12.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 327/26

1.1

EESRK susipažino su Europos Komisijos paskelbta žaliąja knyga ir mano, kad ji atspindi žymų teigiamą Komisijos požiūrio į nesąžiningos prekybos praktiką pasikeitimą.

1.2

EESRK nuomone, taikoma nesąžiningos prekybos praktika yra ne tik „nesąžininga“ ar „neetiška“, bet ir prieštarauja pagrindiniams teisės principams ir neatitinka nei pasiūlos, nei paklausos interesų. Kadangi ši praktika iš esmės yra susijusi su piktnaudžiavimu daug stipresne padėtimi rinkoje, rekomenduojama vartoti terminą „piktnaudžiaujamojo pobūdžio prekybos praktika“, kuris, pavyzdžiui, paprastai vartojamas anglų ir prancūzų kalbomis.

1.3

Komiteto vertinimu, nesąžiningos prekybos praktika dabartinį mastą ir lygį daugiausia pasiekė dėl pastaraisiais dešimtmečiais vykusių įmonių susijungimų ir įsigijimų.

1.4

Komiteto nuomone, Aukšto lygio forumo dėl maisto produktų tiekimo grandinės veiklos rezultatai dar neaiškūs ir siūlomų sprendimų nepakanka nesąžiningos praktikos problemai išspręsti. Todėl Komitetas ragintų Europos Komisiją pasiūlyti daugiau iniciatyvų.

1.5

EESRK neabejoja, kad nesąžininga praktika gali būti taikoma esant bet kokiems sutartiniams santykiams, tačiau yra įsitikinęs, kad ypač didelį susirūpinimą kelia prekybos centrų ir žemės ūkio ir maisto sektoriaus MVĮ sandėriai. Čia esama niekur kitur nesutinkamų piktnaudžiavimo formų ir masto.

1.6

EESRK ypač palankiai vertina Komisijos žaliojoje knygoje atvirai išreikštą abejonę (ir jai visiškai pritaria), ar tikra laisvė sudaryti sutartis įmanoma, kai santykiai yra akivaizdžiai nelygūs.

1.7

Komiteto nuomone, Komisijos žaliojoje knygoje labai teisingai apibūdinta nesąžiningos prekybos praktikos esmė ir pagrindiniai tipai. Tačiau EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad Komisija turėtų pateikti vieną standartinę nesąžiningos prekybos praktikos apibrėžtį, panašią į tą, kuri jau nustatyta Direktyvoje 2005/29/EB, nes žaliojoje knygoje minimos praktikos formos yra kažkuo panašios į „klaidinamąją rinkodaros veiklą“ (1).

1.8

Nesąžiningos prekybos praktika dar labiau paplinta tada, kai tvyro baimė ir silpnesnė sutarties šalis baiminasi, kad gali nutrūkti jos komerciniai santykiai su stipresniąja šalimi. Taip dažnai nutinka, kai didelės prekybos organizacijos daro spaudimą savo tiekėjams ir (arba) kai jos primeta pernelyg aukštas kainas mažmenininkams, o paskui ir vartotojams.

1.9

EESRK nuomone, nesąžiningos prekybos praktikos pasekmės daro poveikį ne tik įmonių tarpusavio sandėriams ir silpnesnėms sutarties šalims. Nukenčia ir vartotojai, taip pat nacionaliniai ekonominiai interesai – apie tai žaliojoje knygoje kalbama nepakankamai.

1.10

EESRK nuomone, tai, kad keletas valstybių narių priėmė įstatymus nesąžiningos prekybos praktikai pažaboti, rodo, kad dabartinė padėtis nepriimtina. Nors šie įstatymai dėl įvairių priežasčių ir nedavė pageidaujamų rezultatų, būtų neteisinga sakyti, kad jais visiškai nieko nepasiekta. Vienas iš laimėjimų – dalijantis nauda atsirado daugiau skaidrumo ir užkirstas kelias grobikiškiausioms praktikos formoms.

