KOMISIJOS KOMUNIKATAS

dėl asmenų, bėgančių nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, patekimo į darbo rinką, profesinio mokymo ir tęstinio švietimo gairių

(2022/C 233/01)

1.   ĮŽANGA

Nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pradžios iš Ukrainos į ES pabėgo beveik 6,5 mln. asmenų; apie 3 mln. užsiregistravo kaip laikinosios apsaugos prašytojai; dauguma jų yra vaikų turinčios moterys (1). Iš iki šiol surinktos informacijos matyti, kad į ES darbo rinką pateko arba valstybinėse įdarbinimo tarnybose užsiregistravo palyginti nedidelė dalis darbingo amžiaus asmenų. Tai galėjo lemti fizinės ir psichologinės traumos, tebevykstantis prisitaikymo gyventi priimančiose valstybėse narėse procesas, informacijos apie esamas galimybes stoka arba kitos kliūtys (pavyzdžiui, kalbos barjeras arba būtinybė prižiūrėti vaikus).

Nepaisant to, kad nežinomas tikslus asmenų, kurie greičiausiai liks ES ir kurie norėtų grįžti, skaičius, manoma, kad į valstybių narių darbo rinką patekti ketinančių asmenų skaičius turėtų augti.

Greita ir veiksminga integracija į darbo rinką bus svarbi ne tik priimančiosioms bendruomenėms, bet ir asmenims, bėgantiems nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, nes taip jie turės galimybę pradėti gyvenimą iš naujo ir toliau ugdyti savo įgūdžius. Tai bus naudinga visiems susijusiems asmenims, Europos Sąjungai, o galiausiai ir atkuriant Ukrainą.

Šiame komunikate pateikiamos valstybių narių veiksmų dėl asmenų, bėgančių nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, patekimo į darbo rinką, profesinio mokymo ir tęstinio švietimo politikos gairės.

Šiomis gairėmis papildomi ir tęsiami veiksmai, kurių jau imtasi ES lygmeniu siekiant teikti paramą į ES atvykstantiems asmenims. 2022 m. kovo 4 d. priimtas Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2022/382 (2), kuriuo pagal Direktyvos 2001/55/EB (toliau – Laikinosios apsaugos direktyva) 5 straipsnį nustatoma, kad iš Ukrainos yra perkeltųjų asmenų masinis srautas, ir pradedama taikyti laikinoji apsauga (3). Komisija kovo 21 d. pristatė šio sprendimo įgyvendinimo gaires (4) (toliau – Įgyvendinimo gairės), kovo 23 d. – Komunikatą dėl nuo karo Ukrainoje bėgančių asmenų priėmimo (5) (toliau – Kovo 23 d. komunikatas) ir balandžio 5 d. – Komisijos rekomendaciją dėl asmenų, bėgančių nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, kvalifikacijų pripažinimo (6) (toliau – Rekomendacija dėl kvalifikacijų pripažinimo). Kovo 28 d. vykusiame nepaprastajame Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdyje Komisija kartu su Tarybai pirmininkaujančia Prancūzija pristatė 10 punktų planą dėl geresnio koordinavimo Europos lygmeniu priimant nuo karo prieš Ukrainą bėgančius asmenis (7). Šie svarbūs dokumentai pagal poreikį bus atnaujinami keičiantis aplinkybėms ir remiantis papildomomis gairėmis.

Asmenys, kuriems suteikta laikinoji apsauga, turi teisę patekti į ES darbo rinką, teisę į profesinį mokymą ir tęstinį švietimą. Kovo 23 d. Komunikate Komisija ragino valstybes nares suteikti galimybę patekti į darbo rinką ir plačiau taikyti Laikinosios apsaugos direktyvos 12 straipsnio nuostatas asmenims, kuriems taikoma derama apsauga pagal nacionalinę teisę, kaip numatyta Tarybos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2022/382 2 straipsnio 2 dalyje (toliau – derama apsauga pagal nacionalinę teisę). Be to, šiuo komunikatu Komisija skatina valstybes nares su profesiniu mokymu ir tęstiniu švietimu susijusias nuostatas pagal Laikinosios apsaugos direktyvos 14 straipsnį kuo plačiau taikyti asmenims, kuriems taikoma derama apsauga pagal nacionalinę teisę. Todėl šis komunikatas taikomas tiek nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bėgantiems asmenims, kurie turi teisę į laikinąją apsaugą pagal Laikinosios apsaugos direktyvą, tiek tiems asmenims, kurie turi teisę į deramą apsaugą pagal nacionalinę teisę.

Komisija įvairiais kanalais bendrauja su nacionalinėmis institucijomis, socialiniais ir ekonominiais partneriais, privačiuoju sektoriumi ir pilietinės visuomenės organizacijomis, dalyvaujančiomis nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bėgančių asmenų priėmimo ir integravimo procesuose. Solidarumo platforma (8) koordinuoja valstybių narių bendradarbiavimą, pavyzdžiui, nustatant poreikius, užtikrinant išteklius bei priėmimo pajėgumus ir vykdant perkėlimus, ypač atsižvelgiant į pažeidžiamiausių asmenų, visų pirma vaikų, poreikius. Komisija parengė daugiakalbę svetainę, kurioje asmenims, bėgantiems nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, teikiama informacija apie jų teises, galimybes ir atvykus į ES atliktinas procedūras (9). Be to, ES lygmeniu vykdomos kelios iniciatyvos padeda užtikrinti, kad valstybės narės galėtų naudotis ES lėšomis, visų pirma pagal sanglaudos veiksmų dėl pabėgėlių Europoje iniciatyvą (CARE iniciatyva) (10).

Dar nėra buvę, kad tiek asmenų būtų atvykę per tokį trumpą laiką, todėl veiksmingas atsakas būtinas visais lygmenimis. Šio dokumento tikslas – pateikti politikos gaires valstybėms narėms, siekiant palengvinti iš Ukrainos atvykstančių asmenų integraciją į darbo rinką. Jame numatyti konkretūs veiksmai, kurių gali imtis valstybės narės, remdamosi per pastaruosius mėnesius ir nuo 2015–2016 m. migracijos krizės sukaupta patirtimi ir geriausios patirties pavyzdžiais. Sėkminga integracija į darbo rinką taip pat priklauso nuo to, kokių priemonių imamasi tokiose srityse kaip aprūpinimas būstu, sveikatos priežiūra (įskaitant psichikos ir reprodukcinę sveikatą), socialinė apsauga ir paslaugos, o tėvams – ikimokyklinis ugdymas bei priežiūra ir mokyklinis ugdymas. Veiksmai, kurių Komisija imasi visose šiose srityse (11), papildo vieni kitus.

Valstybės narės raginamos įgyvendinti šiame komunikate nurodytas gaires pagal Europos socialinių teisių ramsčio principus (12), kurių būtina laikytis siekiant užtikrinti sąžiningą ir tinkamą Europos darbo rinkos ir socialinės apsaugos sistemų veikimą. Daugelis veiksmų, įtrauktų į Komisijos 2021–2027 m. Integracijos ir įtraukties veiksmų planą (13), yra ypač svarbūs nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bėgantiems asmenims. Taip pat reikėtų atsižvelgti į nediskriminavimą ir kitus didesnę diskriminacijos riziką patiriančių grupių (įskaitant romus, rasinėms arba etninėms mažumoms priklausančius asmenis, neįgalius asmenis ir LGBTIQ bendruomenę) pažeidžiamumo aspektus.

ES bendradarbiaus su Ukrainos valdžios institucijomis, kad paremtų priemones, užtikrinančias, kad nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bėgantys asmenys galėtų naudotis savo teisėmis. Ukrainos išeivių bendruomenėms ES tenka svarbus vaidmuo teikiant paramą nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bėgantiems asmenims.

