Šiuo reglamentu siekiama sustiprinti vidaus rinkos veikimą tobulinant abipusio pripažinimo principo* taikymą prekių srityje ir šalinant nepagrįstas kliūtis prekybai. Šių tikslų siekiama:

apibrėžiant nacionalinių valdžios institucijų ir įmonių teises ir pareigas, kai prekės parduodamos kitoje ES šalyje;
numatant apsaugos priemones, kai atskirais atvejais būtų atsisakyta abipusio pripažinimo;
stiprinant nacionalinių gaminių kontaktinių centrų kaip informacijos teikėjų ir ryšio tarp nacionalinių valdžios institucijų ir įmonių palaikymo centrų vaidmenį.

Šiuo reglamentu panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 764/2008.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Abipusio pripažinimo principas užtikrina patekimą į rinką tokioms prekėms, kurioms netaikomi ar yra iš dalies taikomi ES derinimo teisės aktai.

Šis reglamentas taikomas:

visų rūšių prekėms, kurios teisėtai parduodamos kitoje ES šalyje, įskaitant žemės ūkio ir žuvininkystės produktus, neatsižvelgiant į jų gamybos ir perdirbimo būdą;
nacionaliniams administraciniams sprendimams, kuriais ribojamas tokių prekių patekimas į tos šalies rinką arba neleidžiama tokioms prekėms patekti į tos šalies rinką.

Kai importuojančios šalies kompetentinga institucija ketina įvertinti prekes, įmonės gali naudoti savanorišką abipusio pripažinimo deklaraciją, kad įrodytų, jog prekės teisėtai parduodamos kitoje ES šalyje.

Nacionalinės valdžios institucijos, vertinančios importuojamas prekes pagal abipusio pripažinimo principą, privalo:

nedelsdamos susisiekti su atitinkama įmone, paaiškindamos planuojamą vertinimą;
leisti prekes platinti ir parduoti, kol atliekamas vertinimas (išskyrus atvejus, kai jų šalyje taikoma išankstinio leidimo prekėms išdavimo procedūra arba jei jos laikinai sustabdo patekimą į rinką);
priimti abipusio pripažinimo deklaraciją kartu su patvirtinančiais įrodymais, būtinais siekiant patvirtinti, kad joje esančios informacijos pakanka įrodyti, kad prekės teisėtai parduodamos kitoje ES šalyje. Jei deklaracija nepateikiama, kompetentinga institucija gali paprašyti atitinkamos įmonės pateikti dokumentus ir informaciją apie atitinkamų prekių ar prekių rūšies savybes ir teisėtą prekių pardavimą kitoje ES šalyje;
tinkamai atsižvelgti į atitikties vertinimo įstaigos išduotų bandymų ataskaitų ar pažymėjimų, kuriuos vertinimo metu pateikė įmonė, turinį;
nedelsdamos pranešti įmonei ir per 20 dienų Europos Komisijai bei ES šalims, jei nusprendžiama uždrausti ar apriboti prekių patekimą į rinką;
priimdamos neigiamą administracinį sprendimą, pakankamai išsamiai ir argumentuotai išdėstyti, kodėl ribojamas patekimas į rinką arba neleidžiama patekti į rinką, įskaitant šią informaciją:
- nacionalinė techninė taisyklė, kuria grindžiamas sprendimas,
- teisėti viešojo intereso pagrindai, kuriais pateisinamas nacionalinės techninės taisyklės taikymas,
- apsvarstyti moksliniai ar techniniai įrodymai,
- atitinkamos įmonės pateiktų argumentų santrauka,
- įrodymai, kad sprendimas yra proporcingas,
- įvairios teisių gynimo priemonės, kuriomis įmonė gali pasinaudoti, ir toms priemonėms taikomi terminai, įskaitant galimybę nemokamai naudotis SOLVIT (dėl ko Komisija gali pateikti savo nuomonę).

Kol nacionalinė valdžios institucija atlieka importuotų prekių vertinimą, ji gali laikinai sustabdyti tų prekių pardavimą ar platinimą, apie tai nedelsdama informuodama įmonę, Komisiją ir ES šalis, jei:

įprastinėmis ar pagrįstai numatomomis naudojimo sąlygomis prekės kelia rimtą pavojų asmenų saugai ar sveikatai arba aplinkai, įskaitant pavojų, kai poveikis pasireiškia vėliau, dėl kurio reikalingas skubus kompetentingos institucijos įsikišimas, arba
prekių ar tos rūšies prekių tiekimas tos ES šalies rinkai apskritai draudžiamas toje ES šalyje dėl visuomenės dorovės ar visuomenės saugumo priežasčių.