1.11

Nors EESRK neturi pagrindo manyti, kad valstybėms narėms priėmus šiuos įstatymus bus pakenkta laisvam prekių judėjimui ES, vis dėlto gali atsirasti tam tikrų apribojimų. Tačiau nė vienas iš šių įstatymų nėra protekcionistinio pobūdžio ir visi jie yra vienodai taikomi tiek vietinėms, tiek kitų valstybių narių įmonėms.

1.12

EESRK rekomenduoja toliau svarstant, kaip spręsti nesąžiningos prekybos praktikos problemą, pradėti nuo sutarties laisvės nebuvimo kai kuriuose santykiuose.

1.13

EESRK rekomenduoja ateityje teikiant pasiūlymus dėl nelygių komercinių santykių sureguliavimo atsižvelgti į „baimės veiksnį“. Būtina užtikrinti nuolatinę pusiausvyrą tarp sutarties šalių, kad jos viena su kita elgtųsi sąžiningai. Dėl šios priežasties svarbiausias nesąžiningos prekybos praktikos sureguliavimo tikslas turi būti ne vien tik silpnesnės sutarties šalies, bet ir nacionalinio ekonominio intereso apsauga. Tai, pavyzdžiui, reikštų, kad susiję maisto tiekėjai neprivalėtų aktyviai dalyvauti administraciniuose ir teisiniuose procesuose.

1.14

EESRK prašo Europos Komisijos pasiūlyti nesąžiningos prekybos praktiką draudžiantį teisės aktą. Jį reikėtų parengti atsižvelgiant į orientacinio pobūdžio sąrašą, kuriame būtų išvardytos dažniausiai stipresnių sutarties šalių taikomos tokios praktikos formos siekiant savo įprastas sąnaudas ir riziką perkelti silpnesniajai šaliai.

1.15

EESRK ragina Europos Komisiją kartu su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis remiantis realia pastarųjų dešimtmečių patirtimi iš esmės peržiūrėti dabartines akivaizdžiai pasenusias konkurencijos taisykles, siekiant sudaryti sąlygas sąžiningai konkurencijai, kuri be kitų dalykų remtųsi ir sąžiningu apsikeitimu reikiama informacija šiame sektoriuje ir atsižvelgiant į visas realiai dominuojančias pozicijas.

2.1

Žaliojoje knygoje visiškai pagrįstai maisto tiekimo ir platinimo grandinė atskiriama nuo ne maisto, nes pirmoji, palyginti su kitomis, turi savo ryškius požymius.

2.2

Per pastaruosius du dešimtmečius tiekimo ir platinimo grandinėms priklausančios įmonės labai aktyviai jungėsi tarpusavyje ir taip atsirado vadinamųjų oligopolių. Kalbant apie tiekimo ir platinimo grandines, tai ypač pasakytina apie mažmeninės prekybos sektorių, kiek mažiau apie maisto perdirbimo pramonę ir dar mažiau apie pirminę žemės ūkio gamybą. Dėl to maisto tiekimo grandinėje atsirado didelis disbalansas, nes oligopoliai, palyginti su daug labiau susiskaidžiusiais jų komerciniais partneriais, turi milžinišką derybinę galią.

2.3

EESRK yra įsitikinęs, kad dėl atsiradusio struktūrinio disbalanso kai kuriais atvejais pradedama taikyti nesąžiningos prekybos praktiką ir kad ji dažnai prieštarauja ne tik teisingumo, sąžiningumo ir etikos, bet ir pagrindiniams teisės principams.

2.4

Žaliojoje knygoje neteisingai teigiama, kad nesąžiningos prekybos praktika ES lygmeniu pirmą kartą nagrinėta tik 2009 m. Tais metais šis klausimas pirmą kartą įtrauktas į oficialią Europos Komisijos darbotvarkę. Tačiau dar 2005 m. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė svarbią nuomonę (2), kurioje (tuo metu, kai nesąžiningos prekybos praktika dar buvo tabu) išryškino ir sukritikavo keletą neigiamų mažmeninės prekybos grandinių veikimo aspektų. Reikėtų paminėti ir svarbų vaidmenį, kurį atliko 2007 m. priimtas Rašytinis pareiškimas dėl Europos Sąjungoje veikiančių stambių prekybos centrų piktnaudžiavimo savo galiomis tyrimo ir padėties atitaisymo  (3), kuriame Europos Komisija atvirai pareiškė, kad būtina imtis veiksmų esamai padėčiai atitaisyti.

