1.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/18

(1)

2011 m. vasario 2 d. raštu (2) įmonė Og fjarskipti ehf. (toliau – Vodafone arba skundo pateikėjas) Institucijai pateikė skundą dėl įtariamos neteisėtos valstybės pagalbos, suteiktos įmonei Síminn plačiajuosčio ryšio tinklams įdiegti Islandijos kaimo vietovėse.

(2)

Gavusi visą reikiamą informaciją iš Islandijos valdžios institucijų ir svarbią informaciją iš skundo pateikėjo ir suinteresuotųjų šalių (3), 2013 m. liepos 10 d. Sprendimu Nr. 302/13/COL Institucija nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą dėl galimos valstybės pagalbos, suteiktos įmonei Síminn plačiajuosčio ryšio įdiegimo paslaugoms teikti Islandijos kaimo vietovėse (toliau – Sprendimas Nr. 302/13/COL arba sprendimas pradėti procedūrą).

(3)

2013 m. spalio 15 d. raštu (4) Islandijos valdžios institucijos pateikė pastabų dėl Institucijos sprendimo pradėti procedūrą. 2013 m. liepos 18 d. raštu (5) Institucija taip pat gavo suinteresuotosios šalies (Hringiðan ehf.) pastabas.

(4)

2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimas Nr. 302/13/COL buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir jo EEE priede. Suinteresuotosioms šalims duotas mėnuo pastaboms dėl Institucijos sprendimo pradėti procedūrą pateikti.

(5)

2013 m. gruodžio 18 d. raštu (6) Institucija gavo suinteresuotosios šalies Nova ehf. pastabas ir dokumentus. 2013 m. gruodžio 20 d. raštu (7) Institucija gavo Síminn pastabas ir papildomus dokumentus. Síminn taip pat pateikė 2013 m. rugsėjo 24 d. ekspertų ataskaitą, kurią ji buvo užsakiusi parengti įmonei Analysis Mason, teikiančiai profesionalias konsultacijas telekomunikacijų ir žiniasklaidos srityje (toliau – AM ataskaita) (8). 2013 m. gruodžio 23 d. raštu (9) Institucija gavo skundo pateikėjo pastabas ir papildomus dokumentus.

(6)

2014 m. sausio 8 d. Institucija gautas pastabas pagal 3 protokolo II dalies 6 straipsnio 2 dalį perdavė Islandijos valdžios institucijoms ir paprašė jų pateikti savo komentarus (10). 2014 m. vasario 28 d. raštu (11) Islandijos valdžios institucijos pateikė savo pastabas ir komentarus.

(7)

Įvertinusi pateiktą informaciją, ataskaitas ir pastabas, 2014 m. rugsėjo 2 d. raštu (12) Institucija paprašė Islandijos valdžios institucijų pateikti papildomą informaciją ir paaiškinimus. Islandijos valdžios institucijos atsakė 2014 m. spalio 17 d. raštu (13), jame Institucijai pateikdamos prašytą informaciją.

(8)

Galiausiai 2014 m. lapkričio 20 d. Institucija Síminn prašymu dalyvavo Briuselyje surengtame susitikime su Síminn technikos ekspertais ir išorės teisininkais.

(9)

Įstatymu Nr. 132/2005 buvo įsteigtas Telekomunikacijų fondas (toliau – Fondas), kurio įstatuose nurodyta, kad Fondo funkcija – skatinti Islandijos telekomunikacijų sektoriaus plėtrą, kaip nurodyta oficialioje Islandijos Parlamento – Altingo – patvirtintoje Telekomunikacijų strategijoje (toliau – Strategija) (14). Šio įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, jog Fondas steigiamas tam, kad prižiūrėtų lėšų skyrimą projektams, susijusiems su elektroninių ryšių infrastruktūros įdiegimu, taip didindamas visuomenės saugumą ir konkurencingumą elektroninių ryšių srityje, taip pat kitiems Strategijoje numatytiems projektams, kurie veikiausiai nebūtų įgyvendinami rinkos sąlygomis.

(10)

Fondas finansuojamas iš Islandijos valstybės iždo įnašų. Fondą valdo Vidaus reikalų ministerija, ji penkerių metų kadencijai skiria Fondo valdybos narius.

(11)

Fondas vykdė veiklą siekdamas Strategijoje nustatytų keturių pagrindinių tikslų, iš jų plačiajuosčio ryšio įdiegimo paslaugų teikimas buvo paskutinis įgyvendintinas tikslas. Islandijos valdžios institucijų teigimu, įgyvendinant visus projektus buvo rengiamos atviro konkurso procedūros.

(12)

2007 m. pradžioje Fondas pasamdė Ūkininkų asociacijos filialą, kad šis patikrintų kaimo vietovių – ypač rečiausiai gyvenamų – surašymo duomenis (15). Atlikus šį darbą parengta išsami einamoji pastatų, kurie galėtų būti įtraukti į plačiajuosčio ryšio įdiegimo paslaugų teikimo Islandijos kaimo vietovėse projektą, apžvalga (išsamesnis aprašymas pateiktas 16 punkte).

(13)

2007 m. vasario mėn. Fondas, pradėdamas kartografuoti dabartinę ir būsimą plačiajuosčio ryšio aprėptį, paprašė, kad plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėjai (16) pateiktų informaciją apie dabartines rinkos zonas. Šios užduoties tikslas buvo išsiaiškinti rinkos nepakankamumo atvejus, atokius Islandijos regionus suskirstant į vadinamąsias pilkąsias, juodąsias ir baltąsias sritis (17). Viešame skelbime, kuris buvo įdėtas į laikraštį Morgunblaðið, paprašyta pateikti informaciją apie visas dabartines plačiajuosčio ryšio paslaugų zonas (t. y. zonas, kuriose už priimtiną fiksuotą mėnesinį mokestį buvo galima nuolat naudotis ne lėtesniu kaip 512 kb/s (ne telefoniniu) interneto ryšiu, taip pat apie numatytas zonas (kuriose paslaugos dar neteikiamos), kuriose interneto ryšiu bus galima naudotis dar iki 2008 m. birželio mėn.

(14)

Fondas iš kelių plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėjų ir fizinių asmenų įvairiais būdais gavo informacijos apie rinkos zonas (18). Žinant aprėpties zonas, kitas veiksmas buvo įvesti visų gyvenamųjų pastatų, kurie yra ne žinomose ADSL aprėpties zonose, GPS koordinates. Taip parengtas daugiasluoksnis gyvenamųjų pastatų, esančių ne dabartinėse arba numatytose (bendrose) plačiajuosčio ryšio aprėpties zonose, žemėlapis buvo nusiųstas bendradarbiaujantiems plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėjams, kad šie peržiūrėtų juos nuodugniau. Tada, remiantis paslaugų teikėjų atliktais žemėlapio palyginimais su savo klientų duomenų bazėmis, padaryta reikšmingų žemėlapio pakeitimų. Baigęs šį darbą, Fondas visoms 78-ioms Islandijos savivaldybėms nusiuntė pastatų, esančių zonose, kuriose paslaugos neteikiamos, sąrašą ir atnaujinto atitinkamos savivaldybės plačiajuosčio ryšio aprėpties žemėlapio kopiją. Tada kiekviena savivaldybė peržiūrėjo, ar žemėlapio baltosiose srityse netrūksta pastatų arba ar jose nėra pastatų, kurie neatitinka projekto sąlygų. Kad pastatas galėtų dalyvauti projekte, jis ištisus metus turėjo būti bent vieno asmens oficiali nuolatinė gyvenamoji ir (arba) darbo vieta.

(15)

Fondui atlikus kartografavimą ir aprėpties analizę, parengtas tikslus į projektą įtrauktinų pastatų sąrašas. Iš pradžių į projektą ketinta įtraukti 1 118 baltosiose srityse esančių pastatų su konkrečiomis GPS koordinatėmis.

(16)

2008 m. vasario mėn. Valstybės prekybos centras (toliau – VPC), Ríkiskaup, Fondo vardu paskelbė kvietimą teikti pasiūlymus dėl projekto „Háhraðanettengingar til allra landsmanna“. Projekto esmė buvo plačiajuosčio ryšio įdiegimo paslaugų teikimas kaimo vietovėse, kuriose Islandijos valdžios institucijos nustatė rinkos nepakankamumą remdamosi tuo, kad rinkos sąlygomis privatūs operatoriai tose vietovėse veikiausiai nediegtų paslaugų. Į projektą įtraukta 1 118 baltosiose srityse esančių pastatų, kuriuos Fondas nustatė atlikęs tyrimą (19).

(17)

Paskelbęs konkursą, VPC pradėjo keletą diskusijų su suinteresuotaisiais konkurso dalyviais ir galiausiai nusprendė pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą iki 2008 m. rugsėjo 4 d. VPC gavo penkis pasiūlymus su skirtingomis kainomis ir skirtingais techniniais sprendimais. Síminn pateikė du konkursinius pasiūlymus: mažiausios kainos – 379 mln. Islandijos kronų (ISK) – pasiūlymą ir didžiausios kainos – 5 mlrd. ISK – pasiūlymą (pagal jį buvo siūloma didžiausia vidutinė parsisiuntimo sparta).

(18)

Remiantis konkurso aprašymu, sutarties sudarymo kriterijai buvo tokie, kad būtų galima nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Taikyti keturi vertinimo kriterijai: i) bendra kaina (50 %), ii) įdiegimo greitis (15 %), iii) parsisiuntimo sparta (25 %) ir iv) 2G GSM ryšio paslaugos teikimas (neprivaloma) (10 %) (20). Iki 2008 m. rugsėjo 4 d. VPC gavo penkis tinkamus pasiūlymus (ir vieną netinkamą – įmonės Hringiðan ehf., kuri nepateikė tinkamos banko garantijos). Gauti tokie tinkami pasiūlymai (21):

(19)

Kadangi pagal pirmiau minėtus kriterijus daugiausia balų (95) surinko pirmasis Síminn pasiūlymas, VPC pradėjo derybas su Síminn  (22). Be to, VPC paprašė Síminn dalyvauti keliuose aiškinamuosiuose susitikimuose; šie susitikimai yra įprasta procedūra, taikoma atplėšus vokus su pasiūlymais.

(20)

2008 m. gruodžio mėn. pradžioje Islandijos pašto ir telekomunikacijų administracija, Póst- og fjarskiptastofnun (toliau – PTA), gavo paslaugos teikėjo Wireless Broadband Systems (toliau – WBS) prašymą panaikinti jo, kaip ryšio paslaugų teikėjo, registraciją Islandijoje. Anksčiau WBS dalyvavo Fondo kartografavimo darbe ir aprėpties analizėje ir informavo VPC apie savo aprėpties planus laikotarpiu iki VPC paskelbto kvietimo teikti pasiūlymus. WBS pasitraukus iš rinkos ir vėliau pašalinus jos aprėpties planus, gerokai pasikeitė pastatų, kuriems nebuvo teikiamos plačiajuosčio ryšio paslaugos arba kuriems artimiausioje ateityje rinkos sąlygomis jos nebūtų teikiamos, sąrašas. Iš bendro visos aprėpties žemėlapio pašalinus paslaugos teikėjo numatytos aprėpties zonas, visoje šalyje atsirado dar 670 baltosioms sritims priskirtų pastatų. Fondas nusprendė šiems pastatams taikyti naująją telekomunikacijų politiką.

(21)

Fondas paprašė, kad VPC pateiktų informaciją, ar pagal vykdomą konkurso procedūrą įmanoma padidinti projekto apimtį. Islandijos valdžios institucijų teigimu, 2009 m. sausio 7 d. VPC pateikė atsakymą, kuriame pareiškė nuomonę, kad vykdant šį konkursą būtų galima šiek tiek išplėsti projekto apimtį ir kad tai būtų suderinama su viešųjų pirkimų reglamentavimo sistema.

(22)

Norėdamas nustatyti, ar esami arba nauji paslaugų teikėjai neketino išplėsti savo paslaugų zonų įtraukdami kuriuos nors iš minėtų papildomų 670 baltosiose srityse esančių pastatų, Fondas paprašė, kad VPC dar kartą pasiteirautų dėl planų siūlyti paslaugas šiems 670 pastatų. 2009 m. sausio 23 d. VPC į laikraštį Morgunblaðið įdėjo skelbimą, kuriame pranešė norinti iš rinkos dalyvių gauti informaciją apie plačiajuosčio ryšio paslaugų diegimo papildomose vietovėse, kurios pirmiau nebuvo įtrauktos skelbiant konkursą, planus (23). Islandijos valdžios institucijų teigimu, toks prašymas pateikti informaciją atitiko metodiką, kurią VPC anksčiau taikė pirmąkart prašydamas informacijos apie paslaugų zonas. Skelbime pateiktas prašymas pateikti informaciją buvo skirtas ne tik tiems paslaugų teikėjams, kurie anksčiau pateikė savo konkursinius pasiūlymus, bet visiems paslaugų teikėjams.

(23)

VPC negavo jokių papildomų arba naujų planų teikti paslaugas nurodytiems 670 pastatų. Tada VPC priėmė sprendimą, kad šie papildomi pastatai priskirtini projekto apimčiai. Todėl jis siekė, kad sutartinis susitarimas, dėl kurio buvo deramasi su Síminn, būtų pakeistas įtraukiant papildomus pastatus.

(24)

2009 m. vasario 25 d. Fondas (pirkėjas) ir Síminn (pardavėjas) sudarė susitarimą dėl plačiajuosčio ryšio įdiegimo paslaugų teikimo Islandijos kaimo vietovėse (toliau – Susitarimas). Pagal Susitarimą pardavėjas turėjo įdiegti spartųjį tinklą ir plačiajuosčio ryšio paslaugas vietovėse, kuriose anksčiau nebuvo galimybės naudotis tokiomis paslaugomis. Į tinklą ir paslaugų teikimo sritį taip pat turėjo būti įtraukti visi būstai, kuriuose buvo užregistruotas bent vienas ištisus metus juose gyvenantis asmuo, ir ištisus metus veiklą vykdančios įmonės. Susitarimas buvo taikomas iš viso 1 788 pastatams, t. y. 1 118 pastatų, kurie iš pradžių buvo įtraukti į konkurso dokumentus, ir dar 670 pastatų, kurie buvo papildomai įtraukti per derybas. Susitarime numatyta, kad baigęs įdiegimo darbus pardavėjas bus tinklo savininkas.

(25)

Pagal Susitarimo 4 straipsnį sutarties laikotarpis yra laikotarpis nuo pasirašymo dienos iki 2014 m. kovo 1 d. Šalių abipusiu susitarimu, šis laikotarpis galėjo būti pratęstas, bet ne ilgesniu kaip dvejų metų laikotarpiu. Tačiau pagal Susitarimo 10 straipsnį tinklo įrengimo laikotarpis oficialiai prasidėjo 2009 m. kovo 1 d. ir truko iki 2011 m. kovo 1 d. Dėl projekto apimties išplėtimo Fondas sutiko su ilgesniu (18 mėn.) įdiegimo laikotarpiu. Tam Fondas pritarė su sąlyga, kad įdiegimas 1 118-oje pastatų būtų baigtas per pirmuosius 12 mėnesių, kaip buvo nurodyta Síminn konkursiniame pasiūlyme.

(26)

Už tinklo ir įdiegimo paslaugų teikimą pirkėjas iš viso turėjo sumokėti 606 128 801 ISK. Dėl kainos, susijusios su projekto apimties išplėtimu papildomai įtraukus 670 pastatų, susitarta Síminn iš pradžių pasiūlytą vidutinę vieneto kainą padauginus iš naujų pastatų skaičiaus. Todėl išmoka įmonei Síminn padidėjo nuo 379 mln. iki 606 mln. ISK. 70 % visos sumos pirkėjas pardavėjui turėjo sumokėti iš karto po Susitarimo pasirašymo, dar 20 % – pradėjus veikti tinklui, o likusius 10 % – pasibaigus bandomajam trijų mėnesių laikotarpiui (24).

(27)

Išmokos buvo indeksuotos pagal užsienio valiutos keitimo kursą, o ne taikant bendrą vartotojų kainų indeksą, kaip buvo iš pradžių numatyta. Islandijos valdžios institucijų teigimu, toks indeksavimo būdas pasirinktas atsižvelgiant į neįprastas ekonomines sąlygas ir neapibrėžtumą, susijusį su finansų krize (25). Naudota užsienio valiuta buvo Danijos krona (DKK), taikytas 2008 m. rugsėjo 3 d. kursas (1 DKK = 16,513 ISK).

(28)

Pagal konkurso aprašymo 2 straipsnio 1 dalį, technologiniu požiūriu projektas buvo neutralus, nebuvo nustatyta jokių specifikacijų, susijusių su tinklo įrengimo būdu ar taikytinu technologiniu sprendimu (26).

(29)

Be sparčiojo interneto prieigos pastatuose suteikimo, konkurso dalyviai taip pat buvo skatinami teikti judriąsias balso paslaugas (2G GSM) (27). Ši paslauga turėjo atitikti PTA 2005–2010 m. telekomunikacijų plane (isl. fjarskiptaáætlun) nustatytą kriterijų rinkinį, apimantį balso paslaugų teikimą, galimybių naudotis tarptinkliniu ryšiu suteikimą ir vartotojo įrangos suteikimą palankiomis kainomis. Judriųjų 2G GSM paslaugų teikimas sudarė 10 % konkurso kriterijų svorio.

(30)

Síminn siūlomas techninis sprendimas buvo pagrįstas keturiomis skirtingomis technologijomis, t. y. ADSL (28), UMTS (29), vietinio belaidžio ryšio (Wi-Fi) (30) ir palydovinio ryšio technologijomis. Kaip paaiškėjo įrengus tinklą, 55 % pastatų buvo prijungti taikant UMTS technologiją (naudojant 3G fiksuotąjį belaidį ryšį), 41 % – taikant ADSL technologiją, 4 % – naudojant palydovinį arba vietinį belaidį (Wi-Fi) ryšį.

(31)

Pagal Susitarimo I priedo 2.2.13 punktą, tinklas turėjo būti įrengtas taip, kad juo didmeniniais pagrindais galėtų naudotis kiti interneto paslaugų teikėjai (toliau – IPT). Šie IPT turėtų turėti galimybę pagal pareikalavimą iš Síminn didmeninėmis kainomis pirkti pagrindinę paslaugą, taip pat jiems turėtų būti leidžiama pasinaudojant tinklu teikti paslaugas savo mažmeniniams klientams. Prieiga turėjo būti suteikta patogiomis priemonėmis (pvz., prisijungiant prie plačiajuosčio ryšio tolimosios kreipties serverio (toliau – PRTKS). Visiems IPT turėjo būti suteikiama tokia pat paslauga ir tokios pat galimybės prisijungti prie tinklo, kad ir koks būtų jų prisijungimo prie pardavėjo būdas.

(32)

Prieigos reikalavimai išsamiau paaiškinti Susitarimo II priede „1–22 klausimai ir atsakymai, pateikti pasiūlymų teikimo laikotarpiu, nauji vietovių sąrašai, pirkimo dokumentų paaiškinimai ir konkurso pristatymo protokolas“. Aprašytos keturios didmeninės prieigos galimybės. Jos yra tokios (31):

(33)

Pagal Susitarimo II priedą, Síminn gali savo nuožiūra siūlyti 1–4 galimybes, tačiau visais atvejais, kai pagal projektą taikoma ADSL technologija (32), privalo pasiūlyti bent 3 galimybę. Be to, aiškiai nustatyta, kad Síminn privalo vykdyti susijusius PTA sprendimus ir laikytis susijusių PTA taisyklių (33).

