15.2.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 43/8

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Pirmojo Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro užbaigimas: 2011–2012 m. nacionalinės politikos gairės“

(COM(2011) 400 galutinis)

2012/C 43/02

Pagrindinis pranešėjas Michael SMYTH

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2011 m. birželio 7 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Pirmojo Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro užbaigimas: 2011–2012 m. nacionalinės politikos gairės

COM(2011) 400 galutinis.

2011 m. sausio 14 d. Komiteto biuras pavedė „Europa 2020“ iniciatyviniam komitetui atlikti Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad darbas skubus, savo 476-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. grduožio 7–8 d. (2011 m. 8 d. posėdis), pagrindiniu pranešėju paskyrė Michael SMYTH ir priėmė šią nuomonę 136 nariams balsavus už, nė vienam – prieš ir 6 susilaikius.

1.   Išvados

1.1   Šiuo metu Europos Sąjungą ir jos visuomenę yra apėmusi didžiausia jos istorijoje ekonomikos, socialinė ir politinė krizė. Ši krizė turi sunkių padarinių valstybėms narėms ir jų piliečiams ir kelia pavojų svarbiausiems pasiekimams, pavyzdžiui, bendrai valiutai, Stabilumo paktui ir vidaus rinkai. Po patirtos finansų krizės ilgalaikio nuosmukio išvengta, nes Europos valstybių vadovai ėmėsi skubių ir ryžtingų bendrų veiksmų. Dabar Europai tenka spręsti kitą ne mažiau svarbų uždavinį, todėl vėl būtina tvirta bendradarbiavimu grindžiama politinė pozicija. Nė viena valstybė narė negali pati įveikti krizės. Nėra jokio kito politinio pasirinkimo – siekiant įveikti krizę būtina sustiprinti Europos integraciją, nes, priešingu atveju, krizė labai susilpnins Europos integraciją ir jai kils grėsmė.

1.2   Būtina imtis skubių priemonių skolai sumažinti, valstybės finansams konsoliduoti ir žmonių bei verslo įmonių pasitikėjimui padidinti. Tačiau politiką formuojantiems asmenims turėtų rūpėti ne vien tik šiuo metu patiriamos krizės. Dėmesys neturėtų būti telkiamas vien į trumpalaikius ir vidutinės trukmės veiksmus – neabejotinai būtina imtis ilgalaikių reformų. Visi su tuo susiję veiksmai arba jų nesiėmimas turės trumpalaikių ir netgi tiesioginių pasekmių valstybių narių skolinimosi išlaidoms.

1.3   Tokiomis aplinkybėmis Komitetas mano, kad strategija „Europa 2020“ dabar yra svarbesnė nei bet kada, nes joje pateikiama išsami reformų, kuriomis siekiama užtikrinti tvarų ekonomikos augimą ir kuriomis didinamas ES ekonomikos atsparumas, įgyvendinimo darbotvarkė.

1.4   Reikėtų užtikrinti tinkamą visų strategijos aspektų – ekonomikos, socialinio ir aplinkos – pusiausvyrą; 3 prioritetinės sritys, t. y. pažangus, tvarus ir integracinis augimas, yra tarpusavyje susijusios ir viena kitą stiprina. Ne mažiau dėmesio reikėtų skirti ekonomikos augimui, verslumui, MVĮ, konkurencingumui, inovacijoms, tvarumui ir aplinkai, socialinėms teisėms, darbo vietų kūrimui ir paramai švietimui.

1.5   Kadangi valstybėse narėse ekonominė padėtis yra sunki, o viešųjų finansų nepakanka, dabar labiau nei bet kada svarbu tinkamai įgyvendinti strategiją.

1.6   Komitetui kelia rūpestį tai, kad, kaip matyti iš metinės augimo apžvalgos (1), valstybių narių nacionalinėse reformų programose nustatyti įsipareigojimai yra nepakankami, kad būtų galima pasiekti daugumą strategijoje nustatytų tikslų (pavyzdžiui, tikslų, susijusių su švietimu, užimtumu, moksliniais tyrimais ir technologijų plėtra, skurdo mažinimu, išmetamųjų teršalų mažinimu, energijos vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančių išteklių energija).

1.7   Valstybės narės turėtų labiau stengtis ir atlikti platesnio masto nacionalinių korekcijų, kad turėtų galimybių iki 2020 m. įgyvendinti tikslus, didžiausią prioritetą skirdamos augimą skatinantiems aspektams (pavyzdžiui, švietimui, inovacijoms, energetikai, transporto jungtims ir t. t.). Svarbiausia valstybių narių užduotis – tinkamai įgyvendinti savo įsipareigojimus.

