EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52009IP0328

Nanomedžiagos 2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl nanomedžiagų reglamentavimo aspektų (2008/2208(INI))

OL C 184E, 2010 7 8, p. 82–89 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

8.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/82


2009 m. balandžio 24 d., penktadienis
Nanomedžiagos

P6_TA(2009)0328

2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl nanomedžiagų reglamentavimo aspektų (2008/2208(INI))

2010/C 184 E/18

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Komisijos komunikatą „Nanomedžiagų reglamentavimo aspektai“ (COM(2008)0366) ir pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SEC(2008)2036),

atsižvelgdamas į 2004 m. gegužės 12 d. Komisijos komunikatą „Kelias į Europos nanotechnologijos strategiją“ (COM(2004)0338),

atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 7 d. Komisijos komunikatą „Nanomokslai ir nanotechnologijos: 2005–2009 m. Europos veiksmų planas“ (COM(2005)0243) (toliau – veiksmų planas) ir į savo 2006 m. rugsėjo 28 d. rezoliuciją dėl veiksmų plano (1),

atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 6 d. Komisijos komunikatą „Nanomokslai ir nanotechnologijos. 2005–2009 m. Europos veiksmų planas. 2005–2007 m. pirmoji įgyvendinimo ataskaita“ (COM(2007)0505),

atsižvelgdamas į Atsirandančių ir naujai nustatomų sveikatos pavojų mokslinio komiteto (angl. SCENIHR) nuomones dėl nanomedžiagų apibrėžčių ir šių medžiagų keliamos rizikos vertinimo (2),

atsižvelgdamas į Vartotojų produktų mokslinio komiteto (VPMK) nuomonę dėl kosmetikai naudojamų nanomedžiagų saugumo (3),

atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją dėl atsakingų mokslinių tyrimų nanomokslų ir nanotechnologijų srityse elgesio kodekso (COM(2008)0424) (Elgesio kodekso),

atsižvelgdamas į Europos Komisijai pateiktą Europos mokslo etikos ir naujų technologijų grupės nuomonę dėl nanomedicinos etinių aspektų (4),

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) (5),

atsižvelgdamas į 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (6),

atsižvelgdamas į 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvą 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (7) ir į jos antrines direktyvas,

atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (8), taip pat į teisės aktus dėl specifinių produktų, ypač į 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvą 76/768/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kosmetikos gaminiais, suderinimo (9),

atsižvelgdamas į 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002, nustatantį maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantį su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (10), 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (11), 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto produktų ženklinimu, pateikimu ir reklamavimu, derinimo (12), 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir maisto produktų bei pašarų, pagamintų iš genetiškai modifikuotų organizmų, atpažinimo (13), ir 1997 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 dėl naujų maisto produktų ir naujų maisto komponentų (14),

atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantį ir panaikinantį Direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (15),

atsižvelgdamas į Bendrijos aplinkos teisės aktus, ypač į 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (16), į 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (17), ir į 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/12/EB dėl atliekų (18),

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos (19),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A6-0255/2009),

A.

kadangi naudojant nanomedžiagas ir nanotechnologijas (toliau – nanomedžiagos) turėtų būti pasiekta didelė pažanga ir jos suteiks didelę naudą jas daug kartų taikant vartotojams, pacientams ir aplinkai, nes nanomedžiagoms, palyginti su tokiomis pačiomis ar įprastos sandaros medžiagomis, gali būti būdingos kitokios ar visiškai naujos savybės,

B.

kadangi tikimasi, jog nanomedžiagų srityje daroma pažanga turės didelės įtakos priimant politinius sprendimus visuomenės sveikatos, darbo, profesinės saugos ir sveikatos, informacinės visuomenės, energetikos, transporto, saugos ir kosmoso srityse,

C.

