12.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 327/11

1.1

Vienas svarbiausių strategijos, kuria siekiama sugrąžinti Europą į tvaraus augimo kelią, aspektų – užtikrinti tinkamą ilgalaikio finansavimo pasiūlą priimtina kaina. Komisijos konsultacinis dokumentas šiuo klausimu yra ir lauktas, ir laiku pateiktas.

1.2

EESRK palankiai vertina tai, kad žaliojoje knygoje dėmesys sutelktas į našias investicijas ir ilgalaikio materialaus ir nematerialaus kapitalo formavimą, tačiau primygtinai siūlo Komisijai daugiau dėmesio skirti būtinybei finansuoti visuomenei naudingesnes kapitalo investicijas.

1.3

Jei ateityje bankams tektų ne toks svarbus vaidmuo skiriant ilgalaikį finansavimą, tuomet atsivertų galimybių kitiems tarpininkams, pavyzdžiui, nacionaliniams ir daugiašaliams plėtros bankams, instituciniams investuotojams, valstybių fondams ir, svarbiausia, obligacijų rinkoms. Tačiau svarbu nesudaryti kliūčių bankams vykdyti savo, kaip pagrindinių ilgalaikio finansavimo teikėjų, funkcijos ir sukurti tokią teisės sistemą, kuri neleistų finansavimo ir kapitalo srautų „ištraukti“ iš reguliuojamo sektoriaus.

1.4

EESRK palankiai vertina neseniai įvykdytą EIB rekapitalizavimą, nes tai sustiprins jo gebėjimą gauti papildomą privatų finansavimą ir atlikti svarbesnį anticiklinį vaidmenį finansuojant investicijas ir teikiant kreditus MVĮ. Nors 10 mlrd. EUR kapitalo injekcija yra didelė, EESRK mano, kad dabartinėmis aplinkybėmis to nepakaks.

1.5

Strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijos, kurios dar tik bandomajame etape, taip pat yra teigiamas poslinkis. Šias projektų obligacijas kartu sukūrė Komisija ir EIB. Taip pat reikėtų apsvarstyti panašią bendrą veiklą su valstybių fondais.

1.6

Jei tokiomis iniciatyvomis kaip projektų obligacijos pavyktų išplėsti finansavimo iš obligacijų gautomis lėšomis rinką, jas reikėtų padidinti, kai tik baigsis ir bus įvertintas bandomasis etapas.

1.7

Žaliojoje knygoje nagrinėjamas santaupų vaidmuo užtikrinant ilgalaikių investicijų finansavimo pasiūlą. Nors kai kurios valstybės narės pradėjo taikyti specialias santaupų sistemas, skirtas kaupti ilgalaikes santaupas, kurios susiejamos su platesnėmis socialinėmis investicijomis, vis dėlto vertėtų apsvarstyti galimybę sukurti ES arba euro zonos santaupų priemonę, galbūt pasiūlant palūkanų normos priedą.

1.8

Kai kurios valstybės narės, sumaniai taikydamos mokesčių sistemą, gana sėkmingai skatino kaupti pensines ir kitas santaupas. Gyventojai paprastai atsisako minties pirma mokėti mokesčius už gautas pajamas, kad vėliau galėtų sumokėti didesnius mokesčius už ilgalaikes santaupas, gautas iš pajamų atskaičiavus mokesčius. Kalbant apie socialiai atsakingas investicijas, turėtų būti sudarytos sąlygos kurti ir pateikti į rinką tinkamus asmeninių santaupų produktus, kuriems būtų taikomi nedideli arba nuliniai mokesčiai ir nustatyta metinė riba siekiant paskatinti geresnį ilgalaikį finansų planavimą.

1.9

Greitų rezultatų vaikymasis finansų sistemoje buvo didžiausia kliūtis teikiant atitinkamas ilgalaikes investicijas ir yra glaudžiai susijęs su įmonių valdymu. Pakeisti paskatas, kad būtų siekiama ilgalaikių rezultatų, nėra taip lengva. EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymus ilgalaikiams investuotojams suteikti daugiau balsavimo teisių ir dividendų ir pakeisti Akcininkų teisių direktyvą. Be to, reikėtų apsvarstyti galimybę koordinuotai taikyti lengvatinius mokesčius už kapitalo prieaugį siekiant paskatinti fondų valdytojus ilgiau likti akcininkais.

