(1)

2021 m. kovo 9 d. komunikate „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“ (toliau – komunikatas dėl skaitmeninės politikos kelrodžio) Komisija išdėstė savo skaitmeninės transformacijos iki 2030 m., kuri padės įgalinti piliečius ir įmones, viziją (toliau – Skaitmeninis dešimtmetis). Sąjungos ekonomikos ir visuomenės skaitmeninės transformacijos kelias turėtų apimti skaitmeninį suverenumą atviru būdu, pagarbą pagrindinėms teisėms, teisinei valstybei ir demokratijai, įtrauktį, prieinamumą, lygybę, tvarumą, atsparumą, saugumą, gyvenimo kokybės gerinimą, paslaugų prieinamumą ir pagarbą piliečių teisėms bei siekiams. Jis turėtų prisidėti prie dinamiškos, efektyviai išteklius naudojančios ir teisingos Sąjungos ekonomikos ir visuomenės;

(2)

skaitmeninė transformacija nėra įmanoma be tvirtos paramos mokslui, moksliniams tyrimams, plėtrai ir mokslinei bendruomenei – jie yra technologinės ir skaitmeninės revoliucijos varomoji jėga. Be to, kadangi ekonomikos ar visuomenės skaitmeninimo laipsnis yra esminis ekonomikos ir visuomenės atsparumo pagrindas ir jų pasaulinės įtakos veiksnys, Sąjungos tarptautiniais veiksmais būtina struktūrizuoti platų esamo bendradarbiavimo spektrą atsižvelgiant į Skaitmeninio dešimtmečio ramsčius. Tokios struktūros poreikis taip pat atsispindi 2021 m. gruodžio 1 d. bendrame Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikate „Strategija „Global Gateway“, kuriuo Sąjunga ketina prisidėti prie pasaulinio investicijų trūkumo mažinimo, remdamasi demokratiniu, vertybėmis grindžiamu požiūriu, skatinančiu aukštos kokybės ir skaidrias partnerystes, kad būtų patenkinti pasauliniai infrastruktūros plėtros poreikiai;

(3)

2021 m. kovo 25 d. pareiškime Europos Vadovų Tarybos nariai laikėsi nuomonės, kad komunikatas dėl skaitmeninės politikos kelrodžio yra žingsnis pirmyn apibrėžiant Sąjungos skaitmeninę plėtrą ateinantį dešimtmetį, ir patvirtino komunikate dėl skaitmeninės politikos kelrodžio išdėstytą viziją, įskaitant idėją dėl politikos programos, turinčios veiksmingą valdymo sistemą, kuria būtų sudarytos palankesnės sąlygos įgyvendinti daugiašalius projektus, būtinus Sąjungos skaitmeninei transformacijai ypatingos svarbos srityse. Jie taip pat paragino Komisiją išplėsti Sąjungos skaitmeninės transformacijos politikos priemonių rinkinį tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmenimis ir pasinaudoti visomis turimomis pramonės, prekybos ir konkurencijos politikos, įgūdžių ir švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos bei ilgalaikio finansavimo priemonėmis, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos skaitmeninei transformacijai;

(4)

Europos deklaracijoje dėl skaitmeninio dešimtmečio skaitmeninių teisių ir principų (toliau – Europos deklaracija) skaitmeninės transformacijos kontekste daugiausia dėmesio bus skiriama žmonėms, ja siekiama propaguoti skaitmeninės transformacijos principus, kurie būtų bendri laikantis Europos vertybių ir teisės aktų, bei ja siekiama padėti siekti šio sprendimo bendrų tikslų. Tuo tikslu Komisija ir valstybės narės bendradarbiaudamos, kad būtų pasiekti šiame sprendime nustatyti bendri tikslai, turėtų atsižvelgti į Europos deklaracijoje nustatytus skaitmeninius principus ir teises;

(5)

kaip nurodyta 2021 m. gegužės 5 d. Komisijos komunikate „Naujosios 2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas. Bendrosios rinkos stiprinimas siekiant Europos ekonomikos atsigavimo“, Sąjungai būtina nustatyti ypatingos svarbos technologijų ir strateginių sektorių sistemas, šalinti strateginius trūkumus ir didelės rizikos priklausomybes, dėl kurių galėtų atsirasti tiekimo trūkumas ar kibernetinio saugumo rizika, ir skatinti skaitmeninę transformaciją. Tai pabrėžia, jog svarbu, kad valstybės narės suvienytų jėgas ir remtų pramonės pastangas spręsti tų priklausomybių problemas ir plėtoti strateginių pajėgumų poreikius. Be to, tai atitinka 2021 m. rugsėjo 8 d. Komisijos analizę, nustatytą jos komunikate „2021 m. strateginio prognozavimo atskaita. ES pajėgumas ir laisvė veikti“. Įgyvendindama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, sukurtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/241 (3), ir rengdama nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus Komisija paragino valstybes nares koordinuoti savo pastangas siekiant rengti, inter alia, skaitmeninės srities daugiašalių projektus.

