23.12.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 317/99

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo

COM(2008) 817 galutinis – 2008/0237 (COD)

(2009/C 317/18)

Pranešėja Anna Maria DARMANIN

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 71 straipsniu, 2009 m. sausio 19 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo

COM(2008) 817 galutinis − 2008/0237 (COD).

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. birželio 26 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėja Anna Maria Darmanin.

455-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. liepos 15–16 d. (liepos 16 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 75 nariams balsavus už, 3 – prieš.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.   EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių nurodydamas, kad ši transporto rūšis yra plačiai paplitusi ir yra pigesnė alternatyva keliauti.

1.2.   Pasiūlyme nurodytos įvairios Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintos pagrindinės teisės, pavyzdžiui, laisvas asmenų judėjimas, principas nediskriminuoti dėl negalios ir vartotojų teisių apsauga. Todėl EESRK iš esmės pritaria Komisijos pasiūlymui priimti reglamentą, tačiau dar norėtų pasiūlyti, kaip jį būtų galima patobulinti.

1.3.   EESRK susirūpinęs dėl keleto dviprasmybių, dėl kurių dokumentas gali būti klaidingai išaiškintas. Reikėtų paaiškinti šias nuostatas:

—

kai kalbama apie įsipareigojimus teikti paslaugas neįgaliesiems, teksto formuluotė turėtų būti aiškesnė nurodant, kad pagrindinis Komisijos tikslas yra mažinti diskriminaciją, susijusią su informacijos keleiviams teikimu informaciją apie neįgaliesiems prieinamas paslaugas (arba tokios informacijos trūkumu).

—	Turėtų būti aiškiai nurodyta paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė už prarastą bagažą ir būtina sukurti tam tikrą bagažo registravimo sistemą.

—	Labai sunku suteikti informaciją miesto ar tolimojo susisiekimo autobusų sustojimuose (stotelėse) kelionei prasidėjus ir todėl turėtų būti numatytos praktinės priemonės, kaip tokią informaciją gauti ir suteikti.

—	Miesto autobusų ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto atveju sąvoka „stotis“ yra netinkama, nes labai dažnai tokių stočių nebūna, o būna tik autobusų stotelės, o jeigu stotys ir būna įrengtos, jos nepriklauso transporto paslaugas teikiančios įmonės kompetencijai.

1.4.   EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad keleivių teisių nuostatas pradėjus taikyti ir miesto bei priemiesčių transportui pagerėtų paslaugų kokybė ir šio sektoriaus įvaizdis. Tačiau EESRK mato nemažai skirtumų tarp miesto autobusų ir tarptautinio susisiekimo autobusų paslaugų ir todėl pripažįsta, kad šių dviejų skirtingų transporto rūšių keleivių teises vertėtų atskirti ir apibrėžti atskiras visų miesto ir priemiestinio susisiekimo autobusų keleivių teises. Todėl EESRK mano, kad siūlomo reglamento nuostatos nebūtinai turėtų būti taikomos miesto ir priemiestinio susisiekimo transportui.

1.5.   Darbuotojų mokymas yra labai svarbus teikiant paslaugas neįgaliesiems. Todėl EESRK tvirtai pritaria 18 straipsnio nuostatoms dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų vairuotojų mokymo.

2.   Komisijos pasiūlymas

2.1.   Komisija konsultacijas dėl tarptautinio tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių nustatymo pradėjo 2005 m. Specialistų organizacijos, pilietinė visuomenė, nacionalinės agentūros ir valstybės narės aktyviai siuntė savo nuomones.

2.2.   Be to, Komisija atliko politikos galimybių poveikio vertinimą, kuris apėmė:

—	status quo išlaikymą,

—	mažiausios apsaugos suteikimą,

—	didžiausios apsaugos suteikimą,

—	savanorišką įsipareigojimą ir savireguliavimą.

Remiantis šiuo vertinimu buvo pasinaudota įvairiomis galimybėmis skirtingiems apsaugos aspektams nustatyti.

2.3.   Iš esmės pasiūlymu siekiama nustatyti miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų keleivių teises, kad miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų sektorius taptų patrauklesniu, keltų daugiau pasitikėjimo ir būtų sudarytos vienodos sąlygos įvairių valstybių narių vežėjams ir įvairioms transporto rūšims.

2.4.   Pasiūlyme iš esmės išdėstytos nuostatos dėl:

—	atsakomybės už keleivių mirtį arba sužalojimą, dingus jų bagažui arba jį sugadinus,

—	keleivių nediskriminavimo dėl pilietybės arba gyvenamosios vietos, miesto arba tolimojo susisiekimo autobusų įmonėms siūlant transporto sąlygas,

—	pagalbos neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims,

—	miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų įmonių įsipareigojimų atšaukus kelionę arba vėluojant,

—	įsipareigojimų pranešti,

—	skundų nagrinėjimo tvarkos,

—	bendrų vykdymo taisyklių.

