 19 straipsnyje nurodytą ūkių ir verslo plėtros priemonę;
c) pakeitimo į kitus vienetus nei nurodyti II priede ir gyvūnų pakeitimo į sutartinius galvijus normų pagal 28, 29, 33 ir 34 straipsniuose nurodytas priemones;
d) galimybės taikyti standartines prielaidas dėl papildomų išlaidų ir prarastų pajamų pagal 28–31, 33 ir 34 straipsniuose nurodytas priemones ir jų apskaičiavimo kriterijų;
e) paramos sumos apskaičiavimo tais atvejais, kai veiksmas atitinka paramos skyrimo reikalavimus pagal kelias priemones.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 84 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
LEADER
42 straipsnis
LEADER vietos veiklos grupės
1. Be Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 34 straipsnyje nurodytų užduočių, vietos veiklos grupės gali atlikti ir papildomas užduotis, kurias joms perduoda vadovaujančioji institucija ir (arba) mokėjimo agentūra.
2. Vietos veiklos grupės gali prašyti, kad kompetentinga mokėjimo agentūra sumokėtų avansą, jei tokia galimybė numatyta kaimo plėtros programoje. Avanso mokėjimo suma neviršija 50 % viešosios paramos, susijusios su einamosiomis ir aktyvinimo išlaidomis.
43 straipsnis
LEADER pradžios priemonių rinkinys
Parama vietos plėtrai pagal iniciatyvą LEADER gali taip pat apimti „LEADER pradžios priemonių rinkinį“, skirtą vietos bendruomenėms, kurios neįgyvendino LEADER 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu. „LEADER pradžios priemonių rinkinį“ sudaro parama gebėjimų stiprinimui ir mažiems bandomiesiems projektams. Pagal „LEADER pradžios priemonių rinkinį“ teikiamai paramai netaikoma sąlyga pateikti pagal iniciatyvą LEADER vykdomos vietos plėtros strategiją.
44 straipsnis
LEADER bendradarbiavimo veikla
1. Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 35 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta parama skiriama:
a) bendradarbiavimo projektams valstybėje narėje projektams (teritorinis bendradarbiavimas) arba bendradarbiavimo projektams, kuriuose dalyvauja kelių valstybių narių teritorijos arba trečiųjų šalių teritorijos (tarptautinis bendradarbiavimas);
b) parengiamajai techninei paramai teritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo projektams su sąlyga, kad vietos veiklos grupės gali įrodyti, jog yra numačiusios įgyvendinti konkretų projektą.
2. Be kitų vietos veiklos grupių, vietos veiklos grupės partneriais pagal EŽŪFKP gali būti:
a) kaimo vietovės vietos viešųjų ir privačiųjų partnerių grupė, įgyvendinanti vietos plėtros strategiją Sąjungoje arba už jos ribų;
b) ne kaimo vietovės vietos viešųjų ir privačiųjų partnerių grupė, įgyvendinanti vietos plėtros strategiją.
3. Tais atvejais, kai vietos veiklos grupės neatrenka bendradarbiavimo projektų, valstybės narės sukuria nuolatinio paraiškų teikimo sistemą.
Ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams po jų kaimo plėtros programų patvirtinimo jos viešai paskelbia tarptautinio bendradarbiavimo projektų atrankos nacionalines arba regionines administravimo procedūras ir finansuoti tinkamų išlaidų sąrašą.
Kompetentinga valdžios institucija bendradarbiavimo projektus patvirtina ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo projekto paraiškos pateikimo datos.
4. Valstybės narės praneša Komisijai apie patvirtintus tarptautinio bendradarbiavimo projektus.
II
SKYRIUS
Kelioms priemonėms taikomos bendrosios nuostatos
45 straipsnis
Investicijos
1. Kad investiciniai veiksmai atitiktų paramos EŽŪFKP lėšomis skyrimo reikalavimus, tais atvejais, kai tikėtina, jog jie turės neigiamo poveikio aplinkai, prieš juos vykdant atliekamas numatomo jų poveikio aplinkai įvertinimas pagal tokios rūšies investicijoms taikomą teisę.
2. Išlaidomis, kurios atitinka paramos EŽŪFKP lėšomis skyrimo reikalavimus, laikomos tik šios išlaidos:
a) nekilnojamojo turto statybos, įgijimo, įskaitant ilgalaikę nuomą, ir gerinimo išlaidos;
b) naujų įrenginių ir įrangos pirkimo arba išperkamosios nuomos išlaidos, neviršijančios to turto rinkos vertės;
c) bendrosios išlaidos, susijusios su a ir b punktuose nurodytomis išlaidomis, pavyzdžiui, atlygis architektams, inžinieriams ir konsultantams, atlygis už konsultacijas, susijusias su aplinkosauginiu ir ekonominiu tvarumu, įskaitant galimybių studijas. Išlaidos galimybių studijoms tinkamos finansuoti net ir tuo atveju, jei remiantis jų rezultatais nėra padaroma išlaidų pagal a ir b punktus;
d) šios nematerialiosios investicijos: kompiuterinės programinės įrangos įsigijimas ar papildymas ir patentų, licencijų, autorių teisių, prekės ženklų įsigijimas;
e) miškotvarkos planų ir jų atitikmenų parengimo išlaidos.
3. Investicijų į žemės ūkį atveju žemės ūkio gamybos teisių, teisių į išmokas, gyvūnų bei vienmečių augalų pirkimas ir tų augalų sodinimas neatitinka paramos investicijoms skyrimo reikalavimų. Tačiau gyvūnų pirkimo, siekiant atkurti gaivalinių nelaimių arba katastrofinių įvykių paveiktą žemės ūkio gamybos potencialą pagal 18 straipsnio 1 dalies b punktą, išlaidos gali būti tinkamos finansuoti.
4. Su investicijomis susijusios paramos gavėjai gali prašyti, kad kompetentingos mokėjimo agentūros sumokėtų avansą, kuris sudarytų iki 50 % su investicijomis susijusios viešosios pagalbos, jei tokia galimybė numatyta kaimo plėtros programoje.
5. Kai parama teikiama naudojantis pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 straipsnį nustatyta finansine priemone, apyvartinis kapitalas gali būti laikomas išlaidomis, atitinkančiomis paramos skyrimo reikalavimus. Tokios paramos skyrimo reikalavimus atitinkančios išlaidos neviršija 200 000 EUR arba 30 % bendros investicijai skirtų paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių išlaidų sumos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė.
6. Siekiant atsižvelgti į ypatumus, susijusius su konkrečių tipų investicijomis, Komisijai pagal 83 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl sąlygų, kuriomis su išperkamosios nuomos sutartimis, naudota įranga susijusios išlaidos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti, ir dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos infrastruktūros rūšių, kurios turi atitikti paramos skyrimo reikalavimus, nustatymo.
7. 1, 2 ir 3 dalys netaikomos, kai parama teikiama finansinių priemonių forma.
46 straipsnis
Investicijos į drėkinimą
1. Nedarant poveikio šio reglamento 45 straipsniui, naujų ir esamų drėkinamų plotų drėkinimo atveju tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos tik tos investicijos, kurios atitinka šio straipsnio sąlygas.
2. Komisijai yra pateiktas upės baseino valdymo planas, kaip to reikalaujama pagal Vandens pagrindų direktyvoje nustatytas sąlygas, apimantis visą teritoriją, kurioje numatoma daryti investicijas, taip pat kitas teritorijas, kurių aplinkai investicijos gali turėti įtakos. Žemės ūkio sektoriui svarbios priemonės, vykdomos pagal upės baseino valdymo planą vadovaujantis Vandens pagrindų direktyvos 11 straipsniu, yra nurodytos atitinkamoje priemonių programoje.
3. Turimos vandens matavimo galimybės, kuriomis remiantis galima nustatyti vandens sunaudojimą remiamų investicijų lygiu, arba tokios galimybės įdiegiamos kaip investicijų dalis;
4. Investicijos į esamų drėkinimo įrenginių ar drėkinimo infrastruktūros elementų patobulinimą atitinka reikalavimus tik jei, ex ante vertinimu, jomis sudaroma galimybė potencialiai sutaupyti bent 5–25 % vandens, remiantis esamų įrenginių ar infrastruktūros techninėmis charakteristikomis.
Jei investicija daromas poveikis požeminio ar paviršinio vandens telkiniams, kurių būklė dėl su vandens kiekiu susijusių priežasčių atitinkamame upės baseino valdymo plane pripažinta prastesne nei gera:
a) investicija turi būti užtikrintas faktinis vandens sunaudojimo sumažinimas investicijos lygiu, siekiantis bent 50 % potencialiai dėl tos investicijos sutaupytino vandens kiekio;
b) investicijos, susijusios su paviene žemės ūkio valda, atveju, investicijos rezultatas taip pat turi būti valdos bendro vandens sunaudojamo sumažinimas, siekiantis bent 50 % potencialiai investicijos lygiu sutaupytino vandens kiekio. Į bendrą valdoje sunaudojamo vandens kiekį įeina valdos parduodamas vanduo.
Nei viena iš 4 dalies sąlygų netaikoma investicijoms į esamus įrenginius, kurios daro poveikį tik energijos vartojimo efektyvumui, arba investicijoms į tvenkinio įrengimą, arba investicijoms į apytakinio vandens panaudojimą, kuriomis nedaromas poveikis požeminio ar paviršinio vandens telkiniui.
5. Investicija, kurios rezultatas – grynasis drėkinamo ploto padidėjimas, darantis poveikį tam tikram požeminio ar paviršinio vandens telkiniui, laikoma atitinkančia reikalavimus tik jei:
a) vandens telkinio būklė dėl su vandens kiekiu susijusių priežasčių atitinkamame upės baseino valdymo plane nepripažinta prastesne nei gera; ir
b) poveikio aplinkai analizė rodo, kad investicija nebus padaryta didelio neigiamo poveikio aplinkai; tokią poveikio aplinkai analizę atlieka arba patvirtina kompetentinga valdžios institucija ir ji taip pat gali apimti valdų grupes.
Plotai, kurie nėra drėkinami, bet kuriuose dar neseniai veikė drėkinimo įrenginiai ir kuriuos reikia nustatyti ir pagrįsti programoje, gali būti laikomi drėkinimo plotais siekiant nustatyti grynąjį drėkinamo ploto padidėjimą.
6. Nukrypstant nuo 5 dalies a punkto, investicija, kurios rezultatas – grynasis drėkinamo ploto padidėjimas, vis dar gali būti laikoma atitinkančia reikalavimus, jeigu:
a) investicijomis, derinamomis su investicijomis į esamus drėkinimo įrenginius ar drėkinimo infrastruktūros elementus, ex ante vertinimu sudaroma galimybė potencialiai sutaupyti bent 5–25 % vandens, remiantis esamų įrenginių ar infrastruktūros techninėmis charakteristikomis, ir
b) investicijomis užtikrinamas faktinis vandens sunaudojimo sumažinimas visos investicijos lygiu, siekiantis bent 50 % potencialiai dėl tos investicijos į esamus drėkinimo įrenginius ar drėkinimo infrastruktūros elementus sutaupytino vandens kiekio.
Be to, taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, 5 dalies a punkte nurodyta sąlyga netaikoma investicijoms į naujų drėkinimo įrenginių, į kuriuos vanduo tiekiamas iš esamo tvenkinio, patvirtinto kompetentingų valdžios institucijų iki 2013 m. spalio 31 d., įrengimą, jei tenkinamos šios sąlygos:
— atitinkamas tvenkinys yra identifikuojamas atitinkamame upės baseino valdymo plane ir jam taikomi Vandens pagrindų direktyvos 11 straipsnio 3 dalies e punkte nurodyti kontrolės reikalavimai;
— 2013 m. spalio 31 d. galiojo arba didžiausia bendrai iš tvenkinio paimamo vandens riba, arba mažiausias reikalaujamas vandens srauto lygis nuo tvenkinio priklausančiuose vandens telkiniuose;
— ta didžiausia riba arba mažiausias reikalaujamas vandens srauto lygis atitinka Vandens pagrindų direktyvos 4 straipsnyje nurodytas sąlygas; ir
— ►C1 dėl atitinkamų investicijų neviršijama didžiausia paimamo vandens riba, galiojanti 2013 m. spalio 31 d., arba vandens srauto lygis ◄ nuo tvenkinio priklausančiuose vandens telkiniuose nesumažėja žemiau reikalaujamo mažiausio lygio, galiojančio 2013 m. spalio 31 d.