2.5

EESRK nuomone, Aukšto lygio forumo dėl maisto produktų tiekimo grandinės veiklos rezultatai dar neaiškūs, nes pasiūlytas gerosios praktikos įgyvendinimo planas nepadėjo sutarti, kaip spręsti nesąžiningos prekybos praktikos problemą; dėl to apgailestavimą yra išreiškę ir trys Europos Komisijos nariai (4).

2.6

Europos konkurencijos tinklo ataskaitoje patvirtinama, kad nesąžiningos prekybos praktika iš tikrųjų taikoma, ypač maisto sektoriuje. Tai sutampa su EESRK įsitikinimu, kad stipresnę ekonominę poziciją, palyginti su maistą gaminančiomis ir perdirbančiomis MVĮ, turintys prekybos centrai savo padėtimi piktnaudžiauja daug didesniu mastu nei tai pastebima kituose sutartiniuose santykiuose. Dar vienas šio reiškinio įrodymas – tai, kad jau daugelį metų tuo nesiskundžia joks kitas sektorius, o tik šie stambiųjų mažmeninių grandinių maisto tiekėjai.

2.7

EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos teiginį, kad nesąžiningos prekybos praktika kenkia ne tik sutartiniams dviejų įmonių santykiams, bet ir visai ES ekonomikai.

3.1.1

Iki šiol oficialiai nė karto nebuvo iškelta abejonių dėl sutartinės komercinių santykių laisvės (net tarp prekybos centrų ir maistą gaminančių MVĮ). Dar visai neseniai šia laisve, kaip pagrindiniu argumentu, ne tik prekybos centrai, bet ir valdžios institucijos atremdavo bet kokius siūlymus sureguliuoti nesąžiningos prekybos praktiką, nes tai tariamai suvaržytų šią laisvę. EESRK kaip labai reikšmingą žingsnį vertina tai, kad žaliojoje knygoje atsisakoma šios pozicijos ir atvirai pripažįstama, kad tuo atveju, kai vienas iš dviejų sutarties partnerių yra akivaizdžiai ekonomiškai stipresnis, tarp jų nėra tikros sutarties laisvės.

3.1.2

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomone, tai, kad sutarties laisvės nebuvimas jau pripažintas, suteikia pagrindą veiksmingai ieškoti visapusiškų sprendimų, kurie padėtų išspręsti dėl esamo tiekimo ir platinimo tinklo (visų pirma maisto srityje) disbalanso kylančias problemas.

3.1.3

Šiame žaliosios knygos skyriuje Europos Komisija labai gerai apibūdina nesąžiningos prekybos praktikos esmę ir pagrindinius tipus. Visų pirma plėtojant prekybos centrų ir maisto tiekėjų santykius silpnesnė šalis neturi jokios realios alternatyvos: rinkoje yra vos keletas stambių klientų ir visi jie su tiekėjais elgiasi labai panašiai.

3.1.4

Žaliojoje knygoje pateikta keletas nesąžiningos prekybos praktikos pavyzdžių, iš kurių matyti, kad kai kurie pirkėjai be jokių skrupulų imasi bet kokių priemonių, kad gautų papildomos visiškai negarantuotos naudos, pakenkdami kitai sutarties šaliai. Tai gali būti, pavyzdžiui, mokėjimas už fiktyvias paslaugas ar tokias paslaugas, kurios kitai šaliai visiškai nereikalingos.

3.1.5

Pateikiame EESRK atsakymus į šiame žaliosios knygos skyriuje pateiktus klausimus:

3.2.1

EESRK palankiai vertina tai, kad Europos Komisija remiasi kai kurių nacionalinių konkurencijos institucijų pateikta informacija. Be žaliojoje knygoje minimų institucijų, ypač rekomenduotume bendradarbiauti su Prancūzijos ir Čekijos institucijomis, nes jos turi tiesioginės patirties įgyvendinant savo nacionalinius kovos su neteisėta prekybos praktika įstatymus. Atlikdamos patikrinimus antimonopolinės institucijos turi teisę patikrinti apskaitos dokumentus (sutartis, sąskaitas, bankų išrašus ir pan.), kuriais remiantis galima tiesiogiai įrodyti nesąžiningos prekybos praktikos atvejus.

