29.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 206/40

1.1

pažymi, kad Lisabonos strategijoje Europa pripažino visą gyvenimą trunkantį mokymąsi asmeninės ir profesinės raidos pagrindu. Švietimas ir mokymas, ne tik siekiant profesinės karjeros, bet ir viso aktyvaus gyvenimo metu, vardan technologinių naujovių ir konkurencijos, atlieka lemiamą vaidmenį kuriant naujas darbo vietas ir rengiant darbuotojus, kurie užims šias darbo vietas;

1.2

primygtinai teigia, kad mokymas yra veiksmingesnis, kai suvokiamas kaip aktyvaus tyrinėjimo procesas, o ne kaip pasyvus žinių gavimas. Suaugusiųjų mokymas yra veiksmingesnis, jeigu suteikia galimybę vystyti šiuolaikinei visuomenei reikalingus įgūdžius ir žinias, kad žmonės, kaip asmenys ir kaip piliečiai, galėtų sąmoningai apsispręsti dėl savo veiklos ir profesinės ateities. Dalyvavimas mokymo programose tampa ypač prasmingas tuomet, kai žmogus aktyviai planuoja profesinę ir asmeninę ateitį, galvodamas apie savo asmeninę raidą, bet sykiu ir pasitarnaudamas visuomenės pažangai;

1.3

pabrėžia, kad mokymosi, profesinio mokymosi ar darbo užsienyje patirtis yra priemonė savo pačių pažinimo procesams ir strategijoms suvokti bei, tikslingai siekiant konkrečių įgūdžių ir juos pritaikant skirtingomis sąlygomis, žmogaus intelektualinių išteklių valdymo strategijoms formuoti, jo nepriklausomybei ir bendravimo įgūdžiams stiprinti bei skatinti;

1.4

teigia, kad užsienyje įgyta mokymosi ar darbo patirtis, jei jai tinkamai pasirengta, jei ji tinkamai nukreipta ir sulaukia tinkamos pagalbos, turi daug didesnę švietėjišką svarbą nei sėkmingas profesinio mokymosi užbaigimas ir apima žymiai daugiau. Jeigu suvokiame kultūrą ne vien kaip žinias, bet kaip tam tikros asmenų grupės elgesio, vertybių ir praktinių įgūdžių visumą, kas galėtų geriau už patirtį užsienyje sudaryti tikrosios Europos Sąjungos kultūros pagrindą?

1.5

pažymi, kad tarpkultūrinis požiūris į kitas realijas lemia pasirengimą mainams ir empatiją, o geriausios sąlygos įvairovei priimti ir įvairių kultūrų sudėtingumui pripažinti yra darbas ir mokymasis. Iš tiesų, jiems suteikiamos svarbos dėka organizavimo formų įvairovė ir lankstumas bei tarpasmeniniai santykiai gali padėti nugalėti prietarus ir stereotipus;

1.6

mano, kad mobilumo patirties kokybės gerinimas sudaro sąlygas, būtinas visapusiškam asmens vaidmens, keliant žinių ir įgūdžių lygį kilmės šalyje ir diegiant naujas žinias, kultūrinius stimulus, tradicijas ir kalbos žinias priimančioje šalyje, pripažinimui;

1.7

pritaria Komisijos pasiūlymui, kuris, atitikdamas pirmiau pateiktus argumentus, prisideda prie bendrosios Europos mokymo kokybės gerinimo, siūlydamas modelį, kuriame, pripažįstant centrinį suinteresuoto asmens vaidmenį, užtikrinama, kad bus optimaliai pasinaudota siūlomu mokymu, ir tai turės teigiamos įtakos ne tik asmeniui, bet ir visuomenei;

1.8

pabrėžia, kad vertė, kurią asmenys suteikia mainų patirčiai, turėtų atitikti vertę, kurią kilmės šalis ir priimanti šalis savo ruožtu suteikia asmeninei patirčiai ir apskritai mainų programoms. Šiuo atžvilgiu Europos mobilumo kokybės chartijos rekomendacijos yra prielaida tam, kad dalyvių patirtis tiek priimančioje šalyje, tiek grįžus į kilmės šalį būtų teigiama. Šio tikslo bus lengviau pasiekti, jeigu vietos ir regionų valdžios institucijos galės valdyti ir koordinuoti mobilumo patirtį;

1.9

mano, kad būtent vietos ir regionų bendruomenių ar valdžios institucijų lygmeniu yra įmanoma užtikrinti teisingą ir visaapimančią informacijos sklaidą, paskatinti asmenis naudotis galimybę išvykti mokytis į užsienį ir tai numatyti planuojant savo profesinę ateitį bei įvertinti įgytą patirtį sukauptų ir kilmės šalies darbo aplinkoje pritaikomų įgūdžių požiūriu. Taigi, vietos administracija gali atlikti itin svarbų vaidmenį nustatant mobilumo programų kokybę ir veiksmingumą;

1.10

teigia, kad regionų ir vietos valdžios institucijos gali geriau užtikrinti informuotumo apie mobilumo suteikiamas kultūrinio ir profesinio tobulinimosi galimybes didinimo priemonių, kuri būtų skirta plačiajai visuomenei ir ypač jaunimui, įgyvendinimą. Tokios priemonės leistų įveikti ekonominio, ir kultūrinio pobūdžio kliūtis siekiant veiksmingo asmenų mobilumo;

1.11

Be to, Regionų komitetas mano, kad būtina dalyviams siūlyti ne tik kalbinį, pedagoginį ir praktinį pasirengimą, bet ir orientavimo kuriant savo kultūrinės ir profesinės raidos projektą paramą. Šiuo metu labiau nei bet kada, Europos profesinio mobilumo programos turėtų susitelkti į asmenį ir teikti privalumų darbo rinkoje. Šiuo atžvilgiu, dalyviams grįžus į kilmės šalį, reikėtų supaprastinti patirties pavertimą darbo aplinkoje pritaikomais įgūdžiais, pasinaudojant esančiomis įgytų žinių pripažinimo ir panaudojimo priemonėmis (pvz., Europass mobilumo priemone);

1.12

mano, kad lygiagrečiai su koordinavimo ir ryšių su priimančios šalies institucijomis vaidmeniu, kurio tikslas yra pasirūpinti logistinės paramos ir globojimo kokybe, būtina užtikrinti bendrą stebėseną, vykdant mobilumo patirties poveikio gyventojų visumai, švietimo sistemoms ir gamybos sistemai kontrolę ir įvertinimą. Šiuo požiūriu būtina užtikrinti įmonių, mokymo institucijų, mokyklų ir universitetų sąveikas, kad kiekviena institucija savo lygmenyje galėtų panaudoti dalyvių gautus formalius ir neformalius įgūdžius;

1.13

primygtinai teigia, kad būtina atsižvelgti į tai, kad Europos mobilumo kokybės chartijos įgyvendinimas leidžia įvairių valstybių narių vietos valdžios institucijoms ir specializuotoms tarnyboms keistis žiniomis ir susitikti, o tai savo ruožtu turėtų leisti nustatyti abipusiu susitarimu grindžiamą veikimo būdą. Be jokios abejonės, šie procesai lems konstruktyvių projektų kūrimą įvairiose srityse, nuo teritorinės ekonominės plėtros iki darbuotojų mokymo ir mainų, tokiu būdu leisdami užmegzti naujus pasitikėjimo ir bendradarbiavimo ryšius kaip abipusio pripažinimo pagrindą.