12.8.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 236/41

A.

kadangi Komisija savo komunikate „Bendrijos inovacijų politikos peržiūra besikeičiančiame pasaulyje“ paskelbė persvarstytą inovacijų strategiją ir sudarė veiksmų planą,

B.

kadangi ši būsima inovacijų strategija turi būti glaudžiai susijusi su 2020 m. ES strategija,

C.

kadangi Komisija savo komunikate „Plečiamos IRT ribos. Europos ateities ir kuriamų technologijų mokslinių tyrimų strategija“ paskelbė apie naują ateities ir besiformuojančių technologijų mokslinių tyrimų strategiją ir ėmėsi pavyzdinių iniciatyvų,

D.

kadangi kuriant Europos inovacijų politiką, būtina atsižvelgti į visus tris žinių trikampio – mokslinių tyrimų, inovacijų ir švietimo – aspektus,

E.

kadangi įmonių gebėjimas diegti inovacijas labai priklauso nuo galimybės gauti pakankamą finansavimą ir kadangi dėl dabartinės ekonomikos krizės atsirado kreditų krizė, todėl įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), inovacijų diegimo pajėgumai gali drastiškai sumažėti,

F.

kadangi inovacijos yra svarbiausia sudėtinė dalis siekiant sėkmingai išspręsti aktualias didžiules visuomenės ir aplinkosaugos problemas ir įgyvendinti ES strateginius politinius tikslus, pavyzdžiui, verslo, konkurencingumo, klimato kaitos, užimtumo, demografinių pokyčių ir įtrauktimi grindžiamos visuomenės tikslus,

G.

kadangi iki 2020 m. Europos Sąjunga nepasieks savo energijos ir klimato tikslų, o ypač savo tikslo iki 2020 m. 20 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir pasiekti, kad iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminama energija sudarytų mažiausiai 20 proc. visos ES suvartojamos energijos, negreitinant švarių, ilgalaikių ir veiksmingų energetikos technologijų vystymo ir plataus naudojimo; kadangi būsimoji inovacijų strategija turėtų visiškai apimti šį aspektą,

H.

kadangi ateities ir besiformuojančių technologijų (pvz., kvantinės technologijos, informacinės ir ryšių technologijos, grindžiamos biologija ir nanotechnologijomis) moksliniai tyrimai skleidžia naujoves savo poveikiu ilgalaikiam konkurencingumui, ir kadangi tai sukuria visai naujas ekonominės veiklos sritis, skatina naujas pramonės sritis ir aukštųjų technologijų MVĮ,

I.

kadangi skatinti ir plėtoti ilgalaikes technologijas būtina ne tik norint pasiekti ES klimato ir energijos tikslų, bet ir dėl to, kad tai bus labai naudinga ES kuriant naujas darbo vietas ir skatinant ekonomikos augimą,

J.

kadangi netolygus ribotų išteklių paskirstymas gali kelti kliūčių inovacijų diegimui; kadangi ES žaliavų politika turėtų spręsti pagrindines problemas, atsižvelgiant į tai, kad būtų užtikrinta vienodos prieigos galimybės,

K.

kadangi mažėjant ištekliams ilgalaikių ir energetiniu požiūriu taupių technologijų skatinimas didina ES energijos tiekimo saugumą,

L.

kadangi demografiniai pokyčiai yra viena iš svarbiausių ateities problemų, kurią sprendžiant reikia ieškoti naujų technologinių galimybių,

M.

kadangi ES turi sukoncentruoti savo jėgas ir „sustiprinti savo stipriąją pusę“ tose pramonės srityse, kuriose ji užima gerą konkurencinę padėtį, ir užtikrinti visiems vienodas galimybes,

1.

mano, kad yra galimybių labiau susieti mokslinius tyrimus ir inovacijas Europoje; ragina Komisiją ir valstybes nares taikyti integruotą požiūrį į mokslą ir inovacijas;

2.

