20.8.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 215/4

(1)

Komisijos reglamente (EB) Nr. 1881/2006, nustatančiame didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas (2), nustatyta didžiausia leidžiamoji benzo(a)pireno koncentracija tam tikruose maisto produktuose.

(2)

Benzo(a)pirenas priklauso policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAA) grupei ir, remiantis buvusio Maisto produktų mokslinio komiteto (toliau – MPMK) (3) moksline nuomone, naudojamas kaip kancerogeninių PAA paplitimo maisto produktuose ir poveikio jiems žymuo. 2002 m. gruodžio mėn. nuomonėje MPMK rekomendavo toliau tirti atitinkamą šių PAA kiekį maisto produktuose, kad vėliau būtų galima atlikti peržiūrą, ar ir toliau tinka naudoti benzo(a)pireną kaip žymenį.

(3)

Atsižvelgdamos į Komisijos rekomendaciją 2005/108/EB (4), valstybės narės surinko naujų duomenų apie kancerogeniškų PAA paplitimą maisto produktuose. Komisija paprašė Europos maisto saugos tarnybos (toliau – EMST) peržiūrėti MPMK nuomonę, atsižvelgiant į naujus paplitimo duomenis, kitą naują svarbią mokslinę informaciją ir poveikio ribas (toliau – PR). EMST paprašyta šioje peržiūroje dar kartą įvertinti, ar tinka benzo(a)pireną naudoti kaip žymenį.

(4)

2008 m. birželio 9 d. EMST Maisto grandinės teršalų mokslinė grupė (toliau CONTAM grupė) priėmė nuomonę dėl policiklinių aromatinių angliavandenilių maisto produktuose (5). Toje nuomonėje EMST padarė išvadą, kad benzo(a)pirenas nėra tinkamas policiklinių aromatinių angliavandenilių paplitimo maisto produktuose žymuo, ir keturios konkrečios (PAA4 (6)) ar aštuonios (PAA8 (7)) konkrečios sistemą sudarančios medžiagos būtų tinkamiausi PAA maisto produktuose rodikliai. EMST taip pat padarė išvadą, kad aštuonių medžiagų (PAA8) sistema nesuteiktų daug papildomos naudos palyginti su keturių medžiagų sistema (PAA4).

(5)

Be to, CONTAM grupė, atsižvelgdama į poveikio ribas (PR), padarė išvadą, kad vidutinio apskaičiuoto poveikio per maistą atveju didelio susirūpinimo dėl vartotojų sveikatos nekyla. Tačiau didelį poveikį per maistą patiriančių vartotojų atveju poveikio ribos (PR) beveik prilygo arba buvo mažesnės nei 10 000, o tai gali kelti didelį susirūpinimą dėl vartotojų sveikatos.

(6)

Remiantis EMST išvadomis, dabartinė sistema, kurioje benzo(a)pirenas yra vienintelis policiklinių aromatinių angliavandenilių grupės žymuo toliau negali būti naudojama. Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1881/2006 būtina iš dalies keisti.

(7)

Turėtų būti nustatyta nauja didžiausia leidžiamoji keturių susumuotų medžiagų (PAA4) (benzo(a)pireno, benz(a)antraceno, benzo(b)fluoranteno ir chrizeno) koncentracija, ir toliau naudojama atskira didžiausia leidžiamoji benzo(a)pireno koncentracija.

(8)

Ši sistema leistų užtikrinti, kad būtų naudojamas toks PAA kiekis maisto produktuose, kuris nekelia susirūpinimo dėl sveikatos, ir, taip pat, kad būtų galima kontroliuoti PAA kiekį mėginiuose, kuriuose benzo(a)pireno neįmanoma nustatyti, tačiau kuriuose yra kitų PAA.

(9)

Atskira didžiausia leidžiamoji benzo(a)pireno koncentracija toliau naudojama, siekiant užtikrinti ankstesnių ir būsimų duomenų palyginamumą. Praėjus šiek tiek laiko po šio dalinio pakeitimo priėmimo ir remiantis naujais duomenimis, kurie bus surinkti ateityje, reikėtų dar kartą įvertinti poreikį ir toliau naudoti atskirą didžiausią leidžiamąją benzo(a)pireno koncentraciją.

