28.1.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/106

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas

COM(2011) 12 galutinis

2012/C 24/23

Pranešėjas Alfredo CORREIA

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 straipsniu, 2011 m. sausio 18 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas“

COM(2011)12 galutinis.

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. rugsėjo 28 d. priėmė savo nuomonę.

475-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. spalio 26–27 d. (spalio 26 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 79 nariams balsavus už, 2 – prieš ir 7 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   EESRK norėtų pabrėžti, kad Komitetas yra labai suinteresuotas ir pasiryžęs didinti ES lygmens veiksmų svarbą sporto srityje. Būtina kartu su valstybėmis narėmis užtikrinti sporto vystymo politikos tęstinumą ES, deramai atsižvelgiant į subsidiarumo principą ir paisant Sutartimi suteiktų galių apribojimų.

1.2   Sportas neabejotinai prisideda prie fizinės ir psichikos sveikatos stiprinimo ir ugdo tokias vertybes kaip drausmė ir komandinė dvasia, kurios, savo ruožtu, skatina socialinę integraciją. Sportavimas svarbus įvairiausių ligų prevencijai. Sveikatos problemos tiesiogiai susijusios su mažu fiziniu aktyvumu. Sportas padeda gerinti žmonių gyvenimo kokybę ir ilgina gyvenimo trukmę, taip pat užtikrina, kad Europos ekonomika būtų produktyvesnė ir konkurencingesnė. EESRK ragina propaguoti sportavimą ir siūlo ES lygmeniu imtis priemonių šiam tikslui pasiekti.

1.3   EESRK pripažįsta, kad sporte egzistuoja dopingo vartojimo problema. Apie tai, kaip kovoti su šia socialine negerove, reikia diskutuoti ir ES, ir valstybių narių lygmeniu. Dopingo vartojimas kelia grėsmę sportininkų, o ypač jaunų mėgėjų, sveikatai, užkerta kelią sąžiningoms sporto varžyboms.

1.4   Sveikintina Komisijos pozicija dėl sporto vaidmens ir jo plėtojimo švietimo sistemoje – tai EESRK rekomendavo anksčiau (1). Komitetas vėl kartoja, kad reikia geresnių sporto centrų, persirengimo salių ir kitos infrastruktūros, kad žmonės galėtų sportuoti geromis sąlygomis ir už prieinamą kainą.

1.5   EESRK ypač rūpi deramas sportininkų išsilavinimas. Pernelyg dažnai jaunuoliai meta mokyklą, kad galėtų siekti savo sportinių tikslų. Jiems reikia suteikti galimybę pradėti ir tęsti sportinę karjerą nepaliekant mokyklos suolo, kaip numatyta pagal dvejopo pobūdžio profesinės veiklos principą. Laikytis šio principo taip pat svarbu, kad pasibaigus sporto karjerai sportininkai galėtų įsilieti į darbo rinką turėdami reikiamą kvalifikaciją. Tai bus įmanoma, jeigu treneriai irgi bus ruošiami skiepyti teisingas vertybes savo rengiamiems jaunuoliams.

1.6   Tenka apgailestauti dėl smurto sporte. Šiam reiškiniui išgyvendinti reikia ryžtingų veiksmų – tiek viešosios tvarkos palaikymo priemonių, tiek tinkamų baudžiamosios teisės aktų. ES gali ir privalo koordinuoti valstybių narių iniciatyvas, tuo pagerindama keitimąsi informacija apie tai, kokios priemonės yra efektyviausios.

1.7   EESRK mano, kad ypatingą dėmesį sporte reikėtų skirti nepalankiausioje padėtyje esančioms visuomenės grupėms, pavyzdžiui, neįgaliesiems ir pagyvenusiems žmonėms. Jie turi teisę sportuoti, kaip ir kiti žmonės. Komitetas primena, kad ES yra pasirašiusi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją. Valstybės narės privalo užtikrinti tinkamą šios konvencijos įgyvendinimą.