Ta patirtis parodė, kad Komisija turi remti valstybių narių koordinavimo pastangas, o Sąjunga turi turėti įgyvendinimo mechanizmus, kurie palengvintų bendras investicijas, kad galėtų būti rengiami daugiašaliai projektai. Kartu su kitomis Komisijos iniciatyvomis, pavyzdžiui, iniciatyva dėl 2021 m. vasario 22 d. Komisijos komunikate „Civilinės, gynybos ir kosmoso pramonės šakų sinergijos veiksmų planas“ nurodyto ES ypatingos svarbos technologijų stebėjimo centro, turėtų būti sukurta valdymo struktūra, pagal kurią būtų įgyvendinamas Skaitmeninės politikos kelrodis, ir ji turėtų padėti nustatyti dabartinę ir galimą būsimą Sąjungos skaitmeninę strateginę priklausomybę bei prisidėti prie Sąjungos skaitmeninio suverenumo stiprinimo atviru būdu;

(6)

2019 m. gruodžio 11 d. komunikate „Europos žaliasis kursas“ Komisija pabrėžė, kad Sąjunga turėtų išnaudoti galimybes, kurias atveria skaitmeninė transformacija – jai tenka lemiamas vaidmuo siekiant Europos žaliojo kurso tikslų. Sąjunga turėtų skatinti būtiną skaitmeninę transformaciją ir į ją investuoti, nes siekiant Europos žaliojo kurso tvarumo tikslų, Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (4), ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, lemiamas vaidmuo daugelyje įvairių sektorių tenka skaitmeninėms technologijoms ir naujiems metodams bei procesams. Skaitmeninės technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas, 5G, 6G, blokų grandinės, debesijos ir tinklo paribio (angl. edge) kompiuterija ir daiktų internetas turėtų paspartinti ir kuo labiau padidinti politikos poveikį kovai su klimato kaita ir aplinkos apsaugai, be kita ko, per tvaraus gyvenimo ciklus. Kartu su palydovine navigacija ir lokalizavimu skaitmeninimas taip pat suteikia naujų galimybių nuotoliniu būdu stebėti oro ir vandens taršą bei stebėti ir optimizuoti energijos ir gamtos išteklių naudojimą. Sąjungai reikia tokio skaitmeninio sektoriaus, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama tvarumui, be kita ko, jo tiekimo grandinėje, užkertant kelią pernelyg dideliam pasikliovimui svarbiausiomis žaliavomis užtikrinant, kad skaitmeninės infrastruktūros ir technologijos taptų patikrinamai tvaresnės, būtų labiau atsinaujinančios, efektyviau naudotų energiją ir išteklius, taip pat prisidėtų prie tvarios žiedinės ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir visuomenės kūrimo pagal Europos žaliąjį kursą;

(7)

skaitmeninei infrastruktūrai skirta politika ir investicijomis turėtų būti siekiama užtikrinti junglumą, prieinamą visiems ir visur Sąjungoje su galimybe naudotis interneto prieiga, kad būtų galima panaikinti skaitmeninę atskirtį Sąjungoje, ypatingą dėmesį skiriant skirtingų geografinių sričių atskirčiai;

(8)

komunikate dėl skaitmeninės politikos kelrodžio numatytos priemonės turėtų būti įgyvendintos, siekiant sustiprinti strategijoje, pateiktoje 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikate „Europos skaitmeninės ateities formavimas“, numatytus veiksmus, remiantis esamomis Sąjungos priemonėmis, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1058 (5) nustatytų Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo programomis ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/240 (6) nustatyta Techninės paramos priemone, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (ES) 2021/523 (7), (ES) 2021/690 (8), (ES) 2021/694 (9), (ES) 2021/695 (10) ir (ES) 2021/1153 (11) ir pagal Reglamentą (ES) 2021/241 skaitmeninei transformacijai skirtomis lėšomis. Šiuo sprendimu turėtų būti nustatyta 2030 m. Skaitmeninio dešimtmečio politikos programa, kad būtų užtikrinta, paspartinta ir suformuota sėkminga Sąjungos ekonomikos ir visuomenės skaitmeninė transformacija;

(9)

2017 m. lapkričio 17 d. neformaliame valstybių ar Vyriausybių vadovų susitikime Geteborge (Švedija) Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtu Europos socialinių teisių ramsčiu raginama įtvirtinti teisę gauti kokybiškas pagrindines paslaugas, įskaitant skaitmeninius ryšius ir teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą;

(10)

norint sekti Sąjungos skaitmeninės transformacijos spartos trajektoriją, skaitmeninius tikslus reikėtų nustatyti Sąjungos lygmeniu. Tie skaitmeniniai tikslai turėtų būti susieti su konkrečiomis sritimis, kuriose Sąjungoje turėtų būti daroma bendra pažanga. Šie skaitmeniniai tikslai grindžiami keturiomis pagrindinėmis kryptimis, nurodytomis komunikate dėl skaitmeninės politikos kelrodžio, kurios įvardytos kaip esminės Sąjungos skaitmeninės transformacijos sritys: skaitmeniniai įgūdžiai, skaitmeninės infrastruktūros, verslo skaitmeninė transformacija ir viešųjų paslaugų skaitmeninė transformacija;

(11)

šis sprendimas nedaro poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 ir 166 straipsniams;

(12)

pagrindiniai ir aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai, taip pat kiti įgūdžiai, be kita ko, gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse, yra esminiai siekiant paspartinti Sąjungos pramonės prisitaikymą prie struktūrinių pokyčių. Siekiama, kad skaitmeninių įgūdžių ir gebėjimų turintys piliečiai, įskaitant turinčiuosius negalią, galėtų pasinaudoti skaitmeninio dešimtmečio teikiamomis galimybėmis. Tuo tikslu daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama švietimui, siekiant užtikrinti, kad švietimo bendruomenė, visų pirma mokytojai, būtų tinkamai apmokyti, kvalifikuoti ir pasirengę veiksmingai naudoti technologijas savo mokymo metoduose ir galėtų mokyti skaitmeninių technologijų, siekiant užtikrinti, kad studentai būtų geriau pasirengę patekti į darbo rinką trumpuoju ir ilguoju laikotarpiais. Skaitmeninis švietimas ir mokymas taip pat turėtų padidinti Sąjungos patrauklumą aukštos kvalifikacijos specialistams, įgijusiems aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių, ir jų prieinamumą Sąjungos darbo rinkoje.

