EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32008D1298

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1298/2008/EB, įkuriantis programą Erasmus Mundus (2009–2013 m.), skirtą gerinti aukštojo mokslo kokybę ir skatinti kultūrų tarpusavio supratimą bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis (Tekstas svarbus EEE)

OL L 340, 2008 12 19, p. 83–98 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (HR)

Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 31/12/2013; panaikino 32013R1288

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2008/1298/oj

19.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/83


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 1298/2008/EB

2008 m. gruodžio 16 d.

įkuriantis programą Erasmus Mundus (2009–2013 m.), skirtą gerinti aukštojo mokslo kokybę ir skatinti kultūrų tarpusavio supratimą bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 149 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2317/2003/EB (3) sukurta aukštojo mokslo kokybės stiprinimo ir kultūrų tarpusavio supratimo stiprinimo, bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, veiksmų programa (Erasmus Mundus) (2004–2008 m.).

(2)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1085/2006 (4) nustatyta pasirengimo narystei pagalbos priemonė (PNPN), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1638/2006 (5) nustatyta Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1905/2006 (6) nustatyta vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė, Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1934/2006 (7) nustatyta bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonė, ir Europos plėtros fondo veiklą reglamentuoja 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytas Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimas (8) (AKR – EB partnerystės susitarimas), bei vidaus susitarimas dėl Bendrijos pagalbos finansavimo pagal 2008–2013 m. daugiametę finansavimo programą vadovaujantis pataisytu AKR ir EB partnerystės susitarimu ir dėl finansinės pagalbos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis (9) (Vidaus susitarimas dėl AKR – EB).

(3)

Naujoji Erasmus Mundus programa atitinka kompetencijos siekius pagal 2004–2008 m. laikotarpio programą. Ji padeda pritraukti geriausius trečiųjų šalių studentus, nes siūlomos aukštos kokybės studijos, kokybiškas priėmimas ir pasauliniu lygiu konkurencingos stipendijos.

(4)

Derybų dėl išorės pagalbos priemonių ir Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir patikimo finansų valdymo (10) metu Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai pavyko pasiekti keletą susitarimų dėl išorės veiksmų demokratinės priežiūros ir jų derinimo, pateikiamų prie Tarpinstitucinio susitarimo pridedamoje 4-ojoje deklaracijoje.

(5)

Bolonijos deklaracijoje, kurią 1999 m. birželio 19 d. pasirašė 29 Europos šalių švietimo ministrai, numatytas tarpvyriausybinis procesas, kurio tikslas – iki 2010 m. sukurti „Europos aukštojo mokslo erdvę“, aktyviai remiamą Bendrijos lygiu. Bolonijos procese dalyvaujančių 45 šalių aukštojo mokslo ministrai susitikime Londone 2007 m. gegužės 17–18 d. patvirtino strategiją „Europos aukštojo mokslo erdvė pasaulinėje arenoje“ ir nustatė, kad 2009 m. prioritetinės sritys bus geresnis informavimas apie Europos aukštojo mokslo erdvę ir geresnis aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimas visame pasaulyje.

(6)

Specialiame Lisabonoje 2000 m. kovo 23–24 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo iškeltas strateginis tikslas, kad Europos Sąjunga taptų konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis pagrįsta ekonomika pasaulyje, o Švietimo, jaunimo ir kultūros reikalų taryba buvo paraginta apsvarstyti konkrečius švietimo sistemų ateities tikslus, ypač daug dėmesio skiriant bendriems klausimams ir prioritetams ir kartu atsižvelgiant į nacionalinę įvairovę. 2001 m. vasario 12 d. Taryba priėmė ataskaitą dėl konkrečių švietimo ir mokymo sistemų ateities tikslų. Vėliau, 2002 m. birželio 14 d., Taryba priėmė išsamią darbų programą, skirtą toliau siekti šių tikslų, kurią reikėjo paremti Bendrijos lygiu. Barselonos Europos Vadovų Tarybos susitikime 2002 m. kovo 15–16 d. buvo iškeltas tikslas, kad iki 2010 m. Sąjungos švietimo ir mokymo sistemos taptų pasauliniu kokybės standartu.

(7)

2005 m. balandžio 20 d. ir 2006 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikatuose „Europos intelektinių gebėjimų sutelkimas: sudaryti universitetams sąlygas visapusiškai prisidėti prie Lisabonos strategijos įgyvendinimo“ ir „Universitetų modernizavimo plano įgyvendinimo rezultatai: švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovės“, taip pat 2007 m. lapkričio 23 d. Tarybos rezoliucijoje dėl universitetų modernizavimo siekiant stiprinti Europos konkurencingumą pasaulio žinių ekonomikoje (11) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 294/2008, kuriuo įsteigiamas Europos inovacijų ir technologijų institutas, pabrėžiama, kad Europos aukštojo mokslo institucijoms reikia įveikti susiskaidymą ir suvienyti jėgas siekiant geresnės mokymo ir mokslinių tyrimų kokybės, taip pat geriau prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių. 2006 m. birželio 15–16 d. Briuselio Europos Vadovų Taryba patvirtino poreikį modernizuoti Europos aukštąjį mokslą.

(8)

Dabartinės Erasmus Mundus programos tarpinio vertinimo ataskaitoje ir viešose konsultacijose su visuomene apie programos ateitį pabrėžiamas dabartinės programos tikslų ir veiksmų aktualumas ir išreiškiamas pageidavimas, kad programa būtų tęsiama ją šiek tiek pakeitus, pvz., išplėtus programą iki doktorantūros lygio, labiau integravus trečiosiose šalyse veikiančias aukštojo mokslo institucijas ir tų šalių poreikius ir užtikrinant daugiau lėšų programos dalyviams iš Europos.

(9)

Bendradarbiavimo aukštojo mokslo srityje programos, skirtos trečiosioms šalims, tikslai – gerinti Europos aukštojo mokslo kokybę, skatinti tautų tarpusavio supratimą, prisidėti prie tvarios aukštojo mokslo plėtros trečiosiose šalyse siekiant išvengti „smegenų nutekėjimo“ ir daug dėmesio skirti pažeidžiamoms grupėms. Veiksmingiausios priemonės šiems tikslams pasiekti kompetencijos programoje yra gerai integruotos trečiosios studijų pakopos programos, taip pat Erasmus Mundus partnerysčių (2 veiksmo) atveju – visų studijų pakopų partnerystės su trečiosiomis šalimis, stipendijos talentingiausiems studentams ir parama geriausiems projektams, didinantiems Europos aukštojo mokslo patrauklumą visame pasaulyje. Konkrečiai, su Erasmus Mundus bendromis programomis susijusiais veiksmais (1 veiksmas) ir 2 veiksmu toliau turėtų būti siekiama kompetencijos tikslų, o vystymosi tikslų turėtų būti siekiama tik 2 veiksmu. Atlikdama programos vertinimą, Komisija ypatingą dėmesį turėtų skirti tam, kokį poveikį programa gali turėti protų nutekėjimo reiškiniui.

(10)

Siekiant šios programos dalyviams užtikrinti aukštos kokybės priėmimą ir buvimą, valstybės narės turėtų stengtis vizų išdavimo jiems tvarką padaryti kuo paprastesnę. Komisija turėtų užtikrinti, kad visi atitinkami valstybių narių tinklapiai ir informacija apie asmenis, į kuriuos galima kreiptis, būtų nurodyti programos Erasmus Mundus tinklapyje.

(11)

Reikia pradėti kovoti su visų formų atskirtimi, įskaitant rasizmą, ksenofobiją, ir visų formų diskriminaciją, ir sustiprinti Bendrijos pastangas, skirtas skatinti dialogą ir kultūrų tarpusavio supratimą pasaulio mastu. Atsižvelgiant į socialinę aukštojo mokslo dimensiją, taip pat į demokratijos idealus bei pagarbą žmogaus teisėms, įskaitant vyrų ir moterų lygybės, kurią jis skatina, klausimus, mobilumas šioje srityje leidžia asmenims eksperimentuoti su nauja kultūrine bei socialine aplinka ir palengvina kitų kultūrų supratimą. Siekiant šių tikslų gerbiamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (12), ypač jos 21 straipsnio 1 dalyje, nurodytos teisės ir laikomasi joje atspindimų principų.

(12)

Kalbų mokymo ir mokymosi bei kalbinės įvairovės skatinimas turėtų būti Bendrijos veiksmų prioritetai aukštojo mokslo srityje. Kalbų mokymas ir mokymasis yra ypač aktualus trečiųjų šalių atžvilgiu, taip pat ir Europos studentams, kurie vyksta į šias šalis.

(13)

2004–2008 m. pagal Erasmus Mundus programą teikiamas stipendijas papildė konkrečioms šalims Komisijos pagal išorės bendradarbiavimo priemones skiriamos stipendijos. Taip buvo siekiama padidinti studijoms Europoje stipendijas gaunančių studentų iš konkrečių trečiųjų šalių (pavyzdžiui, Kinijos, Indijos, Vakarų Balkanų šalių ir AKR šalių) skaičių. Būtų galima ir 2009–2013 m. laikotarpiu taikyti panašias priemones vadovaujantis atitinkamų išorės bendradarbiavimo priemonių politiniais prioritetais, taisyklėmis ir darbo tvarka, atsižvelgiant į šiuo sprendimu sukurtos programos akademinės kompetencijos tikslus, užtikrinant kiek įmanoma proporcingesnį dalyvių geografinį atstovavimą.

(14)

Vykdydama bet kokią veiklą, Bendrija turi siekti pašalinti skirtumus ir skatinti vyrų ir moterų lygybę, kaip nustatyta Sutarties 3 straipsnio 2 dalyje.

(15)

Įgyvendinant visas programos dalis, reikia didinti nepalankioje padėtyje esančių grupių galimybes, taip pat aktyviai spręsti klausimus, susijusius su specialiais neįgaliųjų asmenų mokymosi poreikiais, skiriant, be kitų priemonių, didesnes stipendijas, kurios kompensuotų papildomas neįgaliųjų dalyvių išlaidas.

(16)

Pagal sutarties 149 straipsnį šis sprendimas nedaro poveikio nacionalinėms teisinėms struktūroms ir procedūroms, kurios pirmiausia susijusios su aukštojo mokslo institucijų kūrimu ir pripažinimu.

(17)

Siekiant labiau viešinti programą ES ir už jos ribų, pasiekti daugiau jos tikslų ir skleisti programos rezultatus, reikia nuoseklios visuomenės informavimo politikos, kad piliečiai laiku ir išsamiai būtų supažindinami su kiekvienu programos veiksmu ir jos teikiamomis galimybėmis, taip pat reikia išaiškinti taikytinas procedūras. Informavimo politika, kuri turėtų būti vykdoma visų pirma dalyvaujant aukštojo mokslo institucijoms, labai svarbi, ypač tose šalyse, kurios mažai dalyvauja programoje.

(18)

Bendrijos finansinius interesus saugantys 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (13) ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisykles (14), turėtų būti taikomi atsižvelgiant į paprastumo ir nuoseklumo principus pasirenkant biudžeto priemones, bei į programos akademinės kompetencijos tikslus ir į būtiną skiriamų išteklių ir administracinės naštos, susijusios su išteklių panaudojimu, proporcingumą.

(19)

Šiuo sprendimu visam programos laikotarpiui nustatomas finansinis paketas, kuris yra svarbiausias orientacinis dydis biudžeto valdymo institucijai kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros metu pagal 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (15) 37 punktą.

(20)

Atsižvelgiant į programos akademinės kompetencijos tikslus, priemonės, būtinos šio sprendimo 1 veiksmui bei veiksmui, susijusio su aukštojo Europos išsilavinimo skatinimu (3 veiksmas), įgyvendinti, turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (16). Priemonės, būtinos 2 veiksmui įgyvendinti, turėtų būti patvirtintos pagal Reglamentus (EB) Nr. 1085/2006, (EB) Nr. 1638/2006, (EB) Nr. 1905/2006, (EB) Nr. 1934/2006, o taip pat pagal AKR ir EB partnerystės susitarimą ir Vidaus susitarimą dėl AKR ir EB.

(21)

Kadangi šio sprendimo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, nes tam reikia daugiašalės partnerystės, daugiašalio mobilumo ir keitimosi informacija tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Programos sukūrimas

1.   Šiuo sprendimu sukuriama Erasmus Mundus programa (toliau – programa), skirta, viena vertus, Europos aukštojo mokslo kokybės gerinimui ir kultūrų tarpusavio supratimui skatinti bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis bei skatinti trečiųjų šalių plėtrą aukštojo mokslo srityje. Programa turėtų būti įgyvendinama atsižvelgiant į akademinės kompetencijos tikslus, užtikrinant kiek įmanoma proporcingesnį dalyvių geografinį atstovavimą.

2.   Programa įgyvendinama nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Parengiamosios priemonės, įskaitant Komisijos sprendimus pagal 7 straipsnį, gali būti įgyvendinamos nuo šio sprendimo įsigaliojimo.

3.   Programa remia ir papildo valstybių narių vykdomą arba jose vykdomą veiklą, tuo pat metu visiškai pripažįstant jų atsakomybę už mokymo turinį bei švietimo ir profesinio mokymo sistemų organizavimą, taip pat gerbiant jų kultūrinę ir kalbinę įvairovę.

2 straipsnis

Sąvokos

Šiame sprendime:

1)

„aukštasis mokslas“ – vidurinį išsilavinimą įgijusiems asmenims skirti visų rūšių studijų kursai ar studijų programos, mokymas ar parengimas moksliniams tyrimams, kuriuos atitinkama nacionalinė institucija pripažįsta aukštojo mokslo sistemos dalimi;

2)

„aukštojo mokslo institucija“ – bet kuri įstaiga, teikianti aukštąjį išsilavinimą ir kurią dalyvaujančios šalies atitinkama nacionalinė institucija pripažįsta kaip savo aukštojo mokslo sistemos dalį;

3)

„pirmosios studijų pakopos studentas“ – asmuo, studijuojantis pagal aukštojo mokslo pirmosios studijų pakopos programą, kuris, pabaigęs šią programą, gaus pirmąjį aukštojo mokslo laipsnį;

4)

„magistrantas“ (antrosios studijų pakopos studentas) – asmuo, studijuojantis pagal aukštojo mokslo antrosios studijų pakopos programą, jau turintis pirmąjį aukštojo mokslo laipsnį, arba turintis lygiavertį išsilavinimo lygį, pripažintą pagal nacionalinę teisę ir praktiką;

5)

„doktorantas“ (trečiosios studijų pakopos studentas) – pradedantysis tyrėjas savo mokslinių tyrimų karjeros pradžioje, tokia pradžia laikant laipsnio įgijimą, kuris formaliai suteikia teisę pradėti doktorantūros studijų programą;

6)

„doktorantūros studijas baigęs tyrėjas“ – patyręs tyrėjas, turintis daktaro laipsnį ir mažiausiai trejų metų (dirbant visą darbo dieną) mokslinių tyrimų, įskaitant pasirengimo moksliniams tyrimams laikotarpį mokslinių tyrimų centre, įsteigtame laikantis nacionalinės teisės ir atsižvelgiant į nacionalinę praktiką, patirties, įgytos mokslinių tyrimų centre, įsteigtame pagal nacionalinę teisę ir patirtį, nuo laipsnio, formaliai suteikiančio jam teisę pradėti aukštojo mokslo institucijos arba mokslinių tyrimų centro siūlomas doktorantūros studijas, gavimo;

7)

„akademikas“ – asmuo, turintis išskirtinę akademinę ir (arba) profesinę patirtį, kuris dėsto arba vykdo mokslinius tyrimus aukštojo mokslo institucijoje arba mokslinių tyrimų centre, įsteigtame pagal nacionalinę teisę ir praktiką;

8)

„aukštojo mokslo sistemos darbuotojai“ – asmenys, kurie, atlikdami savo pareigas, tiesiogiai dalyvauja švietimo procese, susijusiame su aukštuoju mokslu;

9)

„Europos šalis“ – šalis, kuri yra valstybė narė arba kuri pagal 9 straipsnį dalyvauja programoje. Kalbant apie fizinį asmenį, „Europos“ reiškia bet kurios Europos valstybės pilietį ar nuolatinį jos gyventoją. Kalbant apie įstaigą, žodis „Europos“ apibūdina įstaigą, kuri yra įsikūrusi bet kurioje Europos valstybėje;

10)

„trečioji šalis“ – šalis, kuri nėra Europos valstybė. Kalbant apie fizinį asmenį, „trečioji šalis“ reiškia asmenį, kuris nėra Europos valstybės pilietis, nei nuolatinis jos gyventojas. Kalbant apie instituciją, „trečioji šalis“ reiškia instituciją, kuri nėra įsikūrusi Europos valstybėje. Valstybės, dalyvaujančios Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1720/2006/EB (17) sukurtoje mokymosi visą gyvenimą veiksmų programoje, nelaikomos trečiosiomis šalimis įgyvendinant 2 veiksmą;

11)

„magistrantūros studijos“ (antroji studijų pakopa) – antrosios studijų pakopos aukštojo mokslo studijų programa po pirmojo laipsnio gavimo, arba lygiavertis aukštojo mokslo institucijos arba mokslinių tyrimų centro siūlomas išsilavinimas, atitinkantis magistro laipsnį;

12)

„doktorantūros studijos“ (trečioji studijų pakopa) – su moksliniais tyrimais susijusi aukštojo mokslo studijų programa, pagal kurią studijuojama gavus aukštojo mokslo laipsnį, ir suteikianti teisę įgyti daktaro laipsnį, kurį teikia aukštoji mokykla arba kai kuriose valstybėse narėse – mokslinių tyrimų centras, įsteigtas pagal nacionalinę teisę ir praktiką;

13)

„mobilumas“ – fizinis persikėlimas į kitą šalį siekiant studijuoti, įgyti darbo patirties, atlikti mokslinius tyrimus, užsiimti kita mokymosi, mokymo, mokslinių tyrimų ar susijusia administracine veikla, jeigu įmanoma, kartu su parengiamuoju mokymu priimančiosios šalies kalba;

14)

„dvigubas ar sudėtinis laipsnis“ – du ar daugiau nacionalinių diplomų, kurie išduoti dviejų ar daugiau aukštojo mokslo institucijų ir oficialiai pripažįstami laipsnį suteikiančių institucijų šalyse;

15)

„jungtinis laipsnis“ – vienas diplomas, išduotas mažiausiai dviejų aukštojo mokslo institucijų, siūlančių integruotą programą, ir oficialiai pripažįstamas laipsnį suteikiančių institucijų šalyse;

16)

„įmonė“ – bet koks subjektas, besiverčiantis ekonomine veikla viešajame ir privačiajame sektoriuje, nesvarbu koks jo dydis, teisinis statusas ar ekonominės veiklos sektorius įskaitant socialinę ekonomiką.

3 straipsnis

Programos tikslai ir specifiniai uždaviniai

1.   Programos tikslai – skatinti Europos aukštąjį mokslą, padėti atverti daugiau ir geresnių karjeros perspektyvų studentams ir skatinti kultūrų tarpusavio supratimą bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, atsižvelgiant į Europos Sąjungos išorės politikos tikslus siekiant prisidėti prie tvarios trečiųjų šalių plėtros aukštojo mokslo srityje.

2.   Specifiniai programos uždaviniai yra:

a)

skatinti struktūriškai apibrėžtą aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimą ir skatinti aukštos kokybės pasiūlą aukštojo mokslo srityje, turinčią savitą europinę pridėtinę vertę ir kuri būtų patraukli Sąjungoje ir už jos ribų, siekiant sukurti kompetencijos centrus;

b)

prisidėti prie abipusio visuomenės turtinimo vystant vyrų ir moterų kvalifikaciją, kad jie turėtų darbo rinkos reikalavimus atitinkančius įgūdžius, bei plačias pažiūras ir tarptautinę patirtį, skatinant ir talentingiausių studentų, ir mokslininkų iš trečiųjų šalių mobilumą, kad šie galėtų įgyti kvalifikaciją ir (arba) patirties Sąjungoje ir talentingiausių Europos studentų ir akademikų mobilumą į trečiąsias šalis;

c)

prisidėti prie žmogiškųjų išteklių ir trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijų tarptautinio bendradarbiavimo galimybių plėtojimo užtikrinant didesnį mobilumą tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių;

d)

padaryti aukštąjį mokslą Europoje lengviau prieinamą bei stiprinti jo įvaizdį ir matomumą pasaulyje, taip pat jo patrauklumą trečiųjų šalių ir Europos piliečiams.

3.   Komisija užtikrina, kad jokia trečiųjų šalių ar Europos piliečių grupė nebus atskirta ar diskriminuojama.

4 straipsnis

Programos veiksmai

1.   3 straipsnyje išdėstytų specifinių programos uždavinių siekiama šiais veiksmais:

a)

1 veiksmas: vykdomos labai aukštos akademinės kokybės Erasmus Mundus jungtinės programos (magistrantūros ir doktorantūros studijų), įskaitant stipendijų sistemą;

b)

2 veiksmas: įgyvendinama Europos ir trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijų Erasmus Mundus partnerystė, kaip pagrindas struktūriškai apibrėžtam bendradarbiavimui, mainams ir mobilumui visais aukštojo mokslo lygiais, įskaitant stipendijų sistemą;

c)

3 veiksmas: propaguojamas Europos aukštasis mokslas naudojant priemones, didinančias Europos šalių kaip vietos siekti aukštojo mokslo ir pasaulinio kompetencijos centro, patrauklumą.

Smulkesnė informacija apie šiuos veiksmus pateikiama priede.

2.   Kiek tai susiję su 2 veiksmu, šio sprendimo nuostatos taikomos tik jei jos atitinka teisės aktą, pagal kurį numatomas finansavimas, laikantis 12 straipsnio 2 dalies.

3.   Galima imtis kitokių veiksmų būdų, prireikus panaudojant šiuos derinius:

a)

remti aukštos kokybės jungtinių mokymo programų ir bendradarbiavimo tinklų plėtrą skatinant keitimąsi patirtimi ir gerais pavyzdžiais;

b)

didinti paramą pagal akademinės kompetencijos kriterijus atrinktų asmenų mobilumui aukštojo mokslo srityje, ypač iš trečiųjų šalių į Europos valstybes, atsižvelgiant į vyrų ir moterų lygybės ir kuo proporcingesnio geografinio atstovavimo principus bei, laikantis galimybių lygybės ir nediskriminavimo principų, palengvinant programos prieinamumą;

c)

kiek įmanoma labiau skatinti mokytis kalbų, suteikiant studentams galimybę išmokti mažiausiai dviejų šalių, kuriose įsikūrusios Erasmus Mundus magistrantūros studijas organizuojančios aukštojo mokslo institucijos, kalbas, bei įvairių kultūrų supratimą;

d)

remti tarptautine partneryste paremtus bandomuosius projektus, skirtus plėtoti aukštojo mokslo naujoves bei kelti jo kokybę, ypač galimybei skatinti akademinių ir ekonominių veikėjų bendradarbiavimą;

e)

remti aukštojo mokslo ir tolesnių jo plėtros tendencijų analizę tarptautiniu mastu.

4.   Programoje numatytos techninės pagalbos priemonės, įskaitant tiesiogiai su programos tikslais susijusių tyrimų, ekspertų susitikimų, informacinės ir leidybinės veiklos organizavimą.

5.   Komisija užtikrina kuo platesnę informacijos, susijusios su programos veikla ir raida, sklaidą, visų pirma per Erasmus Mundus tinklapį.

6.   Paramą šiame straipsnyje minimiems veiksmams gali suteikti Komisija, išnagrinėjusi atsakymus, gautus paskelbus kvietimus teikti paraiškas ir (arba) konkursus. 4 dalyje minimas priemones prireikus Komisija gali tiesiogiai įvykdyti remdamasi Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002. Apie tai ji nuolat informuoja Europos Parlamentą ir šio sprendimo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą komitetą.

5 straipsnis

Galimybė dalyvauti programoje

Pagal priede nurodytas sąlygas ir įgyvendinimo tvarką ir atsižvelgiant į 2 straipsnyje pateiktus sąvokų apibrėžimus, programa skiriama:

a)

aukštojo mokslo institucijoms;

b)

visų studijų pakopų aukštojo mokslo studentams, įskaitant doktorantus;

c)

doktorantūros studijas baigusiems tyrėjams;

d)

akademikams;

e)

aukštojo mokslo sistemos darbuotojams;

f)

kitoms viešosios valdžios ar privačioms įstaigoms, pagal nacionalinę teisę ir praktiką veikiančioms aukštojo mokslo srityje;

g)

įmonėms;

h)

mokslinių tyrimų centrams.

6 straipsnis

Komisijos ir valstybių narių užduotys

1.   Komisija:

a)

užtikrina tinkamą ir skaidrų programoje numatytų Bendrijos veiksmų įgyvendinimą pagal priede nustatytą tvarką, o 2 veiksmo atžvilgiu – veiksmų įgyvendinimą taikant 7 straipsnio 1 dalyje minimas teisines priemones bei atsižvelgiant į programos akademinės kompetencijos uždavinius kai atliekama programos dalyvių atranka;

b)

atsižvelgia į valstybių narių dvišalį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis;

c)

siekia suderinamumo ir plėtoja bendrą veiklą su kitomis Bendrijos programomis ir veiksmais aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų srityje;

d)

nustatant fiksuoto dydžio stipendiją stengiasi atsižvelgti į užsirašymo išlaidų dydį ir numatomas studijų sąnaudas;

e)

konsultuojasi su Europos aukštojo mokslo srityje veikiančiomis asociacijomis ir organizacijomis dėl problemų, kilusių įgyvendinant programą, ir informuoja 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą komitetą apie šių konsultacijų rezultatus;

f)

reguliariai informuoja atitinkamose šalyse esančias delegacijas apie visą visuomenei naudingą informaciją, susijusią su programa.

2.   Valstybės narės:

a)

imasi būtinų veiksmų, užtikrinančių veiksmingą programos vykdymą valstybės narės mastu, įtraukdamos visas susijusias švietimo institucijas pagal nacionalinę praktiką, taip pat stengiasi patvirtinti tokias priemones, kurių gali prireikti norint pašalinti visas su Europos šalių ir trečiųjų šalių mainų programomis susijusias teisines ir administracines kliūtis. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jos studentams ir institucijoms teiktų tikslią ir aiškią informaciją siekdamos palengvinti jų dalyvavimą programoje;

b)

paskiria tinkamas struktūras, kurios glaudžiai bendradarbiautų su Komisija;

c)

skatina potencialią sąveiką su kitomis Bendrijos programomis ir galimomis panašiomis valstybės narės lygiu veikiančiomis nacionalinėmis iniciatyvomis.

3.   Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis:

a)

užtikrina reikiamą informaciją, viešumą ir tolesnę veiklą, susijusią su programos remiamais veiksmais;

b)

užtikrina pagal programą vykdytų veiksmų rezultatų sklaidą;

c)

tobulina komunikacijos strategiją, turėdama mintyje potencialius Europos šalių interesantus, ir skatina universitetų ir socialinių partnerių, taip pat nevyriausybinių organizacijų partnerystę, kad programa būtų plėtojama.

7 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

1.   Visos priemonės, kurių reikia 2 veiksmui įgyvendinti, reglamentuojamos reglamentuose (EB) Nr. 1085/2006, (EB) Nr. 1638/2006, (EB) Nr. 1905/2006 ir (EB) Nr. 1934/2006 bei AKR – EB partnerystės susitarime bei vidaus susitarime dėl AKR – EB numatytomis procedūromis. Komisija reguliariai informuoja 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą komitetą apie priemones, kurių imtasi.

2.   Komisija pagal 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą, laikydamasi priede nustatytų principų, bendrųjų gairių ir atrankos kriterijų, patvirtina tokias priemones, būtinas programai ir kitiems šiame sprendime numatytiems veiksmams įgyvendinti:

a)

metinį darbo planą, įskaitant prioritetus;

b)

metinį biudžetą, finansavimo paskirstymą įvairiems programos veiksmams ir orientacines stipendijų sumas;

c)

bendrųjų programos įgyvendinimo gairių, įskaitant priede išdėstytus atrankos kriterijus, taikymą;

d)

atrankos tvarką, įskaitant atrankos tarybos sudėtį ir vidaus darbo tvarkos taisykles;

e)

susitarimus dėl programos stebėsenos ir vertinimo, taip pat rezultatų sklaidos ir perdavimo.

3.   Sprendimus dėl atrankos priima Komisija. Apie tai ji per dvi darbo dienas informuoja Europos Parlamentą ir 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą komitetą.

8 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Komitetas.

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas yra du mėnesiai.

9 straipsnis

Kitų šalių dalyvavimas programoje tokiomis pat kaip valstybių narių sąlygomis

Programoje gali dalyvauti:

a)

EFTA šalys, kurios yra EEE narės, pagal EEE susitarime numatytas sąlygas;

b)

šalys kandidatės, kurioms taikoma pasirengimo narystei strategija, pagal bendruosius principus ir šių šalių prisijungimo prie Bendrijos programų susitarimų bendrąsias nuostatas ir sąlygas;

c)

Vakarų Balkanų šalys pagal bendruosius principus ir šių šalių prisijungimo prie Bendrijos programų susitarimų bendrąsias nuostatas ir sąlygas;

d)

Šveicarijos Konfederacija, jei tai numatyta su šia šalimi pasirašytame dvišaliame susitarime.

10 straipsnis

Horizontalieji aspektai

Įgyvendinant programą, daug dėmesio bus skiriama siekiant užtikrinti, kad ji visapusiškai prisidės prie horizontaliųjų Bendrijos politikos krypčių rėmimo, visų pirma:

a)

stiprins žiniomis grįstą Europos ekonomiką ir žinių visuomenę ir prisidės prie to, kad, atsižvelgiant į Lisabonos strategijos tikslus, būtų sukurta daugiau darbo vietų, ir prie bendro Europos Sąjungos konkurencingumo, tvaraus ekonomikos augimo ir didesnės socialinės sanglaudos stiprinimo;

b)

skatins vystyti kultūrą, kaupti žinias ir gebėjimus siekiant taikaus ir tvaraus daugialypės Europos vystymosi;

c)

skatins suvokti kultūrų ir kalbų įvairovės Europoje svarbą, taip pat poreikio kovoti su rasizmu ir ksenofobija būtinumą ir skatins tarpkultūrinį švietimą;

d)

numatys tam tikras priemones specialiųjų poreikių turintiems besimokantiesiems, visų pirma padėdama skatinti jų integraciją į aukštojo mokslo sistemą, ir sudarys lygias galimybes visiems;

e)

skatins vyrų ir moterų lygybę ir prisidės prie kovos su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos;

f)

skatins trečiųjų šalių vystymąsi.

11 straipsnis

Nuoseklumas ir papildomumas kitų politikos krypčių atžvilgiu

1.   Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina bendrą nuoseklumą ir papildomumą kitų susijusių Bendrijos politikos krypčių, priemonių ir veiksmų, visų pirma Mokymosi visą gyvenimą programos, Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos, vystymosi politikos, išorės bendradarbiavimo programų, asociacijos susitarimų su AKR šalimis ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai, atžvilgiu.

2.   Komisija reguliariai praneša Europos Parlamentui ir 8 straipsnio 1 dalyje nurodytam Komitetui apie tai, kokių Bendrijos iniciatyvų imtasi atitinkamoje srityse, užtikrina veiksmingas sąsajas ir, atitinkamais atvejais, bendrųjų veiksmų programą tarp šios programos ir programų ir veiksmų švietimo srityje, kurių imamasi pagal Bendrijos bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis programą, įskaitant dvišalius susitarimus, ir kompetentingomis tarptautinėms organizacijomis.

12 straipsnis

Finansavimas

1.   1 ir 3 veiksmui bei 4 straipsnio 4 dalyje nurodytoms susijusioms techninės pagalbos priemonėms įgyvendinti 2009–2013 m. laikotarpiui numatytas 493 690 000 EUR finansinis paketas.

2.   2 veiksmui bei 4 straipsnio 4 dalyje nurodytoms susijusioms techninės pagalbos priemonėms įgyvendinti 1 straipsnio 2 dalyje nurodytu laikotarpiu numatoma skirti finansinį paketą, atitinkantį reglamentuose (EB) Nr. 1085/2006, (EB) Nr. 1638/2006, (EB) Nr. 1905/2006 ir (EB) Nr. 1934/2006 bei AKR – EB partnerystės susitarime ir vidaus susitarime dėl AKR – EB numatytas taisykles, darbo tvarką ir tikslus.

3.   Metinius asignavimus pagal metinio biudžeto procedūrą tvirtina biudžeto valdymo institucija, neviršydama finansinės programos ribų.

13 straipsnis

Stebėsena ir vertinimas

1.   Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, reguliariai stebi, kaip įgyvendinama programa. Įgyvendinant programą atsižvelgiama į programos ir ankstesnės programos stebėsenos ir vertinimo proceso rezultatus. Stebėsena apima programos dalyvių geografinio pasiskirstymo pagal veiksmus ir šalis analizę, straipsnio 3 dalyje minimus pranešimus, komunikatą ir konkrečią veiklą.

2.   Komisija reguliariai vertina programą, atsižvelgdama į 3 straipsnyje nustatytus tikslus, bendrą programos poveikį bei pagal šią programą vykdomų veiksmų, ir kitų, pagal susijusią Bendrijos politiką, priemones ir veiksmus vykdomų veiksmų papildomumą.

3.   Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui pateikia:

a)

ne vėliau kaip iki antrųjų metų po naujų pagal programą įsteigtų studijų pradžios kovo 31 d. – tarpinę įvertinimo ataskaitą apie gautus rezultatus ir programos įgyvendinimo kokybinius bei kiekybinius aspektus;

b)

iki 2012 m. sausio 30 d. – komunikatą dėl programos tąsos;

c)

iki 2015 m. gruodžio 31 d. – ex post vertinimo ataskaitą.

14 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Veiksmai, kurie pagal Sprendimą Nr. 2317/2003/EB buvo pradėti 2008 m. gruodžio 31 d. arba anksčiau, atliekami laikantis to sprendimo nuostatų, išskyrus tai, kad pagal tą sprendimą įsteigtą Komitetą pakeičia šio sprendimo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytas komitetas.

2.   Veiksmai, kurie, laikantis 7 straipsnio 1 dalyje nurodytomis teisinėmis priemonėmis nustatytos tvarkos, buvo pradėti 2008 m. gruodžio 31 d. arba anksčiau, atliekami laikantis tų priemonių nuostatų.

15 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Strasbūre, 2008 m. gruodžio 16 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininke

B. LE MAIRE


(1)  OL C 204, 2008 8 9, p. 85.

(2)  2008 m. spalio 21 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 345, 2003 12 31, p. 1.

(4)  OL L 210, 2006 7 31, p. 82.

(5)  OL L 310, 2006 11 9, p. 1.

(6)  OL L 378, 2006 12 27, p. 41.

(7)  OL L 405, 2006 12 30, p. 41.

(8)  OL L 317, 2000 12 15, p. 3.

(9)  OL L 247, 2006 9 9, p. 32.

(10)  OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

(11)  OL L 97, 2008 4 9, p. 1.

(12)  OL C 303, 2007 12 14, p. 1.

(13)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(14)  OL L 357, 2002 12 31, p. 1.

(15)  OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

(16)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(17)  OL L 327, 2006 11 24, p. 45.


PRIEDAS

BENDRIJOS VEIKSMAI (BENDROSIOS GAIRĖS IR ATRANKOS KRITERIJAI), ATRANKOS TVARKA FINANSINĖS NUOSTATOS

Visi programos veiksmai įgyvendinami remiantis šame priede išdėstytais bendrosiomis gairėmis ir atrankos kriterijais

1 VEIKSMAS:   ERASMUS MUNDUS JUNGTINĖS PROGRAMOS

A.   ERASMUS MUNDUS MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS

1.   Bendrija atrenka išskirtinės akademinės kokybės magistrantūros studijų programas, kurios šioje programoje bus vadinamos Erasmus Mundus magistrantūros studijų programomis.

2.   Šios programos tikslais Erasmus Mundus magistrantūros studijų programos atitinka šias bendrąsias gaires ir šiuos atrankos kriterijus:

a)

dalyvauja ne mažiau kaip trijų skirtingų Europos šalių aukštojo mokslo institucijos;

b)

gali dalyvauti trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijos ar kiti susiję partneriai, pvz., mokslinių tyrimų centrai;

c)

įgyvendinama studijų programa, pagal kurią numatytos studijos mažiausiai dviejose iš a punkte numatytų trijų dalyvaujančių aukštojo mokslo institucijų;

d)

prireikus, skatinamas įdarbinimas kaip studijų programos dalis;

e)

yra nustatyta studijų institucijose partnerėse laikotarpių pripažinimo sistema, pagrįsta Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema, arba ją atitinkanti;

f)

studijas pabaigus, dalyvaujančios institucijos suteikia jungtinį ir (arba) dvigubą arba sudėtinį laipsnį, kurį pripažįsta arba leidžia teikti Europos šalys. Skatinamos programos, kurias pabaigus suteikiamas jungtinis laipsnis;

g)

nustatoma griežta savo veiklos vertinimo tvarka ir susitariama dėl išorės ekspertų (iš Europos arba trečiųjų šalių) atliekamo tarpusavio vertinimo, siekiant užtikrinti nuolatinę magistrantūros studijų programos kokybę;

h)

nustatomas minimalus vietų, skirtų Europos ir trečiųjų šalių studentams, kuriems buvo skirta finansinė parama pagal programą, į kurias jie gali būti priimami, skaičius;

i)

nustatomos bendros skaidrios priėmimo sąlygos, kuriose deramai atsižvelgiama inter alia į lyties ir teisingumo veiksnius ir suteikiama daugiau galimybių naudotis programa laikantis galimybių lygybės ir nediskriminavimo principų;

j)

nusprendžiama nustatyti mokestį už mokslą ar jo nenustatyti pagal nacionalinę teisę ir susitarimą tarp susijusių a ir b punktuose nurodytų įstaigų;

k)

susitariama laikytis stipendijas gausiančių asmenų (studentų ir akademikų) atranką reglamentuojančių taisyklių;

l)

įdiegiama reikiama struktūra, suteikianti Europos ir trečiųjų šalių studentams daugiau galimybių naudotis programa ir būti priimtiems (informacijos priemonės, apgyvendinimas, pagalba gaunant vizas ir kt.). Komisija reguliariai praneša atitinkamose šalyse esančioms delegacijoms apie visus su programa susijusių nuostatų pakeitimus;

m)

neribojant dėstymo kalbos naudojimo, sudaroma galimybė naudotis mažiausiai dviem Europos kalbomis, kuriomis kalbama tose valstybėse narėse, kuriose įsikūrusios Erasmus Mundus magistrantūros studijų programoje dalyvaujančios aukštojo mokslo institucijos ir, atitinkamais atvejais, studentams siūlomas parengiamasis kalbos mokymas, ypač pasitelkiant atitinkamos mokslo institucijos organizuojamus kursus.

3.   Erasmus Mundus magistrantūros studijų programos atrenkamos penkeriems metams, kasmet atliekant atnaujinimo procedūrą remiantis pažangos ataskaita.

4.   Erasmus Mundus magistrantūros studijų programos, atrinktos pagal ankstesnę Erasmus Mundus 2004-2008 m. programą, bus tęsiamos 1 veiksmo rėmuose iki laikotarpio, kuriam jos buvo atrinktos, pabaigos, kasmet atliekant atnaujinimo procedūrą remiantis pažangos ataskaita.

B.   ERASMUS MUNDUS DOKTORANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMA

1.   Bendrija atrenka išskirtinės akademinės kokybės doktorantūros studijų programas, kurios šioje programoje bus vadinamos Erasmus Mundus doktorantūros studijų programomis.

2.   Pagal šią programą Erasmus Mundus magistrantūros studijų programos atitinka šias bendrąsias gaires ir šiuos atrankos kriterijus:

a)

dalyvauja ne mažiau kaip trijų skirtingų Europos šalių aukštojo mokslo institucijos ir, tinkamais atvejais, kiti reikiami partneriai, siekiant užtikrinti naujoves ir įsidarbinimo galimybes;

b)

gali dalyvauti trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijos ar kiti susiję partneriai, pvz., mokslinių tyrimų centrai;

c)

įgyvendinama doktorantūros studijų programa, pagal kurią numatytos studijos ir moksliniai tyrimai mažiausiai dviejose iš a punkte numatytų programoje dalyvaujančių aukštojo mokslo institucijų;

d)

skatinamas įdarbinimas kaip doktorantūros studijų programos dalis bei akademinių ir ekonominių veikėjų bendradarbiavimas;

e)

yra nustatyta studijų ir mokslinių tyrimų institucijose partnerėse laikotarpių pripažinimo sistema;

f)

studijas pabaigus, dalyvaujančios institucijos suteikia jungtinį ir (arba) dvigubą arba sudėtinį laipsnį, kurį pripažįsta arba leidžia teikti Europos šalys. Skatinamos programos, kurias pabaigus suteikiamas jungtinis laipsnis;

g)

nustatoma griežta savo veiklos vertinimo tvarka ir susitariama dėl išorės ekspertų (iš Europos arba trečiųjų šalių, bet Europoje dirbančių) atliekamo tarpusavio vertinimo, siekiant užtikrinti nuolatinę doktorantūros studijų programos kokybę;

h)

nustatomas minimalus vietų, skirtų Europos ir trečiųjų šalių doktorantams, kuriems buvo skirta finansinė parama pagal programą, į kurias jie gali būti priimami, skaičius;

i)

nustatomos bendros skaidrios priėmimo sąlygos, kuriose deramai atsižvelgiama inter alia į lyties ir teisingumo veiksnius ir suteikiama daugiau galimybių naudotis programa laikantis galimybių lygybės ir nediskriminavimo principų;

j)

nusprendžiama nustatyti mokestį už mokslą ar jo nenustatyti pagal nacionalinę teisę ir susitarimą tarp susijusių a ir b punktuose nurodytų įstaigų;

k)

susitariama laikytis doktorantų atranką reglamentuojančių taisyklių;

l)

