23.7.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 218/46

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje

(COM(2010) 524 galutinis – 2010/0278 (COD))

2011/C 218/08

Pranešėjas Vincent FARRUGIA

Europos Vadovų Taryba, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 136 ir 121 straipsniais, 2010 m. gruodžio 6 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje

COM (2010) 524 galutinis.

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2011 m. balandžio 8 d. priėmė savo nuomonę.

471-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. gegužės 4–5 d. (2011 m. gegužės 5 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 139 nariams balsavus už, 10 – prieš ir 33 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   EESRK pripažįsta, kad Stabilumo ir augimo pakto reformos yra reikalingos, kad būtų sprendžiamos su 2008 m. krize susijusios problemos ir įsisenėjusios problemos, kurios buvo akivaizdžios dar prieš krizę. Be to, EESRK pažymi, kad Stabilumo ir augimo paktu nepavyko užkirsti kelio fiskaliniam disbalansui ir jo sutramdyti. Šis fiskalinis disbalansas susidarė dėl kitų šaltinių, įskaitant makroekonominį disbalansą, bankininkystės ir finansinės praktikos bei reguliavimo trūkumus.

1.2   Nors EESRK pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo vertina palankiai, kaip žingsnį į priekį įgyvendinant labai reikalingą reformą, jis nurodo, kad būtina atitinkamai persvarstyti prevencinius ir korekcinius šio pasiūlymo aspektus.

1.3   EESRK mano, kad fiskalinėse taisyklėse turėtų būti atsižvelgta:

—	fiskalinės veiklos kokybės klausimą, t. y. pajamų ir išlaidų mechanizmų teigiamo poveikio didinimą ekonomikos pasiūlos požiūriu;

—	fiskalinių finansinių pozicijų tvarumą geriausia užtikrinti pirmenybę teikiant prevencinėms, o ne korekcinėms priemonėms, ir

—	į tai, kad, greičiausiai, sėkmingi bus paskatomis, o ne baudžiamosiomis priemonėmis, pagrįsti mechanizmai.

Šis požiūris nesumenkina korekcinių priemonių svarbos, kurios yra būtinos fiskalinei drausmei skatinti.

1.3.1   Toks požiūris laikomas atitinkančiu strategijos „Europa 2020“ tikslus siekti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo.

1.4   Dėl prevencinio elemento, kartu atsižvelgiant į Metinėje augimo apžvalgoje apibrėžtus tikslus, siūloma, kad skaitiniai fiskaliniai rodikliai būtų nustatomi taikant dvikryptę sistemą, grindžiamą principais „iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“. Pagal principą „iš viršaus į apačią“ būtų apibrėžiamas tikslas, kuriuo vadovaujantis vykdomas visai euro zonai reikalingas fiskalinis konsolidavimas, o pagal principą „iš apačios į viršų“ šis uždavinys virsta veiksmais, kurių turi imtis atskiros valstybės narės. Taikant oficialų požiūrį, tai sustiprintų Komisijos pastangas daugiau dėmesio skirti specifinėms šalių aplinkybėms taikant Stabilumo ir augimo paktą.

1.5   Pagal šį požiūrį dėl teigiamų patikimumo išorės veiksnių, kurių tikimasi iš pinigų sąjungos, gali prireikti, kad valstybės narės fiskalinį konsolidavimą vykdytų atsižvelgdamos į savo santykinį dydį ir gebėjimą įgyvendinti tokias pastangas.

1.6   EESRK taip pat siūlo, kad įvedus palūkaninius indėlius, reikia, kad nepalūkaniniai indėliai ir baudos būtų finansuojamos tiesiogiai, pirmiausia ir svarbiausia koreguojant tuos politikos elementus, dėl kurių fiskalinė pozicija gali tapti netvari. Ši pozicija būtų nustatoma įvertinant pajamų ir išlaidų nukrypimus nuo konvergencijos kriterijų, nustatytų per prevencinę funkciją. Be to, jų dydis būtų skaičiuojamas pagal išlaidų ir (arba) pajamų dalies, kurią galima vertinti kaip tiesiogiai lemiančią fiskalinės politikos netvarumą, dydį. Toks požiūris leistų sudaryti sąlygas fiskalinės politikos kokybės gerinimui.

1.7   Be to, siūloma, kad kartu su baudomis, kurios taikomos pagal korekcinę funkciją, būtų vykdomas griežtas poveikio įvertinimas siekiant stebėti veiksmingą fiskalinės politikos kokybės pagerinimą.

1.8   Siekiant skatinti paskatų ir sankcijų pusiausvyrą pagal korekcinę funkciją, EESRK siūlo, kad atitinkama valstybė narė galėtų gauti nepalūkaninio indėlio palūkanas, kai tik sumažina valstybės skolą ir toks sumažinimas yra lygiavertis palūkanoms ir, tikėtina, bus išlaikytas ateityje. Baudos, antra vertus, būtų nukreiptos į Europos stabilumo mechanizmą.

