12.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 327/102

1.1

Komitetas mano, kad visuotinė prieiga prie sparčiojo elektroninio ryšio tinklų yra svarbus veiksnys, skatinantis augimą Europoje ir darbo vietų kūrimą ir stiprinantis sanglaudą. EESRK tvirtai remia Skaitmeninės darbotvarkės (1) tikslus dėl plačiajuosčio ryšio; tačiau šiuos tikslus bus sunku pasiekti, jei valstybės narės ir Komisija nesiims konkrečių priemonių, kad pagerintų sąlygas tiek plačiajuosčio ryšio pasiūlai, tiek paklausai visoje Sąjungoje.

1.2

Komitetas labai nusivylė neseniai Europos Vadovų Tarybos priimtu sprendimu sumažinti 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos skaitmeninei infrastruktūrai skirtą biudžeto dalį nuo 9,2 mlrd. eurų iki vos 1 mlrd. eurų. Taip sumažinus biudžetą per daugiametę finansinę programą nebebus remiamas plačiajuosčio ryšio diegimas ir dėl to labiausiai nukentės skurdesni ir mažiau palankias sąlygas turintys ES regionai.

1.3

Komitetas teigiamai vertina šį Komisijos pasiūlymą dėl reglamento. Siūlomos priemonės yra ypač svarbios norint įveikti skaitmeninę atskirtį ir palengvinti plačiajuosčio ryšio diegimą kaimo vietovėse.

1.4

EESRK norėtų, kad Komisija patartų, kaip prieigą prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio būtų galima pripažinti visuotine visų piliečių teise nepaisant jų buvimo vietos. 2010 m. Komisija iškėlė klausimą, ar plačiajuostis ryšys neturėtų vėl tapti vienu iš universaliųjų paslaugų įpareigojimų objektų (2). Į šį klausimą reikia skubiai atsakyti, kad būtų galima didinti piliečių gerovę, užimtumą ir skaitmeninę įtrauktį.

1.5

Komitetas ragina valstybes nares daugiau nedelsti ir užbaigti savo nacionalinius plačiajuosčio ryšio planus.

1.6

Komisija ir valstybės narės turėtų apsvarstyti, kokias finansines paskatas ir paramą būtų galima teikti privačiajam sektoriui siekiant paskatinti investicijas į spartųjį plačiajuostį ryšį tose vietose, kuriose gyventojų tankis yra mažas.

1.7

Komiteto skaičiavimais, kad būtų pasiekti Skaitmeninės darbotvarkės 2020 m. tikslai, be didelių privačiojo sektoriaus investicijų į sparčiojo plačiajuosčio ryšio diegimą taip pat prireiks iki 60 mlrd. eurų viešojo finansavimo. EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares savo biudžetuose numatyti šį būtiną finansavimą.

1.8

Komitetas pageidautų, kad Komisija spręstų klausimą, kaip elgtis su tais plačiajuosčio ryšio teikėjais, kurie klientams neužtikrina sutartyse pažadėtos interneto ryšio spartos. Toks sutarčių nesilaikymas ir klaidinanti reklama mažina pasitikėjimą skaitmenine rinka ir kenkia paklausai, todėl reikia ryžtingų priemonių.

1.9

Komitetas ragina Komisiją išplėsti pasiūlytą reglamentą ir kurti visos Europos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros didmeninę rinką.

1.10

EESRK prašo Komisijos, nacionalinių reguliavimo institucijų (NRI) ir valstybių narių užtikrinti, kad konkurencinga plačiajuosčio ryšio infrastruktūros rinka būtų kuriama visoje Sąjungoje.

1.11

Komitetas pabrėžia, kad pasiūlytas reglamentas suteiks naujų verslo galimybių komunalinių paslaugų ir transporto įmonėms dalyvauti plačiajuosčio ryšio infrastruktūros rinkoje. Komisija ir valstybės narės turėtų imtis konkrečių priemonių, kad paskatintų šias įmones pasinaudoti tokia galimybe.