(34)

Tuo atveju, kai pagal projektą taikoma UMTS technologija, Síminn įpareigota naudotis tik 4 galimybe (34). Tai reiškia, kad visais atvejais, nepaisydama to, kas yra mažmenininkas, Síminn privalo suteikti vartotojo įrangą ir ją įdiegti. Be to, Síminn įpareigota valdyti klientų aptarnavimo ir įrangos techninės priežiūros paslaugas. Islandijos valdžios institucijų teigimu, pagrindinė tokio susitarimo priežastis yra ta, kad, Síminn teigimu, jai būtina turėti visiškąją prieigą prie UMTS tinklo nuo galinio iki galinio taško, įskaitant visą galutinio vartotojo įrangą, ir ją kontroliuoti siekiant užtikrinti, kad kokybė ir paslaugų lygis atitiktų konkurso dokumentus. Tačiau Fondas leido, kad atvira prieiga nebūtų suteikta palydovinio ir vietinio belaidžio (Wi-Fi) ryšio atveju, nes suteikti tokią prieigą būtų labai sudėtinga ir nepraktiška (35).

(35)

Susitarimo 10 priede nustatyti Síminn ir IPT perpardavėjų standartiniai perpardavimo susitarimai (isl. endursölusamningar) dėl UMTS technologija grindžiamų sparčiojo ryšio paslaugų ir ADSL paslaugų perpardavimo. Kai pasirenkama 4 galimybė, tokiais standartiniais susitarimais nustatomos ir standartinės mažiausios nuolaidos atsižvelgiant į spartą, kaip nurodyta toliau (36):

(36)

Suteikiant 4 galimybe pagrįstą prieigą, ADSL atveju taikomos tokios mažiausios nuolaidos:

Suteikiant 1–3 galimybėmis pagrįstą ADSL didmeninę prieigą, IPT perpardavėjas arba mažmenininkas gautų ne mažesnę kaip 35 % nuolaidą nuo Síminn mažmeninės kainos. Islandijos valdžios institucijų teigimu, tokia nuolaida nustatyta pagal 2008 m. balandžio 18 d. PTA sprendimą Nr. 8/2008 (37).

(37)

Pagal Fondo 2009 m. rugpjūčio 14 d. raštą (38) dėl prieigos galimybių išdėstymo Susitarime, perpardavimo prieiga suteikiama tik UMTS ryšio atveju. Užtikrinant tokį ryšį, daugiau infrastruktūra grindžiamos didmeninės prieigos galimybės nėra naudingos. Todėl, Fondo teigimu, pirmiau nurodytos nuolaidos taikomos tik tuo atveju, kai kitas IPT nori perparduoti prieigą prie Síminn tinklo.

(38)

Priemonė išsamiau aprašyta Institucijos sprendime Nr. 302/13/COL (39).

(39)

Sprendime Nr. 302/13/COL Institucija preliminariai įvertino, ar Telekomunikacijų fondo ir Síminn susitarimas dėl plačiajuosčio ryšio tinklų įdiegimo Islandijos kaimo vietovėse galėjo būti valstybės pagalba ir, jeigu taip, ar ta valstybės pagalba gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu.

(40)

Islandijos valdžios institucijų teigimu, ši priemonė nebuvo valstybės pagalba, nes nebuvo įvykdytos EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos. Be to, Islandijos valdžios institucijos laikėsi nuomonės, kad toks įnašas gali būti laikomas viešųjų paslaugų finansavimu ir kad buvo įvykdyti sprendime Altmark nustatyti kriterijai. Institucijai nusprendus, kad svarstoma priemonė yra valstybės pagalba, Islandijos valdžios institucijų teigimu, tokia pagalba galėtų būti laikoma suderinama su EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu, atsižvelgiant į priemonės tikslus, įskaitant viešojo plačiajuosčio ryšio prieigos gerinimą remiamose vietovėse.

(41)

Tačiau, preliminaria Institucijos nuomone, Fondo ir Síminn susitarimas yra susijęs su valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje. Sprendime Nr. 302/13/COL nurodyti tokie aspektai:

(42)

Institucija atkreipė dėmesį, kad panašu, jog teikiant paramą plačiajuosčio ryšio tinklui įdiegti Islandijos nepakankamai aptarnaujamose kaimo vietovėse buvo siekiama aiškiai apibrėžtų bendros svarbos tikslų, parama buvo tinkama priemonė šiems tikslams pasiekti ir suteikė investavimo paskatą pasirinktam tiekėjui. Tačiau dėl Susitarimo pasikeitimų apimties Institucija padarė preliminarią išvadą, kad viešųjų pirkimų procedūra nebūtinai buvo vykdoma atviro ir nediskriminacinio konkurso būdu, kaip apibrėžta Institucijos 2013 m. valstybės pagalbos taisyklių taikymo plačiajuosčio ryšio tinklų sparčiam diegimui gairėse (toliau – Plačiajuosčio ryšio diegimo gairės) (40). Institucija taip pat suabejojo, ar Síminn buvo įpareigota suteikti pakankamą didmeninę prieigą prie UMTS ir ADSL technologijomis pagrįstų tinklo dalių. Nepakankamas didmeninės prieigos suteikimo įpareigojimas suteiktų Síminn ekonominį ir konkurencinį pranašumą. Vadinasi, panašu, kad, remiantis pusiausvyros tyrimo rezultatais, priemonė neatitinka proporcingumo ir konkurencijos iškreipimo apribojimo principų.

(43)

Todėl, remdamasi išankstiniu vertinimu, Institucija abejoja, ar plačiajuosčio ryšio įdiegimo Islandijos kaimo vietovėse paslaugų finansavimas galėtų būti laikomas suderinamu su EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu.

(44)

Kaip buvo minėta, 2013 m. spalio 15 d. raštu Islandijos valdžios institucijos pateikė pastabų dėl Institucijos sprendimo pradėti procedūrą (41). Islandijos valdžios institucijos nemano, kad pagal Susitarimo sąlygas įmonei Síminn išmokėtos sumos yra valstybės pagalba, nes, jų nuomone, šios išmokos neatitinka EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalies sąlygų, kadangi valdžios institucijų veiksmai atitiko rinkos ekonomikos investuotojo principą (REIP). Be to, Islandijos valdžios institucijos laikosi nuomonės, kad šios išmokos gali būti laikomos viešųjų paslaugų finansavimu, kad buvo įvykdyti visi keturi sprendime Altmark nustatyti kriterijai ir kad dėl to priemonė nėra valstybės pagalba.

(45)

Islandijos valdžios institucijos tvirtina, kad sudarius svarstomą Susitarimą įmonei Síminn nebuvo suteikta jokio ekonominio pranašumo, kuris būtų neatitikęs rinkos sąlygų. Islandijos valdžios institucijų teigimu, tai, kad pagal viešųjų pirkimų sistemą buvo surengtas viešas konkursas, buvo laikoma pakankamu pagrindu manyti, kad pagal procedūrą atrinktam ekonominės veiklos vykdytojui nebuvo suteikta valstybės pagalba, nes buvo užtikrinta rinkos kaina (42). Taigi, Islandijos valdžios institucijų nuomone, atsižvelgiant į sąžiningos rinkos kainos nustatymą galima daryti prielaidą, kad valstybės pagalba įmonei Síminn nebuvo suteikta (43).

(46)

Dėl Susitarimo su Síminn pakeitimų, susijusių su diegimo teritorijos išplėtimu, Islandijos valdžios institucijos teigia, kad, Europos Komisijos nuomone, tokios sutarties pakeitimai nėra valstybės pagalba, jeigu paslaugų teikėjui nustatomos bendros sąlygos nėra palankesnės už pradinėje sutartyje nustatytas sąlygas. Be to, net jei būtų nuspręsta, kad dėl pakeitimų sąlygos tapo palankesnės, valstybės pagalba nėra teikiama, jei perkantysis subjektas elgiasi taip, kaip elgtųsi privatus rangovas siekdamas savo komercinių interesų. Islandijos valdžios institucijų teigimu, bet koks asmuo, norintis dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje, galėjo pateikti savo pasiūlymą, nes, kaip buvo skelbta, pasiūlymus galėjo teikti visos suinteresuotosios šalys. Tai, kad Síminn, pateikusi mažiausios kainos ir ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, galiausiai buvo pasirinkta kaip projekto vykdytoja, savaime nereiškia tam tikros įmonės palaikymo.

(47)

Be to, Islandijos valdžios institucijos pabrėžia, kad plačiajuosčio ryšio paslauga iš esmės yra visuotinės ekonominės svarbos paslauga (toliau – VESP) (44). Islandijos valdžios institucijos atkreipia dėmesį, kad jos susisiekė su privačiais operatoriais ir įdėjo skelbimą norėdamos nustatyti, ar kuris nors rinkos investuotojas nori investuoti į infrastruktūrą. Kadangi niekas nepareiškė noro teikti paslaugą, Islandijos valdžios institucijos padarė išvadą, kad šioms vietovėms iš tikrųjų būdingas rinkos nepakankamumas ir kad be Fondo pagalbos jose nebus suteikta galimybė naudotis sparčiojo interneto ryšiu. Islandijos valdžios institucijų teigimu, tinkamos plačiajuosčio ryšio aprėpties užtikrinimas šiose Islandijos kaimo vietovėse, kuriose veiklos nevykdė ir investuoti nenorėjo nė vienas operatorius, turėtų būti laikomas VESP, nes plačiajuosčio ryšio įdiegimas susijusiuose pastatuose buvo labai svarbus ir atitinkamoms vietovėms, ir visai visuomenei.

(48)

Islandijos valdžios institucijų teigimu, šios paslaugos pobūdis ir apimtis buvo aiškiai apibrėžti rengiant konkursą ir vėliau sudarytame Susitarime su Síminn (t. y. įdiegti infrastruktūrą, kuri suteiktų galimybę tam tikruose pastatuose naudotis sparčiojo interneto ryšiu). Islandijos valdžios institucijos tvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju įmonei Síminn, pasirašiusiai Susitarimą, oficialiai pavesta įvykdyti šį įpareigojimą.

(49)

Islandijos valdžios institucijos atkreipia dėmesį, kad pirmiau minėtame Susitarime nustatyti kompensavimo parametrai buvo pagrįsti konkurso dokumentais. Susitarime aiškiai nustatyta kompensacija, kurią Síminn gaus už skaidrų paslaugos teikimą. Susitarimu nustatyta kompensacija nebuvo pakeista, taip pat nenumatyta galimybių daryti įmonei Síminn palankių pakeitimų.

(50)

Be to, Islandijos valdžios institucijos pabrėžia, kad faktinis įnašas yra gerokai mažesnis už Fondo ir jo konsultantų apskaičiuotas išlaidas, o mokėjimai neviršija projektui įgyvendinti būtinos sumos. Tai, kad faktinės projekto išlaidos buvo gerokai mažesnės už apskaičiuotas panašaus tinklo įrengimo išlaidas, rodo, jog Islandijos valdžios institucijos ėmėsi priemonių, kad išvengtų kompensacijos permokų.

(51)

Islandijos valdžios institucijų teigimu, derybos, kurios vyko pasirinkus Síminn, buvo tiesiogiai pagrįstos konkurso procedūra ir iš esmės buvo tos procedūros išplėtimas. Išmokos įmonei Síminn mokamos pagal iš anksto nustatytą tvarkaraštį, susietą su projekto įgyvendinimo pažanga, taip išvengiant kompensacijos permokų. Pagal Susitarimo 19 straipsnį Síminn pateikė 2009 m. vasario 17 d.New Kaupþing banko išduotą banko garantiją, kaip lėšų susigrąžinimo mechanizmą, padedantį išvengti kompensacijos permokos (45). Be to, Susitarime nustatyta griežta, projekto įgyvendinimo pažanga pagrįsta išmokų mokėjimo tvarka, pagal kurią išmokos negali viršyti faktinės sistemos įrengimo ir klientų pritraukimo pažangos, kaip nustatyta Susitarimo 16 straipsnyje. Maža to, Susitarimo 11 straipsnyje nustatyta nuobaudų skyrimo sąlyga, pagal kurią Síminn turėtų sumokėti kompensaciją už vėlavimą, o Susitarimo 13 straipsnyje yra nuostata dėl įsipareigojimų neįvykdymo.

(52)

Galiausiai Islandijos valdžios institucijos tvirtina, kad net jei Institucija padarytų išvadą, jog projekto apimties išplėtimas ir kompensacijos padidinimas ne visiškai atitiko viešųjų pirkimų sistemą, atviro konkurso procedūra ir nepriklausomų konsultantų atliktais vertinimais pagrįsti skaičiavimai turėtų būti laikomi tinkamais lyginamaisiais kompensacijos dydžiais. Kartu jie turėtų bent jau patikimai parodyti išlaidas, kurias tipinė tinkamai valdoma įmonė patirtų atitinkamoje rinkoje. Kadangi kompensacija įmonei Síminn buvo mažesnė už lyginamąjį dydį, turėtų būti laikoma, kad paskutinis sprendime Altmark nustatytas kriterijus buvo įvykdytas. Be to, Islandijos valdžios institucijos norėtų dar kartą atkreipti dėmesį, kad net ir iš dalies pakeistas įmonės Síminn pasiūlymas tebėra ekonomiškai naudingiausias.

(53)

Islandijos valdžios institucijų teigimu, viešųjų pirkimų procedūra atitiko EEE valstybės pagalbos taisykles, ja visiems rinkoje veiklą vykdantiems ekonominės veiklos vykdytojams buvo sudarytos tokios pat sąlygos. Be to, Islandijos valdžios institucijos atkreipia dėmesį, kad projekto pakeitimais, kurie buvo padaryti per derybas su Síminn, nebuvo pažeisti pagrindiniai – lygybės ir skaidrumo – principai, ypač atsižvelgiant į numatytą projekto apimties lankstumą.

(54)

Iš bendro aprėpties žemėlapio pašalinus numatytas WBS aprėpties zonas, atsirado dar 670 baltosioms sritims priskirtų pastatų. Fondui paprašius, kad VPC dar kartą pasiteirautų dėl ketinimų teikti paslaugas šiems 670 pastatų, tai buvo padaryta įdėjus skelbimą, o ne tiesiogiai susisiekus su keliais tokių paslaugų teikėjais, kurie anksčiau pateikė savo konkursinius pasiūlymus. Toks būdas buvo taikomas ir pirmą kartą prašant pateikti informaciją apie paslaugų zonas. Islandijos valdžios institucijos pabrėžia, kad dvišalis bendravimas su anksčiau pasiūlymus pateikusiais subjektais laikytas netinkamu.

(55)

Islandijos valdžios institucijos tvirtina, kad Susitarimo taikymo srities ir jame nustatytos kompensacijos pakeitimai buvo būtini norint įtraukti dar 670 baltosioms sritims priskirtų pastatų ir nustatyti atitinkamą kompensaciją. Už papildomus pastatus nustatyta kaina buvo pagrįsta vidutine vieneto kaina, nurodyta pradiniame Síminn konkursiniame pasiūlyme, kuris, surengus atvirą procedūrą, buvo atrinktas kaip ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas. Taigi, kompensacija už papildomus pastatus taip pat turėtų būti laikoma pradinio pasiūlymo išplėtimu rinkos sąlygomis. Islandijos valdžios institucijų teigimu, tai rodo nuoseklų procedūros taikymą, o ne naują susiderėjimą dėl esminės Susitarimo sąlygos.

(56)

Kaip buvo minėta, iš pradžių į projektą buvo numatyta įtraukti ne mažiau kaip 1 119 pastatų. Islandijos valdžios institucijų teigimu, tokiems projektams būdinga, kad projekto įgyvendinimo laikotarpiu sąrašas nuolat keičiamas. Kaip matyti iš pirmiau pateiktos diagramos, 2008–2011 m. sąrašas buvo nuolat keičiamas (46). Į projektą įtrauktų pastatų sąrašas kiek nusistovėjo tik 2011 m., tačiau net ir tada buvo padaryta sąrašo pakeitimų, kurie galioja ir dabar. Islandijos valdžios institucijų nuomone, atsižvelgiant į šiuos neišvengiamus pakeitimus, vienintelis būdas užtikrinti atlyginimo skaidrumą buvo taikyti vidutinę vieneto kainą.

(57)

Be to, Fondo nuomone, surengus naują viešųjų pirkimų procedūrą Islandijos valdžios institucijoms kiltų nereikalingų ekonominių nepatogumų ir, labai tikėtina, būtų gautas toks pat ar net prastesnis rezultatas, taip pat būtų mėnesius ar net ištisus metus vilkinamas plačiajuosčio ryšio įdiegimo paslaugų teikimas. Maža to, Fondas laikėsi nuomonės, kad kompensaciją už papildomus pastatus ir visą projektą būtų galima laikyti labai palankia Islandijos valdžios institucijoms, nes ji buvo tokia pat kaip ir pradiniame pasiūlyme.

(58)

2008 m. rugsėjo mėn. Fondas paprašė savo konsultantų (Mannvit hf.) parengti išlaidų sąmatą, susijusią pastatais, kuriems paslaugas ketino teikti tik WBS. 2008 m. spalio 8 d. parengtoje išlaidų sąmatoje (47) apskaičiuota, kad galimas kainos pasiūlymas, susijęs su beveik 750 pastatų, kuriems WBS ketino teikti paslaugas, būtų 410 000 000–820 000 000 ISK (vėliau šis įvertis perskaičiuotas atsižvelgiant į 670 nustatytų baltosioms sritims priskiriamų pastatų). Taigi, vidutinė vienam pastatui tenkanti kaina būtų nuo 546 667 ISK (paprasta sistema) iki 1 093 333 ISK (pažangi sistema).

(59)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, vidutinę kainą, susijusią su papildomais 670 pastatų, Fondas ir Síminn tarpusavyje suderino iš pradžių Síminn pasiūlytą vidutinę vieneto kainą padauginę iš naujų pasatų skaičiaus, t. y. 338 998 ISK už pastatą. Dėl sutartos sumos indeksavimo vidutinė vieneto kaina, susijusi su visais 1 788 pastatais, yra 470 191 ISK. Islandijos valdžios institucijų nuomone, tai geras rezultatas atsižvelgiant į labai nepalankias tuometines ekonomines sąlygas ir vėliau nepriklausomo konsultanto apskaičiuotas išlaidas.

(60)

Islandijos valdžios institucijų teigimu, Síminn pareiškė, kad apskritai dėl projekto apimties išplėtimo įmonė negavo jokios naudos dėl masto ekonomijos. Nors kai kuriose vietovėse masto ekonomija galbūt ir pavyko pasinaudoti, vis dėlto baltosioms sritims priskirti pastatai dažnai būdavo išsidėstę padrikai ir nevienodoje aplinkoje, todėl apskritai masto ekonomijos nebuvo. Nors kai kurie papildomi pastatai ir buvo tose pačiose vietovėse kaip ir pradiniame pasiūlyme, daugelio papildomų pastatų atveju Síminn turėjo pertvarkyti dideles projekto dalis, t. y. perkelti siųstuvus ir antenas.

(61)

Dėl išmokų indeksavimo daugiausia atsižvelgiant į Danijos kronos kursą ir iš dalies į vartotojų kainų ir darbo užmokesčio indeksus, Islandijos valdžios institucijos atkreipia dėmesį į 2008 m. rudenį vyravusias labai nepalankias sąlygas ir Islandijos ekonomikos patiriamus sunkumus. Síminn ir Islandijos valdžios institucijų derybų laikotarpiu labai pasikeitė Islandijos ekonominė aplinka. Islandijos valdžios institucijų teigimu, Susitarime nustatyta suma indeksuota atsižvelgiant į Danijos kronos kursą dėl ypatingų nenumatytų įvykių, pirmiausia dėl to, kad pagal projektą buvo numatyta pirkti daug įrangos, už kurią turėjo būti mokama užsienio valiuta. Tuo metu buvo aišku, kad dėl Islandijos kronos kurso svyravimo visos prielaidos, kuriomis Síminn rėmėsi sudarydama susitarimą, taps niekinės. Remiantis informacija, kurią Síminn pateikė Islandijos valdžios institucijoms, 80 %Susitarime nustatytos sumos turėjo būti skirta įrangai pirkti mokant Danijos kronomis (48). Todėl Islandijos valdžios institucijos sutiko indeksuoti kainą atsižvelgiant į 2008 m. rugsėjo 3 d. Danijos kronos kursą.

(62)

Be to, Islandijos valdžios institucijų teigimu, tapo aišku, kad, gerokai nuvertėjus Islandijos kronai, būtų nepagrįsta sudaryti Susitarimą, jeigu Islandijos valdžios institucijos neužtikrintų, kad dėl Islandijos kronos kurso, tapusio labai nestabiliu, nevaldomo mažėjimo įmonė nepatirs didelių sunkumų. Akivaizdu, kad Síminn būtų neprotinga prisiimti visą riziką, susijusią su tokiomis nepalankiomis nenumatytomis aplinkybėmis. Pagal Islandijos ir tarptautinę sutarčių teisę pripažįstama, kad įvykus nenumatytiems įvykiams, dėl kurių iš esmės pasikeičia sutarties subalansuotumas ir viena iš susijusių šalių patiria pernelyg didelę naštą, t. y. vadinamuosius sunkumus, tokią naštą patirianti susitariančioji šalis gali pareikalauti pakeisti sutartį ar net visiškai nutraukti tokią sutartį. Vis dėlto Islandijos valdžios institucijos pabrėžia, kad tai nereiškia, jog visa rizika buvo perkelta joms, nes Síminn taip pat patyrė daugiau išlaidų dėl kitų projekto aspektų, nesusijusių su Danijos kronos kursu, t. y. dėl darbo jėgos, kuro ir kitų sąnaudų.

(63)

Islandijos valdžios institucijų teigimu, jų požiūris į projekto apimties išplėtimą atitiko Europos Komisijos sprendimą London Underground  (49), kuriame Komisija pripažino, kad buvo svarbu išnagrinėti, ar, atsižvelgiant į pakeitimus, sutartį sudariusio subjekto pasiūlymas vis vien buvo geriausias. Tokiais atvejais pradėjus visiškai naują skyrimo procedūrą būtų patirta neproporcingų išlaidų.

(64)

Todėl Islandijos valdžios institucijos nusprendė padaryti Susitarimo pakeitimų, o ne pradėti naują konkurencinę skyrimo procedūrą; jos atkreipia dėmesį, kad šiuo atžvilgiu jos privalo turėti didelę veiksmų laisvę, pirmiausia atsižvelgiant į tai, kad Susitarimas buvo ilgalaikis ir sudėtingas, ir į tuometinę Islandijos ekonominę padėtį. Pirma, Islandijos valdžios institucijų teigimu, nors aplinkybės ir buvo nenumatytos, padaryti pakeitimai buvo suderinami su pirmuoju konkursu. Antra, jei būtų taikyta nauja procedūra, projekto įgyvendinimas būtų uždelstas kelis mėnesius ar net ištisus metus. Trečia, Islandijos valdžios institucijos nusprendė, kad pasiūlymas yra palankus ir kad pagal jį paslaugos bus teikiamos visuomenei patiriant mažiausias išlaidas. Nuspręsta, kad labai mažai tikėtina, o gal ir neįmanoma, kad, atsižvelgiant į Islandijos ekonominę padėtį ir pirmojo konkurso rezultatus, pagal tokią procedūrą būtų pateiktas geresnis pasiūlymas. Islandijos valdžios institucijos Susitarimo pakeitimus darė ne tam, kad palaikytų Síminn, bet tam, kad užtikrintų, kad projektas būtų įgyvendintas kuo mažesnėmis išlaidomis, kokios tik įmanomos atsižvelgiant į (nenumatytas) aplinkybes. Galiausiai Islandijos valdžios institucijos pabrėžia, kad Síminn pasiūlymas, apimantis papildomus 670 pastatų, taip pat kompensacijos padidinimą ir indeksavimą atsižvelgiant į Danijos kronos kursą, ekonominiu požiūriu vis vien buvo geriausias.

(65)

Institucijai nusprendus, kad svarstoma priemonė yra valstybės pagalba, Islandijos valdžios institucijų nuomone, tokia pagalba galėtų būti laikoma suderinama su EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu, atsižvelgiant į priemonės tikslus, įskaitant viešojo plačiajuosčio ryšio prieigos gerinimą remiamose vietovėse.

(66)

Islandijos valdžios institucijų teigimu, priemone buvo ir bus įveiktos geografinės ir komercinės kliūtys, ji yra objektyviai tinkama plačiajuosčio ryšio pasiūlos trūkumui, susidariusiam dėl nepakankamo galimų ir esamų abonentų tankio, neleidžiančio teikti ekonominiu požiūriu perspektyvių plačiajuosčio ryšio paslaugų vien tik rinkos pagrindais, pašalinti. Islandijos valdžios institucijų nuomone, priemonė parengta taip, kad susijusi galima valstybės pagalba būtų kuo mažesnė ir kad būtų kuo mažiau iškraipoma konkurencija.

(67)

Be to, Islandijos valdžios institucijos atkreipia dėmesį, kad kelis mėnesius iki paslaugų pardavimo pagal projektą pradžios trečiosioms šalims buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti šiame procese. Jos teigia, kad kiekvieną kartą, kai tam tikroje vietovėje buvo pradedama pardavinėti paslaugas, Fondas informuodavo gyventojus, kad Síminn nėra vienintelis mažmenininkas ir kad visi kiti mažmenininkai taip pat gali pardavinėti interneto paslaugas toje vietovėje gyvenantiems ir (arba) dirbantiems žmonėms. Be to, Islandijos valdžios institucijų teigimu, Síminn siūlo trečiųjų šalių (tarptinklinio ryšio) prieigą prie jos 2G GSM balso paslaugų, tačiau didmeninė prieiga prie 3G balso paslaugų konkurso dokumentuose ar Susitarime nenumatyta, nes pagal svarstomą projektą nenumatyta teikti 3G balso paslaugas.

(68)

Be to, Islandijos valdžios institucijos atkreipia dėmesį, kad Síminn įmonei Vodafone siūlė 3G tarptinklinio ryšio prieigą rinkos sąlygomis, tačiau, Síminn teigimu, Vodafone nenorėjo sudaryti susitarimo, nes yra sudariusi susitarimą dėl 3G tarptinklinio ryšio prieigos su įmone Nova. Islandijos valdžios institucijų teigimu, skundo pateikėjo pareiškimas, kad pagal Síminn ir Fondo susitarimą buvo numatytas tik prieigos perpardavimas, o ne didmeninė prieiga, kaip buvo nurodyta konkurso dokumentuose, yra neteisingas. Atvirkščiai, pagal PTA sprendimą Nr. 8/2008 Síminn visiems savo konkurentams siūlo didmeninę prieigą prie savo ADSL tinklo. Be to, Islandijos valdžios institucijos pabrėžia, kad, kaip matyti iš AM ataskaitos, didmeninė prieiga prie DSL tinklo ir prie 3G duomenų tinklo iš esmės skiriasi. Maža to, Islandijos valdžios institucijos atkreipia dėmesį į AM nuomonę, kad belaidžio didmeninio sujungimo galimybė Islandijoje yra tinkama specialiai Islandijos plačiajuosčio ryšio užtikrinimo priemonei įgyvendinti.

(69)

Be to, Islandijos valdžios institucijos tvirtina, kad svarstomas projektas ir Susitarimas su Síminn neturėjo įtakos konkurencijai ir prekybai arba ta įtaka buvo labai maža. Islandijos valdžios institucijų teigimu, nagrinėjant šią bylą nepateikta jokių įrodymų, kad Síminn įgijo kokį nors nederamą ekonominį pranašumą arba kad buvo padarytas žalingas poveikis rinkos struktūrai.

(70)

Remiantis Islandijos valdžios institucijų pateikta informacija, pastaraisiais metais trijų didžiausių judriojo ryšio rinkos įmonių užimamos rinkos dalys panašėjo. Kalbant konkrečiai, Síminn rinkos dalis sumažėjo nuo 62 % (2005 m.) iki 40 % (2011 m.), o Nova rinkos dalis padidėjo nuo 0 % (2007 m.) iki 24 % (2011 m.). Vodafone rinkos dalis sumažėjo nuo 38 %(2005 m.) iki 30 % (2011 m.). Ši tendencija išliko ir 2012 m.; kaip matyti iš PTA 2010–2012 m. statistinės ataskaitos, šių trijų įmonių užimamos rinkos dalys dar labiau supanašėjo (50). Remiantis šia ataskaita, 2012 m. pabaigoje, kai buvo suskaičiuoti visi bendras paslaugas užsisakę asmenys, Síminn rinkos dalis buvo 37,4 %, Vodafone – 28,9 %, o Nova rinkos dalis padidėjo iki 28,3 %.

(71)

Be to, Islandijos valdžios institucijos atkreipia dėmesį, kad Síminn yra ir svarstomu laikotarpiu buvo griežtai prižiūrima Islandijos konkurencijos tarnybos (toliau – IKT) ir PTA. Islandijos valdžios institucijos atkreipia dėmesį, kad Síminn patronuojančioji įmonė Skipti2013 m. kovo 26 d. sudarė su IKT susitarimą, kuriuo užtikrinta, kad Síminn konkurentams būtų suteikta tokia pat prieiga prie Skipti pagrindinės telekomunikacijų sistemos. Nustačiusios kokių nors konkurencijos iškraipymo požymių, pirmiau minėtos institucijos pradėtų oficialų tyrimą. Dėl tokio iškraipymo įmonei Síminn būtų skirtos nuobaudos. Islandijos valdžios institucijų teigimu, dėl svarstomo projekto IKT ar PTA neketina atlikti jokio tyrimo.

(72)

Be to, Islandijos valdžios institucijos atkreipia dėmesį, kad įgyvendinant projektą buvo išplėsta rinka visiems rinkos dalyviams. Síminn konkurentams tokiomis pat sąlygomis buvo pasiūlyta didmeninė prieiga prie tinklo. Taigi, visiems suinteresuotiems operatoriams nuo pat paslaugos teikimo pradžios tokiomis pat sąlygomis buvo suteikta galimybė siūlyti paslaugas galutiniams klientams ir, remiantis Síminn pateikta informacija, keletas konkurentų turi didmeninę prieigą, leidžiančią mažmeniniu lygmeniu teikti ADSL arba UMTS paslaugą. Be to, Islandijos valdžios institucijos atkreipia dėmesį į sprendime pradėti procedūrą pateiktus įtariamai klaidingus pareiškimus dėl skundo pateikėjo, t. y. Vodafone, prašymo suteikti didmeninę prieigą ir įtariamo Síminn atsisakymo suteikti tokią prieigą. Islandijos valdžios institucijų teigimu, prašymas leisti naudotis Síminn 3G siųstuvais, t. y. suteikti vadinamąją tarptinklinio ryšio prieigą, nesusijęs su svarstomu projektu. Síminn buvo pasirengusi leisti Vodafone naudotis 3G siųstuvais, tačiau paneigė, kad tokia prieiga buvo susijusi su projektu.

(73)

Galiausiai Islandijos valdžios institucijos pabrėžė, kad projekto plataus užmojo tikslais buvo siekiama įdiegti plačiajuostį ryšį tam tikrose Islandijos kaimo vietovėse. Šis tikslas buvo pasiektas. Islandija priklauso išskirtinių šalių, kurios gali tvirtai pareikšti, kad visi jos nuolatiniai gyventojai gali naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis, grupei. Islandijos valdžios institucijų teigimu, būtina atsižvelgti į tai, kad į projektą įtraukta apie 1 788 pastatus, išsidėsčiusius didelėje Islandijos kaimiškoje teritorijoje, ir kad projektas pradėtas įgyvendinti praėjus tik keliems mėnesiams po to, kai Islandiją ištiko didžiausia jos istorijoje ekonomikos krizė. Islandijos valdžios institucijos gerai žino savo įsipareigojimus pagal EEE susitarime nustatytas valstybės pagalbos taisykles, gerai išmano šioje srityje taikomą sprendimų priėmimo praktiką (vėliau įtrauktą į Plačiajuosčio ryšio diegimo gaires) ir kiekvienu projekto etapu siekė jų laikytis.

(74)

Islandijos valdžios institucijos daro išvadą, kad apskritai bendras priemonės poveikis turėtų būti laikomas teigiamu. Islandijos valdžios institucijų teigimu, priemonė neabejotinai atitinka EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte nustatytus tikslus, nes ji padeda plėtoti tam tikrą ekonominę veiklą (mažmenines ir didmenines plačiajuosčio ryšio paslaugas) atokiose ir kaimiškose Islandijos vietovėse.

(75)

Atsižvelgdamos į tai, Islandijos valdžios institucijos tvirtina, kad galima pagalba, kuri buvo suteikta įgyvendinant šią priemonę, yra suderinama su EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu.

(76)

2013 m. gruodžio 20 d. raštu Síminn pateikė savo pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą ir papildomus dokumentus (51). Síminn laikosi nuomonės, kad svarstomų plačiajuosčio ryšio įdiegimo paslaugų finansavimas nebuvo valstybės pagalba. EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad būtų galima daryti išvadą, kad priemonė turi valstybės pagalbos požymių, ji turi atitikti tam tikras sąlygas. Síminn nemano, kad buvo įvykdytos visos tos sąlygos, ypač atsižvelgiant į tai, kad įmonei Síminn nebuvo suteiktas ekonominis pranašumas.

(77)

Síminn atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas sprendime Altmark paaiškino sąlygas, kuriomis kompensacija už viešąją paslaugą nėra valstybės pagalba, jei nesuteikiama jokio pranašumo (52). Síminn tvirtina, kad svarstoma priemonė susijusi su viešosios paslaugos finansavimu ir kad buvo įvykdyti visi keturi sprendime Altmark nustatyti kriterijai.

(78)

Síminn tvirtina, kad sudarius svarstomą Susitarimą įmonei nebuvo suteikta jokio ekonominio pranašumo, kuris būtų neatitikęs rinkos sąlygų. Konkurencinių, skaidrių ir nediskriminacinių viešų konkursų rengimas laikytas pakankamu pagrindu manyti, kad atrinktam ekonominės veiklos vykdytojui valstybės pagalba nebuvo suteikta, nes buvo užtikrinta rinkos kaina (53). Pagal konkurso procedūrą nustatyti keturi objektyvūs vertinimo kriterijai. Konkursą laimi tinkamas pasiūlymas, surinkęs daugiausia balų. Pasiūlymą galėjo pateikti bet kuris subjektas, norėjęs dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje. Konkursas buvo neutralus technologiniu požiūriu, t. y. atviras visiems techniniams pasiūlymams, kad nebūtų palaikomi kurie nors rinkos dalyviai. Síminn gavo daugiausia balų ir laimėjo konkursą. Taigi, konkurencinės atrankos procedūros ir ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo pasirinkimo kriterijai buvo įvykdyti. Be to, Síminn buvo konkurso dalyvis, pasiūlęs teikti paslaugas mažiausia kaina bendruomenei.

(79)

Síminn teigimu, Susitarimo taikymo srities ir jame nustatytos kompensacijos pakeitimai buvo būtini norint įtraukti 670 papildomų baltosioms sritims priskirtų pastatų ir nustatyti atitinkamą kompensaciją. Kompensacija už papildomus pastatus buvo nustatyta remiantis vidutine vieneto kaina, nurodyta pradiniame Síminn konkursiniame pasiūlyme. Taigi, kompensacija už papildomus pastatus turėtų būti laikoma pradinio pasiūlymo išplėtimu rinkos sąlygomis. Todėl Síminn pabrėžia, kad valstybės pagalba nebuvo suteikta, nes įmonei Síminn nustatytos bendros sąlygos nebuvo palankesnės už pradiniame pasiūlyme nustatytas sąlygas (54). Be to, Síminn teigimu, tai, kad įmonė, pateikusi mažiausios kainos ir ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, buvo pasirinkta kaip projekto vykdytoja, savaime nereiškia tam tikros įmonės palaikymo.

(80)

Síminn teigimu, Síminn faktinė vidutinė vieneto kaina (vienam pastatui tenkanti kaina) buvo […] (*1) ISK, o įmonei Síminn sumokėta vidutinė vieneto kaina buvo 470 191 ISK. Kaip aprašyta sprendime pradėti procedūrą, išplėtus projekto apimtį įmonei Síminn sumokėta kaina vis tiek buvo gerokai mažesnė už kitų konkurso dalyvių siūlytas kainas ir Fondo konsultantų iš anksto apskaičiuotą kainą (55). Iki šiol Síminn gavo 836 457 351 ISK; į šią sumą įskaičiuota kompensacija už 670 papildomų pastatų ir indeksavimas atsižvelgiant į Danijos kronos kursą. Vodafone pateikė antrą pagal kainos mažumą tinkamą pasiūlymą – 1 858 339 001 ISK; tokia kompensacija buvo daugiau nei dvigubai didesnė už Síminn gautą kompensaciją netgi įskaičiavus papildomus pastatus ir indeksavimą atsižvelgiant į Danijos kronos kursą.

(81)

Síminn tvirtina, kad apskritai dėl projekto apimties išplėtimo įmonė negavo jokios naudos dėl masto ekonomijos. Nors kai kuriose vietovėse masto ekonomija galbūt ir pavyko pasinaudoti, vis dėlto baltosioms sritims priskirti pastatai dažnai būdavo išsidėstę padrikai ir nevienodoje aplinkoje, todėl apskritai masto ekonomijos nebuvo. Nors kai kurie papildomi pastatai ir buvo tose pačiose vietovėse kaip ir pradiniame pasiūlyme, daugelio papildomų pastatų atveju Síminn turėjo pertvarkyti dideles projekto dalis, t. y. perkelti siųstuvus ir antenas. Todėl, Síminn teigimu, įmonė neįgijo realaus finansinio pranašumo, dėl kurio jos padėtis, palyginti su konkurentų, būtų tapusi geresnė (56).

(82)

Be to, Síminn teigimu, tai, kad faktinės projekto išlaidos buvo mažesnės už iš anksto apskaičiuotas išlaidas, ir tai, kad kompensacija buvo nustatyta skaidriai ir remiantis išlaidomis, rodo, jog Islandijos valdžios institucijos tikrai taikė mechanizmą kompensacijos permokai išvengti.