2.   PATEKIMAS Į DARBO RINKĄ IR MOKYMAS

2.1.   Darbas pagal darbo sutartį ir savarankiškas darbas

Dirbti galintiems ir norintiems asmenims, kurie bėga nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, nepaprastai svarbu greitai ir veiksmingai patekti bei integruotis į darbo rinką. Gyvendami ES ir dirbdami pagal darbo sutartį arba savarankiškai šie asmenys bus finansiškai nepriklausomi, galės pradėti gyvenimą iš naujo, prisidėti prie vietos bendruomenės veiklos ir į ją integruotis. Tai bus naudinga visiems susijusiems asmenims, Europos Sąjungai, o galiausiai ir atkuriant Ukrainą.

Asmenims, kuriems suteikta laikinoji apsauga, bus suteiktas leidimas dirbti pagal darbo sutartį arba savarankiškai pagal profesijai taikomas taisykles. Atsižvelgdamos į savo darbo rinkos politikos nuostatas, valstybės narės gali teikti pirmenybę ES ir valstybių, kurios privalo laikytis Europos ekonominės erdvės susitarimo, piliečiams, taip pat teisėtai gyvenantiems ir bedarbio išmoką gaunantiems trečiųjų šalių piliečiams. Taikoma bendra valstybių narių teisė, reguliuojanti atlyginimą, teisė naudotis socialinės apsaugos sistemomis, kurioms priklauso asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį ir savarankiškai, ir kitos darbo sutarties sąlygos.

Kovo 23 d. komunikate Komisija valstybėms narėms rekomenduoja pagal Laikinosios apsaugos direktyvą suteiktas teises patekti į ES darbo rinką aiškinti kuo plačiau, laisvo judėjimo vidaus rinkoje išimtis taikant tik tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis. Komisija ragina valstybes nares suteikti tokią galimybę patekti į darbo rinką ir asmenims, kuriems taikoma derama apsauga pagal nacionalinę teisę. Rekomendacijoje dėl kvalifikacijų pripažinimo Komisija taip pat rekomenduoja, kad valstybės narės įmonėms nenustatytų ir netaikytų reikalavimo prieš įdarbinant asmenį, kuris naudojasi laikinąja apsauga, įrodyti, kad joms nepavyko įdarbinti ES piliečio.

Taip pat svarbu vengti išnaudojimo darbe ir nedeklaruojamo darbo. Europos darbo institucija remia keitimąsi gerosios patirties pavyzdžiais per savo Europos platformą, skirtą bendradarbiavimui sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą gerinti (14). Pastaraisiais metais platformoje skatinama taikyti visapusišką požiūrį, taip pat prevencines priemones (pavyzdžiui, sąmoningumo didinimo ir informacijos teikimo) derinti su sankcijomis po patikrų darbo vietose (15).

Valstybinės užimtumo tarnybos atlieka svarbų vaidmenį integruojant asmenis į darbo rinką, teikiant informaciją atvykstantiesiems ir padedant suvesti darbdavius ir darbo ieškančius asmenis. Kad užtikrintų laiku ir tikslingai teikiamą paramą, šios tarnybos bendradarbiauja ir derina veiksmus su kitais suinteresuotaisiais subjektais, tokiais kaip nacionalinės administracijos, savivaldybės, socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos, įskaitant migrantų ir Ukrainos išeivių organizacijas. Valstybinės užimtumo tarnybos taip pat yra pagrindinės EURES paslaugų (16) teikėjos. Kai kuriomis iš šių paslaugų gali pasinaudoti nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bėgantys asmenys. Komisija yra pasirengusi padėti keistis informacija ir bendradarbiauti šiais klausimais per Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklą.

Valstybinių užimtumo tarnybų apklausa Per 2022 m. kovo mėn. Komisijos surengtą valstybinių užimtumo tarnybų apklausą paaiškėjo, kad šios tarnybos, pasinaudodamos internete keliomis kalbomis pateikta informacija (kartais ir ukrainiečių kalba) ir pasitelkdamos specialius konsultantus, greitai pritaikė atitinkamus procesus. Kai kuriose valstybėse valstybinės užimtumo tarnybos įsteigė specialius padalinius darbo ieškantiems asmenims, bėgantiems nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, o tam tikrais atvejais informuoja apie konkrečiai jiems skirtus darbo pasiūlymus. Kai kurios valstybinės užimtumo tarnybos jau veikia priėmimo centruose ir tarnybose, o kai kurios dirba bendrose reagavimo į nelaimes grupėse ir darbo grupėse, skirtose nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bėgantiems asmenims. Pastaraisiais metais nemažai valstybinių užimtumo tarnybų įgijo didelės patirties registruojant ir skirstant prieglobsčio prašytojus bei pabėgėlius ir remiant jų integraciją į darbo rinką, todėl jos raginamos bendradarbiauti ir keistis gerąja patirtimi per Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklą.

Komisija taip pat bendradarbiauja su socialiniais ir ekonominiais partneriais pagal Europos integracijos partnerystės (17) iniciatyvą, kad pagreitintų nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bėgančių asmenų integraciją į darbo rinką. Valstybės narės taip pat raginamos nacionaliniu lygmeniu su socialiniais ir ekonominiais partneriais taikyti daugiašalę suinteresuotųjų subjektų strategiją, nes bendradarbiavimas su šiais partneriais yra svarbus užtikrinant, kad su reikiama parama būtų veiksmingai kuriamos galimybės dirbti pagal darbo sutartį ir savarankiškai.