47 straipsnis
Su plotu susijusių išmokų taisyklės
1. Hektarų skaičius, kuriam taikomi įsipareigojimai pagal 28, 29 ir 34 straipsnius, skirtingais metais gali skirtis, jeigu:
a) tokia galimybė numatyta kaimo plėtros programoje;
b) atitinkamas įsipareigojimas netaikomas nustatyto dydžio sklypams; ir
c) nekyla grėsmė įgyvendinti įsipareigojimo tikslą.
2. Kai visa žemė, kuriai taikomas įsipareigojimas, ar jos dalis arba visa valda laikotarpiu, kuriuo galioja įsipareigojimas, perleidžiama kitam asmeniui, įsipareigojimą arba jo dalį, atitinkančią perleistą žemę, likusiai laikotarpio daliai gali perimti tas kitas asmuo, arba jis gali nustoti galioti, o kompensacijos už laikotarpį, kuriuo įsipareigojimas galiojo, nereikalaujama.
3. Jeigu paramos gavėjas negali toliau laikytis įsipareigojimų, nes valda arba jos dalis yra perdalyta arba jai taikomos viešosios žemės konsolidavimo priemonės arba kompetentingų valdžios institucijų patvirtintos žemės konsolidavimo priemonės, valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad įsipareigojimus būtų galima pritaikyti pagal naują valdos padėtį. Jei paaiškėja, kad toks pritaikymas neįmanomas, įsipareigojimas nustoja galioti ir nereikalaujama kompensacijos už laikotarpį, kuriuo įsipareigojimas galiojo.
4. Force majeure ir išskirtinių aplinkybių, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 2 straipsnyje, atvejais gautos pagalbos nereikalaujama kompensuoti.
5. 2 dalis dėl visos valdos perleidimo atvejų ir 4 dalis taip pat taikoma 33 straipsnyje nurodytiems įsipareigojimams.
6. Siekiant užtikrinti efektyvų su plotu susijusių priemonių įgyvendinimą ir Sąjungos finansinius interesus, Komisijai pagal 83 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl sąlygų, taikytinų įsipareigojimų pakeitimui arba koregavimui pagal 28, 29, 33 ir 34 straipsniuose nurodytas priemones, ir dėl kitų aplinkybių, kuriomis nereikalaujama kompensuoti pagalbos, nustatymo.
48 straipsnis
Nuostata dėl peržiūros
Veiksmų, kurie įgyvendinami pagal 28, 29, 33 ir 34 straipsnius, atveju numatoma nuostata dėl peržiūros, siekiant užtikrinti, kad jie būtų atitinkamai pritaikyti, jei iš dalies pakeičiami tuose straipsniuose nurodyti atitinkami privalomi standartai, reikalavimai arba įpareigojimai, kuriuos turi viršyti įsipareigojimai. Ši peržiūros nuostata apima ir pritaikymus, kurių reikia, kad būtų išvengta Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 43 straipsnyje nurodytos praktikos dvigubo finansavimo, jei tokia praktika būtų iš dalies pakeista.
Pagal 28, 29, 33 ir 34 straipsnius įgyvendinamiems veiksmams, kurie trunka ilgiau nei dabartinis programavimo laikotarpis, numatoma nuostata dėl peržiūros, kad jie galėtų būti atitinkamai pritaikyti pagal kito programavimo laikotarpio teisinę sistemą.
Jeigu paramos gavėjas nesutinka su tokiu pakoregavimu, įsipareigojimas nustoja galioti ir nereikalaujama kompensacijos už laikotarpį, kuriuo įsipareigojimas galiojo.
49 straipsnis
Veiksmų atranka
1. Nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 34 straipsnio 3 dalies d punktui, Kaimo plėtros programos vadovaujančioji institucija, pasikonsultavusi su stebėsenos komitetu, nustato veiksmų atrankos reikalavimus. Atrankos kriterijais siekiama užtikrinti vienodas sąlygas pareiškėjams, geresnį finansinių išteklių naudojimą ir tikslingesnį priemonių taikymą pagal Sąjungos kaimo plėtros prioritetus. Apibrėžiant ir taikant atrankos kriterijus atsižvelgiama į proporcingumo veiksmo dydžio atžvilgiu principą.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais, kai dėl susijusių veiksmų rūšies pobūdžio atrankos kriterijų nustatyti nėra galimybės, vadovaujančioji institucija gali nustatyti kitą atrankos metodą, kuris, pasikonsultavus su Stebėsenos komitetu, turi būti apibūdintas kaimo plėtros programoje.
2. Už veiksmų atranką atsakinga valstybės narės institucija užtikrina, kad veiksmai, išskyrus 18 straipsnio 1 dalies b punkte, 24 straipsnio 1 dalies d punkte ir 28–31, 33–34 ir 36–39a straipsniuose nurodytus veiksmus, būtų atrenkami pagal 1 dalyje nurodytus atrankos kriterijus ir laikantis skaidrios ir tinkamai dokumentuotos procedūros.
3. Paramos gavėjai gali būti atrenkami remiantis kvietimais teikti paraiškas, taikant ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio veiksmingumo kriterijus.
4. 1 ir 2 dalys netaikomos, kai parama teikiama finansinių priemonių forma.
50 straipsnis
Kaimo vietovės apibrėžtis
Taikant šį reglamentą, kaimo vietovę programos lygiu apibrėžia vadovaujančioji institucija. Valstybės narės tinkamai pagrįstais atvejais gali nustatyti tokią apibrėžtį priemonei ar veiksmo rūšiai.
III
SKYRIUS
Techninė pagalba ir bendradarbiavimas tinkle
51 straipsnis
Techninės pagalbos finansavimas
1. ►M6 Pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 6 straipsnį EŽŪFKP gali panaudoti iki 0,25 % savo metinių asignavimų Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 58 straipsnyje nurodytoms užduotims finansuoti, įskaitant šio reglamento 52 straipsnyje nurodyto Europos kaimo plėtros tinklo ir šio reglamento 53 straipsnyje nurodyto EIP tinklo kūrimo ir valdymo Komisijos iniciatyva ir (arba) jos vardu sąnaudų finansavimą; iš jų iki 30 567 000 EUR dabartinėmis kainomis skiriama struktūrinių reformų rėmimo programai, sudarytai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/825 ( 11 ), finansuoti, atsižvelgiant į tos programos aprėptį ir paskirtį. ◄
EŽŪFKP lėšomis gali būti finansuojama pasirengimo įgyvendinti BŽŪP kitu programavimo laikotarpiu veikla.
EŽŪFKP lėšomis taip pat gali būti finansuojami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 ( 12 ) 41 straipsnio 2 dalyje numatyta veikla, susijusi su Sąjungos kokybės sistemų nuorodomis ir simboliais.
Ta veikla vykdoma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 966/2012 58 ( 13 ) straipsnį ir kitas to reglamento ir jo įgyvendinimo nuostatas, taikomas šiai biudžeto vykdymo formai.
2. Valstybių narių iniciatyva iki 4 % kiekvienai kaimo plėtros programai skirtos bendros sumos gali būti skirta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 59 straipsnyje nurodytoms užduotims ir išlaidoms, susijusioms su 32 straipsnyje nurodytų vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, ribų nustatymo parengiamuoju darbu.
Su Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 9 straipsnyje nurodyta sertifikavimo įstaiga susijusios išlaidos nėra tinkamos finansuoti pagal šią dalį.
Iš tų 4 % skiriama suma, skirta 54 straipsnyje nurodytam nacionaliniam kaimo tinklui sukurti ir valdyti.
3. Kaimo plėtros programų, apimančių tiek mažiau išsivysčiusius regionus, tiek kitus regionus, atveju EŽŪFKP paramos 59 straipsnio 3 dalyje nurodytai techninei pagalbai lygis gali būti nustatomas atsižvelgiant į programoje vyraujantį regionų tipą ir jų skaičių.
52 straipsnis
Europos kaimo plėtros tinklas
1. Pagal 51 straipsnio 1 dalį sukuriamas Europos kaimo plėtros tinklas, skirtas nacionalinių tinklų, organizacijų ir administracinių institucijų, Sąjungos lygiu veikiančių kaimo plėtros srityje, bendradarbiavimui.
2. Bendradarbiavimu per Europos kaimo plėtros tinklą siekiama:
a) aktyvesnio visų suinteresuotųjų subjektų, ypač žemės ūkio, miškininkystės ir kitų kaimo plėtros suinteresuotųjų subjektų, dalyvavimo įgyvendinant kaimo plėtrą;
b) pagerinti kaimo plėtros programų kokybę;
c) prisidėti informuojant plačiąją visuomenę apie kaimo plėtros politikos naudą;
d) remti kaimo plėtros programų vertinimą.
3. Tinklo užduotys:
a) rinkti, analizuoti ir platinti informaciją apie veiklą kaimo plėtros srityje;
b) teikti paramą vertinimo procesams ir duomenų rinkimui bei valdymui;
c) rinkti, stiprinti ir platinti Sąjungos lygiu gerąją kaimo plėtros patirtį, įskaitant su vertinimo metodika bei priemonėmis susijusią patirtį;
d) kurti temines grupes ir (arba) rengti praktinius seminarus ir vykdyti jų veiklą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas keistis žiniomis ir remti tolesnį kaimo plėtros politikos įgyvendinimą bei stebėseną;
e) teikti informaciją apie pokyčius Sąjungos kaimo vietovėse ir trečiosiose šalyse;
f) Sąjungos lygiu organizuoti susitikimus ir seminarus aktyviems kaimo plėtros dalyviams;
g) remti nacionalinius tinklus bei tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvas ir keitimąsi informacija apie veiklą ir patirtį kaimo plėtros srityje su tinklais trečiosiose šalyse;
h) konkrečiai vietos veiklos grupių atveju:
i) užtikrinti sinergiją su veikla, kurią nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu arba abejais lygmenimis vykdo atitinkami tinklai gebėjimų stiprinimo srityje ir keičiantis patirtimi; ir
ii) vietos plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo srityse bendradarbiauti su vietos plėtros bendradarbiavimo tinkle bei techninės paramos įstaigomis, kurias įsteigė ERPF, ESF ir EJRŽF.
4. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato Europos kaimo plėtros tinklo organizacinę struktūrą ir veiksmus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 84 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
53 straipsnis
Europos inovacijų partnerystės tinklas
1. Pagal 51 straipsnio 1 dalį sukuriamas EIP tinklas, siekiant remti 55 straipsnyje nurodytą EIP žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje. Juo sudaromos bendradarbiavimo tinkle galimybės veiklos grupėms, konsultavimo paslaugų teikėjams ir mokslininkams.
2. EIP tinklo užduotys:
a) sudaryti palankesnes sąlygas keistis žiniomis ir gerosios praktikos pavyzdžiais;
b) užmegzti ūkininkų ir mokslininkų bendruomenės dialogą ir sudaryti palankesnes sąlygas į keitimosi žiniomis procesą įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus.
3. EIP tinklo užduotys:
a) vykdyti pagalbos tarnybos funkciją ir pagrindiniams dalyviams teikti informaciją EIP klausimais;
b) skatinti kurti veiklos grupes ir informuoti apie Sąjungos įvairių sričių politikos teikiamas galimybes;
c) sudaryti palankesnes sąlygas kurti klasterių iniciatyvas ir bandomuosius arba parodomuosius projektus, kurie, inter alia, gali būti susiję su:
i) didesniu žemės ūkio našumu, ekonominiu gyvybingumu, tvarumu, produkcija ir išteklių naudojimo efektyvumu;
ii) inovacijomis, kuriomis remiama bioekonomika;
iii) biologine įvairove, ekosistemų funkcijomis, dirvožemio funkcionalumu ir tvaria vandentvarka;
iv) integruotoje tiekimo grandinėje naudojamais inovaciniais produktais ir paslaugomis;
v) naujų produktų ir rinkų galimybių atvėrimu pirminiams gamintojams;
vi) maisto kokybe, maisto sauga ir sveika mityba;
vii) po derliaus nuėmimo patiriamų nuostolių ir maisto švaistymo mažinimu.
d) rinkti ir skleisti informaciją EIP srityje, įskaitant apie mokslinių tyrimų rezultatus ir naujas technologijas, svarbias inovacijoms ir keitimuisi žiniomis ir keitimuisi informacija inovacijų srityje su trečiosiomis šalimis.
4. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato EIP tinklo organizacinę struktūrą ir veiksmus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 84 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
54 straipsnis
Nacionalinis kaimo tinklas
1. Kiekviena valstybė narė sukuria nacionalinį kaimo tinklą, jungiantį kaimo plėtroje dalyvaujančias organizacijas ir administracijas. Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 5 straipsnyje nurodyta partnerystė taip pat yra nacionalinio kaimo tinklo dalis.
Valstybės narės, turinčios regionines programas, gali pateikti tvirtinti konkrečią jų nacionalinio kaimo tinklo sukūrimo ir veikimo programą.
2. Bendradarbiavimu nacionaliniame kaimo tinkle siekiama:
a) aktyvesnio suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo įgyvendinant kaimo plėtrą;
b) pagerinti kaimo plėtros programų įgyvendinimo kokybę;
c) informuoti plačiąją visuomenę ir galimus paramos gavėjus apie kaimo plėtros politiką ir finansavimo galimybes;
d) skatinti inovacijas žemės ūkyje, maisto gamyboje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse.
3. EŽŪFKP parama pagal 51 straipsnio 2 dalį naudojama:
a) struktūroms, kurių reikia tinklo veiklai vykdyti;
b) parengti ir įgyvendinti veiksmų planą, kuriame būtų pateikti bent toliau nurodyti elementai:
i) veiklai, susijusiai su projektų, apimančių visus kaimo plėtros programų prioritetus, pavyzdžių, rinkimu;
ii) veiklai, susijusiai su palankesnių sąlygų kaimo plėtros suinteresuotųjų subjektų teminių ir analizės duomenų keitimuisi sudarymu, keitimusi jais ir jų sklaida;
iii) veiklai, susijusiai su vietos veiklos grupėms skirto mokymo ir bendradarbiavimo tinkle organizavimu ir visų pirma technine pagalba teritoriniam bei tarp tarptautiniam bendradarbiavimui, palankesnių sąlygų vietos veiklos grupių bendradarbiavimui sudarymu ir partnerių paieška 35 straipsnyje nurodytai priemonei įgyvendinti;
iv) veiklai, susijusiai su konsultantams skirtos bendradarbiavimo tinkle organizavimu ir paramos inovacijoms paslaugų teikimu;
v) veiklai, susijusiai su keitimasis stebėsenos ir vertinimo rezultatais bei jų sklaida;
vi) komunikacijos planui, įskaitant su vadovaujančiųjų institucijų pritarimu vykdomą su kaimo plėtros programa susijusią viešinimo ir informavimo veiklą ir plačiajai visuomenei skirtą informavimo ir komunikacijos veiklą;
vii) veiklai, susijusiai su dalyvavimu Europos kaimo plėtros tinklo veikloje ir prisidėjimo prie jos.
4. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato taisykles dėl nacionalinių kaimo tinklų sukūrimo ir veikimo bei dėl konkrečių 1 dalyje nurodytų programų turinio. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 84 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
IV
ANTRAŠTINĖ DALIS
EIP ŽEMĖS ŪKIO NAŠUMO IR TVARUMO SRITYJE
55 straipsnis
Tikslai
1. EIP žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje:
a) skatina efektyviai išteklius naudojantį, ekonomiškai perspektyvų, našų, konkurencingą, mažiau teršiantį, klimatui palankų ir klimato kaitos poveikiui atsparų žemės ūkio ir miškininkystės sektorių, pereinantį prie agrarinės ir ekologinės gamybos sistemų ir tausojantį pagrindinius gamtos išteklius, kuriuos naudoja žemės ūkio ir miškų ūkio sektoriai;
b) padeda užtikrinti nuolatinį ir tvarų maisto, pašarų ir biologinių medžiagų – tiek esamų, tiek būsimų rūšių – tiekimą;
c) tobulina procesus, kuriais siekiama išsaugoti aplinką, prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją sušvelninti;
d) pažangiausias mokslinių tyrimų žinias ir technologijas padaro prieinamas ūkininkams, miškų valdytojams, kaimo bendruomenėms, įmonėms, NVO ir konsultavimo paslaugų teikėjams.
2. Šiuos tikslus EIP žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje siekia įgyvendinti:
a) geriau susiedama su ūkininkavimo praktika ir skatindama platesnį turimų inovacinių priemonių naudojimą;
b) skatindama greitesnį ir platesnį inovacinių sprendimų įgyvendinimą praktikoje; ir
c) informuodama mokslininkų bendruomenę apie ūkininkavimo praktikai reikalingus mokslinius tyrimus.
3. EIP žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje tikslų padeda siekti EŽŪFKP, pagal 35 straipsnį teikdamas paramą EIP veiklos grupėms, nurodytoms 56 straipsnyje, ir EIP tinklui, nurodytam 53 straipsnyje.
56 straipsnis
Veiklos grupės
1. EIP veiklos grupės yra EIP žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje dalis. Šias veiklos grupes steigia suinteresuotieji subjektai, pavyzdžiui, ūkininkai, mokslininkai, konsultantai ir žemės ūkio bei maisto sektoriuje veiklą vykdančios įmonės, kurie svarbūs siekiant EIP tikslų.
2. EIP veiklos grupės nustato vidaus tvarką, kuria siekiama užtikrinti jų veiklos bei sprendimų priėmimo skaidrumą ir išvengti interesų konfliktų situacijų.
3. Valstybės narės savo programų ribose nusprendžia, kokiu mastu jos rems veiklos grupes.
57 straipsnis
Veiklos grupių uždaviniai
1. EIP veiklos grupės parengia planą, kuriame pateikia:
a) inovacinio projekto, kuris bus rengiamas, bandomas, pritaikomas ar įgyvendinamas, aprašymą;
b) numatomų rezultatų ir indėlio į EIP tikslo didinti našumą ir tvarų išteklių valdymą aprašymą.
2. Įgyvendindamos savo inovacinius projektus, veiklos grupės:
a) priima sprendimus dėl inovacinių veiksmų rengimo ir įgyvendinimo; ir
b) įgyvendina inovacinius veiksmus pasinaudodamos priemonėmis, finansuojamomis pagal kaimo plėtros programas.
3. Veiklos grupės platina savo projekto rezultatus, visų pirma per EIP tinklą.
V
ANTRAŠTINĖ DALIS
FINANSINĖS NUOSTATOS
58 straipsnis
Ištekliai ir jų skirstymas
1. Nedarant poveikio šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalims bendra Sąjungos paramos kaimo plėtrai pagal šį reglamentą skiriama suma laikotarpiui ►C1 nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. yra 84 936 mln. EUR 2011 m. kainomis ◄ pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą.
2. 0,25 % 1 dalyje nurodytų lėšų skiriama Komisijos techninei pagalbai, kaip nurodyta 51 straipsnio 1 dalyje.
3. 1 dalyje nurodytoms sumoms jų programavimo ir vėlesnio įtraukimo į bendrąjį Sąjungos biudžetą tikslais taikomas metinis 2 % indeksavimas.
4. 1 dalyje nurodytų sumų metinis paskirstymas pagal valstybę narę, atėmus 2 dalyje nurodytą sumą, yra išdėstytas I priede.
5. Valstybės narės pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 14 straipsnio 2 dalį pervestos sumos atimamos iš tai valstybei narei pagal 4 dalį skirtų sumų.
6. Lėšos, pervestos į EŽŪFKP taikant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 136a straipsnio 1 dalį ir Reglamento (ES) Nr. 1307/20137 straipsnio 2 dalį, ir lėšos, pervestos į EŽŪFKP taikant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 10b, 136 ir 136b straipsnius, už 2013 ir 2014 kalendorinius metus taip pat įtraukiamos į šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sumų metinį paskirstymą.
7. Siekiant atsižvelgiant į pokyčius, susijusius su 4 dalyje nurodytu metiniu paskirstymu, įskaitant 5 ir 6 dalyse nurodytus pervedimus, atlikti techninius koregavimus nekeičiant bendrų asignavimų arba atsižvelgti į visus kitus pakeitimus, numatytus teisėkūros procedūra priimame akte po reglamento priėmimo, Komisijai pagal 83 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad būtų peržiūrėtos I priede nustatytos viršutinės ribos.
8. Veiklos lėšų rezervo paskirstymo, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 22 straipsnio 3 ir 4 dalyse, tikslais turimos asignuotosios įplaukos, EŽŪFKP surinktos pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 43 straipsnį, pridedamos prie sumų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 20 straipsnyje. Valstybėms narėms tos turimos asignuotosios įplaukos paskirstomos proporcingai jų daliai bendroje EŽŪFKP paramos sumoje.
59 straipsnis
Fondo įnašas
1. Kaimo plėtros programą patvirtinančiu sprendimu nustatomas didžiausias programai skiriamas EŽŪFKP įnašas. Šiame sprendime prireikus aiškiai nustatomi mažiau išsivysčiusiems regionams skiriami asignavimai.
2. EŽŪFKP įnašas apskaičiuojamas remiantis reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų suma.
►C1 3. Kaimo plėtros programose nustatomas bendras EŽŪFKP įnašo lygis, taikomas visoms priemonėms. Prireikus nustatomas atskiras EŽŪFKP įnašo lygis, taikomas mažiau išsivysčiusiems regionams, atokiausiems regionams ir mažosioms Egėjo jūros saloms, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 229/2013, taip pat pereinamojo laikotarpio regionams. ◄ EŽŪFKP įnašo lygis negali viršyti:
a) 85 % reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų sumos mažiau išsivysčiusiuose regionuose, atokiausiuose regionuose ir mažosiose Egėjo jūros salose, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 229/2013;
b) 75 % reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų sumos visuose regionuose, kuriuose vienam gyventojui tenkanti BVP dalis 2007–2013 m. laikotarpiu nesiekė 75 % ES-25 vidurkio per ataskaitinį laikotarpį ribos, tačiau kuriuose vienam gyventojui tenkanti BVP dalis viršijo ES-27 BVP vidurkio 75 % ribą;
c) 63 % reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų sumos pereinamojo laikotarpio regionuose, išskyrus šios dalies b punkte nurodytus regionus;
d) 53 % reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų sumos kituose regionuose.
EŽŪFKP įnašo lygis negali būti mažesnis kaip 20 %.
4. Nukrypstant nuo 3 dalies, didžiausias EŽŪFKP įnašo dydis siekia:
a) 80 % priemonėms, nurodytoms 14, 27 ir 35 straipsniuose, vietos plėtrai pagal iniciatyvą LEADER, nurodytai Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 ►C1 32 straipsnyje, ir veiksmams pagal 19 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį. Tas lygis gali būti padidintas daugiausia iki 90 % mažiau išsivysčiusių regionų, atokiausių regionų, mažųjų Egėjo jūros salų, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 229/2013, ir pereinamojo laikotarpio regionų, nurodytų 3 dalies b ir c punktuose, programoms; ◄
b) 75 % veiksmams, kuriais siekiama aplinkosaugos ir klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo ►C1 prie jos tikslų pagal 17 straipsnį, 21 straipsnio 1 dalies a ir b punktus, 28, 29, 30, 31 ir 34 straipsnius ◄ ;
c) 100 % Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 38 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytoms Sąjungos lygio finansinėms priemonėms;
d) atitinkamai priemonei taikytinas įnašo lygis, padidėjęs papildomais 10 procentinių punktų, įnašų į Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 38 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas finansines priemones atveju;
e) 100 % veiksmams, finansuojamiems lėšomis, pervestomis į EŽŪFKP taikant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 136a straipsnio 1 dalį ir Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 7 straipsnio 2 dalį ir 14 straipsnio 1 dalį;
f) 100 % Airijai skirtai 100 mln. EUR sumai 2011 m. kainomis, Portugalijai skirtai 500 mln. EUR sumai 2011 m. kainomis ir Kiprui skirtai 7 mln. EUR sumai 2011 m. kainomis;
g) valstybėms narėms, 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau gaunančioms finansinę paramą pagal SESV 136 ir 143 straipsnius, EŽŪFKP įnašo lygis nustatomas taikant Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 24 straipsnio 1 dalį gali būti padidinta daugiausia papildomų 10 procentinių punktų, daugiausiai iki 95 % išlaidų, kurias turi padengti šios valstybės narės per pirmuosius dvejus kaimo plėtros programos įgyvendinimo metus. Tačiau bendros per programavimo laikotarpį patirtų viešųjų išlaidų sumos atžvilgiu laikomasi EŽŪFKP įnašo lygio, kuris būtų taikomas be šios leidžiančios nukrypti nuostatos;
h) Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 39a straipsnio 13 dalyje nurodytą įnašo lygį to reglamento 38 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytai finansinei priemonei.
5. Ne mažiau kaip 5 %, o Kroatijos atveju – 2,5 %, viso kaimo plėtros programai skiriamo EŽŪFKP įnašo skiriama LEADER iniciatyvai.
6. Bent 30 % viso kaimo plėtros programai skiriamo EŽŪFKP įnašo skiriama priemonėms pagal 17 straipsnį (aplinkai ir su klimatu susijusioms investicijoms), 21, 28, 29 ir 30 straipsnius, išskyrus išmokas, susijusias su Vandens pagrindų direktyva; ir 31, 32 ir 34 straipsnius.
Pirma pastraipa netaikoma valstybių narių atokiausiems regionams ir užjūrio teritorijoms.
7. Kai valstybė narė pateikia nacionalinę programą ir regioninių programų rinkinį, 5 ir 6 dalys netaikomos nacionalinei programai. Į EŽŪFKP įnašą į nacionalinę programą atsižvelgiama apskaičiuojant 5 ir 6 dalyse nurodytą procentinį dydį kiekvienai regioninei programai, proporcingai tos regioninės programos daliai nacionaliniame asignavime.
8. EŽŪFKP lėšomis bendrai finansuojamos išlaidos negali būti bendrai finansuojamos struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo arba bet kurios kitos Sąjungos finansinės priemonės įnašu.
9. Viešosios išlaidos įmonėms remti atitinka valstybės pagalbai nustatytas pagalbos ribas, jei šiame reglamente nenumatyta kitaip.
60 straipsnis
Išlaidų tinkamumas finansuoti
1. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 65 straipsnio 9 dalies, gaivalinių nelaimių, katastrofinių įvykių, nepalankių klimato reiškinių ar didelio ir staigaus valstybės narės arba regiono socialinių ir ekonominių sąlygų pokyčio atvejais taikant nepaprastąsias priemones, kaimo plėtros programose gali būti numatyta, kad išlaidos, susijusios su programos pakeitimais, tinkamomis finansuoti gali būti laikomos nuo dienos, kurią įvyko tas įvykis.
2. Išlaidos yra tinkamos finansuoti iš EŽŪFKP įnašo tik tuo atveju, jei jos susijusios su veiksmais, kuriuos pagal 49 straipsnyje nurodytus atrankos kriterijus atrinko atitinkamos programos vadovaujančioji institucija arba kurie atrinkti jos atsakomybe.
Tinkamomis finansuoti laikomos tik tos išlaidos, kurios patiriamos po paraiškos pateikimo kompetentingai valdžios institucijai, išskyrus bendrąsias išlaidas, apibrėžtas 45 straipsnio 2 dalies c punkte ir susijusias su investicijų veiksmais pagal priemones, patenkančias į SESV 42 straipsnio taikymo sritį. Tačiau valstybės narės savo programoje gali nustatyti, kad išlaidos, susijusios su nepaprastosiomis priemonėmis, taikomomis gaivalinių nelaimių, katastrofinių įvykių, nepalankių klimato reiškinių ar didelio ir staigaus valstybės narės arba regiono socialinių ir ekonominių sąlygų pokyčio atvejais, ir kurias paramos gavėjas patyrė po to, kai įvyko įvykis, taip pat laikomos tinkamomis finansuoti.
Valstybės narės savo programose gali numatyti, kad tinkamos finansuoti yra tik tos išlaidos, kurios patiriamos po to, kai kompetentinga valdžios institucija patvirtino paraišką skirti paramą.
3. 1 ir 2 dalys netaikomos 51 straipsnio 1 ir 2 dalims.
4. Paramos gavėjų atlikti mokėjimai patvirtinami sąskaitomis faktūromis ir mokėjimą įrodančiais dokumentais. Kai tai neįmanoma, mokėjimai patvirtinami lygiaverčiais įrodomąją vertę turinčiais dokumentais, išskyrus atvejus, kai parama teikiama Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 67 straipsnio 1 dalyje, išskyrus jo a punktą, nurodytais būdais.
61 straipsnis
Tinkamos finansuoti išlaidos
1. Kai pagal šį reglamentą remiamos einamosios išlaidos, tinkamomis finansuoti laikomos šios išlaidų rūšys:
a) veiklos išlaidos;
b) personalo išlaidos;
c) mokymo išlaidos;
d) su viešaisiais ryšiais susijusios išlaidos;
e) finansinių paslaugų išlaidos;
f) bendradarbiavimo tinkle veiklos išlaidos.
2. Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos tik tos tyrimų išlaidos, kurios susijusios su konkrečiu programos veiksmu arba konkrečiais programos uždaviniais ir tikslais.
3. Įnašai natūra, būtent darbais, prekėmis, paslaugomis, žeme ir nekilnojamuoju turtu, už kuriuos nemokama grynaisiais pinigais pagal sąskaitas faktūras ar lygiaverčius įrodomąją vertę turinčius dokumentus, gali būti laikomi atitinkančiais paramos skyrimo reikalavimus, jeigu įvykdomos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 69 straipsnio sąlygos.
62 straipsnis
Galimybė tikrinti ir kontroliuoti priemones
1. Valstybės narės užtikrina, kad visas jų numatomas įgyvendinti kaimo plėtros priemones būtų galima tikrinti ir kontroliuoti. Tuo tikslu vadovaujančioji institucija ir kiekvienos kaimo plėtros programos mokėjimo agentūra atlieka galimybės tikrinti ir kontroliuoti priemones, įtrauktinas į kaimo plėtros programą, ex ante vertinimą. Vadovaujančioji institucija ir mokėjimo agentūra galimybės tikrinti ir kontroliuoti priemones vertinimą taip pat atlieka kaimo plėtros programos įgyvendinimo metu. Atliekant ex ante vertinimą ir vertinimą įgyvendinimo laikotarpiu atsižvelgiama į ankstesnio ir dabartinio programavimo laikotarpio kontrolės rezultatus. Vertinant nustačius, kad priemonės neatitinka galimybės tikrinti ir kontroliuoti reikalavimų, vertintos priemonės atitinkamai koreguojamos.
2. Kai parama skiriama remiantis standartinėmis arba papildomomis išlaidomis ir prarastomis pajamomis pagal 21 straipsnio 1 dalies a ir b punktus prarastų pajamų ir priežiūros išlaidų atžvilgiu ir 28–31, 33 ir 34 straipsnius, valstybės narės užtikrina, kad atitinkami skaičiavimai būtų tinkami bei tikslūs ir atlikti iš anksto, taikant teisingą, sąžiningą ir patikrinamą apskaičiavimo metodą. Tuo tikslu įstaiga, funkciškai nepriklausoma nuo valdžios institucijų, atsakingų už programos įgyvendinimą, ir turinti tinkamos ekspertinės patirties, atlieka skaičiavimus arba patvirtina, kad apskaičiavimai yra tinkami ir tikslūs. Į kaimo plėtros programą įtraukiamas skaičiavimų tinkamumą ir tikslumą patvirtinantis pareiškimas.
63 straipsnis
Avansas
1. Norint gauti avansą būtina pateikti 100 % avanso vertės banko arba lygiavertę garantiją. Viešųjų paramos gavėjų atveju avansai mokami savivaldybėms, regioninėms valdžios institucijoms ir jų asociacijoms, taip pat viešąja teise reglamentuojamoms įstaigoms.
Valdžios institucijos kaip garantija pateikta priemonė laikoma lygiaverte pirmoje pastraipoje nurodytai garantijai, jeigu ta valdžios institucija įsipareigoja sumokėti garantuojamą sumą tuo atveju, jei teisė į išmokėtą avansą nėra patvirtinta.
2. Garantija gali būti grąžinta, kai kompetentinga mokėjimo agentūra nustato, kad faktinių išlaidų, atitinkančių veiksmui skirtą viešąjį įnašą, suma viršija avanso sumą.
VI
ANTRAŠTINĖ DALIS
VALDYMAS, KONTROLĖ IR VIEŠINIMAS
64 straipsnis
Komisijos pareigos
Siekiant užtikrinti patikimą finansų valdymą, laikantis pasidalijamojo valdymo principo, pagal SESV 317 straipsnį, Komisija taiko Reglamente (ES) Nr. 1306/2013 nustatytas priemones ir atlieka minėtame reglamente nustatytas patikras.
65 straipsnis
Valstybių narių pareigos
1. Valstybės narės pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 58 straipsnio 1 dalį patvirtina visas reikiamas teisines, įstatymines ir administracines nuostatas, kad būtų užtikrinta veiksminga Sąjungos finansinių interesų apsauga.
2. Valstybės narės kiekvienai kaimo plėtros programai paskiria šias institucijas:
a) už atitinkamos programos valdymą atsakingą vadovaujančiąją instituciją, kuri gali būti viešoji arba privati įstaiga, veikianti nacionaliniu arba regioniniu lygiu, arba tą užduotį atlikti gali valstybė narė;
b) akredituotą mokėjimo agentūrą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 7 straipsnyje;
c) sertifikavimo įstaigą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 9 straipsnyje.
3. Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienai kaimo plėtros programai būtų nustatyta atitinkama valdymo ir kontrolės sistema, užtikrinanti aiškų vadovaujančiosios institucijos ir kitų įstaigų funkcijų pasiskirstymą ir atskyrimą. Valstybės narės atsako už veiksmingą sistemų darbą programos vykdymo laikotarpiu.
4. Valstybės narės aiškiai apibrėžia vadovaujančiosios institucijos, mokėjimo agentūros, LEADER vietos veiklos grupių uždavinius, susijusius su tinkamumo ir atrankos kriterijų taikymu, taip pat projektų atrankos procedūra.
66 straipsnis
Vadovaujančioji institucija
1. Vadovaujančioji institucija atsako už efektyvų, veiksmingą ir tinkamą vadovavimą programai bei jos įgyvendinimą, visų pirma:
a) užtikrina, kad būtų tinkama saugi elektroninė sistema, skirta įrašyti, laikyti, valdyti ir pranešti stebėsenai ir vertinimui reikalingus statistinius duomenis apie programą ir jos įgyvendinimą, ypač duomenis, reikalingus pažangai siekiant nustatytų tikslų ir prioritetų stebėti;
▼M7 —————
c) užtikrina, kad paramos gavėjai ir kitos įstaigos, dalyvaujančios veiksmų įgyvendinime:
i) būtų informuojami apie įsipareigojimus, atsirandančius dėl skirtos paramos, ir taikytų atskirą apskaitos sistemą arba atitinkamą apskaitos kodą visiems su veiksmu susijusiems sandoriams;
ii) žinotų apie duomenų teikimo vadovaujančiajai institucijai ir produktų bei rezultatų registravimo reikalavimus;
d) užtikrina, kad ex ante vertinimas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 55 straipsnyje, atitiktų vertinimo ir stebėsenos sistemą, jį patvirtina ir vertinimo rezultatus teikia Komisijai;
e) užtikrina, kad būtų vykdomas Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 56 straipsnyje nurodytas vertinimo planas, kad programos ex post vertinimas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 57 straipsnyje, būtų vykdomas laikantis tame reglamente nustatytų laiko terminų; taip pat užtikrina tokių vertinimų atitiktį stebėsenos ir vertinimo sistemai ir pateikia juos stebėsenos komitetui ir Komisijai;
f) teikia stebėsenos komitetui programos įgyvendinimo pagal konkrečius programos tikslus ir prioritetus stebėsenai būtiną informaciją ir dokumentus;
g) rengia metinę pažangos ataskaitą, įskaitant apibendrintas stebėsenos duomenų lenteles, ir, stebėsenos komitetui patvirtinus, ją teikia Komisijai;
h) užtikrina, kad mokėjimo agentūra, prieš patvirtinant išmokas, gautų visą būtiną informaciją, pirmiausia apie procedūras ir patikrinimus, atliktus finansavimui atrinktų veiksmų atžvilgiu;
i) užtikrina programos viešumą, be kita ko, pasitelkiant nacionalinį kaimo tinklą, galimus paramos gavėjus, profesines organizacijas, ekonominius ir socialinius partnerius, lyčių lygybę skatinančias įstaigas ir atitinkamas nevyriausybines organizacijas, įskaitant aplinkosaugos organizacijas, informuodama apie programos siūlomas galimybes ir apie taisykles programos finansavimui gauti, taip pat Sąjungos įnašo gavėjus ir plačiąją visuomenę informuodama apie Sąjungos vaidmenį programoje.