1.8   Komitetas pakartoja tai, ką sakė 2008 m. (2): reikia ypatingą dėmesį skirti moterų sportavimui ir užtikrinti lyčių lygybę šioje srityje.

1.9   EESRK norėtų atkreipti dėmesį į pelno nesiekiančių sporto asociacijų vaidmenį propaguojant sportavimą. Svarbu, kad šios organizacijos būtų remiamos skiriant pakankamai finansinių išteklių arba skatinant savanorišką veiklą.

1.10   Reikia ir aktyvaus profesionalaus sporto ir pelno nesiekiančių organizacijų bendradarbiavimo, nes nuo šio bendradarbiavimo priklauso sporto ateitis. EESRK mano, jog labai svarbu rasti ilgalaikio finansavimo būdų, kad toks bendradarbiavimas taptų įmanomas.

1.11   Komitetui ypač didelį nerimą kelia nelegalių ir nereguliuojamų lažybų ir loterijų sektoriaus augimas – čia aiškiai trūksta reguliavimo ir atitinkamų sankcijų. Pažymėtina, kad šis sektorius, kontroliuojamas arba licencijuojamas valstybės, būtų labai svarbus sporto finansavimui, nes pajamos būtų investuojamos į sporto infrastruktūros modernizavimą. Valstybės narės turėtų užmegzti dialogą ir rasti modelius, kurie geriausiai atspindi ES principus. Sporto lažybų ir loterijų rinkos reguliavimas yra būtinas norint užtikrinti sąžiningas varžybas ir skaidrumą sporte.

1.12   EESRK pripažįsta, kad ES susiduria su lažybų rinkos reguliavimo sunkumais. Reikėtų visiškai laikytis vidaus rinkos ir konkurencijos taisyklių, deramai paisant ir subsidiarumo principo. Komitetas ragina Komisiją atidžiai stebėti padėtį šioje srityje ir nustatyti šios rinkos reguliavimo preliminarų pagrindą, paremtą minėtais principais ir potencialiai naudinga informacija, kuri bus gauta per šiuo metu vykstančias konsultacijas (3).

2.   Bendrosios pastabos

2.1   Įžanga

2.1.1   2011 m. sausio 18 d. Europos Komisija paskelbė komunikatą „ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas“. Komunikate apžvelgiami baltosios knygos dėl sporto rezultatai. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 straipsnį Europos Sąjungos Taryba parengė darbo grupėmis paremtą veiksmų planą nustatytiems tikslams pasiekti.

2.1.2   Sporto svarbą visuotinai pripažįsta ne tik valstybės narės, bet ir visi, kas yra susiję su šiuo sektoriumi. Sporto papildoma nauda visuomenei neginčijama. Sporto nauda sveikatai, socialinei integracijai ir ekonomikai ES rodo, jog būtina bendradarbiauti ir rengti bendras strategijas. Valstybes nares siekti gerų rezultatų šioje srityje geriausia skatinti ES lygmeniu.

2.1.3   Europos lygmens veiksmų svarba sporto srityje akivaizdi: Europa rūpinasi finansavimo programomis, konkrečiomis šiam sektoriui skirtomis priemonėmis, kuria specialias dialogo ir keitimosi informacija platformas.

2.1.4   Londone 2012 m. vyksiančios olimpinės žaidynės yra puiki proga plėsti ES vaidmenį sporto srityje keletu lygmenų, pirmiausia organizacinių stebėsenos ir koordinavimo modelių ir įvairių suinteresuotųjų subjektų dialogo rezultatų požiūriu.

2.2   Pasiūlymo tikslai ir turinys

2.2.1   Įsigaliojus naujajai sutarčiai ES suteikti nauji įgaliojimai sporto srityje. Iki šiol ES sporto srityje veikė netiesiogiai – naudodamasi jai suteiktais įgaliojimais socialinių reikalų, švietimo ir sveikatos srityse, o kai kuriais atvejais dar labiau netiesiogiai – taikydama vidaus rinkos ir konkurencijos teisės principus.

2.2.2   Nepaisant šių apribojimų, visada buvo pripažįstama, kad valstybėms narėms labai naudinga bendradarbiauti sporto vystymo klausimais. ES dabar tapo tinkamu lygmeniu šiai politikai įgyvendinti.

