23.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 218/38

1.1

EESRK palankiai vertina Komunikatą dėl pramonės politikos kaip pavyzdinę strategijos „Europa 2020“ iniciatyvą. Jis tvirtai pritaria holistiniam požiūriui ir glaudesnei ES įvairių sričių politikos sąsajai bei ES ir valstybių narių gilesniam pramonės koordinavimui. Tikslas – tvarus konkurencingas Europos pramonės sektorius pasaulio ekonomikoje.

1.2

EESRK ragina Tarybą ir Komisiją remiantis šiuo komunikatu ir atitinkamomis Tarybos (1) išvadomis sudaryti prioritetų sąrašą ir tvarkaraštį.

1.3

EESRK nuomone, glaudesnė sąsaja turėtų paskatinti taikyti integruotą požiūrį gerai išvystytoje vidaus rinkoje socialinės rinkos ekonomikos sąlygomis, pasinaudojant pažangia teisėkūra, moksliniais tyrimais ir taikomąja bei inovacijomis, finansavimo galimybėmis, tausiai energiją vartojančia ir mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų ekonomika, aplinkos, transporto, konkurencijos ir užimtumo politika, įgūdžių ugdymu ir žinių gilinimu, prekyba ir susijusiais klausimais bei apsirūpinimu žaliavomis.

1.4

Valdymo gerinimas tampa vienu svarbiausių būsimos pramonės politikos klausimu dėl vidaus planavimo ir koordinavimo racionalizavimo ES institucijose ir didelio dėmesio glaudesniems ES ir valstybių narių santykiams. Valstybės narės turėtų gerinti tarpusavio veiksmų koordinavimą. Regionai ir metropolinės zonos taip pat turėtų prisiimti atsakomybę. Trumpai tariant, norint neatsilikti nuo kitų žemynų, Europoje reikėtų sutvirtinti tiek vertikalias, tiek horizontalias sąsajas.

1.5

EESRK atkreipia dėmesį į metinių Komisijos ataskaitų dėl nacionalinės pramonės politikos, kuria turėtų būti siekiama kartu užsibrėžtų tikslų, svarbą. Siekiant gerinti koordinavimą, propaguoti geriausiąją praktiką ir prisidėti prie lygių sąlygų sukūrimo Europos lygiu, apie šias ataskaitas reikia atvirai diskutuoti.

1.6

EESRK primygtinai reikalauja konkurencingumui ir inovacijoms užtikrinti tinkamą privačiųjų ir viešųjų finansinių išteklių lygį, kaip atsvarą mažinamam biudžetui. EESRK labai palankiai vertina paskelbtą ketinimą gerinti sąlygas rizikos kapitalui pasienio teritorijose ir pasiūlymus dėl valstybinių ir privačiųjų ES projektų obligacijų naudojimo investicijoms į energetiką, transportą ir IRT (2). Reikėtų išnagrinėti projektų obligacijų kitose, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos srityse, galimybę. Struktūriniai ir sanglaudos fondai taip pat turėtų orientuotis į pramonės politiką. Reikalingos naujos novatoriškos idėjos privačiam kapitalui pritraukti į pramonės sektorių.

1.7

Pramonės politika aktuali įvairiems tarpusavyje susijusiems gamybos ir paslaugų sektoriams. Šių sektorių ribos nėra aiškios. MVĮ tampa vis svarbesnės tiek pridėtinės vertės, tiek darbo vietų kūrimo požiūriu. Dėl šių veiksnių reikalinga pažangūs horizontalūs ir sektoriams skirti teisės aktai ir (arba) reguliavimas bei lydimosios priemonės. Reikia atsižvelgti į tarptautinių tinklų ir integruotų gamybos procesų sudėtingumą.

1.8

Dėl sudėtingumo ir daugialypių sąsajų EESRK pabrėžia, kad reikalingi viešųjų ir privačiųjų subjektų (bendri) įsipareigojimai pasinaudojant aukšto lygio grupėmis, technologijų platformomis, socialiniu dialogu ir švietimo programomis.

1.9

EESRK atkreipia dėmesį į šiuos prioritetus:

2.1

„Naujo stiliaus“ pramonės politika pradėta įgyvendinti nuo 2004 m. balandžio mėn. (4) Po ilgo liberalizacijos ir privatizacijos proceso ir toliau vyravo platus nacionalinių pramonės politikos koncepcijų spektras.

2.2

ES lygiu pirmenybė buvo teikiama bendrosioms pramonės šakų įgalinimo sąlygoms. Atlikta sektorių analizė.

2.3

EESRK aktyviai dalyvavo šiame procese ir pateikė savo pastabas kelete nuomonių dėl išaugusio sektorių intereso ir jų ypatumų ES lygiu (5).

