19.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 132/15

(1)

Sprendimu 2011/289/ES (2) Taryba nusprendė toliau teikti Rumunijai savitarpio pagalbą.

(2)

Atsižvelgiant į dabartines aplinkybes – vis dar nedideles kapitalo įplaukas ir didelį fiskalinį ir išorės disbalansą – Rumunijai derėtų suteikti vidutinės trukmės prevencinę finansinę pagalbą pagal valstybių narių mokėjimų balansams skirtą priemonę. Nors dabartinėmis rinkos sąlygomis Rumunija neketina prašyti, kad būtų išmokėta kuri nors pagalbos lėšų dalis, prevencinė pagalba padės tęsti tinkamą fiskalinio ir išorės deficito padėties ištaisymą, nes bus užtikrintas Vyriausybės ekonominės programos patikimumas, įskaitant tolesnį fiskalinį koregavimą, finansų rinkos reformos konsolidavimą, didesnį dėmesį produktų ir darbo rinkų reformoms ir didesnį Sąjungos struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą. Šios priemonės turėtų paskatinti Rumunijos augimo potencialą, paremti pinigų ir finansų sistemų stabilumą ir pasitikėjimą Rumunijos valiuta (RON), taip pat sumažinti neigiamo balanso poveikio įmonių ir namų ūkių sektoriuose tikimybę.

(3)

Jei pasireikštų su Vyriausybės ekonominės programos dabartiniu makroekonominiu scenarijumi susijusi rizika, Rumunija iš turimų finansavimo išteklių negalėtų padengti savo išorės finansavimo poreikių daugiausia dėl sumažėjusių tiesioginių užsienio investicijų įplaukų ir mažesnio skolos refinansavimo, visų pirma, iš bankų. Tokiu nepalankiausių sąlygų scenarijaus atveju likusius finansavimo poreikius reikėtų padengti pasinaudojant Sąjungos prevencine finansine pagalba. Nepalankiausių sąlygų scenarijus buvo parengtas glaudžiai bendradarbiaujant su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) darbuotojais, ir juo pagrindžiami apie 5 mlrd. EUR papildomi finansavimo poreikiai, kurie turi būti dengiami naudojantis tarptautinės finansinės pagalbos lėšomis.

(4)

Rumunijai reikėtų skirti iki 1,4 mlrd. EUR dydžio Sąjungos prevencinę paramą pagal Sąjungos vidutinės trukmės finansinės pagalbos valstybių narių mokėjimų balansui priemonę, nustatytą Reglamente (EB) Nr. 332/2002. Ši pagalba turėtų būti suteikta kartu su TVF 3,09 mlrd. SST (maždaug 3,6 mlrd. EUR) finansine parama pagal prevencinį rezervinį susitarimą, patvirtintą 2011 m. kovo 25 d. Pasaulio bankas toliau teiks anksčiau įsipareigotą 400 mln. EUR paramą pagal jo paskolų plėtrai programą (DPL3) ir iki 750 mln. EUR rezultatais grindžiamą finansavimą socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros reformoms.

(5)

Pagalbą turėtų administruoti Komisija; pasikonsultavusi su EFK, Komisija susitars su Rumunijos valdžios institucijomis dėl konkrečių ekonominės politikos sąlygų, sietinų su prevencine finansine pagalba. Šios sąlygos turėtų būti nustatytos susitarimo memorandume (SM).

(6)

Atsižvelgdama į prevencinį pagalbos pobūdį, Rumunija neprašys, kad būtų išmokėta kuri nors Sąjungos paskolos dalis, nebent Rumunija patirtų sunkumų, susijusių su jos einamųjų mokėjimų balansu arba kapitalo judėjimu. Tuo atveju, jei Rumunija pateiks finansavimo prašymą Komisijai, pastaroji, pasikonsultavusi su EFK, priims sprendimą dėl pasinaudojimo programa ir dėl bet kurios tokios dalies dydžio bei išmokėjimo laiko. Su galimais išmokėjimais susijusios išsamios finansinės sąlygos bus išdėstytos bendrajame paskolos susitarime.