Komisijos paskelbto skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) 2021 m. duomenimis, Sąjungos įmonėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), dar prieš COVID-19 pandemiją buvo sunku rasti pakankamai informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų. Todėl skaitmeniniu mokymu ir švietimu turėtų būti remiami visi veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti, kad darbo jėga turėtų dabartinių ir būsimų būtinų įgūdžių, kuriais būtų remiamas visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų sutelkimas ir paskatos kuo labiau padidinti investicijų į esamų įgūdžių tobulinimą (įgūdžių tobulinimą) ir mokymą naujų įgūdžių srityje (perkvalifikavimą), taip pat aktyvių gyventojų mokymąsi visą gyvenimą poveikį, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai pasinaudota pramonės ir paslaugų skaitmeninimo teikiamomis galimybėmis. Taip pat turėtų būti skatinamas darbdavių teikiamas neformalusis skaitmeninis mokymas, kurio forma yra patirtinis mokymasis. Švietimas ir mokymas taip pat suteiks konkrečių karjeros paskatų siekiant panaikinti galimybių ir požiūrio skirtumus tarp vyrų ir moterų;

(13)

tvari skaitmeninė infrastruktūra, skirta junglumui, mikroelektronika ir gebėjimas tvarkyti didžiuosius duomenis yra kritiniai įgalinantys veiksniai siekiant pasinaudoti skaitmeninimo teikiama nauda, tolesniam technologijų plėtojimui ir Sąjungos skaitmeninei lyderystei. Kaip teigiama 2021 m. birželio 30 d. Komisijos komunikate „Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija: stipresnės, sujungtos, atsparios ir klestinčios kaimo vietovės iki 2040 m.“, visoje Sąjungoje reikia patikimo, greito ir saugaus ryšio visiems ir visur, įskaitant kaimo ir atokias vietoves, pavyzdžiui, salas ir kalnuotus bei retai apgyvendintus regionus, taip pat atokiausius regionus. Visuomenės poreikiai, apimantys nusiuntimo ir parsisiuntimo pralaidumą, nuolat auga. Iki 2030 m. gigabitinės spartos tinklais turėtų galėti naudotis visi, kuriems reikia arba kurie pageidauja tokio pajėgumo. Visi Sąjungos galutiniai naudotojai turėtų turėti galimybę naudotis gigabitinėmis paslaugomis, teikiamomis tinklais fiksuotoje vietoje iki tinklo galinio taško. Be to, visose gyvenamose vietovėse turėtų būti sukurtas naujos kartos belaidis didelės spartos tinklas, kurio veikimo charakteristikos prilygtų bent 5G. Visi rinkos dalyviai, gaunantys naudos iš skaitmeninės transformacijos, turėtų prisiimti savo socialinę atsakomybę ir sąžiningai bei proporcingai prisidėti prie viešųjų gėrybių, paslaugų ir infrastruktūros visų piliečių Sąjungoje labui;

(14)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/1972 (12) numatytas technologinis neutralumas yra principas, kuriuo turėtų būti vadovaujamasi vykdant Sąjungos ir nacionalinę skaitmeninio ryšio politiką, susijusią su didžiausio našumo, atsparumo, saugumo ir tvarumo infrastruktūra, kad būtų naudojamasi gerove. Todėl visoms technologijoms ir perdavimo sistemoms, galinčioms padėti užtikrinti gigabitinį junglumą, įskaitant dabartinę ir būsimą šviesolaidinės, palydovinės, 5G ar kitos būsimos ekosistemos ir naujos kartos belaidžio ryšio tinklo pažangą, turėtų būti taikomos vienodos sąlygos, kai jų tinklo veikimo charakteristikos yra lygiavertės;

(15)

puslaidininkiai yra būtini daugumoje pagrindinių strateginių vertės grandinių, o ateityje, tikėtina, bus dar paklausesni nei dabar, ypač inovatyviausiose technologijų srityse. Būdami labai svarbūs skaitmeninei ekonomikai, puslaidininkiai taip pat yra kritiniai perėjimą prie darnesnio vystymosi įgalinantys veiksniai, tokiu būdu taip pat padedantys siekti Europos žaliojo kurso tikslų. Tokiais mažai energijos vartojančiais puslaidininkiais taip pat prisidedama prie to, kad Sąjunga taptų lydere tvarių skaitmeninių technologijų srityje. Siekiama didinti puslaidininkių vertės grandinės ir puslaidininkių gamybos pajėgumų (įskaitant medžiagas, įrangą, projektavimą, gamybą, perdirbimą ir pakavimą) atsparumą, inter alia, kuriant didelio masto novatorišką infrastruktūrą pagal Sąjungos teisėje nustatytus aplinkos tvarumo reikalavimus. Pavyzdžiui, kvantiniai pajėgumai ir mažos galios puslaidininkiai yra esminiai įgalinantys veiksniai siekiant užtikrinti labai saugių tinklo paribio mazgų, kurie užtikrina mažos delsos prieigą prie duomenų paslaugų neatsižvelgiant į naudotojo vietą, neutralų poveikį klimatui;

(16)

esamos ir būsimos technologijos bus ne tik įgalinantys veiksniai, bet ir naujų produktų, naujų gamybos procesų ir naujų verslo modelių, grindžiamų sąžiningu ir saugiu dalijimusi duomenimis duomenų ekonomikoje, pagrindas, kartu užtikrinant veiksmingą privatumo ir asmens duomenų apsaugą. Įmonių transformacija priklauso nuo jų gebėjimo naujas skaitmenines technologijas diegti sparčiai ir visapusiškai, įskaitant pramonės ir paslaugų ekosistemas, su kuriomis susijusi pažanga šiuo metu atsilieka. Ta transformacija yra ypač svarbi MVĮ, kurios ir toliau susiduria su iššūkiais įsisavindamos skaitmeninius sprendimus;

(17)

valstybės narės raginamos savo viešojo administravimo institucijose taikyti vienkartinio duomenų pateikimo principą, skatinant pakartotinį duomenų naudojimą, laikantis duomenų apsaugos taisyklių, kad piliečiams ir įmonėms nebūtų užkraunama papildoma našta;

(18)

demografinis gyvenimas ir pagrindinės viešosios paslaugos taip pat labai priklauso nuo skaitmeninių technologijų. Kiekvienas pilietis ir įmonė turėtų turėti galimybę skaitmeniniu būdu palaikyti ryšius su viešojo administravimo institucijomis. DESI turėtų stebėti kelis tokios sąveikos parametrus, įskaitant orientavimąsi į naudotoją ir skaidrumą. Pagrindinės viešosios paslaugos, įskaitant elektroninius sveikatos įrašus, turėtų būti visiškai pasiekiamos savanorišku pagrindu kaip aukščiausio lygio skaitmeninė aplinka, kurioje būtų teikiamos lengvai naudojamos, veiksmingos, patikimos ir individualiems poreikiams pritaikytos paslaugos ir priemonės, atitinkančios aukštus saugumo ir privatumo standartus. Tokios pagrindinės viešosios paslaugos taip pat turėtų apimti paslaugas, kurios dėl svarbių gyvenimo įvykių, t. y. darbo praradimo arba suradimo, studijų, automobilio įsigijimo arba vairavimo, arba įmonės įkūrimo, yra svarbios fiziniams asmenims ir profesinio gyvavimo cikle juridiniams asmenims. Vis dėlto, pereinant prie skaitmeninių priemonių, paslaugos turėtų išlikti prieinamos ne internetu;

(19)

skaitmeninės technologijos turėtų padėti pasiekti platesnių rezultatų socialinėje srityje, kurie ne tik būtų susiję su skaitmenine erdve, bet ir turėtų teigiamą poveikį piliečių kasdieniam gyvenimui ir gerovei. Siekiant, kad skaitmeninė transformacija būtų sėkminga, ji turėtų būti vykdoma kartu su patobulinimais, susijusiais su demokratija, geru valdymu, socialine įtrauktimi ir veiksmingesnėmis viešosiomis paslaugomis;

(20)

Komisija ne vėliau kaip 2026 m. birželio mėn. turėtų peržiūrėti skaitmeninius tikslus ir atitinkamas terminų apibrėžtis, kad įvertintų, ar jie vis dar atitinka didelius skaitmeninės transformacijos užmojus. Kai Komisija mano, kad tai reikalinga, ji turėtų galėti pasiūlyti skaitmeninių tikslų pakeitimus, kad būtų atsižvelgta į techninius, ekonominius ir visuomenės pokyčius, visų pirma duomenų ekonomikos, tvarumo ir kibernetinio saugumo srityse;

(21)

kai naudojamos viešosios lėšos, labai svarbu, kad visuomenei ir įmonėms tenkanti vertė būtų kuo didesnė. Todėl viešuoju finansavimu turėtų būti siekiama užtikrinti atvirą ir nediskriminacinę prieigą prie finansuojamų projektų rezultatų, išskyrus motyvuotus ir proporcingus atvejus, kai manoma, kad tai netikslinga;

(22)

siekiant darnios, įtraukios ir nuolatinės pažangos skaitmeninės transformacijos srityje ir skaitmeninių tikslų Sąjungoje, būtina visa apimanti, tvirta, patikima, lanksti ir skaidri valdymo forma, grindžiama glaudžiu Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimu ir koordinavimu. Tinkamas mechanizmas turėtų užtikrinti konvergencijos koordinavimą, keitimąsi geriausia praktikos pavydžiais ir politikos bei priemonių nuoseklumą ir veiksmingumą Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, taip pat turėtų skatinti aktyvuoti atitinkamą Sąjungos ir nacionalinių fondų, taip pat Sąjungos iniciatyvų ir programų sinergiją. Tuo tikslu Komisija galėtų valstybėms narėms teikti gaires ir paramą apie tai, kaip kuo geriau išnaudoti tinkamiausius sinergijos būdus. Tuo tikslu būtina nustatyti nuostatas dėl stebėsenos ir bendradarbiavimo mechanizmo, kuriuo įgyvendinamas Skaitmeninės politikos kelrodis. Tokiu mechanizmu turėtų būti atsižvelgiama į padėties skirtumus tarp valstybių narių ir jų viduje, jis turėtų būti proporcingas, visų pirma kiek tai susiję su administracine našta, ir valstybėms narėms turėtų būti leista nustatant savo nacionalinius uždavinius laikytis platesnio užmojo tikslų;

