22.7.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 200/14

(1)

2002 m. gruodžio 16 d. faksu privačių kabelinių tinklų operatorių asociacija (Verband Privater Kabelnetzbetreiber e.V., toliau – ANGA) pateikė neoficialų skundą dėl skaitmeninės antžeminės televizijos (DVB-T) finansavimo Berlyne ir Brandenburge (2). 2003 m. kovo 26 d. laišku ANGA pareikalavo Komisijos pradėti oficialią tyrimo procedūrą ir nutraukti pagalbos teikimą.

(2)

2003 m. gegužės 2 d. laišku Komisija paprašė Vokietijos pateikti informaciją, kuri, pratęsus terminą, buvo pateikta 2003 m. birželio 30 d.2003 m. spalio 1 d. įvyko Komisijos tarnybų ir tariamo pagalbos teikėjo – Visuomenės informavimo priemonių tarnybos (Medienanstalt Berlin-Brandenburg, toliau – Mabb) susitikimas. 2003 m. spalio 23 d. ir 2004 m. vasario 4 d.Mabb pateikė papildomos informacijos.

(3)

2003 m. gruodžio 23 d. laišku Kabel Baden-Württemberg GmbH & Co. KG (toliau – Kabel BW) informavo, kad ji taip pat pateiks skundą dėl DVB-T Berlyne ir Brandenburge finansavimo. Tai buvo padaryta 2004 m. kovo 8 d. Vis dėlto Komisija nusprendė šio skundo pagal nustatytą oficialią procedūrą nenagrinėti. Kadangi skundo objektas yra visuomeninių transliuotojų nustatytos kainos išnuomojant antžeminio transliavimo pajėgumus privatiems transliuotojams, skundas buvo perduotas bendram visuomeninių transliuotojų finansavimo Vokietijoje tyrimui (3).

(4)

2004 m. liepos 14 d. Komisija informavo Vokietiją apie savo sprendimą dėl esančių priemonių pradėti oficialią procedūrą pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį (toliau – sprendimas pradėti procedūrą). Komisijos sprendimas pradėti procedūrą 2004 m. rugpjūčio 28 d. buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiusis leidinys  (4). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl priemonės.

(5)

2004 m. spalio 4 d. raštu pratęsus terminą Vokietija pateikė pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą. Komisijai savo pastabas taip pat pateikė kitos suinteresuotosios šalys: Nordic Satellite AB (toliau – NSAB) (5), ProSiebenSat.1 Media AG (toliau – ProSiebenSat.1), Europos kabelinių tinklų asociacija (Europäisches Kabelverband, toliau – ECCA), Deutsche Telekom AG (toliau – DTAG) (6), Europos palydovinio tinklo operatorių asociacija (Europäisches Verband der Satellitenbetreiber, toliau – ESOA) (7). 2004 m. lapkričio 17 d. laišku Komisija perdavė šias pastabas Vokietijos Federacinei Vyriausybei, kuri į jas atsakė 2004 m. gruodžio 16 d. laišku.

(6)

Komisijai papildomos informacijos taip pat pateikė Mabb  (8), Deutsches Kabelverband  (9), ANGA (10), DTAG (11), Kabel BW vardu veikianti European Economic & Marketing Consultants GmbH (toliau – EE&MC) (12). Be to, 2004 m. lapkričio 22 d. įvyko Komisijos tarnybų susitikimas su ECCA, 2005 m. kovo 2 d. – su Mabb, 2005 m. balandžio 12 d. – su EE&MC, o 2005 m. balandžio 28 d. – su DTAG (13). 2005 m. birželio 14 d. ir 2005 m. liepos 14 d. laiškais Komisija pranešė Vokietijai šią informaciją, kuri į ją atsakė 2005 m. rugpjūčio 15 d. laišku.

(7)

Procedūrą reikia vertinti atsižvelgiant į transliavimo skaitmenizavimą. Skaitmenizavimas yra susijęs su visais šiuo metu naudojamais perdavimo būdais, t. y. kabeliniu, palydoviniu ir antžeminiu.

(8)

Ši pagalba yra susijusi su antžeminiu transliavimu. Antžeminis transliavimas paprastai sudaro galimybę transliuoti mažiau nei dešimt analoginių televizijos programų. Vis dėlto Berlyne dėl ypatingos padėties iki Berlyno sienos griuvimo buvo galimas iki 13 programų antžeminis transliavimas analoginiu būdu. Atlikus skaitmenizavimą galimas maždaug 30 programų transliavimas antžeminiu būdu.

(9)

Devintajame dešimtmetyje paplitus kabeliams ir palydovams, antžeminio transliavimo naudojimas Vokietijoje žymiai sumažėjo. AGF/GfK duomenimis, 2005 m. sausio 1 d. televizijos programos Vokietijoje buvo transliuojamos taip: 5,2 % transliuojama antžemine televizijos stotimi, 55,9 % kabeliniais tinklais ir 38,9 % per palydovą (14). ASTRA/Infratest duomenimis, antžeminio transliavimo procentinė dalis Vokietijoje buvo dar mažesnė – 3,8 % (2004 m. pabaiga) (15). Apie televizijos programų transliavimą Berlyne ir Brandenburge ASTRA/Infratest pateikia tokius duomenis (2004 m. pab.): 2,8 % transliuota antžemine televizijos stotimi, 67,5 % kabeliniais tinklais ir 29,7 % per palydovą. Remiantis su Mabb susijusių įmonių duomenimis, Berlyne ir Brandenburge programų transliavimas antžemine televizijos stotimi namų ūkiuose 2004 m. sudarė 5,3 % (16). 2005 m. programų transliavimas antžemine televizijos stotimi miesto teritorijose (50 % visų namų ūkių DVB-T teritorijoje, „DVB-T pagrindinėje teritorijoje“) sudarė net 11,4 % – tai pabrėžia DVB-T priėmimo svarbą geriausio priėmimo teritorijose.

1   grafikas

Antžeminio transliavimo rinkos dalis Vokietijoje ir Berlyne ir Brandenburge

(10)

Siekiant remti transliavimo perdavimo skaitmenizavimą, 1997 m. pabaigoje Vokietijos Federacinės Vyriausybės sprendimu, atsižvelgus į federacinių žemių ministrų pirmininkų sprendimą, buvo sudaryta „Skaitmeninio transliavimo iniciatyva“ („Initiative Digitaler Rundfunk“, toliau – IDR). Pagal šią iniciatyvą Federacinė Respublika, federacinės žemės ir įvairūs rinkos dalyviai parengė skaitmenizavimo rekomendacijas. 1998 m. rugpjūtį Vokietijos Federacinė Vyriausybė pritarė pirmajai IDR ataskaitai, kurią IDR išplėtojo į „Pradžios scenarijų 2000“ (17), kuriame šalia kitų dalykų yra nustatyta, kad kabelinio, palydovinio ir antžeminio transliavimo perdavimo skaitmenizavimas turi būti užbaigtas vėliausiai 2010 m.

(11)

Berlyno ir Brandenburgo federacinės žemės yra pirmasis regionas Vokietijoje, kuris ėmėsi bendrų veiksmų dėl programų transliavimo antžeminėmis televizijos stotimis, siekdamas pereiti nuo analoginės prie skaitmeninės antžeminės televizijos. Atitinkami federacinių žemių teisės aktai buvo parengti pakeitus valstybinę sutartį dėl abiejų žemių bendradarbiavimo transliavimo srityje (toliau – valstybinė žiniasklaidos sutartis) 1998 m. lapkričio mėn (18). 2001 m. gruodžio 17 d.Mabb žiniasklaidos taryba nusprendė finansiškai remti perėjimą prie skaitmeninės antžeminės televizijos. 2002 m. vasario 13 d. susitarime (toliau – Perėjimo susitarimas) Mabb, visuomeniniai transliuotojai ARD, ZDF ir RBB („Rundfunk Berlin-Brandenburg“) (19) ir privatūs transliuotojai RTL televizija (toliau – RTL grupė) ir ProSiebenSat.1 nustatė perėjimo principus, būtent atskirų perėjimo pakopų laikotarpį ir tankintuvo skyrimą kiekvienam iš penkių transliuotojų (20).

(12)

Skaitmeninė antžeminė televizija iš esmės yra susijusi su dviem operatorių rūšimis, kurie tam tikromis aplinkybėmis gali būti vertikaliai integruoti: tinklo operatoriais, kurių užduotis yra perduoti televizijos signalus, ir transliuotojais, kurie pateikia programų turinį. Siekiant plėtoti skaitmeninę antžeminę televiziją reikia, kad tinklo operatoriai atnaujintų perdavimo įrangą, taip pat reikia skirti perdavimo dažnius. Toliau aprašoma procedūra, kaip Vokietijos institucijos tinklų operatoriams ir transliuotojams išdavė atitinkamas licencijas.

(13)

2002 m. gegužės 7 d.Mabb informavo Telekomunikacijų ir pašto reguliavimo tarnybą (toliau – RegTP) apie dažnių poreikį, atsirandantį dėl Perėjimo susitarimo (21). Bendras aprūpinimo poreikis buvo suskirstytas į aštuonias aprūpinimo teritorijas (Berlynas 1–5 ir Brandenburgas 1–3). 2002 m. liepos 10 d.RegTP pradėjo dažnių paskirstymo procedūrą (22). Pagal atitinkamą teisės aktą yra papildomas paslaugos poreikis visoje šalyje (23). DTAG pavaldžioji bendrovė T-Systems pateikė prašymą skirti dažnius Berlyno 1–5 ir Brandenburgo 3 aprūpinimo srityse, o RBB pateikė prašymą paskirstyti dažnius Brandenburgo 1 ir 2 aprūpinimo srityse. Kadangi buvo tik po vieną prašymą kiekvienai iš aštuonių aprūpinimo sričių, 2002 m. spalio 14 d.RegTP paskyrė dažnius pagal vadinamąją pareiškimo procedūrą ir todėl nepaskelbė dažnių skyrimo procedūros antro etapo, t. y. konkurso (24). Kadangi T-Systems ir RBB jau buvo analoginio antžeminio tinklo operatoriai ir turėjo telekomunikacijų veiklos licenciją, dažnių skyrimo reikalavimas buvo įvykdytas. Todėl abu transliavimo tinklo operatoriai pagal procedūrą mokėjo reikiamus dažnių skyrimo mokesčius.

(14)

Praktiškai T-Systems eksploatuoja abu RBB priskirtus skaitmeninius tankintuvus. RBB ir T-Systems sudarė sutartį, pagal kurią T-Systems perima iš RBB aprūpinimą technine įranga, išnuomojimą ir eksploatavimą perduoti DVB-T. Sutartis įsigaliojo 2003 m. vasario 28 d., t. y. prasidėjus antram perėjimo etapui, ir galios dešimt metų. Be to, T-Systems ir visi ARD transliuotojai sudarė „Aprūpinimo DBV-T Vokietijoje pagrindų sutartį“, pagal kurią T-Systems pavedamas DVB-T tinklų techninis eksploatavimas. DVB-T tinklo licencijos galioja iki 2025 m. pabaigos (25).