primena ES Komisijai, kad būsimoji ES inovacijų politika turi būti plataus masto ir iš esmės apimti visas inovacijų formas – ne tik technologines naujoves (produktų ir procesų inovacijas), bet ir administracines, organizacines ir socialines bei su darbu susijusias naujoves, įskaitant naujus inovacinius verslo modelius bei paslaugų inovacijas, atsižvelgiant į kitus du žinių trikampio aspektus (mokslinius tyrimus ir švietimą);

3.

pabrėžia, kad inovacija pirmiausia yra naujovė, atitinkanti vartotojų ir rinkos poreikius; todėl ragina Komisiją užtikrinti didesnį vartotojų poreikių, kurie yra varomoji inovacijų jėga, viršenybės pripažinimą; pabrėžia, kad, siekiant užkirsti kelią naujų formų socialinės nelygybės atsiradimui, ateityje inovacijas reikėtų vertinti ne tik pagal jų ekonominę ir ekologinę naudą, bet ir pagal jų socialinę pridėtinę vertę;

4.

pabrėžia, kad, norint užtikrinti veiksmingą konkurencingos vidaus rinkos veikimą, pagrįstą prekybos kliūčių pašalinimu, aukštu vartotojų apsaugos lygiu ir socialine sanglauda, būtina remti verslininkus, kurie yra inovacijų diegimo Europoje skatintojai;

5.

ragina Komisiją nustatyti plataus užmojo inovacijų gaires, kuriomis dėmesys būtų telkiamas į didžiules visuomenės problemas ir kuriomis būtų nutrauktas dabartinis atskirų Europos iniciatyvų plėtojimas;

6.

ryžtingai pritaria ES Komisijos teiginiui, kad didelio poveikio technologijos ir pažangių ateities ir besiformuojančių technologijų tyrimai yra būtina sąlyga norint tvariai stiprinti ES konkurencingumą pasaulyje; prisideda prie valstybėms narėms skirto Komisijos raginimo priimti bendrą poziciją, kad diegti didelio poveikio technologijas Europos Sąjungoje yra labai svarbu; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad i) didelio poveikio technologijos, pavyzdžiui, mikroelektronika, nanoelektronika, fotonika, biotechnologija ir nanotechnologija, ii) naujosios gamybinės medžiagos ir iii) naujosios ir ateities technologijos, gali sudaryti didelį inovacijų potencialą ir prisidėti pereinant prie žiniomis pagrįstos mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios ekonomikos;

7.

pabrėžia, kad inovacijos pirmiausia turi būti skiriamos žmonėms ir palankiai vertina pastangas paspartinti universitetų ir verslo pasaulio dialogą, kuris iš esmės padeda skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas bei veiksmingiau naudoti privačiojo sektoriaus universitetuose perduotas žinias, ir pagerinti akademinę kurso mokymo medžiagą pagal šiandienos socialinius ir verslo reikalavimus;

8.

primena, kad nustatant dabartines didelio poveikio technologijas ir naujas bei ateities technologijas reikia bendradarbiauti su ūkio subjektais, įskaitant MVĮ, vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis, be to, reikia atsižvelgti į regioninius ekonominius ir politinius tikslus; ir ragina ES užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į pasiūlytos Aukšto lygio ekspertų grupės indėlį remiant su šiomis technologijomis susijusių konkrečių trumpalaikių, vidutinės trukmės ir ilgalaikių priemonių nustatymą, patvirtinimą ir įgyvendinimą;

9.

džiaugiasi šiomis inovacijų politikos priemonėmis, papildančiomis įvairias sritis apimančias nacionalines valstybių narių ir Bendrijos pramonės politikos strategijas, ir primygtinai ragina ES Komisiją tęsti pradėtus veiksmus;

10.

ragina Komisiją ir valstybes nares suderinti naujos kartos skaitmeninių tinklų ir pažangiųjų elektros tinklų diegimą ir inovacijas siekiant visiškai išnaudoti jų teikiamą naudą; pabrėžia, kad tam būtina numatyti pakankamą finansavimą, įskaitant finansavimą iš struktūrinių fondų;

11.

pabrėžia, kad investicijos į itin greitus interneto tinklus ir didesnę plačiajuostę skverbtį yra pagrindinės didesnės ir veiksmingesnės inovacijų srities laimėjimų sklaidos, taigi ir ES regionų inovacijų skirtumų mažinimo, priežastys;

12.

ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti politikos konvergenciją inovacijų srityje, siekiant sumažinti valstybių narių skirtumus;

13.

patvirtina, kad Komisija šiuo metu rengia „Europos inovacijų aktą“ siekdama sukurti nuoseklesnę inovacijų strategiją;

14.

pabrėžia ekologiškų inovacijų ir ekologiškų įmonių svarbą, kurios gali būti esminės susiejant inovacijų politiką su svarbiausiais ES sektoriais ir dėl kurių Europos ekonomika turi didelių lyginamųjų pranašumų;

15.

pabrėžia, kad ekologinių inovacijų vaidmuo yra svarbus, pirmiausia siekiant didinti išteklių veiksmingumą;

16.

pabrėžia, kad inovacijų diegimo grupės atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant būsimą ES inovacijų politiką ir pabrėžia galimybes, pirmiausia tas, kurias teikia žinių grupės; pritaria specialių inovacijų ir įmonių zonų kūrimui prie universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir mokslo bei technologijų parkų; ragina apsvarstyti galimybes kurti bendrą supaprastintą naujųjų inovacijų zonų finansavimo ir veikimo sistemą;

17.

pabrėžia, kad reikia toliau plėsti ES, valstybių narių ir regionų sutelktomis pastangomis sukurtas grupės, kad pastarosios išsaugotų savo iš dalies vyraujančią padėtį pasaulyje ir toliau ją stiprintų;

18.

atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad bet kokios grupių politinės veiklos pagrindas turėtų būti sudarytas atsižvelgiant į įmonių, įskaitant MVĮ ir ypač inovacijas diegiančias MVĮ, poreikius, atsižvelgiant į tai, kad inovacijos atlieka pagrindinį vaidmenį įmonės klestėjimui;

19.

ragina atitinkamus valstybių narių ir Bendrijos veikėjus pagerinti pagrindines grupių tarpvalstybinio bendradarbiavimo sąlygas;

20.

pabrėžia, kad MVĮ atlieka pagrindinį partnerio vertės grandinėse ir savarankiško inovacinių produktų teikėjo vaidmenį;

21.

ragina Europą atidžiau pažvelgti į finansavimo inovacijas ir užkirsti kelią dabartiniam fragmentiškumui ir trumparegiškumui; mano, kad pakankamas finansavimas yra neatsiejama inovacijų plėtros dalis, todėl iš ES biudžeto inovacijoms reikėtų skirti daug daugiau lėšų; ragina į tai atsižvelgti atliekant būsimą dabartinės finansinės programos peržiūrą bei planuojant 2014–2020 m. finansinę programą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikėtų persvarstyti taisykles, kuriose nustatomi mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimo, susijusio su ikigamybiniais ir (arba) eksperimentiniais moksliniais tyrimais ir plėtra, skyrimo kriterijai; ragina valstybes nares didinti savo mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros finansavimą siekiant įgyvendinti 2002 m. Barselonoje nustatytą tikslą – iki 2010 m. moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai išleisti 3 proc. BVP; pabrėžia mokslinių tyrimų ir naujovių finansavimo svarbą ekonomikos krizės laikais, nes tai ilgos trukmės laikotarpiu skatins kurti darbo vietas; pabrėžia poreikį inovacijoms skirti didesnę mokslinių tyrimų ir plėtros programų dalį;

22.

laikosi nuomonės, kad pagrindinė ES išlaidų moksliniams tyrimams ir inovacijoms dalis turi skirta siekiant tokių tikslų, kaip paskatų komerciniam mokslinių tyrimų rezultatų taikymas ir su finansavimo šaltiniais ir galimybėmis susijusios išsamios informacijos naudojimas; pabrėžia, kaip svarbu išlaikyti skaidrumą ir lygias galimybes pasinaudoti lėšomis skelbiant atvirus kvietimus teikti mokslinių tyrimų pasiūlymus; ragina Komisiją ir valstybes nares naudoti struktūrinius fondus skatinant plataus masto inovacijas; pabrėžia, kad būtina kurti socialinių naujovių finansavimo sistemą, didesnį dėmesį skiriant socialinei naudai;