(10)

Keturių susumuotų medžiagų (PAA4) atveju sprendimai dėl atitikties turėtų būti grindžiami apatine ribine koncentracija.

(11)

Didžiausia leidžiamoji policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracija turi būti saugi ir tokia maža, kokią pagrįstai įmanoma užtikrinti (ALARA principas) taikant gerąją gamybos ir žemės ūkio ir (arba) žuvininkystės patirtį. Nauji PAA paplitimo duomenys rodo, kad bazinė PAA koncentracija tam tikruose maisto produktuose yra mažesnė nei manyta. Todėl didžiausia leidžiamoji benzo(a)pireno koncentracija buvo pakoreguota, kad realistiškiau būtų parodyta mažesnė bazinės koncentracijos vertė šviežiuose ir rūkytuose dvigeldžiuose moliuskuose.

(12)

Duomenys apie rūkytą žuvį ir rūkytą mėsą taip pat parodė, kad galima nustatyti racionaliai pagrįstą mažesnę didžiausios leidžiamosios koncentracijos vertę. Nepaisant to, tam tikrais atvejais gali būti reikalinga koreguoti dabartinę rūkymo technologiją. Todėl rūkytai mėsai ir rūkytai žuviai reikėtų įdiegti dviejų etapų procedūrą, pagal kurią prieš pradedant taikyti mažesnę didžiausios leidžiamosios koncentracijos vertę būtų suteiktas dvejų metų pereinamasis laikotarpis nuo šio reglamento taikymo dienos.

(13)

Nustatyta, kad rūkytuose šprotuose ir konservuotuose rūkytuose šprotuose PAA kiekis yra didesnis nei kitoje rūkytoje žuvyje. Reikėtų nustatyti konkrečią didžiausią leidžiamąją koncentraciją rūkytuose šprotuose ir konservuotuose rūkytuose šprotuose, kad būtų parodyta, kokią racionaliai pagrįstą koncentraciją galima nustatyti šiuose maisto produktuose.

(14)

Anksčiau nustatyta didžiausia leidžiamoji benzo(a)pireno koncentracija žuvų, išskyrus rūkytą žuvį, raumenų mėsoje taikyta kaip galimos aplinkos taršos rodiklis. Nepaisant to, įrodyta, kad šviežioje žuvyje PAA yra greitai suskaidomi ir nesikaupia raumenų mėsoje. Todėl nėra tikslinga toliau naudoti didžiausią leidžiamąją PAA koncentraciją šviežioje žuvyje.

(15)

Nustatytas didelis PAA kiekis tam tikrų rūšių termiškai apdorotoje mėsoje ir termiškai apdorotos mėsos gaminiuose, parduodamuose galutiniam vartotojui. Šio kiekio galima išvengti, jei laikomasi tinkamų perdirbimo sąlygų ir naudojama tinkama perdirbimo įranga. Todėl tikslinga nustatyti didžiausią leidžiamąją PAA koncentraciją termiškai apdorojamoje mėsoje ir mėsos gaminiuose, t. y. skirtuose kepti ant grotelių ir kepsninėse, nes žinoma, kad šio proceso metu gali susiformuoti PAA.

(16)

Kakavos sviestui laikinai netaikyta aliejams ir riebalams Reglamentu (EB) Nr. 1881/2006 nustatyta esama didžiausia leidžiamoji benzo(a)pireno koncentracija, ir iki 2007 m. balandžio 1 d. numatyta peržiūrėti, ar tikslinga nustatyti didžiausią leidžiamąją PAA koncentraciją kakavos svieste. Vėliau peržiūra atidėta laukiant EMST atliekamo pakartotinio PAA mokslinio vertinimo rezultatų.

(17)

Kakavos svieste yra didesnis PAA kiekis nei kituose aliejuose ir riebaluose. Dažniausia to priežastis – netinkamas kakavos pupelių džiovinimas ir tai, kad kakavos sviesto, priešingai nei kito augalinio aliejaus ir riebalų, neįmanoma rafinuoti. Kakavos sviestas yra pagrindinė kakavos žaliavos (pavyzdžiui, kakavos pupelių, kakavos masės, susmulkintų kakavos pupelių ar kakavos likerio) sudedamoji dalis, jo yra šokolade ir kituose kakavos gaminiuose, kuriuos dažnai vartoja vaikai. Todėl jis turi poveikio žmonėms, ypač – vaikams. Dėl šios priežasties būtina nustatyti didžiausią leidžiamąją PAA koncentraciją kakavos pupelėse ir antriniuose produktuose, įskaitant kakavos sviestą.