1.9   EESRK mano, kad tinkama biudžeto priežiūros reforma bus atskaitos taškas stiprinant ES valdymą ir atkuriant pasitikėjimą euro zona.

2.   Veiksmingas biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimas euro zonoje

2.1   Dėl 2008 m. pasaulio finansų ir ekonomikos krizės labai išaugo fiskaliniai deficitai ir skola. Jie padidino susirūpinimą dėl fiskalinio tvarumo ilgesniuoju laikotarpiu. Kita svarbi problema – nevienodi fiskaliniai valstybių narių rezultatai, kai kuriais atvejais be realios tikimybės, kad bus įvykdyti skoliniai įsipareigojimai, taip pat nepakankamas fiskalinis koordinavimas ir kompensavimo mechanizmai. Šias problemas didina finansinės ir bankininkystės sistemos bei reguliavimo infrastruktūros trūkumai ir su jais susijusi įsipareigojimų nevykdymo galimybė.

2.2   Stabilumo ir augimo paktas, ekonominės ir pinigų sąjungos valstybių fiskalinės politikos koordinavimo taisyklių sistema, parengta būtent fiskalinei drausmei užtikrinti, tačiau nesena patirtis atskleidė likusias sistemos spragas ir trūkumus, kurie gali smarkiai pakirsti euro stabilumą. Tai sukėlė diskusijas dėl ES ekonomikos valdymo (1) svarbos, po kurių 2010 m. rugsėjo mėn. Komisija pateikė šešių komunikatų paketą. Šį paketą sudaro:

—	Stabilumo ir augimo pakto stiprinimas vykdant atsargią fiskalinę politiką (2),

—	makroekonominio disbalanso prevencija ir panaikinimas (3),

—	nacionalinės fiskalinės kokybės sistemos sukūrimas (4) ir

—	tvirtesnis vykdymo užtikrinimas (5).

2.3   Šioje nuomonėje dėmesys sutelkiamas būtent į vykdymo užtikrinimą Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje (6) požiūriu. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad EESRK šiuo metu rengia nuomonę dėl COM(2010) 527 galutinis. (7)

3.   Aplinkybės

3.1   Pagrindinė fiskalinės politikos koordinavimo ir priežiūros euro zonoje priemonė – Stabilumo ir augimo paktas, kuriuo įgyvendinamos Sutarties nuostatos dėl biudžetinės drausmės. 2010 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba pritarė, kad reikia nedelsiant sustiprinti mūsų ekonominės politikos koordinavimą, ir tuo tikslu pritarė, kad reikia:

(i)	stiprinti ir prevencinius, ir korekcinius Stabilumo ir augimo pakto aspektus, įskaitant sankcijas, kartu deramai atsižvelgiant į konkrečią euro zonos valstybių narių padėtį;

(ii)	vykdant biudžeto priežiūrą daug didesnę svarbą teikti skolos ir visapusiško tvarumo lygiui ir raidai;

(iii)

užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų parengtos Stabilumo ir augimo paktą atitinkančios nacionalinės biudžeto vykdymo taisyklės ir vidutinės trukmės biudžeto vykdymo planai;

(iv)	užtikrinti statistinių duomenų kokybę.

3.2   Dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje– pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento siekiama iš dalies keisti reglamentus (EB) Nr. 1466/97 ir (EB) Nr. 1467/97, kuriais sukurtas Stabilumo ir augimo pakto (8) pagrindas. Visų pirma siūlomu reglamentu siekiama pagrįsti prevencinę funkciją ir sustiprinti korekcinę Stabilumo ir augimo pakto funkciją.

3.2.1   Dėl prevencinės dalies siūlomame reglamente nurodoma, kad stabilumo ir konvergencijos programose nustatyti dabartiniai vidutinės trukmės tikslai ir 0,5 % BVP metinės konvergencijos reikalavimas išliks, bet jų bus siekiama taikant naują atsargios fiskalinės politikos formavimo principą. Pasiūlyme nurodoma, kad šis principas reiškia, jog metinis išlaidų augimo rodiklis neturėtų viršyti nuosaikaus vidutinės trukmės bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo rodiklio, nebent toks perviršis atitiktų didesnes valdžios sektoriaus pajamas arba diskrecinis pajamų mažinimas būtų kompensuojamas mažinant išlaidas. Jeigu nuo tokios atsargios fiskalinės politikos kūrimo būtų nukrypta, Komisija, pagal Sutarties 136 straipsnį taikydama vykdymo užtikrinimo mechanizmą, parengtų rekomendacijas ir pareikalautų įnešti 0,2 % BVP dydžio palūkaninį indėlį.