(23)

stebėsenos ir bendradarbiavimo mechanizmas Skaitmeninės politikos kelrodžiui įgyvendinti turėtų apimti sustiprintą stebėsenos sistemą, kad būtų galima nustatyti Sąjungos strateginių skaitmeninių pajėgumų spragas. Jis taip pat turėtų apimti ataskaitų, inter alia, dėl pažangos siekiant šiame sprendime išdėstytų skaitmeninių tikslų, taip pat dėl bendresnės šiame sprendime nustatytų bendrų tikslų laikymosi padėties teikimo mechanizmą. Juo turėtų būti nustatyta Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo sistema, siekiant numatyti būdus, kaip šalinti trūkumus, ir pasiūlyti tikslinių veiksmingų priemonių padėčiai ištaisyti;

(24)

DESI turėtų būti įtrauktas į Skaitmeninio dešimtmečio pažangos ataskaitą (toliau – Skaitmeninio dešimtmečio ataskaita) ir juo turėtų būti naudojamasi pažangai siekiant skaitmeninių tikslų stebėti. Tokia stebėsena turėtų apimti rodiklių, pagal kuriuos vertinama pažanga valstybių narių lygmeniu, nacionalinės politikos ir iniciatyvų, kuriomis siekiama šiame sprendime nustatytų bendrų tikslų ir skaitmeninių tikslų, analizę, taip pat horizontaliąją ir teminę analizes, kuriomis stebima Sąjungos ekonomikos skaitmeninė transformacija, ir valstybių narių pažangos šioje srityje reitingavimą. Būtent DESI lygiai ir rodikliai turėtų būti suderinti su šiame sprendime nustatytais skaitmeniniais tikslais. Kiekvienam skaitmeniniam tikslui įgyvendinimo aktuose, kuriuos turi priimti Komisija, turėtų būti nustatyti pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai (PVRR). Prireikus PVRR turėtų būti atnaujinami, kad būtų užtikrinta nuolatinė veiksminga stebėsena ir atsižvelgta į technologijų raidą. Kai reikia, duomenų rinkimo valstybėse narėse mechanizmas turėtų būti sustiprintas, kad būtų galima pateikti visapusišką informaciją apie pažangą, padarytą siekiant skaitmeninių tikslų, taip pat informaciją apie atitinkamą politiką, programas ir iniciatyvas nacionaliniu lygmeniu, ir jis, kai įmanoma, turėtų apimti, pagal lytis ir regionus išskaidytus duomenis, laikantis Sąjungos ir nacionalinės teisės.

Komisija, remdamasi savo apžvalgomis ir, kai tikslinga, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, turėtų parengti būsimų duomenų rinkimo poreikių tvarkaraštį. Sukurdama DESI, Komisija turėtų daugiausia remtis oficialiais statistiniais duomenimis, surinktais atliekant įvairius Sąjungos informacinės visuomenės tyrimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) 2019/1700 (13) ir (ES) 2019/2152 (14). Komisija turėtų atlikti specialius tyrimus, kad surinktų duomenis apie atitinkamus rodiklius, kurie nėra vertinami Sąjungos tyrimuose arba renkami rengiant kitas ataskaitas, pavyzdžiui, pagal 2008 m. birželio 25 d. Komisijos komunikate „Visų pirma galvokime apie mažuosius“. Europos iniciatyva „Small Business Act“ paskelbtą strategiją, įskaitant metinę MVĮ veiklos rezultatų apžvalgą. Su skaitmeniniais tikslais susijusios šiame sprendime nustatytos terminų apibrėžtys nėra precedentai PVRR ir jokiu būdu netrukdo ateityje vertinti tų tikslų įgyvendinimo pažangą pagal PVRR;

(25)

kad teisės aktų leidėjai būtų nuolat informuojami apie skaitmeninės transformacijos Sąjungoje pažangą, Komisija turėtų teikti Europos Parlamentui ir Tarybai metinę Skaitmeninio dešimtmečio ataskaitą, kurioje būtų pateikta Sąjungos skaitmeninės transformacijos apžvalga ir analizė bei pažangos, padarytos atsižvelgiant į šio sprendimo bendrus tikslus ir skaitmeninius tikslus laikotarpiu iki 2030 m., įvertinimas. Skaitmeninio dešimtmečio ataskaita, visų pirma DESI, turėtų būti remiamasi Europos semestre, įskaitant su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone susijusius aspektus, o Skaitmeninio dešimtmečio ataskaitoje rekomenduojama politika, priemonės ir veiksmai turėtų papildyti konkrečioms valstybėms skirtas rekomendacijas;

(26)

nuo 2019 m. į DESI įtraukta moterų dalyvavimo skaitmeninėje ekonomikoje rezultatų suvestinė, kurioje, remiantis 12 rodiklių, vertinami valstybių narių rezultatai interneto naudojimo, interneto vartotojų įgūdžių, taip pat specialiųjų įgūdžių ir užimtumo srityse. Moterų dalyvavimo skaitmeninėje srityje rezultatų suvestinės įtraukimas į Skaitmeninio dešimtmečio ataskaitą turėtų sudaryti sąlygas stebėti lyčių skaitmeninį atotrūkį;

