EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52010IP0232

2006–2010 m. Moterų ir vyrų lygybės gairių įgyvendinimo rezultatų vertinimas ir rekomendacijos dėl tolesnių veiksmų 2010 m. birželio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2006–2010 m. Moterų ir vyrų lygybės gairių įgyvendinimo rezultatų vertinimo ir rekomendacijų dėl tolesnių veiksmų (2009/2242(INI))

OL C 236E, 2011 8 12, p. 87–99 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

12.8.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 236/87


2010 m. birželio 17 d., ketvirtadienis
2006–2010 m. Moterų ir vyrų lygybės gairių įgyvendinimo rezultatų vertinimas ir rekomendacijos dėl tolesnių veiksmų

P7_TA(2010)0232

2010 m. birželio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2006–2010 m. Moterų ir vyrų lygybės gairių įgyvendinimo rezultatų vertinimo ir rekomendacijų dėl tolesnių veiksmų (2009/2242(INI))

2011/C 236 E/13

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ESS) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 157 straipsnį,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį,

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Moterų ir vyrų lygybės gairės 2006–2010“ (COM(2006)0092),

atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą dėl moterų ir vyrų lygybės gairių įgyvendinimo (2006–2010 m.) laikotarpio vidurio ataskaitos (COM(2008)0760),

atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 18 d. Komisijos ataskaitą Moterų ir vyrų lygybė (2010 m.) (COM(2009)0694),

atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 7 d. Komisijos komunikatą „Link Bendrijos pagrindų strategijos dėl lyčių lygybės (2001–2005)“ (COM(2000)0335) ir 2000, 2001, 2002, 2004, 2005, 2006, 2007, 2008 ir 2009 m. Komisijos metines ataskaitas dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (COM(2001)0179, COM(2002)0258, COM(2003)0098, COM(2004)0115, COM(2005)0044, COM(2006)0071, COM(2007)0049, COM(2008)0010 ir COM(2009)0077),

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų žmogaus teisių, ypač moterų teisių, srities teisines priemones, visų pirma į Konvenciją dėl moterų visų diskriminacijos formų panaikinimo ir į kitas JT kovos su smurtu prieš moteris priemones, pvz., Pasaulinėje žmogaus teisių konferencijoje priimtą Vienos deklaraciją ir veiksmų programą, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1993 m. gruodžio 20 d. rezoliuciją Nr. 48/104 dėl smurto prieš moteris panaikinimo, 2004 m. vasario 19 d. rezoliuciją Nr. 58/147 dėl smurto prieš moteris šeimoje panaikinimo, 2003 m. sausio 30 d. rezoliuciją Nr. 57/179 dėl priemonių, kurių reikia nusikaltimams prieš moteris dėl garbės panaikinti ir 1998 m. vasario 2 d. rezoliuciją Nr. 52/86 dėl nusikaltimų prevencijos ir baudžiamosios teisės priemonių, taikomų siekiant panaikinti smurtą prieš moteris,

atsižvelgdamas į Pekine 1995 m. rugsėjo 4–15 d. vykusioje ketvirtojoje Pasaulinėje konferencijoje moterų klausimais priimtą veiksmų programą ir savo 2000 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl Pekino veiksmų programos įgyvendinimo (1) ir 2005 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų po Ketvirtosios pasaulinės moterų konferencijos – veiksmų platforma (Pekinas ir 10) (2),

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus 2006 m. spalio 9 d. pranešimą „Nuodugnus visų formų smurto prieš moteris tyrimas“,

atsižvelgdamas į 2005 m. kovo mėn. JT Generalinės Asamblėjos Moterų padėties komisijos 49-osios sesijos metu patvirtintą baigiamąją ataskaitą,

atsižvelgdamas į protokolą, susijusį su Afrikos moterų teisėmis, dar vadinamą Maputo protokolu, kuris įsigaliojo 2005 m. spalio 26 d. ir kuriame aiškiai teigiama, kad bet kokios lyties organų luošinimo formos yra draudžiamos,

atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 31 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo, pagal kurią skatinamas aktyvesnis moterų dalyvavimas užkertant kelią ginkluotiems konfliktams ir kuriant taiką,

atsižvelgdamas į Europos Tarybos veiklą šioje srityje, visų pirma persvarstytą Europos socialinę chartiją,

atsižvelgdamas į Europos Tarybos lyčių lygybės ministrų konferencijos rezoliuciją dėl skirtumo tarp lygybės de jure ir lygybės de facto panaikinimo siekiant tikrosios lyčių lygybės (2010),

atsižvelgdamas į Europos Tarybos Komisijos nario, atsakingo už žmogaus teises, pranešimą „Lytinė tapatybė ir žmogaus teisės“ (2009); atsižvelgdamas į Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendaciją Nr. CM/Rec(2010)5 valstybėms narėms dėl kovos su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės priemonių; taip pat atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Rezoliuciją Nr. 1728 (2010) ir Rekomendaciją Nr. 1915 (2010) dėl diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės,

atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija) (3),

atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. spalio 3 d. pateiktą pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo ir direktyvos 86/613/EEB panaikinimo (COM(2008)0636),

atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. spalio 3 d. pateiktą pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (COM(2008)0637),

atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. spalio 3 d. ataskaitą „Barselonos tikslų, susijusių su ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros paslaugomis, įgyvendinimas“ (COM(2008)0638),

atsižvelgdamas į Komisijos jungtinio Moterų ir vyrų lygių galimybių komiteto 2003 m. gegužės mėn. pranešimą dėl lyties aspekto integravimo į valstybių narių biudžetus,

atsižvelgdamas į patariamojo lygių galimybių komiteto 2007 m. kovo 22 d. nuomonę dėl moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumo,

atsižvelgdamas į savo 2006 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl strategijų, pagal kurias siekiama užkirsti kelią prekybai moterimis ir vaikais, kuriems kyla seksualinio išnaudojimo pavojus (4),

atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl moterų imigracijos: imigrančių vaidmuo ir padėtis Europos Sąjungoje (5),

atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2006 m. kovo 23 ir 24 d. susitikime patvirtintą Europos lyčių lygybės paktą,

atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės gairių 2006–2010 m. (6),

atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl moterų vaidmens pramonėje (7),

atsižvelgdamas į savo 2008 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės ir moterų teisių stiprinimo vystomojo bendradarbiavimo srityje (8),

atsižvelgdamas į savo 2008 rugsėjo 3 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės (2008 m.) (9),

atsižvelgdamas į savo 2008 m. lapkričio 18 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl vyrų ir moterų vienodo darbo užmokesčio principo taikymo (10),

atsižvelgdamas į savo 1994 m. vasario 24 d. (11) ir 2005 spalio13 d. (12) rezoliucijas dėl moterų ir skurdo Europos Sąjungoje ir savo 2009 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl nediskriminavimo dėl lyties ir kartų solidarumo (13),

atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl socialinės ekonomikos (14),

atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo (15),

atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl prekybos žmonėmis prevencijos (16),

atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2009 m.) (17),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A7–0156/2010),

A.

kadangi politinėje sferoje ir moterų gyvenime vis dar tebesama didelės nelygybės, nors moterų ir vyrų lygybė yra būtinas reikalavimas siekiant visapusiškai užtikrinti mūsų visuotines žmogaus teises ir pagrindinis Europos Sąjungos principas, jau ilgą laiką įtvirtinamas Sutartyse,

B.

kadangi lyčių lygybės politika yra ekonominio vystymosi ir socialinės sanglaudos užtikrinimo priemonė,

C.

kadangi lyčių lygybė turi būti Europos kultūrinio ir politinio identiteto požymis,

D.

kadangi smurtas prieš moteris yra didžiausia kliūtis lyčių lygybei ir tai yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių žmogaus teisių pažeidimų, nepriklausomas nuo geografinių, finansinių ar socialinių aplinkybių; kadangi moterų, esančių smurto aukomis, skaičius kelią susirūpinimą,

E.

kadangi mes negalime ir toliau priklausyti nuo pasenusių, aplinkos aspektu netvarių ekonominių modelių, kurie grindžiami tikrovės neatitinkančiu darbo padalijimu pagal lytį, kuris išnyko moterims įsitraukus darbo rinką; kadangi reikalingas naujas ir socialiniu aspektu tvarus modelis, kuris būtų pagrįstas žiniomis ir naujovėmis ir pagal kurį vykstant ekonominiam procesui būtų atsižvelgiama į visus moterų gebėjimus, atkurta vyrų ir moterų pareigų viešajame ir privačiame sektoriuje pusiausvyra, taip pat užtikrinama tinkama darbo ir privataus gyvenimo pusiausvyra,

F.

kadangi apskritai padaryta nedidelė pažanga, nors 2006–2010 m. Lygybės gairėse nurodyti trūkumai siekiant visiškos lyčių lygybės ir jos tam tikrais atvejais padėjo paskatinti lyčių lygybės darbotvarkės įgyvendinimą,

G.

kadangi siekiant įtraukti lyčių aspektą į viešąją politiką reikia dėti daugiau pastangų,

H.

kadangi vis dar sunku įvertinti visą finansų krizės poveikį, tačiau aišku, kad nuo dabartinės ekonominės ir socialinės krizės ypač nukentėjo moterys ir ji ilgai turės rimtų padarinių politikos priemonių, padedančių užtikrinti moterų ir vyrų lygybę, rezultatams, nes dėl jos didėja nelygybė ir diskriminacija,

I.

kadangi lyčių lygybė turi teigiamą poveikį ekonominiam našumui ir augimui, o moterų dalyvavimas darbo rinkoje duoda socialinę ir ekonominę naudą,

J.

kadangi mūsų senėjančioje visuomenėje moterys taps nepakeičiamos darbo rinkoje, o tuo tarpu poreikis rūpintis vyresniais asmenimis didės ir dėl to labai tikėtina rizika, jog moterų našta padvigubės,

K.

kadangi dauguma iš 85 milijonų skurstančių žmonių – moterys, kurios atsiduria tokioje padėtyje dėl nedarbo, laikino darbo, menkų atlyginimų, nepakankamo minimaliam pragyvenimui dydžio pensijų ir menkos galimybės gauti kokybiškas viešąsias paslaugas įvairiose srityse; kadangi, be to, per pastaruosius dešimt metų skurde atsidūrusių moterų skaičius, palyginti su vyrų skaičiumi, neproporcingai išaugo,

L.

kadangi vidutinio moterų ir vyrų atlyginimo skirtumai vidutiniškai siekia 17 proc., o to pasekmės – skirtingos pensijos ir skurstančios vyresnio amžiaus moterys, ir kadangi ryškėja netiesioginės diskriminacijos didėjimo tendencija, o nedarbas auga ir tai turi pasekmių moterims ir mergaitėms,

M.

kadangi išlieka lytimi pagrįstas skirtumas kalbant apie priežiūros paslaugas, nes moterys, palyginti su vyrais, praleidžia dukart ar net triskart daugiau valandų teikdamos nemokamos priežiūros paslaugas vaikams ir kitiems priklausomiems asmenims,

N.

kadangi moterys dažnai patiria daugeriopą diskriminaciją dėl lyties ir savo amžiaus (ypač vyresnio amžiaus moterys), negalios, etninės arba rasinės priklausomybės, religijos, tautybės, migracijos statuso, socialinio ir ekonominio statuso, įskaitant vienišas moteris, seksualinės orientacijos ir (arba) lyties tapatumo ir kadangi dėl daugialypės diskriminacijos atsiranda daugybė kliūčių tam, kad sustiprėtų moterų vaidmuo ir pagerėtų socialinė padėtis,

O.

kadangi būtina užtikrinti lygias galimybes naudotis ištekliais, teisėmis ir galiomis, o tam reikia socialinių ir kultūrinių pokyčių, atsisakyti stereotipų ir propaguoti lygybę,

P.

kadangi dėl vis dar gyvuojančių stereotipų, susijusių su moterų išsilavinimo ir profesinėmis galimybėmis, išlieka nelygybė,

Q.

kadangi sektorinė ir profesinė izoliacija lyties pagrindu ne mažėja, o iš tiesų kai kuriose šalyse didėja,

R.

kadangi pagal šeimos teisę (visų pirma vedybų ir skyrybų teisę) moterys dažnai atsiduria teisiškai ir finansiškai silpnesnėje padėtyje ir kartais teismai padidina moterų ir vyrų nelygybę, nes taiko šeimos teisę remdamiesi tradiciniais modeliais, o ne vienodomis teisėmis,

S.