1.12

Komitetas atkreipia Komisijos dėmesį į ankstesnes, neseniai pateiktas nuomones dėl sparčiojo plačiajuosčio ryšio diegimo ir skaitmeninės atskirties mažinimo (Europos skaitmeninė darbotvarkė  (3), Pirmoji radijo spektro politikos programa  (4) ir Europos skaitmeninė darbotvarkė. Skaitmeninėmis technologijomis grindžiamas Europos augimas CES959-2013, dar nepaskelbta OL).

2.1.1

Komunikate „II bendrosios rinkos aktas. Drauge už naująjį augimą“ plačiajuosčio ryšio infrastruktūros diegimo sąnaudų sumažinimas nurodytas kaip vienas iš 12 pagrindinių veiksmų, padidinsiančių augimą.

2.1.2

Dėl taisyklių ir administracinės praktikos nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmeniu skirtumų sulėtėjo sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimas, ypač ne miestų vietovėse.

2.2.1

Reglamento tikslas:

2.3.1

Siekiant numatytų sąnaudų ir veiksmingumo tikslų, reglamente apibrėžiama keletas tiesiogiai tinklo operatoriams ir infrastruktūros paslaugų teikėjams taikytinų teisių ir įpareigojimų, taikytinų įvairiuose infrastruktūros diegimo etapuose.

2.3.2

Reglamente siūlomos tokios teisės normos tikslams pasiekti:

2.3.3

Tinklo operatorių ir plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėjų ginčus dėl jų teisių ir įsipareigojimų spręs, jei prireiks, kompetentinga nacionalinė ginčų sprendimo institucija – NRI arba kita kompetentinga valdžios institucija.

2.3.4

Reglamentas bus tiesiogiai taikytinas visoje ES, kai Europos Parlamentas ir Taryba jam pritars.

3.1.1

Plačiajuostis ryšys yra skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimui ir bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimui būtina infrastruktūra. Sunku būtų pervertinti plačiajuosčio ryšio paslaugų ekonominę svarbą. Prieiga prie plačiajuosčio ryšio didina ekonomikos augimą: Pasaulio banko vertinimu, plačiajuosčio ryšio skvarbą padidinus 10 proc., BVP padidėja iki 1,5 proc. Spartus ryšys bet kurioje vietoje yra būtinas norint diegti naujas pokyčius skatinančias technologijas ir paslaugas, pavyzdžiui, debesų kompiuteriją ir pažangiuosius tinklus.

3.1.2

Plačiajuosčio ryšio svarba ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui yra pripažinta skaitmeninėje darbotvarkėje, kurioje numatyta iki 2013 m. visiems europiečiams sudaryti sąlygas naudotis baziniu plačiajuosčiu ryšiu, o iki 2020 m. užtikrinti, kad i) visi europiečiai turėtų galimybę naudotis 30 Mb/s spartos internetu ir kad ii) 50 proc. ar daugiau Europos namų ūkių užsisakytų spartesnio kaip 100 Mb/s interneto ryšio paslaugą. Šiuos tikslus bus galima pasiekti tik jei visoje ES bus sumažintos infrastruktūros diegimo sąnaudos ir bus imtasi ypatingų priemonių, skirtų užtikrinti plačiajuostį ryšį Sąjungos kaimo ir blogesnes sąlygas turinčiose vietovėse.

3.2.1

Nedaug kainuojanti pasaulinio lygio plačiajuosčio ryšio infrastruktūra yra būtinas dinamiškos XXI a. ekonomikos elementas. Žiniomis grindžiamo verslo įmonės kursis ten, kur bus joms reikalingų įgūdžių ir infrastruktūra. Ar bus galima teikti vis daugiau ir vis pažangesnių sveikatos, švietimo ir socialinių paslaugų, priklausys nuo to, ar spartus arba itin spartus plačiajuostis ryšys bus prieinamas.

3.2.2

Tinklų kokybė, jų paslaugų teikimo sąnaudos ir konkurencingos kainos, kurias mokės galutinis vartotojas, yra svarbūs tinklų diegimo programų valdymo kriterijai. Kadangi iki 80 proc. tinklo infrastruktūros sąnaudų lemia civilinės inžinerijos darbai, svarbu, kad nacionalinės ir vietos valdžios institucijos stengtųsi pastebimai sumažinti sąnaudas veiksmingai koordinuodamos infrastruktūros projektus.