Komisija ragina valstybes nares imantis priemonių dėl galimybių dirbti pagal darbo sutartį arba savarankiškai: — skelbti informaciją: — apie asmenims, bėgantiems nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, teikiamą paramą. Tai reiškia ne tik teisinę prievolę teikti šiems asmenims informaciją apie jų teises, bet ir apima informaciją apie paramą, pavyzdžiui, profesinį orientavimą, konsultacijas, mentorystę, apsaugą nuo diskriminacijos (ypač nėštumo ir ankstyvosios tėvystės laikotarpiais), taip pat darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo priemones. Tokio pobūdžio informacija galėtų būti įtraukta į dokumentą, išduodamą pagal Laikinosios apsaugos direktyvos 9 straipsnį (pageidautina – gavėjo kalba), taip pat pateikiama specialiose svetainėse, programėlėse arba skelbimuose. Valstybės narės raginamos panašų dokumentą bei informacijos rinkinį parengti ir asmenims, turintiems teisę į deramą apsaugą pagal nacionalinę teisę; — apie asmenų, kuriems suteikta laikinoji apsauga arba derama apsauga pagal nacionalinę teisę, teises – integracijos paslaugų teikėjams, vietos valdžios institucijoms, socialinės apsaugos institucijoms, potencialiems darbdaviams ir socialiniams partneriams. Tai įgyvendinama teikiant informaciją, organizuojant mokymus ir skatinant šias organizacijas dalyvauti tokiose ES iniciatyvose kaip Įgūdžių paktas (18); — sudaryti palankesnes integracijos į darbo rinką sąlygas asmenims, kuriems suteikta laikinoji apsauga, ir, jei reikia, asmenims, kuriems taikoma derama apsauga pagal nacionalinę teisę: — skatinti atvykstančiuosius į ES nedelsiant užsiregistruoti vietos valstybinėse užimtumo tarnybose, pvz., pateikti šią informaciją atvykus arba priėmimo centruose ir tarnybose; — atsižvelgti į asmenų, bėgančių nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, poreikius valdžios institucijų ir valstybinių užimtumo tarnybų veikloje: — visų pirma ypatingą dėmesį skirti profesijoms, kurių atstovai, kuriems suteikta laikinoji apsauga ir derama apsauga pagal nacionalinę teisę, gali padėti kitiems nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bėgantiems asmenims (pvz., gydytojo, slaugytojo, mokytojo ir instruktoriaus, darbo rinkos konsultanto, taip pat valstybinių užimtumo tarnybų darbuotojo profesijoms). Tai galima užtikrinti sumažinant kliūtis tokių profesijų asmenims įsidarbinti ir bendradarbiaujant su Ukrainos valdžios institucijomis ir išeivijos atstovais; — ypatingą dėmesį skirti moterų galimybėms patekti į darbo rinką ir prioritetine tvarka patenkinti vaikų turinčių moterų poreikius, taip pat susijusius su jų teisėmis į ankstyvąjį ugdymą ir priežiūrą bei mokyklinį ugdymą, nes tai padės joms pasinaudoti įsidarbinimo galimybėmis; — skatinti įdarbinimą tuose sektoriuose ir profesinės veiklos srityse, kuriuose priimančiose valstybėse narėse trūksta darbo jėgos. Naudodamosi Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP) (19) darbo vietų Europoje analize, valstybės narės gali išsiaiškinti, kokių įgūdžių reikia ir kur (be kita ko, regionuose). Be to, Europos darbo institucijos parengta Profesijų atstovų trūkumo ir pertekliaus (20) ataskaita gali valstybėms narėms padėti nustatyti poreikius; — didinti informuotumą apie įvairovę darbe ir organizuoti pilietinio arba socialinio ir kultūrinio orientavimo kursus, siekiant atsižvelgti į konkrečių grupių (pvz., moterų, neįgaliųjų, mažumų atstovų ir kt.) poreikius ir informuoti juos apie nediskriminavimo teises ir apie tai, ko imtis, jei tokios teisės pažeidžiamos; — stiprinti galimybių atveriančią sistemą, kad būtų sudaromos sąlygos įsidarbinti pagal darbo sutartį ir savarankiškai: — teikti paramą darbdaviams, įdarbinantiems nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bėgančius asmenis, ir išmokas kuriant naujas įmones. Socialinės ekonomikos įmonės ir tinklai taip pat gali prisidėti prie integracijos veiksmų; — suteikti galimybes nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bėgantiems asmenims dalyvauti verslumo paramos programose, pvz., naudotis mokymo, mentorystės, konsultuojamojo profesinio ugdymo ir tinklaveikos parama, taip pat mikrofinansavimo arba finansinės ir nefinansinės paramos priemonėmis. Šiam tikslui galima pasitelkti „Better Entrepreneurship Policy“ priemonę (21); — skatinti Europos verslumo paramos programas, tokias kaip „Erasmus jauniesiems verslininkams“ (22) ir Europos įmonių tinklas (23); — suteikti kuo platesnes galimybes patekti į darbo rinką asmenims, ieškantiems darbo pagal sutartį arba norintiems dirbti savarankiškai: — spręsti su išnaudojimo darbe ir nedeklaruojamo darbo (24) rizika susijusius klausimus užtikrinant įvairių subjektų, įskaitant teisėsaugos institucijas ir darbo inspekcijas, bendradarbiavimą remiantis holistiniu požiūriu, kurio laikytis pastaraisiais metais skatinama Kovos su nedeklaruojamu darbu platformoje, 2021–2025 m. ES kovos su prekyba žmonėmis strategijoje (25) ir Bendrajame kovos su prekyba žmonėmis plane, skirtame kovoti su prekyba žmonėmis ir teikti paramą galimoms prekybos žmonėmis aukoms tarp asmenų, bėgančių nuo karo Ukrainoje (26); — nesinaudoti Laikinosios apsaugos direktyvos 12 straipsnyje numatyta galimybe teikti pirmenybę patekti į darbo rinką ES ir valstybių, kurios privalo laikytis Europos ekonominės erdvės susitarimo, piliečiams, taip pat teisėtai gyvenantiems ir bedarbio pašalpą gaunantiems trečiosios šalies piliečiams; — užtikrinti, kad imantis veiksmų darbo rinkos srityje visuomet būtų atsižvelgiama į neįgaliųjų poreikius, užtikrinti informacijos ir paslaugų prieinamumą remiantis Europos socialinių teisių ramsčio 17 principu ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje (JT NTK) numatytais įpareigojimais.

Susijusių ES finansuojamų projektų pavyzdžiai ES finansuojami projektai (27) gali tapti įkvėpimu ir gerosios patirties pavydžiu. Pavyzdžiui, sparčios integracijos programos, kurias įgyvendinant dėmesys sutelkiamas tiek į kalbos mokymą, tiek į mokymą darbo vietoje, yra ypač efektyvios integruojant prieglobsčio prašytojus ir pabėgėlius. „Fostering Opportunities of Refugee Workers“ (FORWORK) (28) – tai pagal Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI) finansuojamas bandomasis projektas, skirtas Pjemonto (Italija) ir Albanijos priėmimo centruose (CAS) esančių prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių integracijai į darbo rinką skatinti. Projekto tikslas – vertinti įgūdžius, teikti mentorystės paslaugas atsižvelgiant į lytį, organizuoti kalbos bei profesinius mokymus ir tuo remiantis parengti individualius integracijos planus. Kitas pagal EaSI finansuojamas projektas yra „Fast-track Action Boost“ (FAB) (29), kurio tikslas – paspartinti pabėgėlių ir jų šeimos narių integraciją į darbo rinką miestuose, ypač daug dėmesio skiriant pabėgėlėms. Projektui įgyvendinti jėgas sutelkė Belgradas, Berlynas, Madridas, Milanas, Stokholmas ir Viena. Puikus daugiašalės suinteresuotųjų subjektų partnerystės pavyzdys – projektas „Labour INT“ (30). Juo skatinami daugiasluoksniai prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių integracijos būdai (nuo atvykimo iki darbo vietos, įskaitant švietimą, mokymą ir įdarbinimą) atsižvelgiant į įmonių, prekybos ir pramonės rūmų, profesinių sąjungų ir migrantų bendruomenių interesus ir pajėgumus. ESF finansuojamų projektų, skirtų migrančių integracijai į darbo rinką skatinti, pavyzdžiai: projektas „Stark im Beruf“ (31) (Vokietija), skirtas motinoms iš migrantų šeimų, projektas „Mirjam“ (32), skirtas į Švediją atvykstančioms moterims, ir moterims iš migrantų šeimų skirtas projektas CIAO (33) (Liuksemburgas).

2.2.   Įgūdžių nustatymas ir spartus kvalifikacijų pripažinimo procesas

Asmenims, kuriems suteikta laikinoji apsauga ir derama apsauga pagal nacionalinę teisę, reikia suteikti galimybę pademonstruoti turimus įgūdžius ir kvalifikaciją, kad jie galėtų greitai integruotis į darbo rinką. Kelios valstybės narės taiko procedūras studijų ir kvalifikacijų lygiavertiškumui įvertinti remiantis pateiktais dokumentais, o jei dokumentų nėra – procedūras įgūdžiams ir ankstesniam mokymuisi bei patirčiai pagrįsti (pvz., testus, praktinių įgūdžių vertinimą, įgūdžių demonstravimą, pokalbius arba internetines įgūdžių savarankiško vertinimo priemones). Svarbu, kad tokios priemonės nesudarytų nereikalingų kliūčių efektyviai patekti į darbo rinką, įskaitant reikalavimus dėl kalbos.