2.4

Tuo tarpu aplinkybės nuolat keičiasi. Dėl finansų ir ekonomikos krizės nuomonių dėl valdymo ES lygiu skirtumai ir skirtingi pramoninės veiklos rezultatai valstybėse narėse daro poveikį Europos gebėjimui prisitaikyti prie pokyčių.

2.5

Tuo pat metu iškilo naujų klausimų ir socialinių iššūkių, įskaitant senėjančią visuomenę, klimato apsaugą ir darnų vystymąsi, prieigą prie energijos, suintensyvėjusią globalizaciją, žinių ir skaitmeninę visuomenę bei darbo rinkų pokyčius.

2.6

Inovacijos yra būtinos tiek dėl vykdomų mokslinių tyrimų ir taikomų technologijų, tiek dėl padidėjusios konkurencijos vidaus ir užsienio rinkose.

2.7

Pastarąjį dešimtmetį mokslas ir ugdymas visais lygmenimis vis dažniau laikomi prioritetu.

2.8

Nepaisant akivaizdžios pažangos, vidaus rinka vis dar susiskaldžiusi ir vis dar trūksta dėmesio sutelkimo į prioritetus, iš dalies dėl skirtingų požiūrių į verslą. Vidaus rinkos sukūrimo ir pramonės politikos sąsaja per dažnai lieka nepastebėta. EESRK ne kartą ragino sudaryti tinkamas sąlygas atsižvelgiant į sektoriams specialiai pritaikytas taisykles ir teminius klausimus, apimančius plačiai išsikerojusius pasaulinius vertės tinklus.

3.1

Pramonės politikos tikslas – Europoje išlaikyti tvirtą gamybos pramonę ir gerinti visuomenės ir suinteresuotųjų subjektų bendrą suvokimą, kad ES turi įvertinti ir sudaryti sąlygas pramonei (gamybai ir paslaugoms) sėkmingai vystytis vidaus rinkose ir užsienyje.

3.2

Kuriant pagrindą tvirtai pramoninei bazei Europoje ir investicijoms bei darbo vietų kūrimui, pramonės politika turėtų įveikti didėjančio netikrumo ir disbalanso, aršios konkurencijos ir kitų pasaulio žaidėjų sudarytos darbotvarkės iššūkius.

3.3

Pramonės politika, kaip ir kitos pavyzdinės iniciatyvos ir svarbios sritys, pavyzdžiui inovacijos, įgūdžiai, prekyba ir bendroji rinka, yra strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva. Holistiniu požiūriu pabrėžiamas veiksmingo visų sričių ES politikos koordinavimo poreikis. Koordinavimu ir nuoseklumu, įskaitant būtiną skaidrumą ir ES politikos įvertinimą, turi būti remiama technologijų pažanga ir inovacijos (ypač didelio poveikio technologijos), restruktūrizacija, kokybiškų darbo vietų kūrimas (6) ir Europos dalyvavimas tarptautinėse rinkose.

3.4

Nauja priemonė – Komisijos pasiūlymas dėl konkurencingumo užtikrinimo taikant įvertinimo procedūrą, kuri neturi apsiriboti tiesiog kainos arba sąnaudų konkurencingumu ir turi apimti investicijų ir inovacijų veiksnius.

3.5

Pirmenybė teikiama neretai pamirštamam išoriniam pramonės politikos aspektui. Tą patį galima pasakyti ir apie didėjantį dėmesį į galimybes gauti žaliavų – svarbiai bet kokios pramonės politikos sąlygai.

3.6

Vėl daug dėmesio skiriama integruotam horizontaliajam požiūriui, susietam su sektoriams skirta politika ir tiksliniu požiūriu, reikalavimu nagrinėti sektorių sąsajas ir vertės bei tiekimo grandinių (ypač svarbu MVĮ), tinklų ir branduolių susikirtimo taškus, verslo paslaugų poveikį ir galimybę gauti finansavimą.

3.7

Kartu su nuolatiniais pokyčiais ir restruktūrizacijos procesais didelėje Europos pramonės dalyje, Komunikate nurodomi nauji sektoriai, į kuriuos vis daugiau investuojama ir kuriuose sukuriama naujų darbo vietų, pavyzdžiui, kosmoso (7), naujų saugumo paslaugų, kultūros ir kūrybinė pramonė.

3.8

EESRK nuomone, Lisabonos sutarties 173 straipsniu pagrįstas Komisijos pasiūlymas rengti metines ataskaitas dėl nacionalinės pramonės politikos būklės ir pažangos, kurios turėtų sustiprinti bendrą analizę, bendrai sutartą požiūrį ir politiką, yra labai svarbus ir plataus užmojo.

