1.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 192/28

—

laikosi nuomonės, kad ES žemės ūkio produktų kokybė yra svarbi BŽŪP pridėtinė vertė ir vienas pagrindinių ES privalumų pasaulio rinkose; todėl mano, kad kokybės politika turi būti vienas pagrindinių BŽŪP po 2013 m. elementų, ir prašo pagal būsimą BŽŪP taikyti priemones, kurios stiprintų, skatintų ir remtų kokybės schemų vystymą,

—

mano, kad svarbiausia, remiantis diferencijuotais vystymosi modeliais, išsaugoti tolygų ekonominės veiklos pasiskirstymą Europos Sąjungos teritorijoje; būtent diferenciacija rinkose nepalankiausioje padėtyje esančioms kaimo vietovėms gali padėti išlaikyti žemės ūkio produktų gamybą remiantis esamomis kokybės schemomis, kurias būtina stiprinti ir plėtoti; toks diferencijuotas požiūris į žemės ūkio rinkas yra itin svarbus kalnų ūkių produktams ir vietos produktams, kurie gali būti reklamuojami kaip trumpos tiekimo grandinės produktai,

—

mano, kad apsauga „kalnų ūkių produkto“ nuorodos pavidalu prisidėtų prie ilgalaikės ekonomikos plėtros, teritorijų planavimo ir aplinkos apsaugos,

—

pabrėžia, kad norint vystyti vietinio maisto sistemas, reikia sukurti Europos skiriamąjį ženklą ir plėtoti priemones pagal BŽŪP antrąjį ramstį, kad gamintojai būtų skatinami pereiti prie trumpų tiekimo grandinių; todėl prašo Komisijos pateikti pasiūlymų siekiant šiuo požiūriu papildyti reglamentą, susijusį su Sąjungos žemės ūkio produktų kokybės politika,

—

mano, kad konkrečiose kokybės grandinėse propaguojamų žemės ūkio produktų ekonominė sėkmė ir ilgaamžiškumas yra neatsiejami nuo pasiūlos valdymo,

—

laikydamasis ankstesnėse savo nuomonėse išdėstytos pozicijos, rekomenduoja pašalinti genetiškai modifikuotus organizmus iš oficialių kokybės ženklų specifikacijų,

—

prašo užtikrinti didesnę geografinių nuorodą apsaugą tarptautiniu mastu.

Pranešėjas

René SOUCHON (FR / ESP), Overnės regiono pirmininkas

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl žemės ūkio produktų kokybės schemų

COM(2010) 733 galutinis

1.

konstatuoja, kad Europos Sąjungos maisto produktų saugumo ir kokybės standartai yra vieni griežčiausių pasaulyje;

2.

laikosi nuomonės, kad ES žemės ūkio produktų kokybė yra svarbi BŽŪP pridėtinė vertė ir vienas pagrindinių ES privalumų pasaulio rinkose;

3.

pažymi, kad kolektyviai įgyvendinamos kokybės schemos sudaro Europos Sąjungos kultūrinį, agrokultūrinį ir kulinarinį paveldą. Šios kokybės schemos – tai bendras paveldas, kurį būtina saugoti ir plėtoti;

4.

pažymi, kad diferencijavimas pagal kokybę padeda sektoriuje užtikrinti didžiausią pridėtinę vertę ir tenkinti aukštus ES vartotojų ir gamintojų reikalavimus;

5.

pabrėžia, kad žemės ūkio žaliavų kainų krizės laikotarpiu diferencijuotos kokybės grandinės regionams daro stabilizuojantį poveikį. Kuriant diferencijuotos kokybės grandines skatinamos investicijos, moksliniai tyrimai ir inovacijos ir užtikrinama, kad gamintojams būtų teisingiau paskirstoma pridėtinė vertė grandinėse;

6.

todėl mano, kad kokybės politika turi būti vienas pagrindinių BŽŪP po 2013 m. elementų;

7.

