12.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 327/133

1.1

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą praėjus 17 metų persvarstyti šiuo metu galiojančią direktyvą dėl tam tikrų transporto priemonių masės ir matmenų. Pasiūlymu siekiama neatsilikti nuo technologinės pažangos, kad transporto priemonės būtų saugesnės ir mažiau taršios.

1.2

Be to, EESRK pažymi, jog būtina paaiškinti keletą itin svarbių klausimų, kad pakeitimai derėtų su jau galiojančiais teisės aktais ir būtų išvengta nereikalingo sudėtingumo ir (arba) diskriminacijos.

1.3

Šiuo klausimu EESRK yra įsitikinęs, kad ekspertų grupė, įsteigta deleguotiesiems aktams priimti, padės pašalinti bet kokį neatitikimą.

1.4

Kalbant apie transporto priemonės gale tvirtinamus aptakus, EESRK labai rekomenduoja jų tvirtinimą įtraukti į dabartinę Europos tipo patvirtinimo sistemą, o ne į nacionalines tipo patvirtinimo sistemas, nes tai būtų žingsnis atgal visos transporto priemonės tipo patvirtinimo (angl. Whole Vehicle Type Approval) požiūriu.

1.5

Išimtis dėl didžiausios leistinos masės, suteikiama tik transporto priemonėms su dviem ašimis ir elektra varomoms arba hibridinėms transporto priemonėms, turi būti taikoma ir transporto priemonėms su trim ar daugiau ašių bei toms, kurios naudoja alternatyvius traukos mechanizmus ir degalus, kai atitinkami techniniai sprendimai suteikia papildomo svorio ir taip sumažina naudingąją talpą.

1.6

Transporto priemonėje integruoti svėrimo įrenginiai nėra privalomi – tik rekomenduojami. EESRK primena, kad nėra vieno techninio sprendimo visiems transporto priemonių tipams ir tokių įrenginių įtaisymas gali kelti didelių problemų transporto priemonėse su mechanine pakaba ir (arba) su dideliu ašių skaičiumi.

Galų gale bus labai sunku rasti pakankamai tikslią sistemą, kurią būtų galima naudoti kaip vykdymo užtikrinimo priemonę. Tačiau tokį patį rezultatą galima pasiekti įdiegiant dvigubai daugiau valstybėse narėse jau naudojamų judančių transporto priemonių svėrimo sistemų, integruotų į kelio dangą (angl. WIM).

1.7

Galiausiai modulinės koncepcijos arba ilgesnių ir sunkesnių transporto priemonių klausimu EESRK mano, kad Komisijos pasiūlymas šiuo metu yra teisingas, kaip išsamiau paaiškinama šios nuomonės 4.6 punkte.

1.8

Vis dėlto, jeigu daugiau valstybių narių įteisins tarpvalstybinį ilgesnių ir sunkesnių transporto priemonių naudojimą, yra galimybė, kad įvyks domino efektas ir tokias transporto priemones laipsniškai bus leidžiama naudoti visoje Europoje. Tokiu atveju minėtos išimtys gali paskatinti tai, kad dabar išimtine laikoma praktika taps norma ir bus pažeistas pagrindinis pasiūlymo principas, patvirtinantis, kad modulinė koncepcija neturi didelio poveikio tarptautinei konkurencijai ir nedaro žalos valstybėms narėms, neįsileidžiančioms ilgesnių ir sunkesnių transporto priemonių į savo teritoriją.

1.9

Jeigu tai įvyks, Europos Komisija galės tik stebėti, kaip rinkos jėgos pačios pasirenka judėjimo kryptį. Jeigu ilgesnės ir sunkesnės transporto priemonės išsikovos savo rinkos dalį valstybėse narėse, turinčiose tinkamą infrastruktūrą ir nustačiusiose saugos reikalavimus, Europos Komisija negalės apriboti jų naudojimo nepažeisdama subsidiarumo principo.

2.1

Šiuo metu galiojanti direktyva, nustatanti tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę (1), buvo priimta 1996 m. liepos mėn.

2.2

Kadangi nuolat didėja būtinybė mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir suvartojamų naftos produktų kiekį, ir atsižvelgiant į tai, kad 82 proc. transporto sektoriaus suvartojamos energijos tenka kelių transportui, atėjo laikas atnaujinti šį teisės aktą ir pasinaudoti naujesne technine raida siekiant sumažinti degalų suvartojimą ir sudaryti palankias sąlygas įvairiarūšio vežimo operacijoms.