kadangi (religinės) grupės dažnai piktnaudžiauja teise dėl religinių įsitikinimų atsisakyti atlikti karo tarnybą, kad būtų apribotos moterų teisės tokiose srityse, kaip sveikatos priežiūra ir šeimos teisė,

T.

kadangi moterų dalyvavimas priimant sprendimus yra labai svarbus lyčių lygybės rodiklis; kadangi vis dar nedaug moterų eina vadovaujamas pareigas įmonėse ir universitetuose ir kadangi moterų, dalyvaujančių politikoje ar moksliniuose tyrimuose, skaičius didėja, bet labai lėtai,

U.

kadangi dabartinės problemos ir įgyta patirtis rodo, kad dėl to, jog nebuvo derinamos atskiros politikos sritys, anksčiau buvo trukdoma užtikrinti moterų ir vyrų lygybę ir kad moterų teises reikia deramai paremti, geriau koordinuoti, plačiau viešinti ir veiksmingiau propaguoti atsižvelgiant į įvairias realijas,

V.

kadangi pozityvūs veiksmai moterų labui pasitvirtino kaip labai svarbūs visapusiškai įtraukiant moteris į darbo rinką ir visuomenę apskritai,

W.

kadangi, nors Pekino veiksmų programos 15-ųjų metinių proga priimta rezoliucijų, reikia dar daug nuveikti, kad jos būtų praktiškai įgyvendintos,

X.

kadangi pagal lytį suskirstyti duomenys yra labai svarbi priemonė siekiant tikros pažangos ir norint veiksmingai įvertinti rezultatus,

Y.

kadangi 2010 m. – Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai, ir tai turi atsispindėti politikoje ir bendruose suderintuose veiksmuose, kuriais būtų siekiama iš tikrųjų pagerinti dabartinę padėtį,

Z.

kadangi praėjo 100 metų nuo Kovo 8-osios paskelbimo Tarptautine moters diena ir ši sukaktis buvo paminėta; kadangi būtina įtraukti moteris ir jų organizacijas į lygybės skatinimo ir kovos su diskriminavimu ir nelygybe procesą,

AA.

kadangi profesinio, šeiminio ir privataus gyvenimo derinimas išlieka neišspręsta ir moterų, ir vyrų problema,

AB.

kadangi, norint užtikrinti vienodas dalyvavimo darbo rinkoje, švietimo ir mokymosi sąlygas moterims ir vyrams, būtina, kad būtų prieinamos vaikų, pagyvenusių žmonių ir kitų priklausomų asmenų priežiūros paslaugos,

AC.

kadangi daugelio valstybių narių socialinės apsaugos sistemose nepakankamai atsižvelgiama į konkrečias skurde gyvenančių moterų aplinkybes; kadangi moterims kyla daug didesnis pavojus atsidurti skurde; kadangi siekiant skatinti vyrų ir moterų lygybę ir siekiant įgyvendinti su vyrų ir moterų lygybe susijusius tikslus būtina užtikrinti, kad vyrai ir moterys dalytųsi šeiminius ir namų ruošos įsipareigojimus, visų pirma vienodomis teisėmis naudotųsi vaiko priežiūros ir tėvystės atostogomis; ir kadangi tai, jog motinystės ir vaiko priežiūros atostogos neįskaičiuojamos į bendrą darbo stažą, yra diskriminacinio pobūdžio reiškinys, dėl kurio moterų padėtis darbo rinkoje yra mažiau palanki,

2006–2010 m. gairių vertinimas

1.

pažymi, kad vienodos ekonominės vyrų ir moterų nepriklausomybės srityje moterų užimtumo lygis pasiekė 60 proc., kaip nustatyta Lisabonos užimtumo tiksluose; vis dėlto apgailestauja, kad trūksta privalomųjų priemonių, kurios padėtų mažinti išlikusį vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, ir nurodo, kad reikia skubių priemonių pavojingomis darbo sąlygomis dirbančių moterų, visų pirma migrančių ir tautinėms mažumoms priklausančių moterų, kurios tapo dar labiau pažeidžiamos ekonomikos ir socialinės krizės aplinkybėmis, padėčiai gerinti; ragina toliau mažinti lyčių nelygybės apraiškas visuomenės sveikatos apsaugos sistemose ir užtikrinti vienodą galimybę naudotis jų paslaugomis;

2.

palankiai vertina Komisijos teisės aktų projektus, kuriais siekiama geriau derinti darbą, asmeninį ir šeiminį gyvenimą; vis dėlto pažymi, kad nėra sprendžiami tėvystės, įvaikinimo ir tėvų priežiūros atostogų klausimai, ir apgailestauja, kad tik mažuma valstybių narių pasiekė Barselonos tikslus teikti galimybę naudotis įperkamomis ir kokybiškomis vaiko priežiūros paslaugomis; todėl ragina valstybes nares atnaujinti savo įsipareigojimą siekti šio tikslo;

3.

apgailestauja, kad daugelyje valstybių narių vis dar mažai moterų užima su politinių ir ekonominių sprendimų priėmimu susijusias pareigas; ragina Komisiją toliau konkrečiomis priemonėmis skatinti vienodą vyrų ir moterų dalyvavimą priimant sprendimus;

4.

atkreipia dėmesį į programoje DAPHNE III, pagal kurią siekiama užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir kovoti su juo, nurodytus veiksmus; vis dėlto pakartoja, kad, siekiant panaikinti lytinę prievartą, reikia Europos lygmens teisėkūros priemonių;

5.

palankiai vertina moterų ir vyrų lygybės įtraukimą į Bendrijos švietimo ir mokymo programų prioritetus, kad būtų mažinama visuomenės stereotipų; vis dėlto apgailestauja, kad dėl išlikusių lyčių stereotipų tebėra daug nelygybės; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti informuotumo didinimo kampanijas, skirtas stereotipams laužyti ir tradiciniams lyčių vaidmenims keisti, visų pirma kampanijas vyrams, kuriose būtų pabrėžiamas poreikis dalytis šeimos pareigomis;

6.