1.10

Žaliojoje knygoje pateikiama keletas įdomių pasiūlymų dėl rizikos kapitalo. EESRK jau yra siūlęs išplėsti Europos investicijų fondo (EIF) vaidmenį, kad fondas ne tik teiktų paskolas, bet ir rizikos kapitalą. Tą jo steigėjai numatė dar 1994 m. Jei EIF, kaip EIB, būtų atitinkamai rekapitalizuotas, tuomet jis galėtų tapti vienu iš pagrindinių MVĮ rizikos kapitalo finansuotojų.

1.11

Galiausiai, kadangi nacionalinės ir regionų vyriausybės per savo regioninės plėtros organus jau dalyvauja skatindamos MVĮ išlikimą ir ilgalaikį augimą, visai pagrįsta manyti, kad šie organai galėtų imtis vaidmens tokių MVĮ prekybos platformų veikloje. Šis vaidmuo galėtų būti įvairus – nuo besikreipiančių MVĮ kreditingumo įvertinimo iki ribotų garantijų teikimo instituciniams investuotojams.

1.12

EESRK pageidautų didesnio dėmesio socialiai atsakingoms investicijoms ir siūlo įsteigti observatoriją ilgalaikių investicijų sąlygoms stebėti.

2.1

Pagrindinis Europos Komisijos motyvas parengti žaliąją knygą – būtinybė sugražinti Europą į pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo kelią. Europai reikia ilgalaikių didelių investicijų, kurios yra tvaraus augimo pagrindas. Tai pasiekti yra labai sunku, nes šiuo metu namų ūkiai ir įmonės vengia rizikos ir daugelis vyriausybių turi atlikti fiskalinį konsolidavimą, o tai riboja ilgalaikio finansavimo pasiūlą.

2.2

Šiuo metu problemų kelia tradicinių finansinio tarpininkavimo kanalų nefunkcionavimas. Iki šiol bankai buvo pagrindinis lėšų šaltinis investicijoms finansuoti ES, tačiau daugelis jų šiuo metu visų pirma stengiasi sumažinti finansinį įsiskolinimą, todėl yra nepajėgūs atlikti savo įprasto vaidmens. Žaliojoje knygoje apžvelgtas laikotarpį po dabartinės krizės ir ieškoma sprendimų, kaip teikti būtiną ilgalaikį finansavimą investicijoms.

2.3

Komisijos dėmesys sutelktas į našias investicijas ir ilgalaikio materialaus ir nematerialaus kapitalo, kuris paprastai būna mažiau procikliškas nei trumpalaikis kapitalas, formavimą. Ilgalaikį finansavimą Komisija apibrėžia kaip procesą, kurio metu finansinė sistema moka už investicijas į ilgalaikius projektus.

2.4

Europa pradėjo įgyvendinti finansų sektoriaus reformų programą siekdama didesnio stabilumo ir pasitikėjimo finansų rinkomis. Finansų sistemos stabilumas yra būtina sąlyga skatinti ilgalaikes investicijas, tačiau vien jos nepakanka. Komisija nustatė ne vieną papildomą sritį, kuriose būtina imtis veiksmų:

3.1.1

Komerciniai bankai. Komisijos analizė, susijusi su problemomis užtikrinant pakankamą ilgalaikį finansavimą Europoje, iš esmės yra teisinga. Tradiciškai labai svarbus bankų kaip pagrindinių ilgalaikio finansavimo teikėjų vaidmuo keičiasi ir ateityje gali susilpnėti. Dokumente nesvarstoma apie tai, kad kai kurie nauji bankų sektoriaus reglamentai gali neatitikti žaliosios knygos tikslų skatinti ilgalaikes investicijas. Žaliojoje knygoje tik paminėta, kad dėl dabartinių ir greičiausiai būsimų finansų reformų poveikio gali sumažėti bankų veiklos mastas tarpininkavimo grandinėje. Reikėtų siekti geresnės pusiausvyros tarp susitarimo „Bazelis III“ rizikos ribojimo taisyklių ir paskatų bankams, kad jie ir toliau skirtų ilgalaikį finansavimą. Bet kokiu atveju greičiausiai atsivers galimybių kitų rūšių tarpininkams, pavyzdžiui, nacionaliniams ir daugiašaliams plėtros bankams, instituciniams investuotojams, aktyvesniam obligacijų rinkų ir valstybių fondų naudojimui.

