(1)

Sąjunga užsibrėžė tikslą savo piliečiams suteikti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę be vidaus sienų, kurioje būtų užtikrintas laisvas asmenų judėjimas. Kartu Sąjunga turėtų užtikrinti, kad ta erdvė išliktų saugi. Tą tikslą galima pasiekti tik veiksmingesniu, labiau koordinuotu nacionalinių ir tarptautinių teisėsaugos ir teisminių institucijų bendradarbiavimu ir tinkamomis priemonėmis, skirtomis užkirsti kelią nusikalstamumui, įskaitant organizuotą nusikalstamumą ir terorizmą, ir su juo kovoti;

(2)

pasiekti tą tikslą ypač sudėtinga, kai nusikalstamumas dviejų ar daugiau valstybių narių ir (arba) trečiųjų valstybių teritorijoje įgyja tarpvalstybinį pobūdį. Tokiais atvejais valstybės narės turi turėti galimybę sujungti savo pajėgas ir veiksmus, kad būtų galima atlikti veiksmingus ir efektyvius tarpvalstybinius tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, kurių atžvilgiu labai svarbu keistis informacija ir įrodymais. Viena iš sėkmingiausių tokio tarpvalstybinio bendradarbiavimo priemonių yra jungtinės tyrimo grupės (toliau – JTG), kurios leidžia dviejų ar daugiau valstybių narių ir galbūt trečiųjų valstybių teisminėms ir teisėsaugos institucijoms tiesiogiai bendradarbiauti ir palaikyti ryšius, kad jos galėtų organizuoti savo veiksmus ir tyrimus efektyviausiu būdu. Dviejų ar daugiau valstybių narių ir galbūt trečiųjų valstybių kompetentingos institucijos, siekdamos vykdyti tarpvalstybinį poveikį turinčius nusikalstamų veikų tyrimus kartu, sudaro JTG konkrečiam tikslui ir ribotam laikotarpiui;

(3)

JTG pasiteisino padedant gerinti teisminį bendradarbiavimą, susijusį su tyrimu ir baudžiamuoju persekiojimu už tokius tarpvalstybinius nusikaltimus, kaip kibernetiniai nusikaltimai, terorizmas ir sunkūs bei organizuoti nusikaltimai, nes tarp JTG narių mažinamas daug laiko atimančių procedūrų ir formalumų skaičius. Vis dažniau naudojantis JTG, Sąjungoje taip pat sutvirtėjo tarpvalstybinio teisminių institucijų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose kultūra;

(4)

Sąjungos acquis numatytos dvi teisinės sistemos, pagal kurias sudaromos JTG dalyvaujant bent dviem valstybėms narėms: Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kurią pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba (2), 13 straipsnis ir Tarybos pamatinis sprendimas 2002/465/TVR (3). Trečiosios valstybės gali būti įtrauktos į JTG kaip šalys, jei yra teisinis tokio įtraukimo pagrindas, pavyzdžiui, 2001 m. lapkričio 8 d. Strasbūre pasirašytos Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose antrojo papildomo protokolo (4) 20 straipsnis ir Susitarimo dėl savitarpio teisinės pagalbos tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (5) 5 straipsnis;

(5)

tarptautinės teisminės institucijos atlieka itin svarbų vaidmenį vykdant tarptautinių nusikaltimų tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą už juos. Jų atstovai gali dalyvauti konkrečioje JTG gavę JTG narių kvietimą, grindžiamą atitinkamu susitarimu, kuriuo sudaroma JTG (toliau – susitarimas dėl JTG). Todėl taip pat turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos nacionalinėms kompetentingoms institucijoms ir bet kuriam kitam teismui, tribunolui ar mechanizmui, kurio tikslas – tirti visai tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliančius sunkius nusikaltimus, visų pirma, Tarptautiniam baudžiamajam teismui (toliau – TBT), keistis informacija ir įrodymais. Todėl šiuo reglamentu tokių tarptautinių teisminių institucijų atstovams turėtų būti suteikta prieiga prie informacinių technologijų (toliau – IT) platformos (toliau – JTG bendradarbiavimo platforma), kad būtų stiprinamas tarptautinis bendradarbiavimas, susijęs su tarptautinių nusikaltimų tyrimais ir baudžiamuoju persekiojimu už juos;