2. Valstybė narė arba vadovaujančioji institucija gali paskirti vieną ar daugiau tarpinių įstaigų, įskaitant vietos valdžios institucijas, regioninės plėtros įstaigas ar nevyriausybines organizacijas, valdyti ir įgyvendinti kaimo plėtros veiksmus.
Jei vadovaujančioji institucija perduoda dalį savo užduočių kitai įstaigai, vadovaujančioji institucija išlieka visiškai atsakinga už tų užduočių efektyvų ir tinkamą valdymą bei įgyvendinimą. Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad būtų nustatytos tinkamos nuostatos, kuriomis būtų sudarytos sąlygos kitai įstaigai gauti visus šioms užduotims vykdyti reikiamus duomenis ir informaciją.
3. Kai kaimo plėtros programa apima 7 straipsnyje nurodytą teminę paprogramę, tai strategijai valdyti ir įgyvendinti vadovaujančioji institucija gali paskirti vieną ar daugiau tarpinių įstaigų, įskaitant vietos valdžios institucijas, vietos veiklos grupes ar nevyriausybines organizacijas. Tokiu atveju taikoma 2 dalis.
Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad šios teminės paprogramės veiksmai ir rezultatai būtų nustatomi atskirai 67 straipsnyje nurodytos stebėsenos ir vertinimo sistemos tikslais.
4. Atsižvelgiant į mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų, įsteigtų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1306/2013, vaidmenį, tais atvejais, kai valstybė narė turi daugiau nei vieną programą, gali būti paskirta koordinuojanti įstaiga, kuri turėtų užtikrinti lėšų valdymo nuoseklumą ir ryšį tarp Komisijos bei nacionalinių vadovaujančiųjų institucijų.
5. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato vienodas 1 dalies i punkte nurodytų informavimo ir viešinimo reikalavimų taikymo sąlygas.
VII
ANTRAŠTINĖ DALIS
STEBĖSENA IR VERTINIMAS
I
SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1
67 straipsnis
Stebėsenos ir vertinimo sistema
Pagal šią antraštinę dalį bendradarbiaujant Komisijai ir valstybėms narėms parengiama bendra stebėsenos ir vertinimo sistema, kurią patvirtina Komisija įgyvendinimo aktais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 84 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
68 straipsnis
Tikslai
Stebėsenos ir vertinimo sistemos tikslas:
a) parodyti kaimo plėtros politikos pažangą ir pasiekimus, įvertinti kaimo plėtros politikos intervencijos priemonių poveikį, veiksmingumą, efektyvumą ir tinkamumą;
b) padėti tikslingiau nukreipti paramą kaimo plėtrai;
c) remti bendrą mokymosi procesą, susijusį su stebėsena ir vertinimu.
2
69 straipsnis
Bendrieji rodikliai
1. Siekiant sudaryti sąlygas rinkti duomenis Sąjungos lygiu, 67 straipsnyje numatytoje stebėsenos ir vertinimo sistemoje pateikiamas visoms programoms taikomų bendrųjų rodiklių, susijusių su pradine padėtimi, taip pat su programos finansiniu įgyvendinimu, produktais, rezultatais ir poveikiu, sąrašas.
2. Bendrieji rodikliai grindžiami turimais duomenimis bei siejami su kaimo plėtros politikos struktūra ir tikslais ir jais sudaroma galimybė įvertinti politikos įgyvendinimo pažangą, efektyvumą ir veiksmingumą atsižvelgiant į tikslus ir uždavinius, nustatytus Sąjungos, nacionaliniu ir programos lygiu. Bendrieji poveikio rodikliai grindžiami turimais duomenimis.
3. Vertintojas kiekybiškai įvertina programos poveikį, kuris apskaičiuojamas taikant poveikio rodiklius. Remdamasi BŽŪP vertinimų, įskaitant kaimo plėtros programų vertinimus, rezultatais Komisija, padedama valstybių narių, įvertina bendrą visų BŽŪP priemonių poveikį.
70 straipsnis
Elektroninė informacinė sistema
►C1 Pagrindinė informacija apie programos įgyvendinimą, visus finansuoti atrinktus ir ◄ užbaigtus veiksmus, reikalinga stebėsenai ir vertinimui, įskaitant pagrindinę informaciją apie kiekvieną paramos gavėją ir projektą, registruojama ir saugoma elektroniniu būdu.
71 straipsnis
Informacijos teikimas
Paramos pagal kaimo plėtros priemones gavėjai ir vietos veiklos grupės įsipareigoja teikti vadovaujančiajai institucijai ir (arba) paskirtiems vertintojams arba kitoms įstaigoms, kurioms suteikti įgaliojimai vadovaujančiosios institucijos vardu vykdyti funkcijas, visą informaciją, reikalingą programos stebėsenai ir vertinimui, visų pirma, siekiant nustatyti, kaip vykdomi apibrėžti tikslai ir prioritetai.
II
SKYRIUS
Stebėsena
72 straipsnis
Stebėsenos procedūros
1. Vadovaujančioji institucija ir Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 47 straipsnyje nurodytas stebėsenos komitetas stebi programos įgyvendinimo kokybę.
2. Vadovaujančioji institucija ir stebėsenos komitetas vykdo kiekvienos kaimo plėtros programos stebėseną remdamiesi finansiniais, produkto ir tikslo rodikliais.
73 straipsnis
Stebėsenos komitetas
Valstybės narės, kuriose vykdomos regioninės programos, gali įsteigti nacionalinį stebėsenos komitetą, kuris koordinuotų šių programų įgyvendinimą pagal nacionalinę programą ir finansinių išteklių įsisavinimą.
74 straipsnis
Stebėsenos komiteto pareigos
Stebėsenos komitetas tikrina kaimo plėtros programos veiklos rezultatus ir jos įgyvendinimo veiksmingumą. Tuo tikslu be Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 49 straipsnyje nurodytų funkcijų stebėsenos komitetas atlieka šias funkcijas:
a) su komitetu konsultuojamasi prieš paskelbiant atitinkamą kvietimą teikti pasiūlymus ir jis pateikia nuomonę dėl finansuojamų veiksmų atrankos kriterijų, kurie patikslinami atsižvelgiant į programavimo poreikius;
b) nagrinėja veiklą ir rezultatus, susijusius su programos vertinimo plano įgyvendinimo pažanga;
c) nagrinėja visų pirma programos veiklą, susijusią su ex ante sąlygų, už kurias atsakinga vadovaujančioji institucija, įvykdymu, ir yra informuojamas apie veiklą, susijusią su kitų ex ante sąlygų įvykdymu;
d) dalyvauja nacionalinio kaimo tinklo veikloje keičiantis informacija apie programos įgyvendinimą; ir
e) svarsto ir tvirtina metines įgyvendinimo ataskaitas prieš tas ataskaitas siunčiant Komisijai.
75 straipsnis
Metinė įgyvendinimo ataskaita
1. Iki 2016 m. birželio 30 d. ir po to kasmet iki birželio 30 d. iki 2024 m. imtinai valstybė narė pateikia Komisijai kaimo plėtros programos metinę įgyvendinimo ataskaitą už praėjusius kalendorinius metus. 2016 m. teikiama ataskaita apima 2014 ir 2015 kalendorinius metus.
2. Be Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 50 straipsnyje nurodytų reikalavimų metinėse įgyvendinimo ataskaitose pateikiami duomenys, inter alia, apie pagal kiekvieną priemonę prisiimtus finansinius įsipareigojimus ir patirtas išlaidas, taip pat su vertinimo planu susijusios veiklos santrauka.
3. Be Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 50 straipsnyje nurodytų reikalavimų 2017 m. teikiamoje metinėje įgyvendinimo ataskaitoje taip pat pateikiamas visų programos paprogramių įgyvendinimo aprašymas.
4. Be Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 50 straipsnyje nurodytų reikalavimų 2019 m. teikiama metinė įgyvendinimo ataskaita apima visų programos paprogramių įgyvendinimo aprašymą ir pažangos užtikrinant integruotą požiūrį į EŽŪFKP ir kitų ES finansinių priemonių naudojimą, kaimo vietovių teritoriniam vystymuisi remti, be kita ko, įgyvendinant vietos plėtros strategijas, vertinimą.
5. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato taisykles dėl metinių įgyvendinimo ataskaitų teikimo tvarkos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 84 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
III
SKYRIUS
Vertinimas
76 straipsnis
Bendrosios nuostatos
1. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustato Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 55 ir 57 straipsniuose nurodytų ex ante ir ex post vertinimų elementus ir mažiausius reikalavimus, taikomus Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 56 straipsnyje nurodytam vertinimo planui. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 84 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
2. Valstybės narės užtikrina vertinimų atitiktį bendram vertinimo metodui, dėl kurio susitarta pagal 67 straipsnį, organizuoja reikiamų duomenų pateikimą ir surinkimą ir vertintojams teikia įvairius duomenis, gautus iš stebėsenos sistemos.
3. Valstybės narės vertinimo ataskaitas skelbia internete, o Komisija – savo svetainėje.
77 straipsnis
Ex ante vertinimas
Valstybės narės užtikrina, kad ex ante vertintojas nuo pat pradžių dalyvautų kaimo plėtros programos rengimo procese, be kita ko, apie 8 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos analizės rengimo, programos intervencinės logikos formavimo ir programos tikslų nustatymo procesą.
78 straipsnis
Ex post vertinimas
2024 m. valstybės narės parengia kiekvienos kaimo plėtros programos ex post vertinimo ataskaitą. Ta ataskaita Komisijai pateikiama ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.
79 straipsnis
Vertinimų apibendrinimai
Komisija yra atsakinga už ex ante ir ex post vertinimo ataskaitų apibendrinimus Sąjungos lygiu.
Vertinimo ataskaitų apibendrinimai parengiami ne vėliau kaip kitų metų, einančių po atitinkamų vertinimų pateikimo, gruodžio 31 d.
VIII
ANTRAŠTINĖ DALIS
KONKURENCIJOS NUOSTATOS
80 straipsnis
Įmonėms taikomos taisyklės
Kai parama pagal šį reglamentą skiriama įmonių bendradarbiavimo formoms, ji gali būti skiriama tik tuo atveju, kai bendradarbiavimo formos atitinka konkurencijos taisykles, taikomas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 206–210 straipsnius.
81 straipsnis
Valstybės pagalba
1. Išskyrus atvejus, kai šioje antraštinėje dalyje numatyta kitaip, valstybių narių teikiamai paramai kaimo plėtrai taikomi SESV 107, 108 ir 109 straipsniai.
2. SESV 107, 108 ir 109 straipsniai netaikomi išmokoms, valstybių narių mokamoms pagal šį reglamentą ir jo laikantis, arba papildomam nacionaliniam finansavimui, nurodytam 82 straipsnyje, patenkantiems į SESV 42 straipsnio taikymo sritį.
82 straipsnis
Papildomas nacionalinis finansavimas
Valstybių narių mokamos išmokos, susijusios su veiksmais, kuriems taikomas SESV 42 straipsnis, skirtos papildomai finansuoti kaimo plėtros priemones, kurioms bet kuriuo programavimo laikotarpio metu teikiama Sąjungos parama, valstybių narių įtraukiamos į kaimo plėtros programą, kaip numatyta 8 straipsnio 1 dalies j punkte, ir, jeigu jos atitinka šio reglamento kriterijus, jas patvirtina Komisija.
