19.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 271/86

1.1

Komitetas teigiamai vertina siūlomo reglamento nuostatas. Dabartinės rinkos priežiūrai ir gaminių kontrolei taikomos nuostatos pernelyg išbarstytos daugybėje įvairaus turinio tekstų, ir tai nederamai apsunkina priežiūros institucijų ir gamintojų darbą bei vartotojų asociacijų ir darbuotojų organizacijų veiklą. Komitetas palankiai vertina tai, kad ankstesnės vertikaliosios nuostatos bus panaikintos ir sutelktos vieninteliame horizontaliame sugriežtintame reglamente.

1.2

Komitetas pritaria teisiniam pasiūlymo pagrindui, bet mano, kad būtina nurodyti ir SESV 12 straipsnį, kuriame teigiama, kad vartotojų apsauga yra horizontalioji politika, į kurią turi būti „atsižvelgiama nustatant bei įgyvendinant kitas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis“.

1.3

Siūloma priemonė yra reglamentas. Komitetas mano, kad ši forma tinkamiausia siekiant sudaryti palankesnes sąlygas bendradarbiavimui ir mainams tarp valstybių narių ir tarp valstybės narės ir ES. Jo nuomone, Komisijos pasiūlytas teisės aktų rinkinys atitinka sutartyse nustatytus proporcingumo ir subsidiarumo reikalavimus. Valstybės narės ir toliau lieka visiškai atsakingos už nacionalinių rinkų priežiūrą ir kontrolę prie Sąjungos išorės sienų, jos taip pat tam turi skirti finansavimą.

1.4

EESRK remia Komisijos teiginį, kad Sąjungos rinkos apyvartoje esantys gaminiai privalo atitikti reikalavimus, kuriais saugomi tokie viešieji interesai, kaip sveikata ir sauga apskritai, sveikata ir sauga darbe, vartotojų apsauga, aplinkosauga ir viešasis saugumas.

1.5

Komitetas laikosi nuomonės, kad gamybos ir komercinių paslapčių laikymasis negali tapti kliūtimi prireikus įspėti apie galimą kokios nors produkto sudedamosios dalies pavojų naudotojų sveikatai ar saugumui. Taigi, kontrolės ir priežiūros institucijos turės ir toliau taikyti įprastą RAPEX sistemos praktiką (viešuosius interesus kelti aukščiau privačių interesų).

1.6

Priežiūros institucijų ir muitinių nariai bei darbuotojai eidami savo pareigas turės pateikti sąžiningumo ir nepriklausomumo garantijas ir turės būti apsaugoti nuo galimo spaudimo ar bandymų papirkti. Asmenys, pranešę apie su gaminiu susijusius defektus ar pavojus, turės būti saugomi, visų pirma nuo teisminio persekiojimo; jų tapatybė turi išlikti konfidenciali.

1.7

Komitetas ragina į pasiūlytą reglamentą įtraukti nuostatą, kuria būtų sukurtas teisinis pagrindas Europos duomenų apie sužalojimus bazei, kuri turėtų būti laikoma trečiuoju ES rinkos priežiūros informacijos mainų sistemos ramsčiu – papildančiu RAPEX ir ICSMS.

1.8

Galiausiai Komitetas labai norėtų, kad ir jam būtų siunčiamos Komisijos kas penkerius metus rengiamos reguliarios ataskaitos, kad galėtų stebėti, kaip įgyvendinamas reglamentas.

2.1

Net ir pačių geriausių teisės aktų, reglamentuojančių gaminių saugą ir suderinančių vidaus rinkos taisykles, nepakanka norint suteikti absoliučias saugos garantijas: vartotojams – susijusias su vartojimo gaminiais, o darbuotojams – su profesionaliems naudotojams skirtais gaminiais.

2.2

Kaip parodė neseniai kilę skandalai, Europoje vis dar aktuali sukčiavimo siekiant padidinti pelną arba sumažinti gamybos išlaidas problema; be to, importuojami gaminiai ne visuomet atitinka ES standartus ir gali sudaryti nesąžiningą konkurenciją Europoje pagamintiems produktams.

2.3

Rinkų priežiūra ir produktų atitikties kontrolė yra esminės funkcijos, kurioms vykdyti kiekvienos valstybės narės teritorijoje reikalingos tarnybos ir kvalifikuoti darbuotojai (muitinės, techninių tarnybų, inspekcijų ir pan.).

2.4

Bendrosios produktų saugos direktyva 2001/95/EB, kurios perkėlimas į nacionalinę teisę turėjo būti baigtas 2004 m., 2010 m. įsigaliojęs Reglamentas (EB) Nr. 765/2008 dėl akreditavimo ir rinkos priežiūros ir direktyvos bei sprendimai dėl sektorių nuostatų suderinimo padėjo pasiekti akivaizdžią pažangą. Tačiau rinkos priežiūros nuostatos yra išsklaidytos ir iš dalies kartojasi, todėl priežiūros taisyklės gali būti painiojamos su įpareigojimais veiklos vykdytojams, o tai apsunkintų jų pačių, teisės aktų leidėjų ir valstybės tarnautojų darbą.

2.5

Komisija siūlo išaiškinti rinkos priežiūros reglamentavimo sistemą, atitinkamas nuostatas sutelkus į vieną teisinę priemonę, kuri būtų horizontaliai taikoma visiems sektoriams. Prie naujojo gaminių rinkos priežiūros reglamento būtų pridėtas daugiametis rinkos priežiūros veiksmų 2013–2015 m. planas.

2.6

Tai svarbiausias Europos vartotojų darbotvarkės ir I ir II bendrosios rinkos aktų veiksmas. Jis atitinka ir naujosios teisės aktų sistemos reikalavimus.

2.7

Reikia kiekvienoje šalyje vienodomis sąlygomis nustatyti, ar į rinką patenkantys gaminiai, įskaitant įvežamuosius iš trečiųjų šalių, yra saugūs ir gali būti pateikti bendrajai rinkai, ar turi būti pašalinti iš rinkos ir uždrausti, jei yra pavojingi arba neatitinka reikalavimų.

2.8

Tačiau rinkos priežiūra ir atitikties kontrolė nėra pakankamai veiksmingos, tad į rinką patenka nemažai reikalavimų neatitinkančių gaminių, visų pirma dėl to, kad nepakankamai koordinuojama nacionalinių priežiūros institucijų veikla, ir dėl nevisiškai kokybiško bei patikimo informavimo.

2.9

Todėl ES turi imtis priemonių geresniam veiksmų koordinavimui ir veiksmingesnei tarpvalstybinei rinkos priežiūrai užtikrinti siekiant apsaugoti piliečius. Komisija mano, kad ši teisė veikti grindžiama SESV 114 straipsnio (tinkamas bendrosios rinkos veikimas), 168 straipsnio 1 dalies (sveikatos apsauga) ir 169 straipsnio 1 dalies (vartotojų apsauga) nuostatomis. Taip pat derėtų supaprastinti taikomą teisės sistemą ir panaikinti dabartines dviprasmybes.

2.10

Būtina supaprastinti RAPEX (skubaus keitimosi informacija apie vartotojų sveikatai ir saugai pavojingus gaminius) sistemos taikymo procedūrą, priimti Bendrosios produktų saugos direktyvą pakeisiantį reglamentą ir naują priežiūros reglamentą, kuris pakeistų nuostatas, šiuo metu išsklaidytas daugelyje įvairaus lygmens tekstų.

2.11

Geriau koordinuoti ir veiksmingiau užtikrinti priežiūrą bei kontrolę padėtų ne tik įprastinė teisės aktų vertinimo procedūra, bet ir Eurobarometro atliekami vartotojų nuomonės tyrimai, informacinės sistemos GRAS-RAPEX ir ICSMS bei tarpusavio stebėsenos rodikliai. Numatyta racionalizuoti valstybių pranešimų teikimo tvarką sukuriant vienintelę pranešimų apie visus gaminius pateikimo sistemą.

2.12

Bus sustiprinta pasienio kontrolė, o kiekvieno galinčio kelti pavojų gaminio judėjimas turės būti sustabdytas, kol priežiūros institucija išsamiau apibrėš jo statusą.

2.13

Pranešimo apie riziką keliančius gaminius sistema RAPEX bus patobulinta pakeičiant pranešimo terminus ir padidinant pateikiamos informacijos apie gaminio keliamą pavojų aktualumą.

2.14

Komisija galės nuspręsti, kokios ribojamosios priemonės turėtų būti nedelsiant taikomos pavojingiems gaminiams, jeigu standartinės neatidėliotinos priemonės pasirodytų esančios nepakankamos arba netinkamos.

2.15

Bendrosios rinkos akte numatytas daugiametis rinkos priežiūros veiksmų planas. Šis planas turėtų būti taikomas sritims, kurioms Komisijos vykdomas koordinavimas galėtų suteikti realios papildomos naudos ir reikšmingų patobulinimų.

2.16

Daugiametis veiksmų planas yra pagrindinė ES lygmens priemonė; jis paskatins aktyviau palaikyti ryšius ir bendradarbiauti. Elektroninės priemonės padės lengvai gauti informaciją apie geriausią patirtį, kadangi apklausų ir tyrimų duomenys bus saugomi sistemoje. Nustačius poreikius, bus pasiūlyta mokymo, techninės pagalbos ir konsultavimo priemonių.

2.17

Komisija suformuluos bendrą požiūrį į dokumentų ir techninę kontrolę ir laboratorinius tyrimus. Griežčiau koordinuojant jungtinius veiksmus ir programas priežiūra taps veiksmingesnė.

2.18

Sutelkus išteklius bus sukurta sinergija ir išvengta dvigubo darbo. Valstybės institucijų surinkti duomenys bus saugomi Komisijos valdomoje ICSMS duomenų bazėje, o Komisija suteiks lėšų ir mokymo galimybių, reikalingų visam šios bazės potencialui panaudoti.

2.19

Visos susijusios šalys turės būti informuotos ir su jomis turės būti reguliariai ir lanksčiai konsultuojamasi.

2.20

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008 Komisijos parengta ataskaita padeda informuoti institucijas ir suinteresuotuosius subjektus bei įvertinti ES lėšomis finansuojamą akreditavimo, priežiūros ir rinkos kontrolės veiklą.

2.21

Turėtų būti stiprinamos įvežamiems gaminiams taikomos muitinės ir Sąjungos bei Europos ekonominės erdvės išorės sienų kontrolės tarnybų priemonės ir prerogatyvos, todėl reikėtų skirti papildomų išteklių, ypač mokymui ir techninėms priemonėms.

3.1

Komitetas palankiai vertina iniciatyvą griežtinti rinkai pateikiamų gaminių saugos priežiūrą ir kontrolę, nepaisant to, ar jie pagaminti ES, EEE valstybėse, ar trečiosiose šalyse. Didesnės gaminių saugos užtikrinimas yra pagrindinis naująjį požiūrį atitinkantis Bendrosios rinkos akto veiksmas.

3.2

Bet Komitetas pažymi, kad ekonominių ir socialinių suinteresuotųjų subjektų informavimo ir konsultavimosi su jais procedūros lieka labai neaiškios. Neapsunkinant ir nesugriežtinant biurokratinių procedūrų reikėtų sukurti lanksčią ir tinkamą skirtingų lygmenų sistemą.

3.2.1

Suinteresuotosios įmonės daug tikisi iš teisinės ir techninės informacijos, kuri joms suteiktų teisinį tikrumą, būtiną priimant sprendimus investuoti į produktų gamybą ar prekybą. Joms turi būti prieinama informacija apie gaminius, įvairių priežiūros ir kontrolės organų surinkta vykdant pateiktų gaminių kontrolę arba atitikties vertinimą.

3.2.2

Vartotojai ir darbuotojai teisėtai nori būti tikri, kad rinkai pateikti gaminiai, kuriuos jie turi naudoti darbe ar vartoti, yra nekenksmingi. Jie turi teisę žinoti, kokie veiksmai įgyvendinami šiuo tikslu valstybės, Europos Sąjungos ar sektorių lygmeniu siekiant, kad nenukentėtų jų sauga ir sveikata.

3.2.3

Komitetas yra įsitikinęs, kad pasitikėjimas gaminių sauga yra nepaprastai svarbus siekiant užtikrinti tinkamą bendrosios rinkos veikimą ir laisvą prekių judėjimą ir daro teigiamą poveikį augimui bei užimtumui.

3.3

Jis mano, kad priežiūra ir kontrolė, ypač Sąjungos išorės sienų srityje, visų pirma priskirtinos valstybių narių kompetencijai, o Sąjunga užtikrina koordinavimą ir būtinas priemones bendrų veiksmų efektyvumui užtikrinti ir gaminiams standartizuoti. Priežiūra ir kontrolė daro poveikį įmonėms ir brangiai kainuoja tiek valstybėms narėms, tiek ūkio subjektams, kurie privalo užtikrinti atitiktį reikalavimams (standartizavimo, ženklinimo CE ženklu). Komitetas ragina valstybes nares ir Komisiją savo veikloje deramai atsižvelgti į įmonėms, ypač MVĮ, tenkančią administracinę naštą siekiant nepabloginti jų ekonominės padėties krizės ir didelio nedarbo laikotarpiu.

3.4

Laisvas reglamento projekte minimų ne maisto produktų judėjimas neturėtų nukentėti nuo per daug liberalaus arba nepakankamo reguliavimo ar nuo netinkamo skaičiaus ar blogesnės kokybės išteklių ar kontrolės priemonių. Todėl valstybės narės ir Komisija priežiūros ir kontrolės priemonių įgyvendinimui turėtų skirti pakankamai išteklių, kad užtikrintų visapusišką jų veiksmingumą. Komitetas pripažįsta, kad šiuo metu biudžetinės galimybės ribotos, bet laikosi nuomonės, jog viešųjų interesų labui reikia dėti visas pastangas, kad būtų užtikrinta vartotojų sauga ir sveikata bei aplinkos apsauga nuo netinkamų arba pavojingų produktų. Tinkamas vidaus rinkos veikimas būtinas siekiant atgaivinti ekonomiką ir sukurti naujų darbo vietų.

3.4.1

Šiuo požiūriu Komitetas mano, kad dabartinėje rinkos priežiūros ir kontrolės sistemoje esama nemažų spragų arba trūkumų. Reikia stiprinti kompetentingų nacionalinių institucijų, Komisijos ir susijusių šalių bendradarbiavimą ir periodiškai rengti konsultacijas. Reikia suteikti vartotojų arba darbuotojų organizacijoms teisę – kartu su neliečiamumo garantija – savo iniciatyva įspėti apie tam tikrus produktus. Kompetentingi organai, priežiūros institucijos, techninės sertifikavimo įstaigos, muitinės, kovos su sukčiavimu tarnybos turi turėti galimybę bendradarbiauti ir pateikti surinktą informaciją, kad išvengtų dvigubo darbo, turimų išteklių švaistymo ir nuolat gerintų kontrolės veiksmingumą.

3.5

RAPEX veiksmingumas visiškai priklauso nuo to, kaip skubiai išsiunčiami pranešimai, ir nuo techninės informacijos apie abejotinus gaminius aktualumo. RAPEX administravimo gairės turi būti nuolat atnaujinamos ir pakankamai aiškios, kad nekiltų abejonių dėl pateiktinos informacijos pobūdžio ir masto; vadovaujantis gairėmis turi būti aiškiai apibrėžti kriterijai, kurie padėtų nustatyti didelį pavojų, ir priemonės, kurių reikėtų imtis jį nustačius: laikinas sustabdymas, reikalavimas atlikti techninius pakeitimus ar visiškas uždraudimas.

3.6

Pasinaudojant RAPEX sistema turėtų būti pranešama net apie nedidelę arba moksliškai nepatikrintą riziką, kad būtų galima imtis tokių įgyvendinimo priemonių kaip laikinas sustabdymas vadovaujantis atsargumo principu ar, prireikus, panaudoti kitas tinkamas priemones, pavyzdžiui, numatyti papildomus reikalavimus informuoti vartotojus ar įspėti naudotojus, kurie būtų taikomi kartu su įprastiniais gaminių ženklinimo reikalavimais.

3.7

Jeigu patvirtintos rizikos atveju Komisija numatytų priimti tam tikram gaminiui ar gaminių kategorijai taikytinus įgyvendinimo aktus, siekdama sukurti vienodas šių gaminių kontrolės sąlygas, Komitetas pageidautų, kad vartotojų, darbdavių ir darbuotojų organizacijos būtų apie tai įspėtos ir kad į jų nuomones būtų kuo labiau atsižvelgta. Reikia pažymėti, kad šios organizacijos gali skubiai perduoti informaciją apie Komisijos priimtas priemones savo nariams, o tai labai padėtų jas perprasti ir skubiai pritaikyti.

3.8

Dėl reglamentu steigiamo naujojo Komisijos ir valstybių narių forumo Komitetas pažymi, kad pilietinės visuomenės organizacijos konsultavimosi tikslais turėtų būti kviečiamos dalyvauti sektorių pogrupiuose, kurių gali būti sukurta forume. Jis mano, kad nepaisant patariamojo pobūdžio, į šių organizacijų nuomones ir pasiūlymus turėtų būti kuo deramiau atsižvelgiama turint omenyje aktyvų jų vaidmenį palaikant ryšį su vartotojais bei ekonominiais ir socialiniais sluoksniais, kuriems jos atstovauja.

3.9

Taip pat turi būti elgiamasi ir tais atvejais, kai, iškilus tam tikrai rizikai, valstybės narės priežiūros institucijos įspėja apie tam tikrus pavojų keliančius gaminius ir galbūt apie apsisaugojimo priemones; siekdamos išvengti tam tikrų gaminių keliamos rizikos, jos turėtų bendradarbiauti su ūkio subjektais ir su kompetentingomis pilietinės visuomenės organizacijomis, kurios turi informavimo priemonių ir gali savo žinias perduoti savo nariams.

3.10

Galiausiai Komitetas mano, kad visas nagrinėjamas pasiūlymas tenkina naujosios teisės aktų sistemos (naujojo požiūrio) bei subsidiarumo ir proporcingumo reikalavimus. Jis taip pat pritaria teisiniam pagrindui, kuriuo remdamiesi savo pasiūlymus teikė atsakingi generaliniai direktoratai. Komitetas taip pat remiasi SESV 12 straipsniu, kuriame nurodyta, kad į vartotojų apsaugą turi būti „atsižvelgiama nustatant bei įgyvendinant kitas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis“.

4.1

Komitetas vis dar yra susirūpinęs dėl galimų reglamento aiškinimo skirtumų valstybėse narėse; ES veiksmais turi būti stengiamasi iš tiesų suvienodinti aiškinimą ir praktiką siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ūkio subjektams ir vartotojų saugą.

4.2

Jam taip pat kelia nerimą konfidencialumo nuostatų taikymas, nes, pavyzdžiui, gamybos paslapčių srityje jis gali tapti kliūtimi geriau informuoti apie pavojingo gaminio sudedamąsias dalis, galinčias daryti neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir saugumui bei aplinkos kokybei. Viešieji interesai apskritai yra viršesni už privačius interesus, kurie gali būti pernelyg uoliai ginami per griežtai aiškinant konfidencialumo sąvoką. Bet kokiomis aplinkybėmis informacija turi sklisti tarp valstybių narių ir Sąjungos institucijų, atsakingų už priežiūros ir kontrolės sistemą. Tačiau derėtų gerbti pagal įstatymus saugomus asmens duomenis ir nežlugdyti atliekamų tyrimų.

4.3

Kaip reikalaujama reglamente, valdžios institucijos specializuotoje interneto svetainėje turėtų skelbti informaciją apie pavojingus gaminius ir jų keliamą riziką, galimas prevencijos priemones ir priimtus sprendimus dėl veiklos vykdytojų. Komitetas prašo, kad tais atvejais, kai iškyla pavojus naudotojų sveikatai ir saugai, nebūtų kliudoma apie jį skelbti, pernelyg paisant komercinių paslapčių konfidencialumo; būtent tokio požiūrio Komisija laikosi administruodama RAPEX sistemą, šio požiūrio reikėtų laikytis ir toliau.

4.4

Komitetas pabrėžia, kad priežiūros ir kontrolės institucijos turi būti nepriklausomos ir skaidrios. Šių institucijų darbuotojai turi būti apsaugoti nuo bet kokio kišimosi į jų pareigų vykdymą ir bet kokių bandymų papirkti. Jie turi būti nešališki, priimti visus vartotojų, naudotojų ar jų organizacijų skundus, ir prireikus imtis veiksmų. Visiškai nepriklausomai turi dirbti kontrolės laboratorijos ir standartų atitikties ženklus išduodančios institucijos – tai būtina, kad sprendimus priimantys įmonių atstovai ir vartotojai galėtų teisingai pasirinkti.

4.5

Komitetas mano, kad pasiūlytame reglamente turėtų būti ir nuostatos, kuriomis sukuriama Europos duomenų apie sužalojimus bazės, kurioje būtų kaupiami duomenys apie visų tipų sužalojimus. Tokia duomenų bazė:

4.5.1

Todėl Komitetas siūlo: