—

užtikrinti, kad vyktų metinės Europos Parlamento, Komisijos, Tarybos ir nacionalinių parlamentų atstovų diskusijos dėl stabilumo ir konvergencijos programos (toliau - SKP) ir nacionalinės reformų programos (toliau - NRP), taip pat dėl nacionalinės ekonomikos raidos per Europos semestrą vertinimo;

—

nustatyti daugiašalės priežiūros aprėptį remiantis SESV priemonėmis ir Komisijos vertinimais (121 straipsnis, ypač 5 ir 6 dalys ir 148 straipsnis) norint į tą pačią galiojančių priemonių teisinę bazę įtraukti augimą ir jo ekonominį poveikį užimtumui t. y. siekti užkirsti kelią perviršiniam makroekonominiam disbalansui, netvariai fiskalinei ir kitokio pobūdžio politikai, spręsti finansinio stabilumo (t. y. vengti finansinių burbulų, atsirandančių dėl per didelių kredito įplaukų), ilgalaikių investicijų ir tvaraus augimo klausimų, siekiant strategijoje „Europa 2020“ ir kitose atitinkamose priemonėse numatytų tikslų, nuolatinis sisteminės rizikos vertinimas, atliekamas Europos sisteminės rizikos valdybos, turėtų būti neatskiriama metinės priežiūros procedūros dalis,

—

sukurti stipresnę analitinę priežiūros sistemą (įskaitant pažangos lentelę, kurioje būtų pateikiami konkretūs orientaciniai duomenys, pagal kuriuos būtų galima anksti pastebėti pavojų), pagal kurią daugiašalė priežiūra būtų skaidriai ir taikant tinkamą metodiką vykdoma remiantis pagrindiniais ekonomikos rodikliais (realiais ir nominaliais), kurie galėtų paveikti konkurencingumo būklę ir (arba) pernelyg didelį disbalansą; šie pagrindiniai rodikliai gali būti: galiojantys realūs valiutos kursai, einamoji sąskaita, našumas (įskaitant išteklių našumą ir bendrą gamybos našumą), vieneto darbo sąnaudos, kreditavimo augimas ir turto, įskaitant finansinio turto ir būsto rinkų, kainų pokyčiai, augimas ir investicijų didėjimo greitis, nedarbo lygis, grynojo užsienio turto pozicijos, mokesčių bazės kaita, skurdas ir socialinė sanglauda ir išoriniai aplinkos rodikliai; turėtų būti nustatytos įspėjimo ribos, susijusios su į pažangos lentelę įtrauktais rodikliais, o Komisija turi atlikti šių rodiklių raidos kokybinį įvertinimą,

—

vykdyti nuodugnią kiekvienos konkrečios valstybės priežiūrą, jeigu jos reikia pagal anksčiau minėtos pažangos lentelės duomenis ir susijusio kokybinio įvertinimo; įvykužius šią nuodugnią kiekvienos konkrečios valstybės priežiūrą, valstybės narės privalo nuspręsti dėl nacionalinės politikos, kurios tikslas – spręsti (užkirsti kelią ir koreguoti) su makroekonominiu disbalansu susijusias problemas, taip pat jos turi atkreipti dėmesį konkrečias Komisijos rekomendacijas ir tai, kad šioje nacionalinėje politikoje būtina atsižvelgti į Sąjungos aspektus, tai ypač taikoma toms valstybėms narėms, kurios priklauso euro zonai. Turi būti ištaisytas valstybių perviršinis deficitas ir perteklius atsižvelgiant į atskirų valstybių specifines aplinkybes, kaip antai demografinę padėtį, privačios skolos lygį, atlyginimų tendencijas palyginti su darbo produktyvumu, užimtumą, ypač jaunimo užimtumą, ir einamosios sąskaitos balansą,

—

suteikti Komisijai įgaliojimus parengti tinkamas analitines priemones ir įgūdžius, skirtus nuolatinių nukrypimų euro zonoje priežastims išnagrinėti, įskaitant bendrosios politikos sričių poveikį skirtingoms šios zonos ekonominėms sistemoms,