(6)

nepaprastai svarbu sukurti JTG skirtą bendradarbiavimo platformą, kad būtų veiksmingai palaikomi ryšiai ir saugiai keičiamasi informacija bei įrodymais, siekiant užtikrinti, kad sunkiausių nusikaltimų vykdytojai būtų greitai patraukti atsakomybėn. Toks poreikis akcentuojamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1727 (6) įsteigtos Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (toliau – Eurojustas) įgaliojimais, kurie buvo iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2022/838 (7), sudarančiu sąlygas Eurojustui išsaugoti, analizuoti ir laikyti įrodymus, susijusius su genocidu, nusikaltimais žmoniškumui, karo nusikaltimais ir susijusiomis nusikalstamomis veikomis, ir sudarant sąlygas keistis susijusiais įrodymais su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis bei tarptautinėmis teisminėmis institucijomis, visų pirma, su TBT;

(7)

esamose Sąjungos lygmens teisinėse sistemose nenurodyta, kaip JTG dalyvaujantys subjektai turi keistis informacija ir palaikyti ryšius. Tie subjektai susitaria dėl tokio keitimosi ir ryšių palaikymo, atsižvelgdami į poreikius ir turimas priemones. Siekiant kovoti su vis sudėtingesniu ir sparčiai kintančiu tarpvalstybiniu nusikalstamumu, nepaprastai svarbus vaidmuo tenka spartai, bendradarbiavimui ir veiksmingumui. Tačiau šiuo metu nėra sistemos, kurią naudojant būtų remiamas JTG valdymas, būtų galima veiksmingiau vykdyti įrodymų paiešką bei registraciją ir būtų garantuotas į JTG įtrauktų subjektų keitimosi duomenimis saugumas. Akivaizdu, kad trūksta specialių saugių ir veiksmingų kanalų, kuriais galėtų naudotis visi į JTG įtraukti subjektai ir kuriais naudodamiesi jie galėtų greitai keistis dideliu informacijos bei įrodymų kiekiu arba užtikrinti saugų bei veiksmingą ryšių palaikymą. Be to, nėra sistemos, kurią naudojant būtų remiamas JTG valdymas, įskaitant įrodymų, kuriais buvo apsikeista į JTG įtrauktų subjektų, atsekamumą nacionaliniuose teismuose keliamus teisinius reikalavimus atitinkančiu būdu, arba JTG veiksmų planavimas bei koordinavimas;

(8)

atsižvelgiant į didėjančią tikimybę, kad nusikaltimai įsiskverbs į IT sistemas, dabartinė padėtis galėtų trukdyti tarpvalstybinių tyrimų veiksmingumui ir efektyvumui, taip pat galėtų kelti pavojų tokiems tyrimams ir baudžiamajam persekiojimui ir juos sulėtinti dėl nesaugaus ir neskaitmeninio keitimosi informacija bei įrodymais, o tai gali lemti didesnes jų išlaidas. Teisminės ir teisėsaugos institucijos, visų pirma, turi užtikrinti, kad jų sistemos būtų kuo modernesnės ir saugesnės ir kad visi JTG nariai galėtų lengvai prisijungti ir sąveikauti, nepriklausomai nuo jų nacionalinių sistemų;

(9)

svarbu, kad JTG bendradarbiavimas būtų gerinamas ir jis būtų remiamas moderniomis IT priemonėmis. Keitimosi informacija tarp į JTG įtrauktų subjektų spartą ir efektyvumą būtų galima gerokai padidinti sukūrus specialią JTG veiklai remti skirtą IT platformą. Todėl būtina nustatyti taisykles, kuriomis Sąjungos lygmeniu būtų sukurta JTG bendradarbiavimo platforma, siekiant padėti į JTG įtrauktiems subjektams bendradarbiauti, saugiai palaikyti ryšį ir dalytis informacija bei įrodymais;

(10)

JTG bendradarbiavimo platforma turėtų būti naudojama tik tada, kai, inter alia, yra Sąjungos teisinis pagrindas sudaryti JTG. Visų JTG, sudarytų tik tarptautiniais teisiniais pagrindais, atveju JTG bendradarbiavimo platforma neturėtų būti naudojama, nes ji yra finansuojama iš Sąjungos biudžeto ir sukurta remiantis Sąjungos teisės aktais. Tačiau tais atvejais, kai trečiosios valstybės kompetentingos institucijos yra sudariusios susitarimą dėl JTG, kuriame pateikiamas ne tik tarptautinis, bet ir Sąjungos teisinis pagrindas, tos trečiosios valstybės kompetentingos institucijos atstovai turėtų būti laikomi JTG nariais;