3.2.2   Korekcinė dalis yra susijusi su euro zonos valstybių narių įpareigojimu vengti perviršinio deficito ir skolos; deficitas nustatomas pagal skaitinę deficito ribą (3 % BVP), o skola pagal skolos ribą (60 % BVP), taip pat priimtinas pakankamas skolos mažinimas artėjant prie šios ribos.

3.2.2.1   Komisijos pasiūlyme pripažįstama, kad dėl metinio biudžeto balanso akcentavimo gali būti skiriamas pernelyg didelis dėmesys trumpalaikėms aplinkybėms ir kad reikėtų daugiau svarbos teikti skolai, kaip ilgalaikio fiskalinio tvarumo rodikliui.

3.2.2.2   Dėl korekcinės Stabilumo ir augimo pakto dalies siūlomame reglamente nurodyta, kad vykdymo užtikrinimo nuostatos bus griežtinamos euro zonos valstybėms narėms nustatant naujas finansines sankcijas, kurios bus taikomos ankstyvesniame proceso etape ir laipsniškai. Nepalūkaninis 0,2 % BVP dydžio indėlis būtų mokamas nusprendus, kad šalies deficitas perviršinis. Jeigu reikalavimų nesilaikoma, indėlis virs bauda.

3.2.3   Komisija siūlo, kad prevencinės ir korekcinės funkcijos įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo aspektai būtų įgyvendinami taikant atvirkštinio balsavimo procedūrą. Tokiu būdu Komisija parengtų rekomendaciją Tarybai įpareigoti valstybę narę įnešti indėlį. Ši rekomendacija galiotų, jeigu Taryba kvalifikuota balsų dauguma per dešimt dienų nuo Komisijos rekomendacijos pateikimo nenuspręstų priešingai.

3.2.4   Komisijos pasiūlyme dėl reglamento teigiama, kad Taryba galėtų sumažinti indėlio dydį tik vienbalsiai arba remdamasi specialiu Komisijos pasiūlymu, atsižvelgdama į išimtines aplinkybes arba pagrįstą valstybės narės prašymą. Jeigu siekiama prevencinių tikslų, indėlis ir sukauptos palūkanos bus grąžinami, kai tik Taryba įsitikins, kad padėtis, dėl kurios taikytas reikalavimas tą indėlį įnešti, ištaisyta. Dėl korekcinės funkcijos Komisijos pasiūlyme dėl reglamento nurodoma, kad nepalūkaninis indėlis bus grąžintas panaikinus perviršinį deficitą, o už tokį indėlį ir baudas gautos palūkanos bus paskirstytos euro zonos valstybėms narėms, kuriose nėra perviršinio deficito ir kurioms netaikoma perviršinio disbalanso procedūra.

3.2.5   Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad reikia atlikti platesnį makroekonominį ir struktūrinio disbalanso, kuris neigiamai veikia konkurencingumą, vertinimą. Dėl to taip pat pateikti pasiūlymai dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniam makroekonominiam disbalansui naikinti euro zonoje (9), ir dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo (10).

3.3   Be veiksmingos biudžeto priežiūros euro zonos lygiu reikia skirti dėmesio ir nacionalinėms biudžeto struktūroms.

3.4   Šie pasiūlymai yra platesnės ekonominio valdymo reformos, kurią paskatino strategijoje „Europa 2020“ nubrėžti tikslai, dalis. Ekonominės politikos koordinavimas, įskaitant fiskalinės pozicijos priežiūrą, laikantis fiskalinių taisyklių ir įgyvendinant struktūrines reformas, tikimasi, bus įtraukti į Europos semestrą, kuriuo žymimas laikotarpis, per kurį valstybių narių biudžeto ir struktūrinė politika bus persvarstyta siekiant nustatyti trūkumus ir disbalanso veiksnius, taip pat sustiprinti koordinavimą rengiant svarbiausius su biudžetu susijusius sprendimus (11).

4.   Bendrosios pastabos

4.1   Stabilumo ir augimo pakto reformos yra reikalingos, kad būtų pašalinti ne tik sistemos trūkumai, kurie tapo akivaizdūs dėl išskirtinės 2008 m. krizės, bet sprendžiamos daug ankščiau išryškėjusios problemos.

4.2   Iš tiesų dar keletą metų iki krizės keleto euro zonos šalių fiskalinis deficitas viršijo pamatinę 3 % vertę ir didėjo valstybės skola (12). Kai prasidėjo finansų ir ekonomikos krizė, fiskalinis deficitas dar labiau padidėjo ir buvo numatyta, kad 2010 m. pabaigoje vidutinis deficitas euro zonoje sieks 6,3 % BVP, o skolos ir BVP santykis sudarys 84,1 % (13). Stabilumo ir augimo pakto tikslas nebuvo užkirsti kelią tokiam disbalansui, kuris daugeliu atveju susidarė dėl įtemptos makroekonominės ir finansinės padėties.