3.   Bendros pastabos

3.1.   EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, kurios šiuo metu kiekvienoje valstybėje narėje yra skirtingos. EESRK mano, kad būtinos aiškios gairės, skirtos apsaugoti šia transporto rūšimi keliaujančius keleivius, pirmiausia todėl, kad daugelio šalių miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transportas yra mažiausiai reglamentuojama transporto rūšis.

3.2.   EESRK teigiamai vertinai tai, kad pasiūlymas sustiprina nediskriminavimo principą ir remia neįgaliuosius ir riboto judumo žmones. Tačiau EESRK ragina aiškiai suformuluoti tam tikras Komisijos dokumento nuostatas, kad sumažėtų neaiškumų ir būtų išvengta klaidingo aiškinimo.

3.3.   Kadangi kai kurie įsipareigojimai paimti iš JT konvencijos dėl žmonių su negalia, valstybės narės transporto įmonėms turėtų sukurti nuobaudų sistemą, taikomą šių teisių pažeidimų atvejais.

3.4.   Komitetas yra tvirtai įsitikinęs, kad neįgaliųjų keleivių teisės yra ta sritis, kurioje principas suteikti didžiausią apsaugą yra teisingas. Toks principas užtikrina, kad iš tikrųjų bus gerbiamas asmens orumas ir teisės. Vis dėlto Komitetui nerimą kelia tokių taisyklių tinkamas įgyvendinimas, todėl tokie reguliavimo standartai turi būti įgyvendinti kuo greičiau ir atidžiai stebimi.

3.5.   Į pasiūlymą įtrauktos nuostatos dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto paslaugų yra tinkamos. Pasiūlymo priimti reglamentą 2.2 straipsnyje užtikrinamas panašus teisių lygis visoje Sąjungoje, o tai atitinka subsidiarumo principą ir kartu atsižvelgiama į valstybių narių skirtingą padėtį.

3.6.   Kalbant apie miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto įmonių atsakomybę už keleivius ir jų bagažą, nuostata turėtų būti aiški, kad pasiūlyme nurodytas kompensacijos dydis neturėtų užkirsti kelio nukentėjusiems keleiviams siekti teisinės apsaugos, jeigu reikia. Turėtų būti sukurta kompensacijų sistema, panaši į tas, kurios taikomos kitoms transporto rūšims.

3.7.   EESRK nurodo, kad labai dažnai šią transporto rūšį tarpvalstybinėms kelionėms pasirenka pažeidžiamiausios gyventojų grupės, todėl Komitetas palankiai vertina naujas apsaugos priemones, kurias Komisija norėtų įgyvendinti.

3.8.   EESRK mano, kad turėtų būti parengti veiksmų planai, kurie užtikrintų, kad riboto judumo žmonėms prireikus bus suteikta pagalba autobusų stotyse, stotelėse ir pačioje transporto priemonėje, o neįgaliųjų atstovai bei miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto įmonių atstovai turėtų svariai prisidėti prie šio proceso.

3.9.   Kadangi Komitetas mano, jog pirmiausia reikia siekti, kad keleiviai patirtų kuo mažiau nepatogumų, nuostatos dėl kompensacijų ir pinigų grąžinimo turėtų apimti šiuos aspektus:

—	sužalojimus ar mirties atvejus dėl naudojimosi tokia transporto rūšimi,

—	kelionių atšaukimą, vėlavimą ar nukrypimus nuo maršruto,

—	bagažą, kurį prarado susisiekimo įmonė, ir

—	informacijos stoką.

3.10.   Tačiau visais pirmiau minėtais atvejais privaloma įrodyti susisiekimo įmonės atsakomybę, o kompensacijų dydis neturėtų būti toks, kad taptų bankroto priežastimi. Todėl kompensacijos turėtų būti realaus dydžio ir išmokėtos savalaikiai ne tik vartotojų, bet transporto paslaugas teikiančios įmonės požiūriu.

3.11.   Turėtų būti sudarytos galimybės nesunkiai pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis, o teisės aktuose, nurodančiuose vietą, kurioje galima teikti skundus, turėtų būti nustatyta, kad tai yra bet kuri valstybė narė, į kurią keleivis keliavo, įskaitant ir šalį, kurioje jis gyvena.

3.12.   Galimybė pasinaudoti informacija yra labai svarbi ir todėl EESRK palankiai vertina šioje srityje taikomą didžiausios apsaugos principą, pirmiausia todėl, kad informacija yra pagrindinė priemonė keleivių nepatogumams kelionėse mažinti.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.   Miesto transportas

4.1.1.   EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui, kadangi iš esmės reglamento taikymas užtikrins tvirtesnę vidaus rinką ir pagerins keleivių teises, pirmiausia neįgaliųjų.