3.3.1

EESRK daugelyje nuomonių (paskutinį kartą nuomonėje dėl skaitmeninėmis technologijomis grindžiamo Europos augimo (5)) prašė Komisijos pateikti rekomendacijas, kaip prieigą prie sparčiojo plačiajuosčio interneto būtų galima pripažinti visuotine visų piliečių teise nepaisant jų buvimo vietos. Reikia skubaus atsakymo į šį klausimą.

3.4.1

Skaitmeninėje darbotvarkėje nustatytus tikslus dėl 2020 m. plačiajuosčio ryšio prieigos jau netolimoje ateityje pralenks sparti pažanga plačiajuosčio ryšio technologijų ir internetu grindžiamų paslaugų (pavyzdžiui, didelės raiškos vaizdo konferencijų) srityje. Itin spartūs tinklai, užtikrinantys iki 1 Gb/s (1 000 Mb/s) ryšį, jau diegiami kai kuriose miestų vietovėse (http://arstechnica.com/tech-policy/2012/07/tokyo-seoul-and-paris-get-faster-cheaper-broadband-than-us-cities/), o vaizdais grindžiamos paslaugos plėtojamos taip, kad jos galėtų naudotis šiuo spartesniu ryšiu.

3.4.2

Norint neatsilikti nuo pasaulinės interneto ekonomikos raidos prireiks didelių investicijų į itin spartų plačiajuostį ryšį visoje ES.

3.5.1

Kaip Komisija pripažino neseniai paskelbtame komunikate dėl skaitmeninėmis technologijomis grindžiamo Europos augimo (6), plačiajuosčio ryšio infrastruktūros diegimo srityje Europa atsilieka nuo savo pasaulinių konkurentų.

3.5.2

Į spartųjį plačiajuostį ryšį kai kuriose Azijos valstybėse ir JAV pradėta investuoti greičiau, taigi aprėptis ten didesnė ir ryšys greitesnis. 2011 m. gruodžio mėn. duomenimis, Pietų Korėjoje 100 gyventojų tenka 20,6 proc. šviesolaidinio interneto paslaugos abonementų – tai yra didžiausia skvarba pasaulyje, dvigubai didesnė, nei pavyzdžiui, Švedijoje (Tarnybų darbinis dokumentas, papildantis pasiūlymą dėl reglamento dėl plačiajuosčio ryšio diegimo sąnaudų sumažinimo, SWD(2013) 0073 (1 dalis)).

3.6.1

Europos skaitmeninės darbotvarkės rezultatų suvestinė (https://ec.europa.eu/digital-agenda/en/scoreboard) ir naujausi Eurostato duomenys (http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/information_society/data/main_tables) rodo, kad skaitmeninis atotrūkis didėja, o skirtumai tarp valstybių narių yra didžiuliai. 2012 m. duomenimis, 27 ES valstybėse narėse 28 proc. namų ūkių neturi plačiajuosčio ryšio. Be to, 90 proc. namų ūkių, kurie neturi plačiajuosčio ryšio, yra kaimo vietovėse. Kaimo vietovėse sparčiojo interneto tebelaukia 35 milijonai namų ūkių ir jei nebus skirtas reikiamas dėmesys piliečiams, gyvenantiems ne miestų centruose, jų socialinės ir ekonominės sąlygos taps vis nepalankesnės.

3.6.2

Į Komisijos pasiūlymą dėl reglamento įtrauktos priemonės suteiks pagrindą nacionalinių ir vietos vyriausybių planavimo taisyklių reformai, pažangiam infrastruktūros planavimui, investicijų skatinimui bei novatoriškoms technologijoms ir gali padėti sumažinti atotrūkį plačiajuosčio ryšio srityje.

3.7.1

Komitetas labai nusivylė šių metų vasario mėn. priimtu Tarybos sprendimu 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje sumažinti pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę skaitmeninei infrastruktūrai ir paslaugoms skiriamą finansavimą nuo 9,2 milijardo eurų iki vos vieno milijardo eurų. Taip sumažinus biudžetą per daugiametę finansinę programą nebebus remiamas plačiajuosčio ryšio diegimas, nukentės skurdesni ir mažiau palankias sąlygas turintys ES regionai ir dar labiau pagilės skaitmeninė atskirtis.