4.3   Reikia pažymėti dvi pagrindines išvadas dėl Stabilumo ir augimo pakto. Pirmoji susijusi su galimais vykdymo užtikrinimo mechanizmo patobulinimais. Antroji susijusi su pernelyg dideliu dėmesiu fiskalinio deficito kriterijui ir maža skolai teikiama svarba. Įgyvendinant Stabilumo ir augimo aktą nebuvo pakankamai atsižvelgta į ekonomikos ciklą.

4.3.1   Kadangi vykdymas buvo nepakankamai užtikrintas, kai kurios šalys metams bėgant pažeidinėjo deficito ir skolos kriterijus. Tinkamų sankcijų nebuvimas lėmė tai, kad valstybės narės ne tik ignoravo fiskalinį tvarumą, bet ir neatsižvelgdavo į kurios nors valstybės narės netvarios fiskalinės padėties poveikį visai pinigų sąjungai. Nepakankamas vykdymo užtikrinimas praeityje susilpnino Stabilumo ir augimo paktą ir pakirto pasitikėjimą juo.

4.3.1.1   Tikimasi, kad prevencinės ir korekcinės pakto dalių reforma, taip pat naujos griežtesnės finansinės sankcijos šį trūkumą pašalins. Tačiau tai, kiek bus įgyvendinamas patikimas vykdymo užtikrinimas, paaiškės ateityje.

4.3.1.2   Vienu požiūriu, galima tvirtinti, jog šį kartą mes negalim sau leisti, kad pasiūlymų paketas būtų neveiksmingas. Finansų rinkoje stebint fiskalinį ir makroekonominį balansą labiau nei kada nors anksčiau rodomas didesnis atsargumas euro zonos šalių atžvilgiu. Patikimo vykdymo užtikrinimo mechanizmo nebuvimas būtų požymis, kad Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas žlugo, ir tai labai susilpnintų euro zonos stabilumą.

4.3.1.3   Kartu reikia atsižvelgti į tai, kad pasiūlymas dėl griežtesnės priežiūros teikiamas po precedento neturinčios krizės, kai ekonomikos augimas vis dar yra lėtas. Vyriausybės turi imtis veiksmų ir bankams skirti kapitalo injekcijų, kad užkirstų kelią visiškai finansų sistemos griūčiai. Jos taip pat turėjo įsikišti, kad būtų pažabota ekonominė ir socialinė krizės kaina.

4.3.2   Dėl pernelyg didelio dėmesio deficito kriterijui pažymėtina, kad 2005 m. persvarstant Stabilumo ir augimo paktą buvo siekiama daugiau dėmesio skirti struktūriniam deficitui, kad būtų atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės ciklinę padėtį. Tačiau tada nebuvo atsižvelgta į ilgesnio laikotarpio fiskalinės drausmės perspektyvą. Didesnį dėmesį skiriant skolos kriterijui tam tikru požiūriu šis trūkumas bus pašalintas.

4.3.2.1   Tačiau taikant šį mechanizmą reikia atsižvelgti į pagrindines skolos susikaupimo priežastis. Didelę ekonominę ir socialinę grąža teikiančių viešųjų investicijų projektų skolų finansavimo negalima vertinti taip pat kaip išlaidų, kurių grąža maža, padengimo.

4.3.2.2   Maža to, nors tikimasi, kad vykdant priežiūros mechanizmų reformą bus atsižvelgta į šalių specifiką, pavyzdžiui, skolos struktūrą, su skolos struktūra susijusią riziką, privačiojo sektoriaus skolą, taip pat su senėjimu susijusius įsipareigojimus, taip pat svarbu, kad būtų atskiriama užsienio ir vidaus skola ir būtų vertinama, kaip vidaus skola prisideda prie makroekonominio stabilumo.

4.3.2.3   Tolesnė priežiūros mechanizmo kritika susijusi su pernelyg dideliu dėmesiu konkrečioms pamatinėms vertėms, kurios iš esmės yra sutartinės (14). Tačiau pripažįstama, kad pamatinės vertės turi svarbių privalumų paprastumo, skaidrumo ir valdymo supaprastinimo požiūriais.

4.3.2.4   Kita vertus kai kurių valstybių narių nukrypimai nuo tokių pamatinių verčių rodo, kad konvergencija ES vis dar yra nedidelė. Pageidautina sparti šalių konvergencija. Europos Taryba neseniai pagrįstai atkreipė dėmesį į šį klausimą. Tačiau tam šalių lygmeniu reikia pasiekti pusiausvyrą tarp būtinų fiskalinės drausmės įsipareigojimų ir konkrečių restruktūrizavimo, investicijų ir augimo poreikių, kuriuos gali prireikti užtikrinti fiskalinėmis priemonėmis.