3.2.2

Iš Jungtinės Karalystės, Ispanijos ir Airijos konkurencijos institucijų pateiktų pavyzdžių matyti, kad daugelį tokios praktikos formų neteisinga vadinti tik „neeitiškomis“, nes jos akivaizdžiai peržengia teisėtumo ribas (ypač tais atvejais, kai bauginama ir grasinama).

3.3.1

Stipresnės šalies naudojama nesąžiningos prekybos praktika silpnesnės šalies atžvilgiu, be jokios abejonės, daro neigiamą poveikį, ir, savaime suprantama, stabdo investicijas bei inovacijas gamybos srityje. Tačiau, EESRK nuomone, pernelyg mažai kalbama apie poveikį vartotojams, nes pasekmės yra kur kas didesnės nei tik kliūtys inovacijoms. Nepaisant to, šiame skyriuje visiškai nekalbama apie grėsmę nacionaliniams ekonominiams interesams, apie kuriuos šiek tiek užsimenama ankstesnėse žaliosios knygos dalyse. Ši grėsmė ypač akivaizdi Vidurio ir Rytų Europos šalyse, kuriose prekybos centrus visiškai kontroliuoja kitų valstybių narių įmonės. Kadangi vietos gamintojai (kurių didžioji dauguma yra MVĮ) negali įvykdyti dažnai grobikiškų sąlygų, žlunga visas to regiono žemės ūkio maisto produktų sektorius, ir šalys, kurios paprastai sugebėdavo apsirūpinti pagrindiniais maisto produktais, prarado didžiąją dalį apsirūpinimo maistu pajėgumų. Taigi vietos produkciją išstumia importuoti, dažnai labai abejotinos kokybės produktai.

3.3.2

Pateikiame EESRK atsakymus į šiame žaliosios knygos skyriuje pateiktus klausimus:

4.1

Analizuojant dabartinį valstybių narių ir ES teisinį pagrindą iškyla du faktai. Pirma, tai, kad kai kurie stiprūs ekonominiai subjektai taiko nesąžiningos prekybos praktiką, dabar jau visiems yra žinoma ir tapo neginčijamu faktu, o keleto valstybių narių valdžios institucijos yra padariusios išvadą, kad dabartinę padėtį būtina sureguliuoti.

4.2

Dabartinės nesąžiningos prekybos praktikos mastas, ypač stambiųjų mažmeninės prekybos tinklų ir maisto gamintojų sandėriai, visų pirma rodo, kad konkurencijos teisės aktai yra pasenę. Kai kurios nesąžiningos prekybos praktikos formos rodo, kad konkurencinė aplinka yra labai iškreipta ir kad esama dominuojančios padėties atvejų, kurių dabartiniais antimonopoliniais teisės aktais nepavyksta sureguliuoti.

4.3

EESRK nuomone, reikia ne tik persvarstyti konkurencijos teisės aktus, bet ir būtų visiškai teisėta uždrausti ES lygmeniu taikyti tam tikras tiksliai apibrėžtas nesąžiningos prekybos praktikos formas ir atitinkamai atlikti reikalingą skirtingų teisinių sistemų suderinimo darbą. Vis dėlto reikia loginio ryšio tarp nesąžiningos prekybos praktikos reglamentavimo priemonių ir persvarstytų antimonopolinių teisės aktų, kad sankcijos būtų taikomos tik logiškiems sutarčių, kuriose numatyta nesąžiningos prekybos praktika, iniciatoriams, t. y. su šalimis, kurios užima dominuojančią padėtį.

4.4

Kad šios suderintos reglamentavimo priemonės būtų veiksmingos, jose turi būti atsižvelgta į „grėsmę nepatekti į sąrašą“, taigi į tai, kad silpnesnės sutarties šalys, ypač MVĮ, kaip prekybos centrų tiekėjos, negali pateikti skundo; reikėtų padaryti daugiau, o ne tik spręsti įmonių tarpusavio santykių problemas.

