13.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/75

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1881/2006 (2) nustatyta didžiausia leidžiamoji kadmio koncentracija įvairiuose maisto produktuose;

(2)

2009 m. sausio 30 d. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) Teršalų maisto grandinėje reikalų mokslinė grupė (CONTAM) priėmė nuomonę dėl kadmio maiste (3). Toje nuomonėje EFSA nustatė leidžiamą kadmio savaitės normą (LSN), kuri yra 2,5 μg/kg kūno svorio. Pareiškime dėl leidžiamos kadmio savaitės normos (4) EFSA atsižvelgė į Jungtinio FAO ir PSO maisto priedų ekspertų komiteto (JMPEK) neseniai atliktą rizikos vertinimą (5) ir patvirtino 2,5 μg/kg kūno svorio LSN;

(3)

CONTAM grupė mokslinėje nuomonėje dėl kadmio maiste padarė išvadą, kad Europos šalyse su maistu vidutiniškai suvartojama kadmio norma sudaro beveik 2,5 μg/kg kūno svorio (LSN) arba šiek tiek viršija šią normą. Kai kurie gyventojų pogrupiai gali viršyti LSN maždaug du kartus. CONTAM grupė taip pat padarė išvadą, kad nors nėra tikėtina, jog dėl tokio lygmens individualaus kadmio suvartojimo inkstų funkcijai būtų daromas neigiamas poveikis, kadmio suvartojimas gyventojų lygmeniu turėtų būti sumažintas;

(4)

mokslinėje CONTAM grupės nuomonėje dėl kadmio maiste nurodyta, kad daugiausia kadmio su maistu gaunama vartojant šių grupių maisto produktus, visų pirma dėl didelio tokių grupių produktų suvartojimo: grūdų ir grūdų produktų, daržovių, riešutų ir ankštinių augalų, krakmolingų šaknų arba bulvių, mėsos ir mėsos gaminių. Didžiausia kadmio koncentracija nustatyta maisto produktuose su jūrų dumbliais, žuvyse ir jūrų gėrybėse, šokolade ir specialios paskirties dietiniuose maisto produktuose, taip pat grybuose, aliejinių augalų sėklose ir valgomuosiuose subproduktuose;

(5)

patikslintame poveikio vertinime, kurį EFSA pateikė savo mokslinėje ataskaitoje dėl Europos gyventojų su maistu suvartojamo kadmio (6) ir kurį atliko naudodama naują išsamią maisto suvartojimo duomenų bazę, kurioje pateikta atnaujinta informacija apie maisto suvartojimą skirtingose valstybėse narėse ir skirtingose gyventojų amžiaus grupėse, nurodyta išsamesnė informacija pagal amžiaus grupes apie konkrečius maisto produktus, su kuriais suvartojamas kadmis. Suaugusieji daugiausia kadmio suvartoja su krakmolingomis šaknimis ir gumbavaisiais, grūdais ir grūdų produktais bei daržovėmis ir daržovių produktais. Vaikai ir paaugliai daugiausia kadmio suvartoja su krakmolingomis šaknimis ir gumbavaisiais, grūdais ir grūdų produktais bei cukrumi ir konditerijos gaminiais, o kūdikiai ir pradedantys vaikščioti vaikai – su krakmolingomis šaknimis ir gumbavaisiais, grūdais ir grūdų produktais, daržovėmis ir daržovių produktais, pienu ir pieno gaminiais bei kūdikiams ir mažiems vaikams skirtais maisto produktais. Patikslintame poveikio vertinime nurodyta, kad bendrą kadmio suvartojimą nulemia ne tik keli pagrindiniai šaltiniai, bet su įvairių skirtingų grupių maisto produktais suvartojamo kiekio suma;

