12.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 327/115

1.1

EESRK teigiamai vertina tai, kad dabartinis pasiūlymas, kuriame siūloma nustatyti tikslesnes reglamente vartojamų atitinkamų sąvokų apibrėžtis, atspindinčias Europos Sąjungos Teisingumo Teismo principus, užtikrina didesnį teisinį tikrumą keleiviams ir oro vežėjams ir sukuria patikimą teisinį pagrindą. Tačiau EESRK apgailestauja, kad Komisijos pasiūlyme nenumatytas aukštas vartotojų apsaugos lygis.

1.2

EESRK iš esmės pritaria priemonėms, kurių oro vežėjai privalo imtis įvairiomis sąlygomis, kad išmokėtų keleiviams kompensacijas skrydžio atidėjimo ilgam laikui atveju, nukreiptų juos kitu maršrutu bei pakeistų tvarkaraštį ir sudarytų apskritai patogesnes sąlygas keleiviams tais atvejais, kai skrydžiai atidedami arba į juos pavėluojama. Tačiau EESRK ypač nesutinka su numatytomis kompensacijomis už vėlavimus, skrydžių ir skrydžių mažu atstumu atidėjimą ilgam laikui, nes pasiūlymas neatitinka šios srities Teisingumo Teismo praktikos.

1.3

EESRK palankiai vertina tai, kad pasiūlymas pateikiamas atlikus išsamų poveikio vertinimą ir primena, kad veiksmingas ir savalaikis SES II+ teisės aktų rinkinio įgyvendinimas yra svarbi priemonė, kuri turėtų sumažinti oro vežėjų sąnaudas.

1.4

EESRK nepritaria Komisijos siūlymui padidinti laiko ribą, po kurios įgyjama teisė į kompensaciją, kadangi šis siūlymas neatitinka trijų vienas po kito priimtų Europos Teisingumo Teismo sprendimų.

1.5

EESRK supranta priežastis, dėl kurių gerokai padidinama skrydžių atidėjimo kompensacijų už tolimo nuotolio keliones riba, tačiau ragina Komisiją toliau stengtis ieškoti būdų, kaip praktiškai skatinti oro vežėjus pasiekti daug trumpesnę laiko ribą nei nustatytoji. Neįgaliems arba ribotos judėsenos asmenims pirmiau nurodytas atidėjimo laikas turėtų būti dar labiau sutrumpintas, kad būtų atsižvelgta į ypatingas šių asmenų patiriamas išlaidas dėl bet kurio atidėto skrydžio ilgam laikui.

1.6

EESRK palankiai vertina tai, kad jei oro vežėjas per šį terminą negali nukreipti keleivio kitu maršrutu naudodamas savo skrydžius, jis turi numatyti kitus oro vežėjus ar kitų rūšių transportą. Tačiau Komiteto manymu, 12 valandų terminas, po kurio galima naudotis kitomis paslaugomis arba oro vežėjais, yra per ilgas. Be to, keleiviui turėtų būti suteikiama teisė atsisakyti keliauti kitos rūšies transportu (pavyzdžiui, autobusu, traukiniu arba laivu). Siekiant padengti papildomas sąnaudas, susijusias su kuo greitesniu keleivio nukreipimu pas kitą vežėją, EESRK dar kartą primena savo siūlymą sukurti „bendros atsakomybės“ fondą, skirtą sugrąžinti keleivius į jų šalį arba nukreipti juos kitu maršrutu, kuriuo veža kiti vežėjai.

1.7

EESRK manymu, apibrėžiant „ypatingų aplinkybių“ sąvoką reikėtų aiškiai nurodyti, kad vėlavimai, tvarkaraščio pasikeitimai ir skrydžių atšaukimai nėra laikomi ypatingomis aplinkybėmis, jeigu tokios aplinkybės:

Tuomet kiekvienu atveju, kai susidaro ypatingos aplinkybės, reikės įsitikinti, ar jos iš tikrųjų atitinka visas tris nurodytas sąlygas ir jos nebūtinai visada bus tenkinamos kai kuriomis reglamento pasiūlymo 1 priede nurodytomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, grėsmė sveikatai ar saugumui, meteorologinės sąlygos arba darbo ginčai).

1.8

EESRK prašo Komisijos parengti neutralų reglamentą dėl kitų transporto rūšių, kad nebūtų pažeistas vienodo požiūrio principas ir vienai transporto rūšiai nebūtų teikiama pirmenybė kitų transporto rūšių sąskaita.

