31.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 354/62

(1)

Dėl maisto kainų svyravimo daug besivystančių šalių ir jų gyventojų atsidūrė dramatiškoje padėtyje. Ši maisto krizė, kartu su finansų ir energetikos krize bei aplinkos būklės blogėjimu, kelia pavojų, kad dar keli šimtai milijonų žmonių atsidurs itin dideliame skurde, badaus ir prastai maitinsis, ir todėl reikia daugiau solidarumo su šiais gyventojais. Visi duomenys apie maisto rinkų perspektyvą leidžia daryti išvadą, kad didelis maisto kainų svyravimas galimas ir ateityje.

(2)

Papildant esamas Europos Sąjungos vystymosi politikos priemones, šiuo reglamentu turėtų būti sukurta finansavimo priemonė, skirta greitai reaguoti į krizę, kurią sukėlė svyruojančios maisto kainos besivystančiose šalyse.

(3)

Europos konsensuse dėl vystymosi (2), kurį 2005 m. gruodžio 20 d. priėmė Taryba, Taryboje posėdžiavę valstybių narių vyriausybių atstovai, Europos Parlamentas ir Komisija, pabrėžiama, kad Europos bendrija (toliau – Bendrija) toliau dirbs, kad padidintų aprūpinimo maistu saugumą tarptautiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygiais; šis reglamentas turėtų padėti siekti šio tikslo.

(4)

2008 m. gegužės 22 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl didėjančių maisto kainų Europos Sąjungoje ir besivystančiose šalyse, kuria paragino Tarybą užtikrinti, kad visos su maistu susijusios nacionalinės ir tarptautinės politinės kryptys, kuriomis siekiama užtikrinti teisę į maistą, būtų darnios.

(5)

Europos Vadovų Taryba savo 2008 m. birželio 20 d. susitikime ryžtingai dar kartą patvirtino įsipareigojimą siekti bendro tikslo – iki 2010 m. oficialią pagalbą vystymuisi (OPV) padidinti iki 0,56 % bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), o iki 2015 m. – iki 0,7 % BNP, kaip nurodyta 2005 m. gegužės 24 d. Tarybos išvadose, 2005 m. birželio 16–17 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose ir Europos konsensuse dėl vystymosi.

(6)

2008 m. birželio 20 d. išvadose pripažindama, kad didelės maisto kainos turėjo labai didelės įtakos neturtingiausių pasaulio gyventojų padėčiai ir sukėlė pavojų pažangai siekiant visų Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT), Europos Vadovų Taryba priėmė ES veiksmų siekiant TVT darbotvarkę, kurioje nurodyta, kad Europos Sąjunga, laikydamasi Maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO) konferencijos deklaracijos, priimtos 2008 m. birželio 5 d. MŽŪO aukšto lygio konferencijoje apie aprūpinimo maistu saugumą pasaulyje (MŽŪO konferencijos deklaracija), įsipareigoja skatinti visuotinę partnerystę maisto ir žemės ūkio srityje ir nori atlikti svarų vaidmenį padėdama iki 2010 m. iš dalies išspręsti finansavimo trūkumo problemą žemės ūkio, aprūpinimo maistu saugumo ir kaimo plėtros srityse.

(7)

Europos Vadovų Taryba taip pat nutarė, kad siekdama šių tikslų Europos Sąjunga skatins imtis geriau koordinuotų ir ilgalaikių tarptautinių veiksmų dabartinei maisto krizei spręsti, ypač Jungtinių Tautų (JT) ir tarptautinėse finansų institucijose, kad ji palankiai vertina tai, kad JT Generalinis Sekretorius sudarė Pasaulinės aprūpinimo maistu saugumo krizės aukšto lygio darbo grupę (ALDG) ir ketina visapusiškai prisidėti prie MŽŪO konferencijos deklaracijos įgyvendinimo. Šiuo atžvilgiu ALDG priėmė išsamų veiksmų planą (IVP), o tarptautinės organizacijos ir regioninės organizacijos pradėjo savo iniciatyvas. Europos Vadovų Taryba taip pat padarė išvadą, kad Europos Sąjunga rems tvirtus atsakomuosius veiksmus žemės ūkio produktų tiekimo srityje besivystančiose šalyse, visų pirma užtikrindama reikiamą sąnaudų žemės ūkio srityje finansavimą ir paramą naudojant rinkos principais grindžiamas rizikos valdymo priemones, kad Europos Sąjunga iš esmės padidins paramą viešojo ir privataus sektoriaus investicijoms į žemės ūkį ir apskritai skatins besivystančias šalis formuoti tinkamesnę žemės ūkio politiką, visų pirma siekiant užtikrinti aprūpinimo maistu saugumą ir stiprinti regioninę integraciją, ir kad Europos Sąjunga taip pat mobilizuos išteklius, skirtus ne tik pagalbai maistu, bet ir neturtingų bei pažeidžiamų gyventojų grupių minimalios socialinės apsaugos sistemai finansuoti.