3.1.2

Nacionaliniai ir daugiašaliai plėtros bankai. Šios įstaigos atlieka svarbų vaidmenį dalijantis rizika su privačiais investuotojais ir ekonominės veiklos vykdytojais, kai rengiami svarbūs projektai, taip užkirsdamos kelią rinkos nepakankamumui. Be to, imdamosi ilgalaikių strateginių veiksmų, jos taip pat atlieka anticiklinį vaidmenį. EIB ir EIF vaidmuo dalijantis rizika buvo vis svarbesnis, o neseniai atliktas EIB rekapitalizavimas, kuris, EESRK nuomone, yra nepakankamas, neabejotinai sustiprins jo gebėjimą gauti papildomų lėšų iš privačių investicijų. EESRK ragina EIB labiau skatinti didelius tarpvalstybinius infrastruktūros projektus, kuries susiduria su konkrečiomis finansinėmis kliūtimis.

3.1.3

EESRK palankiai vertina strategijos „ES 2020“ projektų obligacijų sukūrimą; jos šiuo metu išbandomos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės investiciniuose energetikos, transporto ir IRT infrastruktūros projektuose (1). Komisija užsimena apie galimą valstybių fondų vaidmenį finansuojant ilgalaikes investicijas. Galbūt vertėtų, kaip ir projektų obligacijų, kurias kartu sukūrė Komisija ir EIB, atveju, parengti panašią bendrą iniciatyvą su valstybių fondais ir taip padidinti turimus išteklius ilgalaikėms investicijoms finansuoti.

3.1.4

Institucinių investuotojų klausimu žaliojoje knygoje nurodoma, kad galimas prieštaravimas tarp būtinybės veiksmingai reguliuoti draudimo įmonių investavimo riziką ir jas skatinti finansuoti ilgalaikes investicijas. Šiuo metu Komisija ir Europos draudimo institucijos svarsto šį klausimą. Komisija ketina pateikti pasiūlymų dėl ilgalaikių investicinių fondų siekdama paskatinti kurti įvairius rizikos paskirstymo mechanizmus dalyvaujant skirtingų rūšių instituciniams investuotojams. Šis pasiūlymas iš tikrųjų yra labai sveikintinas. Pensijų fondams galėtų būti skirtas svarbesnis vaidmuo ilgalaikių investicijų srityje, tačiau jie susiduria su nemažai institucinių, reguliavimo ir politinių kliūčių. Šių fondų valdytojai ypač susirūpinę tuo, kad politikos formuotojai bando juos įgalioti finansuoti tam tikrų rūšių projektus, kurie neatitinka narių interesų. Su pensijų fondais reikėtų konsultuotis, kaip sumažinti arba įveikti šias kliūtis. Šiuo atveju gali būti naudinga sukurti bankų sąjungą.

3.1.4.1

Siekiant paskatinti institucinius investuotojus aktyviau dalyvauti teikiant ilgalaikį finansavimą svarbios gali būti ir paskatos, susijusios su įmonių pelno apmokestinimu. Taikant mažėjančių mokesčių sistemą stambiems infrastruktūros projektams būtų galima paskatinti institucinius investuotojus aktyviau juose dalyvauti.

3.2.1

Žaliojoje knygoje pažymima, kad norint išplėsti ir pagilinti ilgalaikio finansavimo išteklius, kai kurios kapitalo rinkos Europoje turi susiformuoti ir subręsti. Obligacijų rinkos ES yra mažiau išvystytos nei JAV ir manoma, kad daugeliui vidutinės kapitalizacijos įmonių ir MVĮ jos nepasiekiamos. Netgi reitingų agentūros atsargiai sutiko žinią apie projektų obligacijų sukūrimą, o tai rodo, kad laukia sunkus kelias stiprinant obligacijų rinkos pajėgumą. Jei tokioms iniciatyvoms kaip projektų obligacijos, kurios galėtų sukurti 4,6 mlrd. EUR naujiems infrastruktūros projektams, pavyks išplėsti finansavimo iš obligacijų gautomis lėšomis rinką, jas reikėtų padidinti, kai tik baigsis ir bus įvertintas bandomasis etapas.