kadangi nepaisant to, kad pradėta įgyvendinti konkreti Europos nanotechnologijų strategija ir vėliau apie 3 500 000 000 eurų buvo skirta nanomokslų tyrimams vykdant Europos Bendrijos septintąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programą (2007–2013 m.) (FP7), Europos Sąjunga atsilieka nuo savo pagrindinių konkurenčių – JAV, Japonijos ir Pietų Korėjos, kurioms tenka daugiau kaip pusė investicijų ir du trečdaliai pasaulyje užregistruotų patentų šioje srityje,

D.

kadangi nanomedžiagos yra itin smulkios, jos gali sukelti naujų didelių pavojų, pavyzdžiui, padidėjusi reakcija ir judumas, dėl ko gali padidėti toksiškumas ir neribotas įsiskverbimas į žmogaus kūną, o galbūt gali atsirasti kitokio pobūdžio sąveika su žmogaus, gyvūnų ir augalų rūšių fiziologija,

E.

kadangi saugi nanomedžiagų plėtra gali būti labai naudinga didinant Europos Sąjungos ekonomikos konkurencingumą ir siekiant Lisabonos strategijos tikslų,

F.

kadangi šiuo metu vykstančioms diskusijoms apie nanomedžiagas būdinga tai, kad trūksta informacijos ir žinių, dėl ko kyla nesutarimų pradedant apibrėžčių klausimu:

a)

dėl dydžių: apytikslis dydis („lygus ar mažesnis nei 100 nm“) ar konkretus dydžių diapazonas („nuo 1 iki 100 nm“),

b)

dėl kitokių (naujų) savybių: ar apibrėžiant nanomedžiagas kitokiomis (naujomis) savybėmis, kurias nulemia dydis, įskaitant dalelių skaičių, paviršiaus struktūrą ir paviršiaus aktyvumą, reikėtų remtis kaip nepriklausomu kriterijumi ar kaip papildomu kriterijumi,

c)

dėl probleminių savybių: ar apibrėžiant nanomedžiagas reikėtų apsiriboti tik tam tikromis savybėmis (pvz., netirpios ar patvarios) ar nereikėtų nustatyti jokių apribojimų,

G.

kadangi šiuo metu nėra visiškai suderintų apibrėžčių rinkinio, nors yra daug tarptautinių standartų arba šie standartai yra rengiami, ir pagal juos „nanoskalė“ – tai „vienas ar daugiau matmenų, lygių ar mažesnių nei 100 nm“, ir dažnai atskiriami:

nanoobjektai, kurie apibrėžiami kaip „atskiros medžiagų dalelės, kurių vienas, du arba trys išoriniai matmenys priskiriami nanoskalei“, t. y. kaip medžiagos, kurias sudaro atskiri labai mažų matmenų objektai,

nanostruktūros medžiaga, kuri apibrėžiama kaip medžiaga, „turinti vidaus ar paviršiaus struktūrą, kurios dydis priskiriamas nanoskalei“, pvz., esama mažo matmens ertmių,

H.

kadangi nėra aiškios informacijos, ar nanomedžiagos iš tiesų naudojamos vartotojų produktams, pvz.:

nors gerą vardą turinčių institucijų sąrašuose nurodyta daugiau negu 800 vartotojų produktų, kurie šiuo metu yra rinkoje ir kurie, gamintojų tvirtinimu, pagrįsti nanotechnologijomis, tačiau tų pačių gamintojų prekybos asociacijos abejoja šiais duomenimis ir laiko juos pervertintais nepateikdamos jokių konkrečių duomenų,

bendrovės sėkmingai reklamuoja nanomedžiagas, nes panašu, jog priešdėlis „nano“ daro teigiamą poveikį prekybai, tačiau jos iš visų jėgų priešinasi tam, kad būtų nustatyti objektyvūs ženklinimo reikalavimai,

I.

kadangi norint pateikti patikimą informaciją apie nanomedžiagų panaudojimą reikia nustatyti aiškius pranešimo apie nanomedžiagų panaudojimą reikalavimus, teikti informaciją vartotojams ir visiškai įgyvendinti Direktyvą 2006/114/EB,

J.

kadangi, sprendžiant iš informacijos apie potencialius nanotechnologijų pranašumus, ateityje nanomedžiagos turėtų būti beveik neribotai taikomos įvairiausiose srityse, tačiau šioje informacijoje nepateikiama duomenų apie šiuo metu vykdomą nanomedžiagų naudojimą,

K.

kadangi kyla daug diskusijų dėl nanomedžiagų saugumo vertinimo galimybių; kadangi Europos Sąjungos moksliniai komitetai ir agentūros pabrėžia, kad trūksta ne tik pagrindinių duomenų, bet ir nėra šių duomenų rinkimo metodų; kadangi todėl Europos Sąjungai reikia daugiau investuoti į tinkamą nanomedžiagų vertinimą siekiant užpildyti žinių spragas ir, bendradarbiaujant su agentūromis ir tarptautiniais partneriais, kuo greičiau parengti ir taikyti vertinimo metodus ir tinkamą bei suderintą metrologiją ir nomenklatūrą,

L.

kadangi Atsirandančių ir naujai nustatomų sveikatos pavojų mokslinio komiteto (angl. SCENIHR) nustatė kai kuriuos konkrečius pavojus sveikatai ir toksinį poveikį aplinkos organizmams, kuriuos sukėlė kai kurios nanomedžiagos; kadangi, be to, SCENIHR nustatė, kad iš esmės trūksta kokybiškų duomenų apie poveikį žmonėms ir aplinkai, ir padarė išvadą, kad reikia toliau plėtoti, pagrįsti ir standartizuoti žinias, susijusias su poveikio įvertinimo ir pavojų nustatymo metodais,

M.

kadangi šiuo metu pagal Septintąją mokslinių tyrimų pagrindų programą (angl. FP7) nanomedžiagų tyrimams aplinkos, sveikatos ir saugos aspektais skiriama tikrai nepakankamai lėšų; kadangi, be to, nanomedžiagų įvertinimo mokslinių tyrimų projektų vertinimo kriterijai, kad būtų suteiktos lėšos pagal FP7, yra pernelyg ribojantys (t. y. pagal šie kriterijai nėra pakankamai orientuoti į naujoves), taigi pagal šiuos kriterijus tinkamai neskatinamas greita mokslinių nanomedžiagų įvertinimo metodų plėtra; kadangi būtina skirti pakankamai išteklių moksliniams tyrimams, susijusiems su saugia nanomedžiagų plėtra ir naudojimu,

N.

kadangi žinios apie galimą nanomedžiagų poveikį sveikatai ir aplinkai labai atsilieka nuo rinkos pokyčių, atsižvelgiant į sparčius pokyčius nanomedžiagų srityje, todėl kyla esminis klausimas apie šiuo metu galiojančių taisyklių tinkamumą spręsti atsirandančių technologijų, pvz., nanomedžiagų, problemas per „realų terminą“,

O.

kadangi 2006 m. rugsėjo 28 d. rezoliucijoje dėl nanotechnologijų Parlamentas, vadovaudamasis atsargumo principu, ragino atlikti sunkiai yrančių ir biologiškai neskaidomų nanodalelių poveikio tyrimą iki pradedant šias daleles gaminti ir pateikti į rinką,

P.

kadangi pirmiau minėto Komisijos komunikato „Nanomedžiagų reglamentavimo aspektai“ vertė labai sumažėja, nes jame nepateikta informacijos apie konkrečias nanomedžiagų savybes, šių medžiagų faktinį naudojimą, potencialius pavojus bei jų pranašumus, o be to dėl to, kad neatsižvelgiama į dėl specifinio nanomedžiagų pobūdžio atsirandančius su teisės aktais ir politika susijusius iššūkius, taigi komunikate tik pateikiama bendra teisės aktų apžvalga, iš kurios matyti, kad į šiuo metu galiojančius Bendrijos teisės aktus neįtrauktos specialios su nanomedžiagomis susijusios nuostatos,

Q.