(15)

Nukrypstant nuo regioninės aštuonių skaitmeninių tankintuvų dažnių skyrimo procedūros Berlyne ir Brandenburge, visos federacinės žemės pareiškė bendrą aprūpinimo skaitmeniniu tankintuvu, kuris turėtų būti paskirtas ZDF, poreikį šalyje. 2002 m. lapkričio 27 d.RegTP pradėjo šio skaitmeninio tankintuvo dažnių skyrimo procedūrą (26). Atitinkamame teisės akte pažymima, kad procedūra bus pradėta, net jei tuo metu dar nebus pakankamų dažnių naudojimo galimybių Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijoje ir dar nebus išsamios informacijos apie dažnių skyrimo sritis (27). Teisės akte taip pat nurodoma, kad nacionalinį poreikį gali patenkinti vienas tinklo operatorius. Kitaip tariant, konkurso dalyviai neturėjo galimybės siūlyti savo paslaugas eksploatuoti tankintuvą tik tam tikruose regionuose. Vienintelė įmonė, pateikusi paraišką eksploatuoti šį tankintuvą, buvo T-Systems.

(16)

Aprašytą tankintuvų skyrimą transliavimo tinklo operatoriams pagal telekomunikacijų veiklą reglamentuojančius teisės aktus reikia skirti nuo programos kanalų skyrimo transliuotojams pagal žiniasklaidą reglamentuojančius teisės aktus. Už programos kanalų skyrimą yra atsakinga Mabb. Atitinkama skyrimo procedūra reglamentuojama 2001 m. liepos 9 d. priimtuose DVB-T įstatuose (28). Juose pagal Valstybinės transliavimo sutarties (Rundfunkstaatsvertrag) 52 a straipsnio 1 dalį (29) ir ypač pagal Valstybinės žiniasklaidos sutarties (Medienstaatsvertrag) 6 a straipsnio 1 dalį nustatoma, kad, pirmą kartą skiriant skaitmeninio antžeminio perdavimo pajėgumus, pirmenybę reikia teikti tiems programų kanalams, kurie Berlyne ir Brandenburge jau transliuojami analoginiu būdu. Techniniai šių programų perdavimo pajėgumai turi atitikti kitus perdavimo pajėgumus. Privačių transliuotojų grupių, analoginiu antžeminiu būdu perduodančių daugiau nei vieną televizijos programą, atveju įstatuose numatyta skirti ne atskirus programų kanalus, bet visus tankintuvus.

1   lentelė

Programų aprėptis ir tinklo operatoriai perėjimo prie skaitmeninio transliavimo laikotarpiu

(17)

Bendrą transliavimo perdavimo pajėgumą sudarė septyni tankintuvai. Galiausiai jie buvo paskirstyti taip: trys ištisi tankintuvai (K 07, K 27, K 33) ir vienas programos kanalas ketvirtam tankintuvui (K 05) visuomeniniams transliuotojams (ARD ir ZDF). Du programų kanalai ketvirtajame tankintuve buvo skirti FAB (Fernsehen aus Berlin) ir BBC World transliuotojams, kurie jau buvo analoginiame tinkle. Po vieną tankintuvą buvo skirta dviems privačių transliuotojų grupėms RTL grupei (K 25) ir ProSiebenSat.1 (K 44). Visi šie programų kanalai buvo skirti Mabb sprendimu neskelbiant viešo konkurso. 2002 m. gegužės 8 d. sprendimu likęs perdavimo pajėgumas buvo paskirtas paskelbus atskirą konkursą kiekvienam programos kanalui (30). Nesant pakankamai tinkamų konkurso dalyvių, programų kanalai pirmiausia buvo be konkurso vieneriems metams skirti šiems transliuotojams (31): Eurosport, Viva Plus, Deutsches Sportfernsehen (DSF) ir SWR. Minėtoms bendrovėms sudalyvavus 2004 m. balandžio 16 d. paskelbtame antrame konkurse (32), atitinkamų programų kanalų licencijos buvo pratęstos iki penkerių metų. Likęs perdavimo pajėgumas (K 39) buvo paliktas kitų transliavimo formų operatoriams, ypač esant poreikiui išbandyti mobiliąją televiziją (DVB-H).

(18)

Kalbant apie konkretų perėjimo įgyvendinimą, reikia paminėti nuo 1997 m. rugpjūčio mėnesio vykstantį DVB-T bandomąjį projektą, kurio metu DTAG su Mabb ir SFB išbandė DVB-T tinklo veikimą Berlyne ir Brandenburge. 2002 m. lapkričio 1 d. pradėjus įprastą veiklą prasidėjo pirmasis perėjimo etapas, susijęs su dviem skaitmeniniais tankintuvais (K 05 ir K 44), kuriuos valdo T-Systems. 2003 m. vasario 28 d. nutraukus tarpregioninių privačių televizijos programų analoginį transliavimą žymiai išsiplėtė DVB-T perdavimas (antrasis perėjimo etapas). Todėl šie kanalai po tik keturis mėnesius trukusio lygiagretaus veikimo (simulcast) buvo visiškai perjungti į skaitmeninį antžeminį transliavimą. 2003 m. rugpjūčio 4 d. visi transliuotojai pradėjo transliuoti analoginiu antžeminiu būdu.

(19)

Oficialios tyrimo procedūros objektas yra Mabb teikiama finansinė parama pereiti nuo analoginės prie skaitmeninės antžeminės televizijos. Teisinis šios paramos pagrindas yra Valstybinės transliavimo sutarties 40 straipsnio 1 dalies 2 punktas arba Valstybinės žiniasklaidos sutarties 8 straipsnio 1 dalies 8 punktas, pagal kuriuos federacinės žemės žiniasklaidos bendrovės, šiuo atveju Mabb, atsako už transliavimo techninės infrastruktūros ir naujos transliavimo technikos projektų rėmimą, kuris finansuojamas iš jos transliavimo mokesčio dalies. Remdamasi šiuo teisiniu pagrindu Mabb, kaip minėta pirmiau, priėmė DVB-T įstatus ir sudarė Perėjimo susitarimą su visuomeniniais transliuotojais ir privačių transliuotojų grupėmis ProSiebenSat.1 ir RTL.

(20)

Pasak Vokietijos, pagrindiniai rėmimo tikslai yra užtikrinti pliuralistinę žiniasklaidos įvairovę vis glaudesnėje aplinkoje, užtikrinti skaitmeninių perdavimo būdų infrastruktūros konkurenciją, veiksmingai naudoti dažnius ir plėtoti naujas paslaugas.

(21)

Mabb sudarė sutartis su privačių transliuotojų grupėmis ProSiebenSat.1 ir RTL, kuriose nustatomi pagrindiniai rėmimo punktai (33):

(22)

Vokietijos teigimu, subsidijos sudaro maždaug trečdalį sumos, kurią transliuotojų grupės turi sumokėti tinklo operatoriui už perdavimą. Parama yra apskaičiuota taip, kad abi transliuotojų grupės turėtų sumokėti tinklo operatoriui už tankintuvą tokio paties dydžio mokestį kaip pirmiau už analoginį kanalą. Trečdalio skaitmeninio perdavimo išlaidų finansavimu atsižvelgiama į faktą, kad tankintuvo perdavimas yra 50 % brangesnis nei analoginio kanalo perdavimas. Komisija pažymi, kad reikia atsižvelgti į tai, kad tankintuvo perdavimo pajėgumai yra keturis kartus didesni nei analoginio kanalo – tai reiškia, kad jie apima keturis, o ne vieną programos kanalą.

(23)

Mabb sudarė panašaus turinio sutartis su FAB ir BBC World, kurios iki perėjimo prie skaitmeninės antžeminės televizijos taip pat transliavo analoginiu antžeminiu būdu ir todėl turėjo teisę į programos kanalą DVB-T tinkle (35). Šiems transliuotojams Mabb taip pat subsidijuoja transliavimo išlaidas penkerius metus. Subsidija sudaro trečdalį tinklo operatoriui mokėtinos sumos. Paramos suma apskaičiuojama pagal tinklo operatoriaus pateiktą sąskaitą. Vis dėlto paramos suma sudaro daugiausia 68 167 EUR kasmet.

(24)

Su transliuotojais, iki perėjimo prie skaitmeninės antžeminės televizijos netransliavusiais antžeminiu būdu, pvz., su Eurosport, Viva plus ir DSF, Mabb sudarė kitokią sutartį (36). Šiems transliuotojams buvo skirti keturi programų kanalai tik vieneriems metams nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d. Per tą laikotarpį Mabb suteikė kiekvienam transliuotojui po 65 000 EUR subsidiją. Jei tinklo operatoriui perdavimo išlaidos mažėja, o todėl mažėja ir mokesčiai, kuriuos transliuotojai turi sumokėti operatoriui, paramos suma atitinkamai sumažinama. Subsidijos padidinimas nenumatytas. Po antrojo Mabb paskelbto konkurso 2004 m. balandžio 16 d. DVB-T transliuotojų licencijos ir parama jiems buvo pratęsta iki penkerių metų.

(25)

Savo pastabose dėl sprendimo pradėti procedūrą Vokietijos Federacinė Vyriausybė nurodė, kad minėtų privačių transliuotojų programų kanalams šiuo metu teikiama apie 60 000 EUR subsidija kasmet. Abiejų transliuotojų grupių RTL ir ProSiebenSat.1 atveju tai atitinka bendrą metinę apie 240 000 EUR paramą kiekvienai transliuotojų grupei. Vis dėlto atsakydama į vėlesnį prašymą pateikti informacijos, Vokietijos Federacinė Vyriausybė šiuos duomenis ištaisė. Valstybės finansavimas faktiškai atitinka sutartyse nustatytas sumas atskiriems transliuotojams. 2004 m. – pirmaisiais metais, kai parama buvo teikiama visus metus, Mabb suteikė privatiems transliuotojams tokią finansinę paramą: 330 000 EUR – ProSiebenSat.1 grupei, 265 000 EUR – RTL grupei, po 68 167 EUR – FAB ir BBC World ir po 65 000 EUR – DSF, Eurosport ir Viva Plus. Remiantis šia informacija, visa Mabb privatiems transliuotojams suteikta paramos suma sudaro apie 4 mln. EUR. Mabb jau išmokėjo maždaug pusę šios sumos.

(26)

Iš Mabb ir atitinkamų transliuotojų susitarimų paaiškėja, kad transliuotojai tinklo operatoriui moka mokestį už jų programų perdavimą DVB-T tinklu. Remiantis pirmaisiais Mabb paskelbtais konkursais (A.6) dėl programų kanalų, šių mokesčių dydį nustato RegTP  (37). Pagal 2004 m. birželio 22 d. Vokietijos telekomunikacijų įstatymą (toliau – TKG) vis dėlto turi būti nustatyta, kad tinklo operatorius turi didelę įtaką rinkai ir tik tada RegTP gali imtis mokesčio reguliavimo priemonių (10–13 TKG straipsniai). Vis dėlto iki šiol RegTP neapibrėžė rinkos ir todėl dar nenustatė didelės įtakos rinkai, dėl kurios reikėtų reguliuoti mokesčių dydį.

(27)

Nustačius didelę tinklo operatoriaus įtaką rinkai, mokestis turi būti reguliuojamas pagal TKG 30–33 straipsnius, laikantis veiksmingų paslaugų išlaidų principo. T-Systems tvirtinimu, ji taiko šį mokesčio reguliavimo principą, net jei tam nėra teisinio įpareigojimo.