1.8   Komitetas mano, kad reformų ir augimo strategijos sėkmę lems tai, ar jų įgyvendinime dalyvaus organizuota pilietinė visuomenė ir socialiniai partneriai – jiems dalyvaujant nacionalinės valdžios institucijos ir ES būtų skatinamos siekti konkrečių rezultatų. Todėl Komitetas pagal strategiją „Europa 2020“ toliau bendradarbiaus su nacionalinių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų ir panašių organizacijų tinklu. Viena vertus, taip valstybėse narėse bus skleidžiama informacija; kita vertus, taip bus užtikrinama, kad ES lygmens politiką formuojantys asmenys žinotų vietos ekonomines ir socialines aplinkybes.

2.   Padėties apžvalga

2.1   2011 m. sausio mėn., Komisijai pateikus metinę augimo apžvalgą (2) – ji patvirtinta ir užbaigta pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikime (3), – prasidėjo pirmasis Europos semestras – pradėtas taikyti naujas valdymo metodas, kuriuo siekiama geriau koordinuoti ES ir valstybių narių ekonomikos politiką.

2.2   Atsižvelgdamos į tai valstybės narės 2011 m. balandžio mėn. pabaigoje pateikė valstybės finansų stabilumo ir konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas, nurodydamos pagrindines priemones strategijos „Europa 2020“ tikslams pasiekti. Be to, dauguma pakto „Euro plius“ narių pateikė konkrečių įsipareigojimų pagal šį paktą (4).

2.3   Komisija, įvertinusi šias programas ir įsipareigojimus, pateikė kiekvienai šaliai skirtų rekomendacijų ir rekomendacijų dėl euro zonos (5). Jose didžiausias dėmesys skiriamas toms sritims, kuriose valstybėms narėms būtina imtis tolesnių veiksmų, kad būtų paspartintos struktūrinės reformos. Birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime (6) užbaigtas pirmasis Europos semestras ir pradėtas „nacionalinis semestras“.

2.4   Šio dokumento atspirties taškas – 2011 m. birželio mėn. paskelbtas Komisijos komunikatas „Pirmojo Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro užbaigimas: 2011–2012 m. nacionalinės politikos gairės“ (7). Nuomonėje pagrindinis dėmesys sutelkiamas į keletą svarbių klausimų:

—	strategijos valdymo gerinimą,

—	geresnę informacijos apie strategiją sklaidą ir

—	realaus strategijos įgyvendinimo valstybėse narėse gerinimą.

2.5   Dokumentas bus įtrauktas į naują integruotą ataskaitą (8); ją pateiks interaktyvus tinklas, kurį sukūrė EESRK kartu su nacionalinėmis ekonomikos ir socialinių reikalų tarybomis ir kitomis panašiomis organizacijomis partnerėmis.

2.6   Strategijoje „Europa 2020“ pateikiama konkrečių sričių politika išsamiau išnagrinėta ankstesnėje nuomonėje „Metinė augimo apžvalga. Visapusiško ES atsako į krizę spartinimas“ (9). Iš tiesų po konsultacijų dėl 2011 m. metinės augimo apžvalgos Komitetas paskelbė nuomonę, kurioje visapusiškai remiama strategija „Europa 2020“ ir Europos semestras, o Komisija raginama palaikyti Europos integraciją. Tačiau Komitetas apgailestavo, kad pirmojoje metinėje augimo apžvalgoje nepasinaudota galimybe pateikti politinių pasiūlymų, kaip pasiekti pažangų, tvarų ir integracinį augimą. Kadangi ekonominė ir socialinė padėtis labai pablogėjo, pasiūlymus būtina pradėti rengti jau dabar.

2.7   Be to, nuomonėje pateikiama keletas konkrečių pasiūlymų dėl dešimties Komisijos pateiktų punktų: griežto fiskalinio konsolidavimo įgyvendinimo, makroekonominio disbalanso panaikinimo, finansų sektoriaus stabilumo užtikrinimo, darbo patrauklumo didinimo, pensijų sistemų reformavimo, bedarbių grąžinimo į darbą, darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimo, bendrosios rinkos augimo potencialo išnaudojimo, privataus kapitalo pritraukimo augimui finansuoti ir ekonomiškos prieigos prie energijos šaltinių užtikrinimo.