4.4   Reikia dar kartą pabrėžti, kad fiskalinio tvarumo klausimą reikia nagrinėti atsižvelgiant į makroekonominį disbalansą. Taigi platesnė makroekonominė priežiūra siekiant stebėti, kaip taisomas disbalansas, yra labai reikalinga.

4.5   Pasiūlymas sukurti nacionalines biudžeto sistemas, papildant Stabilumo ir augimo paktą, rodo, jog pripažįstama tai, kad fiskalinė drausmė yra visoms euro zonos šalims vienodai svarbus dalykas, teisėkūros galia fiskalinės politikos srityje priklauso valstybėms.

4.5.1   Tai, kiek gali būti įgyvendinta labiau decentralizuota fiskalinės drausmės sistema, gali labai priklausyti nuo atitinkamų Sutarties pakeitimų, kurie apribotų nacionalinius interesus, daugiau dėmesio skiriant bendriems interesams, tačiau ji taip pat galėtų būti įgyvendinta lankstesniais valstybių narių susitarimais. Jeigu tokie pakeitimai nebus padaryti, nacionaliniai interesai gali dominuoti, kad ir kokie pagrįsti būtų bendri interesai (15). Todėl svarbu atsižvelgti į vaidmenį, kurį užtikrinant fiskalinę drausmę gali atlikti nacionalinio lygmens fiskalinės atsakomybės įstatymai. Sėkmingas jų įgyvendinimas gali paskatinti propaguoti fiskalinį tvarumą euro zonoje.

5.   Konkrečios pastabos

5.1   EESRK mano, kad nors siūlomo reglamento tikslai, kuriais siekiama Stabilumo ir augimo paktą sustiprinti sukuriant priemones, padedančias užtikrinti veiksmingą vykdymo priežiūrą, pagirtini, tam tikrus klausimus dėl prevencinių ir korekcinių pakto funkcijų reikėtų išnagrinėti dar kartą.

5.2   Prevencinėje dalyje apibrėžiant išlaidų tikslą, grindžiamą nuosaikiu vidutinės trukmės BVP augimo rodikliu, neatsižvelgiama į įvairius valdžios sektoriaus išlaidų elementus. Tačiau bendras išlaidų tikslas yra naudingas paprastumo ir valdymo supaprastinimo požiūriu. Taip pat ir fiskalinėse taisyklėse visas dėmesys sutelkiamas į bendrus rodiklius, pvz., deficito ir skolos kriterijus. Šiais kriterijais neatsižvelgiama į ilgalaikės pasiūlos augimą, kurį skatina tam tikros valdžios sektoriaus išlaidų kategorijos, ir į fiskalinių išlaidų kokybės raidą bei mechanizmus pajamoms gauti apskritai.

5.2.1   Taigi, vertinant viešųjų išlaidų struktūrą ir veiksmingumą reikia pabrėžti valstybės finansų kokybę. Tai gali būti ypač taikytina investicijoms į žmogiškąjį kapitalą, kai išlaidos skiriamos švietimui ir sveikatos priežiūrai, moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, viešajai infrastruktūrai ir institucijų stiprinimui (16)  (17). Todėl siūloma šiai išlaidų rūšiai netaikyti apribojimų, ypač jei ją sudaro pagal ES finansavimo programas finansuojamos sąnaudos ir jų dalis bendrai padengiama nacionaliniu lygiu. Siekiant išlaikyti socialinių išlaidų kokybę, taip pat būtų galima taikyti išimtį privalomiems bedarbio pašalpų elementams. Be to, fiskalinių tikslų įgyvendinimas turi būti visiškai suderinamas su strategijos „Europa 2020“ pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslais. Tačiau šiems tikslams pasiekti gali prireikti didesnių valdžios sektoriaus išlaidų (18).

5.2.2   Be to, kad reglamentas nepaskęstų netikrumo jūroje, EESRK siūlo aiškiai apibrėžti terminus „atsargi fiskalinė politika“, „nuosaikus vidutinės trukmės augimo rodiklis“ ir „ypatingos aplinkybės“.

5.3   Vykdymo užtikrinimo mechanizmas neturėtų būti taikomas tik tada, kai nukrypstama nuo skaitinių tikslų taip pat reikėtų atsižvelgti į bendresnes ekonomines, politines ir socialines valstybėje narėje susiklosčiusias sąlygas. Šiuo pasiūlymu siūloma ne sušvelninti prevencinį mechanizmą, o atsižvelgti į kai kuriose euro zonos valstybėse narėse vyraujančias konkrečias aplinkybes. Tai yra suderinama su siūlomu reglamentu dėl makroekonominio disbalanso, pagal kurį, naudojantis įspėjimo mechanizmu atliekama išsami valstybių narių peržiūra.