3.3.1

Dokumente išsamiai peržiūrimi veiksniai, darantys poveikį ilgalaikiam taupymui finansavimo srityje. Pasiūlos srityje kai kurios valstybės narės dėjo pastangų skatinti ilgalaikio taupymo pasiūlą, tačiau reikia nuveikti daug daugiau. Žaliojoje knygoje siūloma galimybė sukurti ES taupymo priemones ilgalaikėms santaupoms kaupti, kurios būtų susietos su platesniais visuomeniniais tikslais. Ši idėja gali būti naudinga plečiant tarpvalstybinę infrastruktūrą. Tai gali kartu paskatinti didesnį darbo jėgos mobilumą ir išėjimo į pensiją planavimą bendroje rinkoje. Siekiant paskatinti ilgalaikį taupymą gali tekti pasiūlyti naujus taupymo produktus nustatant išskirtines arba pakopines palūkanų normas.

3.3.2

Apmokestinimas. Dokumente išsamiau nagrinėjamas santykis tarp apmokestinimo, ilgalaikių santaupų ir ilgalaikio investavimo. Įmonių pelno mokesčio taikymas investicijoms paprastai skatina finansavimui pirmiausia rinktis skolintas lėšas, o ne nuosavą kapitalą. Ieškant tinkamų reformų skatinti dažniau naudoti nuosavą kapitalą ilgalaikėms investicijoms finansuoti, vertėtų apsvarstyti galimybę taikyti sistemą, kai mažinama apmokestinamo pelno dalis atsižvelgiant į turto turėjimo nuosavybėje laikotarpį (angl. taper relief). Tokios sistemos plačiai taikomos kapitalo prieaugiui apmokestinti ir jų struktūra galėtų būti tokia, kad jos kompensuotų kai kurias dabartines mokestines lengvatas finansuojant skolintomis lėšomis.

3.3.3

Ilgalaikių santaupų ir apmokestinimo sistemos klausimu Komisija pažymi, kaip svarbu užtikrinti stabilią ir tinkamą taupymo pasiūlą ir paskatas, kurios yra būtinos šiai pasiūlai stimuliuoti. Kai kurios valstybės narės, sumaniai taikydamos mokesčių sistemą, gana sėkmingai skatino kaupti pensines ir kitas santaupas. Gyventojai paprastai atsisako minties pirma mokėti mokesčius už gautas pajamas, o vėliau sumokėti didesnius mokesčius už ilgalaikes santaupas, gautas iš pajamų atskaičiavus mokesčius. Turėtų būti sudarytos sąlygos kurti ir pateikti į rinką tinkamus asmeninių santaupų produktus, kuriems būtų taikomi nedideli arba nuliniai mokesčiai ir nustatyta metinė riba siekiant paskatinti geresnį ilgalaikį finansų planavimą.

3.3.4

Mokesčių paskatų taikymas siekiant pageidautinų ilgalaikio investavimo rezultatų turi ir trūkumų. Reikia išnagrinėti tokius rimtus klausimus kaip savaimingumas ir arbitražas. Nepaisant to, mokesčių paskatų taikymas nuoseklaus ir tvirto ilgalaikio planavimo perspektyvoje yra būtinas siekiant paskatinti pageidaujamą investicijų lygį ir jį pasiekti.

3.3.5

Įmonių valdymas. Greitų rezultatų vaikymasis yra svarbus veiksnys užtikrinant ilgalaikes investicijas ir yra glaudžiai susijęs su įmonių valdymu. Ligi šiol vyravo tendencija, kad daug fondų valdytojams, investicijų bankininkams ir įmonių vadovybei skirtų paskatų buvo skirtos trumpalaikiams rezultatams siekti. Nebus lengva pakeisti šias paskatas, kad būtų siekiama ilgalaikių rezultatų. Žaliojoje knygoje pateikiama nemažai įdomių pasiūlymų suteikti ilgalaikiams investuotojams daugiau balsavimo teisių ir dividendų ir pakeisti Akcininkų teisių direktyvą. Galbūt aktyvesnis lengvatinių mokesčių už kapitalo prieaugį taikymas būtų viena iš priemonių, skatinančių fondų valdytojus ilgiau išlikti akcininkais.

3.4.1

Žaliojoje knygoje pažymima, kad daugelyje valstybių narių MVĮ vis dažniau susiduria su sunkumais gauti finansavimą, kad išliktų ir augtų. Nepaisant bankų vykdomo finansinio įsiskolinimo mažinimo padarinių, MVĮ tenka rinktis alternatyvius finansavimo šaltinius, kurie yra suskaidyti ir netgi nenuoseklūs. Vietos bankai žymiu mastu prarado ryšį su savo vietos regionais arba jį susilpnino. Bankų ir MVĮ santykiai susilpnėjo ir juos reikia iš naujo užmegzti arba sustiprinti. Buvo imtasi iniciatyvų MVĮ teikti finansavimą iš ne bankų, įskaitant galimybę gauti rizikos kapitalo lėšų, turto finansavimą (2), tiekimo grandinės finansavimą ir vadinamąjį minios finansavimą. Vis dėlto reikia padaryti daug daugiau. Draudimo sektorius ir pensijų fondai nori atlikti svarbesnį vaidmenį, tačiau reikalauja atitinkamų paskatų, kurias turėtų apsvarstyti Komisija. Būsimomis priemonėmis, skirtomis padėti MVĮ gauti ilgalaikį finansavimą, turėtų būti užtikrinama, kad šios įmonės jomis galėtų pasinaudoti kaip buvo pradžioje numatyta – bankams nenustatant pernelyg daug papildomų sąlygų, kai šios priemonės vykdomos lėšas skolinantis iš bankų.

3.4.2

Rizikos kapitalas. Rizikos kapitalo finansavimo kritinei masei pasiekti Komisija siūlo pasitelkti vadinamuosius fondų fondus. Be to, siūlomas garantijų fondas, kuris skirtas instituciniams investuotojams, padėtų išplėsti rinką. EESRK jau yra siūlęs išplėsti Europos investicijų fondo (EIF) vaidmenį, kad fondas ne tik teiktų paskolas, bet ir rizikos kapitalą (3). Tą jo kūrėjai numatė dar 1994 m. Jei EIF, kaip EIB, ketinama rekapitalizuoti, tuomet jis galėtų tapti vienu iš pagrindinių MVĮ rizikos kapitalo finansuotojų.

3.4.2.1

Išplėtus MVĮ rizikos kapitalo finansavimą kartu reikia išplėsti esamas prekybos platformas arba sukurti naujas prekybos platformas, skirtas MVĮ, kurios finansavimui naudoja nuosavą kapitalą. Žaliojoje knygoje šiuo klausimu pateikiama nemažai naudingų pasiūlymų. Kadangi nacionalinės ir regionų vyriausybės per savo regioninės plėtros organus remia MVĮ išlikimą ir ilgalaikį augimą, visai pagrįsta manyti, kad šie organai galėtų imtis vaidmens tokių MVĮ prekybos platformų veikloje. Šis vaidmuo galėtų būti įvairus – nuo besikreipiančių MVĮ kreditingumo įvertinimo iki ribotų garantijų teikimo instituciniams investuotojams.

3.4.3

EESRK būtų pageidavęs, kad žaliojoje knygoje būtų labiau remiamos investicijos į socialiai atsakingus fondus parengiant atitinkamus mokesčių ir finansinius reglamentus ir taikant viešojo pirkimo procedūrą. Šiuo požiūriu galbūt reikėtų įsteigti Europos ilgalaikių investicijų observatoriją. Šis organas, aktyviai dalyvaujant organizuotai pilietinei visuomenei, galėtų stebėti tiek ilgalaikių investicijų ir santaupų pasiūlos, tiek paklausos poslinkius ir padėti užtikrinti tinkamą informacijos, kuri yra svarbi ekonominės veiklos vykdytojams priimant sprendimus dėl patikimų ilgalaikių investicijų, teikimą.