kadangi nanomedžiagoms turėtų būti taikomas atsargumo principu (20), gamintojo atsakomybės principu ir principu „moka teršėjas“ grindžiamas apimantis daugelį aspektų, diferencijuotas ir lengvai pritaikomas įstatymų rinkinys, siekiant užtikrinti saugią nanomedžiagų gamybą, saugų naudojimą ir šalinimą prieš teikiant atitinkamą technologiją į rinką, tuo pačiu metu išvengiant nuolatinio naudojimosi moratoriumu arba vienodo požiūrio į nanomedžiagų taikymą įvairiose srityse,

R.

kadangi dėl beveik neriboto nanotechnologijų taikymo atvejų tokiuose skirtinguose sektoriuose kaip pvz., elektronikos, tekstilės, biomedicinos, asmens priežiūros ir valymo priemonių, žemės ūkio maisto produktų gamybos ir energetikos sektoriuose, neįmanoma Bendrijos lygiu įtvirtinti bendro reglamentavimo pagrindo,

S.

kadangi pagal reglamento REACH nuostatas jau susitarta, kad reikia tolesnių gairių ir konsultacijų dėl nanomedžiagų, ypač dėl medžiagų identifikavimo, taip pat reikia pritaikyti rizikos vertinimo metodus; kadangi kruopščiai išnagrinėjus REACH matyti, kad yra keli trūkumai, susiję su nanomedžiagų reglamentavimu,

T.

kadangi atliekas reglamentuojantys teisės aktai, dėl to, kad juose nėra specialių nuostatų dėl nanomedžiagų, gali būti taikomi netinkamai,

U.

kadangi dėl nanomedžiagų per visą jų veiklos ciklą kyla didelių sveikatos ir saugos darbe problemų, nes daugelis darbuotojų įvairiais gamybos etapais patiria šių medžiagų poveikį nežinodami, ar įgyvendinamos saugos procedūros ir priimtos apsaugos priemonės yra tinkamos ir veiksmingos; pažymi, kad tikėtina, jog darbuotojų, patiriančių nanomedžiagų poveikį, skaičius ir įvairovė ateityje didės,

V.

kadangi reikšmingai pakeitimai, susiję su nanomedžiagomis, priimti pagal pirmojo svarstymo metu pasiekta Tarybos ir Europos Parlamento susitarimą, susijusį su naujos redakcijos kosmetikos priemonių direktyvos rengimu (21), taip pat reikšmingi pakeitimai, kuriuos Europos Parlamentas priėmė per pirmąjį svarstymą, atitinkamai persvarstydamas naujų maisto produktų reglamentą (22), rodo, kad tikrai reikia iš dalies pakeisti atitinkamus Bendrijos teisės aktus, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į nanomedžiagas,

W.

kadangi dabartinės diskusijos dėl nanomedžiagų reglamentavimo aspektų daugiausia vyksta ekspertų grupėse, net jei dėl nanomedžiagų gali būti didelių socialinių pokyčių ir reikia didelio masto konsultacijų su visuomene,

X.

kadangi dėl plačiai taikomų nanomedžiagų patentų, didelių patentavimo kainų ir dėl to, kad patentavimo paslaugos neteikiamos labai mažoms, mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms (MVĮ), būtų sudaromos kliūtys tolesniam naujovių diegimui,

Y.

kadangi dėl galimo nanotechnologijų, biotechnologijų, biologijos, pažinimo mokslų ir informacijos technologijų susiliejimo gali kilti rimtų klausimų, susijusių su etika, sauga, saugumu ir pagrindinių teisių užtirkinimu, kurie turėtų būti analizuojami naujoje Europos mokslo etikos ir naujų technologijų grupės nuomonėje,

Z.

kadangi Elgesio kodeksas yra pagrindinė priemonė siekiant saugių, integruotų ir atsakingų mokslinių nanomedžiagų tyrimų; kadangi šis Elgesio kodeksas turėtų būti patvirtintas ir jo turėtų laikytis visi gamintojai, ketinantys gaminti prekes ar jas teikti į rinką,

AA.

kadangi persvarstant visus susijusius Bendrijos teisės aktus reikėtų vadovautis principu, taikomu nanomedžiagoms, kad nesant duomenų, jos nepateikiamos į rinką,

1.

yra įsitikinęs, kad nanomedžiagų naudojimas turėtų atitikti tikruosius piliečių poreikius, o jų nauda galėtų būti suvokta tik saugiai ir atsakingai vadovaujantis aiškiu norminiu ir politiniu pagrindu (įstatymais ir kitomis nuostatomis), kuriuo remiantis aiškiai sprendžiami dabartiniai ir būsimi nanomedžiagų taikymo klausimai, taip pat potencialių sveikatos, aplinkos ir saugumo problemų klausimai;

2.

apgailestauja, kad tinkamai neįvertintas faktinis bendrųjų Bendrijos teisės nuostatų taikymas atsižvelgiant į tikrąjį nanomedžiagų pobūdį;

3.

kol nėra tinkamai įvertinti galiojantys Bendrijos teisės aktai ir kadangi Bendrijos teisės aktuose nėra jokių specialių su nanomedžiagomis susijusių nuostatų, nesutinka su Komisijos išvada, kad a) remiantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais iš principo reglamentuojama nanomedžiagų keliama rizika ir b) sveikatos apsaugą, saugą ir aplinką reikia daugiausia stiprinti gerinant galiojančių teisės aktų įgyvendinimą, kai dėl tinkamų duomenų ir nanomedžiagų keliamos rizikos vertinimo metodų stokos Komisija nepajėgia veiksmingai spręsti su šių medžiagų keliama rizika susijusių klausimų;

4.

mano, kad Europos Sąjungos propaguojamas „saugus, atsakingas ir integruotas požiūris“ į nanotechnologijas pažeidžiamas, nes trūksta informacijos apie jau pateiktų į rinką nanomedžiagų naudojimą ir saugą, ypač kai tai susiję su jautriu jų taikymu, tiesiogiai darant poveikį vartotojui;

5.

ragina Komisiją per dvejus metus peržiūrėti visus susijusius teisės aktus siekiant užtikrinti visų nanomedžiagų, naudojamų produktuose, galinčiuose daryti poveikį sveikatai, aplinkai ar saugai per jų veiklos ciklą, taikymo saugumą ir užtikrinti, kad teisės aktų nuostatos ir įgyvendinimo priemonės atspindėtų konkrečias nanomedžiagų savybes, dėl kurių darbuotojams, vartotojams ir (arba) aplinkai gali būti daromas poveikis;

6.

pabrėžia, kad tokia peržiūra būtina ne tik siekiant adekvačiai apsaugoti žmogaus sveikatą ir aplinką, bet ir norint suteikti ūkio subjektams saugumo ir nuspėjamumo bei užsitikrinti visuomenės pasitikėjimą;

7.

ragina pradėti taikyti Bendrijos teisės aktuose išsamią moksliškai pagrįstą nanomedžiagų apibrėžtį, kaip dalį su nanomedžiagomis susijusių konkrečių horizontalių ir sektorinių teisės aktų pakeitimų;

8.

ragina Komisiją skatinti patvirtinti tarptautiniu lygiu suderintą nanomedžiagų apibrėžtį ir atsižvelgiant į tai priimti atitinkamą Europos teisinį pagrindą;

9.

mano, kad ypač svarbu visapusiškai spręsti nanomedžiagų klausimą atsižvelgiant bent į teisės aktų dėl cheminių medžiagų (REACH, biocidai), maisto (pašarai, maisto papildai, maisto ir pašarų produktai, gaminami iš genetiškai modifikuotų organizmų), atitinkamų teisės aktų dėl darbuotojų saugos, taip pat teisės aktų dėl oro, vandens kokybės ir atliekų taikymo sritį;

10.

ragina taikyti gamintojams, pageidaujantiems teikti nanomedžiagas į rinką, pareigą rūpintis; ir ragina juos laikytis Europos atsakingų mokslinių tyrimų nanomokslų ir nanotechnologijų srityse elgesio kodekso;

11.

ragina visų pirma Komisiją įvertinti poreikį persvarstyti REACH reglamentą, inter alia, šiais aspektais:

naudojama supaprastinta 1 tonos neviršijančių pagamintų arba importuotų nanomedžiagų registracija,

visų nanomedžiagų, pripažintų naujomis medžiagomis nagrinėjimas,

cheminės saugos ataskaita, kurioje būtų pateikiamas visų įregistruotų nanomedžiagų poveikio įvertinimas,

taikomas reikalavimas informuoti apie visas nanomedžiagas, kurios pateiktos į rinką kaip atskiros medžiagos, arba kaip sudedamosios preparatų ar gaminių dalys;

12.

ragina visų pirma Komisiją įvertinti poreikį peržiūrėti teisės aktus dėl atliekų, inter alia, šiais aspektais:

įtraukti nanomedžiagas į atliekų sąrašą, pateiktą Sprendime 2000/532/EB (23),

persvarstyti atliekų priėmimo į sąvartynus kriterijus, nustatytus Sprendime 2003/33/EB (24);

persvarstyti atitinkamas taršos ribines vertes, taikomas deginant atliekas, kad mase grindžiami matmenys būtų papildyti metrikomis, grindžiamomis dalelių skaičiumi ir (arba) paviršiumi;

13.

ragina visų pirma Komisiją įvertinti poreikį peržiūrėti teršalų išmetimo ribines vertes ir aplinkos kokybės standartus orą ir vandenį reglamentuojančiuose teisės aktuose, kad būtų papildyti mase pagrįsti matmenys matmenimis, pagrįstais dalelių skaičiumi ir (arba) paviršiumi siekiant tinkamai atsižvelgti į nanomedžiagas;

14.

pabrėžia, kad labai svarbu, jog Komisija ir (arba) valstybės narės, spręsdamos klausimus dėl nanomedžiagų, užtikrintų visišką Bendrijos teisės aktų dėl darbuotojų saugos ir saugumo laikymąsi ir jų taikymą, įskaitant tinkamus sveikatos ir saugos specialistų mokymus, bei užkirstų kelią galimai žalingam nanomedžiagų poveikiui;

15.

ragina visų pirma Komisiją įvertinti poreikį peržiūrėti teisės aktus dėl darbuotojų saugos šiais aspektais:

nanomedžiagos naudojamos tik uždarose sistemose ar kitais būdais, kuriais nedaromas poveikis darbuotojams ir kol nėra galimybės patikimai nustatyti poveikį ir jį kontroliuoti;

aiškus gamintojų ir darbdavių atsakomybės, atsirandančios dėl nanomedžiagų naudojimo, nustatymas,

klausimas, ar aptariami visi poveikio būdai (medžiagoms patekus į kvėpavimo takus, ant odos ir kitur);

16.

ragina Komisiją iki 2011 m. parengti skirtingo tipo nanomedžiagų ir skirtingo jų naudojimo Europos rinkoje aprašą laikantis pagrįstų komercinių paslapčių, pvz., receptų, ir šį aprašą paskelbti viešai; be to, ragina Komisiją tuo pačiu metu informuoti apie šių nanomedžiagų saugumą;

17.

pakartoja savo raginimą teikti vartotojams informaciją apie nanomedžiagų naudojimą vartojimo prekėse: ženklinant produktą turėtų būti aiškiai nurodytos visos sudedamosios dalys, t. y. medžiagose, mišiniuose ar daiktuose esančios nanomedžiagos (pvz., sudedamųjų dalių sąraše šalia šių dalių skliausteliuose turėtų būti nurodyta žodžio dalis „nano“);

18.

ragina visiškai įgyvendinti Direktyvą 2006/114/EB ir užtikrinti, kad nebūtų skelbiama su nanomedžiagomis susijusi klaidinanti reklama;