(27)

visų pirma Komisija savo Skaitmeninio dešimtmečio ataskaitoje turėtų atsižvelgti kaip veiksmingai šio sprendimo bendri tikslai buvo perkelti į politiką, priemones ar veiksmus, taip pat į pažangą siekiant skaitmeninių tikslų, išsamiai nurodydama Sąjungos pažangos lygį, palyginti su projektinėmis kiekvieno tikslo trajektorijomis, įvertindama pastangas, kurių reikia kiekvienam tikslui pasiekti, įskaitant investicijų į skaitmeninius pajėgumus ir inovacijas trūkumus, ir didindama informuotumą apie veiksmus, kurių reikia imtis siekiant atviruoju būdu didinti skaitmeninį suverenumą. Ataskaitoje taip pat turėtų būti pateiktas atitinkamų reglamentavimo pasiūlymų įgyvendinimo ir veiksmų, kurių imtasi Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis, vertinimas;

(28)

remiantis Komisijos vertinimu, ataskaitoje turėtų būti pateikta konkreti rekomenduojama politika, priemonės ir veiksmai. Ataskaitoje rekomenduodama politiką, priemones ar veiksmus, Komisija turėtų atsižvelgti į naujausius turimus duomenis, prisiimtus bendrus įsipareigojimus, valstybių narių nustatytą politiką ir priemones, taip pat į pažangą, susijusią su ankstesnėse ataskaitose nurodytais rekomenduojamais veiksmais, kurių imtasi per bendradarbiavimo mechanizmą. Be to, Komisija turėtų atsižvelgti į atskirų valstybių narių potencialo prisidėti prie skaitmeninių tikslų įgyvendinimo skirtumus, taip pat į jau įgyvendinamą politiką, priemones ir veiksmus, kurie yra laikomi tinkamais tiems tikslams pasiekti, net jei jų poveikis dar nėra apčiuopiamas;

(29)

siekiant užtikrinti, kad šiame sprendime nustatyti bendri tikslai ir skaitmeniniai tikslai būtų pasiekti ir kad visos valstybės narės veiksmingai prisidėtų prie to tikslo, rengiant ir įgyvendinant stebėsenos ir bendradarbiavimo mechanizmą turėtų būti užtikrintas keitimasis informacija ir geriausios praktikos pavydžiais vedant konstruktyvų ir įtraukų valstybių narių ir Komisijos dialogą. Komisija turėtų užtikrinti, kad Europos Parlamentas būtų laiku informuotas apie dialogo rezultatus;

(30)

Komisija kartu su valstybėmis narėmis turėtų nustatyti projektines trajektorijas, kuriomis Sąjunga galėtų pasiekti šiame sprendime nustatytus skaitmeninius tikslus. Tuomet tas projektines trajektorijas valstybės narės, kai įmanoma, turėtų paversti nacionalinėmis projektinėmis trajektorijomis ir jose atitinkamais atvejais turėtų būti deramai atsižvelgiama į regioninį aspektą. Reikėtų atsižvelgti į skirtingą atskirų valstybių narių potencialą ir skirtingas jų pradines pozicijas prisidėti prie skaitmeninių tikslų įgyvendinimo ir tai perteikti nacionalinėse projektinėse trajektorijose. Nacionalinės projektinės trajektorijos turėtų padėti įvertinti pažangą, padarytą per tam tikrą laiką Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis;

(31)

siekiant užtikrinti, kad Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimas būtų veiksmingas ir efektyvus, valstybės narės turėtų pateikti Komisijai nacionalinius skaitmeninio dešimtmečio strateginius veiksmų planus, apimančius laikotarpį iki 2030 m. (toliau – nacionaliniai veiksmų planai), kuriuose, jei įmanoma ir įvertinama nacionaliniu lygmeniu, būtų siūlomos nacionalinės projektinės trajektorijos, apibūdinant visas priemones, kurios buvo planuojamos, priimtos ar įgyvendintos siekiant prisidėti prie šiame sprendime nustatytų bendrų tikslų ir skaitmeninių tikslų įgyvendinimo Sąjungos lygmeniu. Valstybės narės turėtų galėti į savo nacionalinius veiksmų planus įtraukti informaciją apie politiką, priemones ir veiksmus, kurių reikia imtis regioniniu lygmeniu. Nacionaliniai veiksmų planai turėtų būti rengiami pasikonsultavus su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, pvz., verslo organizacijomis, įskaitant MVĮ atstovus, socialiniais partneriais ir pilietine visuomene, įskaitant vyresnio amžiaus žmones ir jaunimą, taip pat su vietos ir regionų atstovais, ir turėtų būti labai svarbi valstybių narių politikos koordinavimo ir rinkos nuspėjamumo užtikrinimo priemonė. Valstybės narės turėtų atsižvelgti į atitinkamas sektorių iniciatyvas Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis ir skatinti suderinamumą su jomis. Valstybės narės įsipareigojimas pateikti nacionalinį veiksmų planą, kuriuo būtų prisidedama prie skaitmeninių tikslų Sąjungos lygmeniu, neužkerta kelio tai valstybei narei rengti ir įgyvendinti strategijas nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu arba specializuotis tam tikrose pramonės ar skaitmeninėse srityse;

(32)

Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo ciklų metu valstybės narės galėtų siūlyti pakoreguoti savo nacionalinius veiksmų planus, kad būtų atsižvelgta į skaitmeninės transformacijos raidą Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis ir kad būtų reaguojama visų pirma į Komisijos rekomenduojamą politiką, priemones ir veiksmus. Siekdama skatinti laikytis nuoseklaus ir palyginamo požiūrio visose valstybėse narėse ir palengvinti jų nacionalinių veiksmų planų rengimą, Komisija turėtų pateikti gaires, kuriose būtų išsamiau išdėstyti pagrindiniai nacionalinio veiksmų plano struktūros elementai, visų pirma bendri elementai, kurie turėtų būti įtraukti į visus nacionalinius veiksmų planus. Gairėse taip pat turėtų būti numatytas bendras požiūris, kurio valstybės narės turėtų laikytis rengdamos savo nacionalines projektines trajektorijas;

(33)

Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo ir stebėsenos mechanizmas turėtų būti pradėtas jų nacionalinių veiksmų planų vertinimu ir turėtų būti grindžiamas Skaitmeninio dešimtmečio ataskaitoje pateiktais duomenimis ir vertinimu, taip pat iš atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, pvz., verslo organizacijų, įskaitant MVĮ atstovus, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės, regionų ir vietos atstovų, gautais atsiliepimais;

(34)

nustatant bendradarbiavimo laiką turėtų būti atsižvelgiama į poreikį apsvarstyti praėjusiuose cikluose pasiektus bendradarbiavimo rezultatus, taip pat į politiką, priemones, veiksmus ir galimus nacionalinių veiksmų planų koregavimus kas dveji metai;

(35)

norint užtikrinti skaitmeninių tikslų, suderintų su projektinėmis trajektorijomis, pažangą, valstybės narės, kurios ataskaitoje laikomos padariusiomis nepakankamą pažangą tam tikroje srityje, turėtų pasiūlyti pakoreguoti politiką, priemones ir veiksmus, kurių jos ketina imtis, kad paskatintų pažangą toje svarbioje srityje. Be to, Komisija ir valstybės narės turėtų išnagrinėti, kaip valstybės narės kartu ir kiekviena atskirai įgyvendino praėjusių metų ataskaitoje minėtą rekomenduojamą politiką, priemones ir veiksmus. Valstybė narė turėtų galėti paprašyti pradėti tarpusavio vertinimo procesą, kad kitoms valstybėms narėms būtų suteikta galimybė pateikti pastabas dėl pasiūlymų, kuriuos ji ketina pateikti savo nacionaliniame veiksmų plane, visų pirma dėl jų tinkamumo konkrečiam tikslui pasiekti. Komisija turėtų palengvinti keitimąsi patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais vykdant tarpusavio vertinimo procesą;

(36)

Komisija ir viena ar daugiau valstybių narių arba bent dvi valstybės narės turėtų galėti prisiimti bendrus įsipareigojimus dėl suderintų veiksmų, kurių jos norėtų imtis, kad pasiektų skaitmeninius tikslus, rengti daugiašalius projektus ir susitarti dėl bet kokios kitos Sąjungos ir nacionalinio lygmens politikos, priemonių ir veiksmų, kuriais tikimasi užtikrinti pažangą siekiant tų tikslų pagal projektines trajektorijas. Bendras įsipareigojimas yra bendradarbiavimo iniciatyva, visų pirma siekiant prisidėti prie šiame sprendime nustatytų bendrų tikslų ir skaitmeninių tikslų įgyvendinimo. Daugiašalių projektų ir Europos skaitmeninės infrastruktūros konsorciumo (toliau – ESIK) narėmis turėtų būti bent trys valstybės narės;

(37)

stebėdamos, kaip įgyvendinami šiame sprendime nustatyti bendri tikslai ir skaitmeniniai tikslai, Komisija ir valstybės narės privalo lojaliai bendradarbiauti pagal Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalį. Todėl būtina, kad valstybės narės tinkamai atsižvelgtų į visus Komisijos raginimus bendradarbiauti, visų pirma tais atvejais, kai labai nukrypstama nuo valstybių narių nacionalinių projektinių trajektorijų arba kai tokio nukrypimo klausimas nebuvo sprendžiamas ilgą laikotarpį;

(38)

siekiant įgyvendinti šiame sprendime nustatytus bendrus tikslus ir skaitmeninius tikslus, labai svarbu veiksmingai įgyvendinti rekomenduojamą politiką, priemones ir veiksmus, taip pat nacionalinius veiksmų planus ir jų pakeitimus. Struktūrinis dialogas su atskiromis valstybėmis narėmis yra labai svarbi priemonė siekiant suteikti gairių ir padėti joms nustatyti ir įgyvendinti tinkamas priemones, kad būtų daroma pažanga įgyvendinant nacionalines projektines trajektorijas, visų pirma tais atvejais, kai valstybės narės mano, kad reikia pakoreguoti savo nacionalinius veiksmų planus remiantis Komisijos rekomenduota politika, priemonėmis arba veiksmais. Komisija turėtų tinkamai informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą, visų pirma, apie struktūrinio dialogo procesą ir rezultatus;