23.

pabrėžia, kad taip pat svarbu ne tik surinkti lėšų, bet ir pasiekti kritinę masę; šiuo tikslu rekomenduoja vykdyti viešuosius pirkimus ir ypač pabrėžia, kad, siekiant sukurti Europos pridėtinę vertę, lėšos turėtų būti skirtos toms sritims, kuriose vadinamojo sverto poveikis yra didžiausias, pavyzdžiui, didelio poveikio technologijoms ir pavyzdinėms pažangių ateities technologijų iniciatyvoms; atsižvelgdamas į tai pabrėžia būtinybę pasinaudoti mokslinių tyrimų ir naujovių bendrųjų programų ir struktūrinių fondų sinergija; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad įvairios Septintosios bendrosios programos (7 BP), Konkurencingumo ir inovacijų programos (KIP) ir Struktūrinių fondų lėšas valdančios institucijos turi būti informuotos apie tai, kokias galimybes teikia visos šios priemonės; apgailestauja, kad esamų finansavimo sinergijų galimybės vis dar nėra gerai žinomos; ragina regionus ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti keitimąsi informacija šiuo klausimu;

24.

džiaugiasi, kad buvo sukurtas Europos inovacijų ir technologijų institutas (EIT), įsteigtas siekiant skatinti pasaulinio masto naujoves ir jas įgyvendinti, bendram tikslui pasitelkiant aukštąjį mokslą, mokslinius tyrimus ir verslą; pabrėžia, kad EIT gali labai prisidėti teikdamas paskatas inovacijų programoms ir atlikdamas šiuo atžvilgiu jam tenkantį svarbų vaidmenį; ragina Europos Komisiją suformuoti tokį EIT biudžetą, kad jame sukauptos finansinės lėšos, papildytos lėšomis iš kitų šaltinių, leistų pasiekti kritinę masę, kurios reikia norint spręsti ir visapusiškai ištirti pagrindines problemas, su kuriomis susidurs ES visuomenė;

25.

pabrėžia poreikį parengti gaires, siekiant užtikrinti konkurencingą lėšų paskirstymą bei greitą jų panaudojimą ir įdiegti suteikimo sistemą, skirtą projektams, kurie turi didelį tiesioginį poveikį ekonomikai, įgyvendinti;

26.

pabrėžia, kad Europa turėtų būti itin pažangi interneto technologijų ir mažai anglies dioksido išskiriančių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) vystymo srityje; siūlo kitoje finansinėje programoje ES IRT tyrimams numatyti dvigubai daugiau lėšų;

27.

pabrėžia, kad inovacijų politika turėtų būti derinama su kitų sričių ES ir nacionaline politika (įskaitant pramonės, aplinkos apsaugos ir vartotojų politiką), atsižvelgiant į tai, kad nustatyti požiūriai turėtų būti pakankamai lankstūs, kad juos būtų galima suderinti su įvairiomis nacionalinėmis ir regioninėmis aplinkybėmis;

28.

apgailestauja, kad pastangos supaprastinti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų priemones nebuvo sėkmingos ir kad procedūros vis dar yra per daug sudėtingos ir užima daug laiko, o tai yra ypač didelė kliūtis MVĮ dalyvavimui šiose programose;

29.

mano, kad siekiant parankumo ir skaidrumo, reikėtų užkirsti kelią paramos programų dubliavimuisi, atsirandančiam dėl nepakankamo įvairių lygmenų veiksmų koordinavimo; ragina ES Komisiją ištirti, ar ateityje ES paramos MVĮ priemones galėtų tvarkyti vienas generalinis direktoratas, pavyzdžiui, Įmonių ir pramonės generalinis direktoratas; mano, kad taip būtų lengviau planuoti šias priemones, o galimi pagalbos gavėjai turėtų vieną informacinį punktą;

30.