(6)

didžiausia leidžiamoji kadmio koncentracija nustatyta daugelyje maisto produktų, įskaitant grūdus, daržoves, mėsą, žuvis, jūrų gėrybes, subproduktus ir maisto papildus. Kai kuriuose maisto produktuose, kuriuos vartodamos tam tikros gyventojų grupės suvartoja daug kadmio (šokoladas ir kakavos produktai, kūdikiams ir mažiems vaikams skirti maisto produktai) didžiausia leidžiamoji koncentracija dar nenustatyta. Todėl būtina nustatyti didžiausią leidžiamąją kadmio koncentraciją tuose maisto produktuose;

(7)

didžiausia leidžiamoji teršalų koncentracija nustatoma taikant ALARA principą (kiek praktiškai įmanoma mažesnės koncentracijos principą) tiek produktuose, kuriuose didžiausia leidžiamoji kadmio koncentracija jau nustatyta (kaip antai, daržovėse, mėsoje, žuvyse, jūrų gėrybėse, subproduktuose ir maisto papilduose), tiek produktuose, kuriems didžiausia leidžiamoji koncentracija nustatoma dabar (kaip antai, kakavos ir šokolado produktuose), atsižvelgiant į duomenis apie paplitimą ir Europos Sąjungos piliečių maisto vartojimo modelius;

(8)

galutiniam vartotojui parduodamo šokolado ir kakavos miltelių sudėtyje gali būti didelė kadmio koncentracija ir vartodami tuos produktus žmonės suvartoja daug kadmio. Juos dažnai vartoja vaikai, pvz., šokoladą ar kakavos gėrimuose naudojamus saldintus kakavos miltelius. Nustatant didžiausią leidžiamąją kadmio koncentraciją reikėtų atsižvelgti į skirtingų rūšių šokolado ir kakavos miltelių, parduodamų galutiniam vartotojui, paplitimo duomenis. Kadangi kadmio koncentracija kakavos produktuose yra susijusi su kakavos kiekiu juose, tikslinga nustatyti skirtingą didžiausią leidžiamąją kadmio koncentraciją produktuose, kurių sudėtyje yra skirtingas kakavos procentais išreikštas kiekis. Tokiu būdu būtų užtikrinama, kad ir šokolade, kurio sudėtyje yra didesnis kakavos kiekis, kadmio koncentracija neviršytų didžiausios leidžiamosios koncentracijos;

(9)

kai kuriuose kakavą gaminančių šalių regionuose kadmio koncentracija dirvožemyje gali būti natūraliai didelė. Todėl nustatant didžiausią leidžiamąją kadmio koncentraciją reikėtų atsižvelgti į šalių, kurių dirvožemyje kadmio koncentracija yra didelė, tiekiamų kakavos ir šokolado produktų paplitimo duomenis;

(10)

kūdikiai ir maži vaikai daugiausia kadmio suvartoja su pradinio maitinimo kūdikių mišiniais ir tolesnio maitinimo kūdikių mišiniais. Iš sojų baltymų izoliatų arba juos maišant su karvės pieno baltymais pagamintų pradinio maitinimo kūdikių mišinių ir tolesnio maitinimo kūdikių mišinių sudėtyje gali būti didesnė kadmio koncentracija nei pieno produktuose, nes sojos pupelės natūraliai pasisavina kadmį iš dirvožemio. Iš sojų pagaminti mišiniai yra svarbi alternatyva kūdikiams, kurie netoleruoja laktozės, todėl būtina užtikrinti pakankamą rinkos pasiūlą. Taigi tikslinga nustatyti didesnę leidžiamąją koncentraciją sojų produktuose;

(11)

kūdikiai ir maži vaikai didelį kiekį kadmio suvartoja su perdirbtais grūdiniais maisto produktais ir kitu kūdikių maistu, skirtu kūdikiams ir mažiems vaikams. Todėl reikėtų nustatyti atskirą didžiausią leidžiamąją kadmio koncentraciją perdirbtuose grūdiniuose maisto produktuose ir kitame kūdikių maiste;