—

parengti bendras taisykles, kad būtų veiksmingiau vadovaujamasi bendrosiomis ekonominės politikos gairėmis, jas derinant su užimtumo gairėmis, ir kad jos būtų laikomos viena iš pagrindinių ekonominio vadovavimo bei priežiūros priemonių su konkrečioms valstybėms narėms pritaikytomis rekomendacijomis, atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“, kartu atsižvelgiant į valstybių narių panašumus ir skirtumus ir konkurencinius valstybių narių pranašumus (įskaitant jų demografinę padėtį), siekiant stiprinti ekonomikos atsparumą išorės poveikiui ir vienų valstybių narių sprendimų poveikį kitoms valstybėms narėms, ypač euro zonoje,

—

nustatyti priemonę, kuri nacionaliniu lygiu padėtų įvertinti strategijos „Europa 2020“ prioritetų įgyvendinimą ir į nacionalinę reformų programą įtrauktų atitinkamų nacionalinių tikslų siekimą, siekiant pagrįsti metinį ES institucijų atliekamą vertinimą,

—

nustatyti procedūras, kad Komisija turėtų galimybę pateikti išankstinius perspėjimus ir ankstyvajame etape tiesiogiai suteiktų patarimų politikos klausimais valstybėms narėms; tais atvejais, kai makroekonomikos disbalansas yra nuolatinis ir didelis, pagal skaidrią ir objektyvią tvarką valstybė narė pripažįstama esanti „pernelyg didelio disbalanso padėtyje“, ir tuomet vykdoma griežtesnė priežiūra,

—

nustatyti „Europos semestrą“, per kurį būtų atliekamas valstybių narių biudžeto projektų lyginimas ir vertinimas (pagrindiniai veiksniai ir prielaidos) po to, kai nacionaliniai parlamentai jį pataria, siekiant geriau įvertinti, kaip įgyvendinamos ir bus SKP ir NRP. Turi būti laikomasi ES ir nacionalinių biudžeto taisyklių ir procedūrų. Valstybės narės savo SKP ir NRP pateikia Komisijai balandžio mėnesį, šiame procese tinkamai dalyvaujant nacionaliniams parlamentams ir atsižvelgiant į ES lygio taisykles ir išvadas; Europos Pralamentas savo ruožtu gali nustatyti nuolatinį būdą skatinti viešas diskusijas ir didinantį informuotumą apie šias procedūras, jų regimumą ir atskaitomybę ir apie tai, kaip ES institucijos įgyvendina sutartas taisykles,

—

nustatyti „Europos semestrą“ per kurį būtų sprendžiami galimo nacionalinės fiskalinės politikos poveikio klausimai, taip pat ankstyvuoju laikotarpiu nustatomas perviršinis biudžeto deficitas ir užtikrinama veiksmų, vykdomų ES ir nacionaliniu lygiu pagal integruotas gaires, darna, kad būtų pasiekti kiekybiniai ir kokybiniai tikslai, pvz., augimo ir užimtumo, tam, kad visos suinteresuotosios šalys, įskaitant nacionalinius parlamentus ir Europos Parlamentą, galėtų realiai ir laiku prisidėti, taip pat pasikonsultuoti su socialiniais partneriais,

—

užtikrinti, kad metines politikos rekomendacijas prieš prasidedant diskusijoms Europos Vadovų Taryboje aptartų Europos Parlamentas,

—

užtikrinti, kad pagrindinės prielaidos ir rodikliai, kuriais vadovaujamasi teikiant prognozes, kurių pagrindu rengiamos nacionalinės SKP ir NRP, būtų nustatyti tvirtai ir nuosekliai, ypač euro zonoje; taikyti trijų dalių metodą, sudarytą iš neigiamo, neutralaus ir palankaus makroekonominių scenarijų, atsižvelgiant į neaiškias tarptautines ekonomines sąlygas. Pagrindinių biudžeto dalių skaičiavimo metodika toliau turėtų būti derinama, kad būtų lengviau atlikti palyginimus tarp valstybių narių,

—

skatinti skirti daugiau dėmesio SKP ir NRP tvirtai siekiant vidutinės trukmės fiskalinio tikslo (VTFT), kurį nustatant atsižvelgiama į esamą valstybių narių skolos lygį ir numanomus įsipareigojimus, ypač susijusius su visuomenės senėjimu,