2.1

Pastaraisiais metais Europos oro transporto tobulinimas visada užėmė svarbią vietą Europos Komisijos darbotvarkėje. Dėl vis griežtesnių Bendrijos bendro Europos dangaus taisyklių, susijusių su aviacijos sauga, našumu ir poveikiu aplinkai (1), laikymosi pagerėjo oro susisiekimo paslaugų kokybė ir sustiprėjo nustatytos oro transportu keliaujančių asmenų teisės. EESRK yra parengęs keletą nuomonių dėl visų atitinkamų dokumentų (2) ir ragino Komisiją toliau tęsti šiuos darbus, pripažindamas, kad šioje srityje reikia dėti daugiau pastangų.

2.2

Atsižvelgdamas į tai, kad kelionės oro transportu jau nebėra prabanga ir kad jos tapo būtina priemone verslo poreikiams tenkinti bei sudaryti sąlygas Europos piliečiams įgyvendinti jų neabejotiną teisę laisvai judėti, EESRK mano, kad vis dar yra sričių, kurias reikia toliau tirti siekiant užtikrinti keleivių teises ir sukurti oro vežėjams patikimą teisinę ir verslo aplinką, kurioje jie galėtų sėkmingai dirbti itin konkurencingoje rinkoje. Kompensavimo ir pagalbos oro transporto keleiviams taisyklės – tai tos sritys, kuriose reikia tobulinti teisinę sistemą ir užtikrinti veiksmingesnį galiojančių teisės aktų taikymą.

3.1

Priimti šį pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiamas galiojantis teisės aktas, t. y. Reglamentas (EB) Nr. 261/2004, paskatino šios aplinkybės:

3.2

Pagrindinis pasiūlymo tikslas – užtikrinti pagrindines oro transportu keliaujančių keleivių teises, t. y. teisę gauti informaciją, teisę atgauti sumokėtą sumą, teisę keliauti kitu maršrutu, teisę gauti pagalbą laukiant kito skrydžio ir teisę tam tikromis sąlygomis gauti kompensaciją (3). Pasiūlyme taip pat atsižvelgiama į finansinį poveikį oro transporto sektoriui ir užtikrinama, kad oro vežėjai vykdytų veiklą suderintomis sąlygomis liberalizuotoje rinkoje.

3.3

Pasiūlyme aptariamos trys pagrindinės sritys, kuriose, Komisijos manymu, vis dar reikalingos priemonės, kurias įgyvendinus reglamentas būtų taikomas geriau, t. y. veiksmingai suderintas ES teisių užtikrinimas, praktinio naudojimosi jomis palengvinimas ir geresnis visuomenės informavimas apie šias teises. Pasiūlymas atitinka EP rekomendaciją „stiprinti reglamentų teisinį tikrumą, juos geriau paaiškinti ir vienodai taikyti visoje ES (4)“.

3.4

Todėl Europos Komisijos pasiūlytoje teisinėje Reglamento (EB) Nr. 261/2004 reformoje:

4.1

EESRK apgailestauja, kad pasiūlymas neatitinka visos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos ir nuo jos nukrypstama nagrinėjant svarbiausius keleivių teisių aspektus. Tačiau pripažįsta, kad tose srityse, kuriose Komisija įtraukė šio Teismo praktiką, pasiūlymu patobulinamas dabartinis reglamentas.

4.2

EESRK su pasitenkinimu pažymi, kad dabartiniame pasiūlyme, atrodo, ištaisyta dauguma ankstesnės redakcijos trūkumų, kuriuos nurodė ir sektoriaus atstovai, ir keleiviai (5), be to, patikslintos kai kurių sąvokų apibrėžtys.

4.2.1

Pasiūlymo pridėtinė vertė sektoriui, palyginti su galiojančiomis taisyklėmis, galėtų būti apibūdinama taip:

4.2.2

Pasiūlymo pridėtinė vertė keleiviams galėtų būti apibūdinama taip:

4.2.3

EESRK pripažįsta, jog sudėtinga patenkinti visų suinteresuotųjų subjektų reikalavimus taip, kad visiems būtų vienodai naudinga.

4.3

EESRK mano, jog Komisijos veiksmai, kuriais siekiama pagerinti keleivių apsaugą oro vežėjui tapus nemokiu (6), yra teisingi, tačiau pabrėžia, kad šių veiksmų nepakanka užtikrinti visapusišką ir veiksmingą keleivių apsaugą oro vežėjo nemokumo atveju; Komiteto nuomone, turėtų būti sukurtas mechanizmas, užtikrinantis, kad oro vežėjas nemokumo atveju laikytųsi siūlomo reglamento.

4.4

Pasiūlyme nustatoma aiški riba tarp paties pasiūlymo ir Tarybos direktyvos 90/314/EEB, taip keleiviams suteikiant teisę pasirinkti, pagal kurį teisės aktą reikalauti kompensacijos, tačiau panaikinama teisė gauti keletą kompensacijų už tą patį įvykį pagal abu teisės aktus.