2.3

Iš tiesų, 2011 m. baltojoje knygoje dėl transporto (2) jau buvo paskelbta, kad dabartinė direktyva bus persvarstyta siekiant užtikrinti, kad rinkoje būtų naudojama daugiau efektyviai energiją vartojančių transporto priemonių.

2.4

Į tai atsižvelgdamas, EESRK itin palankiai vertina Komisijos pasiūlymą persvarstyti šiuo metu galiojančią direktyvą, nes mano, kad toks persvarstymas apims ne tik degalų suvartojimo mažinimą, bet ir įvairiarūšio vežimo bei konteinerių vežimo poreikius, ir galiausiai (tai ne mažiau svarbu) – kelių eismo saugą.

3.1

Suteikiama išimtis dėl transporto priemonių didžiausių leistinų matmenų:

3.2

Leidžiama viena tona padidinti masę šioms transporto priemonėms:

3.3

Leista 15 cm pailginti sunkvežimių ilgį, kad ES lygiu būtų galima vežti 45 pėdų konteinerius.

3.4

Kad būtų lengviau nustatyti su perkrovimu susijusius pažeidimus, rekomenduojama įdiegti „integruotus svėrimo įrenginius“, kuriais svėrimo duomenis galima perduoti patikras atliekančiai institucijai ir taip užtikrinti vienodas sąlygas visiems krovinių vežėjams.

3.5

Patvirtinama, kad tarpvalstybinis Europos modulinių vežimų sistemos arba ilgesnių ir sunkesnių transporto priemonių naudojimas, kai jos kerta tik vieną sieną ir jeigu abi susijusios valstybės narės tai jau leidžia ir jeigu tenkinamos direktyvoje nustatytos išimčių suteikimo sąlygos, yra nedraudžiamas. Toks naudojimas neturi daryti didelio poveikio tarptautinei konkurencijai.

3.6

Europos Komisija nustatys technines savybes, minimalius eksploatacinių savybių lygius, gamybinius apribojimus ir su nurodytais reikalavimais susijusias procedūras.

3.7

Šiuo tikslu buvo sukurta ekspertų grupė deleguotiesiems aktams priimti, vadovaujantis veiklos rezultatų standartų principu ir taip vengiant nustatyti pernelyg didelius įpareigojimus, kurie ypač pakenktų mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Ekspertų grupės veikloje dalyvauja visi pagrindiniai suinteresuotieji subjektai.

4.1.1

Didžiausias leistinas transporto priemonės ilgis gali būti viršytas iki dviejų metrų, jeigu jos gale tvirtinami aerodinaminiai (sulankstomieji arba įtraukiamieji) įrenginiai.

4.1.2

EESRK pritaria šiai naujovei, tačiau ragina Europos Komisiją išvengti bet kokio galimo šio pasiūlymo (2 m leistinas nuokrypis) teisinių nuostatų neatitikimo tipo patvirtinimą reglamentuojančiam teisės aktui (Reglamentas Nr. 1230/2012), pagal kurį leidžiama transporto priemonės gale ilgį padidinti 50 cm ir kurį reikia atnaujinti, kai tik nagrinėjamas pasiūlymas bus priimtas.

4.1.3

Be to, pasiūlyme nurodoma, kad tokių aerodinaminių įrenginių įrengimą pagal nacionalinę tipo patvirtinimo tvarką turi tvirtinti valstybės narės, kurios išduoda atitinkamą sertifikatą, pripažįstamą visose kitose valstybėse narėse. Priešingai, atsižvelgdamas į tokių įrenginių svarbą, taip pat į saugą, EESRK primygtinai rekomenduoja jų tvirtinimą įtraukti į dabartinę Europos tipo patvirtinimo sistemą. Tvirtinimas nacionaliniu lygmeniu būtų žingsnis atgal visos transporto priemonės tipo patvirtinimo (angl. Whole Vehicle Type Approval) požiūriu.

4.2.1

EESRK primygtinai ragina tiek direktyvoje, tiek ir ekspertų grupės išvadose numatyti specialias nuostatas dėl vilkiko kabinos patogumo pagerinimo. Vis daugiau vairuotojų, vykstančių į tarptautinius reisus ES, savo poilsio laiką praleidžia vilkike. Ekstremaliais atvejais užsienio vairuotojai (dirbantys kitoje nei savo gyvenamojoje šalyje) savo vilkike iš esmės gyvena ištisus mėnesius. Būtina pagerinti vilkiko kabiną. Šiuos pagerinimus be abejo turi papildyti Reglamento (EB) 561/2006, draudžiančio vairuotojams savo savaitinį poilsį praleisti transporto priemonėje, vykdymo užtikrinimas, taip pat priemonės įrengti naujas saugomas ir įperkamas transporto priemonių stovėjimo aikšteles.