19.

ragina skubiai parengti tinkamus bandymų atskaitas ir metrologinius standartus nanomedžiagų įvertinti taikant daugiadisciplininį principą galimam darbuotojų, vartotojų ir aplinkos sąlyčiui su nanomedžiagomis per visą jų veiklos ciklą, įskaitant nelaimingų atsitikimų atvejus, ir jų keliamą pavojų;

20.

ragina gerokai padidinti nanomedžiagų ekologinių, sveikatos ir saugos aspektų per visą jų būvio ciklą mokslinių tyrimų finansavimą, pvz., įsteigiant specialų Europos fondą pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologijų vystymo ir demonstruojamosios veiklos programą (angl. FP7); be to, ypač ragina Komisiją peržiūrėti pagal FP7 taikomus kriterijus, kad remiantis FP7 būtų pritraukta ir finansuojama gerokai daugiau mokslinių tyrimų ir patobulinta mokslinė nanomedžiagų vertinimo metodika;

21.

ragina Komisiją skatinti valstybių narių koordinavimą ir mainus nanomedžiagų mokslinių tyrimų ir plėtros, rizikos vertinimo, gairių kūrimo ir reglamentavimo srityje naudojantis esamomis priemonėmis (pvz., REACH kompetentingų institucijų padalinius nanomedžiagų klausimais) arba, esant reikalui, sukuriant papildomas priemones;

22.

ragina Komisiją ir valstybes nares kuo greičiau pasiūlyti įsteigti nuolatinį nepriklausomą Europos tinklą, skirtą nanotechnologijų ir nanomedžiagų stebėsenai, taip pat pagrindinių ir taikomųjų tyrimų programą, susijusią su šios stebėsenos metodika (ypač metrologija, aptikimu, toksiškumu ir epidemiologija);

23.

prašo Komisijos ir valstybių narių organizuoti ES lygiu viešas diskusijas nanotechnologijų ir nanomedžiagų bei nanomedžiagų reglamentavimo aspektų klausimais;

24.

pripažįsta, kad svarbu panaikinti kliūtis, kurios trukdo visų pirma labai mažoms įmonėms ir MVĮ naudotis patentais ir kartu ragina apriboti teises į patentą, jas taikant konkretaus nanomedžiagų panaudojimo ar jų gamybos metodo taikymo atveju (šis apribojimas išimties tvarka turėtų būti taikomas tik pačioms nanomedžiagoms), siekiant nesudaryti kliūčių diegti naujoves;

25.

mano, kad tinkamu metu turėtų būti parengtos griežtos etikos gairės, ypač susijusios su nanomedicina; šios gairės turėtų apimti teisę į privatų gyvenimą, į laisvą ir žinant visas pasekmes duotą sutikimą ir į tyrimų, kurie atliekami siekiant nustatyti poveikį žmogaus organizmui nesivadovaujant gydymo tikslais, ribas; be to, turėtų būti skatinama ši perspektyvi tarpdisciplininė sritis, aprėpianti naujausias technologijas, pvz., molekulinių atvaizdų išgavimą ir diagnostiką, kurias pasitelkus galima anksti diagnozuoti ir pažangiai bei išlaidų požiūriu veiksmingai gydyti daugelį ligų; ragina Europos mokslo etikos ir naujųjų technologijų grupę parengti šiuo klausimu nuomonę remiantis jos 2007 m. sausio 17 d. nuomone Nr. 21 „Etiniai nanomedicinos aspektai“, taip pat remiantis ES etikos institucijų parengta nuomone etikos klausimais ir tarptautinių organizacijų, pvz., UNESCO, darbais;

26.

ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti ypatingą dėmesį į socialinį nanotechnologijų plėtros aspektą; taip pat mano, kad kuo anksčiau turėtų būti užtikrintas aktyvus susijusių socialinių partnerių dalyvavimas;

27.

ragina Komisiją įvertinti poreikį persvarstyti teisės aktus, skirtus problemoms dėl nanomedžiagų, kurios atsiranda kaip netyčiniai šalutiniai produktai deginimo metu, veiksmingai sąnaudų požiūriu spręsti,

28.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.


