15.2.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 43/59

1.1

Europos Sąjungos žemės ūkio produktų kokybė ir įvairovė yra unikali. Tačiau atviroje pasaulinėje rinkoje vien puikių maisto produktų ir gėrimų gaminimas neužtikrina geros padėties rinkoje. Vartotojų informavimas apie aukštus ES žemės ūkio produktų standartus, eksporto skatinimas, informavimo ir skatinimo programos gali padėti Europos gamintojams įveikti vis didėjančios pasaulinės konkurencijos iššūkius.

1.2

Dabartinė informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų skatinimo politika davė gerų rezultatų, tačiau EESRK mano, kad ją reikia toliau paprastinti ir gerinti siekiant geriau tenkinti paklausą Europos ir pasaulio rinkose, taip pat Europos gamintojų poreikius.

1.3

EESRK palankiai vertina Žaliąją knygą „Žemės ūkio produktų propagavimas ir informavimas apie juos. Didelės europinės pridėtinės vertės strategija tradiciniams Europos maisto produktams skatinti“ ir rekomenduoja, kad artimiausiais metais maisto produktų skatinimo tiek vidaus, tiek išorės rinkose politika taptų vienu iš Komisijos politinių prioritetų.

1.4

EESRK pritaria dviem pagrindiniams naujos skatinimo politikos tikslams, orientuotiems į tikslinę rinką: pirma, vartotojų informavimas ir žinių didinimas ES rinkoje, užtikrinant aukštus ženklinimo, atsekamumo ir maisto saugos standartus, taip pat griežtesnius aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės ir darbuotojų teisių užtikrinimo reikalavimus, antra, eksporto skatinimas.

1.5

Nors pripažįsta, kad dėl dabartinės finansų krizės biudžetas ribotas, EESRK mano, kad yra būtina padidinti informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų skatinimo vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse priemonių finansavimą. Pavyzdžiui, JAV savo Rinkų prieigos programai finansuoti iki 2012 finansinių metų imtinai yra numačiusi skirti po 200 mln. JAV dol. per metus.

1.6

EESRK rekomenduoja supaprastinti administracines skatinimo programų rengimo ir stebėsenos procedūras, visų pirma sumažinant Komisijos reikalaujamų ataskaitų skaičių. Itin svarbu sumažinti administracinę naštą.

1.7

EESRK mano, kad atrenkant programas nacionaliniu lygiu svarbu skaidrumas ir kad Komisija turėtų parengti aiškias gaires valstybėms narėms. Reikėtų pagerinti programų vertinimą ir tai daryti naudojant griežtą vertinimo sistemą su konkrečiais rodikliais, pavyzdžiui, rinkos dalies padidėjimo. Turėtų būti sutrumpinta atrankos procedūra. Be to, labai svarbu, kad programos būtų vykdomos turint viziją apie europinę pridėtinę vertę, įskaitant darbo vietų kūrimą, ir kad pirmenybė būtų teikiama daugiašalėms programoms, orientuotoms į daugiau produktų taikant palankesnę finansavimo sistemą (ne 50 proc., o 60 proc.)

1.8

Reikėtų didinti lankstumą, kad įgyvendinimo etape programas būtų galima pritaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų. Siekiant šio tikslo, taip pat reikėtų sumažinti reikalaujamą teikiamų programų detalumo lygį.

1.9

EESRK rekomenduoja Komisijai atsižvelgti į senųjų ir naujųjų valstybių narių šakinių organizacijų pajėgumų skirtumus. Nepakankama patirtis ir nedideli pajėgumai riboja naujųjų valstybių narių šakinių asociacijų galimybę visapusiškai dalyvauti skatinimo programoje. EESRK rekomenduoja Komisijai padidinti išankstinius mokėjimus tokioms organizacijoms (pavyzdžiui, 30 proc. metinių sąnaudų).