Reglamentuojamų profesijų, tokių kaip įvairios sveikatos priežiūros ir ugdymo profesijų grupės, atveju paprastai būtina įvertinti užsienyje įgytą kvalifikaciją ir gauti oficialų pripažinimą. Rekomendacijoje dėl kvalifikacijų pripažinimo pateikiamos gairės ir praktiniai patarimai, kaip užtikrinti greitas, sąžiningas ir lanksčias kvalifikacijų pripažinimo procedūras. Joje taip pat pabrėžiama akademinio pripažinimo (pavyzdžiui, universitetų diplomų) palengvinimo svarba. Kita vertus, dauguma mokymosi programų, įskaitant darbo rinkoje ir darbdavių organizuojamą mokymąsi ir išduodamus pažymėjimus, nėra susijusios su reglamentuojamomis profesijomis. Be to, nemažai asmenų gali būti įgiję įgūdžius darbe, užsiimdami verslu arba kitomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, savanoriaudami. Šie įgūdžiai darbo rinkoje gali būti labai vertingi, tačiau likti nepripažinti arba nepakankamai įvertinti.

Komisija siūlo kelias su įgūdžiais susijusias, galutiniams naudotojams ir tarpininkams skirtas priemones, kaip antai trečiųjų šalių piliečių įgūdžių nustatymo ES šablonas (34) (dabar jau ir ukrainiečių kalba). Priemone gali naudotis ukrainiečių kalba kalbantys ir darbo ieškantys asmenys, kurie ketina toliau mokytis ir studijuoti. Naudojantis šia priemone per struktūrinį pokalbį nustatomi įgūdžiai ir renkami duomenys apie kvalifikaciją bei patirtį. Birželio mėn. bus parengta ir Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikatoriaus (ESCO) (35) versija ukrainiečių kalba, kad privatiems įgyvendintojams būtų paprasčiau naudotis trečiųjų šalių piliečių įgūdžių nustatymo ES šablonu ir panašiomis priemonėmis. 2022 m. balandžio mėn. pabaigoje parengta internetinio „Europass“ profilio (36) priemonė ukrainiečių kalba. Komisija taip pat vykdo bandomąją iniciatyvą ES specialistų rezervui sukurti (37): bus sukurtas ES interneto portalas, kuriame iš Ukrainos bėgantys asmenys galės registruoti savo įgūdžius ir išreikšti susidomėjimą rasti darbą. Taip siekiama palengvinti įgūdžių nustatymo šioje bendruomenėje procesą ir padėti jiems užmegzti ryšius su darbdaviais. Iniciatyva kuriama diskutuojant su valstybėmis narėmis ir pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais.

Siekdama užtikrinti, kad Ukrainos piliečių kvalifikacija būtų lengviau suprantama darbdaviams, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjams kitose valstybėse, Komisija, bendradarbiaudama su Europos mokymo fondu (ETF), Ukrainos valdžios institucijomis (38) ir ES valstybėmis narėmis, palygino Ukrainos nacionalinę kvalifikacijų sandarą ir Europos kvalifikacijų sandarą. ETF įsteigė informacijos centrą (39), kad padėtų nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bėgantiems asmenims gauti informacijos apie tai, kaip tęsti ugdymą bei mokymą ir kaip kreiptis pagalbos dėl jų kvalifikacijos pripažinimo; taip pat padedama kitiems asmenims, kuriems reikia pagalbos tai išaiškinant. Komisija taip pat nagrinėja galimybes pasinaudojant skaitmeniniais Europos mokymosi kredencialais išduoti skaitmeninius diplomus nuo karo bėgantiems asmenims, kurie neturi reikalingų dokumentų.

Komisija ragina valstybes nares imantis priemonių dėl įgūdžių ir kvalifikacijos nustatymo ir pripažinimo: — užtikrinti, kad asmenų įgūdžiai ir kvalifikacija prireikus galėtų būti įvertinti, vertinami ir greitai pripažįstami, nepriklausomai nuo to, ar asmenys turi reikalingus dokumentus, pavyzdžiui, padėti rengti gyvenimo aprašymus, tikrinti įgūdžius ir gauti trūkstamą kvalifikaciją. Siekiant užtikrinti greitą, nemokamą ir paprastą įgūdžių bei kvalifikacijos nustatymo ir pripažinimo procedūrą, taip pat užtikrinti, kad informacija apie šias galimybes būtų visada prieinama nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bėgantiems asmenims, nepaprastai svarbu, kad valstybinės užimtumo tarnybos, socialiniai partneriai, už kvalifikacijų pagrindimą ir atpažinimą atsakingos institucijos, kaip antai nacionaliniai akademinio pripažinimo informacijos centrai (40)bendradarbiautų tarpusavyje ir su Ukrainos valdžios institucijomis; — skatinti už ankstesnės patirties ir mokymosi, įskaitant neformalųjį mokymąsi ir savišvietą, pripažinimą atsakingas tarnybas aktyviai bendradarbiauti su asmenimis, bėgančiais nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, ir su jiems paramą teikiančiomis organizacijomis, kad būtų užtikrinta parama įvairių įgūdžių turintiems asmenims identifikuojant ir nustatant jų įgūdžius.

Susijusių ES finansuojamų projektų pavyzdžiai Belgijoje (Valonijoje) ESF finansuojami įgūdžių patvirtinimo centrai (41) gali padėti profesinę patirtį turintiems ir nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bėgantiems asmenims oficialiai ir nemokamai gauti įgūdžių patvirtinimą. Gavus oficialų įgūdžių pripažinimą lengviau juos pagrįsti darbinantis, paprasčiau tęsti mokymą su tam tikromis išlygomis arba įgyti profesiją.

2.3.   Pirminis profesinis mokymas

Komisija bendradarbiauja su Europos mokymo fondu ir remia profesinio mokymo programose dalyvaujančių studentų tęstinį mokymąsi internetu. Europos mokymo fondas ypač glaudžiai bendradarbiauja su Ukrainos valdžios institucijomis ir kitais partneriais, kad nustatytų ir surinktų mokymosi internetu turinį ir mokymo išteklius, kaip antai valstybių narių ir valstybių partnerių rengiamus mikrokursus ir trumpus profesinius modulius, kuriuos galima plačiai skleisti ir perkeltiesiems besimokantiems asmenims iš Ukrainos suteikti galimybes mokytis ir taip įgyti konkrečių profesinio mokymo gebėjimų ir mikrokredencialų.

Apklausa dėl su profesiniu mokymu susijusių priemonių Siekdama gauti informacijos dėl su profesiniu mokymu susijusių priemonių, kurias iki šiol taikė valstybės narės, ir remti keitimąsi gerąja patirtimi, Komisija 2022 m. kovo mėn. surengė Profesinio mokymo patariamojo komiteto narių, profesinio mokymo generalinių direktorių, profesinio mokymo paslaugas teikiančių Europos asociacijų narių ir Įgūdžių pakto narių (įmonių, asociacijų, prekybos rūmų, mokymo paslaugų teikėjų ir kt.) apklausą. Preliminarūs apklausos rezultatai (42) atspindi valstybių narių veiksmus, kurių buvo imtasi, ir gerosios patirties pavyzdžius, kurie gali tapti įkvėpimu kitiems. Tarp šių pavyzdžių yra paspartintos procedūros, studijų lygiavertiškumo ir patvirtinimo procedūros, individualūs planai, mentorystė ir konsultavimas, mokymasis darbe ir parengiamieji kursai, įskaitant kalbos ir bendravimo įgūdžių kursus.