4.5

Savo ankstesnėse nuomonėse dėl oro transporto keleivių teisių EESRK pateikė įvairių pasiūlymų, kurie padėtų sustiprinti šias teises (7). Daugelis tų pasiūlymų įtraukti į šį reglamento projektą. Tačiau EESRK apgailestauja, kad nebuvo svarstomi toliau nurodyti pasiūlymai:

4.6

EESRK teigiamai vertina visus patobulinimus, susijusius su neįgalių keleivių ir ribotos judėsenos keleivių teisių vykdymo užtikrinimu, nes šiais patobulinimais reglamento nuostatos suderinamos su Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatomis. Atsižvelgdamas į tai, EESRK siūlo atlikti toliau nurodytus pakeitimus:

5.1

EESRK pritaria principui, pagal kurį oro vežėjai privalo imtis priemonių įvairiomis sąlygomis, kad išmokėtų keleiviams kompensacijas skrydžių atidėjimo ilgam laikui atveju, geriau pasirūpintų keleiviais, nukreiptų juos kitu maršrutu ir pakeistų tvarkaraštį, ir apskritai sudarytų patogesnes sąlygas keleiviams tais atvejais, kai skrydžiai atidedami arba į juos pavėluojama.

5.2

EESRK mano, kad Komisijos siūlymas nuo trijų iki penkių valandų padidinti visoms kelionėms ES viduje taikomą laiko ribą, po kurios įgyjama teisė į kompensaciją, yra nepriimtinas. EESRK nesupranta, kodėl sumažinus skrydžių atidėjimo laiko ribą, po kurios įgyjama teisė į kompensaciją, sumažėtų atšauktų skrydžių skaičius, turint omenyje, kad atšaukus skrydį, oro vežėjas vis tiek turi mokėti kompensaciją.

5.3

Suprantama, kad kelionėms į trečiąsias šalis ir iš jų bus taikomos ribos, susietos su kelionės nuotoliu, kad būtų atsižvelgta į praktines problemas, su kuriomis oro vežėjai susiduria šalindami atidėjimo priežastis atokiuose oro uostuose. Vis dėlto EESRK manymu, siūlomas 9 arba 12 valandų atidėjimo terminas yra per ilgas ir mano, kad Komisija turėtų toliau stengtis ieškoti būdų, kaip skatinti oro vežėjus praktiškai pasiekti daug trumpesnę laiko ribą nei nustatytosios. Neįgaliems arba ribotos judėsenos asmenims pirmiau nurodytas atidėjimo laikas turėtų būti papildomai sutrumpintas, kad būtų atsižvelgta į šių asmenų patiriamas ypatingas išlaidas dėl bet kurio skrydžio atidėjimo ilgam laikui. EESRK manymu, veiksmingas ir savalaikis SES II+ teisės aktų rinkinio įgyvendinimas yra svarbi priemonė siekiant sumažinti oro vežėjų sąnaudas, kad jie galėtų lanksčiau finansuoti išlaidas, susijusias su trumpesnėmis laiko ribomis.

5.4

EESRK palankiai vertina tai, kad nustatomas terminas, ir jei oro vežėjas per šį terminą negali nukreipti keleivio kitu maršrutu naudodamas savo skrydžius, jis turi numatyti kitus oro vežėjus ar kitų rūšių transportą (atsižvelgiant į turimų laisvų vietų skaičių). Tačiau, Komiteto manymu, 12 valandų terminas, per kurį turi būti suteikta galimybė pasinaudoti kitomis paslaugomis arba oro vežėjais, yra per ilgas. Be to, keleiviui turėtų būti suteikiama teisė atsisakyti keliauti kitos rūšies transportu (pavyzdžiui, autobusu, traukiniu arba laivu). Siekiant padengti papildomas sąnaudas, susijusias su kuo greitesniu keleivio nukreipimu pas kitą vežėją, EESRK dar kartą primena savo siūlymą, atsižvelgiant į išsamių diskusijų su visomis suinteresuotosiomis šalimis rezultatus, sukurti „bendros atsakomybės“ fondą, skirtą keleiviams sugrįžti į savo šalį arba nukreipti kitu maršrutu, kuriuo veža kiti vežėjai.

5.5

EESRK mano, kad būtina aiškiau apibrėžti oro uostų pareigas, susijusias su pagalba keleiviams, kai yra masiškai atšaukiami skrydžiai dėl oro uosto atsakingų tarnybų nesugebėjimo sudaryti tinkamų sąlygų sklandžiai teikti skrydžių paslaugas.

5.6

EESRK pritaria pasiūlymo 1 straipsnio 4 dalies b punkte nurodytos „ypatingų aplinkybių“ nuostatos taikymo antrajam bandymui ir rekomenduoja nacionalinėms vykdymo užtikrinimo įstaigoms (NVUĮ), kad ši nuostata būtų taikoma nuodugniai.