3.9

EESRK su pasitenkinimu nurodo, kad konkurencingumo Vadovų Taryba visiškai pritaria ES veiksmų strateginių gairių sistemai, sudarysiančiai palankesnes sąlygas bendrai prioritetų vizijai. Svarbu, kad Taryba taip pat akcentuoja valstybių narių pramonės politikos koordinavimo poreikį.

4.1

Atsižvelgdamas į neįprastas aplinkybes, EESRK mano, kad komunikatas dėl pramonės politikos ir Tarybos išvados yra labai savalaikės.

4.2

Pramonės politika, kaip strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva įrodo, kad Komisija yra užsibrėžusi tikslą parengti tiek ES lygmeniu, tiek ir valstybėse narėse suderintą strategiją. Valstybių narių įsipareigojimas yra itin svarbus ir neatidėliotinas.

4.3

EESRK pabrėžia konkurencingos tvarios gamybos pramonės svarbą Europoje. Šiuo tikslu reikalinga tvirta pramoninė bazė, susieta su pramonei gyvybiškai svarbiomis paslaugomis. Autoritetingi šaltiniai atkreipia dėmesį į tai, kad laipsniškai pereinama nuo užimtumo gamybos pramonėje prie užimtumo su pramone susijusių paslaugų, ne tik tarpinių produktų, bet ir pačių gamintojų teikiamų paslaugų (8), sektoriuje.

4.4

Ryžtinga politika yra būtina ateičiai apibrėžti: pažangi energetika, nanotechnologijos ir gamtos mokslai, naujos medžiagos, verslo paslaugos ir socialinė medija bei poreikis praplėsti IRT. Europa neturi nei Apple, nei Google! Kinija sparčiai vejasi ir kai kuriose srityse jau lenkia Europą.

4.5

ES skubiai reikia vizijos ir programos investicijoms į gamybą ir našumą pagerinti. Tinkamai apibrėžti bendri veiklos principai ES ir valstybėse narėse turėtų paskatinti įmones ir valdžios institucijas imtis plataus užmojo investicinių programų.

4.6

Pramonės politikai reikia pakankamų privačiųjų ir viešųjų finansinių išteklių. Mažinamus biudžetus turėtų atsverti kitos bendrai sutartos finansinės priemonės (9).

4.7

EESRK nuomone, artimiausiais metais reikės toliau nagrinėti tris pagrindinius klausimus:

4.8

Valdymo gerinimas tampa vienu svarbiausių būsimos pramonės politikos klausimų dėl vidaus planavimo ir koordinavimo procesų racionalizavimo ES institucijose ir didelio dėmesio glaudesniems ES ir valstybių narių santykiams.

4.9

Valstybės narės kuria savas pramonės politikos koncepcijas ir nustato savo tikslus. Kad „naujo stiliaus“ ES pramonės politika būtų sėkminga, Taryba turėtų parengti konkurencingumo Vadovų Tarybos išvadas – pagrindą glaudesniam bendradarbiavimui.

4.10

EESRK visiškai pritaria holistinio ir integruoto požiūrio poreikiui. Tvariai socialinės rinkos ekonomikai Europoje yra svarbi tvirtesnio įvairių sričių politikos susiejimo koncepcija. Tai turėtų paskatinti taikyti integruotą požiūrį į Europos pramonės ateitį veikiančioje vidaus rinkoje pasinaudojant pažangiais teisės aktais, moksliniais tyrimais ir taikomąja veikla, bei inovacijomis, galimybėmis gauti finansavimą, energetikos ir mažo anglies dioksido kiekio išmetimo politika, aplinkos, transporto, konkurencijos ir užimtumo politika, įgūdžių lavinimu ir žinių gilinimu, prekyba ir susijusiais klausimais bei galimybėmis apsirūpinti žaliavomis. Požiūrių sektorių lygiu taikymas atvers naujų galimybių. Šie klausimai nagrinėjami atskiruose komunikatuose (11).

4.11

EESRK palankiai vertina veiksmingą konkurencingumo užtikrinimą, kuris turėtų būti pradėtas taikyti pasirinktinai.

4.12

Itin svarbu išlaikyti, ar netgi padidinti MTTP skirtus ES finansinius išteklius. Dideli Europos projektai, pavyzdžiui, energetikos srityje, ir bendrai vienos ar kelių valstybių narių finansuojamas Europos infrastruktūros kūrimas turėtų daryti sverto poveikį.

4.13

Pramoniniai branduoliai dažniausiai atsiranda tradiciniuose pramonės centruose, kurie nuolat vystosi dėl naujų investicijų, technologijų ir inovacijų, vertės grandinių, žinių ir įgūdžių, regioninių ir tarptautinių tinklų (12). Išsivystę regionai yra Europos ginklas.