1.10

EESRK mano, kad skatinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose turėtų būti aiškiau pabrėžtas prekės ženklo vaidmuo ir pusiausvyra tarp bendrinio pavadinimo produktų ir prekės ženklo skatinimo, ypač ES nepriklausančiose šalyse. Siekiant užtikrinti išsamią ir skaidrią informaciją turėtų būti leista minėti produkto kilmę net tais atvejais, kai produktui nesuteikta kilmės nuoroda aba saugoma geografinė nuoroda.

1.11

Reikia pagerinti komunikavimą ir koordinavimą tarp valstybių narių ir Komisijos, taip pat tarp pačių valstybių narių. Konferencijose ir seminaruose reikėtų keistis geriausia patirtimi ir praktinėmis žiniomis.

1.12

EESRK palankiai vertina idėją sukurti Europos platformą, skirtą specialistams keistis gerąja patirtimi ir galinčią būti puikia priemone rengiant skatinimo kampanijas. Jei visi informavimo apie žemės ūkio maisto produktus ir jų skatinimo politikos dalyviai ES lygmeniu keistųsi patirtimi (seminaruose, interneto svetainėse ir pan.), būtų labai naudinga rengiant geros kokybės ir suderintas daugiašales programas.

1.13

Turi būti sukurta sinergija tarp įvairių šiuo metu vykdomų skatinimo programų. Tęstinumas yra labai svarbus, kad programų poveikis būtų toks, kokio laukiama. Turėtų būti sudaryta galimybė nesunkiai pakartoti sėkmingą skatinimo programą. Būtina sukurti iš tikrųjų aktyvų skatinimo tinklą.

1.14

EESRK rekomenduoja, kad Komisija parengtų išsamų ir paprastą „vadovą“, kuris padėtų pagalbos gavėjams laikytis schemos taisyklių ir procedūrų.

1.15

Kad ES ūkio subjektai, visų pirma MVĮ, galėtų pasinaudoti naujai besiformuojančiose rinkose, kuriose auga vartojimas, esančiomis galimybėmis, skatinimo politika turi būti remiama jų eksporto veikla. Eksportuodamos įmonės ne tik įsitvirtina naujose rinkose, bet ir labai pagerina savo veiklos rezultatus. Todėl EESRK rekomenduoja Komisijai remti bandomuosius projektus, kuriais siekiama tobulinti eksporto strategijas, galinčias padėti sukurti individualioms įmonių eksporto strategijoms ir poreikiams pritaikytą struktūrą ar tinklą ir taip sudaryti sąlygas ES žemės ūkio maisto produktams įsitvirtinti šiose rinkose.

1.16

Produktų, kurie patenka į nagrinėjamų teisės aktų taikymo sritį, sąrašas turėtų būti išplėstas, kad būtų galima propaguoti visus produktus, kuriais siunčiama arba gali būti stiprinama žinia apie europinės kokybės produktus. Turėtų būti rastas sprendimas ir dėl kitų produktų, pavyzdžiui, raugo kultūrų.

1.17

EESRK norėtų, kad būtų ypač akcentuojamos produktų maistinės savybės ir sveika mityba, į ES žemės ūkio maisto produktus pažvelgus maistinių savybių ir sveikatos požiūriu. Turėtų būti įgyvendinamos iniciatyvos, propaguojančios labiau subalansuotą mitybą. Tokiu atveju dėmesys galėtų būti skiriamas pagrindinių sveikos mitybos principų ir produktų kokybės propagavimui.

1.18

Komitetas mano, kad naudojantis Komisijos pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008 (COM(2011) 663 galutinis), nustatytais įgaliojimais priimti deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus galima padidinti informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų skatinimo priemonių nuoseklumą ir užtikrinti, kad jos būtų vienodžiau įgyvendinamos. EESRK rekomenduoja Komisijai nuolat palaikyti ryšį su suinteresuotaisiais subjektais ir pasiūlymus teikiančiomis organizacijomis ir tinkamai reaguoti į jų pasiūlymus.

2.1

ES žemės ūkio maisto produktų skatinimo schema yra horizontali politika, apimanti beveik visus žemės ūkio maisto sektorius ir pabrėžianti BŽŪP bendruosius ypatumus ir pridėtinę vertę. Ji papildo privačias ir viešąsias skatinimo kampanijas, vykdomas valstybių narių lygiu.

2.2

Europos Komisija kasmet skiria apie 50 mln. eurų kampanijoms, kuriomis propaguojami ES žemės ūkio maisto produktai ir gamybos metodai. Ši pagalba paprastai teikiama šakinėms gamintojų organizacijoms ar asociacijoms, propaguojančioms itin kokybiškus, europinius žemės ūkio maisto produktų gamybos metodus.

2.3

Skatinimo kampanijose akcentuojama ES ūkiuose gaminamų produktų kokybė, maistinė vertė ir saugumas bei atkreipiamas dėmesys į jų pridėtinę vertę, sukuriamą taikant, be kitų dalykų, tam tikrus gamybos būdus, ženklinimą, gyvūnų gerovės ir aplinkos apsaugos principus.

2.4

Kampanijos gali būti vykdomos ir Europos Sąjungoje ir už jos ribų, siekiant atverti naujas rinkas. Nuo 2000 iki 2010 m. ES finansiškai prisidėjo prie 458 skatinimo programų; naudos iš šios priemonės gavo visos valstybės narės. Skatinimo veiklos pavyzdžiai – reklamos kampanijos žiniasklaidos priemonėse, akcijos produktų pardavimo vietose, dalyvavimas parodose ir mugėse ir daug įvairios kitos veiklos.

2.5

ES finansuoja iki pusės visų kampanijos sąnaudų. Ne mažiau kaip 20 proc. sąnaudų turėtų dengti pasiūlymą pateikusi organizacija, o likusią dalį gali skirti nacionalinės valdžios institucijos ir kiti šaltiniai.

2.6

Pageidautina, kad programos būtų daugiametės ir pakankamai daug apimančios, kad tikslinėms rinkoms būtų padarytas nemažas poveikis. Pirmenybė teikiama programoms, kurias siūlo kelių valstybių narių organizacijos arba kurios vykdomos keliose valstybėse narėse arba trečiosiose šalyse.

2.7

Daugiau kaip du trečdaliai visų informavimo apie ES žemės ūkio maisto produktus ir jų skatinimo kampanijų, kurios buvo patvirtintos per pastaruosius penkerius metus, buvo nukreiptos į vidaus rinką. Tik 8 proc. patvirtintų programų yra daugiašalės, o daugiau kaip pusė visų paraiškų 2006–2010 m. laikotarpiu buvo atmestos.

2.8

Nuo skatinimo schemos sukūrimo pradžios ji buvo nuolat stebima ir aprašoma Komisijos ataskaitose Tarybai ir Europos Parlamentui. Europos Audito Rūmai savo 2009 m. specialiojoje ataskaitoje taip pat pateikė rekomendacijas, kaip būtų galima šią schemą patobulinti.

3.1

Nepaisant sėkmingos veiklos, Europos žemės ūkio ir žemės ūkio maisto produktų sektoriui kyla didelių iššūkių. ES gamintojų pastangos sanitarijos, aplinkos, gyvūnų gerovės srityse ne visada būna pripažintos. Atsirado naujų konkurentų ir tradicinėse, ir naujai besiformuojančiose ES rinkose. Galiausiai, ES turi labai įvairų kulinarinį paveldą ir reikia pasinaudoti visomis jo teikiamomis galimybėmis.

3.2

Šiuo metu vyksta bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reforma, kurią įgyvendinus ši politika po 2013 m. tiesiogiai padės siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų, remdama žemės ūkio sektorių, kuris užtikrina apsirūpinimą maistu, tausų gamtos išteklių naudojimą ir didesnį kaimo vietovių dinamiškumą. Kartu su BŽŪP reforma, Komisija pradėjo plačias konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, siekdama apibrėžti labiau į tikslą sutelktos ir platesnio užmojo skatinimo strategijos, skirtos žemės ūkio ir maisto sektoriui Europoje, metmenis.

3.3

Konkretūs tikslai, skirti vietos, Europos ir pasaulio rinkoms, bus nustatyti vėliau, kad būtų galima geriau pasirinkti priemones kiekvienu konkrečiu atveju. Bendri pertvarkytos informavimo ir skatinimo politikos tikslai yra šie:

3.4

Žalioji knyga padalyta į keturias dalis, kuriose diskutuojama ir pateikiama klausimų įvairiais informavimo ir skatinimo politikos aspektais: pridėtinė europinė vertė, tikslai ir priemonės vidaus (įskaitant vietos ir regionines) ir išorės rinkose, bendresni turinio ir valdymo metodų aspektai.

3.5

Žaliojoje knygoje pabrėžiamas nepakankamai išnaudotos regionų ir vietos rinkų galimybės. Turėtų būti numatytos priemonės, skirtos pagrindinėms paslaugoms finansuoti, pavyzdžiui, steigti komercinius centrus, parduotuves, turgus. Geriau integruota LEADER priemonė po 2013 m. galėtų vaidinti svarbų vaidmenį remiant trumpus platinimo kanalus.

3.6

Galėtų būti skatinamas valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimas, kad būtų papildomos kitų valstybių narių ir (arba) privataus sektoriaus informavimo ir skatinimo kampanijos ir skatinama sinergija.

3.7

Šiuo metu pasiūlymus gali teikti šakinės ar tarpšakinės organizacijos, atstovaujančios atitinkamiems sektoriams vienoje ar keliose valstybėse narėse arba Europos lygmeniu. Žaliojoje knygoje siūloma sudaryti galimybę gauti finansavimą ne tik šakinėms organizacijoms, bet ir kitoms struktūroms, pavyzdžiui, bendrovėms arba prekybos rūmams, kad būtų galima įtraukti sektorius, kurie nebūtinai struktūriškai buriasi į šakines organizacijas visose valstybėse narėse.

3.8

Pastaruoju metu programos siejasi su konkrečiais produktais ar kokybės sistemomis (pavyzdžiui, informavimas apie pieną ir jo maistines savybes). Žaliojoje knygoje siūlomas naujas, lankstesnis ir galbūt veiksmingesnis metodas, pagal kurį pirmiausia skleidžiama pagrindinė informacija Europos lygmeniu, o po to ji suskaidoma ir pateikiama kartu su produktais taip, kad būtų parodoma Europos produkcijos įvairovė, turtingumas ir papildomumas.

3.9

Žaliojoje knygoje pabrėžiama, kad priemonių įgyvendinimo tvarka turėtų būti nesudėtinga. Atrankos tvarkoje yra dubliavimo (valstybės narės ir Europos Komisija), o pati atranka trunka ilgai (septynis mėnesius nuo pasiūlymo pateikimo termino iki Komisijos sprendimo); tai apriboja galimybes greitai ir pragmatiškai rengti kampanijas.

3.10

Komisija taip pat pateikė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008, siekiant suderinti jį su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 ir 291 straipsnių nuostatomis. Pasiūlyme išdėstomi Tarybos reglamente (EB) Nr. 3/2008 numatyti Komisijos įgaliojimai priimti deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus ir nustatoma šių aktų priėmimo tvarka. Be to, į Reglamentą (EB) Nr. 3/2008 įtraukiami kai kurie įgaliojimai, kuriuos Komisija jau kurį laiką įgyvendina.

4.1

Pagrindiniai Europos žemės ūkio politikai iškilę iššūkiai yra susiję su klimato kaita, finansų ir ekonomikos krize, senųjų ir naujųjų ES valstybių narių nelygybe, įtampa dėl nesąžiningos konkurencijos tarp jų, BŽŪP sudaromomis prielaidomis nustatyti dempingo kainas, neužtikrintumu dėl darbo vietos ir nestabiliomis rinkomis, kuriose stebimi dideli svyravimai. Atsižvelgiant į šiuos iššūkius, kaip niekada anksčiau svarbu propaguoti ES žemės ūkio maisto produktus, kad jie įsitvirtintų kaip didelės pridėtinės vertės produktai ir kad ES išlaikytų savo kaip didžiausios maisto tiekėjos pozicijas.

4.2

ES skatinimo politikoje pabrėžiami Europos gamybos pranašumai, pirmiausia kokybės, higienos ir maisto saugos, kuriuos užtikrina pažangios ženklinimo ir atsekamumo sistemos priemonės, taip pat darbuotojų teisių apsaugos, gyvūnų gerovės ir aplinkos reikalavimų laikymosi požiūriais. Tam reikia nuolatinės finansinės paramos.

4.3

Žemės ūkio maisto produktų grandinė tenkina aukštus maisto saugos, augalų ir gyvūnų sveikatos, gyvūnų gerovės ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Informavimo ir skatinimo kampanijos yra efektyvus ir veiksmingas būdas pripažinti ūkininkų, gamintojų ir prekybininkų pastangas. Todėl šiuo požiūriu skatinimo politika turėtų būti siekiama dviejų pagrindinių tikslų:

4.4

Skatinimo politikoje turėtų būti naudojamasi naujomis komunikacijos priemonėmis, pavyzdžiui, interneto svetainėmis, siekiant informuoti vartotojus apie vietos gamintojų iniciatyvas ar galimybę įsigyti tiesiogiai parduodamų produktų. „Trumpų grandinių“ plėtojimas iš esmės tenkintų vieną iš naujųjų visuomenės lūkesčių.

4.5

Audito Rūmai rekomendavo teikti gamintojams tikslinę techninę paramą:

4.6

Kalbant apie Komisijos pasiūlymą išplėsti skatinimo programų pagalbos gavėjų ratą, EESRK mano, kad pirmenybė turėtų būti teikiama šakinėms organizacijoms, nes būtent jos suburia verslo įmones ir bendrai finansuoja jų veiklą.

4.7

Komitetas mano, kad tam tikri tradiciniai produktai, prekės ženklai arba kilmės nuorodos galėtų atverti rinkas kitiems europiniams produktams, pirmiausia išorės rinkose. Pagal šakinių ir (arba) tarpšakinių organizacijų pasiūlytas skatinimo programas propaguojamų produktų europinį pobūdį būtų galima pabrėžti nereikalaujant, kad būtų pašalintos kilmės nuorodos ar prekės ženklai, bet užtikrinant, kad tokie produktai visų pirma būtų pateikiami kaip europiniai ir tik po to – kaip tam tikro prekės ženklo produktai. Siekiant užtikrinti išsamią ir skaidrią informaciją turėtų būti leista minėti produkto kilmę net tais atvejais, kai produktui nesuteikta kilmės nuoroda aba saugoma geografinė nuoroda.

4.8

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 ir 291 straipsnius Komisijai daugėja pareigų. Komitetas mano, kad naudojantis Komisijos pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008 (COM(2011) 663 galutinis), nustatytais įgaliojimais priimti deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus galima padidinti informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų propagavimo priemonių nuoseklumą ir užtikrinti, kad jos būtų vienodžiau įgyvendinamos. EESRK rekomenduoja Komisijai nuolat palaikyti ryšį su suinteresuotaisiais subjektais ir pasiūlymus teikiančiomis organizacijomis ir tinkamai reaguoti į jų pasiūlymus dėl supaprastinto ir sklandaus informavimo apie žemės ūkio maisto produktus ir jų skatinimo vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse priemonių vykdymo.

5.1

EESRK siūlo Komisijai ES sektorines organizacijas pripažinti pasiūlymus teikiančiomis organizacijomis.

5.2

Propaguojant ES žemės ūkio produktus trečiosiose šalyse būtų galima padėti ES ūkininkams ir perdirbėjams patekti į tokias dideles rinkas, kaip Brazilijos, Rusijos, Kinijos, Indijos, Šiaurės Amerikos, Australijos, Artimųjų Rytų ir kitas. Gerai orientuota ES skatinimo politika trečiosiose šalyse galėtų gerokai padidinti ES žemės ūkio maisto produktų pardavimus už ES ribų.

5.3

Užsienio rinkų klestėjimas 2010 m. yra svarbus veiksnys, rodantis, kur ES įmonės galėtų ieškoti galimybių.

5.4

Kad sustiprėtų konkurencingumas, EESRK siūlo Komisijai:

5.5

Siekiant optimizuoti Europos Sąjungos veiklą išorės rinkoje, Komitetas rekomenduoja Komisijai:

5.6

EESRK ragina Komisiją remti – sveikatos krizės metu ir po jos – su sunkumais susiduriančius sektorius, kad būtų atkurtas pasitikėjimas ir atsigautų vartojimas. Dinamiškos ir skubios ad hoc informavimo ir komunikacijos kampanijos gali labai praversti norint iš naujo įgyti vartotojų pasitikėjimą.

5.7

EESRK mano, kad šakinėms organizacijoms, sėkmingai įgyvendinusioms skatinimo programas, turėtų būti suteikta galimybė teikti paraiškas supaprastinta tvarka kaip organizacijoms pagalbos gavėjoms ir vykdomosioms institucijoms.

5.8

EESRK ragina Komisiją inicijuoti renginius ir (arba) kampanijas, kad ES valstybių narių šakinės organizacijos būtų toliau skatinamos aktyviau teikti paraiškas dalyvauti skatinimo programose už ES ribų, kad pristatytų geriausių ES žemės ūkio maisto produktų skonį, tradicijas ir kokybę. Šiuo požiūriu pirmenybė turėtų būti teikiama daugiašalėms programoms, kuriomis skatinama daugiau produktų taikant palankesnę finansavimo sistemą (ne 50 proc., o 60 proc.), kadangi būtent šie produktai suteiks programoms tikrai europinį aspektą ir kuriems, beje, taip pat reikės ES paramos. Be to, pirmenybė turėtų būti teikiama šalims pagal jų rinkos potencialą. EESRK siūlo Komisijai didinti savo įnašą į naujai besiformuojančios ekonomikos šalyse vykdomas programas.

5.9

EESRK rekomenduoja Komisijai tapti smulkių ES gamintojų ir perdirbėjų rėmėja ir padėti jiems patekti į trečiųjų šalių rinkas.

5.10

Vidaus rinkos programos turi būti vykdomos turint viziją apie europinę pridėtinę vertę ir būti platesnio negu nacionalinis pobūdžio: kuo daugiau produktų ir rinkų programa apima, tuo ji geresnė. Be to, norint, kad pagal šias programas vykdomos priemonės nedubliuotų pagal kitas nacionalines ar regionines programas vykdomų priemonių ir jas vykdant nebūtų skleidžiama prieštaringa informacija, jos turi papildyti kitas nacionalines ar regionines programas arba būti vykdomos taip, kad tarp jų būtų sukurta sinergija. Siekiant padidinti informacinių priemonių veiksmingumą galima ir būtina išnaudoti visas švietimo ir sveikatos srityse esančias galimybes. Galiausiai, ateityje kuriant ir įgyvendinant žemės ūkio maisto produktų skatinimo ir informavimo apie juos politiką reikėtų pagalvoti apie jos poveikį užimtumui.