2.8   Komisijai paskelbus 2012 m. metinę augimo apžvalgą (10), Komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad 2012 m. kovo mėn. įvyks Europos Vadovų Tarybos susitikimas, planuoja pateikti nuomonę, didžiausią dėmesį joje skirdamas strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo pažangos ataskaitai.

3.   Valdymas

3.1   Strategijos „Europa 2020“ procesas turėtų būti skirtas visiems ir jame turėtų dalyvauti visi – tai neturėtų būti vien politiką formuojančių asmenų, teisės aktų leidėjų ir ekspertų grupių veiklos sritis.

—

Siekiama įtraukti visas visuomenės grupes, kad būtų galima pasinaudoti vietos lygmeniu sukaupta patirtimi, nustatyti geriausius galimus dabartinių problemų sprendimo būdus ir parengti kūrybingus sprendimus. Pavydžiu galėtų būti socialinio verslumo skatinimas, nes jis daro teigiamą ekonominį ir socialinį poveikį.

—

Tinkamą strategijos įgyvendinimą valstybėse narėse daugiausia lemia visų suinteresuotųjų subjektų įsipareigojimai ir atsakomybė. Todėl siekiant paspartinti reformų įgyvendinimą labai svarbu užtikrinti, kad visi prisiimtų kolektyvinę atsakomybę už strategijos įgyvendinimą – tam reikalinga visapusiška partnerystė.

3.2   Komitetas mano, kad tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu su organizuota pilietine visuomene turėtų būti konsultuojamasi daugiau, jos dalyvavimas turėtų būti aktyvesnis ir ją reikėtų labiau sutelkti.

3.3   Valstybėse narėse organizuota pilietinė visuomenė turėtų tapti aktyviu strategijos „Europa 2020“ stebėsenos ir įgyvendinimo partneriu.

3.4   Dėl konkrečioms valstybėms narėms skirtų rekomendacijų reikėtų konsultuotis su Europos socialiniais partneriais ir organizuota pilietine visuomene. Todėl labai svarbu numatyti tinkamą laiką, kad organizuota pilietinė visuomenė dar ankstyvajame etape galėtų įsijungti į ateities planų po 2011 m. kūrimą. A fortiori, turėtų būti laikomasi valstybių narių ratifikuotų pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų, ypač konvencijos Nr. 98, kuria užtikrinama teisė į laisvas kolektyvines derybas.

3.5   Komitetas ragina stiprinti išskirtinį nacionalinių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų ir panašių organizacijų vaidmenį ir didinti jų svarbą. Tai jokiu būdu nesumenkintų valstybių narių jau taikomų konsultavimosi su socialiniais partneriais mechanizmų.

3.6   Reikėtų imtis veiksmų, kad būtų aktyviau diskutuojama dėl strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo valstybėse narėse, o vyriausybės turėtų sukurti veiksmingesnes procedūras, skirtas užtikrinti, kad būtų gaunama grįžtamoji informacija apie geresnio pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių dialogo strategijos klausimais rezultatus.

3.7   EESRK pritaria tam, kad būtų reguliariai rengiamos konferencijos strategijos „Europa 2020“ stebėsenos valstybėse narėse klausimais. Konferencijose turėtų dalyvauti visi suinteresuotieji subjektai ir pilietinės visuomenės organizacijos.

3.8   Komitetas rekomenduoja valstybėse narėse užmegzti nuolatinį nacionalinių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų ar lygiaverčių institucijų ir kitų socialinių partnerių ir suinteresuotųjų subjektų, pavyzdžiui, mažųjų ir vidutinių įmonių, socialinės ekonomikos subjektų, ekspertų grupių, universitetų ir socialinės sanglaudos ir lygių galimybių užtikrinimo srityje dirbančių subjektų, dialogą. Reikėtų tinkamai atsižvelgti į kai kurių valstybių narių sudarytus susitarimus, skirtus dialogui su pilietine visuomene užtikrinti, ir jų veiksmus šioje srityje.

3.9   Turėtų būti pašalintos struktūrinės tikrojo dialogo su socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės organizacijomis kliūtys. Pavyzdžiui, kuriant nacionalines reformų programas reikėtų vengti trumpų terminų, nes trumpi terminai jau iš esmės tapo norma.

3.10   Valdymas Europos lygmeniu. Papildoma tvirtesnio europinio matmens nauda

3.10.1   Aiškėja tai, kad vien šalių nacionalinės politikos nepakanka ir kad būtina stiprinti bendradarbiavimą Europos lygmens politikos srityje. Valstybėse narėse asimetriškai arba izoliuotai vykdoma makroekonomikos, pramonės ar socialinė politika gali pakenkti ekonominei ir pinigų sąjungai ir bendrajai rinkai, o neigiamą poveikį gali patirti ir kitos valstybės narės.

3.10.2   Komitetas mano, kad nacionalinės ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos ir pilietinės visuomenės organizacijos nacionalinius ypatumus turi aptarti su Komisijos atstovais. Atitinkamai nacionalinės ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos turėtų aktyviau dalyvauti Komisijos rengiamose kasmetinėse konsultacijose. EESRK remia šį požiūrį, nes panašios politikos laikosi ir Europos Parlamentas, ir Regionų komitetas, siekiantys stiprinti bendradarbiavimą su nacionaliniais parlamentais ir su Europos regionų ir vietos vadžios institucijomis.

3.10.3   Europos semestras kritikuotas Europos Parlamente dėl teisėtumo stokos, per mažo Europos Parlamentui tenkančio vaidmens, menko nacionalinių parlamentų dalyvavimo ir nepakankamo proceso skaidrumo. Pasiūlyta Europos semestro veiksmingumą didinti užtikrinant nuolatinį ekonominį dialogą, skirtą Europos semestro pažangai. Komitetas pritaria Parlamento planams įsteigti pakomitetį su Europos semestru susijusiems klausimams spręsti ir pageidautų su šiuo pakomitečiu glaudžiai bendradarbiauti.

3.10.4   Be to, Komitetas pageidauja toliau bendradarbiauti su Regionų komitetu didinant piliečių informuotumą apie strategiją „Europa 2020“ ir siekiant veiksmingo jos įgyvendinimo.

3.10.5   EESRK mano, kad organizuota pilietinė visuomenė turėtų būti kviečiama sudaryti teritorinius paktus (11) strategijos „Europa 2020“ tikslams pasiekti.

3.11   Esamos valdymo gerinimo priemonės

3.11.1   Komitetas įsitikinęs, kad siekiant užtikrinti sėkmingą strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimą būtina išnaudoti visas esamas Sąjungos priemones (12).

3.11.2   EESRK įspėja, kad Europos semestras neturėtų būti vertinamas kaip valstybių narių bendrųjų ekonominės ir užimtumo politikos gairių pakaitalas.

3.11.3   2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje turėtų būti remiami strategijos „Europa 2020“ tikslai.

3.11.4   2014–2020 m. struktūriniai fondai turėtų būti visiškai suderinti su strategijos „Europa 2020“ prioritetais (13).

3.11.5   Efektyvumą būtų galima padidinti užtikrinus geresnį ES ir nacionalinio lygmenų išlaidų koordinavimą.

3.11.6   ES ir valstybių narių lygmenimis skiriant daugiau viešųjų investicijų į pažangų, tvarų ir integracinį augimą būtų skatinama skirti daugiau privačių investicijų – taip būtų užtikrintas sverto poveikis.

4.   Informavimas apie strategiją „Europa 2020“

4.1   Reikėtų didinti politinį strategijos „Europa 2020“ matomumą ir teikti daugiau informacijos piliečiams apie šią strategiją, visų pirma atkreipiant jų dėmesį į svarbius uždavinius, kuriuos šiuo metu tenka spręsti mūsų valstybių visuomenei.

4.2   Reikėtų aktyviau skleisti informaciją visais lygmenimis (ES, nacionaliniu, ypač vietos), nes daugelyje valstybių narių strategija „Europa 2020“ yra vienintelė pažangios mąstysenos ir politikos papildomą naudą duodanti priemonė, suteikianti piliečiams vilties dėl geresnės ateities. Turėtų būti nuolat aiškinama, kokios yra svarbiausios strategijos „Europa 2020“ nuostatos dėl augimo, darbo vietų užtikrinimo ir socialinės įtraukties.

4.3   Nacionalinės reformų programos turėtų būti teikiamos svarstyti nacionaliniams parlamentams.

5.   Strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimas

5.1   Komitetas ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti siekiant nustatyti kliūtis, varžančias augimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis. Tokios kliūtys gali būti įvairaus pobūdžio:

—	bendrosios rinkos susiskaidymas,

—	nepakankamos mažųjų ir vidutinių įmonių patekimo į bendrąją rinką galimybės,

—	būtinybė ugdyti verslumą,

—	verslo aplinkos silpnosios vietos (įskaitant reguliavimo aplinką),

—	įsidarbinimo ir darbo jėgos perkėlimo kliūtys (darbo rinkos susiskaidymas),

—	Europos pramonės konkurencingumo stoka dėl pasaulio prekybos ir tarptautinių viešųjų pirkimų sričių nepakankamos sąveikos,

—	būtinybė didinti dalyvavimą darbo rinkoje,

—	nepakankama švietimo ir mokymo sistemų kokybė ir veiksmingumas,

—	būtinybė užtikrinti realiosios ekonomikos poreikius tenkinančio finansų sektoriaus tinkamą funkcionavimą, reglamentavimą ir stabilumą.