5.4   Taip pat siūloma, kad kiekvienu atveju įnešti palūkaninį indėlį, nepalūkaninį indėlį ir sumokėti baudą būtų reikalaujama taip, kad šie indėliai ir baudos būtų finansuojami tiesiogiai, ištaisant tuos politikos elementus, kurie lemtų nesaugią ir netvarią fiskalinę poziciją, o ši pozicija būtų nustatoma pagal nukrypimus nuo prevencinės dalies nuostatų. Maža to, jų dydis būtų skaičiuojamas pagal išlaidų ir (arba) pajamų dalies, kurią galima vertinti kaip tiesiogiai lemiančią fiskalinės politikos netvarumą, dydį. Toks požiūris padėtų išvengti rizikos, kad indėliai ir baudos bus finansuojamos iš valdžios sektoriaus išlaidų, kurių grąža didelė. Nors pripažįstama, kad sudėtinga nustatyti netvarų elgesį, reikėtų dėti pastangas parengti aiškias ir veiklos požiūriu tinkamas apibrėžtis, kurios gali būti labai naudingos šiomis aplinkybėmis.

5.4.1   Taip pat būtina, kad indėlis būtų grąžinamas tik tada, kai atitinkama valstybė narė įsipareigoja nukreipti šias lėšas produktyvioms išlaidoms finansuoti. Šiuo požiūriu galėtų būti pagrįsti ekonominės naudos principai, panašūs į tuos, kurie taikomi skirstant sanglaudos ir struktūrinių fondų (19) lėšas.

5.5   Be to, reikia deramai atsižvelgti į vykdymo užtikrinimo poveikį, kad nepalūkaninį indėlį įnešti ir baudą sumokėti būtų reikalaujama tokiu metu, kai valstybės narės ekonominę ir socialinę sistemą galima laikyti pažeidžiama. Todėl kiekvieną kartą Komisijai pateikus rekomendaciją dėl korekcinių priemonių taikymo, reikėtų atlikti jų poveikio vertinimą siekiant nustatyti, kaip jas reikėtų taikyti, kad jos veiksmingai gerintų fiskalinės politikos kokybę atitinkamose valstybėse narėse ir euro zonoje apskritai. Svarbu, kad taikant šias priemones nebūtų sudaroma daugiau problemų, nei jų siekiama išspręsti.

5.6   Reglamento 7 straipsnyje numatoma paskirstyti Komisijos gautas palūkanas ir baudas proporcingai bendroms nacionalinėms euro zonos valstybių narių, kurios neturi perviršinio deficito ar perviršinio disbalanso, pajamoms. Taigi paskirstymo sistema gali sukelti dar didesnį pinigų sąjungos disbalansą, kuris gali dar labiau padidinti skirtumus tarp euro zonos valstybių narių, o tai prieštarautų pinigų sąjungos reikalavimams.

5.7   Siekiant skatinti paskatų ir baudžiamojo pobūdžio priemonių pusiausvyrą pagal korekcinę funkciją, EESRK siūlo, kad atitinkama valstybė narė galėtų gauti nepalūkaninio indėlio palūkanas, kai tik sumažina valstybės skolą ir toks sumažinimas yra ne mažesnis už tokias palūkanas ir greičiausiai bus išlaikytas ateityje. Baudos būtų nukreiptos į Europos stabilumo mechanizmą.

5.8   Taip siūloma remiantis prielaida, kad Stabilumo ir augimo paktas turėtų tapti akstinu skatinti tvarią elgseną, o ne tik baudžiamąjį mechanizmą.

5.9   Nors pripažįstama, kad pagrindinių ekonominės ir fiskalinės konvergencijos tikslų turi būti siekiama remiantis bendrais interesais, tvirtinama, kad „vienodą visiems“ tikslą gali reikėti įgyvendinti lanksčiai, atsižvelgiant į trumpalaikį tvarumą, bent jau kol bus pasiekta pakankama bazinė ekonominė konvergencija tarp šalių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pastarasis nuosmukio laikotarpis skirtingas valstybes nares paveikė nevienodai.

5.9.1   Taip pat svarbu sudaryti pagrindines sąlygas, kuriomis konkrečios valstybės narės galėtų naudotis teigiamų patikimumo išorės veiksnių teikiama nauda, kurios tikimasi iš didelės pinigų erdvės. Taigi galima manyti, kad šalys būtų raginamos atlikti fiskalinį konsolidavimą pagal santykinį savo dydį pinigų erdvėje ir gebėjimą įgyvendinti tokias pastangas, kad būtų nuosekliai siekiama bendro euro zonos tikslo. Toks požiūris atneštų tiesioginės naudos visoms šalims, nes užtikrintų visos euro zonos, ir ypač pažangą darančių šalių politikos ekonominį patikimumą.