ragina Komisiją užtikrinti, kad pagal ES reglamentavimo sistemą būtų remiamos inovacijos, o ne daromos kliūtys pokyčiams ir kad vyktų veiksmingas susijusių vidaus tarnybų ir generalinių direktoratų bendradarbiavimas, padedant atitinkamoms struktūroms, pvz., numatytai darbo grupei, kad nuosekliai bei išsamiai svarstytų inovacijų klausimus; primygtinai tvirtina, kad tai skatintų mažiau suskaidytų ES priemonių inovacijų politikos srityje kūrimą;

31.

taip pat ragina valstybes nares veiksmingai koordinuoti atsakingų nacionalinių institucijų iniciatyvas;

32.

pažymi, kad ES veikėjai turėtų dėti bendrų pastangų, kad panaikintų atotrūkį tarp mokslinių tyrimų bei inovacijų ir rinkos brandumo bei prekyba produktais; pabrėžia, kad bendrosios programos turi būti susietos tarpusavyje ar turi būti sukurtos tarpprograminės su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusių priemonių sąsajos;

33.

ragina Komisiją parengti naujus inovacijų rodiklius, kurie būtų tinkamesni vis labiau žiniomis paremtoms paslaugų ekonomikoms, ir pakoreguoti egzistuojančius rodiklius taip, kad pagal Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinę ne tik būtų pateikiama lyginamoji valstybių narių inovacinių gebėjimų analizę, bet ir geriau nustatomos ES ir valstybių narių inovacijų diegimo priemonių silpnosios bei stipriosios pusės ir pasiekimai;

34.

pabrėžia išsamesnės informacijos, susijusios su tinkamais finansavimo kanalais ir šaltiniais, ir patikimų duomenų, susijusių su alternatyviosiomis finansavimo formomis, pavyzdžiui, licencijų sutartys, svarbą, siekiant skatinti įmones investuoti;

35.

pabrėžia, kad reikia labiau skatinti ne tik valstybės, bet ir privatų finansavimą;

36.

pabrėžia, kad svarbu geriau suderinti visų dalyvių galimybes pasinaudoti ES lėšomis siekiant padidinti MVĮ dalyvavimą valdymo struktūrose ir bendrų technologijų iniciatyvų veikloje;

37.

ragina Komisiją kartu su inovacijų veiksmų planu pateikti konkrečių priemonių, kuriomis būtų galima pagerinti naujoves diegiančių įmonių galimybes gauti finansavimą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia būtinybę atsižvelgti į skirtingus finansavimo reikalavimus ir inovacijų diegimo intensyvumą įmonėse įvairiais įmonių veiklos pradžios ir ekonominio augimo etapais;

38.

pabrėžia, kad būtina sukurti geresnes naudojimosi rizikos kapitalu sąlygas, atsižvelgiant į MVĮ poreikius, ir išplėsti EIB Rizikos pasidalijimo finansinės priemonės (RPFP) galimybes; ragina ES Komisiją ištirti, kokių veiksmų galima imtis, siekiant paskirstyti riziką taip, kad tai būtų priimtina visiems susijusiems subjektams, taigi būtų skatinamos privačios investicijos inovacijų srityje;

39.

ragina atitinkamus valstybių narių ir ES įstaigas sukurti patikimas smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo priemones, pavyzdžiui, mikrokreditus, rizikos kapitalą asmenims, siekiantiems investuoti į inovacijas diegiančias įmones, neformalius investuotojus, finansuojančius, pavyzdžiui, jaunųjų mokslininkų verslo projektus, paskolas ir garantijas, ir sukurti mokestinių, finansinių, verslo ir administracinių paskatų daryti investicijas, nes tai sumažintų įmonės veiklos perkėlimo riziką dėl nepalankių pagrindinių sąlygų gauti valstybės pagalbą ir skatintų įmones samdyti žmogiškuosius išteklius moksliniams tyrimams atlikti ir inovacijoms diegti, taigi būtų skatinamas naujų produktų ir paslaugų kūrimas;

40.

