—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 2 d. Konvencijos dėl užsienio teismų sprendimų civiliniais arba komerciniais klausimais pripažinimo ir vykdymo (toliau – Konvencija dėl teismų sprendimų) 24 ir 29 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į klausimą Komisijai ir Tarybai dėl Ukrainos prisijungimo prie 2019 m. liepos 2 d. Konvencijos dėl užsienio teismų sprendimų civiliniais arba komerciniais klausimais pripažinimo ir vykdymo,

—

atsižvelgdamas į savo 2023 m. vasario 16 d. rezoliuciją „Vieni metai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą ir agresijos karo prieš ją pradžios“  (1) ir į savo 2022 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą (2),

—

atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl Ukrainos prisijungimo prie 2019 m. liepos 2 d. Konvencijos dėl užsienio teismų sprendimų civiliniais arba komerciniais klausimais pripažinimo ir vykdymo (O-00000024/2023 – B9-0025/2023),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į Teisės reikalų pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.

kadangi Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos (toliau – Hagos konferencija) įstatuose nustatytas tikslas – palaipsniui suvienodinti tarptautinės privatinės teisės taisykles;

B.

kadangi 2007 m. balandžio 3 d. Europos Sąjunga tapo Hagos konferencijos šalimi;

C.

kadangi Konvencija dėl teismų sprendimų palengvina veiksmingą tarptautinį teismų sprendimų civiliniais arba komerciniais klausimais judėjimą, suteikdama teisinį tikrumą ir nuspėjamumą tarpvalstybiniuose sandoriuose dalyvaujančioms šalims ir aiškindama, ar ir kokiu mastu teismo sprendimas bus pripažintas ir vykdomas kitoje jurisdikcijoje; kadangi, užtikrinant užsienio teismų sprendimų pripažinimą ir vykdymą, Konvencijoje dėl teismų sprendimų turėtų būti geriau užtikrinta teisė kreiptis į teismą, sutrumpinant teisės aktuose nustatytus laikotarpius, išlaidas ir riziką sprendžiant tarpvalstybinius klausimus;

D.

kadangi pagal Konvencijos dėl teismų sprendimų 24 straipsnį prie Konvencijos gali prisijungti bet kuri trečioji valstybė; kadangi tokiu prisijungimu sutartiniai santykiai tarp dviejų susitariančiųjų šalių sukuriami tik tuo atveju, jeigu nė viena iš jų nepraneša depozitarui, kad prisijungimas neturi reikšti, jog su kita šalimi užmezgami sutartiniai santykiai; kadangi toks pranešimas turi būti pateiktas per 12 mėnesių laikotarpį po tos dienos, kai buvo pranešta apie prisijungimą;

E.

kadangi pagal dabartinę praktiką Komisija nepradeda oficialios procedūros pagal SESV 218 straipsnio 6 dalį dėl konvencijų, kuriose numatytas neprieštaravimo mechanizmas, o tik informuoja Tarybą ir Parlamentą apie bet kurios trečiosios valstybės prašymą prisijungti prie tam tikros Hagos priemonės;

F.

kadangi, remiantis nusistovėjusia teismų praktika, tarptautinis susitarimas negali daryti poveikio Sutartyse nustatytam įgaliojimų paskirstymui, todėl tarptautiniu lygmeniu priėmus supaprastintą rašytinę procedūrą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas prisijungti trečiosioms valstybėms, tai neturėtų daryti įtakos ES vidaus sprendimų priėmimo procesui;

G.

kadangi 2022 m. rugpjūčio 29 d. Europos Sąjunga prisijungė prie Konvencijos dėl teismų sprendimų;

H.

kadangi Ukraina pasirašė ir ratifikavo Konvenciją dėl teismų sprendimų;

I.

kadangi 2023 m. balandžio 24 d. Taryba susitarė užmegzti sutartinius santykius su Ukraina pagal Konvenciją dėl teismų sprendimų;

J.

kadangi, jei Sąjunga pritars Ukrainos prisijungimui prie Konvencijos dėl teismų sprendimų, ši įsigalios 2023 m. rugsėjo 1 d. ir bus taikoma abiem šalims;