(39)

siekdama užtikrinti skaidrumą ir visuomenės dalyvavimą, Komisija turėtų bendradarbiauti su visais suinteresuotaisiais subjektais. Tuo tikslu Komisija turėtų glaudžiai bendradarbiauti su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pilietinę visuomenę bei privačius ir viešuosius subjektus, pavyzdžiui, švietimo ir mokymo ar sveikatos priežiūros sektorių įstaigas, kurioms taikoma viešoji teisė, ir konsultuotis su jais dėl priemonių, skirtų skaitmeninei transformacijai Sąjungos lygmeniu paspartinti. Konsultuodamasi su suinteresuotaisiais subjektais Komisija turėtų būti kuo įtraukesnė ir į konsultacijas turi įtraukti įstaigas, kurios padeda skatinti mergaites ir moteris mokytis ir siekti karjeros skaitmeninėje srityje, siekiant, kad valstybėms narėms įgyvendinant nacionalinius veiksmų planus būtų remiamas kuo labiau lyčių atžvilgiu subalansuotas požiūris. Suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas yra svarbus ir valstybių narių lygmeniu, visų pirma priimant nacionalinius veiksmų planus ir jų galimus pakeitimus. Tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmenimis Komisija ir valstybės narės turėtų laiku įtraukti verslo organizacijas, įskaitant MVĮ atstovus, socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę proporcingai jų turimiems ištekliams;

(40)

daugiašaliais projektais turėtų būti sudarytos sąlygos plataus masto intervencijai pagrindinėse srityse, būtinose šiame sprendime nustatytiems skaitmeniniams tikslams pasiekti, visų pirma sutelkiant Sąjungos, valstybių narių ir, kai tikslinga, privačių šaltinių išteklius. Kai tai būtina skaitmeniniams tikslams pasiekti, valstybės narės turėtų turėti galimybę įtraukti tiesiogiai valdomos Sąjungos programos, kuria remiama Sąjungos skaitmeninė transformacija, asocijuotąsias trečiąsias valstybes. Daugiašaliai projektai turėtų būti įgyvendinami koordinuotai, glaudžiai bendradarbiaujant Komisijai ir valstybėms narėms. Komisija turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį spartinant daugiašalių projektų įgyvendinimą, nustatydama įgyvendinimui parengtus daugiašalius projektus iš šio sprendimo priede preliminariai nurodytų projektų kategorijų, konsultuodama valstybes nares dėl tinkamiausio esamo įgyvendinimo mechanizmo pasirinkimo, dėl finansavimo šaltinių ir jų derinimo ir dėl kitų strateginių klausimų, susijusių su tų projektų įgyvendinimu. Kai tikslinga, Komisija turėtų pateikti gaires dėl ESIK, kaip įgyvendinimo mechanizmo, įsteigimo. Valstybės narės, kurios to nori, taip pat gali bendradarbiauti arba imtis suderintų veiksmų kitose srityse, nei numatyta šiame sprendime;

(41)

viešoji parama daugiašaliams projektams turėtų būti naudojama visų pirma spręsti rinkos nepakankamumui arba neoptimalioms investavimo situacijoms – proporcingai, neiškreipiant vienodų sąlygų ir nedubliuojant ir neišstumiant privataus finansavimo. Daugiašaliai projektai turėtų turėti aiškią Europos pridėtinę vertę ir turėtų būti įgyvendinami laikantis taikytinos Sąjungos teisės ir Sąjungos teisę atitinkančios nacionalinės teisės;

(42)

vykdant daugiašalius projektus turėtų būti galima efektyviai pritraukti bei derinti įvairius Sąjungos ir valstybių narių finansavimo šaltinius ir, kai taikytina, finansavimą iš tiesiogiai valdomos Sąjungos programos, kuria remiama Sąjungos skaitmeninė transformacija, asocijuotųjų trečiųjų valstybių, kai įmanoma, nustatant jų tarpusavio sinergiją. Visų pirma centralizuotai valdomų Sąjungos programų lėšas turėtų būti galima derinti su valstybių narių skirtais ištekliais, įskaitant tam tikromis sąlygomis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įnašus, kaip paaiškinta Komisijos valstybėms narėms skirtų gairių dėl nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų 3 dalyje, taip pat Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo įnašus. Kai tai pateisinama dėl konkretaus daugiašalio projekto pobūdžio, prie jo turėtų būti galima prisidėti ne tik Sąjungos ir valstybių narių, bet ir kitų subjektų įnašais, įskaitant privačius įnašus;

(43)

Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir veikdama kaip daugiašalių projektų koordinatorė, turėtų padėti valstybėms narėms nustatyti jų interesus daugiašaliuose projektuose, teikti neprivalomas gaires dėl optimalių įgyvendinimo mechanizmų pasirinkimo ir padėti juos įgyvendinti, taip prisidėdama prie kuo platesnio dalyvavimo. Komisija turėtų teikti tokią paramą, nebent daugiašaliame projekte dalyvaujančios valstybės narės tam prieštarautų. Komisija turėtų veikti bendradarbiaudama su dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis;

(44)

Komisija atitinkamoms valstybėms narėms pateikus paraišką ir įvertinusi tą paraišką turėtų galėti įsteigti ESIK konkrečiam daugiašaliam projektui įgyvendinti;

(45)

priimančioji valstybė narė turėtų nustatyti, ar ESIK atitinka reikalavimus, kad būtų pripažįstamas tarptautine organizacija, kaip nurodyta Tarybos direktyvos 2006/112/EB (15) 143 straipsnio g punkte ir 151 straipsnio 1 dalies b punkte, ir tarptautine organizacija, kaip nurodyta Tarybos direktyvos 2008/118/EB (16) 12 straipsnio 1 dalies b punkte;

(46)

siekiant užtikrinti vienodas šio sprendimo įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl PVRR nustatymo ir ESIK sukūrimo. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (17);

(47)

šis sprendimas netaikomas priemonėms, kurių valstybės narės imasi dėl nacionalinio saugumo, visuomenės saugumo ir gynybos,