(1)  OL C 306 E, 2006 12 15, p. 426.

(2)  Nuomonė dėl mokslinių esamų ir siūlomų apibrėžčių, siejamų su nanomokslų ir nanotechnologijų produktais, aspektų; 2007 m. lapkričio 29 d.; http://ec.europa.eu/health/ph_risk/committees/04_scenihr/docs/scenihr_o_012.pdf Papildoma Komisijos tarnybų informacija apie SCENIHR nuomonę dėl mokslinių esamų ir siūlomų apibrėžčių, siejamų su nanomokslu ir nanotechnologijų produktais, aspektų; http://ec.europa.eu/health/ph_risk/committees/04_scenihr/docs/scenihr_oc_012.pdf Nuomonė dėl rizikos vertinimo metodikos, pagal kurią vertinama nanomedžiagų keliama rizika, tinkamumo remiantis techniniais rekomendaciniais naujų ir esamų medžiagų dokumentais; 2007 m. birželio 21–22 d., http://ec.europa.eu/health/ph_risk/committees/04_scenihr/docs/scenihr_o_010.pdf Pakeistoji nuomonė (po viešų konsultacijų) dėl esamos metodikos, skirtos naudojant nanotechnologijas sukurtų ir papildomų produktų galimai rizikai vertinti, tinkamumo; 10 m. kovo 2006 d., http://ec.europa.eu/health/ph_risk/committees/04_scenihr/docs/scenihr_o_003b.pdf Nuomonė dėl nanotechnologijų produktų rizikos vertinimo, 2009 m. sausio 19 d.; http://ec.europa.eu/health/ph_risk/committees/04_scenihr/docs/scenihr_o_023.pdf

(3)  Nuomonė dėl kosmetikai naudojamų nanomedžiagų saugumo; 2007 m. gruodžio 18 d., http://ec.europa.eu/health/ph_risk/committees/04_sccp/docs/sccp_o_123.pdf

(4)  Nuomonė Nr. 21, 2007 m. sausio 17 d.

(5)  OL L 396, 2006 12 30, p. 1.

(6)  OL L 123, 1998 4 24, p. 1.

(7)  OL L 183, 1989 6 29, p. 1.

(8)  OL L 11, 2002 1 15, p. 4.

(9)  OL L 262, 1976 9 27, p. 169.

(10)  OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

(11)  OL L 354, 2008 12 31, p. 16.

(12)  OL L 109, 2000 5 6, p. 29.

(13)  OL L 268, 2003 10 18, p. 24.

(14)  OL L 43, 1997 2 14, p. 1.

(15)  OL L 353, 2008 12 31, p. 1.

(16)  OL L 24, 2008 1 29, p. 8.

(17)  OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

(18)  OL L 114, 2006 4 27, p. 9.

(19)  OL L 376, 2006 12 27, p. 21.

(20)  2000 m. vasario 2 d. Komisijos komunikatas dėl atsargumo principo (COM(2000)0001).

(21)  2009 m. kovo 24 d. Europos Parlamento pozicija, Priimti tekstai P6_TA(2009)0158.

(22)  2009 m. kovo 25 d. Europos Parlamento pozicija, Priimti tekstai P6_TA(2009)0171.

(23)  2000 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendimas 2000/532/EB, keičiantis Sprendimą 94/3/EB, nustatantį atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 1 straipsnio a dalį, ir Tarybos sprendimą 94/904/EB, nustatantį pavojingų atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų medžiagų 1 straipsnio 4 dalį (OL L 226, 2000 9 6, p. 3).

(24)  2002 gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas 2003/33/EB, kuriuo pagal Direktyvos 1999/31/EB 16 straipsnį ir II priedą nustatomi atliekų priėmimo į sąvartynus kriterijai ir tvarka (OL L 11, 2003 1 16, p. 27).


Top