—

nepažeidžiant nacionalinių taisyklių ir procedūrų sustiprinti sąsajas tarp SKP ir NRP ir nacionalinių metinių ir daugiamečių nacionalinių biudžeto programų,

—

nustatyti griežtesnę SKP vertinimo jų sąryšio su kitų valstybių narių ir Sąjungos tikslais požiūriu sistemą prieš patvirtinant politiką, kuri įeina į nacionalinio lygio SKP,

—

aktyviai įtraukti nacionalinius parlamentus į SKP ir NRP rengimą ir rengti socialinių partnerių konsultacijas prieš jas oficialiai pateikiant Sąjungos lygiu per nustatytą laiką, pavyzdžiui rengiant kasmetines nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento diskusijas dėl integruotų gairių ir jų atitinkamų biudžeto orientacijų,

—

vykdyti labiau sisteminį valstybių narių SKP ir NRP nurodytos fiskalinės, augimo ir užimtumo padėties ir realių faktinių rezultatų ex-post palyginimą ir svarstyti planuotų ir gautų duomenų esminius skirtumus bei imtis tolesnių su tuo susijusių veiksmų,

—

užtikrinti, kad būti laikomasi Komisijos metinėmis rekomendacijų ir įspėjimų dėl to, kaip valstybės narės laikosi strategijos „Europa 2020“ tikslų ir kad būtų sukurtas nuobaudomis ir paskatomis grindžiamas metodas siekiant užtikrinti, kad valstybės narės įgyvendintų šiuos tikslus,

—

užtikrinti Parlamentui kuo daugiau skaidrumo, kai vykdomas ES lygio SKP ir NRP vertinimas, siekiant, kad visuomenė būtų labiau informuojama ir stiprinamas tarpusavio spaudimas,

—

stebint Komisijai užtikrinti nepriklausomą, sisteminį ir išsamų SKP ir NRP vertinimo procesą siekiant skaidresnio požiūrio ir sustiprinti nepriklausomą vertinimą,

—

nustatyti specialią tvarką ir reikalavimą, kad valstybės narės, ypač euro zonai priklausančios narės, prieš priimdamos ekonominės politinius sprendimus, kurie gali turėti turėtų didelį poveikį, dėl kurio galėtų būti pakenkta sklandžiam vidaus rinkos ir Ekonominės ir pinigų sąjungos (toliau - EPS) veikimui, informuotų viena kitą ir Komisiją,

—

nustatyti reikalavimą, kad valstybės narės Komisijai teiktų papildomą informaciją iškilus pagrįstam susirūpinimui, kad vykdoma politika gali pakenkti augimui visoje Sąjungoje ar tinkamam vidaus rinkos, EPS veikimui ar kelti pavojų Sąjungos lygiu nustatytiems tikslams, visų pirma strategijos „Europa 2020“ tikslams,

—

atsižvelgti į Europos sisteminės rizikos valdybos pateiktą vertinimą remiantis daugiašalės priežiūros sistema, ypač finansinio stabilumo, testavimo kritinėmis sąlygomis, galimo išorinio ir vidinio poveikio ir pernelyg didelių sukauptų privačių skolų klausimais,

—

remiantis SESV 121 ir 148 straipsniais, sukurti patikimą ir skaidrią priežiūros sistemą, kurią sudarytų du ramsčiai – ekonomikos politika ir užimtumo politika. Įgyvendinant vieną iš šių ramsčių – užimtumo politiką, kuri būtų persvarstytos ir sustiprintos Europos užimtumo strategijos dalis, minėtoji sistema užtikrintų galimybę įvertinti užimtumo priemonių tinkamumą turint minty užimtumo politikos gaires, kad būtų galima formuluoti tikras gaires, atsižvelgiant į Europos matmenį ir netiesioginį poveikį, o vėliau jomis būtų remiamasi formuojant vidaus politiką. Be to, reikėtų laiku parengti prevencinio pobūdžio rekomendacijas, kad būtų galima šalinti svarbiausius trūkumus ir spręsti problemas, susijusius su valstybių narių užimtumo politika ir darbo rinkomis,

—

stiprinti SESV 150 straipsnyje numatyto Užimtumo komiteto vaidmenį, ypač sprendžiant tarpvalstybinius užimtumo klausimus, ir SESV 160 straipsnyje numatyto Socialinės apsaugos komiteto vaidmenį,

—

užtikrinti, kad atliekant biudžeto vertinimą būtų aiškiai atsižvelgiama į valstybių narių vykdomas struktūrines reformas, visų pirma pensijų, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos reformas, kuriomis siekiama spręsti su demografiniais pokyčiais susijusias problemas, taip pat su parama, švietimu ir moksliniais tyrimais susijusias reformas, vienodai atsižvelgiant ir į tvarumą, ir į tinkamumą. Be to, reikėtų įvertinti minėtųjų reformų poveikį užimtumui ir socialinį jų poveikį, ypač pažeidžiamoms socialinėms grupėms, siekiant, kad taisyklės nebūtų nustatomos pirma neįvertinus jų poveikio užimtumui ir socialinei apsaugai valstybėse narėse,

—

taikyti Lisabonos sutartyje numatytą horizontaliąją socialinę sąlygą, t. y. atsižvelgti į socialines teises ir socialinius tikslus nustatant naujas ES politikos kryptis,

—

užtikrinti, kad Europos Parlamentas būtų tinkamai įtrauktas į ekonomikos ir užimtumo politikos priežiūros ciklą ir socialinio šios politikos poveikio vertinimą. Taigi reikėtų nustatyti tokius integruotų gairių, ypač užimtumo politikos gairių, priėmimo terminą ir procesą, kad Europos Parlamentas turėtų laiko, reikalingo konsultavimo funkcijai atlikti pagal SESV 148 straipsnio 2 dalį,

—

nustatyti patikimą ir skaidrią sistemą, pagal kurią remiantis pagrindiniais ES tikslais būtų stebima ir vertinama, kaip įgyvendinamos užimtumo politikos gairės, ir kurią papildytų tinkami daliniai tikslai, rodikliai ir pažangos lentelės, atsižvelgiant į kiekvienai valstybei narei būdingas ypatybes, susijusias su skirtinga kiekvienos valstybės pradine padėtimi,

—

raginti Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybą ir Ekonomikos ir finansų reikalų tarybą bei atitinkamas jų darbo grupes stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, įskaitant du kartus per metus rengti bendrus posėdžius siekiant užtikrinti, kad jų politika būtų tikrai integruojama.

—

į kiekvieną perviršinio deficito procedūros (toliau - PDP) etapą įtraukti skolos kriterijų (tvarumo aspektą) ir nustatyti pernelyg didelio įsiskolinimo priežiūros procedūrą (toliau - PDĮPP) remiantis bendros skolos lygiu. Pagal PDĮPP reikėtų nuolat teikti išsamias ataskaitas apie skolos ir deficito dinamiką, jų tarpusavio sąsają ir vystymąsi, kartu atsižvelgiant į konkrečias sąlygas atskirose valstybėse ir kiekvienai valstybei narei leidžiant pagal skirtingą kalendorių grįžti prie norimų verčių, nustatytų SAP; Vykdant PDĮPP Komisija turėtų rengti konsultacijas su Europos ir atitinkamais nacionaliniais socialiniais partneriais,

—

labiau atsižvelgti į skolos lygį, profilį (įskaitant skolos trukmę) ir dinamiką (viešųjų finansų tvarumo vertinimas) siekiant valstybių narių konkrečių vidutinės trukmės fiskalinių tikslų, įtrauktinų į stabilumo ir konvergencijos programas, konvergencijos,

—

kaip PDĮPP dalį, nustatyti aiškią suderintą skolos dinamikos, įskaitant numanomus ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, pvz., valstybės pensijų garantijas ir valstybės garantijas (iš pagrindinių, palūkanų ar kitų pajamų srautų), susijusias su viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės investicijomis, taip pat išlaidų, kurias dėl šių investicijų patirtų nacionaliniai biudžetai per keletą metų, vertinimo ir stebėsenos sistemą,

—

nustatyti atskirą kiekvienai valstybei diferencijuotą mokesčių konsolidacijos, kuri vyks ne vėliau kaip 2015 m., proceso laikotarpį, siekiant visų valstybių deficito lygį suderinti su Stabilumo ir augimo pakte nustatytais reikalavimais,

