(1)

2016 m. gruodžio 8 d. raštu Prancūzija Sąjungos paprašė įgaliojimo vesti derybas su Alžyru dėl dvišalio susitarimo dėl teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir komercinėse bylose. Tikslas – modernizuoti ir konsoliduoti tris galiojančius 1962 m., 1964 m. ir 1980 m. dvišalius susitarimus;

(2)

Prancūzija Komisijai pateikė informacijos, iš kurios matyti Prancūzijos konkretus interesas vesti derybas su Alžyru dėl dvišalio susitarimo, kurio projektas buvo perduotas Komisijai, kadangi Prancūziją ir Alžyrą sieja išskirtiniai ekonominiai, kultūriniai, istoriniai, socialiniai ir politiniai ryšiai;

(3)

visų pirma, Prancūzija pateikė duomenų apie didelį jos teritorijoje gyvenančių Alžyro piliečių skaičių ir apie Alžyre gyvenančių Prancūzijos piliečių skaičių, taip pat apie ypatingą šių dviejų valstybių prekybos mainų svarbą;

(4)

Sąjungos ir Alžyro santykiai yra grindžiami 2005 m. įsigaliojusiu Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimu, įsteigiančiu Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos asociaciją, (2) (toliau – Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimas). Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimas yra teisinis pagrindas, kuriuo reglamentuojami šalių santykiai ekonominiais, komerciniais, politiniais, socialiniais ir kultūros klausimais;

(5)

Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo 85 straipsnyje nustatyta, kad bendradarbiavimas teisės ir teismų srityse yra itin svarbus ir svariai papildo kitas Sąjungos ir Alžyro bendradarbiavimo formas, numatytas Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarime, ir kad toks bendradarbiavimas, kai tikslinga, gali apimti derybas dėl susitarimų tose srityse;

(6)

Sąjungos santykiai su trečiosiomis valstybėmis dėl teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir komercinėse bylose, laikantis daugiašališkumo principo, grindžiami Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos (toliau – Hagos konferencija) sukurta teisine sistema. Tačiau Alžyras nėra Hagos konferencijos narys ir iki šiol nesutiko prisijungti prie jos pagrindinių konvencijų;

(7)

nors Alžyras nėra Hagos konferencijos narys ir iki šiol neprisijungė prie jos pagrindinių konvencijų, atrodo, kad susitarimo projektas parengtas didžiąja dalimi atsižvelgiant į sistemą, sukurtą Hagos konvencijomis ir priimtais Sąjungos teisės aktais dėl tų pačių klausimų;

(8)

tam tikri Prancūzijos ir Alžyro susitarimo projektu nagrinėtini klausimai daro poveikį atitinkamai Sąjungos acquis dėl civilinių ir komercinių bylų. Dėl to į tokių tarptautinių įsipareigojimų taikymo sritį patenkantys klausimai priklauso Sąjungos išimtinei išorės kompetencijai. Derėtis dėl tokių įsipareigojimų arba juos prisiimti valstybės narės turi galimybę tik pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 2 straipsnio 1 dalį gavusios Sąjungos teisės aktų leidėjo suteiktą įgaliojimą tai daryti vadovaujantis SESV 81 straipsnio 2 dalyje nurodyta teisėkūros procedūra;

(9)

kadangi dauguma Prancūzijos ir Alžyro susitarimo projektu nagrinėtinų klausimų priklauso Sąjungos kompetencijai, Prancūzija Komisijai turėtų reguliariai teikti ataskaitas apie vedamas derybas dėl dvišalio susitarimo. Ir Prancūzija, ir Komisija Tarybą reguliariai informuos apie pokyčius;

(10)

nėra jokių požymių, kad būsimas Prancūzijos ir Alžyro susitarimas neišvengiamai darys neigiamą poveikį Sąjungos acquis. Vis dėlto tikslinga pateikti derybinius nurodymus siekiant užtikrinti, kad tokio neigiamo poveikio rizika būtų kuo mažesnė;

(11)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui Airija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(12)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,

a)

Prancūzija informuoja Alžyrą apie tai, kad Komisija gali dalyvauti derybose kaip stebėtoja ir kad Komisija bus informuojama apie įvairiais derybų etapais padarytą pažangą ir pasiektus rezultatus;

b)

Prancūzija ragina Alžyrą apsvarstyti galimybę prisijungti prie pagrindinių Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos parengtų konvencijų (toliau – Hagos konvencijos) ir pradėti tinkamiausių priemonių, skirtų kliūtims, dėl kurių Alžyras iki šiol prie Hagos konvencijų neprisijungė, pašalinti, analizę;

c)

Prancūzija informuoja Alžyrą apie tai, kad pasibaigus deryboms, prieš Prancūzijai sudarant susitarimą, Prancūzija turi gauti Europos Parlamento ir Tarybos įgaliojimą;

d)

Prancūzija informuoja Alžyrą, kad remiantis Komisijos pateiktu pasiūlymu suteiktame Europos Parlamento ir Tarybos įgaliojime sudaryti susitarimą gali būti numatyta, kad susitarimo galiojimo trukmė turi būti ribota, o Europos Parlamento ir Tarybos sprendime dėl susitarimo sudarymo būtų numatyta savaiminio pratęsimo mechanizmo galimybė;

e)

į susitarimą įtraukiama nuostata dėl visiško ar dalinio susitarimo denonsavimo arba tiesioginio atitinkamų susitarimo nuostatų pakeitimo tuo atveju, jei Sąjunga arba Sąjunga ir jos valstybės narės bei Alžyras vėliau sudarytų susitarimą arba Alžyras prisijungtų prie atitinkamų Hagos konvencijų;

f)

į susitarimą įtraukiama nuostata, pagal kurią Prancūzijoje pagal susitarimą pripažinti sprendimai vėliau negali būti cirkuliuojami kitose valstybėse narėse pagal Sąjungos teisę;

g)

susitarimo nuostatos turi atitikti atitinkamą Sąjungos acquis ir atitinkamas Hagos konvencijas;

h)

Prancūzija informuoja Alžyrą apie tai, kad, atsižvelgiant į derybų eigą, gali prireikti tinkamu laiku pateikti kitus derybinius nurodymus.