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą laikytis Tūkstantmečio vystymosi deklaracijos ir Pekino veiksmų programos principų moterų ir vyrų lygybės už ES ribų srityje; ragina toliau įtraukti lyčių aspektą į ES išorės plėtros ir išorės prekybos politikos sritis;

Institucinis lygmuo

7.

siūlo, kad naująją Europos Sąjungos moterų ir vyrų lygybės strategiją sudarytų Pekino veiksmų programa ir jos laimėjimais pagrįsta veiksmų programa ir politinis įsipareigojimas, atsižvelgiant į tai, kad moterų ir mergaičių teisės – nedaloma, neatskiriama ir integrali visuotinių žmogaus teisių dalis;

8.

nurodo, jog svarbu, kad ir toliau būtų imamasi veiksmų 6 prioritetinėse veiklos srityse, kurios nurodytos dabartinėse gairėse, ir ragina Komisiją pradėti taikyti tolesnes konkrečias priemones siekiant užtikrinti, jog esamų gairių privalumus būtų galima toliau plėtoti ir taip padaryti akivaizdžią įtaką nacionalinio ir regioninio lygmenų priemonėms, kuriomis siekiama užtikrinti lygybę ir sustiprinti moterų vaidmenį;

9.

siūlo Bendrijos lėšų skirti naujai moterų ir vyrų lygybės strategijai siekiant palengvinti jos įgyvendinimą Europos lygmeniu;

10.

pabrėžia, kad svarbu, jog Taryba, pasikonsultavusi su Parlamentu, priimtų Europos Komisijos pasiūlytą naują lyčių lygybės strategiją, kad ši įgautų pakankamai politinio svorio ir duotų naują postūmį lyčių lygybės politikai;

11.

apgailestauja, kad Komisijos pasiūlymuose dėl ES 2020 m. strategijos nepakankamai atsižvelgta į lyčių aspektą, ir todėl ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad lyčių lygybės aspektas būtų sistemingai įtraukiamas į ES 2020 m. strategiją, įskaitant specialius lyčių skyrius, lyčių aspekto integravimo mechanizmus, moterų užimtumo tikslus ir rodiklius, kuriais remiantis būtų galima įvertinti ekonominę nepriklausomybę, ir kad būtų atsižvelgiama į dabartinės socialinės ir ekonomikos krizės padarinius moterims ir moterų vaidmenį senėjančioje visuomenėje;

12.

siūlo, kad kasmet vyktų trišalis Tarybos, Komisijos ir Parlamento susitikimas vyrų ir moterų lygybės strategijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje pažangos klausimais;

13.

pabrėžia, kad labai svarbu kasmet organizuoti konferenciją vyrų ir moterų lygybės klausimais, kurioje dalyvautų įvairių valstybių narių moterų organizacijos, kitos už lyčių lygybę kovojančios, pvz., gėjų, biseksualų ir transseksualų (LGBT), organizacijos ir profesinės sąjungos, Europos Parlamento nariai, Europos Komisijos, Tarybos ir nacionalinių parlamentų nariai, kiekvienais metais skiriant ypatingą dėmesį iš anksto pasirinktai temai;

14.

pabrėžia, jog svarbu surengti struktūrinį dialogą su pilietine visuomene siekiant užtikrinti;

15.

siūlo, kad institucinis bendradarbiavimas šioje srityje nebūtų skiriamas tik moterų organizacijoms, bet būtų aktyviai siekiama bendradarbiauti su vyrams ir moterims atstovaujančiomis ir už lyčių lygybę kovojančiomis organizacijomis;

16.

primygtinai ragina, kad Europos lyčių lygybės institutas nedelsiant pradėtų veikti visu pajėgumu ir kad būtų parengti visi būtini lyčių rodikliai, kuriuos pasitelkiant būtų galima vykdyti stebėseną vyrų ir moterų lygybės klausimais visose srityse; ragina, kad šie rodikliai būtų reguliariai atnaujinami, kad būtų galima derinti iškeltus tikslus ir iš tiesų pasiektus rezultatus;

17.

mano, kad jei atliekamas Komisijos ir Tarybos politinių pasiūlymų socialinio poveikio vertinimas, į jį reikėtų įtraukti moterų ir vyrų lygybės vertinimą;

18.

primygtinai ragina Komisiją rengiant visus pasiūlymus pradėti taikyti lyčių aspekto integravimo metodą;

19.

ragina Komisiją tobulinti ir reguliariai atnaujinti lyčių lygybės internetinį puslapį, o Lygių galimybių grupę – nors vieną iš savo posėdžių kiekvienais metais skirti tik lyčių lygybei ir įkurti moterims skirtą informacijos tarnybą;

20.

pabrėžia, jog būtina, kad Europos Komisijos generaliniai direktoratai vidaus veikloje pradėtų taikyti sustiprinto koordinavimo mechanizmus, kuriais remiantis būtų nuolat stebima moterų ir vyrų vienodų teisių ir lygių galimybių politika įvairiausiose srityse; ragina, kad į metinę ataskaitą lyčių lygybės klausimais būtų įtrauktas kiekvienam generaliniam direktoratui skirtas skyrius, kuriame būtų pateikiama informacija lygybės klausimais atsižvelgiant į direktorato kompetencijos sritį;

21.

ragina Vyriausiąją įgaliotinę užtikrinti lyčių pusiausvyrą steigiant Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir parengti veiksmų planą siekiant užtikrinti lyčių pusiausvyrą ES delegacijose, taip pat aukščiausiu lygmeniu; ragina Tarybą ir Komisiją paskirti Europos moterų pasiuntinį, kaip Europos Parlamentas reikalavo 2008 m. kovo mėn., siekiant, kad būtų skiriamas ypatingas dėmesys moterų padėčiai ES užsienio reikalų politikoje, ir ragina struktūriškai įtvirtinti lyčių aspektą EIVT darbe; ragina Europos Komisiją, Tarybą ir valstybes nares aktyviai skatinti ir remti tai, kad moterys turėtų daugiau įtakos dvišaliuose ir daugiašaliuose santykiuose su valstybėmis ir organizacijomis už ES ribų;

22.

ragina Vyriausiąją įgaliotinę užtikrinti, kad lyčių aspektas būtų įtrauktas į visas vystomojo bendradarbiavimo politikos sritis, programas ir projektus, ir pabrėžia, kad vykdant ES išorės veiksmus svarbu įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325;

23.

pabrėžia, kad lyčių lygybės aspektas turėtų būti integruojamas į įvairias veiklos sritis, pvz., ekonomikos, finansų, verslo ir socialinių reikalų, ir kad biudžeto analizė remtųsi vyrų ir moterų lygybės aspektu; ragina Komisiją ir valstybes nares remti gerosios patirties sklaidą ir keitimąsi ja siekiant paskatinti, kad į ją būtų atsižvelgiama formuojant politiką;