IX
ANTRAŠTINĖ DALIS
KOMISIJOS ĮGALIOJIMAI, BENDROSIOS NUOSTATOS, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
I
SKYRIUS
Komisijos įgaliojimai
83 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. 2 straipsnio 3 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje, 16 straipsnio 5 dalyje, 19 straipsnio 8 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 28 straipsnio 10 ir 11 dalyse, 29 straipsnio 6 dalyje, 30 straipsnio 8 dalyje, 33 straipsnio 4 dalyje, 34 straipsnio 5 dalyje, 35 straipsnio 10 dalyje, 36 straipsnio 5 dalyje, 45 straipsnio 6 dalyje, 47 straipsnio 6 dalyje, 58 straipsnio 7 dalyje ir 89 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
►C1 2. 2 straipsnio 3 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje, 16 straipsnio 5 dalyje, 19 straipsnio 8 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 28 straipsnio 10 ir 11 dalyse, 29 straipsnio 6 dalyje, 30 straipsnio 8 dalyje, 33 straipsnio 4 dalyje, 34 straipsnio 5 dalyje, 35 straipsnio 10 dalyje, 36 straipsnio 5 dalyje, 45 straipsnio 6 dalyje, 47 straipsnio 6 dalyje, 58 straipsnio 7 dalyje ir 89 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami septynerių metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos ◄ Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki septynerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
►C1 3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnio 3 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje, 16 straipsnio 5 dalyje, 19 straipsnio 8 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 28 straipsnio 10 ir 11 dalyse, 29 straipsnio 6 dalyje, 30 straipsnio 8 dalyje, 33 straipsnio 4 dalyje, 34 straipsnio 5 dalyje, 35 straipsnio 10 dalyje, 36 straipsnio 5 dalyje, 45 straipsnio 6 dalyje, 47 straipsnio 6 dalyje, 58 straipsnio 7 dalyje ir 89 straipsnyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. ◄ Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
5. Pagal 2 straipsnio 3 dalį, 14 straipsnio 5 dalį, 16 straipsnio 5 dalį, 19 straipsnio 8 dalį, 22 straipsnio 3 dalį, 28 straipsnio 10 ir 11 dalis, 29 straipsnio 6 dalį, 30 straipsnio 8 dalį, 33 straipsnio 4 dalį, 34 straipsnio 5 dalį, 35 straipsnio 10 dalį, 36 straipsnio 5 dalį, 45 straipsnio 6 dalį, 47 straipsnio 6 dalį, 58 straipsnio 7 dalį ir 89 straipsnyje priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiams.
84 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda Kaimo plėtros komitetas. Tas komitetas – komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
II
SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
85 straipsnis
Keitimasis informacija ir dokumentais
1. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, sukuria informacinę sistemą, naudodamasi kuria Komisija galėtų saugiai keistis bendro intereso duomenimis su kiekviena valstybe nare. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato taisykles, kuriomis reglamentuojamas šios sistemos veikimas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 84 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
2. Komisija užtikrina, kad veiktų tinkama saugi elektroninė sistema, kurioje pagrindinė informacija ir stebėsenos ir vertinimo ataskaitos gali būti registruojamos, saugomos ir valdomos.
86 straipsnis
Asmens duomenų tvarkymas ir apsauga
1. Valstybės narės ir Komisija renka asmens duomenis atitinkamų šiuo reglamentu joms nustatytų valdymo, kontrolės, stebėsenos bei vertinimo prievolių, visų pirma nustatytų VI ir VII antraštinėse dalyse tikslais; jos tvarko šiuos duomenis tik šiais tikslais.
2. Tuo atveju, kai asmens duomenys tvarkomi stebėsenos ir vertinimo tikslais pagal VII antraštinę dalį naudojant 85 straipsnyje nurodytą saugią elektroninę sistemą, jie padaromi anoniminiais ir tvarkomi tik bendra forma.
3. Asmens duomenys tvarkomi laikantis Direktyvos 95/46/EB ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001 taisyklių. Visų pirma šie duomenys nesaugomi tokia forma, kurią naudojant duomenų subjektų tapatybę galima nustatyti ilgiau, nei to reikia tikslams, dėl kurių šie duomenys buvo surinkti arba dėl kurių jie toliau tvarkomi, atsižvelgiant į taikytinoje nacionalinėje ir Sąjungos teisėje nustatytus trumpiausius saugojimo laikotarpius.
4. Valstybės narės informuoja duomenų subjektus, kad nacionalinės ir Sąjungos įstaigos gali tvarkyti jų duomenis pagal 1 dalį ir kad šiuo atžvilgiu jie turi teises, išdėstytas atitinkamai Direktyvos 95/46/EB ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001 duomenų apsaugos taisyklėse.
5. Šiam straipsniui taikomi Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 111–114 straipsniai.
87 straipsnis
Bendrosios BŽŪP nuostatos
Šiame reglamente nurodytoms priemonėms taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 ir pagal jį priimtos nuostatos.
III
SKYRIUS
Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos
88 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005
Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 panaikinamas.
Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 ir toliau taikomas veiksmams, įgyvendinamiems pagal programas, kurias Komisija pagal tą reglamentą patvirtino iki 2014 m. sausio 1 d.
89 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
Siekiant, kad perėjimas nuo Reglamentu (EB) Nr. 1698/2005 nustatytos sistemos prie šiuo reglamentu nustatytos sistemos būtų sklandesnė, Komisijai pagal 83 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl sąlygų, kuriomis Komisijos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 patvirtintą paramą būtų galima integruoti į paramą, numatytą pagal šį reglamentą, įskaitant paramą techninei pagalbai ir ex post vertinimams. Šiais deleguotaisiais aktais taip pat gali būti nustatomos perėjimo nuo Kroatijai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1085/2006 teikiamos paramos kaimo plėtrai prie pagal šį reglamentą teikiamos paramos sąlygos.
90 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
I PRIEDAS
SĄJUNGOS PARAMOS KAIMO PLĖTRAI PASKIRSTYMAS (2014–2020 M.)
|
(dabartinėmis kainomis EUR) |
||||||||
|
|
2014 m. |
2015 m. |
2016 m. |
2017 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2020 m. |
IŠ VISO 2014–2020 m. |
|
Belgija |
40 855 562 |
97 243 257 |
109 821 794 |
97 175 076 |
97 066 202 |
102 912 713 |
102 723 155 |
647 797 759 |
|
Bulgarija |
0 |
502 807 341 |
505 020 057 |
340 409 994 |
339 966 052 |
339 523 306 |
338 990 216 |
2 366 716 966 |
|
Čekija |
0 |
470 143 771 |
503 130 504 |
344 509 078 |
343 033 490 |
323 242 050 |
321 615 103 |
2 305 673 996 |
|
Danija |
90 287 658 |
90 168 920 |
136 397 742 |
144 868 072 |
153 125 142 |
152 367 537 |
151 588 619 |
918 803 690 |
|
Vokietija |
664 601 903 |
1 498 240 410 |
1 685 574 112 |
1 404 073 302 |
1 400 926 899 |
1 397 914 658 |
1 394 588 766 |
9 445 920 050 |
|
Estija |
103 626 144 |
103 651 030 |
111 192 345 |
122 865 093 |
125 552 583 |
127 277 180 |
129 177 183 |
823 341 558 |
|
Airija |
0 |
469 633 941 |
469 724 442 |
313 007 411 |
312 891 690 |
312 764 355 |
312 570 314 |
2 190 592 153 |
|
Graikija |
0 |
907 059 608 |
1 007 736 821 |
703 471 245 |
701 719 722 |
700 043 071 |
698 261 326 |
4 718 291 793 |
|
Ispanija |
0 |
1 780 169 908 |
1 780 403 445 |
1 185 553 005 |
1 184 419 678 |
1 183 448 718 |
1 183 394 067 |
8 297 388 821 |
|
Prancūzija |
4 353 019 |
2 336 138 618 |
2 363 567 980 |
1 665 777 592 |
1 668 304 328 |
1 984 761 729 |
1 987 739 983 |
12 010 643 249 |
|
Kroatija |
0 |
448 426 250 |
448 426 250 |
282 342 500 |
282 342 500 |
282 342 500 |
282 342 500 |
2 026 222 500 |
|
Italija |
0 |
2 223 480 180 |
2 231 599 688 |
1 493 380 162 |
1 495 583 530 |
1 498 573 799 |
1 501 763 408 |
10 444 380 767 |
|
Kipras |
0 |
28 341 472 |
28 345 126 |
18 894 801 |
18 892 389 |
18 889 108 |
18 881 481 |
132 244 377 |
|
Latvija |
138 327 376 |
150 968 424 |
153 066 059 |
155 139 289 |
157 236 528 |
159 374 589 |
161 491 517 |
1 075 603 782 |
|
Lietuva |
230 392 975 |
230 412 316 |
230 431 887 |
230 451 686 |
230 472 391 |
247 213 599 |
264 151 386 |
1 663 526 240 |
|
Liuksemburgas |
0 |
21 385 468 |
21 432 133 |
14 366 484 |
14 415 051 |
14 464 074 |
14 511 390 |
100 574 600 |
|
Vengrija |
0 |
742 851 235 |
737 099 981 |
488 620 684 |
488 027 342 |
487 402 356 |
486 662 895 |
3 430 664 493 |
|
Мalta |
0 |
20 905 107 |
20 878 690 |
13 914 927 |
13 893 023 |
13 876 504 |
13 858 647 |
97 326 898 |
|
Nyderlandai |
87 118 078 |
87 003 509 |
118 496 585 |
118 357 256 |
118 225 747 |
148 107 797 |
147 976 388 |
825 285 360 |
|
Austrija |
557 806 503 |
559 329 914 |
560 883 465 |
562 467 745 |
564 084 777 |
565 713 368 |
567 266 225 |
3 937 551 997 |
|
Lenkija |
1 569 517 638 |
1 175 590 560 |
1 193 429 059 |
1 192 025 238 |
1 190 589 130 |
1 189 103 987 |
1 187 301 202 |
8 697 556 814 |
|
Portugalija |
577 031 070 |
577 895 019 |
578 913 888 |
579 806 001 |
580 721 241 |
581 637 133 |
582 456 022 |
4 058 460 374 |
|
Rumunija |
0 |
1 723 260 662 |
1 751 613 412 |
1 186 544 149 |
1 184 725 381 |
1 141 925 604 |
1 139 927 194 |
8 127 996 402 |
|
Slovėnija |
118 678 072 |
119 006 876 |
119 342 187 |
119 684 133 |
120 033 142 |
120 384 760 |
120 720 633 |
837 849 803 |
|
Slovakija |
271 154 575 |
213 101 979 |
215 603 053 |
215 356 644 |
215 106 447 |
214 844 203 |
214 524 943 |
1 559 691 844 |
|
Suomija |
335 440 884 |
336 933 734 |
338 456 263 |
340 009 057 |
341 593 485 |
343 198 337 |
344 776 578 |
2 380 408 338 |
|
Švedija |
0 |
386 944 025 |
378 153 207 |
249 386 135 |
249 552 108 |
249 710 989 |
249 818 786 |
1 763 565 250 |
|
Jungtinė Karalystė |
475 531 544 |
848 443 195 |
850 859 320 |
754 569 938 |
754 399 511 |
755 442 113 |
756 171 870 |
5 195 417 491 |
|
Iš viso ES 28 |
5 264 723 001 |
18 149 536 729 |
18 649 599 495 |
14 337 026 697 |
14 346 899 509 |
14 656 460 137 |
14 675 251 797 |
100 079 497 365 |
|
|
||||||||
|
Techninė parama |
34 130 699 |
34 131 977 |
34 133 279 |
34 134 608 |
34 135 964 |
34 137 346 |
34 138 756 |
238 942 629 |
|
Iš viso |
5 298 853 700 |
18 183 668 706 |
18 683 732 774 |
14 371 161 305 |
14 381 035 473 |
14 690 597 483 |
14 709 390 553 |
100 318 439 994 |
II PRIEDAS
SUMOS IR PARAMOS LYGIAI
|
Straipsnis |
Priemonė |
Didžiausia galima suma EUR arba paramos lygis |
|
|
15 straipsnio 8 dalis |
Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos |
1 500 |
Už konsultaciją |
|
200 000 |
Per trejus metus už konsultantų mokymą |
||
|
16 straipsnio 2 dalis |
Informavimo ir propagavimo veikla |
70 % |
Finansuoti tinkamų finansuoti veiklos išlaidų |
|
16 straipsnio 4 dalis |
Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos |
3 000 |
Vienai valdai per metus |
|
17 straipsnio 3 dalis |
Investicijos į materialųjį turtą |
|
Žemės ūkio sektorius |
|
50 % |
Reikalavimus atitinkančių investicijų mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir visuose regionuose, kurių BVP vienam gyventojui 2007–2013 m. laikotarpiu buvo mažesnis kaip 75 % ES 25 vidurkio ataskaitiniu laikotarpiu, tačiau kurių BVP vienam gyventojui yra didesnis kaip 75 % ES 27 vidurkio, sumos. |
||
|
75 % |
Reikalavimus atitinkančių investicijų atokiausiuose regionuose sumos |
||
|
75 % |
Reikalavimus atitinkančių investicijų Kroatijoje Tarybos direktyvai 91/676/EEB (1) įgyvendinti per ne ilgesnį nei ketverių metų laikotarpį nuo įstojimo dienos pagal tos direktyvos 3 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį sumos. |