laikosi nuomonės, jog būtina, kad bendra žemės ūkio politika ir po 2013 m. būtų aktyviai remiami griežti Europos žemės ūkio produktų standartai ir ragina tai užtikrinti;

8.

mano, kad konkrečiose kokybės grandinėse propaguojamų žemės ūkio produktų ekonominė sėkmė ir ilgaamžiškumas yra neatsiejami nuo pasiūlos valdymo. Neproporcingas gamybos apimčių didinimas peržengiant tradicinių rinkos segmentų, kuriuose šie produktai paprastai yra vertinami, ribas sumenkina gaminio vertę. Dėl to krinta produkto kaina ir galiausiai produktas gali tiesiog visiškai išnykti. Kokybės schemoms būdingi ekonominiai modeliai ekonomiškai naudingi tiek, kiek jie skiriasi nuo standartinio modelio. Jeigu jie paplis ir dėl to praras savo išskirtinumą, galiausiai gali imti tuštėti pažeidžiamiausi regionai;

9.

konstatuoja, kad dabartiniai mechanizmai nepadeda tinkamai sutelkti Europos, nacionalinių ir regioninių lėšų bendrai grupių ir regionų veiklai vykdyti. Pasirodo, tik pagrindinėmis geografinėmis nuorodomis ženklinamų produktų gamintojai gali sau leisti finansuoti bendro finansavimo dalį, būtiną Europos fondų paramai gauti;

10.

kokybės schemos daugeliui žemės ūkio vietovių suteikia galimybę dalyvauti globalizacijoje, nes pripažįstama konkreti jų praktinė patirtis, o vartotojui pasiūloma aukščiausios kokybės gaminių;

11.

kaimo vietovių planavimas yra pagrindinis diskusijų dėl kokybės schemų aspektas. Šios schemos tiesiogiai prisideda prie kaimo vietovių, kuriose jos įdiegtos, ekonomikos augimo;

12.

Europos Sąjungos kaimo teritorijos yra labai skirtingos ir susideda iš daugybės įvairiausių vietovių. Todėl jų agronominis, dirvos ir klimato potencialas, taip pat logistinės ir rinkos sąlygos labai skiriasi;

13.

dabartinėmis globalizacijos ir tarptautinės konkurencijos sąlygomis nepalankiausioje padėtyje esantiems regionams turi būti suteikta galimybė naudotis priemonėmis, kurios minėtiems regionams padėtų sukurti savus modelius ir aiškiai išskirti jų žemės ūkio produktus rinkose, kad juos pastebėtų vartotojai. Todėl svarbu, kad būtų išsaugotos priemonės, kurios kompensuoja nepalankiausioje padėtyje esančių regionų silpnas konkurencines pozicijas; visos Sąjungos kaimo vietovės galėtų naudotis jų produktų reklamos ir diferencijavimo vietos, Europos ar tarptautinėse rinkose priemonėmis;

14.

specifiniai ir griežtesni gamybos reikalavimai, būdingi kokybės schemoms, lemia didesnes gamybos sąnaudas ir reikalauja papildomų gamintojo pastangų. Vartotojai sutinka mokėti už šias pastangas teisingą kainą mainais už produktą, kuris, jų nuomone, yra geresnis ir (arba) charakteringas;

15.

šiuo metu taikomos konkurencijos taisyklės palankiausias sąlygas sudaro tiems regionams, kurių padėtis yra geriausia gamybos sąnaudų požiūriu. Ir atvirkščiai, nepalankiausioje padėtyje esantiems regionams iškyla sunkumų dėl kainų konkurencingumo;

16.

svarbiausia, diferencijuotais vystymosi modeliais išsaugoti tolygų ekonominės veiklos pasiskirstymą Europos Sąjungos teritorijoje;

17.

būtent diferenciacija rinkose nepalankiausioje padėtyje esančioms kaimo vietovėms gali padėti išlaikyti žemės ūkio produktų gamybą remiantis esamomis kokybės schemomis, kurias būtina stiprinti ir plėtoti;

18.