24.

mano, kad Komisija ir valstybės narės turi parengti mokymo ir įgyvendinimo priemones, kad visi suinteresuotieji subjektai galėtų savo kompetencijos srityse vadovautis moterų ir vyrų lygių galimybių perspektyva, įskaitant konkretaus politikos poveikio moterims ir vyrams įvertinimą;

25.

pabrėžia, kad ekonomikos atkūrimo strategijose ir planuose svarbu numatyti kryptingo pobūdžio sektorines priemones siekiant paremti švietimo ir mokymo kursus, konkrečiai skirtus moterų ir merginų integracijai į darbo rinką labai svarbiuose vystymosi sektoriuose ir skiriant joms užduotis bei skiriant jas į pareigas, susijusias su pažangiausiomis technologijomis ir mokslu;

26.

pabrėžia, jog svarbu nustatyti kiekybinius ir kokybinius rodiklius ir patikimus lyčių aspektu pagrįstus statistinius duomenis, kuriuos galima būtų palyginti ir prireikus gauti ir kuriais būtų galima naudotis stebint lyčių aspekto integravimą visose politikos srityse;

27.

prašo Eurostatą nustatyti rodiklius, kuriais remiantis būtų galima įvertinti moterų ir vyrų dalyvavimą savanoriškoje veikloje, siekiant parodyti, kad vyrai ir moterys prisideda prie socialinės sanglaudos;

28.

pabrėžia, kad geresnis koordinavimas yra labai svarbus siekiant nustatyti lygybės politikos tikslus visose ES ir valstybių narių institucijose ir kad būtini vienodi konkretūs integracijos metodai, pvz., atsižvelgiant į lyčių aspektą sudaromi biudžetai ar lyčių aspektu grindžiama analizė kuriant, planuojant, įgyvendinant ir stebint viešąją politiką;

29.

pabrėžia, kad reikia, jog Komisija ir valstybės narės taikytų dvejopą strategiją, pagal kurią būtų laikomasi integruoto požiūrio į vyrų ir moterų lygybę ir pagal kurią būtų toliau imamasi konkrečių veiksmų, įskaitant teisėkūrą biudžeto lėšų skirstymo, tęstinumo ir kontrolės srityse, siekiant užtikrinti, kad politika duotų apčiuopiamų rezultatų; nurodo, kad veiksmų programa turėtų apimti trumpalaikius ir ilgalaikius kokybinius ir kiekybinius Europos lygmens ir nacionalinius tikslus;

30.

ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares imtis būtinų veiksmų siekiant įtraukti lyčių aspektą į Bendrijos politiką ir peržiūrėti esamus teisės aktus, kad būtų užtikrinta, jog tinkamai laikomasi lyčių lygybės principo, taip pat, jei būtina, leidžiama taikyti pozityvios diskriminacijos priemones;

31.

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą laikytis Pekino veiksmų programos principų ir atsižvelgti į moterų ir vyrų klausimus sudarant biudžetą; ragina ES ir valstybes nares dėti pastangas ir sistemingai stebėti, kiek viešojo sektoriaus išlaidų skiriama moterų reikmėms, ir pakoreguoti biudžetą siekiant užtikrinti, kad viešojo sektoriaus išlaidos būtų lygiai paskirstomos ir gamybos našumui didinti, ir socialinėms reikmėms tenkinti; taip pat ragina skirti pakankamai lėšų, įskaitant lėšas, skirtas išnagrinėti poveikio vyrų ir moterų lygybei klausimus;

32.

ragina Europos Komisiją stebėti, ar valstybės narės laikosi nediskriminavimo direktyvų ir priemonių lyčių aspektu ir aktyviai imtis veiksmų, įskaitant pažeidimų procedūrų taikymą, nesilaikymo atveju;

33.

ragina iš dalies pakeisti Reglamentą dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kad, kaip ir Europos socialinio fondo (ESF) atveju, būtų galima įgyvendinti moterims palankius veiksmus 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, nes tai buvo įmanoma ankstesniais laikotarpiais, bet ne dabar, kadangi ši priemonė padarytų teigiamą poveikį moterų užimtumui kaimo vietovėse;

34.

pabrėžia, kad būtina, jog įvairūs parlamentiniai komitetai ir delegacijos, įskaitant ir Europos Parlamentą, skirtų ypatingą dėmesį lygybės klausimams ir užtikrintų, kad šiuose komitetuose ir delegacijose atitinkamas skaičius moterų eitų vadovaujamas pareigas ir atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamento aukšto lygio grupė lygybės klausimais atlieka svarbų darbą;

35.

savo ruožtu palankiai vertina Europos Parlamento narių, atsakingų už lyčių aspekto klausimus, veiksmus, kurių jie ėmėsi stengdamiesi užtikrinti, kad lyčių aspektas atsispindėtų formuluojant ir vystant bet kokią visų komitetų politiką;

36.

ragina Europos Parlamento biurą ir Europos Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant padidinti aukštesnes pareigas užimančių moterų skaičių tarp savo darbuotojų; ragina Komisiją sukurti mechanizmą, kuris padėtų užtikrinti, kad kitą kadenciją Europos Komisijoje dirbtų po lygiai vyrų ir moterų;

37.

pabrėžia, kad reikia neleisti, jog dėl dabartinės finansų ir ekonomikos krizės bei būsimų ekonominių klausimų kiltų pavojus laimėjimams lyčių lygybės srityje ir kad nuosmukis būtų naudojamas, kaip tai jau vyksta kai kuriose valstybėse narėse, kaip argumentas mažinti lyčių lygybės priemones, nes tai ilgainiui sustabdytų užimtumo rodiklių augimą, ekonominį ES augimą, sumokamų mokesčių didėjimą, gimstamumo rodiklių augimą ir moterų bei vyrų lygybės skatinimą;

38.

ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir socialiniais partneriais, imtis darbo ir gyvenimo pusiausvyros politikos peržiūros siekiant užtikrinti, kad su motinyste ir tėvyste susijusias išlaidas patirtų ne darbdaviai, bet visuomenė, nes taip būtų panaikintas diskriminacinis elgesys privačiose įmonėse ir prisidedama prie demografijos ateities;

39.

primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad būtina parengti palankias moterims ir vyrams naudingas priemones, ypač siekiant palengvinti jų grįžimą į darbą po šeimai skirto laikotarpio (vaikų ugdymas ir (arba) rūpinimasis sergančiais ar neįgaliais tėvais), skatinant (re)integravimo į darbo rinką politiką, kad jie galėtų vėl tapti finansiškai nepriklausomi;

40.

ragina Komisiją tęsti iniciatyvas, skirtas pripažinti šešėlinę ekonomiką ir įvertinti „gyvenimo ekonomiką“ laikantis su lytimi susijusio požiūrio, atitinkančio Komisijos projekto, pavadinto „Toliau nei BVP“, nuostatas;

41.

ragina valstybes nares mokėti tinkamas socialines išmokas moterims ir vyrams, kurie rūpinasi pagyvenusiais, ligotais ar neįgaliais giminaičiais, taip pat pagyvenusioms moterims, kurios gauna labai mažą pensiją;

Teminės sritys – tikslai

42.

pabrėžia, kad labai svarbu tęsti ES pirmininkavusios Švedijos atliktą Pekino veiksmų programos (Pekinas +15) analizę ir ja remiantis ne tik parengti tinkamus rodiklius, bet taip pat nustatyti tikslus ir patvirtinti reikiamą politiką 12-oje numatytų sričių;

43.

ragina Komisiją paskelbti pasekmių poveikio vertinimo tyrimą, įskaitant lyčių aspekto įtraukimo pasekmes biudžetui, atsižvelgiant į jo tinkamumą, veiksmingumą, trukmę ir naudingumą ekonominio veiksmingumo ir pridėtinės vertės aspektu, t. y. taikant tokią pat praktiką kaip ir visų kitų Europos politikos sričių vertinimo atveju;

44.

pažymi, kad reikia pagerinti moterų organizacijų ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimo tvarką, kad visi kartu dalyvautų lygybės aspekto integravimo procese;

45.

mano, kad reikia teikti pirmenybę kovai su skurdu ir peržiūrėti makroekonomikos, monetarinę, socialinę ir darbo politiką, kuri nulemia skurdą, siekiant užtikrinti moterims ekonominį ir socialinį teisingumą persvarstant metodus, kurie naudojami apibrėžti skurdo lygį, parengti strategijas, kuriomis būtų propaguojamas teisingas pajamų pasidalijimas, užtikrinamos minimalios pajamos, orumo nežeidžiantys atlyginimai ir pensijos, sukuriama pakankamai su teisėmis suderinamų aukštos kokybės darbo vietų moterims, sudaromos galimybės moterims ir mergaitėms gauti kokybiškų viešųjų paslaugų, pagerinama socialinė apsauga ir rūpybos paslaugos, pvz., lopšeliai, darželiai, dienos centrai, bendruomenės laisvalaikio centrai, pagalbos šeimoms tarnybos ir integraciniai centrai, ir užtikrinamas jų prieinamumas visoms moterims, vyrams, vaikams ir pagyvenusiems asmenims, ypatingą dėmesį skiriant pagalbos pagyvenusioms moterims, kurios gyvena vienos, teikimui;

46.

pabrėžia, kad neturtingiausios moterys turėtų būti pagrindiniai partneriai formuojant, įgyvendinant ir vertinant lygių galimybių politiką; taigi ragina Europos Sąjungą apskritai į šį aspektą kreipti ypatingą dėmesį planuojant ir įgyvendinant Europos kovos su skurdu metų ir Europos savanoriškos veiklos metų programas bei 2020 m. Europos strategiją;

47.

pabrėžia teigiamą vyrų ir moterų lygybės poveikį ekonomikos augimui; šiuo aspektu nurodo, kad remiantis kai kuriais tyrimais numatoma, jog jei moterų užimtumo, ne visos darbo dienos darbo ir našumo lygis būtų toks pats kaip vyrų, BVP padidėtų 30 proc.;

48.

ragina valstybes nares analizuoti kovai su krize skirtų priemonių ir būsimų išėjimo iš krizės strategijų poveikį lyčių lygybės aspektu;

49.

ragina Komisiją visose rezoliucijos taikymo srityse panaikinti skirtumus ir užtikrinti tokio pat lygmens teisinę apsaugą nuo diskriminavimo dėl lyties ir diskriminavimo dėl rasės atveju, taip pat pagerinti teisinę apsaugą ir prieigą prie teisinių gynybos priemonių nukentėjusiesiems nuo daugeriopos diskriminacijos;

50.

mano, kad reikia skubiai pradėti kovą su diskriminacija atlyginimų srityje ir peržiūrėti šiuo metu galiojančią direktyvą, parengti sektorių planus, kuriuose būtų numatyti etapai ir tiksliai apibrėžti tikslai, pvz., iki 2020 m. sumažinti atlyginimų skirtumus iki 0–5 proc., siekiant panaikinti tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją arba paskatinti kolektyvines derybas ir parengti patarėjų lyčių lygybės klausimais, atkreipiant dėmesį į moterims ir vyrams tenkančią nevienodą neapmokamo darbo dalį, bei nustatyti lyčių lygybės įgyvendinimo planus įmonėms ir kitoms darbo vietoms; mano, kad skaidrumas nustatant darbo užmokestį turėtų būti standartinė praktika siekiant sustiprinti dirbančių moterų derybų pozicijas;

51.

palankiai vertina tai, kad moterų užimtumo lygis ES iki 2010 m. beveik pasiekė planuotą (60 proc.) tikslą, tačiau dabar tvirtai siekia, kad būtų nustatytas dar ambicingesnis tikslas – 75 proc. užimtumas iki 2020 m.;

52.

reikalauja, kad Taryba, Komisija ir ES valstybės narės imtųsi konkrečių priemonių siekdamos pagerinti ypač pažeidžiamų grupių padėtį, pvz., suteikti nepriklausomą statusą moterims migrantėms, susiduriančioms su smurtu šeimoje, asmeniškai skirti pensijas ar kitas socialines išmokas moterims, kurios neturi darbo stažo arba jo turi labai mažai, ir rengti informacines kampanijas siekiant skleisti žinias apie transseksualų diskriminaciją ir pagerinti jų prieigą prie teisinių priemonių;

53.

pabrėžia derybų ir kolektyvinių derybų svarbą kovojant su moterų diskriminacija, ypač klausimais, susijusiais su užimtumu, atlyginimais, darbo sąlygomis, karjeros galimybėmis ir mokymu;