3.7.2

Daugiametėje finansinėje programoje numatytos lėšos plačiajuosčio ryšio diegimui buvo skirtos tam, kad Komisija jas panaudotų plačiajuosčio ryšio rinkos skatinimui, bet tai yra tik nedidelė dalis lėšų, iš tiesų reikalingų, kad būtų pasiekti skaitmeninės darbotvarkės plačiajuosčio ryšio tikslai. Konsultantai, kuriems Komisija pateikė užsakymą apskaičiuoti, kiek finansavimo trūksta, įvertino, kad norint pasiekti 2020 m. tikslus prireiks iki 62 mlrd. papildomo viešojo finansavimo („Socialinis ir ekonominis plačiajuosčio ryšio poveikis“ (angl. Study on the socio-economic impact of bandwidth), tyrimą Europos Komisijos užsakymu atliko Analysys Mason, 2012 m.).

3.7.3

Šios didelės investicijos turės būti finansuojamos daugiausiai privačiojo sektoriaus lėšomis, bet reikės ir papildomų priemonių remti privačias investicijas kaimo vietovėse, kur gyventojų tankis yra per mažas, kad pritrauktų investuotojus. Europos investicijų bankas jau suteikė finansavimą daugeliui tokių projektų, tačiau tokios paramos reikės daug daugiau. Komisija turėtų apsvarstyti, kaip Europos institucijos ir valstybės narės galėtų sudaryti geresnes sąlygas plačiajuosčio ryšio diegimo finansavimui privačiojo sektoriaus lėšomis.

3.7.4

Pagal skaitmeninės darbotvarkės 48 veiksmą numatyta spartaus ryšio tinklų diegimui skirti lėšų iš struktūrinių fondų. Taip pat reikia pagalvoti apie sanglaudos fondo lėšas.

3.8.1

Vietos valdžia ir savivaldybės gali atlikti svarbų vaidmenį skatindamos plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimą savo regione, t. y. vadovaudamos viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės iniciatyvoms ir kuo greičiau ir kuo veiksmingiau įgyvendindamos pasiūlytuose reglamentuose išvardytas priemones.

3.8.2

Reglamentas suteikia galimybę atverti rinką didesniam skaičiui naujų plačiajuosčio ryšio ir paslaugų teikėjų. Visų pirma ne telekomunikacijų įmonės, turinčios plačią infrastruktūrą, gali ją naudoti sparčiųjų tinklų paslaugų teikimui. Valstybės narės ir Komisija turi ypač stengtis skatinti šiuos naujokus.

3.8.3

Reglamentas taip pat suteikia galimybes atverti rinką tarpvalstybinėms įmonių investicijoms į infrastruktūros paslaugų teikimą visoje Europoje. Komisija turėtų apsvarstyti, kaip būtų galima plėtoti šią bendrosios rinkos infrastruktūrą visoje Europoje didinant informuotumą apie investavimo galimybes, mažinant šių investicijų riziką ne nacionaliniams investuotojams ir galbūt kuriant specialias finansines priemones (obligacijas), kurios padidintų patrauklumą investuoti į daugiausiai sunkumų patiriančius regionus.

3.8.4

Reikia nedelsiant diegti novatoriškus technologinius sprendimus, įskaitant platesnį belaidžio ryšio technologijų naudojimą, tuo paspartinant plačiajuosčio ryšio diegimą ir mažinant gilėjantį miesto ir kaimo vietovių skaitmeninį atotrūkį.

3.8.4.1

Visų pirma, svarbu valstybėse narėse visapusiškai įgyvendinti Europos radijo spektro politikos programą (7), norint užtikrinti pakankamą ir tinkamą spektrą tiek aprėpčiai, tiek bevielio plačiajuosčio ryšio technologijų pajėgumui ir užtikrinanti prieigą prie šio spektro – visa tai padės pasiekti 2020 metams užsibrėžtus tikslus.

3.8.4.2

Palydovinės technologijos leis užtikrinti plačiajuostį ryšį atokiausiose Sąjungos vietovėse. Tačiau dėl savo pajėgumų, sąnaudų ir greičio aspektų jos nebus pagrindinis sprendimas – 2020 m. jomis galbūt bus galima užtikrinti tik šiek tiek mažiau nei 10 proc. Europos 30 Mb/s plačiajuosčio ryšio.