2.2.3   Komunikate bandoma nustatyti Europos lygmens veiksmų sporto srityje poreikį ir mastą. Čia taip pat iškeliami aktualiausi klausimai ir tos problemos, kurias tinkamiausia spręsti ES lygmeniu. Todėl, siekiant išsiaiškinti prioritetines sritis, kuriose reikėtų dirbti, vyko viešos konsultacijos su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais. Nustatytos trys svarbios sritys:

—	sporto visuomeninis vaidmuo,

—	sporto ekonominė svarba ir

—	sporto organizavimas.

Buvo nustatyti ir svarbiausi šių sričių aspektai.

2.2.4   Nagrinėjamame komunikate stengiamasi plėtoti baltąją knygą ir ja remtis, atsižvelgiant į tai, kas padaryta nuo jos paskelbimo ir, žinoma, įsigaliojus naujajai Sutarčiai (ir atitinkamam Sutarties dėl ES veikimo 165 straipsniui) naudotis ES suteiktomis galiomis.

3.   Konkrečios pastabos

3.1   Sveikata

3.1.1   EESRK pripažįsta, kad sportavimas apskritai gerina žmonių fizinę ir psichikos sveikatą, tiesiogiai ir teigiamai veikia našumą darbe ir gyvenimo kokybę, todėl yra svarbi priemonė kovoti su vis sėslesniu gyvenimo būdu.

3.1.2   Sportas prisideda prie nutukimo ir tam tikrų sunkių ligų, pirmiausia, širdies ir kraujagyslių ligų, prevencijos ir padeda kovoti su šiais sveikatos sutrikimais. Todėl sportas, mažindamas išlaidas sveikatos priežiūrai ir socialinei apsaugai, teikia papildomą ekonominę naudą.

3.1.3   Sportas taip pat labai svarbus pagyvenusių žmonių socialinei integracijai ir gerovei. Sportas ne tik padeda kovoti su ligomis, bet ir skatina didesnį kartų solidarumą.

3.2   Kova su dopingo vartojimu

3.2.1   Kova su dopingo vartojimu yra ypač svarbi. Sportininkų fizinės gerovės apsaugai ir sporto varžybų sąžiningumui užtikrinti reikia koordinuoti veiksmus visais lygmenimis – ne vien tarp 27 valstybių narių ir jų nacionalinių įstaigų, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Kuo visos šalys glaudžiau bendradarbiaus ir sutars dėl geriausių veikimo būdų, tuo sėkmingesni bus jų veiksmai.

3.2.2   Vienas ypač svarbus dalykas – kovoti su dopingo vartojimu ne tik profesionaliame, bet ir mėgėjų sporte.

3.2.3   Nepaprastai svarbūs griežti, valstybių narių tarpusavyje derinami veiksmai, skirti reguliuoti bei stebėti dopingui naudojimų medžiagų pardavimą. Todėl EESRK pritaria Europos Komisijos ketinimams pasiūlyti įgaliojimo pasirašyti Europos Tarybos antidopingo konvenciją projektą.

3.3   Švietimas, mokymas ir kvalifikacijos sporto sektoriuje

3.3.1   Fizinis aktyvumas mokyklose yra pirmas žingsnis patiems mažiausiems skiepijant sporto vertybes, kurias jie išsaugotų visą savo gyvenimą. Komitetas visiškai pritaria priemonėms, kuriomis siekiama įgyvendinti gerąją sportavimo praktiką švietimo sistemoje ir pagerinti būtiną infrastruktūrą.

3.3.2   EESRK pritaria Europos Komisijos nuostatai, kad į dvejopo pobūdžio profesinės veiklos principo svarbą reikia atsižvelgti ir sportininkų švietimo bei mokymo srityje.

3.3.3   EESRK taip pat pritaria iniciatyvoms pagal Mokymosi visą gyvenimą programą, kurią Komitetas laiko būtina gerų sporto vertybių skiepijimo strategija.