(11)

JTG bendradarbiavimo platforma turėtų būti naudojama savanoriškai. Tačiau, atsižvelgiant į jos pridėtinę vertę vykdant tarpvalstybinius tyrimus, labai skatinama ją naudoti. JTG bendradarbiavimo platformos naudojimas ar nenaudojimas neturėtų pakenkti ar daryti poveikio kitų ryšių palaikymo ar keitimosi informacija formų teisėtumui ir neturėtų pakeisti JTG sudarymo, organizavimo ar veiklos būdo. JTG bendradarbiavimo platformos sukūrimas neturėtų daryti poveikio nei pagrindiniams JTG sudarymo teisiniams pagrindams nei taikytiniems nacionalinės procesinės teisės aktams, susijusiems su gautų įrodymų rinkimu ir naudojimu. Kitų nacionalinių kompetentingų institucijų, pavyzdžiui, muitinės, pareigūnai, būdami pagal Pamatinį sprendimą 2002/465/TVR sudarytų JTG nariais, turėtų galėti turėti prieigą prie JTG bendradarbiavimo erdvių. JTG bendradarbiavimo platforma turėtų užtikrinti tik saugią IT priemonę, kuria būtų pagerintas bendradarbiavimas, paspartintas informacijos srautas tarp jos naudotojų ir užtikrintas didesnis duomenų, kuriais keičiamasi, saugumas ir padidintas JTG veiksmingumas;

(12)

JTG bendradarbiavimo platforma turėtų apimti JTG veiklos etapą ir laikotarpį užbaigus veiklą, nuo to momento, kai pasirašomas atitinkamas susitarimas dėl JTG, iki tol, kol užbaigiamas JTG vertinimas. Kadangi JTG sudarymo procese dalyvauja visai kiti subjektai nei jau sudarytos JTG nariai, JTG sudarymo procesas, ypač derybos dėl turinio ir susitarimo dėl JTG pasirašymas, neturėtų būti valdomas per JTG bendradarbiavimo platformą. Tačiau, kai prireikia elektroninės priemonės susitarimo dėl JTG pasirašymo procesui paremti, svarbu, kad Komisija apsvarstytų galimybę tą procesą įtraukti į Skaitmeninio keitimosi e. įrodymais sistemą (eEDES) – Komisijos sukurtą saugų interneto portalą elektroniniams prašymams ir atsakymams;

(13)

kiekvienos JTG, naudojančios JTG bendradarbiavimo platformą, atveju JTG nariai turėtų būti skatinami atlikti JTG vertinimą arba JTG veiklos etapu, arba jam pasibaigus, naudojantis JTG bendradarbiavimo platformos numatytomis priemonėmis;

(14)

susitarimas dėl JTG, įskaitant visus priedėlius, turėtų būti būtina sąlyga, kad būtų naudojama JTG bendradarbiavimo platforma. Visų būsimų susitarimų dėl JTG turinys turėtų būti pritaikytas siekiant atsižvelgti į atitinkamas šio reglamento nuostatas;

(15)

2005 m. suformuotas JTG nacionalinių ekspertų tinklas (toliau – JTG tinklas) parengė tipinį susitarimą, apimantį priedėlius, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas JTG sudarymui. Tipinio susitarimo ir jo priedėlių turinys turėtų būti pritaikytas siekiant atsižvelgti į sprendimą naudotis JTG bendradarbiavimo platforma ir prieigos prie JTG bendradarbiavimo platformos taisykles;

(16)

veiklos požiūriu JTG bendradarbiavimo platformą turėtų sudaryti atskiros JTG bendradarbiavimo erdvės, sukurtos kiekvienai atskirai JTG, kuriai JTG bendradarbiavimo platforma teikia prieglobą;

(17)

techniniu požiūriu JTG bendradarbiavimo platforma turėtų būti prieinama saugiu internetiniu ryšiu ir ją turėtų sudaryti centralizuota informacinė sistema, prieinama per saugų interneto portalą, mobiliųjų ir stalinių įrenginių ryšių palaikymo programinė įranga, įskaitant pažangų registravimo ir sekimo mechanizmą, ir ryšys tarp centralizuotos informacinės sistemos ir atitinkamų IT priemonių, kuriomis būtų remiama JTG veikla ir kurias valdytų JTG tinklo sekretoriatas;

(18)

naudojant JTG bendradarbiavimo platformą turėtų būti siekiama sudaryti palankesnes sąlygas JTG koordinavimui ir valdymui. JTG bendradarbiavimo platforma turėtų užtikrinti keitimąsi operatyvine informacija bei įrodymais ir laikiną jų saugojimą, užtikrinti saugų ryšių palaikymą, numatyti įrodymų atsekamumą ir remti JTG vertinimo procesą. Visi į JTG įtraukti subjektai turėtų būti skatinami naudotis visomis JTG bendradarbiavimo platformos funkcijomis ir kiek įmanoma pakeisti šiuo metu naudojamus ryšių palaikymo ir keitimosi duomenimis kanalus JTG bendradarbiavimo platformoje naudojamais ryšių palaikymo ir keitimosi duomenimis kanalais;

(19)

Sąjungos agentūrų bei organų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įtrauktų į veiklą teisminio bendradarbiavimo srityje, ir JTG narių veiklos koordinavimas ir keitimasis duomenimis yra ypač svarbūs siekiant užtikrinti koordinuotą Sąjungos atsaką į nusikalstamą veiklą ir valstybėms narėms teikti nepaprastai svarbią paramą kovojant su nusikalstamumu. JTG bendradarbiavimo platforma turėtų papildyti esamas priemones, kuriomis teisminėms ir teisėsaugos institucijoms sudaromos sąlygos saugiai keistis duomenimis, pavyzdžiui, Saugaus keitimosi informacija tinklo programą (toliau – SIENA), kurią valdo Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (toliau – Europolas), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/794 (8);

(20)

su ryšių palaikymu susijusias JTG bendradarbiavimo platformos funkcijas turėtų užtikrinti moderni programinė įranga, leidžianti neatsekti ryšių palaikymo duomenų, saugomų vietoje JTG bendradarbiavimo platformos naudotojų įrenginiuose;

(21)

tinkamos funkcijos, kuriomis būtų sudaromos sąlygos keistis operatyvine informacija bei įrodymais, įskaitant dideles rinkmenas, turėtų būti užtikrintos naudojant įkėlimo/atsisiuntimo mechanizmą, skirtą duomenims centralizuotai saugoti tik ribotą laiką, reikalingą duomenims techniškai perduoti. Kai tik duomenis atsisiunčia visi adresatai, duomenys turėtų būti automatiškai ir visam laikui ištrinti iš JTG bendradarbiavimo platformos;

(22)

atsižvelgiant į Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (toliau – Agentūra „eu-LISA“), įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1726 (9), patirtį, įgytą valdant didelės apimties sistemas teisingumo ir vidaus reikalų srityje, Agentūrai „eu-LISA“ turėtų būti patikėta užduotis projektuoti, plėtoti ir eksploatuoti JTG bendradarbiavimo platformą, pasinaudojant esamomis SIENA funkcijomis ir kitomis funkcijomis Europole, siekiant užtikrinti papildomumą ir, kai tikslinga, junglumą. Todėl Agentūros „eu-LISA“ įgaliojimai turėtų būti iš dalies pakeisti, kad būtų atsižvelgta į tas naujas užduotis, ir Agentūrai „eu-LISA“ turėtų būti skiriamas tinkamas finansavimas ir personalas, kad ji galėtų vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą. Tuo atžvilgiu turėtų būti nustatytos taisyklės dėl Agentūros „eu-LISA“, kaip agentūros, įgaliotos plėtoti, techniškai eksploatuoti ir prižiūrėti JTG bendradarbiavimo platformą, atsakomybės;

(23)