Komisija ragina valstybes nares: — užtikrinti galimybę greitai pasinaudoti pradinio profesinio mokymo, įskaitant pameistrystę, paslaugomis ir, bendradarbiaujant su socialiniais ir ekonominiais partneriais, suteikti daugiau galimybių kokybiškai mokytis darbe ir dalyvauti pameistrystės programose, remiantis kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos principais (43), be kita ko, dėl uždarbio; — remti profesinio mokymo paslaugų teikėjus, t. y. teikti papildomą finansavimą, lanksčiau pritaikyti mokymo programas prie asmenų, bėgančių nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, poreikių apsvarstant galimybes įdarbinti asmenis, kuriems suteikta laikinoji apsauga arba derama apsauga pagal nacionalinę teisę ir kurie yra profesinio rengimo mokytojai ir instruktoriai; — naudojant esamas patvirtinimo procedūras pripažinti ankstesnę mokymosi patirtį ir kvalifikaciją, kad būtų galima teisingai priskirti konkrečias mokymosi trajektorijas; įtraukti socialinius ir ekonominius partnerius, kurie galėtų padėti jauniems besimokantiems asmenims iš Ukrainos laikyti profesinius egzaminus, kad būtų galima išduoti profesinius pažymėjimus pagal jų kompetenciją; — ieškoti galimybių pratęsti profesinio mokymo programų dalyvių iš Ukrainos, kurie negali grįžti į namus ir kurie gali prašyti laikinosios apsaugos, tebevykstančias stažuotes pagal „Erasmus +“ mobilumo programą.

Susijusių ES finansuojamų projektų pavyzdžiai Įgyvendindama kartu su ESF finansuojamą ir Bukarešte vykdomą projektą „First Room“, profesinio rengimo mokykla „Concordia“ (44) teikia mokymo ir konsultavimo paslaugas, kad padėtų integruotis vaikams ir jaunimui, kuriems neseniai taikytos valstybės apsaugos sistemos priemonės. Profesinio rengimo mokykla išduoda kvalifikacijos pažymėjimus ir konsultuoja užimtumo ir įsidarbinimo klausimais. Teikiant integruotas paslaugas taip pat teikiama pagalba jaunimui, kuriam sistemos priemonės nebetaikomos: leidžiama jiems nuomoti būstą ir kambarius „Concordia“ tranzito centre. Organizacija šiuo metu teikia paramą ir asmenims, bėgantiems nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą.

2.4.   Suaugusiųjų įgūdžių tobulinimo ir perkvalifikavimo galimybės, kurių tikslas – palengvinti patekimą į darbo rinką

Asmenims, kuriems suteikta laikinoji apsauga, būtina sudaryti sąlygas naudotis tęstinio švietimo, profesinio mokymo ir praktinės patirties darbo vietoje galimybėmis. Nustatyta, kad praktinis mokymas darbe yra labai veiksmingas integruojant migrantus ir pabėgėlius. Be to, socialinių emocinių bei dalykinių įgūdžių (kaip antai verslumo, savarankiško tobulėjimo ir kompiuterinio raštingumo), visų pirma kalbos mokymo (be kita ko, darbe), tobulinimas yra būtina sąlyga norint sėkmingai dalyvauti darbo rinkoje ir visuomeniniame gyvenime (taip pat turint omenyje migrantų informuotumą apie savo teises ir naudojimąsi jomis). Be to, šiandien investuodamos į nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bėgančių asmenų įgūdžius, valstybės narės turi galimybę svariai prisidėti prie būsimo Ukrainos atstatymo.

Komisija ragina valstybes nares imantis priemonių dėl tęstinio švietimo ir mokymo: — kuo skubiau gavėjams suteikti galimybių tikslingai tobulinti įgūdžius ir persikvalifikuoti, dalyvauti profesinio mokymo programose ir (arba) įgyti praktinės patirties darbe, atsižvelgiant į konkrečių grupių (pvz., moterų, neįgaliųjų, mažumų atstovų) poreikius, ir padėti jiems veiksmingai pasinaudoti tokiomis galimybėmis. Valstybės narės raginamos bendradarbiauti su švietimo ir mokymo paslaugų teikėjais, socialiniais ir ekonominiais partneriais, taip pat privačiuoju sektoriumi, kad užtikrintų šių galimybių atitiktį darbo rinkos poreikiams ir užpildytų įgūdžių spragas; — teikti paramos priemones ir vykdyti informavimo veiklą siekiant palengvinti naudojimąsi įgūdžių tobulinimo ir perkvalifikavimo galimybėmis, taip pat padėti identifikuoti tinkamas programas ir finansinę paramą (pavyzdžiui, profesinio mokymo kuponus ir individualiąsias mokymosi sąskaitas).

Susijusių ES finansuojamų projektų pavyzdžiai Pagal „Erasmus +“ programą remiamas įgūdžių tobulinimo centras „Omnia“ (45) (Suomija) teikia paslaugas imigrantams Espo mieste siekiant tobulinti jų profesinius įgūdžius ir didinti užimtumą. Be kita ko, šiame centre rengiami mokymai, teikiamos konsultuojamojo profesinio ugdymo, konsultavimo paslaugos, organizuojami suomių kalbos kursai. ESF finansuojamo projekto „Bremen Integration Qualification“ (46) (Vokietija) tikslas – suteikti galimybių mokytis ir įsidarbinti 18–26 m. amžiaus imigrantams, be kita ko, rengiant intensyvius kalbos kursus. Pagal šį Raudonojo Kryžiaus valdomą projektą jau teikiama parama nuo karo Ukrainoje bėgančiam jaunimui.

2.5.   Galimybių suaugusiesiems įgyti išsilavinimą suteikimas

Valstybės narės gali suteikti galimybę suaugusiems asmenims, kuriems suteikta laikinoji apsauga, pasinaudoti bendrojo lavinimo sistema. Tai gali būti naudinga asmenims, kurie neturėjo galimybės užbaigti mokslus pagal pirminio švietimo programą ir įgyti vidurinį išsilavinimą, asmenims, kurie turėjo nutraukti aukštojo mokslo studijas dėl invazijos, arba asmenims, kurie neturėjo galimybės siekti aukštojo išsilavinimo. Šios pastangos bus naudingos ne tik susijusiems asmenims, bet ir Europos Sąjungai, o galiausiai ir Ukrainai.

Komisija ragina valstybes nares imantis nacionalinių priemonių dėl tęstinio išsilavinimo įgijimo: — nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bėgantiems suaugusiesiems suteikti galimybes naudotis bendrojo lavinimo paslaugomis, taip pat suteikiant antrą galimybę įgyti mokyklinį išsilavinimą. Šios galimybės turės būti lanksčios ir tikslingos, teikiamos atsižvelgiant į asmenų, kuriems suteikta laikinoji apsauga arba derama apsauga pagal nacionalinę teisę, poreikius. Šiuo klausimu valstybės narės raginamos bendradarbiauti su suinteresuotaisiais subjektais, be kita ko, iš pilietinės visuomenės ir bendruomenių organizacijų, taip pat padėti asmenims veiksmingai pasinaudoti tokiomis galimybėmis; — nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bėgantiems suaugusiesiems, kurie domisi studijomis aukštojo mokslo institucijose, suteikti galimybes baigti pradėtas studijas arba studijuoti pagal naujas programas. Šiuo tikslu valstybės narės gali raginti ir remti aukštojo mokslo institucijas priimti tokius asmenis studijuoti arba suteikti jiems galimybę tęsti studijas nuotoliniu būdu; pavyzdžiui, valstybės narės gali skatinti ES ir Ukrainos aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimą, taip pat kad palengvintų reintegraciją į Ukrainos sistemą, kai tai bus įmanoma; — suteikti galimybes naudotis infrastruktūra, kaip antai egzaminų centrais ir IT įranga, bendradarbiauti su Ukrainos valdžios institucijomis, kad perkeltieji asmenys galėtų laikyti stojamuosius egzaminus siekdami mokytis Ukrainos aukštojo mokslo institucijose.

