18.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 391/27

—

pažymi, kad kalnuotos vietovės yra ypač jautrios klimato pokyčiams, ir laikosi nuomonės, kad prisitaikymo prie klimato kaitos poveikio klausimas turėtų būti įtrauktas į platesnio masto politinį projektą, kurio tikslas stiprinti individualų ir kolektyvinį gebėjimą prisitaikyti, atsižvelgiant į visas tarpusavyje neišvengiamai susijusias aplinkos, energetikos ir socialines grėsmes;

—

pažymi, kad 2013 m. Europos Sąjunga turės priimti prisitaikymo strategiją, ir mano, jog svarbu, kad į šią bendrą strategiją būtų įtrauktas regionų ir vietos aspektas, kaip nurodyta SESV 174 straipsnyje. Reikėtų, kad šioje Europos prisitaikymo strategijoje būtų numatytas specialiai kalnų regionams skirtas skyrius;

—

pabrėžia, kad per artimiausius dešimtmečius kalnų vietovės taps dar labiau pažeidžiamos, todėl būtina aktyviau vykdyti mokslinius tyrimus ir sukurti gerą keitimosi informacija sistemą. Svarbu, kad 2014-2020 m. laikotarpio Europos Sąjungos biudžete būtų numatytos konkrečiai prisitaikymui prie klimato kaitos skirtos lėšos; prašo su klimato kaita susijusioms problemoms spręsti numatyti politiką, kuri sudarytų galimybę itin pažeidžiamose vietovėse pagerinti prieigą prie visuotinės svarbos paslaugų ir užtikrinti jų teikimą;

—

pabrėžia, kad daugelis kalnų regionų jau pradėjo kurti prisitaikymo strategijas, todėl reikia skubiai suderinti tikslus ir išnagrinėti rezultatus. Reikia suderinti aplinkos srities iniciatyvas, kurias šiuo metu atskirai vykdo daugelis kalnų regionų asociacijų, mokslinių tyrimų struktūrų ir valdžios institucijų;

Pranešėjas

Luciano CAVERI (IT / LDAE), Aostos slėnio autonominio regiono tarybos narys

Pamatinis dokumentas

Nuomonė savo iniciatyva

1.

pažymi, kad pastaraisiais metais Europos Sąjungoje sukaupta daug mokslinės literatūros ir nemažai politinių dokumentų bei projektų, kurie aiškiai rodo, kad kalnuotos vietovės yra ypač jautrios klimato pokyčiams, kadangi ribotoje teritorijoje vyrauja aukščio, padėties ir oro masių poveikio požiūriu skirtinga aplinka. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija kalnų vietoves taip pat priskiria klimato požiūriu didelės rizikos regionams (angl. hot spot). Be to, Darbotvarkės 21 kalnų vietovėms skirto 13 skyriaus 4 dalyje (1992 m. Rio Žemės aukščiausiojo lygio susitikimas) nurodoma, kad kalnai yra „jautriausios atmosferos pokyčiams žemės sritys“. Šis klausimas bus aktualus ir per 2012 m. birželio mėn. konferenciją Rio+20. Šios kalnuotos vietovės apima didžiausią visos Europos miškų dalį ir todėl jos vaidina svarbų vaidmenį surenkant anglies dioksidą. Jos taip pat gerina oro kokybę (surenkamas ne tik anglies dioksidas, bet ir sunkieji metalai), švelnina negatyvius taršos padarinius ir teikia svarbius vandens bei kraštovaizdžio išteklius. Vis dėlto jos yra jautrios klimato kaitai. Dėl savo klimato, biologinės įvairovės, įvairiapusiško kraštovaizdžio, vandens išteklių, kultūrinių, architektūros aspektų, tradicijų ir papročių kalnuotos vietovės kaip ir pajūrio vietovės yra labiausiai turistų lankomi regionai;

2.

pabrėžia, kad klimato kaita veikia visas Europos Sąjungos dalis ir visą pasaulį, tačiau konkretūs padariniai tam tikrai teritorijai, o kartu ir tai, kaip reikia jiems pasirengti ir į juos reaguoti, priklauso nuo daugybės įvairių veiksnių. Todėl visos priemonės, skirtos reaguoti į klimato kaitą, turi atitikti konkrečius įvairių teritorijų ypatumus. Tad rengiant ir įgyvendinant atitinkamus sprendimus Regionų komitete atstovaujamos vietos ir regionų valdžios institucijos yra itin svarbios partnerės;

3.

primena, kad klimato kaita ir jos padariniai yra viena pagrindinių problemų, su kuriomis ateityje susidurs Europos Sąjungos šalių vietos ir regionų valdžios institucijos. Tokiomis aplinkybėmis pirmiausia reikia imtis būtinų priemonių – pabandyti kiek įmanoma apriboti vidutinės pasaulinės temperatūros augimą (padarinių mažinimas) ir kartu įvairiais lygmenimis pasirengti tiems pokyčiams, kurie yra neišvengiami (prisitaikymas);

4.

pabrėžia, kad turtingai kalnų vietovių biologinei įvairovei grėsmę kelia greiti klimato pokyčiai; 43 proc. programos „Natura 2000“ vietovių yra kalnų zonose, o 118 iš 1 148 Buveinių direktyvos II ir IV prieduose nurodytų rūšių susijusios su kalnų vietovėmis (1);

5.

pažymi, kad lygumose vos juntama klimato kaita yra daug stipresnė kalnų vietovėse, todėl ją galima vertinti kaip išankstinį pavojaus signalą apie platesnio masto klimato pokyčius. Taigi šios vietovės gali būti išskirtinis mokslinių tyrimų stebėjimo objektas ir bandymų vieta prisitaikymo politikai plėtoti ir vertinti;

6.

pakartoja, kad klimato kaita jau vyksta ir daro poveikį: didėja hidrogeologinė rizika (potvyniai, nuošliaužos) ir žmonių ir infrastruktūros pažeidžiamumas, mažėja (ypač vasarą) turimi vandens ištekliai (įskaitant šalia esančiose ne kalnų teritorijose), mažėja ledynų plotai (nuo 1850 m. Alpių ledynų plotas sumažėjo beveik dviem trečdaliais ir šis procesas ėmė ypač spartėti po 1985 m.) ir amžinojo įšalo plotų, trumpėja sniego dangos laikymosi trukmė (ypač žemesniame nei 1 500 metrų aukštyje), dažnėja sniego griūtys, kyla pavojus biologinei įvairovei, augalų bei gyvūnų rūšių migracijai, vyksta pokyčiai žiemos ir vasaros turizmo sektoriuje ir hidroelektros energijos gamybos pramonėje, kyla nerimas dėl žemės ūkio gamybos ir žalą patiria miškininkystės sektorius. Dėl Alpių regiono jautrios reakcijos į šiuos sparčius klimato pokyčius šis regionas tapo nuolat nepalankiose sąlygose esančia vietove. Per pastaruosius 150 metų Alpėse užfiksuotas temperatūros didėjimas (+ 1,5 °C) du kartus viršija pasaulio vidurkį, t. y. + 0,7 °C (2). 2009 m. Alpių vandens išteklių pažeidžiamumo problemą nagrinėjo Europos aplinkos agentūra (3);

7.

pabrėžia, kad kalnų regionų tradicijoms ir kultūrai ypač svarbus aplinkos ribų suvokimas. Susidūrimas su didelėmis teritorijos fizinėmis kliūtimis ir galimybėmis ilgainiui padėjo nustatyti tikslius tvarumo ir efektyvaus išteklių naudojimo kriterijus. Naujosios technologijos gali padėti susieti tradicines vertybes su šiuolaikine vizija, o tai sudarytų galimybes sukaupti žinių ir parengti vystymosi modelius, kurie tiktų ne tik kalnų, bet ir atokiausioms vietovėms ir daugeliu atvejų galėtų įgyti universalų pobūdį (kaip pagal REGIO GD vykdomą RURBAN –TCUM/ES projektą kuriama miesto ir kaimo partnerystė);

8.

pabrėžia, kad klimato kaita yra didžiausias iki šiol tekęs iššūkis žmonijos gebėjimui prisitaikyti, bet vis dėlto tai tik dalinis sudėtingesnės aplinkos ir žmonijos krizės rodiklis. Ši krizė taip pat susijusi su:

9.

pabrėžia, kad įvairiuose geografiniuose regionuose šių problemų poveikis ekonomikos ir socialinei sričiai bus skirtingas, todėl apgailestauja, kad ES Jungtinio mokslinių tyrimų centro projekte PESETA (2009 m.), viename iš nedaugelio projektų, kuriuose nagrinėjamas klimato kaitos poveikis ekonomikai, neatsižvelgiama į kalnų vietoves;

10.

atkreipia dėmesį, kad savo baltojoje knygoje dėl prisitaikymo prie klimato kaitos (COM(2009) 147 final) Europos Komisija pripažįsta, kad klimato kaitos poveikis regionams yra nevienodas, ir tai, kad prisitaikymo strategijos bus veiksmingos tik tuo atveju, jei bus įgyvendinamos bendradarbiaujant visais valdymo lygmenimis. Prisitaikymas - tai ilgalaikis, dinamiškas procesas, kurį vykdant būtinas glaudus politinius sprendimus priimančiųjų, mokslininkų, ekspertų, verslininkų ir vietos administratorių bendradarbiavimas;

11.

palankiai vertina tai, kad siekiant parengti 2013 m. numatytą Europos prisitaikymo strategiją, 2012 m. pavasarį pradėtos viešos konsultacijos ir sukurta prisitaikymo prie klimato kaitos platforma (CLIMATE-ADAPT). Tai yra naudinga priemonė, sudaranti galimybę kaupti gerosios praktikos pavyzdžius ir rengti regionų ir miesto vietovių planus. Joje numatytas ir kalnuotoms vietovėms skirtas skyrius;

12.

laikosi nuomonės, kad prisitaikymo prie klimato kaitos poveikio klausimas turėtų būti įtrauktas į platesnio masto politinį projektą, kurio tikslas stiprinti individualų ir kolektyvinį gebėjimą prisitaikyti, atsižvelgiant į visus tarpusavyje neišvengiamai susijusias aplinkos, energetikos ir socialines grėsmes;

13.

pažymi, kad 2013 m. Europos Sąjunga turės parengtą prisitaikymo strategiją, ir mano, jog svarbu, kad į šią bendrą strategiją būtų įtrauktas regionų ir vietos aspektas, kaip nurodyta SESV 174 straipsnyje. Reikėtų, kad šioje Europos prisitaikymo strategijoje būtų numatytas specialiai kalnų regionams skirtas skyrius;

14.

taip pat mano, jog labai svarbu, kad į Europos prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją būtų įtrauktas atskiras skyrius dėl atokiausių regionų, kuriems iškylantys sunkumai ir šių regionų ypatumai pripažinti SESV 349 straipsnyje;

15.

pabrėžia, kad per artimiausius dešimtmečius kalnų vietovės taps dar labiau pažeidžiamos, todėl būtina aktyviau vykdyti mokslinius tyrimus ir sukurti gerą keitimosi informacija sistemą. Svarbu, kad 2014-2020 m. laikotarpio Europos Sąjungos biudžete būtų numatytos konkrečiai prisitaikymui prie klimato kaitos skirtos lėšos;

16.

prašo su klimato kaita susijusioms problemoms spręsti numatyti politiką, kuri sudarytų galimybę itin pažeidžiamose vietovėse pagerinti prieigą prie visuotinės svarbos paslaugų ir užtikrinti jų teikimą;

17.

pabrėžia, kad klimato kaitos švelninimas ir tam skiriami ištekliai turi būti svarbesniu prioritetu už prisitaikymą prie klimato kaitos. Jei mums nepavyks iš esmės sumažinti bendro išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kaip tai numatyta Jungtinių Tautų bendroje klimato kaitos konvencijoje, ateityje bus neįmanoma pasaulyje užkirsti kelio temperatūros didėjimui, klimato kaitai ir ekstremalioms oro sąlygoms, kurios darys poveikį vietos bendruomenėms;

18.

pažymi, kad reikia nustatyti tarpusavyje glaudžiai susijusius veiksmus, kurie padėtų išspręsti esamas problemas ir valdyti tas, kurios iškils ateityje į ES programas įtrauktuose sektoriuose, nurodant veiksmus, kurie pagal subsidiarumo principą turi būti siejami su Europos vietos demokratija, visų pirma:

19.

pabrėžia, kad daugelis kalnų regionų jau pradėjo kurti prisitaikymo strategijas, todėl reikia skubiai suderinti tikslus ir išnagrinėti rezultatus. Reikia suderinti aplinkos srities iniciatyvas, kurias šiuo metu atskirai vykdo daugelis kalnų regionų asociacijų, mokslinių tyrimų struktūrų ir valdžios institucijų;

20.

prašo užtikrinti pasiektų rezultatų stebėseną taikant veiksmų ir paslaugų veiksmingumo rodiklius, pasinaudojant suderinta duomenų baze, kurioje nurodyti projektai, ir energetikos objektų kadastru;

21.

apibendrindamas pabrėžia, kad klimato kaitos priežastis ir pasekmes reikia šalinti visais lygmenimis, daugelyje įvairių geografinių bendruomenių ir pasaulio mastu. Dažnai būtent skurdžiausios planetos bendruomenės pirmosios patiria neigiamus klimato kaitos padarinius ir joms prireikia specialios pagalbos. Europos Sąjungos ir valstybių narių išteklius reikėtų skirti klimato kaitos sušvelninimui ir prisitaikymui prie jos atsižvelgiant į bendrose strategijose ir tarptautiniuose susitarimuose nustatytus prioritetus ir juos reikėtų naudoti tokiu lygmeniu, kokiu jie turėtų didžiausią poveikį. Todėl vietos ir regionų valdžios institucijas būtina įtraukti į klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmų nustatymo procesą, kad būtų kuo geriau pasinaudota jų žiniomis bei patirtimi ir jų glaudžiu ryšiu su piliečiais.