Agentūra „eu-LISA“ turėtų užtikrinti, kad teisėsaugos institucijų turimus duomenis prireikus būtų galima lengvai perduoti iš SIENA į JTG bendradarbiavimo platformą. Tuo tikslu Komisija turėtų pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, kurioje būtų įvertinta JTG bendradarbiavimo platformos ryšio su SIENA būtinybė, įgyvendinamumas ir tinkamumas. Toje ataskaitoje turėtų būti pateiktos sąlygos, techninės specifikacijos ir procedūros, kuriomis būtų užtikrinti saugus ir veiksmingas ryšys bei keitimasis duomenimis. Vertinime turėtų būti atsižvelgta į tai, kad, remiantis esama Sąjungos ir nacionaline duomenų apsaugos teisine sistema, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 (10), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1725 (11) ir taisyklėmis, taikytinomis atitinkamoms Sąjungos įstaigoms, organams ir agentūroms, nustatytomis teisės aktuose, kuriais jie įsteigiami, tokiam ryšiui reikalinga aukšto lygio duomenų apsauga. Turėtų būti atsižvelgta į duomenų, kuriais bus keičiamasi per JTG bendradarbiavimo platformą, t. y. neskelbtinų, neįslaptintų duomenų, apsaugos lygį. Pagal Reglamentą (ES) 2018/1725 Komisija, prieš pateikdama tą ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, taip pat turėtų pasikonsultuoti su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu dėl poveikio asmenų teisių ir laisvių apsaugai, kylančio dėl numatomo asmens duomenų tvarkymo;

(24)

nuo JTG tinklo suformavimo 2005 m. JTG tinklo sekretoriatas remia JTG tinklo veiklą, organizuodamas kasmetinius susitikimus bei mokymo veiklą, rinkdamas bei analizuodamas atskirų JTG vertinimus ir valdydamas Eurojusto JTG finansavimo programą. Nuo 2011 m. JTG tinklo sekretoriatas veikia Eurojuste kaip atskiras padalinys. Kad JTG tinklo sekretoriatas galėtų remti JTG bendradarbiavimo platformos naudotojus praktiškai taikyti JTG bendradarbiavimo platformą, teikti kasdienes konsultacijas ir pagalbą, kurti ir teikti mokymo kursus ir didinti informuotumą apie bei skatinti JTG bendradarbiavimo platformos naudojimą, Eurojustui turėtų būti skiriamas tinkamas personalas, skirtas JTG tinklo sekretoriatui;

(25)

atsižvelgiant į šiuo metu esančias IT priemones, kuriomis remiama Eurojuste rengiama ir JTG tinklo sekretoriato valdoma JTG veikla, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas JTG valdymui, būtina susieti JTG bendradarbiavimo platformą su tomis IT priemonėmis. Tuo tikslu Eurojustas turėtų užtikrinti būtiną savo sistemų techninį pritaikymą, kad būtų sukurtas toks ryšys. Eurojustui taip pat turėtų būti paskirtas tinkamas finansavimas ir darbuotojai, kad jis galėtų vykdyti savo pareigas tuo klausimu;

(26)

JTG veiklos etapu Eurojustas ir Europolas teikia naudingą operatyvinę paramą JTG nariams, teikdami įvairias pagalbines priemones, įskaitant mobiliuosius biurus, sutikrinimo ir analitinę analizę, koordinavimo ir operatyvinius centrus, baudžiamojo persekiojimo koordinavimą, ekspertines žinias bei finansavimą;

(27)

siekiant užtikrinti aiškų teisių ir užduočių atskyrimą, turėtų būti nustatytos taisyklės dėl valstybių narių, Eurojusto, Europolo, Tarybos reglamentu (ES) 2017/1939 (12) įsteigtos Europos prokuratūros, Komisijos sprendimu 1999/352/EB, EAPB, Euratomas (13) įsteigtos Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – OLAF) bei kitų kompetentingų Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų atsakomybės, įskaitant sąlygas, kuriomis jie gali naudotis JTG bendradarbiavimo platforma veiklos tikslais;

(28)

šiame reglamente išdėstoma išsami informacija apie programos valdybos, kurią turėtų įsteigti Agentūros „eu-LISA“ valdančioji taryba, įgaliojimus, sudėtį ir organizacinius aspektus. Programos valdyba turėtų užtikrinti tinkamą JTG bendradarbiavimo platformos projektavimo ir plėtojimo etapo valdymą. Taip pat būtina išdėstyti išsamią informaciją apie patariamosios grupės, kurią turi įsteigti Agentūra „eu-LISA“, siekdama įgyti ekspertinių žinių, susijusių su JTG bendradarbiavimo platforma, visų pirma, Agentūros „eu-LISA“ metinės darbo programos ir metinės veiklos ataskaitos rengimo kontekste, įgaliojimus, sudėtį ir organizacinius aspektus;

(29)

šiame reglamente nustatomos prieigos prie JTG bendradarbiavimo platformos taisyklės ir būtinos apsaugos priemonės. JTG erdvės administratoriui ar administratoriams turėtų būti patikėta valdyti prieigos prie atskirų JTG bendradarbiavimo erdvių teises. Jie turėtų būti atsakingi už JTG bendradarbiavimo platformos naudotojams suteikiamos prieigos valdymą JTG veiklos etapu ir laikotarpiu užbaigus veiklą, remiantis atitinkamu susitarimu dėl JTG. JTG erdvės administratoriai savo technines ir administracines užduotis, išskyrus trečiųjų valstybių ar tarptautinių teisminių institucijų atstovų įkeltų duomenų tikrinimą, turėtų galėti perduoti JTG tinklo sekretoriatui;

(30)

atsižvelgiant į operatyvinių duomenų, kuriais keičiasi JTG bendradarbiavimo platformos naudotojai, neskelbtinumą, JTG bendradarbiavimo platforma turėtų užtikrinti aukštą saugumo lygį, Agentūra „eu-LISA“ turėtų imtis visų techninių ir organizacinių priemonių, būtinų keitimosi duomenimis saugumui užtikrinti, naudodama griežtus ištisinio šifravimo algoritmus perduodamiems ar saugomiems duomenims užšifruoti;

(31)

šiame reglamente nustatomos taisyklės dėl valstybių narių, Agentūros „eu-LISA“, Eurojusto, Europolo, Europos prokuratūros, OLAF bei kitų kompetentingų Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų atsakomybės už turtinę ar neturtinę žalą, padarytą dėl bet kokio su šiuo reglamentu nesuderinamo veiksmo. Kalbant apie trečiąsias valstybes ir tarptautines teismines institucijas, atsakomybės sąlygos dėl turtinės ar neturtinės žalos turėtų būti įtrauktos į atitinkamus susitarimus dėl JTG;

(32)

šiame reglamente nustatomos konkrečios duomenų apsaugos nuostatos, susijusios tiek su operatyviniais duomenimis, tiek su neoperatyviniais duomenimis. Tų duomenų apsaugos nuostatų reikia siekiant papildyti esamą duomenų apsaugos tvarką ir užtikrinti bendrą tinkamą atitinkamų asmenų duomenų apsaugos, duomenų saugumo ir pagrindinių teisių apsaugos lygį;

(33)

tvarkant asmens duomenis pagal šį reglamentą turėtų būti laikomasi Sąjungos asmens duomenų apsaugos teisinės sistemos. Direktyva (ES) 2016/680 taikoma kompetentingoms nacionalinėms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją, tikslais. Kiek tai susiję su Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų vykdomu duomenų tvarkymu, šio reglamento kontekste taikomas Reglamentas (ES) 2018/1725. Tuo tikslu turėtų būti užtikrintos tinkamos duomenų apsaugos priemonės;

(34)

kiekviena valstybės narės kompetentinga nacionalinė institucija ir, kai tinkama, Eurojustas, Europolas, Europos prokuratūra, OLAF arba bet kuri kita kompetentinga Sąjungos įstaiga, organas ar agentūra turėtų būti individualiai atsakingi už operatyvinių asmens duomenų tvarkymą naudojant JTG bendradarbiavimo platformą. Kai tvarkomi neoperatyviniai asmens duomenys, JTG bendradarbiavimo platformos naudotojai turėtų būti laikomi bendrais duomenų valdytojais, kaip tai suprantama Reglamente (ES) 2018/1725;