4.14

EESRK mano, kad susietos politikos sritys ir priemonės ES lygiu kartu su skaidresne ir naujausia informacija apie nacionalinius pokyčius labai padės kurti vienodas sąlygas ir stabilią vidaus rinką – raktą į Europos integraciją.

4.15

Duomenys ir analizė yra labai svarbūs. EESRK džiaugiasi Komisijos atliktu išsamiu analitiniu darbu. Bet kurios srities politikai būtina išsami analizė ir tikslūs palyginamieji ES lygio duomenys. Nuodugnesnei ir pažangiai stebėsenai ir įvertinimui reikia patikimų duomenų apie dinamiškas naujausias tendencijas (13). Jau siekiama pažangos, bet reikia dar daug nuveikti.

4.16

Be nacionalinės statistikos duomenų, svarbus vaidmuo tenka ir EUROSTAT. Jis turėtų turėti pakankamai priemonių, kad galėtų rinkti tinkamus duomenis ir analizuoti Europos ir pasaulio tendencijas bei jų kitimą bėgant laikui. Jam reikėtų suteikti daugiau galimybių gauti duomenis. Jis turėtų turėti galimybę gauti kuo išsamesnę informaciją ir kuo greičiau.

5.1

Komisijos veiklos sritis sujungiant į vieną koncepciją išryškėja poreikis įveikti susiskaldymą, kad didėtų matomumas ir veiksmingumas.

5.2

Tam tikru mastu pramonės politika ir toliau lieka nacionalinė. Komunikate minimas sričių, kuriose ES (Komisija, Taryba ir EP) yra atsakinga už veiklą ir į kurias ES galėtų kištis, sąrašas yra įspūdingas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuosekli strategija „Europa 2020“ suteikia daug žadančių galimybių.

5.3

EESRK pritaria Komisijos politiniams ketinimams. Tačiau Komisijos vaidmuo ne visada aiškiai apibrėžtas. Iš dalies taip yra dėl oficialių įgaliojimų trūkumo kelete sričių. Kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, energetikos, toliau siekiama nacionalinių tikslų ir taikoma nacionalinė tvarka, o Komisijos ir valstybių narių įgaliojimai netaikomi nuosekliai.

5.4

Taigi reikėtų didinti konkurencingumo Vadovų Tarybos (kartu su Komisija), nustatančios tikslus ir atsakingos už labai plataus sričių spektro reguliavimą, įgaliojimus ir veiksmingumą.

5.5

EESRK ragina Taryba ir Komisiją parengti praktinį prioritetų sąrašą ir sudaryti atitinkamą tvarkaraštį. Šie prioritetai taip pat turi apimti ekonomikos infrastruktūrą, pavyzdžiui, pažangius transporto tinklus, įvairius energijos šaltinius ir prieigą prie jų, skaitmeninę darbotvarkę ir IRT.

5.6

Išoriniam vidaus rinkos aspektui ir visuotinių vienodų sąlygų sudarymo tikslui vis labiau reikalinga aktyvi prekybos politika ir veiksmingas Europos diplomatinis korpusas.

5.7

Pramonė dar kartą iš esmės pertvarkoma dėl MTTP ir inovacijų, iš dalies pakeisto reguliavimo ir tarptautinės pramonės ir paslaugų rinkų. Šie pokyčiai daro poveikį visiems sektoriams. Viena po kitos pasirodančiose ES darbo programose nustatyti prioritetai turėtų atspindėti tendencijas, kad būtų užtikrintos tinkamos pagrindinės sąlygos, ir į juos būtų įtraukta konkreti darbotvarkė, kurioje būtų pateikiamos gairės ir užtikrintas tikrumas investicijoms į pramonę. Reikalingas stabilus ilgalaikis reguliavimo pagrindas.

5.8

Pramonės politikos ir bendrosios rinkos ryšys yra itin svarbus. EESRK tvirtai įsitikinęs, kad kartu su konkretesne pramonės politika sprendimų priėmimas dėl Bendrosios rinkos akto aiškiai sutvirtintų Komisijos ir ES vaidmenį bei dar kartą patvirtintų poreikį Europoje sukurti visiems vienodas sąlygas.

5.9

EESRK dar kartą patvirtina poreikį išsaugoti MTTP skiriamų 3 proc. BVP tikslą. Mažinami finansiniai ištekliai neturėtų pakenkti ryžtingoms inovacijoms.