—

nustatyti stebėsenos mechanizmą, į kurį įeitų galimi vieši įspėjimai ir progresinės sankcijos bei paskatos valstybėms narėms, nepasiekusioms savo vidutinės trukmės fiskalinio tikslo ar nesiekiančioms jo sutartu tempu, taip pat galimas ekonomines paskatas valstybėms, greičiau nei tikėtasi pasiekusioms vidutinės trukmės fiskalinį tikslą,

—

apibrėžti nacionalinei biudžeto sudarymo procedūrai skirtas minimalias taisykles ir gaires (t. y. metinė ir daugiametė finansinės programos) siekiant, kad būtų vykdomas protokolo (Nr. 12) dėl perviršinio deficito procedūros 3 straipsnio reikalavimas. Šiose nacionalinėse programose turėtų būti pateikiama pakankamai informacijos apie su planuojamais biudžetiniais veiksmais susijusias išlaidas ir įplaukas tam, kad nacionaliniu ir ES lygiais galėtų vykti su biudžetiniais planais susijusi tikslinga diskusija ir vykdoma su jais susijusi priežiūra; be to, reikia tęsti darbą, susijusį su nacionalinių biudžetų palyginamumu pagal jų išlaidų kategorijas ir pajamas ir jų atspindimus politinius prioritetus,

—

raginti, kad būtų sukurti nacionaliniai išankstinio perspėjimo ir biudžeto kontrolės mechanizmai,

—

numatyti iš anksto nustatytas prevencines priemones euro zonoje, dėl kurių sprendimą pagal savo aiškią kompetenciją priimtų Komisija, susijusias tiek su Stabilumo ir augimo pakto prevencinėmis, tiek su jo korekcinėmis nuostatomis, siekiant palengvinti išankstinio įspėjimo veiksmus ir palaipsniui juos taikyti,

—

euro zonos valstybėse narėse vykdyti ir įgyvendinti minėtas sankcijas ir paskatas atsižvelgiant į labai glaudžius ryšius su ne euro zonos ekonomikomis, ypač su tomis, kurios turėtų prie jos prisidėti, kaip naujos daugiašalės priežiūros sistemos ir sustiprintų Stabilumo ir augimo pakto priemonių, ir, visų pirma svarbesnio vidutinės trukmės fiskalinio tikslo, dalį,

—

padaryti būtinus Komisijos vidaus sprendimų priėmimo procedūros pakeitimus, deramai atsižvelgiant į dabartinius SESV įtvirtintus principus, siekiant užtikrinti veiksmingą ir greitą sankcijų mechanizmo įgyvendinimą pagal jos aiškią kompetenciją, ypač euro zonos valstybėse narėse,

—

užtikrinti, kad sprendimą dėl valstybės narės Stabilumo ir augimo pakto rekomendacijų laikymosi labiau nepriklausomai nuo Tarybos priimtų Komisija, siekiant, kad būtų visiškai laikomasi Stabilumo ir augimo pakto principų,

—

nustatyti konkrečią euro zonos sustiprintos stebėsenos sistemą ir dėmesį skirti itin dideliems makroekonominiams skirtumams, ekonomikos augimui, nedarbo lygiui, kainų konkurencingumui, realiems valiutos kursams, kreditų augimui ir esamiems sąskaitų pokyčiams atitinkamose valstybėse narėse,

—

sukurti nuolatinę sistemą, skirtą padidinti koordinavimą tarp visų ES valstybių narių, siekiant stebėti ir skatinti ekonominę konvergenciją ir aptarti galimą makroekonominį disbalansą Sąjungoje,

—

skirti didesnę reikšmę metiniams euro zonos priežiūros pranešimams, kurie grindžiami kas ketvirtį pateikiamais teminiais daugiašaliais pranešimais ir kuriuose, viena vertus, dėmesys skiriamas poveikiui, kurį gali daryti pasaulinės ekonomikos pokyčiai ir politika bei aplinkybės, turinčios ypatingą įtaką tam tikroms euro zonos valstybėms narėms, ir, kita vertus, poveikiui, kurį ekonominiai euro grupės sprendimai gali padaryti euro zonai nepriklausančioms valstybėms ir regionams; ypatingą dėmesį reikėtų skirti politikos krypčių, darančių teigiamą poveikį, ypač ekonomikos nuosmukio metu, ir todėl remiančių tvarų augimą visoje euro zonoje, nustatymui,