(8)

Siekiant visiškai panaikinti didelių maisto kainų padarinius ir jų išaugimo priežastis, reikia labai daug finansinių ir materialinių išteklių. Šią problemą turėtų padėti spręsti visa tarptautinė bendruomenė; Bendrija stengėsi deramai prisidėti. 2008 m. birželio 20 d. susitikime Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino Komisijos ketinimą pateikti pasiūlymą pagal dabartinę finansinę sistemą sukurti naują fondą, skirtą žemės ūkiui besivystančiose šalyse remti.

(9)

Bendrijos atsako strategija turėtų būti visų pirma siekiama artimiausiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu stipriai padidinti gamybą besivystančių šalių žemės ūkio sektoriuje, tuo pat metu gerokai sumažinant neigiamą maisto kainų svyravimo poveikį neturtingiausiems šių šalių gyventojams. Gamybos padidinimas taip pat naudingas Bendrijai, nes tai mažintų dabartinį žemės ūkio produktų kainų spaudimą.

(10)

Bendrija gali pasinaudoti keliomis priemonėmis, pagal kurias skiriama ilgalaikė parama vystymuisi, visų pirma 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1905/2006, nustatančiu vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (3), ir Europos plėtros fondu, teikiančiu OPV Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalims bei užjūrio šalims ir teritorijoms (UŠT), (toliau – EPF) – jos neseniai buvo suplanuotos atsižvelgiant į finansavimo reikalavimus atitinkančių šalių vidutinės trukmės ir ilgalaikius vystymosi prioritetus. Didelės apimties perprogramavimas, atliktas pagal šias priemones, siekiant reaguoti į trumpalaikę krizę keltų pavojų esamų bendradarbiavimo strategijų su šiomis šalimis pusiausvyrai ir darnai. Bendrija taip pat gali pasinaudoti 1996 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos (4) neatidėliotinai pagalbai teikti ir 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1717/2006, nustatančiu stabilumo priemonę (5).

(11)

Vis dėlto tos priemonės jau iki galo mobilizuotos arba perprogramuotos 2008 m., siekiant spręsti svyruojančių maisto kainų besivystančiose šalyse neigiamą poveikį. Tas pat, tik labai ribotu mastu galėtų būti padaryta ir 2009 m., tačiau to tikrai nepakaktų poreikiams patenkinti.

(12)

Dėl to reikia patvirtinti specialią finansavimo priemonę, kuri papildytų esamas išorės finansavimo priemones, patvirtinti neatidėliotinas ir papildomas priemones, kuriomis būtų greitai pašalintos dabartinių svyruojančių maisto kainų besivystančiose šalyse pasekmės.

(13)

Parama pagal šį reglamentą turėtų būti tvarkoma taip, kad būtų padidintas maisto tiekimas vietos gyventojams.

(14)

Pagal šią finansavimo priemonę patvirtintos priemonės turėtų padėti besivystančioms šalims padidinti žemės ūkio gamybą ateinančiais sezonais, greitai reaguoti į neatidėliotinus šalių ir jų gyventojų poreikius bei imtis pirmųjų žingsnių siekiant ateityje kiek įmanoma išvengti padėties, kai neužtikrinamas aprūpinimo maistu saugumas, taip pat padėti sušvelninti svyruojančių maisto kainų pasaulyje poveikį, padedant neturtingiausiems žmonėms, smulkiems ūkininkams bei Europos vartotojams ir ūkininkams.

(15)

Dėl paties šiame reglamente numatytų priemonių pobūdžio reikia sukurti efektyvias, lanksčias, skaidrias ir greitas jų finansavimo sprendimų priėmimo procedūras, užtikrinant glaudų visų susijusių institucijų bendradarbiavimą.

(16)

Siekiant užkirsti kelią dabartinės maisto krizės pasikartojimui turi būti užtikrintas trumpalaikių priemonių, skirtų padėti gyventojams, kuriuos tiesiogiai ir labiausiai veikia sparčiai didėjančios ir (arba) svyruojančios maisto kainos, ir labiau struktūrinio pobūdžio priemonių nuoseklumas ir tęstinumas.

(17)

Būtina įtraukti nuostatas, užtikrinančias Bendrijos finansinių interesų apsaugą pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (6), 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (7) ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (8).

(18)

Kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl šių veiksmų masto tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(19)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti tvirtinamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (9).