(28)

Mabb finansuoja privačių transliuotojų perdavimo išlaidų subsidijas iš savo biudžeto. Didžiausią Mabb biudžeto dalį sudaro du procentai licencijos mokesčio, kurį moka transliuotojai Berlyne ir Brandenburge, pajamų (pagal Valstybinės transliavimo sutarties 40 str. ir Valstybinės žiniasklaidos sutarties 15 str.).

(29)

Mabb teikia pirmiau nurodytą paramą tik privatiems transliuotojams. Visuomeniniai transliuotojai finansuoja savo DVB-T perdavimo išlaidas iš pajamų, gaunamų už licencijos mokesčius. Remiantis KEF ataskaitomis, 2001–2004 m. ARD sumokėjo už DVB-T šalyje iš viso 43,9 mln. EUR, o ZDF – 35,6 mln. EUR (38). Regioninis suskirstymas KEF ataskaitose nepateikiamas. Vis dėlto reikia atsižvelgti į tai, kad didelė dalis lėšų DVB-T perdavimui Berlyne ir Brandenburge buvo suteikta todėl, kad tai buvo pirmasis ir tuo metu ilgiausiai besitęsiantis DVB-T projektas Vokietijoje. Berlyne ir Brandenburge DVB-T perdavimas pradėtas 2002 m. lapkričio 1 d., o Šiaurės Reine-Vestfalijoje – tik 2004 m. gegužės 24 d., Reino-Maino regione ir Šiaurės Vokietijoje – 2004 m. antroje pusėje.

(30)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija pirmiausia nurodė, kad aprašyta priemonė atitinka visus EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus ir todėl ji yra vertintina kaip valstybės pagalba. Ypač Komisija išskyrė dvi galimų naudos gavėjų rūšis, t. y. privačius transliuotojus kaip tiesioginius naudos gavėjus ir T-Systems tinklo operatorių kaip netiesioginį naudos gavėją.

(31)

Be to, Komisija išreiškė abejones dėl pagalbos suderinamumo su EB sutartimi. Atrodo, kad pagalba neatitinka bendrajai rinkai neprieštaraujančių išimčių nei pagal EB sutarties 87 straipsnio 2 dalį, nei pagal 87 straipsnio 3 dalies 3 dalies c punktą. Kaip ypač problematišką Komisija nurodė faktą, kad pagalba žeidžia technologiško neutralumo reikalavimą. Komisija taip pat iškėlė klausimą, ar pagalbą galima vertinti kaip kompensaciją už bendros ekonominės svarbos paslaugą.

(32)

Galiausiai Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą, siekiant sudaryti galimybę Vokietijai ir suinteresuotosioms šalims pateikti savo pastabas dėl aprašytos priemonės ir kad Komisija galėtų gauti svarbios informacijos.

(33)

NSAB pateikė dvi pastabas, kuriose ji iš esmės pritarė sprendime pradėti procedūrą Komisijos išdėstytiems vertinimams. Konkrečiai NSAB yra nuomonės, kad priemonei, kurios atveju kalbama apie valstybės pagalbą, negalima taikyti išimties nuostatų. NSAB pabrėžė, kad priemonė nėra technologiškai neutrali ir neigiamą konkurencijos poveikį kabelinio ir palydovinio tinklo operatoriams, kurį sukėlė netiesioginis T-Systems palaikymas.

(34)

ProSiebenSat.1 pabrėžia paramos svarbą siekiant sėkmingai pereiti prie skaitmeninės televizijos žvelgiant iš įmonės pozicijų. Nesant paramos, ProSiebenSat.1 būtų svarsčiusi, ar atsisakyti antžeminio perdavimo Berlyne ir Brandenburge negaunant kompensacijos. Be to, pereinant yra rizikos, kad antžeminė aprėptis staiga sumažės ir tai padarys neigiamą poveikį privačių transliuotojų finansavimui iš reklamos pajamų. ProSiebenSat.1 taip pat nurodo, kad, siekiant pakankamo paslaugų naudotojų pritarimo, didelės privačių transliuotojų grupės dalyvavimas perėjime prie skaitmeninės antžeminės televizijos buvo reikalingas šalia visuomeninių transliuotojų. Be to, ProSiebenSat.1 nurodo, kad dėl paramos gauta nauda buvo perduota toliau mokant perdavimo mokestį tinklo operatoriui T-Systems. Galiausiai ProSiebenSat.1 nurodo, kad Mabb parama mažina visuomeninių transliuotojų, kurie už DVB-T įdiegimą gaudavo didelę mokesčių dalį, konkurencijos pranašumus.

(35)

ECCA iš esmės pritarė sprendime pradėti procedūrą Komisijos išdėstytam vertinimui. ECCA pabrėžia, kad aprašyta priemonė yra nenaudinga operatoriams, kurie atlieka perdavimą kitais būdais, priklausančiais tik nuo kapitalo rinkos.

(36)

ESOA taip pat pritaria sprendime pradėti procedūrą Komisijos išdėstytam vertinimui, kad aprašyta priemonė yra su EB sutartimi nesuderinama valstybės pagalba. ESOA taip pat nurodo, kad daugeliu atžvilgių palydovinis transliavimas yra pigesnis ir labiau rinkai pritaikytas perdavimo būdas nei skaitmeninis antžeminis transliavimas.

(37)

DGAT savo pastabose abejoja, ar Mabb suteiktos finansinės lėšos yra pagalba. DTAG nurodo, kad T-Systems negalima vertinti kaip netiesioginio naudos gavėjo. Už DVB-T perdavimą T-Systems gauna rinką atitinkantį atlygį ir jai atviro skaidraus konkurso tvarka buvo skirti dažniai. Be to, paramą reikia vertinti kaip kompensaciją privatiems transliuotojams už bendros ekonominės svarbos paslaugų teikimą. Privatūs transliuotojai atsisakė analoginio antžeminio perdavimo ir perėjo prie DVB-T perdavimo. Todėl atmetamas netiesioginės pagalbos T-Systems buvimas. Galiausiai DTAG neigia, kad buvo iškraipyta konkurencija tarp antžeminio, kabelinio ir palydovinio transliavimo operatorių, kadangi paslaugos naudotojo požiūriu šie trys perdavimo būdai vienas kito nepakeičia.

(38)

Komisija pažymi, kad kitos suinteresuotosios šalys pateikė pastabas praėjus mėnesiui nuo numatyto termino, nors nebuvo pateikusios prašymo atidėti terminą. Vis dėlto kadangi šios pastabos padėjo susidaryti išsamesnį vaizdą apie priemonės formą ir poveikį, į jas bus atsižvelgta siekiant kuo didesnio skaidrumo. Visos pastabos ir informacija buvo perduota Vokietijai, kad ji galėtų pateikti savo pastabas.

(39)

Vokietijos kabelinių tinklų asociacija (der Deutsche Kabelverband) savo pastabose nurodė, kad priemonė yra vienpusis DVB-T rėmimas skiriant valstybės lėšų, dėl kurio smarkiai iškraipoma konkurencija tarp tinklo infrastruktūrų. DVB-T tinklas kuriamas nesant ekonominės rizikos tinklo operatoriui, kadangi privačių transliuotojų dalyvavimas buvo užtikrintas teikiant jiems finansinę paramą. Be to, Vokietijos kabelinių tinklų asociacija nurodė, kad nei RegTP konkurso dėl DVB-T tinklo, nei Mabb konkurso dėl transliavimo licencijų negalima vertinti kaip atviro ir skaidraus. Asociacija taip pat abejoja, kad parama buvo reikalinga, kadangi rinkos dalyviai buvo suinteresuoti perėjimu ir teikiamai paramai buvo alternatyvų. Galiausiai asociacija nurodo, kad paramą teikti nėra tinkama, kadangi parama nebuvo apskaičiuota atsižvelgiant į faktines transliuotojų išlaidas.

(40)

Panašią nuomonę išreiškė ANGA, kuri taip pat nurodė nepakankamą konkurso rezultato skaidrumą tinklo veikimo ir transliavimo licencijų lygiu. Taip pat nurodoma, kad tinklo operatoriai ir transliuotojai buvo suinteresuoti pereiti prie skaitmeninio antžeminio transliavimo. Be to, ANGA pabrėžia, kad buvo siekiama DVB-T ir kabelinio transliavimo konkurencijos ir prieštarauja argumentams, kad DVB-T būtų pateisinama siekiant užtikrinti nuomonių įvairovę arba dėl socialinių politinių priežasčių. Galiausiai ANGA argumentuoja, kad mokesčio nustatymas klientams galėjo būti alternatyva paramai.

(41)

Kabel BW pastebi, kad Mabb suteikta parama DVB-T iškraipė konkurenciją palydovinių ir kabelinių paslaugų teikėjų nenaudai. Remdamasi analitiniu išlaidų modeliu Kabel BW bando įrodyti, kad nereikėjo teikti paramos DVB-T tinklui Berlyne ir Brandenburge, kadangi tinklo operatorių mokesčių būtų užtekę padengti skaitmeninio antžeminio perdavimo išlaidas. Kabel BW daro išvadą, kad kompensacija Mabb teikiamos paramos forma buvo nereikalinga, net jei DVB-T tinklo plėtra būtų traktuojama kaip bendros ekonominės svarbos paslauga.

(42)

Atsakydama į sprendimą pradėti procedūrą Vokietija laikosi nuomonės, kad Mabb suteiktos lėšos nėra valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Pirma, pagalba buvo suteikta ne iš valstybės lėšų, kadangi šių lėšų nekontroliuoja valstybė, o Mabb gali laisvai priimti sprendimą dėl jų panaudojimo. Antra, pagalba nebuvo skirta konkretiems naudos gavėjams. Taip nebuvo nei privačių transliuotojų kaip tiesioginių naudos gavėjų, nei tinklo operatorių kaip netiesioginių naudos gavėjų atveju, kadangi pagalba atitinkamoms įmonėms buvo suteikta po atviro ir skaidraus konkurso. Todėl naudos gavėjas nėra konkreti įmonė. Trečia, Vokietija nurodo, kad parama neiškraipo konkurencijos. Transliuotojų atžvilgiu, perėjimas prie skaitmeninio transliavimo padidino konkurenciją, kadangi atsirado pajėgumų papildomiems programų kanalams. Tinklo operatorių atžvilgiu, nėra pakankamo skirtingų transliavimo būdų pakeičiamumo, o tai yra reikiama konkurencijos iškraipymo sąlyga.

(43)

Jei Komisija priskirtų šią priemonę valstybės pagalbai, Vokietijos Federacinė Vyriausybė ginčytųsi dėl jos suderinamumo su EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, 87 straipsnio 3 dalies d punktu arba EB sutarties 86 straipsnio 2 dalimi.

(44)

Pagal 87 straipsnio 3 dalies c punktą priemonė prisideda prie transliavimo sektoriaus plėtros, kadangi DVB-T suteikia galimybę perduoti daugiau televizijos programų ir skatina naujų paslaugų, pvz., interaktyvios televizijos paslaugų arba judriojo ir nešiojamo priėmimo plėtrą. Be to, priemonė skatina žiniasklaidos įvairovę, skirtingų skaitmeninio perdavimo būdų konkurenciją ir veiksmingą dažnių naudojimą. Vokietija taip pat teigia, kad tokia parama yra reikalinga ir tinkama, kadangi vien tik rinkos jėgų nebūtų pakakę siekiant sėkmingai pereiti prie skaitmeninio antžeminio transliavimo ir kadangi parama yra palyginti nedidelė skatinamoji priemonė.

(45)

Remdamasi EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies d punktu, Vokietija argumentuoja, kad esama priemonė yra pateisinama kaip pagalba kultūrai remti. Parama padeda plėtoti pliuralistinę transliavimo sistemą ir todėl patenka į valstybių narių kultūrinę kompetenciją.

(46)

Galiausiai Vokietija argumentuoja, kad televizijos programų transliavimas DVB-T yra bendros ekonominės svarbos paslauga ir pagalbą galima suteikti pagal EB sutarties 86 straipsnio 2 dalį. Sutartyse su Mabb dėl pajėgumų skyrimo ir paramos teikimo, privatūs transliuotojai yra įpareigoti „dalyvauti perėjime prie skaitmeninio transliavimo ir transliuoti programas skaitmeniniu antžeminiu būdu“. Negaudami paramos, privatūs transliuotojai nebūtų pasirengę transliuoti DVB-T tinklu, todėl būtų kilęs pavojus šiam perdavimo būdui, o jo išlikimas yra bendras interesas.

(47)

Atsakydama į suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas Vokietija nurodo, kad infrastruktūros reguliavimas pagal 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (39) paprastai yra grindžiamas skirtingomis kabelinio, palydovinio ir antžeminio transliavimo rinkomis. Be to, tinklų operatoriai iki šiol nepateikė įrodymo, kad perėjimas prie skaitmeninio transliavimo Berlyne ir Brandenburge buvo konkrečiai nenaudingas kabeliniam ir palydoviniam transliavimui. Iki šiol nė vienas transliuotojas nenutraukė palydovinio transliavimo dėl to, kad Mabb remia perėjimą prie DVB-T. Kita vertus Vokietijos Federacinė Vyriausybė nurodo, kad šia priemone ji tikisi pasiekti „gyvybingą infrastruktūrinę konkurenciją“, kurios poveikis, kaip ir transliavimo sektoriaus atveju, turėtų būti teigiamas.

(48)

Atsakydama į kitas suinteresuotųjų šalių pastabas Vokietija atmeta abejones dėl dažnių skyrimo procedūros atvirumo ir skaidrumo. Taip pat Vokietija abejoja, ar kabelinio tinklo operatorių pateikti duomenys apie klientų skaičių įrodo, kad kabelinio tinklo transliuotojams buvo padarytas neigiamas konkurencijos poveikis pradėjus transliuoti DVB-T tinklu. Vokietija pabrėžia tvirtą kabelinio tinklo operatorių konkurencinę padėtį.

(49)

Komisija patikrino, ar priemonę reikia vertinti kaip valstybės pagalbą pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatoma, kad: „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.“.

(50)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija nustatė, kad valstybės skirtos arba įsteigtos privačios arba valstybinės įmonės suteikta parama taip pat patenka į EB sutarties 87 straipsnio 1 dalies taikymo sritį (40). Toliau teigiama, kad Mabb galima laikyti tokia valstybės skirta arba įsteigta valstybine įmone, kuri atlieka savo valstybinę funkciją ir kurios suteiktą finansinę paramą reikia laikyti valstybiniais ištekliais pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį (41).

(51)

Vokietija į tai atsakė, kad priemonė tik tada laikoma valstybiniais ištekliais, jei ji finansuojama iš valstybės biudžeto. Kadangi šiuo atveju parama nėra finansuojama iš Berlyno ir Brandenburgo federacinių žemių biudžetų, o iš surenkamo mokesčio, parama nėra skiriama iš valstybinių išteklių. Be to, Mabb, nuo valstybės nepriklausoma organizacija, sprendžia savo nuožiūra, kokių konkrečių priemonių reikia siekiant skatinti perėjimą prie skaitmeninio transliavimo. Taigi tiesioginės valstybės įtakos nėra.

(52)

Komisijos požiūriu, Mabb suteikta parama buvo netiesiogiai suteikta iš valstybinių išteklių ir todėl priskirtina valstybei. Skiriamos lėšos finansuojamos iš Mabb biudžeto. Nepriklausomai nuo to, ar Vokietijos licencijos mokestis, kuris patenka į Mabb biudžetą, yra valstybiniai ištekliai, šie pinigai nuo jų patekimo į Mabb biudžetą laikomi valstybiniais ištekliais. Faktas, kad šie pinigai surenkami iš privačių asmenų, kaip teigia Vokietija, jokiu būdu neprieštarauja tvirtinimui, kad Mabb biudžeto ištekliai yra valstybiniai ištekliai. Atitinkamai iš privačių asmenų surinkti mokesčiai tampa valstybiniais ištekliais, jei mokesčius nustato ir renka valstybė. Dėl skiriamos paramos Mabb susidariusios išlaidos vienareikšmiškai yra našta Mabb biudžetui.

(53)

Be to, Mabb yra Berlyno ir Brandenburgo Valstybine žiniasklaidos sutartimi įkurta valstybinė įstaiga. Sutartimi nustatoma Mabb organizacinė struktūra ir priskiriama Mabb platus valstybinių užduočių spektras transliavimo ir dažnių valdymo srityje. Be to, Brandenburgo žemės vyriausybė ir Berlyno senatas atlieka Mabb teisinę priežiūrą (42), o metinį biudžetą tikrina Berlyno žemės audito rūmai (43). Šiuo atveju svarbi valstybės užduotis yra nustatyta Valstybinėje žiniasklaidos sutartyje ir Valstybinėje transliavimo sutartyje ir yra aprašyta kaip transliavimo techninės infrastruktūros ir naujos transliavimo perdavimo technologijos projektų rėmimas (44). Konkrečiai dėl perėjimo prie skaitmeninės televizijos Valstybinėje žiniasklaidos sutartyje Mabb įmonei priskiriama užduotis vykdyti perėjimo prie skaitmeninės televizijos priežiūrą ir, jei būtina, priimti įstatus, kuriuose būtų nustatytos reikiamos priemonės (45). Mabb turi teisę nustatyti specialias skaitmeninių antžeminių dažnių skyrimo taisykles. Ji taip pat gali sudaryti sutartis, kuriose nustatoma skaitmeninių technologijų ir visos pasiūlos plėtra (46). Mabb veikė remdamasi Valstybinės žiniasklaidos sutarties nuostatomis, kai ji 2001 m. liepos 9 d. priėmė DVB-T įstatus, 2002 m. vasario 13 d. su keletu antžeminių transliuotojų sudarė Perėjimo susitarimą, o 2003 m. sudarė susitarimus su atskirais privačiais transliuotojais dėl DVB-T licencijų ir atitinkamos paramos. Todėl Komisija yra nuomonės, kad minima priemonė yra priskirtina valstybei.

(54)

Galiausiai pagal Bendrijos teisę yra neleistina, kad valstybės pagalbos taisyklės būtų apeinamos įkūrus nepriklausomas įmones, kurioms perduodamas pagalbos skirstymas (47). Nors pagal Valstybinę žiniasklaidos sutartį suteikiamas tam tikras nepriklausomumas, Mabb priskirtos valstybės užduotys yra aiškiai apibrėžtos ir ji negali skirstyti biudžeto lėšų savo nuožiūra. Mabb įmonei suteiktas nepriklausomumas netrukdo tam, kad jos veikla ir pirmiausia finansinių lėšų panaudojimas priklausytų ne tik nuo ekonominių, bet ir nuo politinių sprendimų. Šiuo konkrečiu atveju ekonominių svarstymų trūksta dėl to, kad parama teikiama negrąžinamų subsidijų forma nesant tiesioginės naudos Mabb įmonei.

(55)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija laikėsi nuomonės, kad priemonė naudinga dviems gavėjų grupėms – privatiems transliuotojams kaip tiesioginiams gavėjams ir DVB-T tinklų T-Systems operatoriui kaip netiesioginiams gavėjui.

(56)

Transliuotojų lygmeniu Mabb įmonės suteikiama subsidija penkerių metų laikotarpiui padengiama dalis privačių transliuotojų DVB-T tinklu perdavimo išlaidų. Dėl paramos sumažėja išlaidos, kurios yra įprastų veiklos sąnaudų dalis.

(57)

Vokietijos teigimu Mabb suteiktą subsidiją reikia vertinti kaip kompensaciją transliuotojams už tai, kad jie atsisakė iki šiol turėtų analoginio antžeminio transliavimo licencijų ir todėl subsidija joms nesuteikia pranašumo. Vis dėlto tam tikri faktai šiuos argumentus paneigia.

(58)

Pirmiausia, teikiant subsidiją neatsižvelgiama į likusį skirtingą analoginio antžeminio transliavimo licencijų galiojimo laiką. Iš tikrųjų subsidija teikiama taip pat tiems programų kanalams, kurių anksčiau nebuvo antžeminiame tinkle (48) arba tiems, kurių licencija nustojo galioti dar prieš nutraukiant analoginį transliavimą 2003 m. vasario 28 d. (49) Susitarimuose su privačiais transliuotojais subsidija bet kokiu atveju išskirtinai siejama tik su perdavimo naujame DVB-T tinkle sąnaudomis, o ne su analoginio antžeminio transliavimo licencijų atsisakymu.

(59)

Antra, kadangi perėjimas buvo numatytas prieš keletą metų, Mabb galėjo apriboti analoginio antžeminio transliavimo licencijų galiojimą iki perėjimo dienos, kad išvengtų privačių transliuotojų pateiktų kompensacijos reikalavimų. Taip buvo pasielgta, pvz., Bavarijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

(60)

Trečia, privatiems transliuotojams, transliavusiems analoginiu antžeminiu tinklu, buvo suteikta – jei ne visa, tuomet bent dalinė – kompensacija, t. y. jiems buvo skirta DVB-T programų kanalų. RTL grupei ir ProSiebenSat 1 skirta daugiau DVB-T programų kanalų nei jie turėjo transliuodami analoginiu antžeminiu tinklu.

(61)

Ketvirta, kalbant apie transliavimo sąnaudas, reikia pastebėti, kad subsidija yra numatyta ne kaip laikina parama, siekiant palengvinti perėjimą lygiagretaus veikimo etapu (kuris privačių transliuotojų atveju tęsėsi tik keturis mėnesius), bet numatyta teikti penkerius metus po perėjimo. Be to, transliavimo sąnaudos programos kanalui DVB-T tinklu yra mažesnės nei transliuojant analoginiu būdu, taigi dėl perėjimo į DVB-T transliuotojai net ir be paramos programos kanalui sutaupytų lėšų.

(62)

Tinklo lygmeniu yra ženklų, rodančių, kad tinklo operatoriui T-Systems Mabb subsidija teikiamas netiesioginis pranašumas (50). Pagal Mabb ir privačių transliuotojų susitarimus – kurių viena sudėtinių dalių yra finansinė parama – T-Systems suteikiamas užtikrinimas, kad abu didieji privatūs transliuotojai Vokietijoje, kurie gauna apie 90 % visų televizijos reklamos pajamų ir kuriems tenka beveik pusė televizijos žiūrovų (51), penkerius metus galės naudotis DVB-T tinklu. Todėl garantuotas privačių Vokietijos transliuotojų dalyvavimas T-Systems yra svarbus kaip garantuotos pajamos.

(63)

Palyginti su padėtimi nesant paramos, T-Systems galėtų reikalauti iš privačių transliuotojų didesnių perdavimo mokesčių nei įprastomis rinkos sąlygomis (52) ir galbūt išvengti to, kad galutiniam paslaugų gavėjui reikėtų mokėti (abonentinį mokestį) už DVB-T paslaugą, kaip, pvz., yra Nyderlanduose ir Švedijoje. Vis dėlto neįmanoma nustatyti, kiek T-Systems renkami nereguliuojami mokesčiai viršija rinkos kainą. Todėl negalima nustatyti kainos, kurią privatūs transliuotojai būtų pasirengę mokėti negaudami pagalbos ir nustatyti, ar buvo suteikti valstybiniai ištekliai.

(64)

Vokietijos teigimu, priemonė neiškraipo konkurencijos, kadangi ji nesuteikia atrankinio pranašumo nei privatiems transliuotojams, nei tinklo operatoriui T-Systems, kadangi licencijos buvo įgytos atviro ir skaidraus konkurso būdu. Iš principo šia parama galėjo pasinaudoti kiekvienas transliuotojas arba tinklo operatorius, todėl priemonės negalima vertinti kaip atrankinės. Ypač netiesioginių naudos gavėjų atveju priemonė turi būti atrankinė, kad ją būtų galima klasifikuoti kaip pagalbą.

(65)

Komisija abejoja, ar konkursai vyko taip, kad būtų apribotas arba visai panaikintas atrankinis ekonominis Mabb subsidijos pranašumas, siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo.

(66)

Transliuotojų lygmeniu dauguma licencijų iš tikrųjų buvo išduotos be konkurso. Iš 14 DVB-T programų kanalų, kurie buvo numatyti privatiems transliuotojams ir kuriems buvo numatyta Mabb subsidija, dešimt kanalų Mabb suteikė be konkurso. Svarbiausia tiesiogiai skiriant programų kanalus buvo tai, kad atitinkami transliuotojai (RTL grupė, ProSiebenSat.1, BBC World ir FAB) jau transliavo analoginiu antžeminiu tinklu (53). Priešingai Vokietijos teigimui, šių transliuotojų atveju nebuvo konkurso, kuris būtų galėjęs panaikinti dėl Mabb suteiktos paramos atsiradusį atrankinį pranašumą.

(67)

Dėl likusio privatiems transliuotojams numatyto perdavimo pajėgumo 2002 m. gegužės 8 d.Mabb paskelbė pirmą konkursą, o 2004 m. balandžio 16 d. – antrą konkursą (54). Nors paprastai reikia teikti pirmenybę licencijų išdavimui konkurso būdu, o ne tiesioginiam išdavimui, Komisija yra nuomonės, kad dėl skirtingų priežasčių negalima manyti, kad šiuo atveju konkursas būtų apribojęs arba net panaikinęs ekonominį Mabb paramos pranašumą ir kad surengus konkursą būtų užkirstas kelias konkurencijos iškraipymui. Nei vienu konkursu nebuvo suteiktas privalomas įsipareigojimas, kad Mabb subsidijuos perdavimo išlaidas. Pirmame konkurse buvo aiškiai išdėstyta, kad parama priklausys nuo skirtingų su tinklo plėtra susijusių sąlygų. Be to, konkurse nebuvo nurodytas galimas paramos dydis. Atitinkamose konkurso sąlygose tik buvo paminėta, kad metinės perdavimo išlaidos programos kanalui veikiausiai sudarys 150 000–200 000 EUR. Todėl Komisija yra nuomonės, kad abu konkursai nebuvo pakankamai skaidrūs siekiant užtikrinti, kad transliuotojų pasiūlymuose kainai pakankamai atsižvelgiama į pranašumą, atsirandantį dėl Mabb subsidijos arba kad būtų užkirstas kelias bet kokiai atrankai (55).

(68)

Tinklo lygmeniu 2002 m. liepos 10 d.RegTP pradėjo pirmąją dažnių skyrimo procedūrą aštuoniems regioniniams tankintuvams, o 2002 m. lapkričio 27 d. – antrąją procedūrą dėl nacionalinio tankintuvo (56). Komisijos nuomone, šių procedūrų neužteko siekiant panaikinti galimą Mabb suteiktą ekonominį pranašumą tinklo operatoriui T-Systems, ir todėl jos galėjo iškraipyti konkurenciją:

(69)

Tinklo lygmeniu konkurso procedūroms buvo būdingi dideli neaiškumai ir skaidrumo trūkumas, susijęs su tvirta dabartinio antžeminio tinklo operatoriaus T-Systems padėtimi. Todėl bet kuriai kitai įmonei, išskyrus dabartinį antžeminio tinklo operatorių T-Systems, buvo sudėtinga pateikti pasiūlymą eksploatuoti tinklą. Iš tikrųjų vienintelė T-Systems pateikė pasiūlymą eksploatuoti minimus tankintuvus. Atsakydama į sprendimą pradėti procedūrą, Vokietija pripažino, kad sąlygos tinklo eksploatavimo srityje ne visiškai atitinka rinkos sąlygas. Daroma nuoroda į tvirtą tinklo operatoriaus T-Systems, kaip ankstesnio telekomunikacijų monopolio perėmėjo, padėtį (57). Dėl palankesnės pradinės padėties eksploatuoti DVB-T tinklą, T-Systems pateikė pasiūlymą, kuris ne visiškai atitinka ekonominį pranašumą, atsirandantį dėl tinklo eksploatavimo. Todėl konkursus reikia vertinti kaip nepakankamus siekiant neleisti vykti priemonių atrankai ir taip užkirsti kelią konkurencijos iškraipymui.

(70)

Net jei T-Systems vykstant konkursui būtų pateikusi paraišką, kurioje atsižvelgiama į visus pareiškėjo tiesioginius ir netiesioginius ekonominius pranašumus, padėtis nebūtų pasikeitusi, nes priemonei būdingi sektoriaus pagalbos aspektai, aptariami 71–81 punktuose.

(71)

Transliuotojų lygiu priemonė iškraipo konkurenciją, kadangi subsidija padengiama perdavimo išlaidų suma nėra vienoda visiems privatiems transliuotojams. Padengiama sąnaudų dalis svyruoja nuo 28 % iki 50 % DVB-T programos kanalui (58). Atskirų privačių transliuotojų konkurencija iškraipoma taip pat dėl to, kad RTL grupei ir ProSiebenSat.1 DVB-T tinkle buvo skirta daugiau kanalų nei jie turėjo analoginiame antžeminiame tinkle. Tuo tarpu FAB ir BBC World ir toliau turi tik po vieną antžeminį programos kanalą ir todėl gauna paramą tik už šį vieną programos kanalą.

(72)

Dėl skirtingų subsidijų privatiems transliuotojams iškraipoma konkurencija, kadangi šie transliuotojai konkuruoja toje pačioje laisvai prieinamų kanalų rinkoje. Komisijos nuomone, mokama televizija ir laisvai prieinami kanalai yra atskiros rinkos (59). Rinkos yra atskiros pirmiausia dėl skirtingo prekybos santykių tarp transliuotojų ir pajamų šaltinio (pvz., abonentų arba reklamos užsakovų) pobūdžio ir dėl finansavimo skirtumų, kadangi mokama televizija pirmiausia yra finansuojama iš abonentinio mokesčio, o laisvai prieinami kanalai finansuojami iš valstybės ir (arba) reklamos pajamų (60). Šiuo atveju Mabb subsidijos gavėjai labiausiai konkuruoja dėl reklamos ir kitų komercinių pajamų, kadangi jų pajamos komercinės (61).

(73)

Nors privačių transliuotojų atveju dėl priemonės atsiranda tam tikras konkurencijos iškraipymas, atrodo, kad Mabb paramos negaunantiems valstybiniams transliuotojams neigiamo poveikio nėra. Taip yra todėl, kad valstybinių transliuotojų DVB-T perdavimas finansuojamas iš licencijos mokesčio.

(74)

Komisijos nuomone, tiriama priemonė yra atrankinė, kadangi suteikiama subsidija transliuotojams, kurie naudojasi T-Systems įdiegtu DVB-T tinklu, tuo tarpu, pvz., transliuotojai, besinaudojantys kitais perdavimo būdais, neremiami. Kaip nustatyta sprendime pradėti procedūrą, todėl šią priemonę galima laikyti „sektorine pagalba“.

(75)

Transliuotojų lygmeniu sektorinė pagalba gali padėti bendrovėms pasiekti daugiau žiūrovų ir taip padidinti savo patrauklumą reklamos užsakovams palyginti su kitomis žiniasklaidos priemonėmis. Susijungimų atveju Komisija apibrėžė „žiniasklaidos pirkimo“ („media buying“) produkto rinką, kuri apima daug skirtingų žiniasklaidos priemonių (62). „Žiniasklaidos pirkimas“ apibrėžiamas kaip laiko ir (arba) vietos pirkimas skirtingose žiniasklaidos priemonėse, įskaitant televiziją, radiją, laikraščius, žurnalus, skelbimo lentas ir internetą. Žvelgiant iš šios perspektyvos sektorinė pagalba televizijos perdavimui DVB-T tinklu gali iškraipyti konkurenciją kituose žiniasklaidos sektoriuose.

(76)

Tinklo operatorių lygmeniu priemonė iškraipo konkurenciją dvejopai. Pirma, subsidijos suteikia DVB-T tinklo operatoriui galimybę didmeninėje rinkoje imti iš transliuotojų didesnį perdavimo mokestį nei įprastomis rinkos sąlygomis. Antra – tai dar svarbiau – atrankinė parama ir „dirbtinė“ konkuruojančių perdavimo technologijų plėtra mažmeninėje rinkoje daro įtaką žiūrovų apsisprendimui pasirenkant skirtingus perdavimo būdus, ypač DVB-T, kabelinę arba palydovinę televiziją.

(77)

Dėl skirtingų perdavimo būdų pakeičiamumo kartelių ir susijungimų atveju mažmeninėje rinkoje iki šiol buvo sprendžiama atsižvelgiant į konkretų atvejį (63). Pastaruoju metu pastebima tendencija apibrėžti vieną perdavimo paslaugų rinką, neatsižvelgiant į perdavimo platformą (64). Tai atspindi DVB-T paplitimą, dėl kurio išaugo antžeminės platformos pajėgumas ir sumažėjo tokių priėmimo įrenginių kaip, pvz., palydovinių antenų arba imtuvų kainos – todėl sumažėjo „izoliavimo poveikis“ (65).

(78)

Vokietijoje visos trys perdavimo platformos siūlo daug laisvai prieinamų televizijos programų – dėl to atsiranda tam tikras pasiūlymo panašumas. DVB-T Berlyne ir Brandenburge šiuo metu siūlo 28 programų kanalus, t. y. beveik tiek, kiek analoginė kabelinė televizija (apie 34 programų kanalai), kuri yra labiausiai paplitusi perdavimo platforma Berlyne ir Brandenburge DVB-T apima visus svarbius pagal žiūrovų skaičių ir reklamos pajamas televizijos programų kanalus (66). Iš skundų, gautų iš palydovinių ir kabelinių tinklų operatorių, tampa aišku, kad platformos yra pakeičiamos.