—

stiprinti euro grupės pirmininko sekretoriatą,

—

numatyti, kad už ekonomikos ir pinigų politiką atsakingas Komisijos narys taip pat bus Komisijos pirmininko pavaduotojas ir jam bus pavesta užduotis užtikrinti, kad Sąjungos ekonominė veikla būtų nuosekli, prižiūrėti, kaip Komisija vykdo savo pareigas, susijusias su ekonomika, biudžetu ir finansų rinkomis, ir koordinuoti kitus Sąjungos ekonominės veiklos aspektus;

—

didinti euro grupės sprendimų priėmimo proceso skaidrumą ir atskaitomybę numatant, kad atsakingame Parlamento komitete būtų rengiamas reguliarus dialogas su euro grupės pirmininku, ir kuo greičiau skelbiami euro grupės sprendimai jos tinklalapyje; užtikrinti, kad euro zonai nepriklausančios ES valstybės narės, bent tos, kurios privalo įsivesti bendrą valiutą, galėtų dalyvauti euro grupės diskusijose.

—

deramai, bet ne ilgiau kaip vienerius metus apsvarsčius visus „už“ ir „prieš“, sukurti nuolatinį mechanizmą ar įstaigą (Europos valiutos fondas), kuris vykdytų valstybės garantuotos skolos raidos priežiūrą ir papildytų SAP ir kuriuo būtų galima pasinaudoti kaip paskutine priemone, kai su mokėjimų balansų problemomis susidūrusi vyriausybė ir (arba) valstybė narė nebeturi galimybių gauti finansavimo rinkoje; šis mechanizmas grindžiamas jau esamais mechanizmais (Europos finansinio stabilumo fondas, Europos finansų stabilizacijos mechanizmas ir Europos mokėjimų subalansavimo priemonė) ir apima, inter alia, aiškias taisykles, susijusias su šiais aspektais:

tokiu mechanizmu neturėtų būti apribojami biudžeto valdymo institucijų įgaliojimai nustatyti tinkamo lygio ES biudžetą, jis turėtų nedaryti neturtinės žalos ir atitikti valstybės pagalbos principus ir išvengti padarinius, kai jie ignoruojami. Taip pat turėtų būti nuodugniai kiekvienu atveju atskirai išnagrinėta, ar euro zonai nepriklausančios valstybės, atitinkančios iš anksto nustatytus kriterijus, gali prisijungti prie Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonės,

—

informuoti Europos Parlamentą apie numatomą poveikį ES kredito reitingui, kurį padarys:

—

pateikti pakankamai informacijos apie finansinės Europos padėties stabilizavimo priemonės įgyvendinimo taisykles, atsižvelgiant į daugiametės finansinės programos (DFP) apribojimus; prieš priimant reglamentą dėl DFP, labiau atsižvelgti į Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę, turint minty galimus didelius jos padarinius biudžetui,

—

leisti, kad priimant sprendimus dėl poveikio, kurį minėta priemonė galėtų turėti ES biudžetui, dalyvautų abi biudžeto valdymo institucijos,

—

pritarti pozicijai, kad bet koks galimas su minėta priemone susijęs biudžeto poreikis būtų finansuojamas ad hoc peržiūrint DFP, siekiant užtikrinti, jog pakankamai ir laiku dalyvautų biudžeto valdymo institucija.

—

per vienerius metus įvertinti galimybes ilgainiui sukurti sistemą, pagal kurią valstybės narės galėtų dalyvauti bendrų Europos obligacijų emisijoje ir nagrinėtų jų pobūdį, riziką ir privalumus. Vertinime turėtų būti išsamiai pateiktos įvairios teisinės alternatyvos ir tikslai, pvz., ilgalaikių Europos infrastruktūros ir strateginių projektų finansavimas išleidžiant projekto obligacijas. Reikia išnagrinėti visų pasirinkčių privalumus ir trūkumus, atsižvelgiant į galimą dalyvaujančių narių neturtinę riziką,