Komitetas palankiai vertina tai, kad valstybės narės gali į šio reglamento taikymo sritį neįtraukti 2007 m. spalio 23 d. Reglamento Nr. 1370/2007 taikymo sričiai priklausančių miesto, priemiestinių ir regioninio transporto paslaugų.

Vis dėlto EESRK mano, kad vartotojų teisių apsauga, kuri numatyta pasiūlyme priimti reglamentą, apims ir nemažai viešųjų paslaugų sutarčių, suderintų pagal Reglamentą 1370/2007, kurias tektų iš dalies pakeisti. Be to, negalima palyginti sąlygų, infrastruktūros ir įrangos, skirtos kelių transporto paslaugoms teikti (Reglamento Nr. 1370/2007 taikymo sritis) su sąlygomis, infrastruktūra ir įranga, reikalinga tarptautinio keleivių vežimo autobusais paslaugoms, nes jos pernelyg skirtingos.

EESRK verčiau būtų už tai, kad į šio pasiūlymo taikymo sritį miesto, priemiestinio ir regioninio transporto paslaugos nebūtų įtrauktos visai, o šio viešojo transporto keleivių teisės būtų atskiro reglamento dalykas.

4.2.   Galimybės keliauti

4.2.1.   EESRK apgailestauja, kad pasiūlyme nėra konkrečiai ir šiek tiek išsamiau kalbama apie neįgaliųjų padėtį ir nenustatyti aukštesni neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų teisių apsaugos standartai. Labai svarbu, kad šioms grupėms būtų užtikrinta galimybė naudotis transporto paslaugomis.

Toks praktinis neįgaliųjų teisių įgyvendinimas neuždėtų įmonėms naujos naštos, nes daugelis reglamente numatytų įsipareigojimų yra kituose Bendrijos teisės aktuose, pavyzdžiui, Direktyvos 2001/85/EB (1) 11 konstatuojamojoje dalyje, kurioje teigiama, kad „… būtina numatyti technines sąlygas, kad sunkiai judantys žmonės galėtų įlipti į transporto priemones, kurioms taikoma ši direktyva, atsižvelgiant į Bendrijos transporto ir socialinę politiką. Būtina padaryti viską, kad į tokias transporto priemones būtų lengviau įlipti“.

4.2.2.   Todėl Komitetas mano, kad nauji transporto paslaugas teikiančių įmonių įsipareigojimai turėtų būti laikomi su viešąja paslauga susijusiais įsipareigojimais ir turėtų būti skiriama finansinė kompensacija pagal Reglamentą (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų.

4.2.3.   Taip siekiama riboto judumo asmenims, įskaitant antsvorio turinčius asmenis, suteikti panašią galimybę keliauti miesto ir tolimojo susisiekimo autobusais, kokia naudojasi kiti visuomenės nariai. Todėl EESRK pritaria nuostatai parengti taisykles, skirtas užkirsti kelią diskriminacijai, kurios numatytų, kad šių grupių keleiviams būtų teikiama pagalba kelionių metu, kaip numatyta reglamento projekte, nors ir nepakankamai. Šiuo tikslu EESRK mano, kad vežėjų asociacijoms būtina susitikti su neįgaliųjų asociacijomis, kad jos nustatytų, kokios yra galimybės pasinaudoti transporto paslauga.

4.2.4.   Atsisakyti suteikti galimybę pasinaudoti transporto paslauga galima dėl pateisinamų priežasčių, pavyzdžiui, nepakankamo kelių eismo saugumo, tačiau tik ekonominės priežastys neturėtų būti vienintelis veiksnys, sulaikantis nuo tokių paslaugų teikimo. Atsisakyti suteikti galimybę pasinaudoti transporto paslaugomis turėtų būti galima tik dėl objektyvių, nediskriminacinių, tikslui proporcingų priežasčių, apie kurias paskelbiama iš anksto ir kurios tiksliai išaiškinamos, kadangi tai trukdo laisvam asmenų judėjimui. Juk tai prigimtinės žmogaus teisės, kaip yra aiškiai išdėstyta pasiūlymo 5 straipsnyje.

4.2.5.   EESRK ragina Komisiją pradėti procesą, reikalingą vėžimėlių neįgaliesiems gamybai ir jų pritvirtinimo sistemoms standartizuoti, kad jie būtų saugiai naudojami tolimojo susisiekimo ir miesto autobusuose.

4.2.6.   EESRK pritaria iniciatyvoms, pavyzdžiui, pervežimui pagal užsakymą, nes tai dažnai gali būti puiki alternatyva neįgaliesiems pervežti. Šiam tikslui Komitetas paragintų tokią paslaugą įtraukti skelbiant konkursus transporto paslaugoms teikti.