5.7

EESRK pritaria siūlymui nustatyti vienodą 2 valandų laiko ribą visų nuotolių skrydžiams ir pakeisti dabartines rūpinimosi ribas, kurios šiuo metu priklauso nuo skrydžio nuotolio. Tai ypač naudinga keleiviams ir padeda užtikrinti jiems sąžiningas ir patogias sąlygas laukiant skrydžio.

5.8

EESRK teigiamai vertina pasiūlymą, kad keleiviai, dėl pirmesnio skrydžio atidėjimo pavėlavę į jungiamąjį skrydį, turi teisę į rūpinimąsi, o tam tikromis aplinkybėmis turi teisę į kompensaciją, nes tai taip pat pagerina keleivių padėtį.

5.9

Kita pasiūlyme numatyta priemonė, padedanti geriau užtikrinti keleivių teisių apsaugą, yra susijusi su tuo, kad skrydžių, kurių tvarkaraštis pakeistas apie tai įspėjus mažiau nei prieš dvi savaites, keleiviai turi turėti panašias teises kaip atidėto skrydžio keleiviai.

5.10

EESRK primygtinai siūlo Komisijai rasti priemonių pagerinti oro uostų ir oro vežėjų bendradarbiavimą, kad būtų gerokai sumažintas laikas, kurį keleiviai turėtų praleisti, kai orlaivis su įlaipintais keleiviais vėluoja stovėdamas oro uoste.

5.11

EESRK ragina Komisiją uždrausti dabartinę oro transporto bendrovių praktiką panaikinti viename biliete nurodytą kelionę atgal, jei keleivis neskrido pirmyn (8). Komitetas sutinka, jog reikia sustiprinti keleivių teises į informaciją apie skrydžių sutrikimus (kai tik gaunama informacija), kadangi tai padidintų keleivių galimybes planuoti savo tolesnius veiksmus atvykus į galutinę paskirties vietą.

5.12

EESRK suvokia būtinumą apriboti oro vežėjo suteikto apgyvendinimo laiką ypatingų aplinkybių atveju ir sutinka, jog turėtų būti suteiktos daugiausia 3 nakvynės. Tačiau Komitetas primygtinai siūlo Komisijai leisti valstybių narių NVUĮ pačioms nustatyti kainos už šias nakvynes ribą. Kainos riba neturėtų būti taikoma ribotos judėsenos asmenims.

6.1

Pasiūlyme, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 261/2004, paaiškinamas NVUĮ vaidmuo, joms pavedant bendrąjį vykdymo užtikrinimą. Neteisminis individualių skundų nagrinėjimas bus pavestas skundų nagrinėjimo įstaigoms (alternatyvaus ginčų sprendimo organizacijoms) (9), kaip yra anksčiau siūlęs EESRK. Šiomis nuostatomis suteikiama daugiau įgaliojimų įstaigoms, atsakingoms už sankcijų skyrimą vežėjams, kurie nesilaiko Reglamento (EB) Nr. 261/2004 nuostatų, be to, keleiviams suteikiamos patikimesnės priemonės, padedančios užtikrinti tinkamą jų teisių taikymą.

6.2

Siūlomas NVUĮ keitimasis informacija ir koordinavimas tarpusavyje ir su Komisija bus sustiprintas įpareigojant teikti ataskaitas ir nustatant oficialias koordinavimo procedūras, ir sudarys sąlygas greitai reaguoti į visas nustatytas reikalavimų laikymosi problemas.

7.1

EESRK teigiamai vertina, kad aptariamame pasiūlyme dėl reglamento:

Šie patikslinimai bus naudingi tiek keleiviams, kurie galės geriau įvertinti savo su šia sritimi susijusias teises, tiek oro vežėjams, kurie galės apibrėžti savo atitinkamus įsipareigojimus.

7.2

Pasiūlymo dėl reglamento I priede pateiktas neišsamus aplinkybių, kurios laikomos ypatingomis, ir aplinkybių, kurios laikomos neypatingomis, sąrašas taip pat bus naudingas siekiant sumažinti keleivių ir vežėjų tarpusavio bereikalingų ginčų riziką.

7.3

Todėl, EESRK manymu, pasiūlyme dėl reglamento reikėtų aiškiai nurodyti, kad kiekvienu atveju reikės nagrinėti, ar ypatingos aplinkybės, kuriomis remiamasi, iš tikrųjų atitinka šią trigubą sąlygą, kuri nebūtinai visada bus susijusi su kai kuriomis 1 priede nurodytomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, grėsmė sveikatai ar saugumui, oro sąlygos arba darbo ginčai).