—

glaudžiai bendradarbiaujant su Europos investicijų banku stiprinti bei atnaujinti, visų pirma turint minty strategijos „Europa 2020“ tikslus, Sąjungos sanglaudos politiką siekiant sumažinti struktūrinius trūkumus, suvienodinti gerovės skirtumus, padidinti pirkimo galią ir padidinti konkurencingumą ekonomiškai silpnesniuose regionuose, inter alia, padedant finansuoti MVĮ poreikius ir padedant joms sėkmingai dalyvauti vidaus rinkos veikloje,

—

dar sykį pakartoja, kad Europos centrinio banko nepriklausomumas yra labai svarbus Europos Sąjungos finansų ir laisvos rinkos ekonomikos stabilumui,

—

ragina išlaikyti aiškų fiskalinės ir pinigų politikos atskyrimą, kad nekiltų grėsmė Europos centrinio banko nepriklausomumui,

—

parengti bendrus biudžeto principus, susijusius su viešųjų išlaidų kokybe (taikytinus nacionaliniams ir ES biudžetams), ir keletą bendros politikos krypčių ir priemonių, skirtų renti strategiją „Europa 2020“, kartu užtikrinant biudžetinės drausmės tikslų ir galimybių užtikrinti tvaraus užimtumo ir investicijų ilgalaikį finansavimą pusiausvyrą,

—

nustatyti aiškią sistemą, kad būtų galima iš naujo dėti pastangas ir panaudoti ES biudžeto išteklius ir EIB finansinius išteklius siekiant, kad pagal kitą daugiametę finansinę programą būtų galima pasiekti geresnį svertinį biudžeto lėšų poveikį ir geriau pasinaudoti EIB patirtimi finansų inžinerijos srityje, jo įsipareigojimu vykdyti ES politiką ir ypatingai svarbiu vaidmeniu viešojo ir privataus sektorių finansų įstaigose, taip pat stiprinti EIB ir sanglaudos fondų vaidmenį, visų pirma ekonomikos nuosmukio metu,

—

įsteigti aukšto lygio mokesčių politikos grupę, kuriai pirmininkautų Komisija ir kuri turėtų įgaliojimą parengti per vienerius metus strateginės ir pragmatinės koncepcijos gaires mokesčių politikos klausimais, ypatingą dėmesį skirdama kovai su sukčiavimu mokant mokesčius ir finansų rojais, atnaujinti elgesio kodeksą, susijusį su įmonių apmokestinimu, plečiant procedūras kovai su nesąžininga konkurencija mokesčių srityje, plačiau taikyti taisyklę automatiškai keistis informacija, sudaryti palankesnes sąlygas priimti ekonominį augimą skatinančias mokesčių reformas ir naudotis naujomis priemonėmis. Ši aukšto lygio mokesčių politikos grupė turėtų analizuoti ES išorės veiksmų programą mokesčių klausimais, konkrečiai atsižvelgdama į G20,

—

sudaryti aukšto lygio politikos grupę, kuriai pirmininkautų Komisija ir kuri turėtų įgaliojimus išnagrinėti galimus institucinius pokyčius vykstant ekonominės valdysenos reformai, įskaitant galimybę įsteigti Europos bendrąjį iždą (EBI), kurio tikslas – suteikti Europos Sąjungai jos pačios finansinius išteklius pagal Lisabonos sutartį, siekiant mažinti priklausomybę nuo nacionalinių pervedimų,

—

skatinant e. prekybą ir tarptautinę prekybą stiprinti vidaus rinką ir supaprastinti apmokėjimo internetu procedūras bei suderinti fiskalines priemones ir taip didinti vartotojų pasitikėjimą Europos ekonomika.

—

užtikrinti, kad bet kurios teisėkūros iniciatyvos dėl finansinių paslaugų atitiktų makroekonomikos politiką, siekiant užtikrinti būtiną skaidrumą, rinkos stabilumą ir taip toliau skatinti pasitikėjimą rinkomis ir ekonomikos vystymusi,

—

skatinti įvairius būdus siekti nuoseklaus II ramsčio kapitalo reikalavimų įgyvendinimo, taip sprendžiant specifinius išpūstų turto kainų arba pinigų tiekimo klausimus,

—

reguliuoti finansų rinkų ir makroekonomikos politikos sąsajas, kad būtų užtikrintas stabilumas, skaidrumas, atskaitomybė ir sumažintos paskatos prisiimti pernelyg didelę riziką,

—

reguliariai vertinti turto kainų pokyčius, kredito augimą valstybėse narėse, jų poveikį finansiniam stabilumui, esamus sąskaitų pokyčius, o taip pat realiuosius efektyviuosius valiutų keitimo kursus valstybėse narėse,

—

suteikti Europos priežiūros institucijoms išskirtines stambiųjų tarptautinių finansų įstaigų priežiūros galias.