diferencijacija žemės ūkio rinkose yra itin svarbus kalnų ūkių produktams ir vietos produktams, kurie gali būti reklamuojami kaip trumpos tiekimo grandinės produktai;

19.

pabrėžia, kad kokybės schemų pripažinimas yra nepaprastai svarbus tarptautinėje prekyboje. Šį pripažinimą reikia vertinti kitaip nei privatų prekės ženklą. Kilmės vietos nuorodų principas yra bendra nuosavybė ir paveldas ir yra ne tas pat, kas privati nuosavybė. Todėl geografines nuorodas reikėtų labiau saugoti tarptautiniu mastu;

20.

dėl šios priežasties dar kartą primena ankstesnėse savo nuomonėse pateiktus prašymus skubiau pripažinti geografines nuorodas ir sugriežtinti šioms nuorodoms taikomas tarptautines teisės normas. Tai turėtų padėti tikrai veiksmingai ir tvariai apsaugoti kokybės schemas tarptautiniu mastu;

21.

laikosi nuomonės, kad Europos Sąjunga derybų Pasaulio prekybos organizacijoje ir Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijoje metu turi dėti daugiau pastangų, kad būtų geriau apsaugotos saugomos kilmės vietos nuorodos ir saugomos geografinės nuorodos (SKVN ir SGN);

22.

todėl rekomenduoja:

23.

vis dėlto yra susirūpinęs dėl pavojų, kuriuos kelia tam tikri dvišaliai susitarimai dėl abipusio geografinę nuorodą turinčių produktų pripažinimo, dėl kurių šiuo metu vyksta derybos. Reikėtų pasirūpinti, kad sudarius šiuos susitarimus Europos rinkoje nebūtų pradėti platinti geografinę nuorodą turintys trečiųjų šalių gaminiai, kuriems taikomi reikalavimai arba kontrolė neatitinka Europos standartų;

24.

rekomenduoja nustatyti konkrečias priemones, kad ES nebūtų parduodami arba eksportuojami produktai, kurių ženklinimas neatitinka ES žemės ūkio produktams taikomų kokybę reguliuojančių teisės aktų;

25.

svarsto, ar pagrįstai Europos Komisijos reglamento projekte siūloma keisti saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų apibrėžtis;

26.

konkrečiai prašo Europos Komisijos dėl galimo nuorodų apie produktų kūrimo ir gamybos etapus panaikinimo poveikio užtikrinti, kad dėl šių pakeitimų nesumažės apsauga arba neprasidės piktnaudžiavimas;

27.

taip pat svarsto, ar naudinga pateikti kiekvienos produktų rūšies apibrėžtis atskirai, ir pabrėžia, kad dėl galimų kai kurių rūšių produktų gamybos etapų ypatumų neturėtų nukentėti geografinių nuorodų sistemos vientisumas ir nuoseklumas Europos lygiu;

28.

prašo Europos Komisijos nurodyti, kokios procedūros ji ruošiasi laikytis dėl deleguotųjų aktų ir rekomenduoja prieš tai pasikonsultuoti su visais suinteresuotaisiais subjektais;

29.

pažymi, kad kalnų ūkių produktai vartotojų nuomone išsiskiria ryškiu savitumu, daugiausia būdingu ekstensyviai ir (arba) tradicinei gamybai. Šie produktai yra viešoji gėrybė ir yra vertingi vietos ekonomikai;

30.

primena, kad kalnai sudaro beveik 40 proc. visos Europos teritorijos (1), 18 proc. žemės ūkio valdų ir 15 proc. Europos žemės ūkio naudmenų (2). Be to, plečiantis Europos Sąjungai kalnuotų vietovių dalis ES teritorijoje tik didės (3);

31.

laikosi nuomonės, kad kalnų ūkių produktų pripažinimas ir jų atitinkamas ženklinimas yra atskira politikos sritis, kurią reikėtų nedelsiant įtraukti į bendrą Europos Sąjungos žemės ūkio produktų kokybės politiką. Kartu bendrojoje žemės ūkio politikoje turi būti pripažintas kalnuotų vietovių statusas;

32.

pabrėžia, kad kalnų ūkių produktai yra išskirtiniai dėl vietos ir dėl gamybos bei perdirbimo metodų (4), todėl jie vartotojui tiesiogiai naudingi kokybės požiūriu (5);

33.

pabrėžia, kad kalnų ūkių produktai yra išskirtiniai dėl vietos ir dėl gamybos bei perdirbimo metodų (6);

34.

todėl laikosi nuomonės, kad termino „kalnų ūkių produktas“ apsauga padėtų palyginti nedidelėmis sąnaudomis geriau propaguoti ir saugoti kalnų produktus (įskaitant žemės ūkio ir gyvulininkystės produktus bei jų perdirbimą vietoje) sudarant sąlygas visose valstybėse narėse sukurti rinkos segmentą, kurio tikslas būtų padidinti šių produktų vertę. Tai padėtų išsaugoti ir plėtoti tradicijas, puoselėti kultūrą ir kalnų regionų paveldą ir sustiprintų gamybos bei perdirbimo struktūras tuose regionuose;

35.

mano, kad ši apsauga „kalnų ūkių produkto“ nuorodos pavidalu prisidėtų prie ilgalaikės ekonomikos plėtros, teritorijų planavimo ir aplinkos apsaugos. Šie uždaviniai yra itin svarbūs tuose regionuose, kur žemės ūkio veiklos atsisakymas reiškia, kad šiose vietovėse blogėja aplinkos sąlygos, daugėja „gamtinių“ pavojų ir jos išgyvena socialinį, ekonominį bei kultūrinį nuosmukį;

36.

pažymi, kad Europos mastu sunku gauti statistinius duomenis apie kalnų ūkių produktus, kadangi terminas nėra apibrėžtas Europos lygiu. Vis dėlto galima konstatuoti, kad kai kuriuose sektoriuose tikrai jaučiamas teigiamas poveikis, kai veiklos vykdytojams suteikiama galimybė propaguoti savo produkciją. Galima paminėti Prancūzijos Centrinio masyvo pieno sektoriaus pavyzdį (7);

37.

primena, kad jau ne kartą pasisakė už tai, kad būtų įvesti neprivalomi nustatytieji terminai kalnų ūkių produktams ir šioje nuomonėje dar kartą pakartoja savo prašymą nedelsiant atsižvelgti į kalnų ūkių produktus rengiant būsimą Europos Sąjungos kokybės politiką;

38.

taip pat dar kartą pabrėžia, kad įgyvendinant regionalizuotą kaimo plėtros politiką regionai turėtų atlikti svarbų vaidmenį apibrėžiant šiuos „kalnų“ terminus ir remiant sektorių kūrimą;

39.

laikydamasis neseniai priimtoje nuomonėje „Vietinio maisto sistemos“ (8) išdėstytos pozicijos, mano, kad labai svarbu propaguoti trumpas tiekimo grandines ir tiesioginę prekybą. Primena, kad toje pačioje nuomonėje Komitetas teigė, jog „vietinio maisto sistemą“ apibrėžia keturi veiksniai: trumpa tiekimo grandinė; trumpas atstumas tarp gamybos vietos ir vartojimo vietos; procesas, kuriame derinami transporto, platinimo, likutinių atliekų tvarkymo, atsinaujinančiosios energijos, rinkodaros, reklamos ir kokybės valdymo aspektai; procesas, kuris kontroliuojamas vietos ir regionų lygmeniu. Pabrėžia, kad trumpos tiekimo grandinės padeda lokalizuoti žemės ūkio produktus ir juos įtvirtinti kilmės vietoje taip skatindamos jų vartojimą vietos rinkose. Trumpos tiekimo grandinės padeda užtikrinti gerą žemės ūkio veiklos pasiskirstymą visoje ES teritorijoje ir daro teigiamą poveikį aplinkai, jei tik gamyba atitinka regiono natūralius gamybinius pajėgumus;

40.

taip pat pabrėžia, kad trumpos tiekimo grandinės yra naudingos ir ekonomiškai, nes kai kuriems gamintojams gali suteikti galimybę pasididinti pajamas sutrumpinus pernelyg ilgą grandinę. Paprastai šie gamintojai neturi galimybės konkuruoti su žemės ūkio maisto produktų prekybos tinklų, kurie turi didžiausią prekybinę galią, derybine galia ir rinkodaros pajėgumais;

41.

kalbant apie trumpų tiekimo grandinių skatinimą pažymi, kad:

42.

laikosi nuomonės, kad norint vystyti vietinio maisto sistemas, reikia sukurti Europos skiriamąjį ženklą ir plėtoti priemones pagal BŽŪP antrąjį ramstį, kad gamintojai būtų skatinami pereiti prie trumpų tiekimo grandinių;

43.

todėl prašo Komisijos pateikti pasiūlymų naujam logotipui sukurti ir apibrėžti savitą vietos produktų, kurie parduodami vietinio maisto sistemoje, tapatybę. Tai papildytų reglamentą, susijusį su Sąjungos žemės ūkio produktų kokybės politika;

44.

tvirtai remia Komisijos iniciatyvas, kuriomis siekiama plačiau taikyti reikalavimą nurodyti „ūkininkavimo vietą“, ir siūlytų, kad panašios privalomo ženklinimo iniciatyvos būtų numatytos ir viešojo maitinimo verslui;

45.

pabrėžia, kad toks naujas ženklas galėtų būti tinkamas sprendimas tūkstančiams Europos regionų tradicinių produktų, kurie nebūtinai pretenduoja į geografinę nuorodą;

46.

taip pat norėtų atkreipti Europos Komisijos, Europos Parlamento ir Tarybos dėmesį į tai, kad būtina šiuo tikslu pritaikyti viešųjų pirkimų taisykles, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms būtų sudarytos palankesnės galimybės pirkti vietinius žemės ūkio produktus. Direktyvos 2004/18/EB 26 straipsnyje kalbama apie galimybę perkančiosioms organizacijoms specifikacijose numatyti sąlygas, susijusias su socialinėmis ir aplinkos apsaugos reikmėmis;

47.

prašo iš dalies pakeisti Direktyvos 2004/18/EB 53 straipsnį, kad būtų galima aiškiai atsižvelgti į artimumo kriterijus ir (arba) krovinių vežimo išmetamo CO2 kiekio mažinimo kriterijus;

48.

galiausia pabrėžia, kad regionai galėtų tapti pirmiau minėto naujojo ženklo „trumpos tiekimo grandinės“ administratoriais, kadangi jie gali geriausiai įvertinti produktų vietos ir kultūrinį aspektą. Regionai taip pat yra pagrindiniai šių produktų propagavimo partneriai ir papildo Europos fondų darbą šioje srityje;

49.

pažymi, kad garantuotų tradicinių gaminių sistema leidžia apsaugoti kai kuriuos tradicinius žemės ūkio maisto produktus ir plėsti jų asortimentą. Didžiausią vertę šiems garantuotiems tradiciniams gaminiams suteikia gamintojas, priešingai negu daugumai dabartinių pramoninių žemės ūkio maisto produktų. Tokiu būdu šie produktai padeda užtikrinti žemės ūkio maisto produktų pasiūlos įvairovę ir propaguoti Europos kulinarinio paveldo vertybes;

50.

mano, kad būtų naudinga Europos Sąjungos mastu sudaryti visų tradicinį Europos kulinarijos paveldą sudarančių gaminių registrą. Tai padėtų sukurti pagrindą galimam garantuotų tradicinių gaminių pripažinimui. Be to šis registras derėtų su tarptautiniu mastu UNESCO įgyvendinama iniciatyva ir padėtų plėtoti kai kuriuos panašaus pobūdžio veiksmus, vykdomus įvairiose valstybėse narėse;

51.

laikydamasis ankstesnėse savo nuomonėse išdėstytos pozicijos, rekomenduoja pašalinti genetiškai modifikuotus organizmus iš oficialių kokybės ženklų specifikacijų. Valstybės narės prie to galėtų pereiti pamažu, taikant pakankamą maksimalų penkerių metų laikotarpį, kad gamintojai galėtų imtis reikalingų techninių priemonių. Šiuo laikotarpiu būtų galima sukurti alternatyvias tiekimo grandines, kurios padėtų pakeisti žaliavose, visų pirma pašaruose, naudojamus genetiškai modifikuotus organizmus;

52.

laikosi nuomonės, kad svarbiausia aiškiai uždrausti naudoti genetiškai modifikuotus organizmus visuose oficialius kokybės ženklus turinčių produktų gamybos etapuose. Tai padėtų užtikrinti tradicinių gamybos būdų tęstinumą ir skiriamąsias produktų savybes kokybės schemose;

53.

be to mano, kad būtina trumpalaikėje perspektyvoje uždrausti genetiškai modifikuotus organizmus specifikacijose, kad būtų galima išsaugoti kokybės schemų skaidrumą ir patikimumą vartotojų atžvilgiu;

54.

pabrėžia, kad būtina kuo skubiau keisti oficialius kokybės ženklus turinčių produktų specifikacijas, kadangi greta kokybiškų produktų daugėja privačių iniciatyvų, užtikrinančių, kad gaminiuose nėra GMO;

55.

taip pat pabrėžia, kad plečiantis oficialius kokybės ženklus turinčių produktų be genetiškai modifikuotų organizmų rinkai atsiranda niša gamintojams, nes paklausa šioje srityje Europoje yra itin didelė;

56.

laikosi nuomonės, kad vartotojų akyse labai išaugs oficialius kokybės ženklus turinčių produktų be GMO, kaip ir ekologiškai ūkininkaujant pagamintų produktų, vertė. Tai padės užtikrinti geresnes šių gaminių pardavimo perspektyvas ir taip kompensuoti trumpalaikėje perspektyvoje galimas papildomas gamintojų sąnaudas;

57.

pabrėžia, kad nustojus naudoti GMO oficialius kokybės ženklus turinčiuose produktuose, reikia parengti iniciatyvią Europos Sąjungos lygmens strategiją dėl augalinių baltymų be GMO gamybos ir tiekimo. Ši strategija neatsiejama nuo nuoseklaus GMO neturinčių kultūrų auginimo Europoje plėtojimo. Todėl ji suteikia puikią galimybę skatinti baltyminių augalų, kurių agronominiai ir ekologiniai privalumai jau pripažinti, auginimą Europoje. Šią baltyminių augalų be GMO grandinių kūrimo politiką reikia įgyvendinti pagal BŽŪP, skiriant konkrečią agrarinės aplinkosaugos paramą;

58.

todėl ragina atlikti GMO neturinčių baltyminių kultūrų (žirnių, pupų), kurios, atrodo, geriausiai tinka (9) baltyminių augalų be GMO grandinėms kurti, auginimo tyrimą;

59.

laikosi nuomonės, kad papildomas sąnaudas, kurias lems GMO pašalinimas iš visų oficialius kokybės ženklus turinčių produktų specifikacijų, bus galima sumažinti įvedus pereinamąjį penkerių metų laikotarpį, kad minėtas papildomas sąnaudas paskirsčius visai tiekimo grandinei vartotojas jų patirtų labai mažai, maždaug keletą euro centų už kilogramą (10) ir, galiausiai, kad daug augalinių baltymų be GMO turinčių kultūrų ekologiniai privalumai vidutinės trukmės ir ilgalaikiu laikotarpiu kompensuos visas šias papildomas sąnaudas (11);

60.

pabrėžia būtinybę ženklinti kokybiškus produktus, pagamintus naudojant žaliavas (mėsą, kiaušinius, pieną irk t.), gautas perdirbant GMO turinčius pašarus, kad būtų išvengta nesąžiningos konkurencijos tarp GMO neturinčių ES produktų ir, priešingai, jų turinčių tarptautinės rinkos produktų;

61.

laikosi nuomonės, kad kokybiškų žemės ūkio produktų pasiūlos reguliavimas ir kontrolė yra pagrindinis žemės ūkio politikos uždavinys (12), nes kokybės schemos, nors joms ir netaikomos tradicinių rinkų veikimo taisyklės, taip pat yra priklausomos nuo rinkų užgaidų;

62.

mano, kad kokybės schemų vystymas ir išlaikymas yra neatsiejami nuo suderintos pasiūlos kontrolės politikos. Produktyvumo ir (arba) konkrečioje teritorijoje pagamintų produktų kiekio didinimas dažniausiai būna nesuderinamas su aplinkosauga ir gaminio kokybės bei savybių išsaugojimu;

63.

taip pat mano, kad nekontroliuojant gamybos, nevaldomai didinant parduodamų gaminių kiekį kai kuriais atvejais gali smarkiai sumažėti gamintojams mokamos kainos, dėl to savo ruožtu gali sumažėti šių gamintojų susidomėjimas atitinkamais gaminiais. Beje, gamtinių kliūčių turinčiose vietovėse gamintojai negali mažinti kokybiškų produktų kainų didindami gamybos apimtį: jei nepavyks prisitaikyti, jiems teks pasitraukti;

64.

todėl mano, kad kokybės schemoms žemės ūkio sektoriuje neturi galioti konkuravimo vien kaina principas ir apimties didinimas neturi tapti kokybės schemos tvarumo pagrindu, priešingai, jis turi būti grindžiamas konkrečia produkto kokybe, pateisinančia aukštesnę kainą, kurią vartotojas sutinka mokėti;

65.

todėl, laikydamasis ankstesnėse savo nuomonėse išdėstytos pozicijos, prašo kokybės sektoriuose taikyti gamybos kontrolės priemones ir ragina Europos Komisiją pasiūlyti konkrečių šių rinkų valdymo priemonių;

66.

laikosi nuomonės, kad vartotojas yra vienas žemės ūkio produktų lokalizavimo ir įtvirtinimo subjektų, nes jis užtikrina šių produktų finansavimą;

67.

mano, jog tam, kad vartotojas galėtų aktyviai naudotis kokybės schemų teikiamais privalumais, būtina plačiau informuoti apie gamybos sąlygas. Vartotojui reikia suteikti būtinų priemonių, kad jis galėtų atpažinti keturis oficialius Europos logotipus ir juos atskirtų nuo privačių įmonių, siejamų su geografiniais pavadinimais, ženklų;

68.

laikosi nuomonės, kad ūkinės veiklos vykdytojai turi plačiau ir sistemingai naudoti Tarybos arba Komisijos nustatytus grafinius simbolius, nurodančius konkrečių žemės ūkio produktų kokybę, ir mano, kad būtina geriau informuoti vartotojus apie šių simbolių reikšmę ir svarbą;

69.

prašo pagal būsimą BŽŪP taikyti priemones, kurios stiprintų, skatintų ir remtų kokybės schemų vystymą;

70.

pagal antrąjį BŽŪP ramstį taip pat ragina priimti priemones, kurios padėtų patobulinti arba pakeisti pagal EŽŪFKP taikomas kokybės schemų propagavimo ir rėmimo priemones. Visų prima reikėtų:

71.

primena, kad ES veiksmai žemės ūkio produktų kokybės srityje būtini norint užtikrinti veiksmingą šių produktų apsaugą ir patikimą vartotojų informavimą;

72.

palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymus modernizuoti taisykles ir sumažinti administracinę naštą gamintojams, visų pirma dėl produktų registravimo;

73.

taip pat palankiai vertina tai, kad pripažintas gamintojų grupių vaidmuo ir atsakomybės sritys administruojant geografines nuorodas;

74.

pritaria Komisijos pasiūlymui, kuriuo siekiama supaprastinti ir geriau apibrėžti garantuotiems tradiciniams gaminiams taikomą schemą.