5.10

Siekiant politikos ir finansinių priemonių veiksmingumo ir pridėtinės vertės, EESRK kelete nuomonių palankiai įvertino sektorių aukšto lygio grupes, technologijų platformas, novatoriškų branduolių stimuliavimą, ES lėšomis remiamų mokslinių tyrimų institucijų ir centrų tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Reikėtų rengti demonstracinės veiklos ir pavyzdinius projektus.

5.11

Sėkmingas projektas – pirmaujančios rinkos iniciatyva šešiuose svarbiuose sektoriuose, kad būtų sumažintos kliūtys produktams ir paslaugoms (14). ES taip pat turėtų imtis naujų pramoninių projektų, pavyzdžiui, netaršių ir efektyviai energiją vartojančių transporto priemonių, anglies surinkimo ir saugojimo, europinių tinklų, kosmoso tyrimų ir didelio poveikio technologijų srityse.

5.12

EESRK mano, kad Europos patento priėmimas – ES pramonės politikos patikimumo išbandymas. Jei dabartiniu metu negalima sukurti Europos patento visai ES, jį turėtų pradėti naudoti ribotas šalių skaičius.

5.13

Apskritai šiandienos pasaulyje svarbus prioritetas yra intelektinės nuosavybės teisių apsauga.

5.14

Specialiai sektoriams sukurti metodai yra būtini siekiant geresnio ir tinkamesnio reguliavimo ir norint parengti reikalingus instrumentus bei priemones.

5.15

Vis dėlto dėl globalizacijos, tarpvalstybinių vertės grandinių susiskaldymo ir didelės skirtingų subjektų tarpusavio priklausomybės tradicinis požiūris į pramonę, kaip skirtingų sektorių darinį, tampa nebetinkamas politikos požiūriu. To nederėtų vertinti kaip labai konkrečių problemų neigimo kai kuriuose sektoriuose, bet iš Europos perspektyvos jas reikėtų spręsti kiekvienu konkrečiu atveju atskirai.

5.16

Lankstus sektoriams skirtas požiūris suteikia galimybę sėkmingai keistis nuomonėmis ir yra tinkamas privačiųjų ir viešųjų suinteresuotųjų subjektų įsipareigojimų pagrindas. Be Komisijos ir vyriausybės pareigūnų suinteresuotiesiems subjektams priklauso įmonės, mokslinių tyrimų institutai, (aukštojo) mokslo institucijos, socialiniai partneriai, NVO ir regionų atstovai.

6.1

Pramonės politika yra bendra sąvoka, apimanti keletą susijusių ir tarpusavyje susietų sričių.

6.2

Galimybės gauti finansavimą yra rimta problema, kurią reikia nedelsiant spręsti. EESRK labai palankiai vertina paskelbtą ketinimą gerinti sąlygas rizikos kapitalui pasienio teritorijose ir pasiūlymus dėl valstybinių ir privačiųjų ES projektų obligacijų naudojimo investicijoms į energetiką, transportą ir IRT (15). Reikėtų išnagrinėti projektų obligacijų kitose srityse, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų, galimybę. Reikės atsižvelgti į kitas priemones, įskaitant mokesčių atskaitos sistemas.

6.3

Finansų krizė skaudžiausiai smogė MVĮ. Reikia novatoriškų idėjų privačiajam kapitalui sutelkti, pavyzdžiui, masinis finansavimas (angl. k. crowd funding). EESRK siūlo, kad Komisija su išorės suinteresuotaisiais subjektais organizuotų apskritojo stalo diskusijas siekiant išnagrinėti būdus ir galimybes sutelkti privatų kapitalą pramoniniams tikslams. Reikia atsižvelgti į pasaulinę praktiką. Reikia skleisti išradingas idėjas ir praktiką.

6.4

EESRK rekomenduoja skatinti ir EIB bei EIF pastangas parengti tikslines priemones, padėsiančias augti Europos MVĮ.

6.5

EIB, kaip pavyzdys privatiesiems investuotojams ir papildomų finansinių išteklių pritraukimo katalizatorius, tampa vis svarbesnis. Tai pasakytina ir apie novatoriškų procesų raidai reikalingų ilgalaikių investicijų skatinimą. Į EIB paskolas reikėtų įtraukti socialinius ir aplinkos kriterijus ir atlikti EIB išlaidų poveikio visai Europos pramonei ir ES tikslų įgyvendinimui ex-post įvertinimus.

6.6

Kalbant apie 7-ąją ir 8-ąją bendrąsias programas, EESRK palankiai vertina vis didesnį Komisijos dėmesį novatoriškiems pramoniniams projektams ir (pasienio) bendradarbiavimui.