3.3.4   Tinkama sporto trenerių ir jų auklėtinių kvalifikacija yra dar vienas svarbus sporto vertybių puoselėjimo veiksnys. Komitetas pritaria Komisijos pageidavimui įtraukti sporto kvalifikacijas į nacionalines kvalifikacijų sistemas ir tuo užtikrinti, kad tos kvalifikacijos būtų įtrauktos į Europos kvalifikacijų sandarą.

3.3.5   Visuomenei labai vertingas savanoriškas darbas sporto srityje, daugiausia vykstantis vietos sporto klubuose. Tačiau dažnai pelno nesiekiančios savanoriškos sporto organizacijos nesulaukia deramo visuomenės pripažinimo ir šiandien susiduria su dideliais sunkumais. EESRK nori pažymėti, kad Komisijos komunikate nepakankamai atsižvelgiama į savanoriško darbo sporto srityje svarbą, todėl Komitetas ragina Komisiją imtis būtinų priemonių dar labiau skatinti savanoriško darbo kultūrą sporte. Konkrečiai, Europos lygmeniu reikėtų ryžtingiau skatinti savanorių kvalifikacijas ir paruošimą bei jų žinių ir įgūdžių įsigijimą ir pripažinimą. Todėl Komisija turėtų stebėti šį procesą ir, rengdama Europos teisės aktus, vengti bet kokių nenumatytų pelno nesiekiančioms sporto organizacijoms žalingų padarinių.

3.4   Kova su smurtu sporte

3.4.1   EESRK teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą parengti ir įgyvendinti mokymo priemones, susijusias su smurtu, su kuriuo susiduria žiūrovai ir policija.

3.4.2   Žiūrovų ugdymą reikėtų pradėti dar mokyklos suole. Sporto vertybės ir sportavimas turėtų būti svarbesni už nesveiką varžymąsi.

3.4.3   Smurtas sporte – didelė visoje Europoje paplitusi problema Smurtas dažnai susijęs su rasizmu, ksenofobija, homofobija ir panašiomis nepakantumo formomis. Bet kokios priemonės, kurių imamasi, turi būti nukreiptos kovai su šiais reiškiniais, kurie visiškai prieštarauja sporto vertybėms.

3.4.4   Reikėtų nuolat sekti informaciją, o už žiūrovų gerovę atsakingos institucijos turėtų visą laiką bendradarbiauti, stengdamosi užkirsti kelią pirmiau nustatytų rizikos grupių pažeidimams, o ypač per tarptautines sporto varžybas.

3.5   Socialinė įtrauktis į sportą ir per sportą

3.5.1   Visi, įskaitant neįgaliuosius ir pagyvenusius žmones, turi turėti galimybę patekti į sporto renginius ne tik kaip žiūrovai, bet ir kaip dalyviai. Šiam tikslui pasiekti labai reikalingas visuomenės palaikymas.

3.5.2   Nepakankamai ištyrinėtos neįgaliųjų sportavimo galimybės, kad jiems būtų sudarytos sąlygos kultivuoti visas sporto šakas. EESRK pritaria Komisijos iniciatyvai šiuo klausimu.

3.5.3   ES ir valstybėms narėms pasirašius Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją reikės imtis būtinų priemonių, kad konvencijos būtų laikomasi. EESRK ragina Komisiją patikrinti priemones, kurių valstybės narės ėmėsi šioje srityje.

3.5.4   Būtina garantuoti lyčių lygybę sporte, kadangi yra sporto šakų, kuriose moterų yra nepakankamai. EESRK palaiko iniciatyvas, kuriomis stengiamasi užtikrinti lyčių lygybės ir lygių galimybių principo laikymąsi. Todėl Komitetas pritaria tam, kad į duomenų bazę, kurioje renkami duomenys apie vadovaujamas pareigas užimančias moteris, būtų įtraukta ir sporto kategorija.