(79)

Be to, yra empirinių duomenų apie skirtingų perdavimo būdų pakeičiamumą Berlyne ir Brandenburge, ir ypač apie DVB-T įdiegimo konkurencinį poveikį kabeliniams tinklams. Pereinant ir perėjus prie skaitmeninio transliavimo Berlyne ir Brandenburge surinkti duomenys rodo, kad po perėjimo antžeminis perdavimas įgijo tvirtesnę poziciją, o kabelinį tinklą tam tikru mastu pakeitė antžeminis perdavimas, net jei iš pradžių, t. y. pereinant prie skaitmeninio transliavimo, tendencija buvo kitokia (67). 1 grafike parodoma, kad pastaruoju metu Berlyne ir Brandenburge namų ūkių su antžeminiu televizijos programų priėmimu procentinė dalis išaugo nuo 5,3 % 2004 m. iki 11,4 % 2005 m.

(80)

Kabelinio tinklo operatoriai pateikė duomenų, rodančių, kad sutartį nutraukusių klientų skaičius („churn rate“) perėjus prie skaitmeninės televizijos žymiai išaugo (žr. 2 grafiką) (68). Remiantis apklausa, priežastys, dėl kurių klientai pasirinko DVB-T vietoj kabelinės televizijos, yra tokios: DVB-T priėmimas yra nemokamas, o už kabelinę televiziją reikia mokėti mėnesinį mokestį (69).

2   grafikas

Regioninio kabelinių tinklų operatoriaus Berlyne grynojo klientų skaičiaus pasikeitimas

(81)

Vokietijos teigimu, platformos sunkiai pakeičiamos, kadangi nė vienas transliuotojas nenutraukė perdavimo palydovu arba kabeliniais tinklais Berlyne ir Brandenburge įdiegus DVB-T. Šis argumentas vis dėlto taikomas didmeninei perdavimo rinkai, kurioje transliuotojai skirtingus perdavimo būdus iš tiesų vertina labiau kaip papildančius vienas kitą, o ne pakeičiančius. Vis dėlto reikia aiškiai skirti didmeninę rinką, kurioje transliuotojai perka perdavimo pajėgumus iš tinklo operatorių, ir mažmeninę rinką, kurioje tinklo operatoriai perduoda žiūrovams transliavimo turinį. Mažmeninėje rinkoje žiūrovai vertina skirtingus perdavimo būdus kaip pakeičiamus, o platformų pakeitimas silpnina atitinkamus tinklo operatorius, ypač kabelinių tinklų operatorius, kurių pajamos tiesiogiai mažėja gaunant mažiau pajamų iš abonentinio mokesčio.

(82)

Atsižvelgiant į būsimą DVB-T tinklo taikymą, konkurencijos iškraipymas galėtų būti didesnis nei dabartinėje rinkos struktūroje ir paveikti ne tik laisvo priėmimo televiziją, bet ir naujai atsirandančias rinkas. DVB-T gali pasiūlyti mokamos televizijos paslaugas, kaip rodo plėtra kitose valstybėse narėse (70). Transliavimo perdavimą galima derinti su telekomunikacijos paslaugų teikimu tik įdiegus DVB-T tinklą.

(83)

Galiausiai Vokietija nurodė, kad vienas iš priemonės tikslų yra konkurencijos tarp skirtingų televizijos perdavimo infrastruktūrų, būtent kabelinio, palydovinio ir antžeminio perdavimo, skatinimas. Atsižvelgiant į tai, priemonė išplečia paslaugų naudotojų pasirinkimo galimybes ir neleidžia kabelinių tinklų operatoriams didelėse Berlyno ir Brandenburgo dalyse tapti monopolistais. Šioje vietoje nesiremdama šių argumentų pagrįstumu (71), Komisija pažymi, kad taip Vokietija tartum pripažįsta, kad tarp skirtingų transliavimo perdavimo platformų yra tam tikra konkurencija.

(84)

Komisijos teigimu, priemonė daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Privatūs transliuotojai kaip, pvz., RTL grupė ir ProSiebenSat.1 veikia tarptautinėje televizijos reklamos ir filmų teisių rinkoje, kurioje jie konkuruoja su kitais transliuotojais ir telekomunikacijų bendrovėmis. Antžeminio tinklo operatoriai kaip, pvz., Vokietijos telekomo pavaldžioji įmonė T-Systems konkuruoja su kabelinių tinklų operatoriais ir žiniasklaidos koncernais kaip, pvz., UPC (Liberty Media), palydovinio tinklo operatoriais kaip, pvz., SES Astra, NSAB, Eutelsat ir kitais, kurie teikia paslaugas infrastruktūros paslaugas transliuotojams. Tie patys tarptautinėje rinkoje veikiantys operatoriai mažmeninėje perdavimo rinkoje konkuruoja dėl žiūrovų.

(85)

Dėl analoginio transliavimo perėjimo prie skaitmeninio transliavimo („perėjimas prie skaitmeninio transliavimo“) atsiranda didelių pranašumų – efektyvesnis dažnių naudojimas ir didesnės perdavimo galimybės. Dėl to atsiranda naujų ir geresnių paslaugų ir didesnis pasirinkimas vartotojams.

(86)

Komisija aktyviai remia perėjimą prie skaitmeninio transliavimo ir jo pranašumus pabrėžė el. Europa veiksmų plane ir dviejuose komunikatuose, susijusiuose su perėjimu prie skaitmeninio transliavimo (72). Komunikate „i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti“ (73) Komisija pabrėžė, kad iki 2012 m. planuojamas analoginės antžeminės televizijos transliavimo nutraukimas palengvins naudojimąsi dažnių spektru. Valstybiniu reguliavimu tam tikri skaitmeninio perdavimo būdai, pvz., kabeline, palydovine, antžemine arba DSL televizija neturėtų būti nei diskriminuojami, nei jiems teikiamas pranašumas, t. y. reikia laikytis technologinio neutralumo principo. Pagal Pagrindų direktyvą, tai neturi trukdyti valstybėms narėms imtis suderintų veiksmų siekiant skatinti konkrečias paslaugas, pvz., skaitmeninės televizijos transliavimo technologijas kaip priemonę, skirtą didinti spektro efektyvumą (74). Tai reiškia, kad iš esmės kiekvienas tinklas turėtų konkuruoti savo jėgomis, bet galima įžvelgti kišimąsi siekiant panaikinti su konkrečiu tinklu susijusį rinkos nepakankamumą. Galiausiai rinkoje turėtų įsitvirtinti vartotojams naudingiausi tinklai.

(87)

Komisija pripažįsta, kad perėjimas prie skaitmeninės televizijos tam tikromis aplinkybėmis gali užsitęsti, jei procesas priklausys tik nuo rinkos jėgų. Todėl ji iš esmės neabejoja dėl valstybės kišimosi šioje srityje. Valdžios institucijos turi skirtingas galimybes, kad palengvintų ir remtų perėjimą prie skaitmeninės televizijos, pavyzdžiui, reguliavimo priemones, finansinę paramą arba informacines kampanijas. Naujausiame Valstybės pagalbos veiksmų plane Komisija paaiškina savo bendrą valstybės paramos remti tvarų augimą, konkurencingumą ir socialinę sanglaudą strategiją. Ji pabrėžia, kad valstybės narės gali teikti valstybės pagalbą siekdamos panaikinti konkretų rinkos nepakankamumą arba užtikrinti socialinę arba regioninę sanglaudą. Tokiais atvejais vis dėlto reikia parodyti, kad pagalba yra tinkama priemonė spręsti problemą, kad ji yra apribota iki būtino minimumo ir neleistinai neiškraipo konkurencijos (75).

(88)

Yra bendrai pripažinta, kad perėjimą prie skaitmeninės televizijos gali paveikti tam tikros rinkos nepakankamumo rūšys. Be to, yra pavojus, kad skaitmeninės televizijos pranašumai gali būti naudingi ne visiems gyventojams (socialinės sanglaudos problema). Ši problema aktualiausia antžeminei televizijai, kadangi antžeminės televizijos tinklo pajėgumas yra palyginti nedidelis ir iki šiol daugelyje valstybių narių buvo naudojamas įvykdyti įsipareigojimus dėl universaliosios aprėpties. Kaip išsamiau paaiškinama 100–104 punktuose, rinkos nepakankamumas atsiranda, pavyzdžiui, tada, kai rinkos dalyviai nėra pasirengę susitarti dėl bendro perėjimo prie skaitmeninės televizijos tvarkaraščio, kadangi jie laukia, kol pirmąjį žingsnį žengs kiti (koordinavimo problema) arba rinkos dalyviai neatsižvelgia į teigiamą perėjimo prie skaitmeninės televizijos poveikį visuomenei, kadangi neturi tam tinkamos paskatos (teigiamų išorės veiksnių).

(89)

Atsižvelgdamos į socialinę sanglaudą, valstybės narės norės užtikrinti, kad nutraukus analoginės televizijos transliavimą visi gyventojai turės prieigą prie skaitmeninės televizijos. Kadangi dėl perėjimo prie skaitmeninės televizijos atsiranda tam tikrų išlaidų ir dėl jo turi pasikeisti įpročiai, valstybės narės tam tikromis aplinkybėmis norėtų padėti tam tikroms visuomenės grupėms, pvz., vyresniems žmonėms, mažiau pajamų gaunantiems namų ūkiams arba žmonėms atokiuose regionuose. Yra pavojus, kad nutraukus analoginį transliavimą tam tikrose teritorijose bus nutrauktas kai kurių regioninės ir vietinės televizijos programų transliavimas, o Šiaurės Europoje televizijos programų transliavimas bus visai nutrauktas. Todėl valstybės narės gali imtis priemonių, kurios užtikrintų, kad ir toliau visose geografinėse teritorijose būtų tinkamai transliuojamos televizijos programos. Vis dėlto, kaip nurodyta toliau, šie svarstymai nepateisina esamu atveju suteiktos pagalbos.

(90)

Šiuo atveju dėl valstybės pagalbos buvimo neabejojama taikant Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimo Altmark byloje kriterijus (76). Nė vienas iš keturių kriterijų (bendros ekonominės svarbos paslaugų apibrėžimas ir teikimas, kompensavimo parametrų išankstinis nustatymas, kompensacijos permokos nebuvimas ir efektyvaus paslaugų teikėjo pasirinkimas) nėra įgyvendinamas. Vis dėlto Vokietijos Federacinė Vyriausybė nurodė pagalbos suderinamumą pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą ir 86 straipsnio 2 dalį.

(91)

Savo nuomonėje dėl sprendimo pradėti procedūrą Vokietija nurodo, kad priemonė yra suderinama su EB sutartimi, kadangi neprieštarauja Bendrijos interesui ir ypač veiksmų planui el. Europa 2005 m. ir komunikatams dėl perėjimo (77).