3.   ES FONDŲ PARAMA

Šiame komunikate aprašytiems veiksmams įgyvendinti gali būti teikiama įvairių ES fondų ir iniciatyvų parama. Atliekant naujausius esamų reglamentų pakeitimus atsižvelgiama į 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu nepanaudotas lėšas, visų pirma į lėšas, kurių nepanaudojo Europos socialinis fondas (ESF), Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (EPLSAF) bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas (PMIF).

Įgyvendinant iniciatyvą CARE („Sanglaudos veiksmai pabėgėliams Europoje“) ir keičiant su fondais susijusius reglamentus (47), daugiausia dėmesio skiriama tam, kad valstybėse narėse būtų sudarytos lankstesnės sąlygos kuo greičiau panaudoti ES sanglaudos fondo lėšas nekeičiant finansavimo aprėpties.

CARE iniciatyva Svarbiausi pakeitimai, padaryti CARE reglamentu: — nuo 2022 m. vasario 24 d. skiriama parama veiksmams Ukrainos krizei spręsti, taip pat teikiant prašymus dėl paramos po tos datos; — valstybės narės gali neribotai naudoti ESF arba ERPF lėšas veiksmams, kurie laikomi tinkamais finansuoti kito fondo lėšomis. Pavyzdžiui, ERPF infrastruktūros projektams skirtos lėšos gali būti perskirstytos socialinės įtraukties, priežiūros ir švietimo srityse taikomoms ESF priemonėms finansuoti; antra vertus, ESF lėšos gali būti naudojamos nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bėgantiems asmenims skirtai įrangai ir infrastruktūrai plėtoti; — iki 2022 m. birželio 30 d. valstybėms narėms gali būti kompensuojama 100 proc. Komisijai deklaruotų išlaidų (48); — valstybės narės taip pat gali planuoti pagal REACT-EU iniciatyvą skiriamų išteklių (iš viso iki 10 mlrd. EUR) paskirstymą krizei įveikti; — valstybės narės gavo 3,5 mlrd. EUR vertės papildomą REACT-EU išankstinį finansavimą (kuris buvo ypač naudingas valstybėms narėms, į kurias nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bėga daugiausiai asmenų (49)); — valstybės narės gali taikyti naują išlaidų vienetą – 40 EUR per savaitę vienam asmeniui, o tai padės nedelsiant suteikti pagalbą ir kartu supaprastinti išlaidų deklaravimo taisykles (50).

Balandžio 6 d. priimtu Reglamentu (ES) 2022/585 (51) vieniems metams (iki 2024 m. birželio mėn.) pratęsiami Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF), Vidaus saugumo fondo (VSF) sienų ir vizų priemonės ir policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonės įgyvendinimo laikotarpiai ir suteikiamas leidimas naudoti 2014–2020 m. PMIF lėšas, kurios anksčiau buvo skirtos konkretiems tikslams.

Siekdama valstybėms narėms padėti kuo geriau išnaudoti esamas finansavimo galimybes ir programavimo mechanizmus, Komisija parengė priemonių, tinkamų finansuoti pagal ESF, EPLSAF, ERPF, PMIF ir VSF sienų ir vizų priemonę, kontrolinį sąrašą ir sukūrė klausimams ir atsakymams skirtą svetainę (52), kuria visų pirma, bet ne išimtinai, gali naudotis už programas atsakingos institucijos, kad galėtų greitai ir koordinuotai atsakyti į valstybių narių klausimus.

ESF gali padėti finansuoti daugumą ankstesnėse dalyse pristatytų priemonių, įskaitant mentorystę, profesinį orientavimą, įgūdžių tobulinimą ir perkvalifikavimą, įdarbinimą, pameistrystę ir stažuotes, paramą valstybinėms užimtumo tarnyboms, taip pat priemones, kuriomis siekiama išvengti diskriminacijos ir užtikrinti visiems darbuotojams informacijos prieinamumą. ESF taip pat gali teikti finansavimą darbuotojams, pasienyje arba kitur valstybėse narėse dirbantiems su nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bėgančiais asmenimis, taip pat vaikų ir suaugusiųjų švietimui, suteikti galimybes naudotis sveikatos priežiūra, būstu ir socialinėmis paslaugomis.

Be to, ERPF gali remti prieigą prie pagrindinių nesegreguotų paslaugų švietimo, užimtumo ir mokymo, apgyvendinimo, sveikatos ir socialinės priežiūros srityse užtikrinant pritaikytos infrastruktūros plėtrą (pvz., statybos, renovacija ir plėtojimas) ir galimybes naudotis kita įranga. PMIF ir VSF sienų ir vizų priemonė ir policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonė gali patenkinti nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bėgančių asmenų pirminius priėmimo poreikius, taip pat (PMIF atveju) padėti jiems integruotis priimančiose valstybėse.

Įgyvendindamas savo pagrindinę misiją gerinti ilgalaikes užimtumo galimybes, ESF taip pat gali finansuoti neatidėliotinas priemones (tokias kaip pagalbos maistu ir pagrindinės materialinės pagalbos, apgyvendinimo ir susisiekimo išlaidų padengimo), jeigu šios priemonės derinamos su pagalbą teikiančioje valstybėje taikomais individualiais integracijos būdais. EPLSAF veiklos aprėptis dar platesnė, todėl šio fondo lėšas galima naudoti teikiant pagrindinę pagalbą, kaip antai maistą, higienos priemones, produktus kūdikiams ir vaikams ir kt., nepriklausomai nuo gavėjo statuso ir gyvenamosios vietos.

Finansavimas pagal programą „InvestEU“, visų pirma pagal Įgūdžių ir švietimo garantijų priemonę, taip pat gali būti naudojamas teikiant paramą asmenims, siekiantiems tobulinti įgūdžius; jį taip pat gali naudoti švietimo ir mokymo organizacijos savo paslaugoms plėtoti; finansavimas taip pat gali būti naudojamas savarankiško darbo srityje ir remiant įmones, kurios įdarbina ir apmoko perkeltuosius asmenis. Be to, pasitelkiant techninės paramos priemonę (53) bus galima gavus prašymą teikti techninę paramą valstybėms narėms, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas naudotis užimtumo ir mokymo, socialinės įtraukties ir švietimo paslaugomis.

„Erasmus +“ finansavimo galimybes pavyko sutelkti dėl programai būdingo lankstumo. Pavyzdžiui, nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bėgantys mokytojai ir instruktoriai gali gauti finansinę paramą, kad jiems būtų lengviau integruotis ir įgyti būtinus įgūdžius dirbti ES švietimo sistemose. Kvalifikuoti darbuotojai gali būti laikinai siunčiami į regionus, kuriuose apgyvendinti nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bėgantys asmenys. „Erasmus +“ bendradarbiavimo projektuose dalyvaujančios švietimo ir mokymo institucijos taip pat gali greitai priimti mokinius. „Erasmus +“ bendradarbiavimo projektų lėšos gali būti lanksčiai naudojamos siekiant integruoti nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bėgančius vaikus.

Galiausiai, rengiant 2021–2027 m. sanglaudos programas vis dar galima atsižvelgti ir į visus kitus su parama nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bėgantiems asmenims susijusius poreikius. Patvirtinus šias programas jos taip pat bus naudojamos priemonėms, pagal kurias teikiama parama nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bėgantiems asmenims užimtumo, švietimo ir mokymo, socialinės įtraukties, apgyvendinimo, sveikatos ir socialinės priežiūros srityse, finansuoti, taip pat teikiant maistą ir pagrindinę materialinę pagalbą (dėl to, kad EPLSAF prisijungtas prie ESF+) (54). Išlaidos pagal šias programas laikomos tinkamomis finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d.