3.5.5   Sportas gali tapti priemone puoselėti skirtingų kultūrų integraciją ir dialogą ir gali propaguoti Europos pilietybės dvasią. Vertėtų atkreipti dėmesį į sporto potencialą suartinti nepalankioje padėtyje esančias ir pažeidžiamas visuomenės grupes. EESRK visiškai sutinka, kad reikia rėmimo programų, kuriomis per sportą būtų skatinama socialinė integracija. Nevyriausybinės organizacijos šioje srityje atlieka svarbų vaidmenį, kurį reikėtų skatinti.

3.5.6   Vis daugiau sportininkų migruoja iš vienos valstybės į kitą. Priimančioms šalims šių sportininkų ir jų šeimų integravimas yra būdas propaguoti savo kultūrines ir visuomenines vertybes. EESRK pritaria valstybių narių ir Komisijos pastangoms sukurti teisines paskatas priimti, apgyvendinti šioje padėtyje atsidūrusius žmones ir užtikrinti, kad jie nebūtų diskriminuojami.

3.6   Sporto ekonominė svarba

3.6.1   EESRK pripažįsta, kad sportas yra augantis ekonomikos sektorius. Šis sektorius pagamina apie 2 proc. viso ES bendro vidaus produkto. Sporto rinka prisideda prie įsidarbinimo galimybių ir augimo rodiklių. Daugelis sporto organizacijų tapo akcinėmis bendrovėmis, tačiau didelė dauguma jų tebėra pelno nesiekiančios organizacijos. Reikia užmegzti santykius tarp šių dviejų organizacijų tipų arba tuos santykius plėtoti toliau, kad jie taptų finansiškai tvarūs.

3.6.2   Privačiam sektoriui tenka labai svarbus socialinis vaidmuo vystant sportą, nes šis sektorius prieš vystymo proceso prisideda konkrečiu indėliu arba rėmimo veikla.

3.6.3   EESRK sutinka, kad reikia sukurti sporto palydovines sąskaitas, ir tam pritaria. Kad būtų galima imtis tinkamiausių politinių priemonių, reikės patikimų duomenų apie sporto sektoriaus generuojamas sumas. Kuo daugiau bendradarbiaujama ir kuo daugiau yra informacijos, tuo lengviau parengti tinkamiausią strategiją.

3.6.4   Svarstomame komunikate didelė svarba teikiama organizatorių turimos nuosavybės teisės į jų rengiamas sporto varžybas ir intelektinės nuosavybės teisių panaudojimui. EESRK pritaria šiam akcentui. Transliacijos teisių pardavimas ir prekyba atributika sudaro didelę dalį šių sporto organizacijų pajamų. ES teisės aktuose reikėtų labiau atsižvelgti į sporto organizacijų teises. Sporto varžybų organizatoriams reikėtų suteikti teisę prašyti pakankamai sumokėti už bet kokį naudojimąsi jų varžybomis kad ir kokia būtų jų ekonominė vertė.

3.6.5   EESRK sutinka su komunikate išdėstyta galimo konkurencinių taisyklių pažeidimo bendrai parduodant sporto transliacijų teises teisine analize. Vis dėlto pripažinimas, kad bendras pardavimas gali atitikti išimties taikymo kriterijus pagal Sutarties dėl ES veikimo 101 straipsnio 3 dalį yra sveikintinas, o EESRK pripažįsta, kad bendras pardavimas neabejotinai turi privalumų sporto organizacijoms ir kad šis pardavimas turi būti atliekamas taip, kad jis nepatektų į Sutarties dėl ES veikimo 101 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.

3.6.6   Europos sporto reikmenų ir drabužių bei kitų susijusių produktų prekybos (ir gamybos) rinka taip pat yra verta milijardų eurų. Užsakydamas reklamą ir teikdamas paramą, šis sektorius yra vienas didžiausių sporto finansavimo šaltinių. Dauguma Europos organizacijų užsakymu atliktų tyrimų parodė, kad pasaulinėje sporto produktų gamybos grandinėje yra daug su darbo sąlygomis susijusių problemų, kurios gali pakenkti visam sporto judėjimo patikimumui. Būtina reikalauti, kad sportininkai, sporto judėjimo atstovai, sporto renginių rėmėjai ir bendradarbiavimo partneriai užtikrintų patikimą ir skaidrų gamybos grandinės ir su ja susijusių darbo sąlygų stebėseną (ir parengtų TDO tarptautiniais darbo standartais paremtas etines gaires).