4.2.2

EESRK primena, kad kabinos projektavimas yra brangi ir sudėtinga veikla, kuriai išvystyti reikia laiko. Taigi gamintojams būtina numatyti pakankamą įgyvendinimo terminą; todėl EESRK siūlo nustatyti pereinamąjį laikotarpį, užtikrinantį vienodas sąlygas visiems gamintojams.

4.3.1

EESRK pritaria šioms transporto priemonėms – tiek sunkvežimiams, tiek ir autobusams – suteiktai išimčiai dėl didžiausios leistinos masės, tačiau labai rekomenduoja šią išimtį taikyti ir transporto priemonėms su trim ar daugiau ašių.

4.3.2

Be to, EESRK mano, kad tokia pati tvarka turi būti taikoma visoms ekologiškoms transporto priemonėms vadovaujantis technologinio neutralumo principu, kurį dar visai neseniai Europos Komisija patvirtino Konkurencingos ir tvarios automobilių pramonės veiksmų plane CARS 2020 (3). Dėl šios priežasties EESRK rekomenduoja tokią pačią išimtį taikyti ir transporto priemonėms, kurios naudoja alternatyvius traukos mechanizmus ir degalus, kai dėl techninių sprendimų susidaro papildomas svoris, dėl kurio sumažėja naudingoji talpa, pavyzdžiui, vandeniliu, suslėgtomis gamtinėmis dujomis (angl. CNG) ir suskystintomis gamtinėmis dujomis (angl. LNG) varomoms transporto priemonėms.

4.4.1

EESRK visiškai pritaria pasiūlymui 15 cm pailginti transporto priemonių, vežančių 45 pėdų konteinerius, ilgį.

4.4.2

Šios rūšies konteineriams, kurių skaičius 2000–2010 m. laikotarpiu visame pasaulyje išaugo 86 proc. ir sudaro 20 proc. visų pasaulio konteinerių, o Europoje užima maždaug 3 proc. rinkos dalį, daugiau nebereikės specialaus leidimo, todėl bus sudarytos palankesnės sąlygos geresniam įvairiarūšiam vežimui.

4.4.3

Abejonių kyla dėl to, kokiu pagrindu šiame pasiūlyme yra apribota vežimo automobilių keliais dalis: 11 straipsnyje nurodyta, kad ji „užima mažiau kaip 300 km“ arba „siekia artimiausius terminalus, tarp kurių yra reguliarus susisiekimas“. Tokią nuostatą gali būti gana sunku aiškinti ir kontroliuoti. Be to, labai abejotina atrodo ir skirtinga tvarka, taikoma vežimui automobilių keliais į Europos trumpųjų nuotolių jūrų transporto uostus arba iš jų, nes joje nėra nustatyta apribojimų ir, atrodo, leidžiamas ilgesnis vežimo keliais maršrutas taip diskriminuojant kitus įvairiarūšio vežimo derinius.

4.5.1

Yra žinoma, kad transporto priemonių patikros dėl perkrovos dažnai yra neveiksmingos ir nepakankamai gausios, todėl kyla grėsmė kelių eismo saugai, padaroma daug pažeidimų ir atitinkamų taisyklių nesilaikantiems krovinių vežėjams suteikiamas konkurencinis pranašumas.

4.5.2

Tokių įrenginių įtaisymas transporto priemonėje nėra lengvas uždavinys, nėra vieno techninio sprendimo visiems transporto priemonių tipams ir bus labai sudėtinga ir brangu rasti pakankamai tikslią sistemą, kurią būtų galima naudoti kaip vykdymo užtikrinimo priemonę. Be to, tokios rūšies įrenginius galima įtaisyti tik naujose transporto priemonėse ir kyla pavojus, kad valstybės narės įdiegs skirtingas sistemas sukeldamos rinkos susiskaidymą.

4.5.3

Tokius pačius svėrimo rezultatus galima gauti įdiegiant maždaug dvigubai daugiau valstybėse narėse jau naudojamų WIM sistemų, ir atrodo, jog tai yra tinkamas ir įgyvendinamas sprendimas remiantis ir šio pasiūlymo poveikio vertinimu, kuriame apskaičiuota, kad valstybių narių gauta nauda daug kartų viršytų sąnaudas.