4.2.7.   Pasiūlymo III skyriuje draudžiama atsisakyti sudaryti galimybę keliauti. Jame yra nuostatos dėl teisės gauti pagalbą stotyse ir transporto priemonėse, pagalbos teikimo sąlygų, informacijos perdavimo ir kompensacijų už neįgaliųjų vežimėlius ir judumo įrangą. Šios nuostatos yra tinkamos, tačiau dar esama galimybių jas tobulinti. EESRK rekomenduotų įsteigti apdovanojimą toms transporto paslaugas teikiančioms įmonėms, kurių paslaugos viršija reikalavimus ir kurios sudaro neįgaliesiems išties palankias pervežimo sąlygas.

4.3.   Darbuotojų mokymas

4.3.1.   EESRK mano, kad mokymas yra labai svarbus teikiant paslaugas neįgaliesiems. Todėl Komitetas visiškai pritaria 18 straipsnio nuostatoms. Be to, jis mano, kad tai būtų puiki galimybė toliau vystyti vežėjų asociacijų ir neįgaliųjų asociacijų, kurios galėtų organizuoti tokį mokymą, tarpusavio bendradarbiavimą.

4.4.   Žalos atlyginimas mirties atveju

4.4.1.   EESRK pripažįsta, kad šiuo metu išankstinė kompensacijos išmoka išlaikytiniams, kurie prarado artimą žmogų eismo įvykio metu, kartais gali būti išmokėta tik po labai ilgo laiko. Tačiau, antra vertus, Komitetas mano, kad penkiolika dienų yra pakankamas laikotarpis išankstiniam mokėjimui, skirtam neatidėliotiniems ekonominiams poreikiams patenkinti, atlikti gyvybę nusinešusio eismo įvykio asmens šeimai, atsižvelgiant į jų patirtą žalą, arba patiems nukentėjusiems asmenims, kurie eismo įvykio metu patyrė fizines ar psichines traumas.

4.4.2.   Šiuo požiūriu EESRK rekomenduoja paaiškinti 8 straipsnio nuostatą, kad būtų konkrečiai apibrėžta išlaikytinių sąvoka, t. y. nepilnamečiai, praradę vieną iš tėvų (arba globėją, jeigu tėvų neturi) ir likę be pragyvenimo šaltinio.

4.5.   Bagažo praradimas

4.5.1.   EESRK pripažįsta, kad keleivių teisės turėtų būti ginamos bagažo vagystės arba praradimo atveju ir todėl keleivis turi teisę gauti kompensaciją. Miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto įmonės turėtų atsakyti už joms patikėto bagažo praradimą. Todėl Komisija turėtų paaiškinti pasiūlymo 9 straipsnio nuostatas siekdama teisinio aiškumo, nes dabartinis tekstas yra netikslus ir gali būti skirtingai aiškinimas esant įvairioms aplinkybėms.

4.5.2.   Atsižvelgdamas į tai, EESRK pažymi, kad transporto įmonė neprivalo teikti bagažo registravimo paslaugų vartotojui.

4.5.3.   EESRK taip pat mano, kad turėtų būti parengtos konkrečios nuostatos, jeigu prarandama ar sugadinama neįgaliųjų naudojama įranga.

4.6.   Informacija apie nutrauktas paslaugas

4.6.1.   EESRK mano, kad turėtų būti dedamos visos pastangos užtikrinti, kad keleiviai būtų laiku informuoti apie vėluojamą suteikti arba nutrauktą paslaugą. Vis dėlto Komitetas supranta, kad tokią informaciją kartais būna labai sunku suteikti. Todėl 21 straipsnio nuostatų laikytis praktiškai neįmanoma ir jas labai sunku įgyvendinti dėl autobusų stotelių pobūdžio, nes jose paprastai nebūna aptarnaujančio personalo.

4.6.2.   EESRK siūlytų Komisijos moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai skirtas lėšas investuoti IRT priemonėms, skirtoms keleivių informavimo sistemoms, kurti ir įgyvendinti. Šios sistemos turėtų būti patikimos, veikiančios tikruoju laiku ir saugiai įrengtos autobusų stotelėse, taip pat reikėtų plėtoti lengvas, integruojamas informacines sistemas, kurios padėtų racionalizuoti kelionės valdymą (PTS).

4.7.   Miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų stotys

4.7.1.   Pasiūlyme keletą kartų užsimenama apie stotis, esančias miesto ar tolimojo susisiekimo autobusų maršrutų trasoje. Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tokių stočių paprastai nebūna, o ten, kur jos yra, dažniausiai priklauso geležinkelio stoties ar oro uosto atsakomybei. Daugumoje kitų atvejų tai bus ne stotys, o paprasčiausios stotelės be aptarnaujančio personalo.

---

(1)  OL L 42, 2002 2 13, p. 1–102.

---