3.9.1

Maža plačiajuosčio ryšio paklausa, ypač rečiau apgyvendintose teritorijose, turi neigiamą poveikį investicijoms į tinklus; nepaisant to, vietovėse, neturinčiose prieigos prie sparčiojo ryšio, visada yra nemaža, nors ir akivaizdžiai nematoma, paklausa.

3.9.2

Komisija ir valstybės narės turi skirti dėmesį plačiajuosčio ryšio paklausos skatinimui įvairiais metodais, įskaitant tikslines visuomenės informavimo kampanijas, viešas belaidžio ryšio zonas, tolesnį e. valdžios paslaugų plėtojimą, taip pat skatindamos skaitmeninio raštingumo ir gebėjimų ugdymą. Paklausos skatinimo pastangos visų prima turėtų būti nukreiptos į kaimo vietoves.

3.9.3

Norint užtikrinti, kad piliečiai užsisakytų plačiajuostį ryšį, labai svarbus yra plačiajuosčio ryšio sąnaudų ir kainų skaidrumas. Dabartiniai Europos plačiajuosčio ryšio vartotojai skundžiasi, kad jų interneto paslaugų teikėjai neužtikrina jiems tokios interneto ryšio spartos, kokia nurodyta sutartyse. Toks sutarčių nesilaikymas ir klaidinanti reklama mažina pasitikėjimą skaitmenine rinka ir kenkia paklausai, todėl reikia ryžtingų priemonių.

4.1.1

Trūksta pakankamų finansinių paskatų, kad komercinių tikslų siekiančios elektroninės komunikacijos įmonės investuotų į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą daugelyje ES vietovių, kur gyventojų tankis yra per mažas. Todėl Komitetas palankiai vertina tai, kad pasiūlytu reglamentu bus nustatytos priemonės, skirtos iš esmės sumažinti plačiajuosčio ryšio teikimo sąnaudas ir riziką ir padidinti tinklo paslaugų teikėjų norą investuoti.

4.1.2

Norėdamos užtikrinti tinkamą skaitmeninę įtrauktį ir padidinti visuotinio sparčiojo plačiajuosčio ryšio teikiamą ekonominę naudą, valstybės narės ir vietos valdžios institucijos turi daryti didesnę įtaką plačiajuosčio ryšio infrastruktūros pasiūlai ir paklausai, tam įgyvendindamos plačiajuosčio ryšio planus, kuriuose derinama didelė ekonominė investicijų į didelio gyventojų tankio teritorijų infrastruktūrą grąža ir mažiau finansiškai patrauklios investicijos, kurių reikia mažiau išsivysčiusiuose regionuose. Pasiūlytas reglamentas suteiks joms geresnes priemones tai pasiekti.

4.1.3

Daugelyje rinkų yra tik vienas dominuojantis infrastruktūros paslaugų teikėjas. Komitetas tikisi, kad veiksmingas šio reglamento įgyvendinimas sudarys geresnes sąlygas naujiems tinklo paslaugų teikėjams patekti į rinką ir teikti konkurencingus pasiūlymus.

4.2.1

Komunikate teigiama, kad civilinės inžinerijos darbai gali sudaryti iki 80 % plačiajuosčio ryšio diegimo sąnaudų. Apskaičiuota, kad jeigu būtų įgyvendintas pasiūlytas reglamentas, tinklo operatorių kapitalo išlaidų sumažėjimas galėtų siekti 20–30 % visų investicinių sąnaudų, t. y. iki 63 mlrd. eurų iki 2020 m. Taip sutaupyti 63 mlrd. eurų galėtų būti investuoti į kitas ekonomikos sritis.

4.2.2

Privačių infrastruktūros paslaugų teikėjų bendradarbiavimas ir noras dalytis yra svarbūs siekiant efektyvumo, įgyvendinimo operatyvumo, aplinkos tvarumo ir konkurencingų kainų užtikrinimo galutiniams vartotojams. Komitetas palankiai vertina tai, kad reglamentas įpareigoja privačius infrastruktūros paslaugų teikėjus skelbti tinkamą informaciją apie esamą ir planuojamą infrastruktūrą, o tinklo paslaugų teikėjus – bendradarbiauti, kad būtų lengviau tinkamai planuoti, bendradarbiauti ir veiksmingai naudoti išteklius.