4.6.1

Ši tema tapo daug opesnė ir prieštaringesnė nuo 1996 m., kai buvo priimta dabartinė direktyva, kurioje buvo leista taikyti su moduline koncepcija susijusią išimtį į Europos Sąjungą įstojusioms Suomijai ir Švedijai, kur ilgesnės ir sunkesnės transporto priemonės jau važinėjo tarp šių dviejų šalių.

4.6.2

Trumpai tariant, Europos modulinių vežimų sistema leidžia kabinti ilgiausias puspriekabes, kurių maksimalus ilgis – 13,60 m, prie ilgiausių krovininių transporto priemonių, kurių Europos Sąjungoje leidžiamas maksimalus ilgis – 7,82 m. Rezultatas – 25,25 m maksimalaus ilgio transporto priemonė, kurios bruto masė – iki 60 tonų, tuo tarpu Europos modulinių vežimų sistemą draudžiančiose ES šalyse leidžiamas maksimalus sekcijomis sujungiamų transporto priemonių ilgis – 16,50 m, autotraukinių – 18,75 m, o bruto masė – iki 40 tonų (iki 44 tonų pervežant 40 ir 45 pėdų konteinerius įvairiarūšio vežimo būdu).

4.6.3

Europos modulinių vežimų sistemos privalumai ir trūkumai yra gerai žinomi; juos tam tikra prasme atspinti įvairios šios sistemos transporto priemonių „pravardės“: nuo „eco-combi“ ir „euro-combi“ iki „gigalainerių“, „megasunkvežimių“, „supervilkikų“ ir pan.

4.6.4

Šios sistemos šalininkai pabrėžia, kad Europos modulinio vežimo sistema pagerins Europos kontinento logistikos sistemą. Dvi ilgesnės ir sunkesnės transporto priemonės gali pakeisti tris dabartines sunkiasvores krovinines transporto priemones; todėl kelionių skaičius sumažėtų apie 30 proc. ir degalų suvartojimas – 15 proc., o išlaidos – daugiau kaip 20 proc. Visa tai turėtų ir papildomų privalumų aplinkos apsaugos, spūsčių, kelio dangos nusidėvėjimo ir kelių eismo saugos srityse.

Nepritariantieji naudoja daugiau ar mažiau tuos pačius argumentus, tačiau trūkumams pabrėžti: Europos modulinių vežimų sistema kelia pavojų kelių eismo saugai, daro didelę žalą kelių infrastruktūrai ir labiau kenkia aplinkai. Dėl jos sėkmės kelių transportas gali tapti pigesnis, ji gali padidinti kelių eismą ir paskatinti prekių pervežimą nukreipti nuo geležinkelių į kelius.

4.6.5

Tokių priešingų nuomonių laikosi ne tik suinteresuotieji subjektai, bet netgi valstybės narės. Kaip jau minėta, Suomija ir Švedija jau seniai leido taikyti Europos modulinių vežimų sistemą, o Nyderlandai po daug metų trukusių bandymų ją taip pat patvirtino 2008 m. Vokietija, Belgija ir Danija vis dar daro bandymus, tačiau kitos valstybės narės pareiškė prieštaraujančios Europos modulinių vežimų sistemos taikymui savo teritorijoje.

4.6.6

Tai, ką Europos Komisija siūlo dabar, tėra tik dabartinės direktyvos teksto paaiškinimas, nes jo formulavimas buvo laikomas gana dviprasmišku. Pagrindiniai aspektai yra šie:

4.6.7

EESRK mano, kad Europos Komisijos pasiūlymas dėl Europos modulinių vežimų sistemos yra teisingas tiek teisiniu, tiek politiniu požiūriu.

4.6.8

Nepažeisdama subsidiarumo principo ir transporto rūšių neutralumo, Komisija negali nei uždrausti Europos modulinių vežimų sistemos, nei jos liberalizuoti. EESRK nuomone, šį sprendimą turi priimti valstybės narės, atlikusios savo pačių ekonominės naudos analizę.

4.6.9

Kaip jau buvo siūlyta ankstesnėje EESRK nuomonėje (4), ilguoju laikotarpiu būtina įvertinti, ar galima susieti ilgesnių naujus degalus naudojančių kelių transporto priemonių naudojimą su daugiarūšių transporto koridorių vystymu, kuris plane numatytas kaip pagrindinio TEN-T tinklo dalis.