3.6.7   Komitetas pažymi, kad valstybės kontroliuojamų arba licencijuojamų lažybų ir loterijų rinka yra nepaprastai svarbi finansiniam sporto veiklos tvarumui. Mokestinės pajamos yra nemažos ir netiesiogiai prisideda prie to, kad įvairūs sporto lygmenys taptų finansiškai tvarūs. Taigi sporto lažybų internetu operatoriai turi pagal sutartį suteikti sporto varžybų organizatoriams teisę stebėti siūlomas visokio pobūdžio lažybas ir gauti atlygį už varžybų naudojimą sporto lažyboms internetu remti.

3.6.8   Europos sporto loterijos sukūrimas galėtų padaryti šį rinkos segmentą patrauklesnį ir surinkti lėšų finansuoti regioninių sporto asociacijų ir sporto mokymo ir profesinio rengimo vystymą.

3.6.9   EESRK pripažįsta, kad sunku reguliuoti šią rinką ir norėtų priminti Komisijai, kad remiantis vidaus rinkos principais ir konkurencijos teise būtų teisiškai įmanoma skatinti priemones, suteikiančias šiam sektoriui skaidrumo.

3.6.10   Korupcija ir organizuoto nusikalstamumo grupuotės yra susiję su nelegalių lažybų rinka. Šios grupuotės kartais sėkmingai bando manipuliuoti rezultatais, o tai prisideda prie sąžiningų varžybų žlugdymo sporte, pareigūnų ir žaidėjų korupcijos ir sporto vertybių iškraipymo. Komitetas ragina Komisiją ir valstybes nares siekti suderinti teisės aktus, skirtus kovai su šia nelegalia praktika.

3.6.11   EESRK teigiamai vertina iniciatyvą stebėti valstybės pagalbos teisės aktų taikymą sporto srityje, siekiant užtikrinti visišką atitiktį Europos teisės aktams.

3.6.12   Komitetas visiškai pritaria Europos regioninės plėtros fondo galimybių išnaudojimui sporto infrastruktūrai remti, kadangi savanoriškoms organizacijoms reikia šios paramos, kuri skatintų regioninę ir kaimo plėtrą valstybėse narėse.

3.7   Sporto organizavimas

3.7.1   Yra realus aiškesnių sporto sektoriui taikomų Europos teisės aktų poreikis. EESRK teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą konkrečiais atvejais teikti paramą ir patarti dėl tinkamo sąvokos „specifinis sporto pobūdis“ taikymo.

3.7.2   Komitetas visiškai pritaria susirūpinimui dėl teisinių žaidėjų agentų veiklos aspektų. Svarbiausia – suprasti ir išanalizuoti tokio pobūdžio veiklos poveikį sporto ir sportinio ugdymo organizacijoms ir užtikrinti geresnę sportininkų apsaugą.

3.7.3   EESRK jau dabar pritaria konferencijai, skirtai reguliariai Europos lygmens veiksmų svarbos sporto sektoriuje didinimo ir tų veiksmų poveikio analizei. Komitetas norėtų aktyviai dalyvauti tokiame renginyje.

3.7.4   EESRK sutinka su Komisijos pasiūlymu, kad yra nepaprastai svarbu remti ir užmegzti nuolatinį socialinių partnerių ir sporto organizacijų dialogą, kurio metų būtų nagrinėjami ir aptariami su sportu susiję klausimai, pavyzdžiui, švietimas ir mokymas, nepilnamečių apsauga, sveikata ir sauga, užimtumas, darbo sąlygos ir sutarčių stabilumas.

---

(1)  EESRK nuomonė dėl Baltosios knygos dėl sporto, OL C 151, 2008 6 17.

(2)  Ten pat.

(3)  COM(2011) 12 galutinis, p. 10.

---