(7)

Prevencinė pagalba teikiama siekiant padėti sėkmingai įgyvendinti Vyriausybės ekonominės politikos programą, ir taip remiamas Rumunijos mokėjimų balanso tvarumas,

a)

biudžetų priėmimas ir politikos įgyvendinimas laikantis aiškių 2011–2013 finansiniams metams nustatytų fiskalinių tikslų, remiant tolesnį fiskalinį konsolidavimą siekiant stabilizuoti valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykį ir panaikinti perviršinį deficitą vadovaujantis Tarybos rekomendacijomis pagal perviršinio deficito procedūrą;

b)

reikalavimas laipsniškai siekti griežtesnių tikslų, susijusių su valdžios sektoriaus – centrinės ir vietos valdžios lygmens – mokėjimų įsiskolinimų sumažinimu;

c)

valstybinių įmonių, kurios pagal Europos sąskaitų sistemos apibrėžtį priskirtos valdžios sektoriui ir taip pat kurias 2011 ir 2012 metais Eurostatas turėtų priskirti valdžios sektoriui, patobulintos finansinių ataskaitų teikimo sistemos diegimas, kad Vyriausybė galėtų nuolat vertinti šių įmonių įsiskolinimų, subsidijų, pervedimų bei nuostolių raidą ir su šiomis įmonėmis susijusį numatomą poveikį valdžios sektoriaus deficitui;

d)

tolesnė valdžios sektoriaus darbo užmokesčio išlaidų stebėsena, kad būtų laikomasi vidutinės trukmės biudžeto strategijoje nustatytų atitinkamų ribų;

e)

materialine padėtimi grindžiamos bendro mokėjimo už medicinos paslaugas sistemos, taip pat tinkamos tikrinimo ir kontrolės sistemos, skirtos užtikrinti, kad sveikatos priežiūros sistemoje nesikauptų mokėjimų įsiskolinimai, diegimas;

f)

valstybės investicijų biudžeto valdymo gerinimo priemonių įgyvendinimas laikantis 2012–2014 m. biudžeto strategijos ir pagrindinį dėmesį skiriant perėjimui nuo vien vidaus lėšomis finansuojamų investicijų prie Sąjungos lėšomis bendrai finansuojamų investicijų;

g)

kasmet atliekama daugiametės skolos valdymo strategijos peržiūra, atnaujinimas ir skelbimas;

h)

politikos priemonių, skirtų darbo užmokesčio nustatymo sistemai racionalizuoti, siekiant užtikrinti, kad darbo užmokesčio pokyčiai labiau atitiktų našumą, ir reformų, kuriomis būtų užtikrinta daugiau su darbo sutartimis ir darbo laiko tvarka susijusio lankstumo taikant integruotą darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros metodą, įgyvendinimas;

i)

priemonių, skirtų energetikos ir transporto rinkos veikimui gerinti, priėmimas laikantis Sąjungos teisės aktų nuostatų, jei taikytina;

j)

paslaugų verslo aplinkai gerinti skirtų priemonių įgyvendinimas laikantis 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (3);

k)

priemonės, skirtos toliau stiprinti rizikos ribojimo principais pagrįstą sistemą kredito įstaigoms ir pasirengti Tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto įvedimui nuo 2012 m.;

l)

teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama užtikrinti draudimo įmonių likvidavimo įstatymo, bendro nemokumo įstatymo, taip pat draudimo veiklos ir draudimo veiklos priežiūros įstatymo suderinamumą;

m)

gerinti Sąjungos struktūrinio ir sanglaudos fondų lėšų įsisavinimą ir geriau siekti konkrečių tikslų, susijusių su bendru šių fondų lėšomis finansuojamų patvirtintų išlaidų lygiu.