||
|
75 % |
Reikalavimus atitinkančių investicijų mažosiose Egėjo jūros salose sumos |
||
|
40 % |
►M7 Reikalavimus atitinkančių investicijų kituose regionuose sumos Pirmiau nurodyti paramos lygiai gali būti padidinti papildomai 20 procentinių punktų su sąlyga, kad didžiausias kompleksinės paramos lygis neviršija 90 %, kai parama skiriama: — jauniesiems ūkininkams daugiausia 5 metus nuo įsisteigimo dienos, kaip nustatyta kaimo plėtros programoje, arba kol bus baigti įgyvendinti 19 straipsnio 4 dalyje nurodytame verslo plane apibrėžti veiksmai; ◄ — kolektyvinėms investicijoms ir integruotiems projektams, įskaitant susijusius su gamintojų organizacijų susijungimu; — vietovėms, kuriose esama gamtinių kliūčių ir kitų specifinių kliūčių, kaip nurodyta 32 straipsnyje; — veiksmams, remiamiems įgyvendinant EIP; — investicijoms, susijusioms su veiksmais pagal 28 ir 29 straipsnius |
||
|
|
SESV I priede išvardytų produktų perdirbimas ir rinkodara |
||
|
50 % |
Reikalavimus atitinkančių investicijų mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir visuose regionuose, kurių BVP vienam gyventojui 2007–2013 m. laikotarpiu buvo mažesnis kaip 75 % ES 25 vidurkio ataskaitiniu laikotarpiu, tačiau kurių BVP vienam gyventojui yra didesnis kaip 75 % ES 27 vidurkio, sumos |
||
|
75 % |
Reikalavimus atitinkančių investicijų atokiausiuose regionuose sumos |
||
|
75 % |
Reikalavimus atitinkančių investicijų mažosiose Egėjo jūros salose sumos |
||
|
40 % |
►M7 Reikalavimus atitinkančių investicijų kituose regionuose sumos Pirmiau nurodyti paramos lygiai gali būti padidinti papildomai 20 procentinių punktų su sąlyga, kad didžiausias kompleksinės paramos lygis neviršija 90 %, kai parama skiriama veiksmams, vykdomiems įgyvendinant EIP, kolektyvinėms investicijoms ir integruotiems projektams arba veiksmams, susijusiems su gamintojų organizacijų susijungimu ◄ |
||
|
17 straipsnio 4 dalis |
Investicijos į materialųjį turtą |
100 % |
Ne pelno investicijos ir žemės ūkio bei miškininkystės infrastruktūra |
|
18 straipsnio 5 dalis |
Gaivalinių nelaimių paveikto žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimas ir atitinkamų prevencinės veiklos vykdymo pradžia |
80 % |
Reikalavimus atitinkančių investicijų išlaidų, kai parama skiriama prevencinei veiklai, vykdomai atskirų ūkininkų, sumos |
|
100 % |
Reikalavimus atitinkančių investicijų išlaidų, kai parama skiriama prevenciniams veiksmams, kolektyviai vykdomiems daugiau nei vieno paramos gavėjo, sumos |
||
|
100 % |
Reikalavimus atitinkančių investicijų išlaidų, kai parama skiriama gaivalinių nelaimių ir katastrofinių įvykių paveikto žemės ūkio paskirties žemės ir žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimo veiksmams, sumos |
||
|
19 straipsnio 6 dalis |
Ūkio ir verslo plėtra |
70 000 |
Vienam jaunajam ūkininkui pagal 19 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį |
|
70 000 |
Vienam paramos gavėjui pagal 19 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį |
||
|
15 000 |
Vienam smulkiam ūkiui pagal 19 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktį |
||
|
23 straipsnio 3 dalis |
Agrarinės miškininkystės sistemų kūrimas |
80 % |
Reikalavimus atitinkančios investicijos į agrarinės miškininkystės sistemos kūrimą sumos |
|
26 straipsnio 4 dalis |
Investicijos į miškininkystės technologijas ir į miško produktų perdirbimą, sutelkimą bei jų rinkodarą |
65 % |
Reikalavimus atitinkančių investicijų mažiau išsivysčiusiuose regionuose sumos |
|
75 % |
Reikalavimus atitinkančių investicijų atokiausiuose regionuose sumos |
||
|
75 % |
Reikalavimus atitinkančių investicijų mažosiose Egėjo jūros salose sumos |
||
|
40 % |
Reikalavimus atitinkančių investicijų kituose regionuose sumos |
||
|
27 straipsnio 4 dalis |
Gamintojų grupių ir organizacijų steigimas |
10 % |
Per pirmus penkerius metus po pripažinimo parduotos produkcijos procentinė dalis. Parama yra proporcingai mažėjanti. |
|
100 000 |
Didžiausia galima suma per metus visais atvejais |
||
|
28 straipsnio 8 dalis |
Agrarinė aplinkosauga ir klimatas |
600 (1) |
Per metus už 1 ha vienmečių kultūrų |
|
900 (1) |
Per metus už 1 ha specializuotų daugiamečių kultūrų |
||
|
450 (1) |
Per metus už 1 ha kitoms reikmėms naudojamos žemės |
||
|
200 (1) |
Per metus už 1 vietinės veislės sutartinį gyvulį (SGV), jei tos veislės veisimo ūkiuose tradicija gresia išnykti |
||
|
29 straipsnio 5 dalis |
Ekologinis ūkininkavimas |
600 (1) |
Per metus už 1 ha vienmečių kultūrų |
|
900 (1) |
Per metus už 1 ha specializuotų daugiamečių kultūrų |
||
|
450 (1) |
Per metus už 1 ha kitoms reikmėms naudojamos žemės |
||
|
30 straipsnio 7 dalis |
Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos |
500 (1) |
Didžiausia suma per metus už 1 ha pirminiu ne ilgesniu kaip 5 metų laikotarpiu |
|
200 (1) |
Didžiausia suma per metus už 1 ha |
||
|
50 (2) |
Mažiausia su Vandens pagrindų direktyva susijusių išmokų suma per metus už 1 ha |
||
|
31 straipsnio 3 dalis |
Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių |
25 |
Mažiausia vidutinė suma per metus už 1 ha paramos gavėjo valdos ploto, už kurį mokama ši parama |
|
250 (1) |
Didžiausia suma per metus už 1 ha |
||
|
450 (1) |
Didžiausia suma per metus už 1 ha kalnų vietovėse, kaip apibrėžta 32 straipsnio 2 dalyje |
||
|
33 straipsnio 3 dalis |
Gyvūnų gerovė |
500 |
Už 1 SGV |
|
34 straipsnio 3 dalis |
Miškų ir aplinkosaugos bei klimato paslaugos ir miškų išsaugojimas |
200 (1) |
Per metus už 1 ha |
|
37 straipsnio 5 dalis |
Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimas |
70 % |
Mokėtinos draudimo įmokos |
|
38 straipsnio 5 dalis |
Tarpusavio pagalbos fondai nepalankių klimato reiškinių, gyvūnų bei augalų ligų, kenkėjų antpuolių ir su aplinka susijusių įvykių atvejais |
70 % |
Finansuoti tinkamų išlaidų |
|
39 straipsnio 5 dalis |
Pajamų stabilizavimo priemonė |
70 % |
Finansuoti tinkamų išlaidų |
|
(1) 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 375, 1991 12 31, p. 1). (*1) Tinkamai pagrįstais atvejais šias išmokas galima padidinti, atsižvelgiant į specifines aplinkybes, kurios turi būti pagrįstos kaimo plėtros programose. (*2) Tinkamai pagrįstais atvejais šias sumas galima sumažinti, atsižvelgiant į specifines aplinkybes, kurios turi būti pagrįstos kaimo plėtros programose. NB. Pagalbos intensyvumas nedaro poveikio Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėms. |
|||
III PRIEDAS
VIETOVIU, KURIOSE ESAMA GAMTINIU KLIUCIU, RIBU NUSTATYMO BIOFIZINIAI KRITERIJAI
|
KRITERIJUS |
APIBRĖŽTIS |
RIBA |
|
KLIMATAS |
||
|
Žema temperatūra (1) |
Auginimo laikotarpio trukmė (dienų skaičius), apibrėžiama dienų, kai vidutinė paros temperatūra yra > 5 °C, skaičiumi (LGPt5) arba |
≤ 180 dienų |
|
Auginimo laikotarpio šilumos ir laiko suma (laipsnių dienos), apibrėžiama kaip suminė vidutinė paros temperatūra > 5 °C |
≤ 1 500 laipsnių dienų |
|
|
Sausumas |
Metinio kritulių kiekio (P) ir metinio potencialaus evapotranspiracijos (PET) santykis |
P/PET ≤ 0,5 |
|
KLIMATAS IR DIRVOŽEMIS |
||
|
Dirvožemio drėgmės perteklius |
Dienų, kai pasiekiama arba viršijama lauko drėgmės imlumo riba, skaičius |
≥ 230 dienų |
|
DIRVOŽEMIS |
||
|
Ribotas dirvožemio drenažas (1) |
Vietovės, kuriose dirvožemis yra primirkęs vandens didelę metų dalį |
Drėgmė laikosi nuo paviršiaus iki 80 cm gylio daugiau kaip 6 mėnesius arba nuo paviršiaus iki 40 cm gylio daugiau kaip 11 mėnesių arba prastas arba labai prastas dirvožemio drenažas, arba glėjiškos spalvos dirvožemis nuo paviršiaus iki 40 cm gylio |
|
Nepalanki granuliometrinė sudėtis ir akmeningumas (1) |
Santykinai daug molio, dumblo, smėlio, organinės medžiagos (masės %) ir stambios medžiagos (tūrio %) frakcijų |
≥ 15 % dirvožemio armens tūrio sudaro stambi medžiaga, įskaitant uolienų atodangas, dideli akmenys, arba |
|
granuliometrinės sudėties klasė pusėje ar daugiau nei pusėje (bendrai imant) dirvos paviršiaus iki 100 cm gylio yra smėlis, priesmėlis, apibūdinamas kaip: dumblas % + (2 × molis %) ≤ 30 %, arba |
||
|
granuliometrinės dirvožemio armens sudėties klasė yra sunkus molis (≥ 60 % molio), arba |
||
|
organinis dirvožemis (organinės medžiagos ≥ 30 %) bent 40 cm, arba |
||
|
30 % arba didesnę dalį dirvožemio armens sudaro molis, ir dirvos paviršiuje iki 100 cm gylio yra verstžemio savybių |
||
|
Negilus šaknims palankus sluoksnis |
Gylis (cm) nuo dirvos paviršiaus iki vientisos kietos uolienos arba kieto podirvio klodo |
≤ 30 cm |
|
Nepalankios cheminės savybės (1) |
Yra druskų, vyksta natrio mainai, pernelyg didelis rūgštingumas |
Druskingumas: druskingumas ≥ 4 decisimensai metrui (dS/m) dirvožemio armenyje arba |
|
Datringumas: ≥ 6 mainomo natrio procentai pusėje ar daugiau nei pusėje (bendrai imant) dirvos paviršiaus sluoksnio iki 100 cm gylio, arba |
||
|
Dirvos rūgštingumas: pH ≤ 5 (vandenyje) dirvožemio armenyje |
||
|
VIETOVĖ |
||
|
Status šlaitas |
Aukščio virš jūros lygio kitimas planimetrinio atstumo atžvilgiu (%) |
≥ 15 % |
|
(*1) Valstybėms narėms reikia tikrinti šio kriterijaus įgyvendinimą atsižvelgiant tik į tų ribinių verčių, kurios yra susijusios su vietovės specifine padėtimi, kriterijus. |
||
IV PRIEDAS
ORIENTACINIS PRIEMONIU IR VEIKSMU, KURIE TURI YPATINGOS SVARBOS 7 STRAIPSNYJE NURODYTOMS TEMINEMS PAPROGRAMEMS, SARASAS
Jaunieji ūkininkai:
Parama verslui pradėti jauniesiems ūkininkams, pirmą kartą įsikuriantiems žemės ūkio valdoje
Investicijos į materialųjį turtą
Žinių perdavimas ir informavimo veikla
Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos
Bendradarbiavimas
Investicijos, skirtos ne žemės ūkio veiklai
Smulkūs ūkiai:
Parama verslui pradėti mažų ūkių plėtrai
Investicijos į materialųjį turtą
Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos
Žinių perdavimas ir informavimo veikla
Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos
Bendradarbiavimas
Investicijos, skirtos ne žemės ūkio veiklai
Gamintojų grupių kūrimas
LEADER
Kalnų vietovės:
Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių
Agrarinės aplinkosaugos veiksmai
Bendradarbiavimas
Investicijos į materialųjį turtą
Ūkio ir verslo plėtra kaimo vietovėse
Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos
Agrarinės miškininkystės sistemų kūrimas
Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse
Žinių perdavimas ir informavimo veikla
Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos
Gamintojų grupių kūrimas
LEADER
Trumpos tiekimo grandinės:
Bendradarbiavimas
Gamintojų grupių kūrimas
LEADER
Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos
Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse
Investicijos į materialųjį turtą
Žinių perdavimas ir informavimo veikla
Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos
Moterys kaimo vietovėse:
Žinių perdavimas ir informavimo veikla
Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos
Investicijos į materialųjį turtą
Ūkio ir verslo plėtra
Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse
Bendradarbiavimas
LEADER
Klimato kaitos švelninimas bei prisitaikymas prie jos ir biologinė įvairovė:
Žinių perdavimas ir informavimo veikla
Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos
Investicijos į materialųjį turtą
Gaivalinių nelaimių ir katastrofinių įvykių paveikto žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimas ir atitinkamos prevencinės veiklos vykdymas
Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse
Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą
Agrarinė aplinkosauga ir klimatas
Ekologinis ūkininkavimas
Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos
Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ir kitokių specifinių kliūčių
(biologinė įvairovė)
Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų išsaugojimas
Bendradarbiavimas
Rizikos valdymas
V PRIEDAS
KAIMO PLĖTROS EX ANTE SĄLYGOS
1. SU PRIORITETAIS SUSIJUSIOS SĄLYGOS
|
ES kaimo plėtros prioritetas / BNR teminis tikslas |
Ex ante sąlyga |
Įvykdymo kriterijai |
|
3 kaimo plėtros prioritetas: skatinti maisto grandinės organizavimą, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą, gyvūnų gerovę ir rizikos valdymą žemės ūkyje 5 teminis tikslas: prisitaikymo prie klimato kaitos, rizikos prevencijos ir valdymo skatinimas |
3.1. Rizikos prevencija ir rizikos valdymas: parengti nacionaliniai arba regioniniai rizikos vertinimai nelaimių valdymo tikslais, atsižvelgiant į prisitaikymą prie klimato kaitos |
— Parengti nacionaliniai arba regioniniai rizikos vertinimai, kuriuose yra šie elementai: — — apibūdinti procesai, metodika, metodai ir neįslaptinti duomenys, naudojami rengiant rizikos vertinimą, taip pat rizika grindžiami kriterijai, taikomi nustatant investavimo prioritetus; — apibūdinami vienos rizikos ir kelių tipų rizikos scenarijai; — atitinkamais atvejais atsižvelgiama į nacionalines prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas. |
|
4 kaimo plėtros prioritetas: atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu ir miškininkyste susijusias ekosistemas |
4.1 Gera agrarinė ir aplinkosaugos būklė (GAAB): nacionaliniu lygiu nustatyti Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 VI antraštinės dalies I skyriuje nurodyti geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartai. |
— GAAB standartai nustatyti nacionalinėje teisėje ir nurodyti programose; |
|
5 teminis tikslas: prisitaikymo prie klimato kaitos, rizikos prevencijos ir valdymo skatinimas |
►C1
|
— programose nurodyti šio reglamento III antraštinės dalies I skyriuje nurodyti privalomi reikalavimai dėl trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo; |
|
6 teminis tikslas: aplinkos išsaugojimas ir apsauga bei efektyvaus išteklių naudojimo skatinimas |
►C1
|
— programose nurodyti atitinkami privalomi nacionaliniai standartai; |
|
5 kaimo plėtros prioritetas: skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio bei maisto ir miškininkystės sektoriuose 4 teminis tikslas: perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos visuose sektoriuose rėmimas 6 teminis tikslas: aplinkos išsaugojimas ir apsauga bei efektyvaus išteklių naudojimo skatinimas |
5.1 Energijos vartojimo efektyvumas: imtasi veiklos siekiant skatinti energijos galutinio vartojimo efektyvumo ekonomiškai efektyvų gerinimą ir ekonomiškai efektyvias investicijas į energijos vartojimo efektyvumą statant arba renovuojant pastatus |
— Veikla: — — priemonės, skirtos užtikrinti būtiniausius reikalavimus, susijusius su pastatų energiniu naudingumu, kurios atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/31/ES (1) 3, 4 ir 5 straipsnius; — priemonės, būtinos energinio pastatų naudingumo sertifikavimo sistemai nustatyti, kurios atitinka Direktyvos 2010/31/ES 11 straipsnį; — priemonės, skirtos užtikrinti strateginį energijos vartojimo efektyvumo planavimą, kurios atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES (2) 3 straipsnį; — priemonės, atitinkančios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/32/EB (3) dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų 13 straipsnį, siekiant užtikrinti, jei tai techniškai įmanoma, finansiškai pagrįsta ir proporcinga potencialių energijos sutaupymo kiekių atžvilgiu, kad galutiniams vartotojams būtų pateikti individualūs skaitikliai. |
|
5.2 Vandens sektorius: a) veikia vandens kainodaros politika, kuria naudotojai tinkamai skatinami veiksmingai naudotis vandens išteklius, ir b) įvairiose vandens naudojimo srityse tinkamai prisidedama prie sąnaudų, patirtų teikiant vandens paslaugas, susigrąžinimo tarifu, apibrėžtu patvirtintame upės baseino valdymo plane, skirtame investicijoms, kurios remiamos kitų programų lėšomis. |
— EŽŪFKP remiamuose sektoriuose valstybė narė yra užtikrinusi, kad įvairiose vandens naudojimo srityse būtų prisidedama prie sąnaudų, patirtų teikiant vandens paslaugas pagal sektorius, susigrąžinimo, laikantis Vandens pagrindų direktyvos 9 straipsnio 1 dalies pirmos įtraukos, atitinkamais atvejais atsižvelgiant į socialinį, aplinkosauginį ir ekonominį susigrąžinimo poveikį ir poveikį patiriančio regiono arba regionų geografines ir klimato sąlygas. |
|
|
5.3 Atsinaujinanti energija: imtasi veiksmų siekiant skatinti atsinaujinančiųjų energijos šaltinių gamybą ir paskirstymą (4). |
— Nustatytos skaidrios paramos sistemos, priėjimo prie elektros energijos tinklų ar garantuoto priėjimo ir paskirstymo prioritetai, taip pat nustatytos standartinės sąnaudų padengimo ir pasidalijimo atliekant techninius pertvarkymus taisyklės, kurios prieš tai buvo paskelbtos, atitinkančios Direktyvos 2009/28/EB 14 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 ir 3 dalis, — valstybė narė priėmė nacionalinį atsinaujinančiosios energijos veiksmų planą, atitinkantį Direktyvos 2009/28/EB 4 straipsnį. |
|
|
6 kaimo plėtros prioritetas: skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse 2 teminis tikslas: informacinių ir ryšių technologijų prieinamumo, naudojimo didinimas ir kokybės gerinimas (Plačiajuosčio ryšio tikslas) |
6. Naujos kartos tinklo (NKT) infrastruktūra: parengti nacionaliniai arba regioniniai NKP planai, kuriuose atsižvelgta į regioninę veiklą, siekiant įgyvendinti Sąjungos didelės spartos interneto prieigos tikslus, daugiausia dėmesio skiriant toms sritims, kuriose rinka negali prieinamomis sąnaudomis suteikti atviros infrastruktūros, kurios kokybė atitiktų Sąjungos konkurencijos ir valstybės pagalbos taisykles, ir teikti pažeidžiamoms grupėms prieinamas paslaugas. |
— Galiojančiame nacionaliniame arba regioniniame NKT plane pateikiama: — — investicijų į infrastruktūrą planas, grindžiamas ekonomine analize, atsižvelgiant į esamą privačiąją ir viešąją infrastruktūrą ir planuojamas investicijas, — tvarūs investicijų modeliai, kuriais skatinama konkurencija, suteikiama galimybė naudotis atvira, prieinama, kokybiška ir perspektyvia infrastruktūra ir paslaugomis, — privačių investicijų skatinimo priemonės. |
|
(1) 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13). (2) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1). (3) 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, panaikinanti Tarybos direktyvą 93/76/EEB (OL L 114, 2006 4 27, p. 64). (4) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL L 140, 2009 6 5, p. 16). |
||
VI PRIEDAS
ORIENTACINIS PRIEMONIŲ, KURIOS TURI SVARBOS VIENAM AR KELIEMS SĄJUNGOS KAIMO PLĖTROS PRIORITETAMS, SĄRAŠAS
Priemonės, turinčios ypatingos svarbos keliems Sąjungos prioritetams
|
15 straipsnis |
Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos |
|
17 straipsnis |
Investicijos į materialųjį turtą |
|
19 straipsnis |
Ūkio ir verslo plėtra |
|
35 straipsnis |
Bendradarbiavimas |
|
42–44 straipsniai |
LEADER |
Priemonės, turinčios ypatingos svarbos skatinant žinių perdavimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse
|
14 straipsnis |
Žinių perdavimas ir informavimo veikla |
|
26 straipsnis |
Investicijos į miškininkystės technologijas ir į miško produktų perdirbimą, sutelkimą bei jų rinkodarą |
Priemonės, turinčios ypatingos svarbos didinant visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą ir ūkių perspektyvumą
|
16 straipsnis |
Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos |
Priemonės, turinčios ypatingos svarbos skatinant maisto grandinės organizavimą ir rizikos valdymą žemės ūkyje
|
18 straipsnis |
Gaivalinių nelaimių ir katastrofinių įvykių paveikto žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimas ir atitinkamos prevencinės veiklos vykdymas |
|
24 straipsnis |
Miškų gaisrų, gaivalinių nelaimių ir katastrofinių įvykių prevencija ir jų padarytos žalos miškui atlyginimas |
|
27 straipsnis |
Gamintojų grupių kūrimas |
|
33 straipsnis |
Gyvūnų gerovė |
|
36 straipsnis |
Rizikos valdymas |
|
37 straipsnis |
Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimas |
|
38 straipsnis |
Tarpusavio pagalbos fondai nepalankių klimato reiškinių, gyvūnų bei augalų ligų, kenksmingųjų organizmų antpuolių ir su aplinka susijusių įvykių atvejais |
|
39 straipsnis |
Pajamų stabilizavimo priemonė |
Priemonės, turinčios ypatingos svarbos siekiant atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu ir miškininkyste susijusias ekosistemas ir skatinti efektyvų išteklių naudojimą
ir
remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose
|
21 straipsnio 1 dalies a punktas |
Miško įveisimas ir miškingų plotų kūrimas |
|
21 straipsnio 1 dalies b punktas |
Agrarinės miškininkystės sistemų kūrimas |
|
21 straipsnio 1 dalies d punktas |
Investicijoms, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas, aplinkosauginė vertė ir klimato kaitos švelninimo potencialas |
|
28 straipsnis |
Agrarinė aplinkosauga ir klimatas |
|
29 straipsnis |
Ekologinis ūkininkavimas |
|
30 straipsnis |
Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos |
|
31–32 straipsniai |
Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių |
|
34 straipsnis |
Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų išsaugojimas |
Priemonės, turinčios ypatingos svarbos skatinant socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse
|
20 straipsnis. |
Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse |
|
42–44 straipsniai |
LEADER |
( 1 ) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006. (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 549).
( 2 ) 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1).
( 3 ) 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos sprendimas 2009/470/EB dėl išlaidų veterinarijos srityje (OL L 155, 2009 6 18, p. 30).
( 4 ) 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012 12 14, p. 1).
( 5 ) 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (OL L 189, 2007 7 20, p. 1).
( 6 ) 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 (OL L 39, 2008 2 13, p. 16).
( 7 ) 1991 m. birželio 10 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1601/91, nustatantis bendrąsias aromatintų vynų, aromatintų vyno gėrimų ir aromatintų vyno kokteilių apibrėžimo, aprašymo ir pateikimo taisykles (OL L 149, 1991 6 14, p. 1).
( 8 ) 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyva 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (OL L 169, 2000 7 10, p. 1).
( 9 ) 2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 229/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės mažosioms Egėjo jūros saloms ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1405/2006 (OL L 78, 2013 3 20, p. 41).
( 10 ) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007.(Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 671).
( 11 ) 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/825 dėl 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 1305/2013 (OL L 129, 2017 5 19, p. 1).
( 12 ) 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012 12 14, p. 1)
( 13 ) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).