5.9.2   Tai, ar toks požiūris bus veiksmingas, labai priklauso nuo Komisijos siūlomo priežiūros mechanizmo, kuris užtikrintų, kad atsiliekančios šalys visomis išgalėmis siektų konvergencijos optimaliu tempu. Taip pat reikia nuosekliai pabrėžti teisingo statistinio vertinimo būtinybę ir tai, kad statistinė informacija ir ataskaitos turėtų būti tobulinamos taip, kad būtų užtikrintas duomenų patikimumas ir jų savalaikis pateikimas.

5.9.3   Taigi Komitetas siūlo trumpą laikotarpį ir kol bus pasiekta pakankama skirtingų valstybių narių konvergencija taikyti dvikryptę sistemą, grindžiamą principais „iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“, ja remiantis būtų stiprinamos ir papildomos šiuo metu taikomos priemonės, siekiant atgaivinti fiskalinį euro zonos tvarumą, į jas diegiant būtinus lankstumo elementus, šį procesą griežtai suplanavus ir prižiūrint.

5.9.4   Pagal principą „iš viršaus į apačią“ apibrėžiamas visos zonos tikslas, žymintis tuo lygmeniu reikalingą fiskalinės konsolidacijos lygį. Tokio tikslo įgyvendinimas stiprina visos euro zonos patikimumą, tai naudinga ir kiekvienai šaliai. Pagal principą „iš apačios į viršų“ visos zonos siekis virstų konkrečių valstybių narių vykdoma veikla. Šiame procese būtų atsižvelgiama į įvairius objektyvius ekonominius kriterijus, būtent išsivystymo lygį, investicijų poreikį, pensijų reformos pažangą, struktūrinės reformos pažangą, viešųjų finansų kokybę ir mokesčių sistemų veiksmingumą. Be to, kai kurių šalių atveju šis požiūris užtikrintų, kad dėl pernelyg griežto požiūrio į Stabilumo ir augimo paktą nebūtų padaryta ilgalaikė žala augimui.

5.9.5   Pagal tokį principą būtų įtvirtintas euro zonos šalių solidarumas, o be to tai būtų žingsnis geresnio koordinavimo ir didesnės fiskalinės integracijos link. Kai yra pakankama bazinė ekonominė konvergencija, principu „iš apačios į viršų“ grindžiamos valstybių narių priemonės turi didžiulę svarbą, kai skirtingos šalys siekia bendrų skaitinių tikslų. Tuo tarpu reikiamas lankstumas nebebūtų užtikrinamas kiekvienoje šalyje kaip anksčiau, dažniausiai remiantis ad hoc ir greičiausiai nepagrįstais kriterijais, bet taptų darnios ir nuoseklios sistemos, kuria įgyvendinamas reikalingas fiskalinis konsolidavimas euro zonos lygmeniu, dalis. Tokiu požiūriu galėtų būti ilgai vadovaujamasi siekiant išsaugoti sistemos patikimumą.

5.9.6   Toks požiūris savo pobūdžiu yra panašus į tą, kuriuo vadovautasi apibrėžiant strategijos „Europa 2020“ tikslus. Valstybės narės nustato savo nacionalinius tikslus, kurie atitinka bendrus ES tikslus. Iš tiesų Metinės augimo apžvalgos I priede, kuriame pateikiami įvairūs preliminarūs valstybių narių tikslai, nurodoma, kad svarbus strategijos aspektas yra tai, kad kiekviena valstybė narė nustato savo užmojų lygį siekiant bendrų strategijos „Europa 2020“ tikslų. Tvirtinama, kad labiau tikėtina, jog tokių tikslų bus laikomasi, jei bus atsižvelgta į vidaus politines diskusijas, kurios reikalingos tokiems tikslams nustatyti, o patys tikslai bus nustatomi atsižvelgiant į pradines pozicijas ir nacionalinius interesus. Šiomis aplinkybėmis šalims, kurioms reikia dėti itin dideles konsolidavimo pastangas, taip pat galima pasiūlyti nustatyti aiškius pereinamuosius laikotarpius atsižvelgiant į realų konsolidavimo laikotarpį.

5.9.7   Siūlomas požiūris nėra susijęs su Komisijos siūlomo prevencinio mechanizmo sušvelninimu, nes jis pagrįstas visų euro zonos valstybių narių ilgalaike konvergencija siekiant skaitinių tikslų. Tačiau jo tikslas yra sudaryti sąlygas oficialiam pagrindui, pagrindžiančiam skirtingą atskirų euro zonos valstybių narių konvergencijos greitį, pagal pačios Komisijos siūlomus konkrečioms šalims skirtus metodus. Tai taip pat svarbus būdas padidinti sistemos patikimumą konkrečioms šalims skirtuose konvergencijos planuose įtvirtinant lankstumą.