6.7

Šiuo metu MTTP srityje ES finansuoja daugiausiai žinių gilinimą ir sklaidą. Reikia remti ES technologijų platformų poziciją atitinkančius projektus, taip pat Europos inovacijų ir technologijų institutą (EIT) (16). EESRK pritaria tolesniam supaprastinimui ir įgyvendinimui. ES lėšas reikėtų investuoti tikslingai, kad viešosios ir (arba) privačiosios investicijos turėtų dauginamąjį poveikį.

6.8

Tai reiškia, kad kartu su fundamentaliaisiais moksliniais tyrimais 8-oji bendroji programa turi būti vykdoma siekiant pramonės politikos tikslų. Bet kuriuo atveju dideliems pramonės projektams būtinas veiksmingas (centralizuoto) ES ir nacionalinio finansavimo koordinavimas.

6.9

Tas pat pasakytina ir apie MVĮ skirtą Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą energetikos, IRT ir verslumo srityse.

6.10

Siekiant veiksmingiau skatinti pramoninių zonų įvairinimą, reikėtų iš naujo pažvelgti į pramonės regionus, kuriuose vyrauja viena pramonės šaka. Tvarus vystymasis bus remiamas ES finansuojant mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir aplinkos projektus.

6.11

Inovacijų ir pramonės politikos santykis yra savaime suprantamas. Inovacijos – labai plati sritis, apimanti ne tik techninius dalykus. Visiškai teisingai inovacijų ir pramonės politikos pavyzdinių iniciatyvų srityse dėmesys kreipiamas ta pačia linkme, jos turi bendrus tikslus, pavyzdžiui, inovacijų partnerystę. Tai didina veiksmingumą ir matomumą.

6.12

Reikia vengti galimos deindustrializacijos stiprinant inovacijų ir pramonės (17) sąsają, be kita ko atkreipiant dėmesį į didelio poveikio technologijas. Reikėtų gerinti sąlygas mokslu grindžiamai pramonei.

6.13

Nacionalinė ir ES lygio mokslinių tyrimų ir inovacijų politika yra glaudžiai susijusi su pramonės politika, ypač mažinamo biudžeto ir pastangų kituose žemynuose keliamo spaudimo akivaizdoje. Susirūpinimą kelia ir įmonėse mažinamos ir moksliniams tyrimams skiriamos išlaidos ir (arba) jų delokalizacija.

6.14

Mokslinių tyrimų ir mokslo pavertimas produktais pasinaudojant taikomosiomis technologijomis – vis dar silpna Europos vieta. Nors fundamentalieji moksliniai tyrimai vis dar yra labai svarbūs, EESRK pabrėžia, kad reikia veiksmingiau, tvariau ir sparčiau pereiti nuo teorijos prie realiosios ekonomikos.

6.15

Perėjimo prie mažai energijos suvartojančios ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos tikslai gali suteikti naujų galimybių kurti inovacijas.

6.16

Skirtingų žinių grandinių ir žinių grandinių vidaus veiklos koordinavimo gerinimas turėtų būti laikomas prioritetu. Visi privačiojo ir viešojo sektoriaus suinteresuotieji subjektai turėtų tai aptarti, kad būtų užpildytos spragos ir propaguojama pridėtinė vertė bei veiksmingumas.

6.17

Universitetai vis dar ne iki galo atlieka savo vaidmenį, kuris yra sudėtinė žinių trikampio dalis. Reikėtų atkreipti dėmesį į atvirus ir tarptautinius universitetų bei pramonės tinklus. ES turėtų aktyviai skatinti tokią veiklą.

6.18

Strategijos „Europa 2020“socialinių reikalų skyriuje aptariami įvairūs elementai. Darbo vietų kūrimas pasinaudojant privačiosiomis investicijomis, tiekimo ir vertės grandinėmis ir MVĮ yra labai svarbus. Šis tikslas taip pat apima ir visuomenės pritarimą strategijai.

6.19

Reikėtų įtraukti darbuotojus ir jie turėtų dalyvauti. EESRK pabrėžia, kad šioje dinamiškų pokyčių eroje reikalingas veiksmingas socialinis dialogas, bendrų tikslų ir įsipareigojimų propagavimas. Socialinis dialogas taip pat reikalingas visuomenei priimtiniems sprendimams ir norint sukurti pasitikėjimą keičiantis ekonomikai; be to, jis turėtų didinti visuomenės informuotumą ir pritarimą.

6.20

Šioje srityje valstybės narės turi savas tradicijas. EESRK nuomone, siekiant geriau numatyti ir valdyti pokyčius, darbuotojus reikėtų įtraukti ir jie turėtų dalyvauti įmonės, regionų, nacionaliniu ir ES lygiu. ES lygiu socialinis sektorių dialogas yra labai vertinga priemonė, kurią Komisija turėtų toliau remti ir skatinti jį užmegzti, kur jo dar nėra.