—

užtikrinti, kad statistikos sektoriuje būtų griežtai laikomasi sutartų politinių įsipareigojimų,

—

padidinti Komisijos (Eurostato) įgaliojimus vykdyti tyrimus, įskaitant tyrimus vietoje iš anksto neįspėjus, ir galimybę gauti prieigą prie bet kokios informacijos, susijusios su apskaita ir biudžetu, įskaitant susitikimus su asmenimis ar agentūromis, kurie susipažinę su tokia informacija, pvz., nepriklausomais ekonomistais, verslo organizacijomis ir profesinėmis sąjungomis, kad būtų galima įvertinti viešųjų finansų kokybę, jei tikslinga, dėl šių priemonių reikėtų padidinti jos biudžetą ir žmogiškuosius išteklius,

—

reikalauti, kad valstybės narės Komisijai (Eurostatui) teiktų duomenis, kurie atitinka statistinius principus, nurodytus 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos (1),

—

reikalauti, kad valstybės narės nurodytų, kurie Komisijai (Eurostatui) pateikti duomenys yra papildyti nepriklausomo auditoriaus ataskaita,

—

nustatyti finansines ir nefinansines sankcijas už Reglamente (EB) Nr. 223/2009 nustatytų statistinių principų neatitinkančių duomenų teikimą,

—

persvarstyti labiau suderintų duomenų, svarbių šiame priede siūlomai ekonomikos valdymo sistemai, poreikį; visų pirma užtikrinti deramą Europos statistinių duomenų kokybės sistemą, reikalingą siekiant sustiprinti analitinės priežiūros sistemą, įskaitant pažangos lentelę, kad būtų galima vykdyti veiksmingą daugiašalę priežiūrą, kaip numatyta rekomendacijoje Nr. 1,

—

suderinti viešųjų finansų duomenis remiantis standartizuotais ir tarptautiniu lygiu pripažįstamais apskaitos metodais,

—

užtikrinti, kad nuosekliai ir atvirai būtų skelbiami tam tikri nebalansiniai įsipareigojimai, visų pirma susiję su būsimais mokėjimais, kurie reikalingi valstybinėms pensijoms ir vykdant ilgalaikes su privataus sektoriaus atstovais sudarytas sutartis, susijusias su valstybinių pastatų (įrenginių) išperkamąja nuoma ar suteikimu.

—

padėti susitarti, kad reikalui esant euro zonai arba ES būtų atstovaujama Tarptautiniame valiutos fonde ir kitose svarbiose finansų įstaigose,

—

peržiūrėti euro zonos arba ES atstovavimo kitose tarptautinėse su ekonomikos, pinigų ir finansinio stabilumo reikalais susijusiose institucijose susitarimus,

—

vadovaujantis SESV nuostatomis, įtraukti procedūrą, pagal kurią Europos Parlamentas būtų visapusiškai informuojamas ir įtraukiamas prieš priimant sprendimą pagal SESV 138 straipsnį.

—

nustatyti aiškią ir tikslingą euro zonos ar ES tarptautinę programą, kuri užtikrintų vienodas sąlygas tarptautiniu lygiu vykdant ES mokesčių, kovos su sukčiavimu ir finansinio reguliavimo bei priežiūros programą,

—

ne tik taikyti tas institucines priemones, kurias galima ir reikia nedelsiant taikyti, bet ir inicijuoti svarstymus siekiant nustatyti šios sistemos ribas ir parengti pasiūlymus dėl Sutarčių reformos, kuri sudarytų galimybę taikyti sistemas ir numatyti struktūras, būtinas norint taikyti darnų ir veiksmingą ekonominį valdymą, taip pat sudaryti galimybes ES valstybių narių – tiek priklausančių euro zonai, tiek jai nepriklausančių, makroekonominei sanglaudai.