4.3.1

Tose teritorijose, kuriose gyventojų tankis mažas, dėl ekonominių priežasčių galima remti tik vieną pagrindinį plačiajuosčio ryšio infrastruktūros paslaugų teikėją, kitaip tariant, egzistuoja natūralus monopolis.

4.3.2

Tokio natūralaus monopolio sąlygomis patartina taikyti „atviros prieigos“ plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimo modelį, kai vienintelis teikėjas, galbūt veikiantis viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės pagrindu, diegia pagrindinę tinklo infrastruktūrą ir vėliau atveria tinklą sąžiningomis ir vienodomis sąlygomis išnuomodamas tinklo pajėgumus mažesniems paslaugų teikėjams. Komisija turėtų apsvarstyti, kaip būtų galima Europoje plėtoti ir reguliuoti šį atviros prieigos modelį neiškreipiant konkurencijos.

4.4.1

Pasiūlytas reglamentas apima ir įgyvendinimo nuostatas dėl didmeninės plačiajuosčio ryšio infrastruktūros rinkos kūrimo. Komisija turėtų išnagrinėti, kokius svertus įtraukti į reglamentą, kad jis skatintų tokios rinkos formavimąsi, ypač sunkiai pasiekiamuose Sąjungos regionuose.

4.4.2

Didmeninė optinių kabelių nenaudojamų skaidulų (angl. dark fibre) arba belaidžio ryšio infrastruktūros rinka galėtų būti bendra kelių valstybių arba visos Europos rinka, jei tik būtų kokybiškos informacijos apie vartotojų paklausą ir esamą infrastruktūrą. Komisija turėtų išanalizuoti, kaip būtų galima skatinti ir remti tokią rinką.

4.5.1

Norint plėsti infrastruktūrą, visų pirma kaimo vietovėse, reikia veiksmingos nacionalinės strategijos ir įgyvendinimo plano. Visos valstybės narės šiuo metu turi plačiajuosčio ryšio diegimo strategijas, bet daugelis jų vis dar neturi planų, kaip pasiekti Skaitmeninės darbotvarkės tikslus. Greitai teks atnaujinti nacionalines strategijas ir jose numatyti itin sparčių tinklų diegimo metodus su konkrečiais tikslais ir nustatytomis įgyvendinimo priemonėmis.

4.5.2

Skaitmeninės darbotvarkės 46 veiksme reikalaujama, kad valstybės narės parengtų nacionalinius plačiajuosčio ryšio diegimo planus, bet daugelis jų tokių planų neparengė, tad Komisija šį veiksmą pažymėjo kaip vėluojantį. Šis vėlavimas turi neigiamą poveikį plačiajuosčio ryšio diegimui ir šio sektoriaus finansavimo planams. EESRK ragina valstybes nares peržiūrėti savo planus atsižvelgiant į šį pasiūlytą reglamentą ir kuo greičiau baigti šį darbą.

4.5.3

Išsamus nacionalinis plačiajuosčio ryšio diegimo planas, apimantis viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės iniciatyvas ir konkrečias paskatas palengvinti diegimą kaimo vietovėse, padėtų pasinaudoti Europos ir EIB lėšomis.

4.6.1

Pasiūlytas reglamentas sudarys galimybes infrastruktūros savininkams, kurie nėra elektorinės komunikacijos įmonės, pavyzdžiui, energetikos, vandens, transporto ir atliekų šalinimo įmonėms, komerciniais pagrindais atverti savo infrastruktūrą plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimui. Tai padės šioms įmonėms gauti papildomų pajamų, sumažinti būtinos infrastruktūros sąnaudas, nes dalį jų padengs plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėjai, ir pasinaudoti sinergija, kai plėtos pagrindines savo paslaugas, pavyzdžiui, pažangiuosius tinklus energijos tiekėjams.

4.6.2

Komisija ir valstybės narės turėtų informuoti šias įmones apie galimybes, kurias teikia plačiajuosčio ryšio infrastruktūros diegimas, ir apie galimą teigiamą pasiūlyto reglamento poveikį jų verslui.