(12)

nustačius didžiausią leidžiamąją koncentraciją tam tikrų kategorijų dietiniuose maisto produktuose (pvz., kūdikiams skirtuose specialiosios medicininės paskirties maisto produktuose), labai pažeidžiamos vartotojų grupės suvartotų mažesnį kiekį kadmio. Tačiau neturint duomenų, pagrindžiančių tokią didžiausią leidžiamąją koncentraciją, reikėtų surinkti paplitimo duomenis, kad ateityje būtų galima nustatyti konkrečią didžiausią leidžiamąją koncentraciją;

(13)

sudėtinga užtikrinti atitiktį dabartinei didžiausiai leidžiamajai koncentracijai tam tikrose konkrečiose daržovėse (gelteklėse, pastarnokuose, salieruose, krienuose), o valstybių narių pateikti paplitimo duomenys rodo, kad natūrali gamtinė koncentracija jose yra didesnė ir palyginama su koncentracija gumbiniuose salieruose. Kadangi tų produktų suvartojama nedaug ir poveikis žmonėms yra nedidelis, tikslinga padidinti didžiausią leidžiamąją kadmio koncentraciją pastarnokuose, gelteklėse, salieruose ir krienuose iki gumbiniuose salieruose nustatyto koncentracijos dydžio;

(14)

kai kurių rūšių žuvims šiuo metu netaikoma nustatyta 0,05 mg/kg didžiausia leidžiamoji koncentracija žuvyse. Nauji paplitimo duomenys rodo, kad taikant gerąją žuvininkystės praktiką gali būti laikomasi nustatytos didžiausios leidžiamosios koncentracijos ir kad nebūtina toliau taikyti išimties šių rūšių žuvims: atlantinėms pelamidėms (Sarda sarda), snapasnukiams sargams (Diplodus vulgaris), europiniams upiniams unguriams (Anguilla anguilla), kefalėms (Mugil labrosus labrosus), paprastosioms stauridėms (Trachurus rūšys), karališkiesiems luvariams (Luvarus imperialis), Sardinops rūšies sardinėms (Sardinops rūšys) ir paprastiesiems jūrų liežuvėliams (Dicologoglossa cuneata). Todėl šių rūšių žuvims nebūtina toliau taikyti konkrečios didžiausios leidžiamosios koncentracijos.

(15)

nauji paplitimo duomenys rodo, kad taikant gerąją žuvininkystės praktiką gali būti laikomasi mažesnės didžiausios leidžiamosios koncentracijos, taikomos skumbriniams tunams (Auxis rūšys), europiniams ančiuviams (Engraulis rūšys) ir durklažuvėms (Xiphias gladius). Todėl didžiausia leidžiamoji koncentracija šių rūšių žuvyse turėtų būti pakoreguota;

(16)

paplitimo duomenys rodo, kad sudėtinga laikytis dabartinės didžiausios leidžiamosios koncentracijos reikalavimo, nustatyto europinėms sardinėms (Sardina pilchardus) ir sparnapelekėms sicijoms (Sicyopterus lagocephalus). Abiejų rūšių žuvų suvartojama nedaug ir poveikis žmonėms yra nedidelis. Todėl tikslinga nustatyti didesnę leidžiamąją koncentraciją šių dviejų rūšių žuvyse, kad būtų užtikrinta rinkos pasiūla;

(17)

todėl Reglamentą (EB) Nr. 1881/2006 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti;

(18)

valstybėms narėms ir maisto tvarkymo subjektams turėtų būti suteikta daugiau laiko, kad galėtų prisitaikyti prie naujos šiuo reglamentu nustatytos didžiausios leidžiamosios koncentracijos kakavos produktuose ir kūdikiams bei mažiems vaikams skirtuose maisto produktuose. Todėl reikėtų atidėti didžiausios leidžiamosios kadmio koncentracijos tuose maisto produktuose taikymą;

(19)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,