(18)

Reikėtų nustatyti, kad didžiausia leidžiamoji PAA koncentracija kakavos pupelėse būtų tokia maža, kokią pagrįstai įmanoma užtikrinti, ir atsižvelgti į esamas technologines galimybes gaminančiose šalyse. Didžiausia leidžiamoji koncentracija turėtų būti nustatyta riebaluose, nes PAA kaupiasi riebalų frakcijoje – kakavos svieste. Kad gaminančios šalys galėtų atlikti technologinius patobulinimus ir prisitaikyti prie minėtos didžiausios leidžiamosios koncentracijos, reikėtų atidėti didžiausios leidžiamosios koncentracijos kakavos pupelėse ir antriniuose produktuose taikymo datą. Be to, šiems produktams iš karto turėtų būti taikoma didesnė keturių susumuotų medžiagų didžiausios leidžiamosios koncentracijos vertė. Praėjus dvejų metų pereinamajam laikotarpiui turėtų būti taikoma mažesnė didžiausios leidžiamosios koncentracijos vertė. PAA kiekis kakavos pupelėse ir antriniuose produktuose turėtų būti nuolatos stebimas, kad būtų galima įvertinti galimybę ateityje dar labiau sumažinti didžiausios leidžiamosios koncentracijos vertę.

(19)

Yra duomenų, kad kokosų aliejuje gali būti didesnis PAA4 kiekis nei kitame augaliniame aliejuje ir riebaluose. Taip yra dėl atitinkamai didesnio benz(a)antraceno ir chrizeno, kurių, rafinuojant kokosų aliejų, neįmanoma lengvai pašalinti, kiekio. Todėl reikėtų nustatyti, kad konkreti didžiausia leidžiamoji koncentracija kokosų aliejuje būtų tokia maža, kokią pagrįstai įmanoma užtikrinti, ir atsižvelgti į esamas technologines galimybes gaminančiose šalyse. Kadangi tikimasi, kad gaminančios šalys atliks technologinius patobulinimus, PAA kiekis kokosų aliejuje turėtų būti nuolatos stebimas, siekiant įvertinti galimybę ateityje nustatyti dar mažesnę didžiausios leidžiamosios koncentracijos vertę.

(20)

Dabartiniai duomenys apie PAA paplitimą javuose ir daržovėse yra riboti. Iš turimų duomenų matyti, kad javuose ir daržovėse yra pakankamai mažas PAA kiekis. Didžiausios leidžiamosios koncentracijos negalima nustatyti skubotai, remiantis iš turimų paplitimo duomenų matomu mažu kiekiu. Be to, EMST nurodė, kad vartojant dideliais kiekiais javai ir daržovės daro žmonėms didelį poveikį. Todėl reikėtų ir toliau stebėti PAA kiekį šių dviejų grupių produktuose. Poreikis nustatyti didžiausią leidžiamąją koncentraciją bus vertinamas remiantis vėlesniais duomenimis.

(21)

Nustatytas didelis PAA kiekis tam tikruose maisto papilduose. Nepaisant to, minėtas kiekis kinta ir priklauso nuo konkrečios maisto papildo rūšies. Reikėtų toliau rinkti reikalingus duomenis apie maisto papildus. Kai šie duomenys bus pateikti, bus vertinamas poreikis nustatyti didžiausią leidžiamąją koncentraciją maisto papilduose.

(22)

Valstybėms narėms ir maisto tvarkymo subjektams turėtų būti suteikta daugiau laiko, kad galėtų prisitaikyti prie šiuo reglamentu nustatytos didžiausios leidžiamosios koncentracijos. Todėl šio reglamento taikymo data turėtų būti atidėta. Turėtų būti suteiktas pereinamasis laikotarpis, taikomas produktams, jau pateiktiems rinkai iki šiuo reglamentu nustatytų dalinių pakeitimų taikymo datos.

(23)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę ir nei Europos Parlamentas, nei Taryba joms neprieštarauja,