(83)

Atsižvelgdama į pirmiau pateiktus argumentus, taip pat į Islandijos valdžios institucijų pateiktus argumentus, Síminn mano, kad įgyvendinant priemonę valstybės pagalba nebuvo suteikta.

(84)

Jeigu Institucija nuspręstų, kad projektas turėtų būti laikomas valstybės pagalba, Síminn nuomone, taikytos priemonės turėtų būti laikomos suderinamos su EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu.

(85)

Síminn tvirtina, kad projektas buvo parengtas taip, kad būtų kuo mažiau iškraipoma konkurencija, be kitų būdų, suteikiant didmeninę prieigą visoms trečiosioms šalims. Ši didmeninė prieiga trečiosios šalies paslaugų teikėjams suteikia galimybę aktyviai konkuruoti rinkoje, taip didindama pasirinkimo laisvę ir konkurenciją vietovėse, kuriose įgyvendinama priemonė, kartu išvengiant monopolijų susikūrimo regionams teikiamų paslaugų srityje. Buvo numatyta, kad plačiajuosčio ryšio tinklas bus neutralus, atviras ir prieinamas visiems suinteresuotiesiems operatoriams, sudarant tokias pat didmeninės prieigos sąlygas.

(86)

Síminn teigimu, Susitarime nustatytas aiškus įpareigojimas, kad Síminn konkurentams būtų suteikta prieiga prie infrastruktūros, todėl didmeninė prieiga buvo suteikiama nuo pat projekto įgyvendinimo pradžios (57). Síminn tvirtina, kad ADSL didmeninės prieigos tikslais, taip pat kaip 3G prieigos modelio standartą (nes tuo metu nebuvo žinomo standartinio 3G modelio) buvo nuspręsta taikyti ADSL prieigos modelį, vadinamą „duomenų srauto prieiga fiksuotojo ryšio tinkluose“. Síminn atkreipia dėmesį, kad suteikiant ADSL prieigą buvo laikomasi PTA rekomendacijų. Norėdama išsamiau paaiškinti su didmenine prieiga susijusius techninius aspektus, Síminn pateikė pirmiau minėtą AM ataskaitą (58). Pagal AM ataskaitą, didmeninė prieiga prie DSL tinklo ir prie 3G duomenų tinklo iš esmės skiriasi. Be to, remiantis AM ataskaita, dabartinė belaidžio didmeninio sujungimo galimybė Islandijoje yra tinkama specialiai Islandijos plačiajuosčio ryšio užtikrinimo priemonei įgyvendinti. Maža to, AM ataskaitoje nurodyta, kad 3G didmeninei prieigai užtikrinti buvo taikomas toks pat techninis sprendimas, koks tuo metu buvo taikomas įgyvendinant panašų Europos Komisijos patvirtintą Airijos plačiajuosčio ryšio projektą (59).

(87)

Síminn teigimu, skundo pateikėjo pareiškimas, kad jis ne kartą nesėkmingai prašė suteikti didmeninę prieigą prie tinklo ir kad dėl to Síminn įgijo didelį pradininko pranašumą, yra neteisingas. Síminn pabrėžia, kad Vodafone prašė leisti naudotis Síminn 3G siųstuvais, kad galėtų teikti 3G judriojo ryšio paslaugą, niekaip nesusijusią su svarstomu projektu. Síminn teigimu, ji įmonei Vodafone pasiūlė 3G tarptinklinio ryšio prieigą rinkos sąlygomis, bet Vodafone nenorėjo sudaryti susitarimo. Tačiau, Síminn teigimu, Vodafone neprašė leisti didmeniniais pagrindais naudotis sparčiojo interneto paslaugomis, teikiamomis UMTS, ADSL ar palydoviniu ryšiu, ar jas perparduoti vietovėse, kuriose įgyvendinamas projektas.

(88)

Síminn tvirtina, kad svarstomas projektas neturėjo įtakos konkurencijai ir prekybai arba ta įtaka buvo labai maža. Síminn teigimu, nagrinėjant šią bylą nepateikta jokių įrodymų, kad įmonė įgijo kokį nors nederamą ekonominį pranašumą arba kad Susitarimu buvo padarytas žalingas poveikis rinkos struktūrai.

(89)

Síminn atkreipia dėmesį, kad projektas susijęs tik su tomis įmonėmis ar fiziniais asmenimis, kurios vykdo veiklą ar gyvena svarstomose vietovėse. Pastatai yra išsidėstę visoje šalyje, todėl neturėtų būti laikomi specialia rinka. Veikiau tai visos Islandijos plačiajuosčio ryšio rinkos dalis. Islandijoje yra daugiau kaip 109 000 sparčiojo interneto jungčių. Projektas susijęs su plačiajuosčio ryšio įdiegimo paslaugų teikimu Islandijos kaimo vietovėse esančiuose 1 788 pastatuose. Iš šių 1 788 pastatų 1 050 yra užsisakę plačiajuosčio ryšio paslaugą, iš to skaičiaus 559 pastatams plačiajuostis ryšys siūlomas taikant UMTS technologiją. Taigi, projektas susijęs tik su 0,96 % atitinkamos rinkos, o 559 pastatai, kuriuose naudojamas UMTS ryšys, sudaro tik 0,51 %.

(90)

Be to, Síminn atkreipia dėmesį, kad tuo metu ji buvo griežtai prižiūrima IKT ir PTA, tokia priežiūra vykdoma ir dabar. Síminn, ją patronuojančioji įmonė Skipti ir įmonė Míla, kuri taip pat yra įmonės Skipti patronuojamoji įmonė, 2013 m. kovo 8 d. su IKT sudarė susitarimą, o vėliau IKT priėmė sprendimą Nr. 6/2013, kuris buvo paskelbtas 2013 m. kovo 26 d. ir kuriuo užtikrinta, kad Síminn ir Míla konkurentams būtų suteikta tokia pat prieiga prie pagrindinių fiksuotojo ryšio telekomunikacijų tinklų kaip ir įmonės Skipti patronuojamosioms įmonėms. Todėl, nustačiusios kokių nors požymių, kad Síminn iškraipo konkurenciją, pirmiau minėtos institucijos pradėtų oficialų tyrimą.

(91)

Atsižvelgdama į tai, Síminn daro išvadą, kad apskritai bendras priemonės poveikis turėtų būti laikomas teigiamu. Ši priemonė neabejotinai atitinka EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte nustatytus tikslus, nes padeda plėtoti tam tikrą ekonominę veiklą (mažmenines ir didmenines plačiajuosčio ryšio paslaugas) atokiose ir kaimiškose Islandijos vietovėse. Síminn nuomone, projektas parengtas taip, kad susijusi galima valstybės pagalba būtų kuo mažesnė ir kad būtų kuo mažiau iškraipoma konkurencija. Todėl, jei Institucija nuspręstų, kad priemonė yra valstybės pagalba, Síminn teigimu, galima valstybės pagalba būtų suderinama su EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu.

(92)

2013 m. gruodžio 23 d. raštu Institucija gavo Vodafone pastabas ir papildomus dokumentus (60). Skundo pateikėjo teigimu, Fondas, sudaręs su Síminn Susitarimą, šiai įmonei suteikė neteisėtą valstybės pagalbą. Skundo pateikėjas tvirtina, kad konkurso procedūra buvo ydinga, nes galutiniame Síminn ir Fondo susitarime Síminn prašymu buvo padaryta svarbių pakeitimų, kurie buvo labai naudingi šiai įmonei.

(93)

Skundo pateikėjo teigimu, šioje byloje valstybės pagalbos suteikimo negalima paneigti remiantis tuo, kad Síminn pasiūlyta kaina buvo gerokai mažesnė už kitų šalių siūlytas kainas. Pirma, akivaizdu, kad kiti konkurso dalyviai neturėjo galimybės pateikti naujų pasiūlymų po to, kai buvo persvarstytas projektas. Antra, akivaizdu, kad dėl to, jog padarius pakeitimus buvo gerokai padidintos išmokos, negalima atmesti galimybės, kad konkuruojančios įmonės, atsižvelgdamos į projekto pakeitimus, būtų pasiūliusios mažesnes kainas.

(94)

Skundo pateikėjas tvirtina, kad pagal galutinį Susitarimą buvo įpareigota užtikrinti tik perpardavimo prieigą, bet nebuvo įpareigota suteikti didmeninę prieigą, kaip tai iš pradžių buvo nurodyta konkurso dokumente (61). Skundo pateikėjas teigia, kad ne kartą nesėkmingai prašė suteikti didmeninę prieigą prie tinklo (62). Be to, skundo pateikėjas atkreipia dėmesį, kad atsakymai dėl prašymo suteikti prieigą, kuriuos jis gavo iš Fondo, buvo netinkami. Skundo pateikėjo nuomone, dėl to atitinkamoje rinkoje buvo nederamai iškraipyta konkurencija ir įmonei Síminn suteiktas didelis pradininko pranašumas.

(95)

Skundo pateikėjo teigimu, nėra jokių kliūčių, dėl kurių Síminn negalėtų suteikti tarptinklinio ryšio prieigos prie UMTS tinklo. Yra trys bendros galimybės siūlyti GSM ir vėliau sukurtais UMTS ir (arba) 3G tinklo standartais pagrįstą didmeninę prieigą – tai mažmeninė prieiga, didmeninė tarptinklinio ryšio prieiga ir virtualaus tinklo prieiga.

(96)

Skundo pateikėjas atkreipia dėmesį, kad Síminn nepaaiškino, kokia rizika grėstų šiai paslaugai, jeigu įmonė suteiktų tarptinklinio ryšio prieigą prie savo UMTS ir (arba) 3G tinklų. Skundo pateikėjo teigimu, Síminn negamina savo galinės įrangos – ją gamina keletas gamintojų iš viso pasaulio, ją gali naudoti ir įsigyti visi rinkos dalyviai. Paslaugos kokybės požiūriu nėra svarbu, ar naudojantis paslauga naudojama Síminn, ar Vodafone, ar kitos telekomunikacijų įmonės SIM kortelė. Skundo pateikėjo teigimu, kokybė yra tokia pati.

(97)

Vodafone atkreipia dėmesį, kad ji įmonei Síminn pateikė keletą prašymų suteikti prieigą prie Telekomunikacijų fondo finansuojamo UMTS tinklo. Tik 2010 m. rugsėjo mėn., surengus kelis susitikimus ir išsiuntus kelis oficialius raštus, Síminn įmonei Vodafone pasiūlė tarptinklinio ryšio prieigą prie UMTS tinklo. Tačiau prieiga buvo siūloma tokiomis sąlygomis, kad įmonei Vodafone nebūtų ekonomiškai perspektyvu vietovėje, kurioje buvo įgyvendinama programa, įdiegti savo tinklą. Remiantis šiuo pasiūlymu, įmonei Vodafone buvo pasiūlyta už kiekvieną siųstuvą, prie kurio prašyta suteikti prieigą, iš anksto sumokėti 1 500 000 ISK metinį mokestį.

(98)

Be to, skundo pateikėjo teigimu, neaišku, ar dėl papildomų vietovių gerokai padidėtų darbo sąnaudos. Todėl didesnės įmokos negalima pagrįsti tik didesniu vietovių skaičiumi. Šiuo požiūriu svarbu ir tai, kad susitarimo pakeitimais nustatytas ilgesnis įdiegimo laikotarpis, t. y. 18 mėn. vietoje 12 mėn. Vien pakeitus įdiegimo laikotarpį būtų suteikta galimybė įgyvendinant projektą protingiau panaudoti darbuotojus, o dėl to, skundo pateikėjo teigimu, sumažėtų darbo sąnaudos. Be to, skundo pateikėjas tvirtina, kad pakeitus nuostatas dėl nuobaudų, atrodo, buvo sumažinti mokesčiai, kuriuos įmonė paprastai turėtų mokėti.

(99)

Skundo pateikėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad konkurso dokumentų 12 straipsnyje buvo nustatyta, jog turi būti pateikta banko garantija dėl įsipareigojimų įvykdymo ieškinių, pateiktų be įsipareigojimų neįvykdymo įrodymų, patenkinimo. Tačiau Susitarimo 13 straipsnyje tokios garantijos nereikalaujama, tik nurodoma Síminn atsakomybė pagal bendrąsias deliktų teisės nuostatas. Šis pakeitimas taip pat reikštų mokesčių, kuriuos įmonė paprastai mokėtų, sumažinimą. Taigi, būtina įvertinti pirmiau minėtos banko garantijos naudą, t. y. tokios garantijos suteikimo 2008 m. rudenį išlaidas.

(100)

Skundo pateikėjas pabrėžia, kad dėl Susitarimo rinkoje buvo gerokai ir nepertraukiamai iškraipoma konkurencija ir kad šis iškraipymas vis dar tęsiasi. Skundo pateikėjo teigimu, priemonė daro įtaką ne tik konkurencijai Islandijos kaimo vietovėse, bet ir visai rinkai, nes vienas iš kriterijų, pagal kuriuos klientai renkasi telekomunikacijų įmonę, yra tinklo ir paslaugos sklaida. Šiuo požiūriu reikėtų atkreipti dėmesį, kad Síminn skelbėsi esanti įmonė, kurios tinklas yra plačiausias iš visų Islandijoje veikiančių ryšio tinklų.

(101)

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, skundo pateikėjas tvirtina, kad visos EEE susitarimo 61 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatytos sąlygos, pagal kurias sprendžiama, ar priemonė yra valstybės pagalba, yra įvykdytos. Be to, skundo pateikėjas tvirtina, kad įtariamai pagalbos priemonei negali būti taikomos jokios susijusios išimtys, todėl ji turi būti laikoma nesiderinama su EEE susitarimu.

(102)

2013 m. liepos 18 d.Hringiðan pateikė pastabų dėl sprendimo pradėti procedūrą (63). Savo pastabose Hringiðan pabrėžia Síminn ir Fondo susitarime padarytų pakeitimų, palyginti su 2008 m. vasario mėn. VPC paskelbtais konkurso dokumentais, svarbą. Pavyzdžiui, Hringiðan atkreipia dėmesį, kad konkurso dokumentuose buvo nustatyta, kad sparčioji prieiga yra ne lėtesnė kaip 2 Mb/s prieiga, tačiau Susitarime neapibrėžta, kas yra didelės spartos prieiga. Hringiðan taip pat cituoja kitus Susitarimo pakeitimus, pvz., ilgesnio įdiegimo laikotarpio nustatymą, įdiegimo teritorijos išplėtimą, išmokos padidinimą ir išmokų indeksavimą atsižvelgiant į valiutos kursą, o ne į vartotojų kainų indeksą.

(103)

Be to, Hringiðan tvirtina, kad Síminn nebuvo įpareigota pateikti banko garantiją dėl įsipareigojimų įvykdymo ieškinių patenkinimo, nors tokia pareiga buvo aiškiai nustatyta konkurso dokumentų 12 straipsnyje (64). Hringiðan teigimu, Islandiją ištikus ekonomikos nuosmukiui, nė vienas bankas nebūtų galėjęs suteikti tinkamų banko garantijų privačioms įmonėms, kurios galėjo atitikti VPC nustatytus konkurso kriterijus. Todėl, Hringiðan nuomone, atrodo, kad konkurso procedūros metu Síminn nesugebėjo pateikti įpareigojamosios banko garantijos ir kad jos pateikta garantija nebuvo įpareigojanti ją išdavusį banką.

(104)

Hringiðan nuomone, visi minėtieji pakeitimai buvo naudingi Síminn, todėl Susitarimu buvo suteikta valstybės pagalba ir ši pagalba yra nesuderinama su EEE susitarimo veikimu.

(105)

2013 m. gruodžio 18 d. raštu Nova pateikė Institucijai savo pastabas (65). Nova teigimu, svarstoma priemonė neatitinka pusiausvyros tyrimo kriterijų, nes nenustatyta aiškaus ir veiksmingo didmeninės prieigos įpareigojimo, pagal kurį būtų aiškiai apibrėžti kainodaros principai. Nova nuomone, dėl to įmonei Síminn suteikiamas neproporcingas pranašumas, dėl kurio iškraipoma konkurencija.

(106)

Nova pabrėžia, kad įpareigojimas trečiosioms šalims suteikti veiksmingą didmeninę prieigą prie subsidijuojamos infrastruktūros yra neatsiejama sudedamoji kiekvienos valstybės priemonės, kuria finansuojamas naujos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros kūrimas, dalis. Siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo telekomunikacijų rinkoje teikiant valstybės pagalbą, trečiosios šalies operatoriams turėtų būti suteikta veiksminga, technologiniu požiūriu neutrali ir tinkamai jų prieigos poreikiams pritaikyta didmeninė prieiga.

(107)

Nova teigimu, Susitarimo sąlygos buvo pakeistos, palyginti su konkurso dokumentais, Síminn buvo įpareigota suteikti tik ribotą didmeninę prieigą prie ADSL tinklo, o įpareigojimas suteikti prieigą prie UMTS ir (arba) 3G tinklo apribotas tik perpardavimo prieigos suteikimu. Nova teigimu, nei Islandijos valdžios institucijos, nei Síminn nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl techniniu požiūriu būtina įmonei Síminn suteikti visiškąją prieigą prie UMTS tinklo ir ją kontroliuoti, norint užtikrinti nustatytus kokybės ir paslaugų lygius, taigi, suteikti tik perpardavimo prieigą.

(108)

Nova nuomone, nenustačius aiškaus įpareigojimo suteikti veiksmingą didmeninę prieigą, įmonei Síminn buvo suteiktas konkurencinis pranašumas, kiek tai susiję su ta 3G tinklo dalimi, kuri buvo įrengta pagal Susitarimą. Be to, taip įmonei Síminn suteiktas konkurencinis pranašumas visoje mažmeninėje rinkoje, nes padidėjo bendra Síminn judriojo ryšio tinklų aprėptis. Taip įmonei Síminn suteikiama galimybė sukurti klientų (galutinių vartotojų) bazę ir padidinti rinkos dalis nesusiduriant su realia trečiosios šalies operatorių konkurencija. Be to, net jei įmonė Nova būtų įgijusi perpardavimo prieigą prie UMTS ir (arba) 3G tinklo, ji nebūtų galėjusi nustatyti kitokios savo mažmeninių paslaugų kainos arba suteikti šioms paslaugoms kitokių ypatumų, palyginti su Síminn teikiamomis paslaugomis.

(109)

Nova teigimu, ji ne kartą prašė suteikti didmeninę prieigą prie Síminn 3G tinklo, bet jos negavo. Todėl Nova mano, kad Síminn niekada neketino jai suteikti priimtinos prieigos prie tinklo.

(110)

Be to, Nova atkreipia dėmesį, kad derantis su Síminn jai nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad prieiga prie tinklo būtų techniškai sudėtinga arba neįmanoma. Nova nuomone, veikiausiai tai rodo, kad pirmiau minėta būtinybė įmonei Síminn suteikti nevaržomą prieigą prie UMTS tinklo ir jį kontroliuoti, kad būtų užtikrinti nustatyti kokybės ir paslaugų lygiai, yra nepagrįsta.

(111)

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, Nova tvirtina, kad įmonei Síminn buvo suteiktas nepagrįstas pranašumas, dėl kurio iškraipoma konkurencija ir kuris prieštarauja EEE susitarimo 61 straipsnio 1 daliai.

(112)

2014 m. vasario 28 d. raštu Islandijos valdžios institucijos pateikė savo pastabas ir komentarus dėl skundo pateikėjo ir suinteresuotųjų šalių pastabų (66). Islandijos valdžios institucijų nuomone, labai mažai tikėtina, kad išplėtus projekto apimtį Vodafone arba kitos šioje srityje konkuruojančios įmonės būtų pasiūliusios mažesnę kainą. Kaip pirmiau nurodyta 18 konstatuojamojoje dalyje, Vodafone pateikė du pasiūlymus dėl 1 118 pastatų, kurie iš pradžių buvo nurodyti konkurso dokumentuose, prijungimo. Vodafone pirmajame pasiūlyme buvo nurodyta apie 2,2 mlrd. ISK, antrajame – apie 1,8 mlrd. ISK kaina. Pradiniame Síminn pasiūlyme buvo nurodyta 379 mln. ISK kaina, o kaina atsižvelgiant į galutinę projekto apimtį – 1 788 vietovių, t. y. apimančią ir 670 papildomų pastatų, buvo apie 606 mln. ISK. Islandijos valdžios institucijų teigimu, atsižvelgiant į projekto apimties išplėtimą ir įrangos sąnaudų padidėjimą, būtų logiška manyti, kad pakoreguotas Vodafone pasiūlymas būtų buvęs gerokai brangesnis už pradinį pasiūlymą.

(113)

Islandijos valdžios institucijų teigimu, skundo pateikėjo pareiškimas, kad įtraukus papildomas vietoves nebūtinai padidėtų išlaidos, yra nepagrįstas. Síminn Islandijos valdžios institucijoms patvirtino, kad įtraukus papildomas vietoves, projekto išlaidos tikrai padidėjo. Išlaidos padidėjo dėl to, kad papildomos vietovės geografiniu požiūriu skyrėsi nuo pradinių vietovių ir buvo išsidėsčiusios plačiose Islandijos teritorijose.

(114)

Islandijos valdžios institucijos dar kartą pareiškia, kad numatytas svarstomo projekto tikslas nebuvo teikti duomenų arba balso perdavimo judriuoju ryšiu paslaugas, pvz., 3G tarptinklinio ryšio paslaugas, – šių paslaugų niekada neketinta įdiegti įgyvendinant šį projektą. Remiantis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, galima daryti išvadą, kad konkurso dokumentuose nebuvo reikalaujama pagal pateiktą sprendimą suteikti kokią nors tarptinklinio ryšio prieigą. Susitarimu su Síminn tai niekaip nebuvo pakeista nei modelio, nei formos požiūriu. Taigi, su tarptinklinio ryšio prieigos siūlymu susijusios techninės problemos nėra svarbios šio konkretaus projekto požiūriu, nes judriojo tarptinklinio ryšio prieiga pagal projektą nebuvo numatyta. Islandijos valdžios institucijos pabrėžia, kad aiškiai nurodytas didmeninės prieigos suteikimo kriterijus iš konkurso sąlygų nebuvo pašalintas ir buvo įtrauktas sudarant Susitarimą su Síminn. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kokia technologija taikoma įgyvendinant projektą – ADSL ar UMTS ir (arba) 3G, suteikiant didmeninę prieigą taikomi įvairūs metodai. Todėl Islandijos valdžios institucijos laikosi nuomonės, kad apskritai didmeninės prieigos suteikimo klausimas kilo dėl visiškai klaidingo manymo, kad tarptinklinio ryšio prieigos suteikimas buvo vienas iš projekto uždavinių.

(115)

Dėl vidutine vieneto kaina grindžiamos metodikos Islandijos valdžios institucijos atkreipia dėmesį, kad tokia metodika pagrįsta konkurso dokumentų 2.3.4 skirsniu „Naujos jungtys ir įpareigojimas dėl prijungimo“. Šiame skirsnyje konkrečiai įpareigota skaičiuojant į projektą įtrauktų naujų vietovių prijungimo išlaidas taikyti vidutinės kainos metodą. Islandijos valdžios institucijų teigimu, šis metodas taip pat atitinka pripažintą Islandijos sutarčių teisės praktiką.

(116)

Galiausiai Islandijos valdžios institucijos nurodo, kad Fondas iš New Kaupþing banko (dabar – Arion bank hf.) gavo visiškai tinkamą banko garantiją, išduotą 2009 m. vasario 17 d., ir kad ši garantija pridėta prie galutinio susitarimo.

(117)

Islandijos valdžios institucijos neigia Hringiðan argumentus dėl valstybės pagalbos suteikimo ir dėl įtariamos valstybės pagalbos nesuderinamumo su EEE susitarimo veikimu. Be to, Islandijos valdžios institucijos nustatė keletą faktinių Hringiðan pareiškimo klaidų ir mano, kad būtina jas nagrinėti.

(118)

Dėl banko garantijų Islandijos valdžios institucijos mano, kad deklaracija, kurią Islandijos valdžios institucijoms Hringiðan vardu pateikė Glitnir bankas, nebuvo tinkama, nes joje tik nurodyta, kad Glitnir bankas buvo „pasirengęs svarstyti garantijos suteikimo klausimą“, bet konkursą laimėjusį pasiūlymą pateikusi Síminn sugebėjo gauti tinkamą garantiją iš New Kaupþing banko. Įmonės Síminn pateiktoje garantijoje buvo nurodyta, kad New Kaupþing bankas tikrai buvo pasirengęs „suteikti banko garantiją projektui“. Islandijos valdžios institucijos taip pat atkreipia dėmesį, kad įmonė Hringiðan minėtą dokumentą pateikė jau gerokai po to, kai pasibaigė pratęstas terminas.

(119)

Islandijos valdžios institucijos pabrėžia, kad įmonės Hringiðan pateiktame konkursiniame pasiūlyme dėl pradinės projekto apimties – 1 119 pastatų – nurodyta kaina buvo gerokai didesnė nei pasirinktame konkursiniame pasiūlyme, t. y. 1 297 257 098 ISK, palyginti su Síminn pasiūlyta 379 000 000 ISK kaina. Be to, Islandijos valdžios institucijos atkreipia dėmesį, kad galutinė suma, dėl kurios Islandijos valdžios institucijos ir Síminn susitarė išplėtus projekto apimtį, vis vien buvo gerokai mažesnė už Hringiðan pateiktą pasiūlymą.

(120)

Islandijos valdžios institucijų teigimu, Susitarime aiškiai nurodyta mažiausia didmeninė procentinė nuolaida, kurią Síminn privalo suteikti kitiems paslaugų teikėjams. Tačiau Síminn turi teisę derėtis dėl didesnių procentinių nuolaidų. Islandijos valdžios institucijos dar kartą pareiškia, kad tarptinklinio ryšio prieiga prie UMTS ir (arba) 3G technologija pagrįstos tinklo dalies pagal projektą nėra numatyta, todėl didmeninė prieiga pagal projektą neapima tarptinklinio ryšio prieigos. Taigi, ankstesnių Síminn ir Nova derybų dėl tarptinklinio ryšio prieigos rezultatai nesusiję su projekto apimtimi.

(121)

Be to, Islandijos valdžios institucijos visiškai nesutinka su Nova pareiškimu, kad 2009 m. liepos 23 d. Fondo pateikti atsakymai buvo netinkami ir kad į susijusius klausimus nebuvo atsakyta. Islandijos valdžios institucijų teigimu, Fondo atsakymas dėl 3G judriojo tarptinklinio ryšio, kuris, atrodo, yra pagrindinis su skundu ir vėlesniais rinkos dalyvių atsakymais susijęs klausimas, yra gana aiškus. Atsakyme nurodyta: „Nustatytiems pastatams arba aplinkinėms vietovėms 3G judriuoju ryšiu teikiamos balso arba plačiajuosčio ryšio paslaugos nėra šios sutarties objektas. Paslauga, dėl kurios buvo sudaryta sutartis, teikiama iš maršruto parinktuvo prievadų, įrengtų namų arba darbo vietų sienose. Kitos paslaugos, kurios yra arba galbūt bus teikiamos per pardavėjų 3G siųstuvus, nėra šios sutarties objektas.“

(122)

EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Išskyrus tuos atvejus, kai šis Susitarimas nustato kitaip, EB valstybių narių, ELPA valstybių arba iš jų valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba ją gali iškraipyti, yra nesuderinama su šiuo Susitarimu, kai ji daro įtaką Susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai.“

(123)

Tai reiškia, kad priemonė yra valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį, jei įvykdomos visos šios sąlygos: priemonė: i) yra finansuojama valstybės arba iš valstybės išteklių; ii) suteikia atrankųjį ekonominį pranašumą naudos gavėjui; iii) gali daryti įtaką susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai ir iškraipyti konkurenciją.

(124)

Tolesniuose skirsniuose pirmiau minėto projekto finansavimas iš valstybės lėšų bus vertinamas pagal šiuos kriterijus.

(125)

EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad paramą būtų galima laikyti valstybės pagalba, ją turi teikti valstybė arba ji turi būti teikiama iš valstybės išteklių.

(126)

„Valstybė“ 61 straipsnio 1 dalyje reiškia visas valstybės administravimo įstaigas nuo centrinės valdžios iki miesto ar žemiausio administracinio lygmens valdžios, taip pat viešąsias įmones ir įstaigas (67).

(127)

Kaip aprašyta pirmiau, Fondas įsteigtas įstatymu ir nuosavybės teise priklauso Islandijos valstybei; ši Fondui skiria lėšas iš metinio valstybės biudžeto. Todėl pirmoji EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalies sąlyga yra įvykdyta.

(128)

Kad priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, ja įmonei turi būti suteikiamas pranašumas. Įmonės yra subjektai, vykdantys ekonominę veiklą, neatsižvelgiant į jų teisinį statusą ir kaip jie finansuojami (68). Ekonominė veikla yra veikla, kurią sudaro prekių ar paslaugų pasiūla rinkoje (69).

(129)

Síminn yra didžiausias Islandijos telekomunikacijų operatorius, Islandijos rinkoje siūlantis judriojo ryšio, fiksuoto telefono ryšio, interneto ryšio ir TV paslaugas. Taigi, akivaizdu, kad bet kokia pagal Síminn ir Fondo susitarimą suteikta pagalba buvo suteikta įmonei.

(130)

Pirma, taikant pagalbos priemonę įmonei turi būti suteiktas ekonominis pranašumas, kurio ji nebūtų įgijusi įprastomis rinkos sąlygomis (70). Valstybės pagalbos priemonės gali būti įvairaus pobūdžio, jos turi būti vertinamos atsižvelgiant į jų poveikį (71). Labiausiai paplitusi tokio pranašumo forma yra subsidijos suteikimas, t. y. išmoka grynaisiais pinigais arba natūra siekiant paremti įmonę, išskyrus pirkėjo arba vartotojo mokėjimus už tos įmonės gaminamas prekes arba teikiamas paslaugas (72).

(131)

Šioje byloje dėl to, kad projektą finansavo valdžios institucijos, atrinktam tinklo tiekėjui buvo suteiktas ekonominis pranašumas, nes paprastai susijusios išlaidos būtų padengiamos iš nuosavų lėšų, ir atrinktam operatoriui suteikta galimybė įrengti plačiajuosčio ryšio tinklą sąlygomis, kurios rinkoje jam nebūtų sudarytos. Be to, negalima atmesti galimybės, kad finansinė parama konkursą laimėjusiai įmonei Síminn suteikė galimybę vykdyti su tinklu susijusią komercinę veiklą tokiomis sąlygomis, kurios nebūtų sudarytos, jei priemonė nebūtų įgyvendinama (73).

(132)

Nors rengiant konkurencinius konkursus paprastai sumažinamas reikiamos finansinės paramos dydis ir išvengiama perteklinio pelno, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pagalba operatoriui suteiks galimybę siūlyti galutines paslaugas mažesnėmis kainomis nei tuo atveju, jei jis būtų turėjęs pats padengti visas išlaidas, taigi – ir pritraukti daugiau klientų nei įprastomis rinkos sąlygomis. Atrinktas operatorius taip pat taps tinklo ir kito materialaus ir nematerialaus turto, kurį finansuoja Fondas (pvz., įrangos, ryšių su klientais), savininku ir juo išliks pasibaigus projektų įgyvendinimo laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad atrinktam operatoriui buvo suteiktas ekonominis pranašumas (74).

(133)

Be to, Institucija atkreipia dėmesį, kad priemone siekiama pagerinti esamų plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimą svarstomose vietovėse gyvenantiems vartotojams ir ekonominę veiklą vykdantiems vartotojams. Kadangi vartotojams, kurie yra gyventojai, valstybės pagalbos taisyklės netaikomos, geresnės plačiajuosčio ryšio paslaugos ir platesnė jų geografinė aprėptis, palyginti su paslaugomis, kurios būtų teikiamos tik komerciniais pagrindais, galiausiai bus naudingos tikslinėse vietovėse veikiančioms įmonėms.

(134)

Antra, pagalbos priemonė turi būti atrankinė, t. y. ją taikant turi būti palaikomos „tam tikros įmonės arba tam tikrų prekių gamyba“. Plačiajuosčio ryšio tinklo įrengimo Islandijos kaimo vietovėse viešasis finansavimas buvo skirtas konkursą laimėjusiai įmonei Síminn. Kadangi Síminn yra vienintelė valstybės lėšų gavėja, Institucija daro išvadą, kad priemonė yra atrankinė.

(135)

Kad priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, ji turi būti pajėgi iškraipyti konkurenciją ir daryti poveikį EEE susitarimo susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai.

(136)

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, nebūtina nustatyti, ar pagalbą iš tikrųjų padarė poveikį EEE susitarimo šalių prekybai ir ar iš tikrųjų buvo iškraipyta konkurencija, tačiau būtina išnagrinėti, ar pagalba gali padaryti poveikį tokiai prekybai ir iškraipyti konkurenciją (75). Be to, pagalbos gavėjas nebūtinai turi vykdyti prekybą EEE. Net jei valstybės subsidija suteikiama įmonei, kuri teikia paslaugas tik vietos arba regiono mastu ir neteikia paslaugų ne kilmės šalyje, subsidija vis vien gali padaryti poveikį prekybai, jeigu tokia vidaus veikla gali būti išplėsta arba toliau vykdoma dėl to, kad buvo gauta pagalba, ir jeigu dėl pagalbos sumažėja kitose susitariančiosiose šalyse įsisteigusių įmonių galimybės (76).

(137)

Dėl valstybės dalyvavimo diegiant infrastruktūrą elektroninių ryšių paslaugoms teikti pasikeičia esamos rinkos sąlygos – sustiprinama atrinkto tinklo tiekėjo padėtis jo konkurentų atžvilgiu.

(138)

Subjektas, kuriam taikoma priemonė, diegs plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą rinkoje, į kurią kitų EEE valstybių dalyviai gali patekti tiesiogiai arba dalyvaudami finansavimo veikloje. Apskritai elektroninių ryšių paslaugų rinkos (įskaitant didmenines ir mažmenines plačiajuosčio ryšio rinkas) yra atviros operatorių ir paslaugų teikėjų prekybai ir konkurencijai visoje EEE.

(139)

Todėl Institucija daro išvadą, kad priemonė gali iškraipyti konkurenciją ir daryti poveikį prekybai EEE.

(140)

Islandijos valdžios institucijos ir Síminn laikosi nuomonės, kad įnašas gali būti laikomas viešųjų paslaugų finansavimu, kad buvo įvykdyti sprendime Altmark nustatyti keturi kriterijai ir kad dėl to priemonė nėra valstybės pagalba.

(141)

Teisingumo Teismo sprendime Altmark pateiktas sąlygų, kuriomis kompensacija už viešąją paslaugą nėra valstybės pagalba, kai nesuteikiama jokio pranašumo, išaiškinimas (77). Tačiau, kad kompensacija nebūtų laikoma valstybės pagalba, turi būti įvykdytos keturios pagrindinės sąlygos, dažnai vadinamos sprendime Altmark nustatytais kriterijais (78).

(142)

Šie keturi sprendime Altmark nustatyti kriterijai yra tokie: i) pagalbos gavėjui pagal valstybės taikomą VESP finansavimo priemonę turi būti oficialiai pavesta teikti VESP, aiškiai nustatant su tuo susijusias pareigas; ii) kad pagalbą gaunanti įmonė nebūtų palaikoma jai suteikiant ekonominį pranašumą prieš įmones konkurentes, turi būti iš anksto nešališkai ir skaidriai nustatyti kompensacijos apskaičiavimo parametrai; iii) kompensacija negali viršyti sumos, būtinos visoms VESP teikimo išlaidoms arba jų daliai padengti, atsižvelgiant į pajamas ir pagrįstą pelną, susijusius su tokių įsipareigojimų vykdymu, ir iv) jei pagalbos gavėjas pasirinktas ne pagal viešųjų pirkimų procedūrą, teikiamos kompensacijos dydis turi būti nustatytas remiantis išlaidų, kurių tipinė gerai valdoma įmonė patirtų vykdydama tokius įsipareigojimus, analize, atsižvelgiant į susijusias pajamas ir pagrįstą pelną.

(143)

Apskritai EEE valstybės, vadovaudamosi atitinkama teismų praktika, pagal kurią nustatyti bendrieji principai, kurių turi būti laikomasi, yra pakankamai nesuvaržytos nustatydamos, ar tai yra VESP (79). Tinkamos plačiajuosčio ryšio aprėpties užtikrinimas visiems gyventojams vietovėse, kuriose nė vienas operatorius neteikia arba artimiausioje ateityje neteiks tokių paslaugų, tikrai galėtų būti laikomas VESP (80). Todėl kompensacija už viešąją paslaugą iš esmės gali būti skiriama įmonei, kuriai pavedama įrengti ir valdyti plačiajuosčio ryšio tinklą. Pagal Plačiajuosčio ryšio diegimo gairių 16 punktą, tai gali būti toks atvejis, kai galima įrodyti, kad privatūs investuotojai gali būti nepasirengę artimiausioje ateityje (trejų metų laikotarpiu) užtikrinti tinkamos plačiajuosčio ryšio aprėpties visiems gyventojams arba vartotojams, todėl didelė visų gyventojų dalis gali likti be ryšio. Todėl valstybės finansuojamo tinklo įrengimas visiems galimiems baltosiose zonose gyvenantiems vartotojams – įmonėms ar privatiems asmenims – gali būti finansuojamas sumokant kompensaciją už viešąją paslaugą. Tačiau turi būti įvykdytos kelios sąlygos, pirmiausia – Plačiajuosčio ryšio diegimo gairių 17–23 punktuose nustatytos sąlygos.

(144)

Islandijos valdžios institucijos apibūdino priežastis, kodėl, siekiant bendro ekonominio intereso, plačiajuosčio ryšio tinko įdiegimas privačių investicijų pagrindu neaptarnaujamose kaimo vietovėse turi būti finansuojamas valstybės. Pasitarus su suinteresuotosiomis šalimis ir atlikus kartografavimą bei aprėpties analizę, nustatyta, kad rinkos sąlygomis artimiausius trejus metus svarstomiems pastatams nebūtų teikiamos paslaugos naudojant sparčiojo interneto ryšio infrastruktūrą. Islandijos valdžios institucijos pabrėžė, kodėl jos mano, kad svarbu išvengti vadinamosios miesto ir kaimo vietovių skaitmeninės atskirties.

(145)

Dėl plačiajuosčio ryšio paslaugų ekonominių ypatumų rinkoje ne visada užtikrinamas pakankamas pelnas, kad visose vietovėse būtų verta investuoti į šias paslaugas. Atsižvelgiant į ekonominius gyventojų tankio ypatumus, plačiajuosčio ryšio tinklus paprastai pelningiau diegti ten, kur galima paklausa yra didesnė ir labiau koncentruota, t. y. tankiau gyvenamose vietose. Kadangi investuojant patiriamos didelės fiksuotosios išlaidos, mažėjant gyventojų tankiui, labai didėja vieneto kaina. Todėl plačiajuosčio ryšio tinklai paprastai būna pelningi tik tam tikroje gyvenamos vietovės dalyje. Be to, atitinkamiems plačiajuosčio ryšio tinklams įdiegti būtinų investicijų sąnaudos gali labai padidėti dėl vietovės nuošalumo, pvz., didesnio atstumo iki esamos telekomunikacijų infrastruktūros (81).

(146)

Paprastai tokie nepakankamai aptarnaujami regionai yra kaimo vietovės, kuriose gyventojų tankis nedidelis, todėl komerciniai paslaugų teikėjai ekonominiu požiūriu nėra suinteresuoti investuoti į elektroninių ryšių tinklus, kad galėtų tose vietovėse teikti tinkamas plačiajuosčio ryšio paslaugas. Dėl šių priežasčių tarp vietovių, kuriose yra galimybė naudotis atitinkamomis plačiajuosčio ryšio paslaugomis, ir vietovių, kuriose tokios galimybės nėra, gali susidaryti vadinamoji skaitmeninė atskirtis. Todėl pagal deklaruotą bendrą ekonominį interesą EEE valstybės gali naudoti valstybines lėšas, kad užtikrintų prisijungimo galimybę vietovėse, kuriose priešingu atveju nei dabar, nei artimiausioje ateityje nebūtų teikiama sparčiojo interneto ryšio paslauga (82).

(147)

Islandijos valdžios institucijos įrodė jų intervencijos būtinybę. Kaip pirmiau aprašyta I dalies 2.1.2 skirsnyje, valdžios institucijos patvirtino, kad svarstomose vietovėse buvo užtikrinta labai menka sparčiojo plačiajuosčio ryšio aprėptis. Be to, atlikus kartografavimą ir aprėpties analizę, išsiaiškinta, kad dėl labai mažo svarstomų pastatų, išsidėsčiusių retai gyvenamose vietovėse, komercinio patrauklumo privatiems operatoriams artimiausiu metu niekas neketina investuoti į ryšio užtikrinimą šiuose pastatuose.

(148)

Be to, atrodo, kad Susitarime įmonei Síminn buvo nustatytas aiškus įpareigojimas, kuris pagal Institucijos gaires dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą (toliau – Institucijos gairės dėl VESP) gali būti suprantamas kaip privalomas pavedimas (83). Pagal Síminn įpareigojimą, įdiegtina plačiajuosčio ryšio infrastruktūra turėtų užtikrinti universalią prisijungimo galimybę visiems tam tikros vietovės vartotojams. Į tinklą ir paslaugų teikimo sritį taip pat turėjo būti įtraukti visi būstai, kuriuose buvo užregistruotas bent vienas ištisus metus juose gyvenantis asmuo, ir ištisus metus veiklą vykdančios įmonės.

(149)

Be to, pagal Plačiajuosčio ryšio diegimo gairių 19–20 punktus, valstybės finansuojamas tinklas turėjo būti įrengtas taip, kad juo didmeniniais pagrindais galėtų naudotis kiti IPT. Šie IPT turėtų turėti galimybę pagal pareikalavimą iš Síminn didmeninėmis kainomis pirkti pagrindinę paslaugą, taip pat jiems turėtų būti leidžiama pasinaudojant tinklu teikti paslaugas savo mažmeniniams klientams. Prieiga turėjo būti suteikta patogiomis priemonėmis, visiems IPT turėjo būti suteikiama tokia pat paslauga ir tokios pat galimybės prisijungti prie tinklo, kad ir koks būtų jų prisijungimo prie pardavėjo būdas. Todėl Síminn negali savo nuožiūra ir (arba) diskriminaciniu pagrindu atsisakyti suteikti prieigą prie infrastruktūros. Be to, pavedimas ir pagalba yra susiję tik su tinklo įrengimu ir susijusių didmeninės prieigos paslaugų teikimu neteikiant mažmeninių ryšio paslaugų.

(150)

Tačiau, kadangi dėl kompensacijos už 670 pastatų, kurie buvo papildomai įtraukti į projektą iš rinkos pasitraukus WBS, buvo nuspręsta po to, kai Síminn laimėjo konkursą, kyla problemų dėl likusių sprendime Altmark nustatytų kriterijų. Kompensacijos už papildomus pastatus apskaičiavimo parametrai buvo ne iš anksto nustatyti remiantis objektyvumo ir skaidrumo principais, o, kaip patvirtino Islandijos valdžios institucijos, nustatyti pasibaigus viešųjų pirkimų procedūrai, atsižvelgiant į vidutinę vieneto kainą, pagrįstą pradiniu Síminn konkursiniu pasiūlymu.

(151)

Taigi, nors Síminn, kaip paslaugų teikėja, ir buvo pasirinkta surengus viešą konkursą, pagal viešųjų pirkimų procedūrą buvo nustatyta kompensacija tik už pirmuosius 1 118 pastatų. Kompensacija už papildomus 670 pastatų buvo nustatyta jau po to, kai Síminn laimėjo konkursą. Be to, Institucija negavo jokios informacijos, rodančios, kad Islandijos valdžios institucijos būtų atlikusios palyginimą su papildomiems pastatams skirto plačiajuosčio ryšio tinklo įrengimo ir valdymo išlaidomis, kurias veikiausiai patirtų tipinė gerai valdoma ir tinkamai apsirūpinusi įmonė.

(152)

Atsižvelgdama į tai, Institucija daro išvadą, kad svarstoma priemonė neatitinka visų sprendime Altmark nustatytų kriterijų.

(153)

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, Institucija daro išvadą, kad vertinama priemonė turi valstybės pagalbos, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, požymių. Todėl esant minėtoms sąlygoms būtina apsvarstyti, ar tokia priemonė gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu.

(154)

3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „apie visus planus suteikti ar pakeisti pagalbą ELPA priežiūros institucija turi būti laiku informuojama, kad galėtų pateikti savo pastabas. […] Atitinkama valstybė savo pasiūlytų priemonių neįgyvendina tol, kol, pasibaigus procedūrai, priimamas galutinis sprendimas“.

(155)

Islandijos valdžios institucijos Institucijai nepranešė apie šią pagalbos priemonę. Be to, Islandijos valdžios institucijos, surengusios konkursą dėl plačiajuosčio ryšio įdiegimo kaimo vietovėse ir jį finansavusios, įgyvendino šias priemones Institucijai dar nepriėmus galutinio sprendimo. Todėl Institucija daro išvadą, kad Islandijos institucijos neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį. Todėl bet kokios susijusios pagalbos suteikimas turi būti laikomas neteisėtu.

(156)

Paramos priemonės, apibrėžtos EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, paprastai yra nesuderinamos su EEE susitarimo veikimu, išskyrus atvejus, kai joms gali būti taikoma leidžianti nukrypti nuostata pagal 61 straipsnio 2 ar 3 dalį arba EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalį ir yra būtinos, proporcingos bei nesukelia konkurencijos iškraipymo. Islandijos valdžios institucijos tvirtina, kad pagal Fondo ir Síminn Susitarimą suteikta pagalba yra suderinama su EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalimi.

(157)

Remiantis EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu, „pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti,“ gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu, jei ji netrikdo prekybos sąlygų ir konkurencijos EEE taip, kad prieštarautų bendram interesui.

(158)

Institucijos dabar taikomose Plačiajuosčio ryšio diegimo gairėse pateiktas išsamus EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkto paaiškinimas šio sektoriaus atžvilgiu (84). Ankstesnės valstybės pagalbos taisyklių taikymo plačiajuosčio ryšio tinklų sparčiam diegimui gairės (vadinamosios 2010 m. Plačiajuosčio ryšio diegimo gairės) pirmą kartą buvo priimtos 2010 m. vasario 3 d., taigi tuo metu, kai Síminn ir Fondas sudarė Susitarimą, negaliojo. Tačiau Plačiajuosčio ryšio diegimo gairės parengtos remiantis sukaupta teismų praktika ir Europos Komisijos sprendimų priėmimo praktika (85). Todėl Institucija Plačiajuosčio ryšio diegimo gairių tiesiogiai netaikys, tačiau įvertins Susitarimą atsižvelgdama į pirmiau minėtose gairėse pagrindinius valstybės pagalbos plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai principus ir teismų bei sprendimų priėmimo praktiką, taikytą Susitarimo pasirašymo metu ir vėlesnėse bylose.

(159)

Pagal Plačiajuosčio ryšio diegimo gaires, norint atlikti plačiajuosčio ryšio projektų viešojo finansavimo suderinamumo vertinimą, regione, kuriame bus diegiamas plačiajuosčio ryšio tinklas, būtina išskirti baltąsias, pilkąsias ir juodąsias sritis (86).

(160)

Baltoji sritis – tai tokia sritis, kurioje plačiajuosčio ryšio infrastruktūros nėra ir artimiausioje ateityje veikiausiai nebus. Institucija pripažįsta, kad, teikdamos finansinę paramą plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti vietovėse, kuriose tokio ryšio paslaugos šiuo metu neteikiamos, ELPA valstybės siekia tikrosios sanglaudos ir ekonomikos plėtros tikslų, taigi jų intervencija veikiausiai atitinka bendrą interesą, jeigu įvykdomos 3.3 skirsnyje nustatytos sąlygos.

(161)

Pilkoji sritis – tai tokia sritis, kurioje veikia vienas tinklo operatorius ir kitas tinklas artimiausioje ateityje veikiausiai nebus įdiegtas. Vien tai, kad yra vienas tinklo operatorius, nebūtinai reiškia, kad nėra rinkos nepakankamumo arba sanglaudos problemų. Jeigu tas operatorius turi įtaką rinkoje (monopolį), piliečiams jo teikiamų paslaugų kokybės ir kainų santykis gali būti ne pats geriausias. Tam tikrų kategorijų vartotojai gali nebūti tinkamai aptarnaujami arba, nesant reguliuojamų didmeninės prieigos tarifų, mažmeninės kainos gali būti didesnės, palyginti su tokių pat paslaugų, teikiamų konkurencingesnėse, tačiau kitais atžvilgiais panašiose šalies vietovėse arba regionuose, kainomis. Be to, jeigu mažai tikėtina, kad į rinką žengtų kiti operatoriai, alternatyvios infrastruktūros finansavimas galėtų būti tinkama priemonė.

(162)

Juodoji sritis – tai tokia tam tikros geografinės zonos sritis, kurioje veikia arba artimiausioje ateityje veiks bent du skirtingų operatorių baziniai plačiajuosčio ryšio tinklai ir konkurencinėmis sąlygomis (esant infrastruktūra pagrįstai konkurencijai) teikiamos plačiajuosčio ryšio paslaugos; tokiu atveju galima manyti, kad rinkos nepakankamumo nėra. Todėl yra labai maža tikimybė, kad valstybės intervencija duotų papildomos naudos (87).

(163)

Islandijos valdžios institucijų teigimu, projekto įgyvendinimo zonoje prieš įrengiant tinklą neveikė joks plačiajuosčio ryšio tinklas. Fondas atliko išsamų kartografavimą ir šiuo tikslu paprašė pateikti informaciją apie visas dabartines plačiajuosčio ryšio paslaugų zonas (t. y. zonas, kuriose už priimtiną fiksuotą mėnesinį mokestį buvo galima nuolat naudotis ne lėtesniu kaip 512 kb/s (ne telefoniniu) interneto ryšiu, taip pat apie numatytas zonas (kuriose paslaugos dar neteikiamos), kuriose interneto ryšiu bus galima naudotis dar iki 2008 m. birželio mėn. Fondas iš kelių plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėjų ir fizinių asmenų įvairiais būdais gavo informacijos apie rinkos zonas. Šio darbo tikslas buvo nustatyti rinkos nepakankamumo atvejus, atokiuose Islandijos regionuose išskiriant vadinamąsias pilkąsias, juodąsias ir baltąsias sritis. Fondui atlikus kartografavimą ir aprėpties analizę, parengtas tikslus pastatų sąrašas, kurie vėliau buvo įtraukti į projektą.

(164)

Atsižvelgdama į tai, Institucija mano, kad projektas buvo įgyvendinamas vietovėse, kurios Plačiajuosčio ryšio diegimo gairėse vadinamos baltosiomis sritimis.

(165)

Vertindama, ar pagalbos priemonė gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu, Institucija lygina teigiamą pagalbos priemonės poveikį siekiant bendros svarbos tikslo ir galimą neigiamą šalutinį poveikį, pvz., prekybos ir konkurencijos iškraipymą (t. y. atlieka vadinamąjį pusiausvyros tyrimą).

(166)

Atlikdama šį pusiausvyros tyrimą, Institucija vertins tokius dalykus (88):

(167)

Kaip nustatyta Plačiajuosčio ryšio diegimo gairėse (89), Institucija, atlikdama pusiausvyros tyrimą, išnagrinės priemonės tikslą, jos struktūrą ir būtinybę riboti konkurencijos iškraipymą.

(168)

Galimybė naudotis plačiajuosčiu ryšiu yra vienas svarbiausių informacinių ir ryšių technologijų plėtros, diegimo ir taikymo ūkyje ir visuomenės gyvenime veiksnių. Projektas susijęs tik su vadinamosiomis baltosiomis sritimis ir skirtas tik joms (90).

(169)

Institucija, atsižvelgdama į Plačiajuosčio ryšio diegimo gaires, laikosi nuomonės, kad šios sritys iš esmės atitinka valstybės pagalbos teikimo reikalavimus, nes projektu skatinama teritorinė, socialinė ir ekonominė sanglauda ir sprendžiama įrodyta rinkos nepakankamumo problema (91). Tačiau norint priemonę pripažinti suderinama su EEE susitarimu, turi būti įvykdytos tam tikros sąlygos. Šių sąlygų įvykdymas bus įvertintas tolesniuose skirsniuose.

(170)

Galimybė naudotis plačiajuosčiu ryšiu yra vienas svarbiausių informacinių ir ryšių technologijų plėtros, diegimo ir taikymo ūkyje ir visuomenės gyvenime veiksnių. 2010 m. kovo 3 d. priimtoje strategijoje „Europa 2020“ aprašydama iniciatyvą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“, Europos Komisija nurodė, kad jos „tikslas – siekti, kad bendra skaitmeninė rinka, pagrįsta sparčiu ir itin sparčiu internetu ir sąveikiomis taikomosiomis programomis, duotų tvarios ekonominės ir socialinės naudos, padėtų pasiekti iškelto tikslo, kad iki 2013 m. visi galėtų naudotis plačiajuosčiu internetu, ir leistų naudotis dar spartesniu internetu (greitis viršija 30 Mbps) iki 2020 m., taip pat siekti, kad 50 % ar daugiau Europos namų ūkių naudotųsi spartesniu už 100 Mbps interneto ryšiu.“ (92)

(171)

Strategijoje „Europa 2020“ pripažinta plačiajuosčio ryšio projektų svarba spartinant plačiajuosčio ryšio technologijų įnašą į augimą ir inovacijas visuose ekonomikos sektoriuose, taip pat į socialinę ir regioninę sanglaudą. Naujų bazinio ir (arba) NKP plačiajuosčio ryšio tinklų diegimas skatina kurti darbo vietas ir padeda gerinti sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugų kokybę tikslinėse vietovėse.

(172)

Be to, plačiajuosčio ryšio tinklo diegimas padeda mažinti vadinamąją skaitmeninę atskirtį, dėl kurios susidaro atotrūkis tarp šalies vietovių arba regionų, kuriuose siūlomos įperkamos ir konkurencingos plačiajuosčio ryšio paslaugos, ir vietovių, kuriose tokios paslaugos neteikiamos. Institucija laikosi nuomonės, kad netaikant viešosios intervencijos kiltų reali įvairių Islandijos regionų, daugiausia kaimo ir miesto vietovių, vadinamosios skaitmeninės atskirties rizika. Tai gali lemti ekonominę ir socialinę vietos gyventojų ir įmonių atskirtį, gyventojų skaičiaus mažėjimą jau ir taip retai gyvenamose vietovėse. Nors tokią skaitmeninę atskirtį lemia keletas priežasčių, svarbiausia iš jų yra tinkamos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros nebuvimas.

(173)

Be to, Institucija primena, kad galimybės naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis visiems Europos gyventojams suteikimas iki 2013 m. buvo vienas iš pagrindinių Europos skaitmeninės darbotvarkės tikslų (93). Todėl šis projektas atitinka strategiją „Europa 2020“ ir Europos skaitmeninę darbotvarkę.

(174)

Islandijos valdžios institucijų teigimu, galimybė naudotis sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūra yra vienas pagrindinių veiksnių, vietos bendruomenėms suteikiančių galimybę pritraukti verslo subjektus, pagerinti vietos gyvenimo sąlygas, paspartinti augimą ir inovacijas visuose vietos ekonomikos sektoriuose. Ši schema namų ūkiams ir įmonėms suteikė galimybę tikslinėje teritorijoje naudotis įperkamomis plačiajuosčio ryšio paslaugomis. Be to, tai ir bendros svarbos tikslas, nes plačiajuosčio ryšio paslaugos turi būti teikiamos priimtinomis kainomis, kad valstybės pagalba būtų naudinga kuo didesniam gyventojų skaičiui (94). Jei pagalba nebūtų teikiama, privatiems operatoriams būtų labai brangu retai gyvenamose vietovėse įdiegti reikiamą plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą, dėl to būtų nustatytos didelės mažmeninės kainos, kurios nebūtų priimtinos visiems gyventojams. Taigi, plačiajuosčio ryšio infrastruktūros viešuoju finansavimu užtikrinta net tik plačiajuosčio ryšio pasiūla, bet ir paslaugų teikimas priimtinomis kainomis, kaip reikalaujama skaitmeninėje darbotvarkėje. Kitaip tariant, projektas suteikia galimybę naudotis mažmeninėmis plačiajuosčio ryšio paslaugomis tikslinėse vietovėse (t. y. retai gyvenamose vietovėse, daugiausia – kaimo) tokiomis kainomis, kurios yra panašios į taikomas tankiau gyvenamose vietovėse (t. y. miesto vietovėse).

(175)

Institucija mano, kad teikiant paramą plačiajuosčio ryšio diegimui kaimo ir nepakankamai aptarnaujamose vietovėse, kuriose dabar nėra galimybės naudotis plačiajuosčiu ryšiu, skatinama socialinė ir ekonominė sanglauda ir sprendžiama rinkos nepakankamumo problema (95). Be to, įdiegiant plačiajuosčio ryšio tinklą mažinama vadinamoji skaitmeninė atskirtis, dėl kurios susidaro atotrūkis tarp šalies vietovių arba regionų, kuriuose siūlomos įperkamos ir konkurencingos plačiajuosčio ryšio paslaugos, ir vietovių, kuriose tokios paslaugos neteikiamos (96).

(176)

Atsižvelgdama į tai, Institucija daro išvadą, kad pagalba siekiama tikrosios sanglaudos ir ekonominės plėtros tikslų, t. y. aiškiai apibrėžtų bendros svarbos tikslų.

(177)

Kaip jau buvo nurodyta, kadangi valstybės pagalba gali būti teikiama tik baltosioms sritims, Institucija sutinka, kad tose srityse yra rinkos nepakankamumo problema. Kitaip tariant, rinka, veikianti tik pagal rinkos principus, be intervencijos, neduoda veiksmingų rezultatų visuomenei (97).

(178)

Kaip nurodyta Plačiajuosčio ryšio diegimo gairių 40 punkte, Institucija pripažįsta, kad taikant ex ante reguliavimą galima paskatinti plačiajuosčio ryšio tinklų plėtrą miesto ir tankiau gyvenamose vietovėse, tačiau jis nėra tinkamas dėl privačių investicijų į infrastruktūrą trūkumo tam tikrose vietovėse kylančiai rinkos nepakankamumo problemai išspręsti.

(179)

Institucija negavo informacijos, ar Islandijos valdžios institucijos apsvarstė galimybę taikyti plačiajuosčio ryšio tinklo viešajam finansavimui alternatyvias rinkos nepakankamumo problemos sprendimo priemones. Tačiau Institucija ir Komisija jau yra nagrinėjusi subsidijų arba mokesčių paskatų taikymo galutiniams vartotojams klausimą, taip pat galimybę taikyti ex ante reguliavimą (98). Nustatyta, kad tokiomis priemonėmis veikiausiai nebūtų paskatintos pakankamos investicijos į plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimą nepakankamai aptarnaujamose vietovėse.

(180)

Kaip jau minėta, svarstomoje vietovėje buvo tik ribotai teikiamos mažos spartos interneto ryšio paslaugos, o kartografavimas parodė, kad privatūs operatoriai neketino gerinti savo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros. Be to, Islandijos valdžios institucijos atkreipė dėmesį, kad Islandijos didieji interneto paslaugų teikėjai nepareiškė jokio noro gerinti interneto ryšį svarstomoje vietovėje arba artimiausiu metu investuoti į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą (99). Taigi, esant tokioms aplinkybėms, kai įsitikinama, kad tam tikrame regione gerokai per menkai išplėtota plačiajuosčio ryšio infrastruktūra ir paslaugos, atrodo, kad siekiant pašalinti plačiajuosčio ryšio trūkumą nebuvo jokios alternatyvos viešajam finansavimui.

(181)

Todėl Institucija padarė išvadą, kad plačiajuosčio ryšio paslaugų viešasis finansavimas yra tinkama priemonė nustatytiems tikslams siekti.

(182)

Pagal Plačiajuosčio ryšio diegimo gaires (100), norint įvertinti, ar daromas skatinamasis poveikis, būtina išnagrinėti, ar svarstomos investicijos į plačiajuostį ryšį būtų darytos be viešojo finansavimo.

(183)

Islandijos valdžios institucijoms surengus viešas konsultacijas paaiškėjo, jog mažai tikėtina, kad artimiausioje ateityje rinkos principu būtų įdiegtas plačiajuosčio ryšio tinklas, apimantis blogai ryšiu aprūpintus pastatus. Dėl finansinės paramos suteikimo tinklui įdiegti viešojo konkurso dalyviai pakeitė savo sprendimus dėl investicijų. Todėl Institucija daro išvadą, kad pagalba paskatino atrinktą paslaugų teikėją įdiegti plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą vietovėse, į kurias ji šiaip nebūtų investavusi.

(184)

2007 m. Islandijos valdžios institucijos atliko išsamų kartografavimą ir aprėpties analizę. Taigi, buvo išanalizuotos konkurencijos sąlygos ir struktūra tam tikroje vietovėje ir surengtos konsultacijos su visomis suinteresuotosiomis šalimis, susijusiomis su svarstoma priemone. Atsižvelgdama į tai, Institucija mano, kad kartografavimas ir aprėpties analizė padėjo sumažinti galimą konkurencijos iškraipymą.

(185)

Iš rinkos pasitraukus WBS, gerokai pasikeitė pastatų, kuriems nebuvo arba artimiausioje ateityje rinkos sąlygomis nebūtų teikiamos plačiajuosčio ryšio paslaugos, sąrašas. Vėliau Islandijos valdžios institucijos dar kartą paprašė pateikti informaciją apie ketinimus siūlyti paslaugas pastatams, kurie iš pradžių buvo įtraukti į WBS planus. Tai padaryta įdėjus skelbimą į laikraštį; Islandijos valdžios institucijų teigimu, lygiai taip pat informacija rinkai buvo paskelbta ir pirmiau. Taikant tokį informacijos paskelbimo būdą, visiems paslaugų teikėjams suteikta galimybė pranešti Islandijos valdžios institucijoms apie diegimo planus toje vietovėje. Todėl Institucija padarė išvadą, kad skelbimo įdėjimas į laikraštį tokiomis aplinkybėmis buvo tinkamas informacijos paskelbimo būdas.

(186)

Plačiajuosčio ryšio diegimo gairėse nustatytas įpareigojimas pagal atvirą ir skaidrią procedūrą surengti viešas konsultacijas su esamais operatoriais, siekiant geriau užtikrinti, kad valstybinės lėšos būtų naudojamos tik baziniam plačiajuosčiam ryšiui ir NKP įdiegti baltosiose srityse (101).

(187)

Kai jau minėta, Fondas išanalizavo konkurencijos sąlygas rinkoje ir planus ateityje diegti ryšį ir, į nacionalinį laikraštį Morgunblaðið įdėjęs viešą skelbimą, kad užtikrintų visišką skaidrumą, šiuo tikslu surengė konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis. Taip Fondas užtikrino, kad būtų kuo labiau sumažinti galimi konkurencijos iškraipymai.

(188)

Institucija norėtų pabrėžti, kad nors Viešųjų pirkimų direktyva ir netaikoma plačiajuosčio ryšio tinklų ir paslaugų viešiesiems pirkimams (102), tokie viešieji pirkimai vis tiek turi atitikti pagrindinius – tokių pat sąlygų sudarymo ir nediskriminavimo – principus (103). Be to, remiantis Plačiajuosčio ryšio diegimo gairėmis, jei subsidijuojamai infrastruktūrai įrengti ir valdyti pagalbą teikiančios institucijos nusprendžia pasirinkti trečiosios šalies operatorių, atrankos procedūra turi būti rengiama laikantis Viešųjų pirkimų direktyvų idėjų ir principų (104). Taikant atviro konkurso metodą užtikrinamas tokių pat sąlygų taikymas visiems konkurso dalyviams ir jų nediskriminavimas, sumažinamos biudžeto išlaidos ir galima susijusi valstybės pagalba, sušvelninamas priemonės atrankinis pobūdis. Su plačiajuosčio ryšio diegimu susijusių atvirų konkursų rengimui siekiant šių tikslų Komisija yra pritarusi sprendimų praktikoje, taikytoje dar prieš sudarant vertinamą Susitarimą (105).

(189)

Dėl konkurencinių konkursų Plačiajuosčio ryšio diegimo gairėse pabrėžiama, kad pagalbą teikianti institucija privalo nustatyti kokybinius sutarties sudarymo kriterijus, pagal kuriuos bus vertinami pateikti pasiūlymai (106). Be to, Plačiajuosčio ryšio diegimo gairėse paaiškinta, kad siekiant sumažinti teiktinos pagalbos sumą taikant panašius arba vienodus kokybės reikalavimus, konkurso dalyvis, prašantis mažiausios pagalbos sumos, iš esmės turėtų gauti daugiau pirmenybės balų, skiriamų atliekant bendrą jo pasiūlymo įvertinimą (107). Be to, sutartį sudaranti institucija visada turėtų iš anksto nustatyti santykinį koeficientą, kurį skirs už kiekvieną pasirinktą (kokybinį) kriterijų.

(190)

Nagrinėjamu atveju 2008 m. vasario mėn. VPC Fondo vardu paskelbė konkurso aprašymą savo interneto svetainėje ir nacionaliniuose laikraščiuose. Pagal Plačiajuosčio ryšio diegimo gairių 74 punkto c papunktį, informacija apie konkurso procedūrą buvo paskelbta centrinėje nacionalinio lygmens interneto svetainėje, t. y. VPC interneto svetainėje (108), apie konkursą taip pat buvo paskelbta Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje (109). Konkurso aprašyme buvo išdėstytos aiškios sutarties sudarymo sąlygos, kurių paskirtis buvo nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Taikyti keturi vertinimo kriterijai: i) bendra kaina (50 %), ii) įdiegimo greitis (15 %), iii) parsisiuntimo sparta (25 %) ir iv) 2G GSM ryšio paslaugos teikimas (neprivaloma) (10 %). Paskelbęs konkursą, VPC pradėjo diskusijas su suinteresuotaisiais konkurso dalyviais ir galiausiai nusprendė pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą iki 2008 m. rugsėjo 4 d. VPC gavo penkis tinkamus pasiūlymus, tada buvo atrinktas pasiūlymas, pagal sutarties sudarymo kriterijus surinkęs daugiausia balų (110).

(191)

Atsižvelgdama į tai, Institucija mano, kad VPC, veikdamas Fondo vardu, surengė atvirą ir skaidrią viešųjų pirkimų procedūrą plačiajuosčio ryšio tinklo tiekėjui atrinkti. Be to, neabejotinai buvo įgyvendintas tokių pat sąlygų sudarymo principas, nes visiems suinteresuotiesiems konkurso dalyviams buvo aišku, jog šiame konkurse kaina yra svarbiausias kriterijus, nes jo reikšmingumas – 50 %, vertinant visų sutarties sudarymo kriterijų atžvilgiu.

(192)

Pasibaigus konkurso procedūrai, iš rinkos pasitraukė įmonė WBS. Dėl to padaugėjo pastatų, kuriems turėjo būti suteiktos plačiajuosčio ryšio paslaugos. Todėl buvo padaryti Susitarimo su atrinktu tiekėju pakeitimai, susiję su Susitarimo taikymo sritimi, kompensacija ir įdiegimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į ypatingą nenumatytą Islandijos ekonomikos padėtį, taip pat buvo padaryti pakeitimai, susiję su bendros mokėjimų sumos indeksavimu (111).

(193)

Skundo pateikėjas tvirtina, kad kitiems konkurso dalyviams nebuvo suteikta galimybė pateikti pasiūlymus dėl papildomų pastatų ir kad padidėjus vietovių skaičiui nebūtinai padidėja susijusios išlaidos ir pailgėja įdiegimo laikotarpis.

(194)

Institucija pripažįsta, kad į konkurso dokumentus įtraukti Susitarimo projekto pakeitimai yra dideli ir kad nors pagal EEE viešųjų pirkimų taisykles leidžiama susitarus su atrinktu tiekėju padaryti Susitarimo pakeitimų, padaryti pakeitimai viršija Viešųjų pirkimų direktyvoje nustatytus apribojimus (112). Kai jau minėta, Viešųjų pirkimų direktyva netaikoma svarstomai procedūrai, nes su telekomunikacijų tinklų įrengimu susiję viešieji pirkimai nepriskiriami tos direktyvos taikymo sričiai (113). Tačiau, pagal Plačiajuosčio ryšio diegimo gaires, atrankos procedūra vis tiek turi būti rengiama laikantis Viešųjų pirkimų direktyvų idėjų ir principų (114).

(195)

Akivaizdu, kad kaina, kuri įmonei Síminn buvo sumokėta išplėtus projekto apimtį, buvo gerokai mažesnė ir už kitų konkurso dalyvių siūlytą kainą (115), ir už Fondo iš anksto apskaičiuotą kainą. Todėl padarytus pakeitimus galima pateisinti atsižvelgiant į kainų skirtumą. Be to, iš konkurso aprašymo 2.3.4 skirsnio „Naujos jungtys ir įpareigojimas dėl prijungimo“ matyti, kad nenumatytai padidėjus projekto apimčiai kaip lyginamasis dydis būtų taikoma remiantis pradiniu pasiūlymu nustatyta vidutinė vieneto kaina. Pirmiau minėtame skirsnyje iš tiesų konkrečiai įpareigojama skaičiuojant į projektą įtrauktų naujų vietovių prijungimo išlaidas taikyti vidutinės kainos metodą.

(196)

Be to, atsižvelgdama į nusistovėjusią teismų praktiką, Institucija mano, kad – bent jau kritinėmis sąlygomis – būtų priimtina, jei valstybės vietoj neaiškaus rezultato pasirinktų aiškų ir šiuo atžvilgiu vietoj neprognozuojamos grąžos gautų apibrėžtą bei patenkinamą grąžą (116). Todėl, atsižvelgdama į tai, kad konkursas rengiamas norint užtikrinti mažiausią kainą bendruomenei, į kainos svarbą nustatant sutarties sudarymo kriterijus, vidutinės kainos metodo nurodymą konkurso dokumentuose ir į didelius pateiktų pasiūlymų skirtumus, Institucija daro išvadą, kad šiuo atveju buvo užtikrintas tokių pat sąlygų taikymas visiems konkurso dalyviams ir jų nediskriminavimas ir kad atrankos procedūra bei projekto apimties išplėtimas atitiko Viešųjų pirkimų direktyvų idėjas ir principus.

(197)

Galiausiai, dėl vartotojų kainų indekso taikymo pakeitimo užsienio valiutos kursu pagrįstu indeksavimu skundo pateikėjas tvirtina, kad dėl Islandijos kronos nuvertėjimo kilus finansų krizei išmokos įmonei Síminn dar labiau padidėjo. Islandijos valdžios institucijos patvirtino, kad tai nereiškia, jog dėl šių pakeitimų visa rizika buvo perkelta joms, nes Síminn taip pat patyrė daugiau išlaidų dėl kitų projekto aspektų, nesusijusių su Danijos kronos kursu, t. y. dėl darbo jėgos, kuro ir kitų sąnaudų (117). Jos taip pat įrodė, kad net ir padarius Susitarimo pakeitimų pagalbos suma vis vien buvo gerokai mažesnė, palyginti su antru pagal mažumą tinkamu pasiūlymu ir Fondo apskaičiuotomis apytikslėmis išlaidomis.

(198)

Atsižvelgdama į tai, Institucija daro išvadą, kad apskritai konkurso ir atrankos procedūros atitiko Viešųjų pirkimų direktyvų idėjas ir principus ir kad Islandijos valdžios institucijos pasirinko ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.

(199)

Pagal Plačiajuosčio ryšio diegimo gairių 74 punkto e papunktį, rengiant konkursą neturėtų būti teikiama pirmenybės kuriai nors konkrečiai technologijai ar tinklo platformai ir jokia technologija ar platforma neturėtų būti pašalinama iš konkurso. Taigi, konkurso dalyviams turėtų būti suteikta teisė siūlyti reikiamas plačiajuosčio ryšio paslaugas teikti taikant arba derinant tokias technologijas, kokios, jų nuomone, yra tinkamiausios. Tokiu atveju pagalbą teikianti institucija, remdamasi objektyviais konkurso kriterijais, turėtų turėti teisę pasirinkti tinkamiausią technologinį sprendimą arba technologinių sprendimų derinį.

(200)

Pagal konkurso aprašymo 2 straipsnio 1 dalį, technologiniu požiūriu projektas buvo neutralus, nebuvo nustatyta jokių specifikacijų, susijusių su tinklo įrengimo būdu ar taikytinu technologiniu sprendimu. Pagal konkurso sąlygas nebuvo teikiama pirmenybės kokiai nors konkrečiai technologijai ar tinklo platformai, taip konkurso dalyviams paliekant galimybę patiems pasirinkti tinkamiausius technologinius sprendimus, kaip prijungti pastatus, nustatytus atlikus kartografavimą. Taigi, konkursas buvo atviras visiems techniniams sprendimams, t. y. technologiškai neutralus, kaip reikalaujama Plačiajuosčio ryšio diegimo gairėse. Institucija daro išvadą, kad taikant technologinio neutralumo principą buvo parinktos pačios tinkamiausios technologijos arba jų derinys (118).

(201)

Pagal Plačiajuosčio ryšio diegimo gaires, ELPA valstybės turėtų skatinti pasiūlymų teikėjus naudotis visa esama infrastruktūra, kad būtų išvengta nereikalingo ir išlaidaus išteklių dubliavimo ir būtų sumažinta viešojo finansavimo suma (119). Kaip jau minėta, prieš įrengiant tinklą svarstomi pastatai nebuvo prijungti prie jokio plačiajuosčio ryšio tinklo. Be to, Institucija iš tinklų operatorių ar suinteresuotųjų šalių negavo jokios informacijos, kad svarstomu atveju būtų išlaidžiai dubliuojami ištekliai.

(202)

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, neatrodo, kad esamos infrastruktūros naudojimas būtų svarbus diegiant subsidijuojamą tinklą.

(203)

Įpareigojimas trečiosioms šalims suteikti veiksmingą didmeninę prieigą prie subsidijuojamos infrastruktūros yra neatsiejama sudedamoji kiekvienos valstybės priemonės, kuria finansuojamas naujos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros kūrimas, dalis. Visų pirma trečiųjų šalių operatoriai, turėdami didmeninę prieigą, gali konkuruoti su atrinktu konkurso dalyviu (jei šis vykdo veiklą ir mažmeninėje rinkoje) ir taip didinti pasirinkimo galimybes ir konkurenciją vietovėse, kuriose taikoma priemonė, kartu išvengiant regioninių paslaugų monopolijų atsiradimo (120). Be to, konkurentams suteikus veiksmingą didmeninę prieigą sumažinami konkurencijos iškraipymai dėl valstybės pagalbos priemonės.

(204)

Veiksmingos didmeninės prieigos prie subsidijuojamų tinklų suteikimo trečiosioms šalims svarba Komisijos praktikoje pabrėžta dar iki Susitarimo sudarymo (121).

(205)

Be to, Plačiajuosčio ryšio diegimo gairėse pabrėžiama, kad įpareigojimai suteikti prieigą prie subsidijuojamo tinklo turėtų būti suderinti su sektoriaus reglamentavimo nuostatomis nustatytų sektoriaus prieigos įpareigojimų rinkiniu. Tačiau subsidijuojamos įmonės iš esmės turėtų teikti daugiau didmeninės prieigos produktų nei tos įmonės, kurioms nacionalinės reguliavimo institucijos tokį įpareigojimą nustatė pagal sektorių reguliavimo nuostatas, nes pagalbos gavėjas savo infrastruktūrai įdiegti naudoja ne tik nuosavus išteklius, bet ir mokesčių mokėtojų pinigus. Tokia didmeninė prieiga turėtų būti suteikta kuo anksčiau prieš pradedant naudoti tinklą (122).

(206)

2008 m. atlikusi didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos rinkos analizę, Islandijos nacionalinė reguliavimo institucija – PTA – pareikalavo, kad Síminn (kaip įmonė, turinti didelę įtaką rinkoje), patenkintų visus sąžiningus ir pagrįstus kitų elektroninių ryšių įmonių prašymus suteikti atvirą didmeninę prieigą prie specialios tinklo infrastruktūros, susijusios su varinėmis vietinėmis linijomis, taip pat suteikdamos galimybę įvairiose tinklo vietose teikti duomenų srauto paslaugas (123). Sprendime nurodyta, kad Síminn privalo, be kitų dalykų, patenkinti pagrįstus ir deramus prieigos prašymus, susijusius su pirmiau 32 konstatuojamojoje dalyje aprašytomis 1, 2, 3 ir 4 galimybėmis. Šio PTA sprendimo ištrauka buvo pateikta konkurso aprašyme.

(207)

ES elektroninių ryšių reglamentavimo sistema siekiama palengvinti konkurenciją naujiems rinkos dalyviams ilgainiui vis daugiau remiantis nuosava infrastruktūra, jeigu taip daryti jiems yra naudinga (124). Teisės aktai, kuriais skatinamos veiksmingos investicijos į įmonių nuosavą infrastruktūrą, laikomi labiau padedančiais skatinti veiksmingą savaiminę konkurenciją. Todėl elektroninių ryšių rinkose pradėtas taikyti reglamentavimo principas, pagal kurį, esant didelei įtakai rinkoje, įvairiems operatoriams vienu metu suteikiama galimybė įvairiais tinklo hierarchijos lygmenimis naudotis daugkartinės prieigos produktais. Tokios diferencijuotos prieigos galimybės suteikia galimybę įvairiems tiekėjams skirtingais lygmenimis dalyvauti diegiant tinklą. Kaip nurodė Europos reguliuotojų grupė (dabartinė Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija), tokio pakopinių investicijų metodo taikymas reglamentavimo srityje yra tvirtai nusistovėjęs dabartinės elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reglamentavimo sistemos principas (125).

(208)

Be nusistovėjusios veiksmingos prieigos prie plačiajuosčio ryšio reguliavimo praktikos, sprendimuose dėl valstybės pagalbos taip pat buvo laikomasi lankstaus požiūrio dėl reikalingų prieigos galimybių įvairovės. Pavyzdžiui, 2006–2007 m. sprendimuose dėl Amsterdamo miesto investicijų į gyventojams skirtą šviesolaidinį plačiajuostį ryšį (126) nurodyta, kad didmeninė prieiga turėjo būti suteikta ir prie pasyviųjų (127), ir prie aktyviųjų (128) tinklo sluoksnių. Be to, 2010 m. sprendime dėl labai spartaus plačiajuosčio ryšio tinklų įrengimo Prancūzijoje (129) nurodyta, kad didmeninė prieiga turėjo būti suteikta visais subsidijuojamos infrastruktūros lygmenimis. Kadangi parama buvo suteikta pasyviajai tinklo infrastruktūrai (pvz., kabelių kanalams, nenaudojamoms šviesolaidžio skaiduloms), turėjo būti palengvinta prieiga prie pasyviojo lygmens, kaip jau buvo numatyta Prancūzijos nacionalinės reguliavimo institucijos ARCEP 2010 m. sprendimu (130). Tačiau bet kokiai trečiajai šaliai, kuriai buvo pagrįstai reikalingas aktyviosios prieigos produktas, jis taip pat turėjo būti suteiktas (131). Poreikis buvo laikomas pagrįstu, jei buvo įvykdomos tokios trys sąlygos: i) prieigos prašytojas pateikia aiškų verslo planą, kuriame pagrindžiamas tinklo aktyvinimas, ii) prieigos prašytojas įrodo, kad neturi finansinių išteklių nuosavai aktyviajai įrangai įdiegti, iii) toje pačioje geografinėje vietovėje nė vienas privatus operatorius nesiūlo aktyviosios prieigos produktų kainomis, atitinkančiomis tankiau gyvenamose vietose taikomas kainas (132).

(209)

Nors pirmiau pateikti pavyzdžiai daugiausia susiję su didmenine interneto ryšio prieiga prie fiksuotojo ryšio tinklų, Institucijai neaišku, kodėl panašaus dinaminės prieigos principo negalima taikyti suteikiant didmeninę interneto ryšio prieigą prie tinklų taikant judriuoju ryšiu pagrįstas prieigos technologijas. Pavyzdžiui, nacionalinėms reguliavimo institucijoms pagal teisės aktus nustačius didelę įtaką didmeninėje judriuoju ryšiu pagrįstos prieigos ir kvietimo pradžios paslaugų rinkoje, taikomos įvairios taisomosios prieigos priemonės, kuriomis atsižvelgiama į įvairų rinkos dalyvių dalyvavimo diegiant tinklą lygį. 2007 m. nustačiusi dominavimą Islandijos didmeninėje judriuoju ryšiu pagrįstos prieigos ir kvietimo pradžios rinkoje, PTA atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į judriojo telefono ryšio rinkos įvairovę ir įvairius šalių, kurios gali prašyti prieigos, poreikius, įpareigojimas suteikti prieigą turėtų būti taikomas visoms didmeninės prieigos, kuri pagrįstai gali būti suteikta ir kuri gali skatinti konkurenciją mažmeninėje rinkoje, formoms (133). Šiuo atžvilgiu Síminn privalėjo patenkinti visus pagrįstus tinkamus prašymus suteikti tokią prieigą: i) prieigą prie nacionalinio tarptinklinio ryšio (134), ii) kolokacijos ir bendro naudojimo prieigą (135), iii) virtualiojo judriojo ryšio tinklo operatoriaus prieigą (136) ir iv) perpardavimo prieigą (137).

(210)

Remiantis konkurso aprašymo, pažymėto kaip Susitarimo I priedas, 2.1 skirsniu, vertinamas projektas buvo technologiškai neutralus. Atsižvelgdama į šį principą, valstybės finansuojamą tinklą Síminn įrengė taikydama ADSL, UMTS, palydovinio ir vietinio belaidžio (Wi-Fi) ryšio technologijas (138). Taigi, atrodo, kad siekiant išvengti galimų konkurencijos iškraipymų elektroninių ryšių rinkose, kai teikiama valstybės pagalba, paprastai trečiosios šalies operatoriams technologiškai neutraliu būdu turėtų būti suteikiama veiksminga didmeninė prieiga, pritaikyta prie atitinkamų jų prieigos poreikių.

(211)

Islandijos valdžios institucijos įrodė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2010 m. rugpjūčio mėn. Fondo interneto svetainėje buvo viešai skelbiama apie kiekvienos projekto dalies rinkodaros ir pardavimo procesų pradžią. Be to, kad nebūtų palaikomas kuris nors paslaugų teikėjas, į projektą įtraukti būstai ir įmonės gavo Fondo laiškus, kuriuose buvo paaiškintas projekto pobūdis ir žmonės buvo informuoti, kad nuo tam tikros datos jie jau galės užsisakyti paslaugą iš bet kurio interneto paslaugų teikėjo, norinčio teikti jiems tokią paslaugą. Laiške buvo konkrečiai nurodyta, kad projekte galėjo dalyvauti visi paslaugų teikėjai. Be to, Fondas išsiuntė pranešimą visoms tuo metu PTA registruotoms telekomunikacijų įmonėms, įskaitant visus IPT, kuriame jos buvo informuotos, kad yra parengtos naudoti naujos infrastruktūros. Taigi, visi rinkoje veiklą vykdantys IPT galėjo pradėti teikti konkurencines mažmenines paslaugas tuo pat metu kaip ir Síminn.

(212)

Pagal Susitarimo II priedą, pardavėjas gali savo nuožiūra siūlyti 1–4 galimybes, tačiau yra įpareigotas pasiūlyti 3 galimybę visais atvejais, kai pagal projektą taikoma ADSL plačiajuosčio ryšio technologija (žr. 33 konstatuojamąją dalį) (139). Kartu Susitarimo II priede nustatyta, kad prieiga prie ADSL technologija grindžiamų paslaugų turėtų būti suteikta tokiomis pat sąlygomis, kaip nurodyta 2008 m. PTA sprendime Nr. 8/2008 dėl didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos, kuriame Síminn įpareigota suteikti 1, 2, 3 ir 4 galimybes (140).

(213)

Be to, tais atvejais, kai plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti pagal projektą taikoma UMTS technologija, pardavėjas tik privalo suteikti 4-ąją prieigos galimybę. Islandijos valdžios institucijų teigimu, pagrindinė tokio susitarimo priežastis yra ta, kad pardavėjas turi turėti visiškąją prieigą ir kontroliuoti UMTS tinklą nuo galinio iki galinio taško. 4 galimybė pagrįsta konkurso dokumentų 2.2.9 skirsnyje pateikta pagrindinės paslaugos apibrėžtimi, kurioje apibūdintas įprastas interneto ryšio perpardavimas, kai perpardavėjas nevaldo nė vienos tinklo dalies. Be to, pagal šį apibūdinimą, Síminn visais atvejais suteikia vartotojo įrangą ir diegimo paslaugą, nepaisant to, kas yra mažmenininkas, taip pat kontroliuoja klientų aptarnavimo ir techninės priežiūros paslaugas.

(214)

Islandijos valdžios institucijos patvirtino, kad pagal Susitarime nustatytą minėtą įpareigojimą, Síminn įpareigota nuo pat projekto įgyvendinimo pradžios suteikti veiksmingą didmeninę prieigą savo konkurentams. Be to, pagal PTA sprendimą Nr. 8/2008, Síminn įpareigota visiems rinkoje veiklą vykdantiems IPT, įskaitant Vodafone, suteikti didmeninę prieigą prie savo ADSL tinklo. Todėl prieiga buvo suteikta kiekvienam didmeninės prieigos paprašiusiam subjektui, vykdančiam veiklą toje rinkoje, nepaisant jo techninių pajėgumų ar vietos. Remiantis Institucijai pateikta informacija, Síminn su savo konkurentais iki šiol sudarė 11 didmeninės prieigos susitarimų dėl ADSL paslaugų teikimo, 2 didmeninės prieigos susitarimus dėl UMTS/3G paslaugų teikimo ir 2 susitarimus dėl 2G paslaugų teikimo (141). Islandijos valdžios institucijos atkreipė dėmesį, kad joms nebuvo pateikta jokios informacijos, kad Síminn būtų atmetusi pagrįstus prašymus suteikti didmeninę prieigą. Priešingai – didmeninė prieiga buvo suteikiama nuo projekto įgyvendinimo pradžios, pasiūlymą dėl didmeninės UMTS prieigos Síminn paskelbė savo interneto svetainėje (142).

(215)

Remiantis Islandijos valdžios institucijų pateikta informacija, Vodafone prašė tik tarptinklinio ryšio prieigos prie Síminn 3G siųstuvų, kad galėtų teikti 3G judriojo ryšio paslaugas. Tačiau Vodafone neprašė leisti didmeniniais pagrindais naudotis sparčiojo interneto paslaugomis, teikiamomis UMTS, ADSL ar palydoviniu ryšiu, ar jas perparduoti vietovėse, kuriose įgyvendinamas projektas. Nei Síminn, nei Islandijos valdžios institucijos iš Vodafone negavo tokio prašymo. Islandijos valdžios institucijų teigimu, įmonei Vodafone buvo pasiūlyta 3G tarptinklinio ryšio prieiga rinkos sąlygomis, bet, Síminn teigimu, Vodafone nenorėjo sudaryti susitarimo. Síminn teigimu, dabar Vodafone yra sudariusi susitarimą dėl 3G prieigos su įmone Nova  (143).

(216)

Islandijos valdžios institucijos įrodė, kad svarstomas projektas labai panašus į Airijos nacionalinę plačiajuosčio ryšio schemą (NPRS). Abu projektai buvo įgyvendinami beveik tuo pat metu, pagal abu projektus tinklo tiekėjas privalėjo pasiūlyti didmeninio plačiajuosčio ryšio prieigą, pagal abu projektus tinklo tiekėjai derino įvairias technologijas (įskaitant belaidžio ryšio), nė pagal vieną projektą nebuvo nustatytas įpareigojimas teikti UMTS/3G paslaugas. Pagal NPRS projektą taikytas toks pat techninis 3G didmeninės prieigos sprendimas, kaip ir įgyvendinant Islandijos projektą. Komisija, įvertinusi NPRS projektą, padarė išvadą, kad nuostatos dėl privalomo prieigos suteikimo trečiosios šalies operatoriams suteiks galimybę konkuruoti su atrinktu tinklo tiekėju, dėl to vietovėse, kuriose įgyvendinama ši priemonė, padidės pasirinkimo laisvė ir sustiprės konkurencija (144).

(217)

Atsižvelgdama į tai, Institucija daro išvadą, kad Islandijos valdžios institucijos Susitarimu su Síminn ir jame nustatytais įpareigojimais užtikrino veiksmingą trečiųjų šalių didmeninę prieigą prie subsidijuojamos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros.

(218)

Pagal Plačiajuosčio ryšio diegimo gairių 74 punkto h papunktį, didmeninės prieigos kainos turėtų būti pagrįstos nacionalinės reguliavimo institucijos nustatytais kainodaros principais arba lyginamaisiais dydžiais, nustatant šias kainas taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tinklo operatoriaus gaunamą pagalbą. Tačiau Islandijos PTA į savo sprendimą dėl didmeninės plačiajuosčio ryšio rinkos (t. y. rinkos Nr. 5, kaip nurodyta Institucijos rekomendacijose dėl atitinkamų rinkų) neįtraukė plačiajuosčio ryšio paslaugų, teikiamų naudojant šviesolaidžio infrastruktūras (145). Be to, šviesolaidis neįtrauktas ir į didmeninės (fizinės) tinklo infrastruktūros prieigą (įskaitant iš dalies arba visiškai atsietą prieigą) nustatytoje vietoje (rinka Nr. 4). Todėl Islandijos PTA iki šiol nėra nustačiusi didmeninės prieigos kainodaros įpareigojimų, susijusių su šviesolaidžio tinklais.

(219)

Tačiau, atsižvelgiant į šios bylos ypatumus, vertėtų prisiminti, kad nors PTA ir nebuvo nustačiusi didmeninės prieigos kainodaros įpareigojimų, Susitarimo 10 priede buvo nustatyti standartiniai perpardavimo susitarimai, įskaitant standartines perpardavimo nuolaidas, taikytinas ADSL ir UMTS technologijoms. Be to, tai, kad buvo plačiai naudojamasi pasiūlymais dėl didmeninės prieigos prie įrengto naujo tinklo (146), rodytų, jog Síminn siūlytos kainos buvo konkurencingos ir pagrįstos rinka (147).

(220)

Apskritai kalbant, pagalbą teikiančios institucijos privalo įgyvendinti stebėjimo mechanizmus, kad išvengtų kompensacijos permokos rizikos. Tačiau Plačiajuosčio ryšio diegimo gairėse nurodyta, kad pagalbą teikiančios institucijos privalo įgyvendinti lėšų susigrąžinimo mechanizmą tik tada, kai pagal projektą skiriama pagalbos suma viršija 10 mln. EUR (t. y. apie 1,5 mlrd. ISK) (148).

(221)

Šioje byloje Islandijos valdžios institucijos patvirtino, kad bendros projekto išlaidos buvo gerokai mažesnės už minėtą 10 mln. EUR ribą. Todėl Institucija sutinka, kad stebėjimo ir lėšų susigrąžinimo mechanizmų taikyti nereikėjo.

(222)

Tačiau Islandijos valdžios institucijos patvirtino, kad išmokos įmonei Síminn buvo mokamos pagal iš anksto nustatytą tvarkaraštį, susietą su projekto įgyvendinimo pažanga, taip išvengiant kompensacijos permokų. Pagal Susitarimo 19 straipsnį Síminn pateikė 2009 m. vasario 17 d.New Kaupþing banko išduotą banko garantiją, kaip lėšų susigrąžinimo mechanizmą, padedantį išvengti kompensacijos permokos. Be to, į Susitarimą įtraukta griežta, projekto įgyvendinimo pažanga pagrįsta išmokų mokėjimo tvarka, pagal kurią išmokos negali viršyti faktinės sistemos įrengimo ir klientų pritraukimo pažangos, kaip nustatyta Susitarimo 16 straipsnyje. Maža to, Susitarimo 11 straipsnyje nustatyta nuobaudų skyrimo sąlyga, pagal kurią Síminn turėtų sumokėti kompensaciją už vėlavimą, o Susitarimo 13 straipsnyje yra nuostata dėl įsipareigojimų neįvykdymo.

(223)

Pagal Plačiajuosčio ryšio diegimo gairių 74 punkto k papunktį, pagalbą teikiančios institucijos kas dvejus metus ELPA priežiūros institucijai turėtų pateikti tam tikrą pagrindinę informaciją apie pagalbos projektą (nuo pat tinklo naudojimo pradžios) (149). Kadangi apie svarstomą pagalbos priemonę Institucijai oficialiai nebuvo pranešta, Islandijos valdžios institucijos, atsiliepdamos į Institucijos prašymus pateikti informaciją, svarbią arba pagrindinę informaciją pateikė dabar. Nuo šiol tokia informacija Institucijai turėtų būti teikiama kas dvejus metus, vykdant Islandijai nustatytus įpareigojimus teikti ataskaitas apie valstybės pagalbos priemones.

(224)

Įvertinusi priemonę pagal atitinkamus pusiausvyros tyrimo kriterijus ir pagrindinius valstybės pagalbos plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai principus, nustatytus Plačiajuosčio ryšio diegimo gairėse, Institucija daro išvadą, kad apskritai priemonė padeda įveikti šiose kaimo vietovėse patiriamus geografinius ir komercinius sunkumus, kurių šiaip artimiausioje ateityje nepavyktų įveikti taikant rinka pagrįstus sprendimus. Priemone siekiama skatinti konkurencingą novatoriškų, aukštos kokybės plačiajuosčio ryšio paslaugų pasiūlą susijusiems pastatams. Priemonė sukurta taip, kad apskritai būtų užtikrinta teigiama įvairaus jos poveikio pusiausvyra.

(225)

Be to, taikant tam tikrą projekto struktūrą ir suteikiant veiksmingos didmeninės prieigos (kuriai, be kitų dalykų, būdinga atvira nediskriminacinė tinklo struktūra ir tik didmeninis pagalbos gavėjo veiklos modelis, taip pat aiškus jo įpareigojimas suteikti sąžiningą ir nediskriminacinę prieigą visiems paslaugų teikėjams) galimybes, užtikrinama, kad bet koks konkurencijos iškraipymas dėl valstybės intervencijos būtų kuo mažesnis.

(226)

Todėl, remiantis pirmiau išdėstytais motyvais, bendro pusiausvyros tyrimo rezultatas yra teigiamas, plačiajuosčio ryšio įdiegimo paslaugų teikimo Islandijos kaimo vietovėse finansavimas yra valstybės pagalbos priemonė, laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte.

(227)

Remdamasi pirmiau išdėstytais motyvais, Institucija daro išvadą, kad 2009 m. vasario 25 d.Síminn ir Telekomunikacijų fondo susitarimas dėl plačiajuosčio ryšio įdiegimo paslaugų teikimo Islandijos kaimo vietovėse yra valstybės pagalba, suderinama su EEE susitarimo veikimu, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte.

(228)

Islandijos valdžios institucijoms taip pat primenama, kad apie visus planus daryti numatytos teikti individualios pagalbos pakeitimus, įskaitant subsidijų didinimą, turėtų būti pranešta Institucijai.

—

kai tokie papildomi darbai arba paslaugos negali būti techniškai arba ekonomiškai atskirti nuo pradinės sutarties, nesukeliant didelių sunkumų perkančiosioms organizacijoms,

arba

—

kai tokie darbai arba paslaugos, nors jos ir gali būti atskirtos nuo pradinės sutarties įvykdymo, yra būtinai reikalingi sutarčiai įvykdyti.