Jei pagal SOLVIT procedūrą SOLVIT centrai negali rasti tinkamo sprendimo konkrečiu atveju, Komisija gali padėti jį išspręsti bet kurio iš SOLVIT centrų prašymu, pateikdama nuomonę. Tam Komisija:

turi įvertinti, ar nacionalinės valdžios institucijos sprendimas atitinka abipusio pripažinimo principą ir šio reglamento reikalavimus;
jei reikalinga papildoma informacija ar dokumentai, paprašo atitinkamo SOLVIT centro susisiekti su atitinkama įmone ar kompetentinga institucija, kad būtų pateikta tokia papildoma informacija ar dokumentai;
turi pateikti nuomonę per 45 dienas;
pateikia savo nuomonę įmonei ir nacionalinei valdžios institucijai per atitinkamą SOLVIT centrą. Apie tą nuomonę Komisija praneša visoms ES šalims;
kai tikslinga, nuomonėje nurodo visus susirūpinimą keliančius klausimus, kurie turėtų būti išspręsti nagrinėjant atvejį SOLVIT, arba pateikia rekomendacijas, siekdama padėti išspręsti atvejį.

ES šalys savo teritorijoje turi paskirti ir palaikyti gaminių kontaktinius centrus bei užtikrinti, kad jie turėtų pakankamus įgaliojimus ir tinkamus išteklius. Gaminių kontaktiniai centrai turi:

internete teikti šią informaciją:
- informaciją apie abipusio pripažinimo principą ir šio reglamento taikymą jų šalyje,
- atitinkamų nacionalinių valdžios institucijų kontaktinius duomenis, įskaitant institucijų, atsakingų už jų šalyje taikomų nacionalinių techninių taisyklių įgyvendinimo priežiūrą, duomenis,
- teisių gynimo priemones ir procedūras, kuriomis galima pasinaudoti jų šalyje kilus ginčui, įskaitant reglamente išdėstytą SOLVIT procedūrą;
per 15 dienų nemokamai atsakyti į įmonių ar nacionalinių valdžios institucijų prašymus suteikti papildomos informacijos;
prireikus padėti užmegzti ryšį tarp nacionalinių valdžios institucijų dėl reglamento vertinimo procedūros.

Siekdama paremti reglamentą, ES gali finansuoti šią veiklą:

informuotumo didinimo kampanijas;
švietimą ir mokymą;
gaminių kontaktinių centrų ir kompetentingų institucijų bendradarbiavimą bei techninę ir logistinę paramą šiam bendradarbiavimui;
duomenų, susijusių su abipusio pripažinimo principo veikimu ir jo poveikiu ES prekių bendrajai rinkai, rinkimą;
pareigūnų ir geriausios praktikos mainus.

Komisija turi ne vėliau kaip 2025 m. balandžio 20 d., o vėliau – kas ketverius metus atlikti šio reglamento vertinimą ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

Įgyvendinimo aktas

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/1668 nustatomi išsamūs duomenys, reikalingi pritaikant rinkos priežiūros informacinę ryšių sistemą (ICSMS) abipusio pripažinimo tikslais.

Įgyvendinimo reglamentu nustatomas ICSMS naudojimas šiais tikslais:

pranešti apie administracinius sprendimus (5 straipsnis);
pranešti apie laikiną sustabdymą (6 straipsnis);
pranešti apie Komisijos nuomonę visoms ES šalims (8 straipsnis);
keistis informacija tarp įvairių ES šalių kompetentingų institucijų, atsakingų už įmonių pateiktų duomenų ir dokumentų tikrinimą, kai atliekamas vertinimas (10 straipsnis).

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS REGLAMENTAS?

Reglamentas taikomas nuo 2020 m. balandžio 19 d.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

Prekių abipusis pripažinimas (Europos Komisija).

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

Abipusio pripažinimo principas – ES teisės principas, pagal kurį ES šalys negali uždrausti savo teritorijoje parduoti prekių, kuriomis teisėtai prekiaujama kitoje ES šalyje. Vienintelė išimtis yra ta, kai ES šalys turi teisėtų viešojo intereso pagrindų riboti patekimą į rinką ar neleisti patekti į rinką, tačiau toks apribojimas turi būti pagrįstas ir proporcingas.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/515 dėl kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamų prekių abipusio pripažinimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 764/2008 (OL L 91, 2019 3 29, p. 1–18)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (OL L 169, 2019 6 25, p. 1–44)

2018 m. spalio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL L 295, 2018 11 21, p. 1–38)

2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL L 95, 2017 4 7, p. 1–142)

Vėlesni Reglamento (ES) 2017/625 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį dokumentą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1–15)

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549–607)

Žr. konsoliduotą versiją.

2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30–47)

2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1–24)

Žr. konsoliduotą versiją.

2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (OL L 11, 2002 1 15, p. 4–17)

Žr. konsoliduotą versiją.

paskutinis atnaujinimas 27.11.2020

Top

All