54.

ragina valstybines ir privačias įstaigas įtraukti šiuos lyčių lygybės įgyvendinimo planus į savo vidaus taisykles, kartu pateikiant detalius trumpalaikius, vidutinės trukmės ir ilgalaikius tikslus, bei kasmet atlikti šių planų įgyvendinimo analizę;

55.

apgailestauja dėl to, kad per mažai moterų dalyvauja priimant su verslu ir su demokratija susijusius sprendimus ir primygtinai reikalauja, kad būtų imamasi ambicingesnių priemonių siekiant padidinti moterų skaičių kompanijų direktorių valdybose, taip pat vietos, regionų, nacionalinėse ir Europos viešosiose institucijose;

56.

ragina imtis daugiau veiksmų, ugdyti sąmoningumą ir gerinti priežiūrą darbo vietose, siekiant užtikrinti geresnes moterų darbo sąlygas, atsižvelgiant į darbo laiką, teises į motinystės ir vaiko priežiūros atostogas, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, ir skatinti plačiau taikyti motinystės, įteisinti tėvystės ir vaiko priežiūros atostogas, įteisinti apmokamas tėvystės atostogas, įteisinti apmokamas šeimos atostogas, inter alia, skirtas priklausomiems giminaičiams prižiūrėti, ir kovos su lyčių stereotipais dėl darbo ir priežiūros pasidalijimo priemones, taip pat teisių gynimo priemones tuo atveju, jei nebūtų atsižvelgiama į minėtąsias teises;

57.

šiuo aspektu pabrėžia, kad būtina įvertinti, pripažinti ir atlyginti bendrą socialinės atsakomybės praktiką, kuri grindžiama tuo, kad absoliučiai visais aspektais būtų užtikrinama lyčių lygybė; taip pat pabrėžia, kad to turėtų būti siekiama priimant lanksčius organizacinius modelius, kurių pagrindas – rezultatas, o ne fizinis buvimas darbe, taip pat suteikiant vienodas profesinės kvalifikacijos kėlimo, karjeros ir darbo užmokesčio padidinimo galimybes visiems darbuotojams, ar tai būtų vyrai, ar moterys, pagal jų gebėjimus ir įgūdžius, atsižvelgiant į jų socialinius poreikius, susijusius su vaikų ir artimųjų priežiūra, suteikiant galimybę pasinaudoti šeimoms naudingomis paslaugomis ir tinkamai organizuojant darbą;

58.

ypač pabrėžia būtinybę derinti asmeninį ir šeimos gyvenimą su darbu, praktines priemones taikant vienodai vyrams ir moterims, kad būtų skatinamas darbų pasidalijimas lygiomis dalimis, ir atsižvelgiant į tai, kad iki šiol vyrai buvo mažiau linkę pasinaudoti tėvystės atostogomis arba paskatomis;

59.

pabrėžia būtinybę įmonių lygmeniu skatinti pozityvių veiksmų programų ir žmogiškųjų išteklių politikos rengimą ir įgyvendinimą turint tikslą skatinti lyčių lygybę, ypač išskiriant sąmoningumo ugdymą ir mokymus, kurių tikslas – organizacijose ir verslo įmonėse skatinti, perduoti ir taikyti gerąją patirtį;

60.

mano, kad reikėtų skirti daugiau pastangų vystyti metodikai, kuri būtų skirta išanalizuoti veiksmams, kuriuos taikant būtų užtikrinamos moterų teisės į vienodą užmokestį, iki galo išnaudojamas darbuotojų profesinis potencialas ir kartu užimtumui būtų suteikiama daugiau svarbos struktūriniu aspektu siekiant padidinti įmonių produktyvumą, konkurencingumą ir kokybę ir pagerinti dirbančių vyrų ir moterų gyvenimo sąlygas;

61.

ypač pabrėžia, kad reikia pagerinti vaikų ir priklausomų asmenų priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę ir galimybes jomis pasinaudoti, taip pat užtikrinti, kad šias paslaugas teikiančių įstaigų darbo laikas būtų suderintas su moterų ir vyrų, kurie rūpinasi vaikais ar priklausomais asmenimis ir dirba visą darbo dieną, darbo laiku;

62.

pažymi, kad vaikų ir išlaikomų asmenų priežiūros paslaugos yra potencialiai svarbus darbo vietų šaltinis, kuriuo galėtų pasinaudoti vyresnio amžiaus moterys, kurių užimtumo lygis šiuo metu yra vienas žemiausių;

63.

mano, kad bent 50 proc. vaikų iki trejų metų amžiaus būtina užtikrinti priežiūros paslaugas už prieinamą kainą, o švietimo paslaugos turėtų būti prieinamos visiems vaikams nuo trejų metų iki mokyklinio amžiaus;

64.

mano, kad reikia vykdyti politiką ir priemones, skirtas smurtui prieš moteris visose srityse panaikinti, ir propaguoti moterų teises, kovoti su lyčių stereotipais ir bet kokia diskriminacija visuomenėje ir šeimoje, įskaitant švietimą, profesinį mokymą, žiniasklaidą ir politinį gyvenimą; pabrėžia, kad reikia formuoti konkrečią politiką, kurią taikant būtų skatinama lyčių lygybė, moterims suteikiama daugiau teisių, o asmenys gautų geresnį išsilavinimą, taip pat rengti informuotumo didinimo kampanijas ir skatinti diegti visą gyvenimą trunkančio mokymosi strategijas bei konkrečias moterims skirtas priemones;

65.

pritaria Užimtumo ir socialinių reikalų tarybos pateiktoms išvadoms dėl smurto prieš moteris panaikinimo ir pabrėžia Europos Komisijos įsipareigojimo vykdyti aktyvesnę kovos su smurtu prieš moteris politiką svarbą; ragina Europos Komisiją pradėti konsultacijas dėl kovos su smurtu prieš moteris direktyvos, kurioje būtų pateikti pasiūlymai, be kitų klausimų, kokių veiksmų privalo imtis valstybės narės, kovodamos su smurtu prieš moteris;

66.

pabrėžia, kad visose ES valstybėse svarbu atlikti plataus masto apklausą ir, naudojant bendrą metodiką, nustatyti realų problemos mastą; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos smurto dėl lyties kontrolės centras rengiasi šioje srityje atlikti svarbų darbą ir pateikti aukštos kokybės statistinius duomenis, kuriais remiantis būtų galima priimti politinius sprendimus, būtinus kovojant su šiuo visuomenės skauduliu;