5.2   Tokias galimas kliūtis būtų galima nustatyti užtikrinus nuolatinį pirmiau minėtų subjektų dialogą. Būtų galima siūlyti naujų iniciatyvų tose srityse, kuriose atsiliekama.

5.3   Komitetas mano, kad tinkamam strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimui ir visapusiškam organizuotos pilietinės visuomenės bei socialinių partnerių dalyvavimui užtikrinti reikėtų pasitelkti šiuolaikines viešojo administravimo priemones. Šios priemonės gali būti:

5.3.1    Atskaitos taškų, tikslų ir terminų nustatymas . Komitetas žino, kad šiuo metu daugeliu atvejų nėra nustatyta konkrečių ir įvertinamų tikslų, o tikslų įgyvendinimo terminai yra pernelyg griežti. EESRK būtų priimtiniau, jei būtų nustatyti aiškūs ir konkretūs tikslai ir numatytas realistiškas jų įgyvendinimo grafikas. Būtini tikslūs atskaitos taškai, kad būtų lengviau įvertinti strategijos „Europa 2020“ poveikį, todėl Komitetas teigiamai vertintų pastangas daugiau naudotis Europos teritorijų planavimo stebėjimo tinklu (ESPON).

5.3.1.1   Komisija turėtų stebėti pažangą ir stengtis naudotis savo teise įspėti valstybes nares, jei jos nevykdo sutartų įsipareigojimų.

5.3.2    Lyginamosios analizės ir rodiklių naudojimas . Komitetas primena, kad svarbu naudotis pažangos ir sėkmės rodikliais, kurie turėtų būti ne tik orientuoti į rezultatus ir kiekybiniai, bet taip pat ir kokybiniai.

5.3.2.1   Tokia lyginamoji analizė, pagrįsta nacionalinių reformų programų tikslais ir parengta suinteresuotiesiems subjektams bendradarbiaujant su vyriausybių atstovais, duotų konkrečios informacijos, būtinos strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo pažangai kiekvienoje valstybėje narėje įvertinti. Kiekviena nacionalinė ekonomikos ir socialinių reikalų taryba arba panaši organizacija turėtų išnagrinėti ir nustatyti savo prioritetinius kriterijus. Kai kurios nacionalinės ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos jau pradėjo reguliariai rengti lyginamąsias analizes, naudodamosi Eurostato interneto svetainėje laisvai prieinamais statistiniais duomenimis. Į šį procesą turėtų įsijungti ir kitos nacionalinės ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos.

5.3.2.2   Komitetas pasirengęs savo interneto svetainėje („CESLink“ svetainėje) (14) suteikti vietos skaitmeninei keitimosi informacija ir duomenimis platformai.

5.3.2.3   Be to, EESRK teigia esąs pasiruošęs organizuoti kasmetines konferencijas, kuriose būtų nagrinėjami lyginamosios analizės rezultatai.

5.3.3    Reguliarus politikos įgyvendinimo ir poveikio vertinimas . Turėdami lyginamąsias analizes suinteresuotieji subjektai galėtų nuolat stebėti, kaip įgyvendinamos reformos. Be to, taip būtų sukaupta tinkamos informacijos, būtinos nacionalinių reformų programų persvarstymui, ir būtų lengviau valstybėse narėse nustatyti geriausios patirties pavyzdžius.

6.   Geriausios patirties sklaida

6.1   Komitetas mano, kad reikėtų aktyviai skatinti Europos lygmeniu kuo daugiau keistis gerosios patirties pavyzdžiais. Todėl Komitetas rengia tiriamąsias misijas valstybėse narėse, kad su jomis aptartų geriausios patirties pavyzdžius ir jas paskatintų keistis tokiais pavyzdžiais ir įgyvendinti reformas, dalyvaujant pilietinės visuomenės suinteresuotiesiems subjektams.

6.2   EESRK laikosi nuomonės, kad suinteresuotieji subjektai turėtų sukurti naujų keitimosi geriausia patirtimi būdų: daugiapakopė tinklaveika leistų keistis informacija su įvairių valdžios lygmenų institucijomis, o dviejų ar daugiau valstybių narių pasienio regionams glaudžiau bendradarbiaujant būtų galima nustatyti tarpvalstybinius tikslus. Be to, būtina išnagrinėti gerosios patirties pavyzdžius, kad būtų galima jais naudotis kitose valstybėse narėse.

6.3   Komitetas ragina Komisiją ir valstybes nares vėl pradėti skatinti keistis geriausia patirtimi tarptautiniu lygmeniu, naudojantis elektroninėmis duomenų perdavimo priemonėmis (pavyzdžiui, duomenų bazėmis, kuriose pateikiama geriausios patirties pavyzdžių, rezultatų suvestinėmis ir t. t.). Tačiau pirmiau nurodytomis priemonėmis valstybėse narėse būtų galima naudotis tik tuomet, jei jos taikytų atitinkamą Europos lygmens sistemą. Prireikus reikėtų apsvarstyti novatoriškų priemonių poreikį.

6.4   Komitetas pakartoja, kad yra pasirengęs suteikti platformą (14) nacionalinių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų, socialinių partnerių, pilietinės visuomenės atstovų ir Europos institucijų keitimuisi informacija ir bendradarbiavimui ir nacionalinių suinteresuotųjų subjektų keitimuisi nuomonėmis bei dalijimuisi patirtimi. Pasinaudodamas proga Komitetas primena labai vertinąs nacionalinių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų ir panašių organizacijų indėlį į diskusijas.

---

(1)  2012 m. metinė augimo apžvalga, COM (2011) 815, 2011 11 23.

(2)  2011 m. „Metinė augimo apžvalga. Visapusiško ES atsako į krizę spartinimas“, COM(2011) 11, 2011 1 12 (įskaitant bendros užimtumo ataskaitos projektą).

(3)  2011 m. kovo 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos išvados, EUCO 10/1/11 rev 1.

(4)  2011 m. kovo 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų I priedas, EUCO 10/1/11 rev 1.

(5)  Kai kurioms valstybėms narėms, gaunančioms finansinę paramą iš euro zonai priklausančių valstybių narių arba TVF, Komisija rekomendavo tik įgyvendinti susitarimo memorandumą ir vėlesnius jo priedus, kuriuose nustatomos ekonominės politikos sąlygos, kuriomis remiantis išmokama finansinė pagalba. Ši finansinė pagalba turėtų būti skiriama atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimą.

(6)  2011 m. birželio 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos išvados, EUCO 23/11.

(7)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Pirmojo Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro užbaigimas: 2011–2012 m. nacionalinės politikos gairės“, COM (2011) 400 galutinis.

(8)  Pirmąją integruotą ataskaitą apie Lisabonos strategijos įgyvendinimą po 2010 m. Komitetas pateikė atsižvelgdamas į tai, kad kuriama nauja Europos strategija laikotarpiui po 2010 m. Šią nuomonę parengė EESRK Lisabonos strategijos observatorija; joje atsižvelgiama į nacionalinių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų ir organizacijų partnerių indėlį, taip pat į EESRK nuomonę dėl Lisabonos strategijos po 2010 m. (pranešėjas Wolfgang Greif).

(9)  EESRK nuomonė dėl metinės augimo apžvalgos, OL C 132, 2011 5 3, p. 26–38.

(10)  2012 m. metinė augimo apžvalga, COM (2011) 815.

(11)  Teritorinis paktas strategijos „Europa 2020“ tikslams įgyvendinti – tai įvairių šalies valdymo lygmenų (vietos, regionų, nacionalinio) institucijų susitarimas. Teritorinį paktą sudarančios šalys įsipareigoja koordinuoti ir derinti politikos darbotvarkes, kad jų tikslai ir finansiniai ištekliai būtų pirmiausia siejami su strategijos „Europa 2020“ tikslais. Žr. http://portal.cor.europa.eu/europe2020/news/Pages/TPUsefuldocuments.aspx.

(12)  Pavyzdžiui, reglamentus, direktyvas, rekomendacijas, nuomones ir standartus, taip pat gaires, bendruosius tikslus, bendrąsias programas, struktūrinius fondus, ES išorės veiksmų politikos ir priemonių koordinavimą.

(13)  Žr. visų pirma EESRK nuomonę dėl Europos socialinio fondo ateities po 2013 m., OL C 132/8, 2011 5 3.

(14)  Žr. http://www.eesc.europa.eu/ceslink/.

---