(92)

Komisija pažymi, kad Vokietijos cituojamuose dokumentuose skatinamas transliavimo skaitmenizavimas apskritai, tačiau juose nepateikiama jokio universalaus pateisinimo, kodėl reikėtų remti tik antžeminio transliavimo skaitmenizavimą, o ne kitus transliavimo būdus. Faktas, kad priemone remiamas naujos technologijos įdiegimas, dar nereiškia, kad ją galima klasifikuoti kaip Bendrijos interesą.

(93)

Vokietijos teigimu, pagalba skatinama tam tikros ekonominės veiklos rūšies – būtent transliavimo sektoriaus, kuriam yra naudingas perdavimo platformos skaitmenizavimas – plėtra. Ekonominę veiklą, kuriai skiriama pagalba, konkrečiau galima įvardyti kaip „antžeminių televizijos signalų perėjimą prie skaitmeninio perdavimo“.

(94)

Siekdama įvertinti pagalbos reikalingumą ir proporcingumą, Komisija patikrino, ar šioje ekonominėje veikloje galima nustatyti rinkos nepakankamumą. Atsižvelgiama į kelias rinkos nepakankamumo rūšis.

(95)

Pirma, skaitmeninio antžeminio transliavimo plėtrą gali sutrukdyti rinkos dalyvių koordinavimo problemos. Kadangi dažnių spektro nepakanka lygiagrečiai perduoti analoginius ir skaitmeninius televizijos signalus („simulcasting“), visi rinkos dalyviai turi susitarti dėl tvarkaraščio, siekiant kuo trumpesnio perėjimo laikotarpio.

(96)

Antra, perėjimas gali turėti teigiamų išorės veiksnių dėl geresnio dažnių spektro panaudojimo: didesnės programų kanalų ir paslaugų pasiūlos socialinė nauda tam tikromis aplinkybėmis yra didesnė nei privati perėjimo nauda dabartiniams transliuotojams, kadangi yra rizika, kad sustiprės konkurencija dėl žiūrovų ir reklamos. Todėl transliuotojai galėtų nesutikti pereiti prie skaitmeninės televizijos.

(97)

Trečia, įtakos rinkoje buvimas gali sutrukdyti užtikrinti, kad operatorių konkurencija būtų visiškai naudinga rinkai ir, konkrečiai šiuo atveju, kad transliavimo perdavimo skaitmenizavimas pasiekiamas tik dėl rinkos jėgų.

(98)

Ketvirta, kadangi į infrastruktūrą investuoja ne transliuotojai, tinklo operatoriams kyla pavojus, kad privatūs transliuotojai pasitrauks iš antžeminio perdavimo. Iš tiesų Vokietija pareiškė, kad analoginio antžeminio perdavimo svarba vis mažėja, o transliuotojai svarsto galimybę visiškai atsisakyti šios platformos.

(99)

Penkta, naujovėms ir naujų paslaugų plėtrai šioje rinkoje gali pakenkti neaiškumai.

(100)

Atsižvelgiant į šiuos punktus pirmiausia reikia patikrinti, ar tai yra tikras rinkos nepakankamumas, kuris trukdo veiksmingai ekonomiškai funkcionuoti rinkai, antra, ar valstybės pagalba yra tinkama priemonė panaikinti rinkos nepakankamumą ir trečia, ar pagalba neviršija būtino minimumo. Tik išpildžius šias tris sąlygas pagalba atitinka būtinumo ir proporcingumo kriterijus – kriterijus suteikti pagalbą pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą.

(101)

Komisija pripažįsta, kad rinkos dalyvių koordinavimo problemą iš esmės galima vertinti kaip rinkos nepakankamumą. Problema atsiranda tada, kai transliuotojai turi susitarti dėl bendrų datų nutraukti analoginį ir pereiti prie skaitmeninio transliavimo, kad išvengtų dažnių trūkumo ir lygiagretaus perdavimo sąnaudos būtų kuo mažesnės. Paslaugų gavėjai pereis prie skaitmeninės platformos tik tada, kai ji galės transliuoti atitinkamą kiekį programų. Todėl kai kurie transliuotojai gali norėti pereiti prie skaitmeninio transliavimo tik tada, kai tai bus padarę kiti transliuotojai. Nesant koordinavimo dėl tokios padėties perėjimas gali užtrukti. Todėl siekiama, kad lygiagretaus veikimo etapas būtų kuo trumpesnis, o transliuotojai pereitų prie skaitmeninio transliavimo tuo pat metu.

(102)

Vis dėlto atrodo, kad valstybės pagalba siekiant sumažinti perėjimo sąnaudas nėra tinkama priemonė spręsti šią problemą. Dažnių spektras transliuotojams nepriklauso – jie tik naudojasi dažniais pagal licenciją. Analoginio antžeminio transliavimo licencijos buvo išduotos ribotam laikotarpiui. Berlyne ir Brandenburge tokia licencija buvo išduota septyneriems metams. Valdžios institucijos galėjo išspręsti koordinavimo problemą nustatydamos vienodą analoginio transliavimo licencijų galiojimo terminą (78).

(103)

Dėl spartesnio perėjimo siekiant geriau išnaudoti laisvą dažnių spektrą iš esmės galima pateisinti valstybės kišimąsi. Vis dėlto reikia patikrinti, kiek valstybės parama transliuotojų perėjimui prie skaitmeninio transliavimo yra būtina ir proporcinga šiam tikslui.

(104)

Vokietija pareiškė, kad subsidija yra reikalinga, kad privatiems transliuotojams būtų suteikta kompensacija už analoginio antžeminio perdavimo licencijų atsisakymą ir taip atlaisvinti dažnių spektrą. Kaip išsamiau nurodyta 57–61 punktuose (79), dėl tam tikrų dalykų šiuos argumentus galima paneigti. Mabb galėjo užtikrinti, kad analoginio antžeminio perdavimo licencijos galiotų tik iki perėjimo datos; be to, privatiems analoginės antžeminės televizijos transliuotojams jau buvo suteikta kompensacija išdavus DVB-T licencijas, o subsidija nebuvo numatyta arba apskaičiuota kaip kompensacinė suma.

(105)

Jei pagalba vertinama ne kaip kompensacinis mokėjimas, o kaip paskata plėtoti tam tikrą ekonominę veiklą, reikėtų nurodyti, kad apskritai DVB-T perdavimo sąnaudos yra mažesnės nei analoginio antžeminio perdavimo, ir kad DVB-T galima perduoti daugiau programų ir pasiūlyti geresnės kokybės paslaugas. Mabb pranešime nurodoma, kad privatūs transliuotojai buvo patys suinteresuoti išlaikyti antžeminę platformą kaip trečią perdavimo būdą, „siekdami ne tik sumažinti savo priklausomumą nuo perdavimo kabeliniais tinklais arba palydovu, bet ir plėtoti judrųjį ir nešiojamą naudojimą“ (80). Ypač dėl pastarojo siekio galima teigti, kad privatūs transliuotojai gali iš dalies perimti teigiamus išorės veiksnius. Be to, Vokietija nepaaiškino ir nepateikė skaičiavimų, pagrindžiančių, kad pagalba transliuotojų perėjimui prie DVB-T apribota iki būtino minimumo.

(106)

Taip pat reikia pastebėti, kad sumažėjus perdavimo sąnaudoms transliuotojams, dėl pagalbos iškraipomas dažnių skyrimo procesas. Tikslas – efektyvesnis dažnių naudojimas – turėtų būti pasiektas skiriant dažnius tokiu būdu, kuris atitinka jų ekonominę vertę, kad rinkos dalyvių sprendimams nedarytų įtakos pagalbos suteikimas.

(107)

Komisija yra nuomonės, kad šiuo atveju pagalba transliuotojų perdavimo sąnaudoms nėra tinkama priemonė siekiant greitai nutraukti analoginį antžeminį perdavimą ir atlaisvinti dažnių spektrą. Tą patį tikslą galima buvo pasiekti mažiau konkurenciją iškraipančiomis priemonėmis, pvz., atitinkamai reguliuojant transliavimo licencijų išdavimą ir galiojimą.

(108)

Vokietija nurodė, kad dar viena papildoma perdavimo platforma sustiprins transliavimo signalų perdavimo konkurenciją ir paskatins kitų platformų dabartinius operatorius pagerinti ir modernizuoti savo paslaugas.

(109)

Vis dėlto Vokietija nepateikė įtikinamų įrodymų, kad transliavimo perdavimui Berlyne ir Brandenburge neigiamą įtaką daro struktūrinės problemos arba kad DVB-T galėtų padėti pašalinti tam tikrus rinkos nelankstumus (81). Net neatsižvelgiant į antžeminį perdavimą, transliuojant kabeliniais tinklais arba palydovu yra didelis laisvai prieinamų televizijos programų pasirinkimas ir jie yra visiems prieinami. Taip pat skirtingi kabelinių tinklų operatoriai konkuruoja dėl prisijungimo prie namų ūkių. Papildoma konkurencija atsiranda dėl transliavimo plačiajuosčiu ryšiu (pvz., DSL), kuri turėtų įsitvirtinti kaip dar viena transliavimo perdavimo platforma.

(110)

Tokiomis aplinkybėmis – kai rinkoje vienu metu gali egzistuoti kelios platformos – pagalba siekiant valdyti rinką tam tikra kryptimi yra nereikalinga ir ji gali sutrukdyti alternatyvų, pvz., DSL, plėtrą. Kaip nurodyta Komisijos komunikate dėl perėjimo nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo (perėjimas prie skaitmeninio transliavimo ir analoginio transliavimo nutraukimas) (82), „iš esmės kiekvienas tinklas turėtų konkuruoti savo jėgomis“. Taip turėtų būti užtikrinta, kad atrankinė pagalba nekeltų pavojaus jau padarytoms arba būsimoms investicijoms kituose tinkluose.

(111)

Jei yra konkurencijos problema tinklo lygmeniu, pagalba tinklo operatoriui būtų buvusi skaidresnė priemonė, siekiant remti skaitmeninės antžeminės platformos plėtrą. Ar ir kokios pagalbos reikia diegiant antžeminį tinklą, buvo galima nustatyti paskelbus atvirą konkursą dėl tinklo licencijų išdavimo.

(112)

Todėl Komisija atmeta nuomonę, kad valstybės pagalba transliuotojams yra tinkama priemonė skatinti perdavimo būdų konkurenciją.

(113)

Atsižvelgiant į tinklo operatorių patiriamą riziką reikia nurodyti, kad perėjimas prie skaitmeninės televizijos Berlyne ir Brandenburge buvo pirmasis tokio pobūdžio Europoje ir todėl sėkmė nebuvo garantuota.

(114)

Patirtis įdiegiant kitas perdavimo platformas (palydovą, DSL) rodo, kad nėra jokios ypatingos priežasties daryti prielaidą, kad rinka neįveiks šios rizikos. Kai kuriose kitose federacinėse žemėse, pavyzdžiui, Hesene, DVB-T buvo įdiegtas, kai dar nebuvo aišku, kaip pavyko perėjimas Berlyne ir Brandenburge.

(115)

Reikia atsižvelgti į tai, kad DVB-T tinklas dėl naujų žiniasklaidos ir telekomunikacijos paslaugų sąveikos ir papildomo pajėgumo paskatins naujoves. Jai taip pat bus būdingi konkretūs pranašumai, pvz., nešiojamumas ir judrumas.