67.

mano, kad būtina sutelkti reikiamą dėmesį į moterų, dirbančių kartu su sutuoktiniu žemės ūkio, amatų, prekybos, žuvininkystės ir smulkaus šeimos verslo sektoriuose, padėtį, nes šiuose sektoriuose moterys daug labiau pažeidžiamos nei vyrai, ir siekti priimti naujas priemones, kuriomis būtų apsaugoma motinystė, panaikinama netiesioginė diskriminacija, užtikrinama apsauga ir socialinė apsauga, taip pat kitos moterų teisės, įskaitant individualų verslą turinčias moteris; todėl pabrėžia, kad svarbu apibrėžti juridinę bendros nuosavybės sąvoką turint tikslą užtikrinti, kad būtų visiškai pripažįstamos moterų teisės žemės ūkio sektoriuje, kad jos gautų tinkamą socialinę apsaugą ir kad jų darbas būtų pripažįstamas;

68.

pabrėžia, kad svarbu kovoti su stereotipais visose srityse ir visuose gyvenimo etapuose, nes tai viena iš labiausiai įsišaknijusių vyrų ir moterų nelygybės priežasčių, daranti įtaką jų pasirinkimui švietimo, mokymo ir užimtumo srityse, pareigų pasiskirstymui namuose ir šeimoje, dalyvavimui visuomeniniame gyvenime ir dalyvavimui bei atstovavimui sprendimų priėmimo struktūrose ir jų pasirinkimui darbo rinkoje;

69.

ragina Europos institucijas ir valstybes nares skirti didesnį dėmesį kovai su daugeriopa diskriminacija, skurdu ir socialine atskirtimi bei skirtumų sveikatos sektoriuje šalinimui;

70.

mano, kad būtina persvarstyti mokesčių ir socialines sistemas siekiant individualizuoti teises, užtikrinti lygias teises į pensiją ir pašalinti visas paskatas, neigiamai veikiančias moterų užimtumą ir dalyvavimą socialinėje veikloje, kaip antai bendras apmokestinimas ar priklausomų asmenų priežiūros subsidijų susiejimas su darbo rinkoje nedalyvaujančiomis moterimis;

71.

primena 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją ir pabrėžia, kaip svarbu, kad moterys pačios apsispręstų, kaip naudotis joms suteiktomis lytinėmis ir reprodukcijos teisėmis;

72.

ypač pabrėžia, kad prevencinės priemonės labai svarbios siekiant užtikrinti lytinę ir reprodukcinę moterų sveikatą;

73.

pabrėžia poreikį lyties pakeitimo procedūras padaryti prieinamas lytį norintiems pakeisti asmenims ir užtikrinti, kad jos būtų kompensuojamos pagal viešąsias sveikatos draudimo sistemas;

74.

pabrėžia būtinybę skirti ypatingą dėmesį etninėms mažumoms priklausančių moterų padėčiai, įskaitant moteris migrantes, ir taikyti tinkamas priemones teikiant šioms moterims pagalbą lyčių lygybės aspektu;

75.

primygtinai reikalauja, kad rengdama būsimosios Europos moterų teisių chartijos projektą Komisija konsultuotųsi su Parlamentu ir jo Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetu;

76.

mano, kad reikėtų ypatingą dėmesį skirti vystymuisi, taikai ir solidarumui su moterimis, visų pirma su moterimis, kurios yra neteisybės, diskriminacijos, bado, skurdo, prekybos žmonėmis ir bet kokios formos smurto aukos, visame pasaulyje; mano, kad sprendžiant su politika susijusius klausimus, kurie turi tiesioginį arba netiesioginį poveikį lyčių lygybei, ir kartu nuolat konsultuojantis su moterų organizacijomis, pilietine visuomene ir bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, garantuojamas platesnis socialinis konsensusas;

77.

primygtinai reikalauja, kad į Europos Sąjungos išorės ir vystomojo bendradarbiavimo politiką būtų įtrauktas lyčių aspektas ir kova su smurtu dėl lyties;

78.

pabrėžia, kad nauja ES lyčių lygybės strategija ir papildomi instituciniai mechanizmai turi glaudžiai sietis su pasauline darbotvarke dėl moterų teisių; pažymi, kad todėl reikėtų bendradarbiauti su naująja JT lyčių lygybės institucija ir ją remti, nes ši institucija turėtų sujungti politiką ir operatyvinius veiksmus; taip pat ragina ES užtikrinti, kad siekiant, jog naujoji institucija nuveiktų ką nors konkretaus, jai būtų teikiamas pakankamai didelis finansavimas ir žmogiškieji ištekliai ir jai vadovautų JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas, atsakingas už lyčių lygybę;

79.

be to, naujoji ES lyčių lygybės strategija ir papildomi instituciniai mechanizmai turėtų aiškiai apimti lytinės tapatybės aspektus ir pagal ją turėtų būti kreipiamas dėmesys į kovą su diskriminacija dėl lyties pakeitimo;

80.

ragina atsižvelgti į neseniai priimtas Europos Parlamento 2010 m. vasario 10 d. rezoliucijas dėl prekybos žmonėmis prevencijos ir moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje;

*

* *

81.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.


(1)  OL C 59, 2001 2 23, p. 258.

(2)  OL C 320 E, 2005 12 15, p. 247.

(3)  OL L 204, 2006 7 26, p. 23.

(4)  OL C 287 E, 2006 11 24, p. 75.

(5)  OL C 313 E, 2006 12 20, p. 118.

(6)  OL C 301 E, 2007 12 13, p. 56.

(7)  OL C 41 E, 2009 2 19, p. 73.

(8)  OL C 66 E, 2009 3 20, p. 57.

(9)  OL C 295 E, 2009 12 4, p. 35.

(10)  OL C 16 E, 2010 1 22, p. 21.

(11)  OL C 77, 1994 3 14, p. 43.

(12)  OL C 233 E, 2006 9 28, p. 130.

(13)  OL C 67 E, 2010 3 18, p. 31.

(14)  OL C 76 E, 2010 3 25, p. 16.

(15)  Priimti tekstai, P7_TA(2009)0098.

(16)  Priimti tekstai, P7_TA(2010)0018.

(17)  Priimti tekstai, P7_TA(2010)0021.


Top