6.21

Mokymas ir ugdymas visais lygmenimis yra prioritetų sąrašo pradžioje. Švietimo programos turėtų būti grindžiamos darbo rinkos analize (sektorių lygiu) siekiant nustatyti, kokių įgūdžių reikės vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Reikia panaikinti lyčių nelygybę. Kai kuriose srityse, pavyzdžiui, inžinerijos ir techninių profesijų, susirūpinimą kelia pasiūlos ir paklausos darbo rinkoje skirtumai. Reikia skatinti verslumą.

6.22

(Aukštojo) mokslo programoms (18) parengti reikalingos gairės ir geriausiosios praktikos sklaida. EESRK ragina Komisiją dėti daugiau pastangų šioje srityje.

6.23

Pasaulinė raida skatina vykdyti aktyvią Europos prekybos politiką. Darbo pasiskirstymas tarp labai vertingų ir nelabai vertingų šalių yra neaiškus. Sparčiai vyksta reikšmingi ekonominiai ir socialiniai pokyčiai, ypač Azijoje. Taigi vienodos sąlygos pasaulio mastu yra vis svarbesnės aplinkos ir socialinių standartų, abipusės rinkos prieigos, intelektinės nuosavybės ir kt. (19) atžvilgiu.

6.24

EESRK primygtinai siūlo, kad priimant visus Europos lygmens sprendimus ir atliekant būsimos teisėkūros įvertinimus būtų atsižvelgiama į pasaulinio masto vienodų sąlygų kūrimą. Be to, ES reikėtų vykdyti nuodugnesnę stebėseną ir veiksmingesnę rinkos kontrolę. Muitinėms reikia suteikti daugiau įgaliojimų.

6.25

Vargu, ar standartizacijos, kaip svarbios bendrosios rinkos priemonės, svarba gali būti pervertinta. Amerikos ir Kinijos bendrovės neretai spontaniškai derinasi prie šių standartų, nes jos pasaulyje užima pirmeivių vaidmenį.

6.26

EESRK pabrėžia pramonės politikos, prekybos politikos ir susijusių klausimų ryšį. Reikia šalinti dirbtines kliūtis prekybai ir investicijoms kitose pasaulio šalyse. Derybos dėl šių klausimų gali vykti ne tik pagal PPO sistemą, bet ir pagal dvišalius ar daugiašalius susitarimus. Pramonės politikos išorės aspektas skatina ES visuose tarptautiniuose ekonomikos forumuose (20) kalbėti vienu balsu.

6.27

ES privalo aršiai kovoti prieš prekybos partnerių taikomus galimybių apsirūpinti žaliavomis apribojimus. EESRK palankiai vertina rekomendacijas dėl priemonių, susijusių su žaliavų kainomis ir rinkos konsolidavimu kasybos sektoriuje. Reikia spręsti spekuliacijos prekių rinkose problemą.

6.28

Reikia atidžiai išnagrinėti politikos priemones ir jas rengti atsižvelgiant į tai, kokį poveikį jos turi pramonės konkurencingumui (21), kad jos nepažeistų susitartų ES energetikos ir klimato srities tikslų ir standartų. Tausiai išteklius naudojanti ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika Europoje turėtų skatinti ES reikalauti, kad ir jos prekybos partneriai pasiektų tų pačių standartų (22). Pageidautinas sprendimas – daugiašaliai susitarimai. Reikėtų vengti prekybos sankcijų.

6.29

Socialinių standartų srityje EESRK nurodo Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deklaraciją dėl 1998 m. pagrindinių darbo standartų dėl diskriminacijos, vaikų darbo ir priverstinio darbo, taip pat profesinių sąjungų laisvės ir kolektyvinių derybų (23). TDO konvencijos yra konkretesnės, tačiau jų nepasirašė arba neįgyvendina nemažai šalių.

6.30

Įmonių socialinė atsakomybė turėtų būti taikoma tarptautiniu mastu remiantis TDO deklaracijomis, OECD gairėmis ir kitomis plačiai pripažintomis tarptautinėmis priemonėmis (24). Įmonės pradeda naudotis socialine atsakomybe kaip priemone įvaizdžiui pagerinti.

7.1

Nepaisant valstijų skirtumų, JAV ekonomika veikia su viena rinka ir viena centrine vyriausybe. Tą patį galima pasakyti ir apie Kiniją bei kitas šalis.

7.2

Tuo tarpu Europoje visos valstybės narės vykdo savo pramonės politiką (25). Jų modeliai labai skiriasi dėl skirtingos nacionalinės sprendimų priėmimo struktūros ir tradicijų, specifinių viešojo ir privačiojo sektoriaus santykių, skirtingos ekonomikos struktūros ir santykinių pranašumų. Be to, dėl dabartinės krizės gali kilti pagunda imtis paslėpto protekcionizmo.