(116)

Interaktyvioms paslaugoms reikia turiniui skirto grįžtamojo kanalo. Palyginti su palydovine platforma, DVB-T vis dėlto neturi grįžtamojo kanalo, o tik kanalą, kuriuo signalas perduodamas galutiniam paslaugų gavėjui (83). Atsižvelgiant į tai, sąveika nėra esminis DVB-T požymis (84).

(117)

Dėl kitų paslaugų, reikia pastebėti, kad Berlyne ir Brandenburge nei pajėgumo skyrimas, nei valstybės parama nebuvo sukoncentruota į naujas žiniasklaidos arba telekomunikacijos paslaugas. Kaip pajėgumas šiuo metu yra tik vienas tankintuvas, o valstybės parama teikiama tik televizijos programoms perduoti, o ne kitoms paslaugoms teikti.

(118)

Galiausiai DVB-T technologija turi privalumą – judrųjį priėmimą. Vis dėlto tam reikalingi prietaisai sunaudoja labai daug energijos – gerokai viršija dabartinių nešiojamųjų prietaisų pajėgumą ir veiktų tik automobiliuose, traukiniuose ir laivuose (85). Be to, atliekant bandymus buvo atkreiptas dėmesys į rimtas problemas priimant DVB-T signalus transporto priemonėms judant didesniu greičiu.

(119)

DVB-T nenurodo jokios kitos vienareikšmiškai tobulesnės technologijos ir nesuteikia priežasties manyti, kad DVB-T plėtrą sutrukdytų rinkos nepakankamumas. Atvirkščiai, techninės ir ekonominės sąlygos Berlyne ir Brandenburge yra tokios, kad esamomis rinkos sąlygomis gali plėtotis keli konkuruojantys sprendimai. Todėl valstybės parama DVB-T yra nepateisinamas nukrypimas nuo technologijos neutralumo reikalavimo ir gali sutrukdyti kitų platformų, pavyzdžiui, DSL, įdiegimą, kurios, atsižvelgiant į naujoves ir technologiją, gali turėti kitų pranašumų ir savarankiškai plėtotis.

(120)

Atlikus analizę pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą buvo nustatyti du galimi rinkos nepakankamumai pereinant prie skaitmeninės antžeminės platformos: skirtingų rinkos dalyvių koordinavimo problemos, galinčios apsunkinti sklandų perėjimą, ir teigiami išorės veiksniai dėl atsilaisvinančio dažnių spektro. Šie rinkos nepakankamumai iš esmės galėtų pateisinti nukrypimą nuo technologijos neutralumo principo, bet negali pateisinti šiuo atveju suteiktos pagalbos. Todėl Komisija nėra įsitikinusi, kad pagalba yra tinkama, būtina ir proporcinga priemonė ištaisyti rinkos nepakankamumą ir skatinti DVB-T. Net jei atsižvelgiama į faktą, kad absoliuti pagalbos suma yra palyginti nedidelė, o transliuotojų konkurencija iškraipoma ribotai, vis dėlto parama kai kurioms programoms sudaro beveik pusę perdavimo sąnaudų ir todėl galėjo paskatinti transliuotojus pasirinkti DVB-T platformą ir todėl labiau iškraipyti konkurenciją tinkle.

(121)

Vokietijos teigimu, pliuralistinės transliavimo sistemos įdiegimas yra valstybių narių kultūrinės kompetencijos dalis, į kurią Bendrijai reikia atsižvelgti pagal EB sutarties 151 straipsnio 4 dalį vertinant pagalbos teikimą.

(122)

Komisija sutinka su tuo, kad, kaip nustatyta EB sutarties 151 straipsnio 4 dalyje, Bendrija turi atsižvelgti į kultūros dalykus, visų pirma siekdama skatinti kultūrų įvairovę. Komisija yra nuomonės, kad šią EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies d punkte nustatytą leidžiančią nukrypti „kultūros“ nuostatą, kaip bet kurią kitą išimtį, reikia taikyti ribotai ir tais atvejais, kai kultūros vertybė yra aiškiai nustatyta arba nustatoma (86). Šiuo atveju pagalba turėtų būti remiamas transliavimo signalų perdavimas ir pagalba niekaip nėra susijusi su tam tikru kultūros turiniu, kuris kitu atveju nebūtų perduotas. Be to, pagalba nėra skirta tik tam tikriems transliuotojams, pavyzdžiui, mažiems vietos operatoriams, kurie kitu atveju netransliuotų antžemine platforma.

(123)

Atsakydama į sprendimą pradėti procedūrą, Vokietija atkreipė dėmesį į argumentą, kad televizijos programų transliavimas DVB-T yra bendros ekonominės svarbos paslauga. Tai yra bendros ekonominės svarbos paslauga, nes siekiama pereiti nuo analoginio perdavimo prie skaitmeninio, remti judriojo ir nešiojamo priėmimo technologijos naujoves, išlaikyti skirtingų perdavimo būdų infrastruktūros konkurenciją ir skatinti pasiūlos ir nuomonių įvairovę.

(124)

Kaip pagalbos pateisinimą konkrečiai privatiems transliuotojams, Vokietija nurodo, kad ji vertintina kaip kompensacija už „dalyvavimą perėjime prie skaitmeninės televizijos ir skaitmeninį antžeminį programų transliavimą“. Privatiems transliuotojams valstybinėmis sutartimis dėl perdavimo pajėgumų skyrimo ir finansinės paramos nustatymo buvo suteikta teisė teikti šią paslaugą. Nesant paramos, privatūs transliuotojai nebūtų pasirengę naudoti arba įdiegti skaitmeninio antžeminio tinklo, todėl būtų kilusi grėsmė antžeminei platformai ateityje, o ją išlaikyti yra visuomenės interesas.

(125)

Komisijos manymu, valdžios institucijos turi aiškiai apibrėžti bendros ekonominės svarbos paslaugas ir perduoti jų teikimą tam tikrai įmonei. Atrodo, kad šiuo atveju Vokietija pateikė šį argumentą ad hoc principu. Tokia kompensacija už bendros ekonominės svarbos paslaugą mokama privatiems transliuotojams, kurie, kitaip nei visuomeniniai transliuotojai, nėra įpareigoti teikti viešąsias paslaugas. Perdavimo sąnaudų kompensavimas suteikia privatiems transliuotojams pranašumą jiems vykdant įprastą komercinę veiklą.

(126)

Argumentas, kad pagalba yra reikalinga skaitmenizuoti transliavimo perdavimą ir skatinti nuomonių įvairovę, galioja ne tik antžeminei platformai. Šį tikslą taip pat galima pasiekti transliuojant kabeliniu tinklu arba palydovu. Kadangi šių alternatyvių platformų perdavimo pajėgumai yra didesni, jos yra net geriau pritaikytos užtikrinti greitą ir sklandų perėjimą ir nuomonių įvairovę dėl skirtingų transliavimo programų įvairovės.

(127)

Pagrindiniai argumentai remti naujoves DVB-T jau buvo aptarti 115–119 punktuose. Nors parama naujoms paslaugoms nurodoma kaip bendros ekonominės svarbos paslauga, joms neteikiama tiesioginė finansinė parama, tokių paslaugų neteikia pagalbą gaunantys privatūs transliuotojai ir jos nėra aiškiai apibrėžtos.

(128)

Dėl infrastruktūros konkurencijos išsaugojimo ir nuomonių įvairovės užtikrinimo, kaip minėta 108–112 punktuose, nėra požymių, kad Berlyno ir Brandenburgo perdavimo infrastruktūroje būtų ekonominių veiksnių, kurie keltų struktūrinių konkurencijos problemų arba pavojų, kad bus piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi, tokiu būdu trukdydami paskirstyti turinį arba keldami pavojų nuomonių įvairovei. Argumento, kad privačius transliuotojus reikia remti tam, kad DVB-T būtų ekonomiškai sėkmingas, negalima vertinti kaip pateisinimo teikti jam paramą kaip bendros ekonominės svarbos paslaugai.

(129)

Prieš pateikdama išvadas, Komisija norėtų pateikti valstybės ir ūkio subjektams keletą pastebėjimų dėl valstybės paramos pereinant prie skaitmeninio transliavimo praktinio įgyvendinimo. Šie pastebėjimai atsirado dėl 86 punkte nurodyto veiksmų plano ir komunikatų principų taikymo konkrečioms byloms. Žinoma, valstybės narės ir toliau yra įpareigotos pranešti Komisijai apie visas pirmiau minėtas priemones, kurios yra valstybės pagalba, prieš pradėdamos jas taikyti. Tada Komisija tikrina, ar toliau išdėstytos bendrosios nuostatos visiškai taikomos priemonėms, apie kurias pranešta.

(130)

Valstybės narės turi daug galimybių aktyviai skatinti transliavimo skaitmenizavimą tokiu būdu, kuris yra suderinamas su Europos valstybės pagalbos įstatymu ir todėl su augimo, konkurencingumo ir socialinės sanglaudos tikslu.

(131)

Šiuo atveju Komisija toliau netikrino subsidijų pirkti plataus vartojimo įrangą, kurios buvo skirtos 6 000 socialinę pagalbą gaunančių namų ūkių.

(132)

Komisija taip pat patvirtino Skaitmenizavimo fondą Austrijoje, kuris apima kelias priemones, skirtas remti transliavimo skaitmenizavimą (87). Priemonės apima:

(133)

Be šių priemonių, apie kurias Komisija jau pateikė savo nuomonę, valstybės narės taip pat gali apsvarstyti kitas paramos formas, jei dėl priemonės neatsiras nereikalingų technologijų arba įmonių iškraipymų. Tokiomis sąlygomis valstybės narės gali, pavyzdžiui, apsvarstyti tokias priemones:

(134)

Komisija patvirtina, kad transliavimo skaitmenizavimas yra bendros ekonominės svarbos tikslas. Vis dėlto šiuo sprendimu ji norėtų pabrėžti, kad valstybės pagalbos suteikimas visada turėtų vykti taip, kad būtų aiškiai nustatyta spręstina problema ir pasirinktos mažiausia iškraipymų sukelsiančios priemonės. Taigi tik tikslinga pagalba yra suderinama su tikslu užtikrinti sąžiningą konkurenciją, konkurencingumą ir skatinti technologijų plėtrą Europoje.

(135)

Dėl šių priežasčių Komisija daro išvadą, kad Mabb suteikta subsidija privatiems transliuotojams vertintina kaip pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Ši pagalba nėra suderinama su bendrąja rinka. Atitinkama valstybė narė nepranešė apie ją Komisijai pagal EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį ir neteisėtai įgyvendino be Komisijos leidimo. Todėl atitinkami privatūs transliuotojai ją turi grąžinti.

(136)

Nors Mabb subsidija galėjo suteikti taip pat T-Systems netiesioginį pranašumą tinklo operatorių lygiu, negalima nustatyti, ar T-Systems buvo suteikta faktinių valstybės lėšų pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį (88). Kadangi transliuotojai kaip sąžiningi rinkos dalyviai pirmiausia turėjo patikrinti, ar apie jiems suteiktą pagalbą pranešta Komisijai ir ar Komisija tą pagalbą patvirtino, Komisija mano, kad pirmiausia reikia susigrąžinti pagalbą iš tiesioginių naudos gavėjų,