4.5

Pateikiame EESRK atsakymus į dar neatsakytus šiame žaliosios knygos skyriuje pateiktus klausimus:

5.1.1

EESRK pritaria Europos Komisijos nuomonei, kad dabartinių nacionaliniu lygmeniu įgyvendinamų kovos su nesąžiningos prekybos praktika priemonių nepakanka. Taip yra daugiausia todėl, kad jose neatsižvelgiama į tvyrančią tam tikrą baimės atmosferą, kurią galima paaiškinti tuo, kad nėra tikros sutarties laisvės ir kyla grėsmė nepatekti į sąrašą. Šios problemos kol kas geriausiai sprendžiamos Prancūzijoje, kur priežiūros institucija gali imtis veiksmų remdamasi neoficialia informacija ir savo pačios iniciatyva. Be to, nesąžiningos prekybos praktikos šioje šalyje atsisakyta ginant nacionalinį ekonominį interesą, o ne siekiant apsaugoti silpnesniąją sutarties šalį.

5.1.2

Kai kurios valstybės narės yra priėmusios kovos su nesąžininga sutarčių praktika įstatymus, tačiau kitos jų neturi. Be to, atskiri įstatymai yra gana skirtingi. Be jokios abejonės, šie du dalykai tam tikra prasme trukdo vykdyti tarpvalstybinę prekybą (16 klausimas).

5.1.3

EESRK nuomone, vienintelis protingas bendras būdas spręsti neigiamą taikomų teisės aktų daromą poveikį būtų priimti nesąžiningos prekybos praktikai taikomus suderinamuosius teisės aktus (17 klausimas).

5.2.1

EESRK sutinka su Komisijos teiginiu, kad ES lygmeniu kol kas nėra jokios konkrečios kovai su nesąžiningos prekybos praktika skirtos priemonės. Komitetas taip pat įsitikinęs, kad norint įveikti baimės veiksnį, būtina nacionalinėms šios srities institucijoms suteikti galią veikti savo iniciatyva, gauti anoniminius ir neoficialius skundus ir taikyti sankcijas (18 klausimas).

6.1

EESRK sutinka, kad nesąžiningos prekybos praktikos atvejų pasitaiko visoje maisto ir ne maisto tiekimo grandinėje, bet, atsižvelgdamas į tai, kas prieš tai pasakyta, yra įsitikinęs, kad blogiausia padėtis yra prekybos centrų ir gamyba užsiimančių MVĮ tarpusavio santykiuose.

6.2

Kai kalbama apie įtraukimą į sąrašą, visiškai neaišku, kokią kainą potencialus tiekėjas turi sumokėti. Dažniausiai net sumokėjus šį mokestį (t. y. įvykdžius pradinę ir būtiną bet kokio komercinio sandėrio sąlygą), tiekėjas negauna jokių garantijų, kad pirkėjas iš jo tikrai pirks atitinkamas prekes ir kad be jokios priežasties neišbrauks jo iš sąrašo.

6.3

Tiekėjo nuolaidos yra kasdienės stambiųjų mažmeninės prekybos tinklų praktikos dalis. EESRK nuomone, jų nauda apskritai yra daugiau nei abejotina. Viena vertus, tiekėjų nuolaidos yra akivaizdus įrodymas to, kad piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi, nes už jų dažnai slepiasi nereikalingos ir fiktyvios paslaugos; kita vertus, jos lemia nepakankamą skaidrumą paskirstant naudą. Tai, kad esama tiekėjų nuolaidų, reiškia, kad tiekėjams (ir išorės stebėtojams) labai sunku nustatyti, kiek jiems iš tikrųjų sumokėta už patiektas prekes. Iš tikrųjų norint gauti užsakymą prekėms tiekti reikia sutikti su pirkėjo siūlomomis paslaugomis. EESRK nuomone, mokesčiai už pirkėjo tiekėjui realiai suteiktas ir pagrįstas paslaugas turėtų būti įtraukti į maisto pirkimo kainą.

6.4

Pateikiame EESRK atsakymus į dar neatsakytus šiame žaliosios knygos skyriuje pateiktus klausimus: