1.

Ar [ESS] 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 2 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad savaime arba tam tikromis aplinkybėmis pažeidžiama valstybių narių pareiga užtikrinti veiksmingas nepriklausomos teisminės peržiūros priemones, jei institucijos, galinčios skirti drausmines nuobaudas teisėjams ir turinčios įgaliojimus rinkti duomenis apie jų turtą, funkcijos pratęsiamos neribotam laikui pasibaigus Konstitucijoje nustatytai šios institucijos kadencijai? Jei toks šių įgaliojimų pratęsimas yra leistinas, tai kokiomis sąlygomis?

2.

Ar Reglamento (ES) 2016/679 <…> (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (1) 2 straipsnio 2 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad banko paslapties atskleidimas siekiant patikrinti teisėjų ir prokurorų turtą, apie kurį vėliau paskelbiama viešai, yra veikla, nepatenkanti į Sąjungos teisės taikymo sritį? Ar atsakymas yra priešingas, jei ši veikla taip pat apima duomenų, susijusių su teisėjų ir prokurorų šeimos nariais, kurie patys nėra teisėjai ir prokurorai, atskleidimą?

3.

Jei į antrąjį klausimą būtų atsakyta, kad Sąjungos teisė taikoma, ar Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 4 straipsnio 7 punktas turi būti aiškinamas taip, kad teisminė institucija, leidžianti kitai valdžios institucijai prieigą prie duomenų, susijusių su teisėjų ir prokurorų bei jų šeimos narių banko sąskaitų likučiais, nustato asmens duomenų tvarkymo tikslus ar priemones ir todėl yra tokių „duomenų valdytoja“?

4.

Jei į antrąjį klausimą būtų atsakyta, kad Sąjungos teisė taikoma, o į trečiąjį klausimą – neigiamai, ar Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 51 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad teisminė institucija, leidžianti kitai valdžios institucijai prieigą prie duomenų, susijusių su teisėjų, prokurorų ir jų šeimos narių banko sąskaitų likučiais, yra atsakinga už šio reglamento [taikymo] stebėseną ir todėl laikytina „priežiūros institucija“ šių duomenų atžvilgiu?

5.

Jei į antrąjį klausimą būtų atsakyta, kad Sąjungos teisė taikoma, o į trečiąjį arba ketvirtąjį klausimą – taip pat teigiamai, ar Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 32 straipsnio 1 dalies b punktas arba 57 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad teisminė institucija, leidžianti kitai valstybės institucijai prieigą prie duomenų, susijusių su teisėjų ir prokurorų bei jų šeimos narių banko sąskaitų likučiais, esant duomenų apie asmens duomenų pažeidimą, kurį praeityje padarė institucija, kuriai turi būti leidžiama tokia prieiga, privalo gauti informaciją apie priemones, kurių buvo imtasi šiems duomenims apsaugoti, ir atsižvelgti į šių priemonių tinkamumą priimant sprendimą leisti prieigą?

6.

Jei į antrąjį klausimą būtų atsakyta, kad Sąjungos teisė taikoma, ar, nepriklausomai nuo atsakymų į trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus, Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 79 straipsnio 1 dalis, siejama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad jei valstybės narės nacionalinės teisės aktuose nustatyta, kad tam tikrų kategorijų duomenys gali būti atskleisti tik gavus teismo leidimą, kompetentingas teismas privalo savo iniciatyva suteikti teisinę apsaugą asmenims, kurių duomenys atskleidžiami, reikalaudamas, kad valdžios institucija, kuri prašė leisti prieigą prie duomenų ir kuri, kaip žinoma, praeityje yra pažeidusi asmens duomenų apsaugos reikalavimus, pateiktų informaciją apie priemones, kurių ėmėsi pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 33 straipsnio 3 dalies d punktą, ir jų veiksmingą taikymą?