Komisija ragina valstybes nares: — kuo produktyviau išnaudoti esamas lėšas įgyvendinant visus veiksmus, dėl kurių gairės pateiktos šiame komunikate; — koordinuoti įvairių atsakingų institucijų, įskaitant regionų bei vietos institucijas, veiklą, siekiant užtikrinti veiksmų reikalingumą ir papildomumą; — su Komisija derinti ir naudoti pirmiau nurodytą klausimų ir atsakymų svetainę.

4.   IŠVADA IR TOLESNI VEIKSMAI

Valstybės narės raginamos toliau dėti remti nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bėgančius asmenis ir lengvinti jų integraciją į darbo rinką remiantis šiame komunikate nustatytomis gairėmis ir kitomis iki šiol ES lygmeniu vykdytomis iniciatyvomis. Valstybės narės raginamos bendradarbiauti su susijusiais suinteresuotaisiais subjektais siekiant užtikrinti visapusišką bei koordinuotą atsaką ir pasinaudoti visa ES lygmeniu teikiama parama, įskaitant finansavimą.

Komisija yra pasirengusi toliau bendradarbiauti su nacionalinėmis institucijomis ir kitais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, taip pat, atsižvelgdama į kintančią padėtį, teiks tolesnes gaires, be kita ko, pasitelkdama solidarumo platformą ir fondų klausimų ir atsakymų platformą. Komisija toliau rems valstybių narių tarpusavio mokymosi veiklą, rinks informaciją apie veiksmus, kurių ėmėsi valstybės narės (55), visų pirma per tokius specialius tinklus kaip Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklas ir Profesinio mokymo patariamasis komitetas, taip pat teiks aktualią informaciją nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bėgantiems asmenims per specialią interneto svetainę (56) ir socialinius tinklus. Kiekvienas šiandien išleistas euras ir visos įdėtos pastangos skatinant nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bėgančių asmenų socialinę raidą yra indėlis į ES ir Ukrainos ateitį.

---

(1)  Naujausi ES migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo mechanizmo tinklo pateikti duomenys.

(2)  OL L 71, 2022 3 4, p. 1.

(3)  Kaip nustatyta Įgyvendinimo gairėse ir Kovo 23 d. komunikate, Tarybos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2022/382 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad be Ukrainos piliečių laikinoji apsauga turi būti taikoma Ukrainoje iki 2022 m. vasario 24 d. imtinai gyvenusiems asmenims be pilietybės ir trečiųjų šalių piliečiams, kuriems Ukrainoje buvo taikoma tarptautinė apsauga, taip pat jų šeimos nariams. Iki vasario 24 d. imtinai Ukrainoje gyvenusiems ir leidimą nuolat gyventi šalyje turintiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie negali saugiai grįžti į savo kilmės šalį, valstybės narės taiko laikinąją apsaugą arba deramą apsaugą pagal savo nacionalinę teisę (Tarybos įgyvendinimo sprendimo 2 straipsnio 2 dalis). Valstybės narės laikinąją apsaugą gali suteikti ir kitiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie teisėtai gyveno Ukrainoje ir negali į ją grįžti (Tarybos įgyvendinimo sprendimo 2 straipsnio 3 dalis). Kaip nustatyta Įgyvendinimo gairėse, Tarybos įgyvendinimo sprendimu numatyta laikinoji apsauga, remiantis Direktyvos 2001/55/EB 4 straipsnio 1 dalimi, galioja vienus metus nuo sprendimo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2022 m. kovo 4 d. iki 2023 m. kovo 4 d. Jei per šį laikotarpį Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, nepriims sprendimo nutraukti laikinosios apsaugos taikymą, laikotarpis bus automatiškai pratęstas šešiems mėnesiams, t. y. iki 2023 m. rugsėjo 4 d., ir dar kartą šešiems mėnesiams, t. y. iki 2024 m. kovo 4 d.

(4)  Komisijos Komunikatas dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo 2022/382, kuriuo pagal Direktyvos 2001/55/EB 5 straipsnį nustatoma, kad iš Ukrainos yra perkeltųjų asmenų masinis srautas, ir pradedama taikyti laikinoji apsauga, įgyvendinimo gairių (OL C 126 I, 2022 3 21, p. 1).

(5)  COM(2022) 131 final.

(6)  2022 m. balandžio 5 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2022/554 dėl asmenų, bėgančių nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, kvalifikacijų pripažinimo (OL L 107 I, 2022 4 6, p. 1).

(7)  Teisingumo ir vidaus reikalų taryba. Dešimties punktų planas (europa.eu)

(8)  Įsteigta Komisijos pagal Laikinosios apsaugos direktyvos 27–24 straipsnius.

(9)  Informacija nuo karo Ukrainoje bėgantiems asmenims | Europos Komisija (europa.eu)

(10)  Ukraina: Galutinis CARE iniciatyvos patvirtinimas | Europos socialinis fondas + (europa.eu)

(11)  Šiose srityse veiksmai tęsiami; pavyzdžiui, žr. iniciatyvas, skirtas 10 punktų planui, įskaitant iniciatyvą „Saugūs namai“, įgyvendinti. Švietimo srityje Komisija parengė dokumentą „Politikos gairės lengvesniam Ukrainos pabėgėlių įtraukimui į švietimą: dėmesio verti aspektai, pagrindiniai principai ir praktika“ (schooleducationgateway.eu)

(12)  Europos socialinių teisių ramstis |Europos Komisija (europa.eu)

(13)  COM(2020) 758 final.

(14)  Europos kovos su nedeklaruojamu darbu platforma | Europos darbo institucija (europa.eu)

(15)  ESF taip pat finansavo tokius projektus, pvz., žr. Integrazione migranti Progetto PIU’ SUPREME (lavoro.gov.it).

(16)  EURES (europa.eu) yra Europos užimtumo tarnybų bendradarbiavimo tinklas, kurio paskirtis – padėti užtikrinti laisvą darbuotojų judėjimą.. Žr. visų pirma dalį „Gyvenimas ir darbas“.

(17)  Europos integracijos partnerystė (europa.eu) Partnerystės iniciatyvoje dalyvauja Europos Komisija ir penkios socialinių bei ekonominių partnerių organizacijos (Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC), Europos verslo konfederacija, Europos amatų, mažų ir vidutinių įmonių asociacija (SMEUnited), Europos viešąsias ir bendrojo intereso paslaugas teikiančių darbdavių ir įmonių centras, Europos prekybos ir pramonės rūmų asociacijas (Eurochambres)). Nuo partnerystės veiklos pradžios 2017 m. socialiniai ir ekonominiai partneriai integracijos į darbo rinką srityje įgyvendino daug įvairių veiksmų daugiau nei 20 ES valstybių narių. Europos Komisija bendrai finansavo kelis novatoriškus projektus, skirtus padėti pabėgėliams ir kitiems migrantams integruotis į darbo rinką. Komisija bendradarbiauja su socialiniais ir ekonominiais partneriais siekdama sustiprinti Europos integracijos partnerystę ir taip palengvinti nuo Rusijos invazijos į Ukrainą bėgančių asmenų integraciją į darbo rinką.

(18)  Įgūdžių paktas yra bendras Europos įgūdžių ugdymui skirtas modelis. Komisija telkia pakto suinteresuotuosius subjektus ir ragina juos siūlyti konkrečias mokymo ir įsidarbinimo galimybes asmenims, bėgantiems nuo Rusijos invazijos į Ukrainą.

(19)  Skills-OVATE |Europos profesinio mokymo plėtros centras (europa.eu)

(20)  2021 m. profesijų atstovų trūkumo ir pertekliaus analizė | Europos darbo institucija (europa.eu)

(21)  Pradžios tinklalapis |„Better Entrepreneurship Policy“ priemonė. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir Komisijos parengta „Better Entrepreneurship Policy“ priemonė – tai internetinė priemonė, skirta politikos formuotojams ir kitoms suinteresuotosioms šalims vietos, regionų ir nacionaliniu lygmeniu, norinčioms sužinoti, kaip viešoji politika gali: padėti jaunimui, moterims, migrantams ir bedarbiams verslo kūrimo ir savarankiško darbo srityse; remti socialinių įmonių plėtrą.

(22)  Programa „Erasmus jauniesiems verslininkams“ (erasmus-entrepreneurs.eu). Ji suteikia galimybę būsimiems Europos verslininkams įgyti įgūdžių, kaip įsteigti ir (arba) sėkmingai valdyti mažąją įmonę Europoje.

(23)  Europos įmonių tinklas (europa.eu). Jis padeda įmonėms diegti naujoves ir plėstis tarptautinėje rinkoje. Tai didžiausias pasaulyje paramos tinklas, skirtas mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ).

(24)  Pavyzdžiui, žr. Išankstinis perspėjimas. Karas Ukrainoje: į ES iš Ukrainos atvykstantiems pabėgėliams kyla išnaudojimo dėl prekybos žmonėmis rizika | Europolas (europa.eu).

(25)  COM(2021) 171 final.

(26)  Naujasis kovos su prekyba žmonėmis planas siekiant apsaugoti nuo karo Ukrainoje bėgančius asmenis (europa.eu).

(27)  Projektų pavyzdžiai skelbiami ESF svetainėje, ESF+ svetainėje ir Europos interneto svetainėje integracijos klausimais. Naujausių gerosios patirties integruojant pabėgėlius ir migrantus pavyzdžių santraukos skelbiamos 2021, 2020 ir 2019 m. tarpusavio mokymosi konferencijų galutinėse ir teminėse ataskaitose.

(28)  „Forwork“

(29)  FAB

(30)  „Labour-INT“

(31)  „Stark im Beruf“

(32)  „Mirjam“

(33)  CIAO

(34)  Įgūdžių profilis (europa.eu). Ši daugiakalbė priemonė yra skirta organizacijoms, siūlančioms pagalbą trečiųjų šalių piliečiams. Naudodamosi šia priemone organizacijos gali nustatyti trečiųjų šalių piliečių įgūdžius, kvalifikaciją bei darbo patirtį ir teikti asmenines konsultacijas dėl tolesnių etapų, pvz., patarti kreiptis dėl diplomų pripažinimo, įgūdžių pagrindimo, tolesnio mokymo arba į užimtumo paramos tarnybas.

(35)  Pradžios tinklalapis (europa.eu). ESCO yra daugiakalbis Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikatorius. Tai tarsi žodynas, kuriame aprašomos, identifikuojamos ir klasifikuojamos ES darbo rinkai, taip pat švietimo ir mokymo sistemoms aktualios profesijos ir įgūdžiai.

(36)  Pradžios tinklalapis | Europass. Tai internetinių priemonių rinkinys, skirtas naudotojams kurti gyvenimo aprašymus, motyvacinius laiškus ir padedantis rasti darbą ir kursus ES.

(37)  Bandomojo projekto įgyvendinimo etapai nustatyti 2022 m. balandžio 27 d. Komisijos komunikate dėl įgūdžių ir talentų pritraukimo į ES (COM(2022) 657 final).

(38)  Kaip antai Švietimo ministerija, Nacionalinė kvalifikacijų tarnyba, Nacionalinė kokybės užtikrinimo ir aukštojo mokslo tarnyba, centras ENIC NARIC.

(39)  Informacija apie švietimą ir darbą Ukrainos piliečiams ir ES valstybėms narėms. ETF (europa.eu)

(40)  ENIC-NARIC: Europos regiono informacijos centrų tinklo ir Europos Sąjungos nacionalinių akademinio pripažinimo informacijos centrų bendras tinklas (ENIC-NARIC) parengė programos „Erasmus+“ projektą Q-ENTRY – duomenų bazę, kurioje teikiama valstybių narių ir ES nepriklausančių šalių informacija apie baigus mokyklą suteikiamą kvalifikaciją, leidžiančią siekti aukštojo mokslo.

(41)  CVDC | Site de la validation des compétences (validationdescompetences.be)

(42)  Preliminarūs rezultatai. Apklausa apie pabėgėlių iš Ukrainos integraciją į profesinį mokymą. Užimtumas, socialiniai reikalai ir įtrauktis. Europos Komisija (europa.eu)

(43)  2018 m. kovo 15 d. Tarybos rekomendacija dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos (OL C 153, 2018 5 2, p. 1).

(44)  Komisijos narys N. Schmitas lankosi ESF finansuojamus projektus įgyvendinančiose Rumunijos organizacijose, kurios teikia paramą pabėgėliams iš Ukrainos | Europos socialinis fondas + (europa.eu)

(45)  Įgūdžių tobulinimo centre „Omnia“ imigrantams teikiama parama ir mokymo paslaugos | „Omnia“

(46)  Imigrantams teikiama pagalba įsidarbinti mokantis kalbos | Europos socialinis fondas + (europa.eu)

(47)  Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320.) ir Reglamentas (ES) Nr. 223/2014 dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (OL L 72, 2014 3 12, p. 1.).

(48)  Už ataskaitinį laikotarpį, kuris prasidėjo 2021 m. liepos 1 d. ir baigiasi 2022 m. birželio 30 d.

(49)  Pradinis REACT-EU išankstinis finansavimas padidintas nuo 11 iki 15 % visoms valstybėms narėms ir iki 45 % pirmosioms su migrantų antplūdžiu susiduriančioms valstybėms narėms (HU, PL, RO, SK), taip pat toms valstybėms narėms, į kurias atvykstančių asmenų skaičius yra didžiausias, palyginti su jų gyventojų skaičiumi (daugiau kaip 1 % jų gyventojų kovo 23 d. – AT, BG, CZ, EE, LT).

(50)  Ukraina: valstybėms narėms suteikiamos galimybės paprasčiau ir greičiau naudotis sanglaudos lėšomis pabėgėlių svarbiausiems poreikiams patenkinti | Europos socialinis fondas + (europa.eu). Suma, kurią reikės panaudoti per 13 savaičių nuo atvykimo, bus taikoma visiems asmenims, kuriems suteikta laikinoji apsauga pagal Laikinosios apsaugos direktyvą.

(51)  Reglamentas (ES) 2022/585, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 514/2014, kuriuo nustatomos Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonės bendrosios nuostatos, Reglamentas (ES) Nr. 516/2014, kuriuo įsteigiamas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas ir Reglamentas (ES) 2021/1147, kuriuo nustatomas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas.

(52)  Tai pusiau vieša svetainė, kuria visų pirma, bet ne išimtinai, gali naudotis už programas atsakingos institucijos.

(53)  2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/240, kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė.

(54)  Komisija paskelbė „Priemonių rinkinį dėl ES lėšų panaudojimo asmenų iš migrantų šeimų integracijai 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu“ siekdama skatinti naudoti ERPF, ESF+ ir PMIF lėšas įvairiais vienas kitą papildančiais aspektais integruojant asmenis iš migrantų šeimų.

(55)  Naudojantis apklausomis ir tolesne stebėsenos veikla, pavyzdžiui, vykdoma tokių agentūrų kaip EUROFOUND, CEDEFOP ir ETF.

(56)  Informacija nuo karo Ukrainoje bėgantiems asmenims | Europos Komisija (europa.eu)