(35)

vadovaujantis atitinkamu susitarimu dėl JTG, JTG erdvės administratoriai trečiųjų valstybių kompetentingų institucijų, kurios yra susitarimo dėl JTG šalys, atstovams arba tarptautinių teisminių institucijų, kurios dalyvauja JTG, atstovams turėtų galėti suteikti prieigą prie JTG bendradarbiavimo erdvės. Susitarimo dėl JTG kontekste bet koks asmens duomenų perdavimas trečiosioms valstybėms ar tarptautinėms teisminėms institucijoms – tos institucijos tuo tikslu laikomos tarptautinėmis organizacijomis – turi atitikti Direktyvos (ES) 2016/680 V skyriuje išdėstytas nuostatas. Keitimasis operatyviniais duomenimis su trečiosiomis valstybėmis ar tarptautinėmis teisminėmis institucijomis turėtų griežtai apsiriboti tik tais duomenimis, kurie yra būtini atitinkamo susitarimo dėl JTG tikslams pasiekti;

(36)

jei JTG turi kelis JTG erdvės administratorius, vienas iš jų atitinkamame susitarime dėl JTG turėtų būti paskirtas trečiųjų valstybių ar tarptautinių teisminių institucijų atstovų įkeltų duomenų valdytoju tol, kol nebus sukurta JTG bendradarbiavimo erdvė, į kurią yra įtraukti trečiųjų valstybių ar tarptautinių teisminių institucijų atstovai;

(37)

Agentūra „eu-LISA“ turėtų užtikrinti, kad prieiga prie centralizuotos informacinės sistemos ir visų centralizuotos informacinės sistemos duomenų tvarkymo operacijų būtų registruojama siekiant stebėti duomenų vientisumą bei saugumą ir duomenų tvarkymo teisėtumą, taip pat savikontrolės tikslais. Agentūra „eu-LISA“ neturėtų turėti prieigos prie operatyvinių ir neoperatyvinių duomenų, saugomų JTG bendradarbiavimo erdvėse;

(38)

šiuo reglamentu Agentūrai „eu-LISA“ nustatomi ataskaitų teikimo įpareigojimai, susiję su JTG bendradarbiavimo platformos plėtojimu ir veikla, atsižvelgiant į tikslus, susijusius su planavimu, techniniais rezultatais, ekonomiškumu, saugumu ir paslaugų kokybe. Be to, ne vėliau nei praėjus dvejiems metams po JTG bendradarbiavimo platformos veiklos pradžios, o vėliau – kas ketverius metus Komisija turėtų atlikti bendrą JTG bendradarbiavimo platformos vertinimą, kuriame būtų atsižvelgiama į šio reglamento tikslus bei į apibendrintus atskirų JTG vertinimų rezultatus;

(39)

nors išlaidos, susijusios su JTG bendradarbiavimo platformos sukūrimu ir technine priežiūra bei pagalbiniu Eurojusto vaidmeniu po JTG bendradarbiavimo platformos veiklos pradžios, turėtų būti dengiamos Sąjungos biudžeto lėšomis, kiekviena valstybė narė, taip pat Eurojustas, Europolas, Europos prokuratūra, OLAF bei bet kuri kita kompetentinga Sąjungos įstaiga, organas ir agentūra turėtų padengti savo išlaidas, susijusias su JTG bendradarbiavimo platformos naudojimu;

(40)

siekiant nustatyti vienodas JTG bendradarbiavimo platformos techninio plėtojimo ir diegimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (14);

(41)

Komisija kuo greičiau po šio reglamento įsigaliojimo datos turėtų priimti atitinkamus JTG bendradarbiavimo platformos techniniam plėtojimui būtinus įgyvendinimo aktus;

(42)

Komisija turėtų nustatyti JTG bendradarbiavimo platformos veiklos pradžios datą, kai bus priimti atitinkami JTG bendradarbiavimo platformos techniniam kūrimui būtini įgyvendinimo aktai ir Agentūra „eu-LISA“, dalyvaujant valstybėms narėms, bus atlikusi išsamų JTG bendradarbiavimo platformos bandymą;

(43)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sudaryti sąlygas veiksmingam ir efektyviam JTG narių, tarptautinių teisminių institucijų atstovų, Eurojusto, Europolo, OLAF bei kitų kompetentingų Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų bendradarbiavimui, ryšių palaikymui ir keitimuisi informacija bei įrodymais, valstybės narės negali deramai pasiekti, tačiau to tikslo galima geriau siekti Sąjungos lygmeniu, nustatant bendras taisykles, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(44)

pagal prie ES sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(45)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį Airija 2022 m. balandžio 7 d. laišku pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą;

(46)

vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė oficialias pastabas 2022 m. sausio 25 d.,