(20)

Skirtingos vystymąsi skatinančios priemonės ir ši finansavimo priemonė taikomos taip, kad būtų užtikrintas bendradarbiavimo tęstinumas, visų pirma susijęs su perėjimu nuo neatidėliotinos pagalbos veiksmų prie vidutinės trukmės ir ilgalaikių veiksmų. Šis reglamentas turėtų atitikti ilgalaikę strategiją, skirtą prisidėti prie besivystančių šalių aprūpinimo maistu saugumo atsižvelgiant į jų pačių poreikius ir ketinimus.

(21)

Siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente numatytos priemonės būtų efektyvios, ir atsižvelgiant į skubų jų pobūdį šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo,

a)

skatinti remtinų šalių ir regionų žemės ūkio sektoriaus pasiūlos didinimą;

b)

remti veiksmus, skirtus greitai ir tiesiogiai reaguoti siekiant sušvelninti neigiamą svyruojančių maisto kainų poveikį vietos gyventojams, atsižvelgiant į visuotinius aprūpinimo maistu saugumo tikslus, įskaitant JT mitybos reikalavimų standartus;

c)

stiprinti žemės ūkio sektoriaus gamybos pajėgumus ir valdymą, kad būtų užtikrintas didesnis intervencijų tvarumas.

a)

priemonės, skirtos gerinti galimybes gauti žemės ūkio gamybai reikalingų žaliavų ir pasinaudoti atitinkamomis paslaugomis, įskaitant trąšas ir sėklas, ypač daug dėmesio skiriant vietos priemonėms ir jų prieinamumui;

b)

apsaugos priemonės, kuriomis siekiama išlaikyti ar pagerinti žemės ūkio gamybos pajėgumus ir spręsti labiausiai pažeidžiamų gyventojų, įskaitant vaikus, pagrindinius maisto poreikius;

c)

kitos nedidelio masto priemonės, kuriomis siekiama didinti gamybą, grindžiamos šalies poreikiais: mikrokreditai, investicijos, įranga, infrastruktūra ir saugojimas; taip pat profesinis mokymas ir parama žemės ūkio sektoriaus profesijų atstovų grupėms.

a)

šalys partnerės ir regionai partneriai bei jų institucijos;

b)

decentralizuotos šalių-partnerių įstaigos, pavyzdžiui, savivaldybės, provincijos, departamentai ir regionai;

c)

šalių-partnerių bei regionų-partnerių ir Bendrijos įsteigtos jungtinės įstaigos;

d)

tarptautinės organizacijos, įskaitant regionines organizacijas, JT organai, skyriai ir misijos, tarptautinės ir regioninės finansų institucijos ir vystymosi bankai;

e)

Bendrijos institucijos ir įstaigos, tačiau tik 3 straipsnio 4 dalyje nurodytų paramos priemonių įgyvendinimo tikslais;

f)

ES agentūros;

g)

toliau išvardyti valstybių narių, šalių-partnerių bei regionų-partnerių ir bet kurios kitos trečiosios šalies subjektai ir įstaigos, kurie laikosi Reglamente (EB) Nr. 1905/2006 nustatytų taisyklių dėl galimybės naudotis Bendrijos išorės parama, jeigu šie subjektai ir įstaigos padeda siekti šio reglamento tikslų:

a)

projektai ir programos;

b)

biudžetui skirta parama, ypač sektorių biudžetui skirta parama, jei šalies partnerės viešųjų išlaidų valdymas yra pakankamai skaidrus, patikimas bei efektyvus ir jeigu įvykdytos atitinkamoje geografinėje finansavimo priemonėje nustatytos biudžetui skirtai paramai taikomos sąlygos;

c)

įnašai, mokami tarptautinėms arba regioninėms organizacijoms ir tokių organizacijų valdomiems tarptautiniams fondams;

d)

įnašai į nacionalinius fondus, šalių-partnerių bei regionų-partnerių įsteigtus bendram kelių paramos teikėjų finansavimui pritraukti, arba į vieno ar kelių paramos teikėjų įsteigtus fondus, skirtus bendrai įgyvendinti projektus;

e)

bendras finansavimas su 4 straipsnyje apibrėžtais finansavimo reikalavimus atitinkančiais subjektais;

f)

pagal Komisijos programas Europos investicijų bankui (EIB) ar kitiems finansų tarpininkams skirtos lėšos paskoloms (visų pirma investicijoms ir privačiojo sektoriaus vystymuisi remti) ar rizikos kapitalui teikti (subordinuotos ar sąlyginės paskolos) arba kitaip laikinai nedideliu mastu prisidėti prie verslo įmonių kapitalo ir įnašams į garantinius fondus pagal Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 32 straipsnį vykdyti, su sąlyga, kad Bendrijos finansinė rizika apribojama šių lėšų dydžiu.