7.3

Dėl visų šių skirtumų valstybėse narėse ekonomikos augimo ir užimtumo rodikliai labai skiriasi. Taryba pabrėžia, kad reikėtų nacionalinės pramonės politikos raidos metinių ataskaitų. Atsižvelgiant į ribotą Komisijos kompetenciją šioje srityje, tai labai nelengvas darbas.

7.4

Svarbus strategijos „Europa 2020“ tikslas yra suartinti ES ir valstybes nares. Komisijos ataskaitos gali sudaryti papildomą ES valdymo dalį. Teigiamą vyriausybių požiūrių konvergenciją gali paskatinti skaidrumas, sėkmės pavyzdžiai ir geriausioji praktika. Tai turėtų paskatinti diskusijas Taryboje dėl įvairių koncepcijų ir jų praktinių rezultatų.

7.5

Žinoma kiekviena valstybė narė gali laisvai įvardyti savo privalumus ir kurti žinių bei kitą infrastruktūrą, jei jos veiksmai atitinka ES taisykles. Diskusijų apie sukauptą patirtį platformos gali sutvirtinti valstybių narių grupių bendradarbiavimą.

7.6

Nacionalinių rezultatų stebėsena ir įvertinimas gali atverti naujų galimybių tarp vyriausybių, vyriausybių ir Komisijos ir, savaime aišku, įmonėms, ypač didžiuliam tarptautiniu mastu dirbti siekiančių MVĮ skaičiui.

7.7

Įvairios šalys turi savo inovacijų platformas su nacionaliniais tikslais. Jos retai pasitarnauja bendriems Europos tikslams. EESRK nuomone, vertėtų išnagrinėti, kaip tarpvalstybiškumas galėtų padidinti veiksmingumą. Reikia aptarti ir skleisti gerosios praktikos pavyzdžius.

7.8

Metinėse ataskaitose reikėtų nagrinėti ES pramonės politikos ir nacionalinės politikos suderinamumą. Valstybės narės, pavyzdžiui, Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Ispanija ir Nyderlandai, neseniai taip pat pradėjo rengti politikos dokumentus dėl nacionalinės politikos (26). Tačiau Europos tikslų ir veiksmų ryšys vis dar silpnas. EESRK rekomenduoja, kad kitoje savo metinėje ataskaitoje Komisija išnagrinėtų šias nacionalines ataskaitas iš europinės perspektyvos.

7.9

Taip pat intensyvėja valstybių narių pasikeitimas nuomonėmis dėl siektinos pramonės politikos. Siekiant siauroms nacionalinėms vizijoms suteiki platesnių perspektyvų, ES reikėtų skleisti tokią praktiką ir veiklos rezultatus.

7.10

Regionai ir metropolinės zonos taip pat turi prisiimti atsakomybę. Jie turėtų būti įgalinti kurti branduolius ir skatinti glaudesnį mokslo, žinių centrų ir pramonės bendradarbiavimą (pavyzdžiui, kuriant regionų ir sektorių tinklus).

7.11

Komisijos įvertinimas turėtų apimti veiklos rezultatus ir praktiką konkrečiose srityse, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų – 17 proc. BNP, kur analizės duomenimis ir priešingai ES direktyvoms vis dar svarbesni nacionaliniai pramonės tikslai.

7.12

Paminėtinas ypatingas ir dažnai pamirštamas atvejis – karinė įranga. Mažinamas biudžetas neretai daro neigiamą poveikį karinėms išlaidoms. Nepriklausomi tyrimai turi nutiesti kelią veiksmingesniam lėšų panaudojimui.

7.13

Šioje srityje EESRK nurodo poreikį pašalinti kliūtis ES ir kartu kurti konkurencingas tarptautines tiekimo grandines. Reikėtų propaguoti karinių ir civilinės paskirties produktų persiliejimo (angl. spill-over) ir papildomos naudos (ang. spin-off) efektą. Kartu turi būti numatytas eksporto leidimų suderinimas Europoje.

7.14

Kita įdomi sritis – komunalinės paslaugos. Remiantis Komisijos aprašu, reikia sudaryti palankesnes sąlygas tarptautiniam bendradarbiavimui ir geriausiajai praktikai.

7.15

ES analizė gali pateikti įdomių duomenų apie plataus sąlygų spektro kokybę valstybėse narėse. Reikia skatinti supaprastinti administracinę praktiką (nepažeidžiant produktų saugos ir vartotojų apsaugos nuostatų) ir mažinti finansinę naštą (27). Kelete šalių ir sričių šie procesai jau vyksta.