pabrėžia, kad skelbiant viešuosius konkursus pagal Mokslinių tyrimų ir inovacijų iniciatyvas svarbu numatyti mažiausią MVĮ skirtą lėšų sumą, kuri atitiktų pagal Septintąją pagrindų programą nustatytus įsipareigojimus (15 proc. „Bendradarbiavimo“ programos lėšų);

41.

ragina Komisiją, vadovaujantis vidaus rinkos principais, patobulinti galiojančias ES nuostatas dėl valstybės pagalbos taip, kad būtų galima remti investicijas į skubiai reikalingas naujas technologijas, ir taip užtikrinti ilgalaikį ES konkurencingumą ir vienodas sąlygas pasauliniu lygmeniu; ypač ragina Tarybą ir Komisiją peržiūrint ES nuostatas dėl valstybės pagalbos atkreipti dėmesį į didelio poveikio technologijų iniciatyvą ir taip suteikti valstybėms narėms galimybę sukurti nacionalines paskatų sistemas didelio poveikio technologijoms remti;

42.

pabrėžia, kad bendros technologijų iniciatyvos, atitinkančios tam tikrus dydžio ir valdymo struktūrų kriterijus, yra labai svarbios ir kad svarbu periodiškai atlikti patvirtintų bendrų technologijų iniciatyvų poveikio vertinimą, kuriame būtų pateikiama, kiek jos padėjo padidinti Europos pramonės konkurencingumą;

43.

atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi, kad 2010 m. bus peržiūrėta Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistema;

44.

mano, kad gerinant paramos inovacijoms galimybes visada reikia numatyti mažesnę biurokratinę naštą paramos prašytojui; ragina Komisiją šalinti biurokratinę naštą iš naujo nustatant bendrosios programos procedūras ir sukuriant vartotojų tarybą;

45.

ragina atitinkamas ES institucijas, atsižvelgiant į MVĮ, pagerinti pagrindines intelektinės nuosavybės, ypač patentų, apsaugos sąlygas, nes jų išlaidos ir kokybė yra pagrindinis inovacijų elementas;

46.

atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad ES nėra tikros inovacijų vidaus rinkos, ir ragina Komisiją ir valstybes nares koordinuoti savo pastangas šioje srityje, ypač siekiant artimiausiu metu susitarti dėl Bendrijos patento ir bendros patentų ginčų nagrinėjimo sistemos, ir pabrėžia inovacinių produktų kūrimo standartizacijos svarbą;

47.

rekomenduoja skatinti šiuolaikišką intelektinės nuosavybės (IN) politiką, kuria skatinamos inovacijos, pavyzdžiui, patentų sujungimą, bendrąsias patentų platformas ir visas teises suteikiančias licenzijas;

48.

atsižvelgdamas į tai, pabrėžia MVĮ palankaus Bendrijos patento, suderinto su Sąjungos inovacijų politika, kūrimo svarbą ES ekonomikai;

49.

pažymi, kad vis dažniau patentai naudojami kaip užstatas siekiant gauti finansavimą iš bankų, tačiau bankai, suteikdami paskolą, dėl technologinių žinių stokos dažnai negali teisingai įvertinti tikrosios patentų vertės; todėl ragina ES Komisiją ištirti, ar ES turėtų teikti paramą rengiant vertinimo standartus;

50.

pabrėžia programų, kuriomis MVĮ skatinamos naudotis technologinėmis naujovėmis ir mokslinių tyrimų institucijų darbuotojų paslaugomis, svarbą;

51.

pabrėžia, kad mokslinių tyrimų sričių žinių trikampis – moksliniai tyrimai, naujovės ir švietimas – turi būti suvokiami kaip visuma; todėl reikalauja nemažinti investicijų į mokymą ir kvalifikuotų darbuotojų tęstinį mokymą, nes šios investicijos yra itin svarbios, atsižvelgiant į inovacinių gebėjimų įtaką ES konkurencingumui; pabrėžia, kad būtina ES kurti kuo patrauklesnę aplinką mokslininkams ir mokslo darbuotojams, taip pat užtikrinant jų judumą, kad ES išliktų konkurencinga pasauliniu mastu; pabrėžia, kad tam reikia gerinti mokslininkių darbo sąlygas;

52.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.