5.10   Galiausiai svarbu pažymėti, kad svarbų vaidmenį atlieka socialinis dialogas. Nacionaliniu lygmeniu socialinis dialogas yra svarbus nacionalinės politikos, kurioje daugiausia dėmesio skiriama fiskalinei politikai ir makroekonominei priežiūrai, formavimui. Brandus ir visapusiškas politinis ir socialinis dialogas padeda spręsti socialinius ir ekonominius uždavinius, ypač ilgalaikio pobūdžio, pavyzdžiui, pensijų reformos ir sveikatos priežiūros išlaidų srityje. Kad vyriausybės pasiektų savo tikslus, pavyzdžiui, fiskalinį tvarumą ir makroekonominę pusiausvyrą, būtina glaudi socialinė partnerystė ir bendradarbiavimas, įskaitant politinį sutarimą.

5.10.1   EESRK taip pat tenka svarbus vaidmuo, nes jis turi užtikrinti veiksmingą savo narių dialogą fiskalinio tvarumo klausimais. Šiuo tikslu EESRK gali padėti siekiant glaudesnio derinimo su nacionalinėmis socialinio dialogo rekomendacijomis ir pasiūlymais dėl reformų. Kaip siūloma nuomonėje dėl komunikato „Ekonominės politikos koordinavimo stiprinimas siekiant stabilumo, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Tvirtesnio ES ekonomikos valdymo priemonė“, EESRK galėtų rengti specialias metines sesijas rekomendacijoms ir pasiūlymams dėl reformų aptarti. EESR, atstovaudamas nacionaliniams socialiniams partneriams, taip pat turi atlikti svarbų vaidmenį užtikrindamas, kad nacionalinės socialinės valdžios institucijos laikytųsi Bendrijos tikslų, padedančių siekti socialinės ir ekonominės plėtros.

---

(1)  Žr. EESRK nuomonę, OL C 107, 2011 4 6, p. 7.

(2)  COM(2010) 522 galutinis ir COM(2010) 526 galutinis.

(3)  COM (2010) 527 galutinis.

(4)  COM (2010) 523 galutinis.

(5)  COM(2010) 524 galutinis ir COM(2010) 525 galutinis.

(6)  COM (2010) 524 galutinis.

(7)  EESRK nuomonė dėl makroekonominio disbalanso, Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 53.

(8)  Reglamentai buvo iš dalies pakeisti 2005 m. reglamentais (EB) Nr. 1055/2005 ir (EB) Nr. 1056/2005 ir papildyti 2005 m. kovo 20 d. Tarybos pranešimu „Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo tobulinimas“.

(9)  COM (2010) 525 galutinis.

(10)  COM (2010) 527 galutinis.

(11)  Europos semestras pradėtas pagal Metinę augimo apžvalgą, paskelbtą 2011 m. sausio mėn. (COM(2011) 11 galutinis). Metinėje augimo apžvalgoje aptariami įvairūs veiksmai, kurie yra būtini norint per trumpą laiką sustiprinti atsigavimą, kartu sutelkiamas dėmesys į strategijos „Europa 2020“ tikslus.

(12)  2010 12 16 EUROSTAT statistiniai duomenys.

(13)  Europos Komisija, „Europos ekonominė prognozė“, 2010 m. ruduo.

(14)  Wyplosz, C (2002), „Fiscal Discipline in EMU: Rules or Institutions?“, Tarptautinių universitetinių studijų institutas (Ženeva) ir Ekonominės politikos tyrimų centras (CEPR).

(15)  Vidaus politikos generalinis direktoratas, A politikos departamentas–„Ekonomikos ir mokslo politika, ekonomikos ir pinigų reikalai, daugiašalė priežiūra“ (angl. k. Economic and Scientific Policies, Economic and Monetary Affairs, Multilateral Surveillance) (Charles Wyplosz).

(16)  Salvador Barrios ir Andrea Schaechter, (2008 m.), „Quality of Public Finances and Growth“, Europos Komisijos ekonomikos leidinys Nr. 337.

(17)  António Afonso, Werner Ebert, Ludger Schuknecht ir Michael Thöne, (2005 m.), „Quality of Public Finances and Growth“, Europos Komisijos ekonomikos leidinys Nr. 438.

(18)  Žr. EESRK nuomonę, OL C 107, 2011 4 6, p. 7

(19)  ES Komisija (2008), Regioninės politikos generalinis direktoratas „Investicinių projektų ekonominės naudos analizės vadovas“, 2008 m. birželio mėn.

---