įdiegiamos reikiamos priemonės, kad Europos ir trečiųjų šalių doktorantams būtų sudarytos palankios sąlygos pasinaudoti programa ir būti priimtiems studijuoti (informacijos priemonės, apgyvendinimas, pagalba gaunant vizas ir kt.);

m)

gali būti numatytas darbo sutarčių naudojimas, kaip alternatyva doktorantų stipendijoms, jei tai leidžia nacionalinė teisė;

n)

neribojant dėstymo kalbos naudojimo, sudaroma galimybė naudotis mažiausiai dviem Europos kalbomis, kuriomis kalbama tose valstybėse narėse, kuriose įsikūrusios Erasmus Mundus doktorantūros studijų programoje dalyvaujančios aukštojo mokslo institucijos ir, atitinkamais atvejais, studentams siūlomas parengiamasis kalbos mokymas, ypač pasitelkiant atitinkamos mokslo institucijos organizuojamus kursus.

3.   Erasmus Mundus doktorantūros studijų programos atrenkamos penkeriems metams, kasmet atliekant atnaujinimo procedūrą remiantis pažangos ataskaita. Į šį laikotarpį galima įtraukti vienerių metų pasirengimo veiklą prieš samdant doktorantus.

C.   STIPENDIJOS

1.   Bendrija gali teikti trečiųjų šalių ir Europos magistrantams ir doktorantams stipendijas visoms studijoms, taip pat trumpalaikes stipendijas trečiųjų šalių ir Europos akademikams. Siekiant, kad programa būtų patrauklesnė trečiųjų šalių piliečiams, stipendijų visoms studijoms suma trečiųjų šalių magistrantams ir doktorantams bus didesnė (A kategorijos stipendijos) negu Europos magistrantams ir doktorantams (B kategorijos stipendijos).

a)

Bendrija gali suteikti trečiųjų šalių magistrantams ir doktorantams, kurie po konkurso priimami studijuoti pagal Erasmus Mundus magistrantūros studijų programas ir Erasmus Mundus doktorantūros studijų programas, A kategorijos stipendijas visoms studijoms. Tokios stipendijos yra skirtos studijoms Europos aukštojo mokslo institucijose, dalyvaujančiose Erasmus Mundus magistrantūros studijų programoje ar Erasmus Mundus doktorantūros studijų programoje. A kategorijos stipendijos neskiriamos trečiųjų šalių studentams, kurie Europos šalyje vykdė savo pagrindinę veiklą (studijavo, dirbo ir pan.) ilgiau nei 12 mėnesių per paskutinius penkerius metus.

b)

Bendrija gali suteikti Europos magistrantams ir doktorantams, kurie po konkurso priimami studijuoti pagal Erasmus Mundus magistrantūros studijų programas ir Erasmus Mundus doktorantūros studijų programas, B kategorijos stipendijas visoms studijoms. Tokios stipendijos yra skirtos studijoms aukštojo mokslo institucijose, dalyvaujančiose Erasmus Mundus magistrantūros studijų programoje ar Erasmus Mundus doktorantūros studijų programoje. B kategorijos stipendijos gali būti suteiktos trečiųjų šalių studentams, kurie neatitinka A kategorijos reikalavimų.

c)

Bendrija gali suteikti trumpalaikes stipendijas trečiųjų šalių akademikams, atvykstantiems pagal Erasmus Mundus magistrantūros studijų programas, kurių užduotis – mokyti ar atlikti mokslinius tyrimus ir dirbti mokslinį darbą Erasmus Mundus magistrantūros studijų programose dalyvaujančiose Europos aukštojo mokslo institucijose.

d)

Bendrija gali suteikti trumpalaikes stipendijas Europos akademikams, atvykstantiems į Erasmus Mundus magistrantūros studijų programose dalyvaujančias trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijas, kurių užduotis – mokyti ar atlikti mokslinius tyrimus ir dirbti mokslinį darbą Erasmus Mundus magistrantūros studijų programose dalyvaujančiose trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijose.

e)

Bendrija užtikrina, kad aukštojo mokslo institucijos taikomo skaidrius stipendijos suteikimo kriterijus, kuriais, inter alia, atsižvelgiama į galimybių lygybės ir nediskriminavimo principus.

2.   Stipendijomis galės naudotis Europos ir trečiųjų šalių magistrantai ir doktorantai, taip pat 2 straipsnyje apibrėžti akademikai.

3.   Stipendijas gavusiems studentams bus pakankamai anksti pranešama apie jų pradinę studijų vietą iš karto po to, kai priimamas sprendimas jiems skirti stipendiją.

4.   Asmenys, gavę stipendijas Erasmus Mundus magistrantūros studijų programoms, taip pat gali gauti stipendijas Erasmus Mundus doktorantūros studijų programoms.

5.   Komisija imasi priemonių užtikrinti, kad nė vienas asmuo negautų tam pačiam tikslui skirtos finansinės paramos pagal daugiau nei vieną Bendrijos programą. Visų pirma asmenys, jau gavę Erasmus Mundus stipendiją, negali gauti Erasmus Mundus dotacijos tai pačiai Erasmus Mundus magistrantūros ar doktorantūros studijų programai pagal Mokymosi visą gyvenimą programą. Panašiai, asmenys, gavę dotaciją pagal Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstracinės veiklos programos specialiąją programą „Žmonės“ (Marie Curie veiklos programa) (1), negali gauti Erasmus Mundus dotacijos tam pačiam studijų ar mokslinių tyrimų laikotarpiui.

2 VEIKSMAS:   ERASMUS MUNDUS PARTNERYSTĖ

1.   Bendrija atrinks aukštos akademinės kokybės partnerystes, kurios šios programos tikslais bus vadinamos Erasmus Mundus partnerystėmis. Šiomis partnerystėmis siekiama 3 straipsnyje numatytų tikslų ir specifinių uždavinių, jeigu jie atitinka teisinį pagrindą, kuriuo grindžiamas finansavimas.

2.   Pagal šią programą ir laikantis teisinio pagrindo, kuriuo grindžiamas finansavimas, Erasmus Mundus partnerystėse:

a)

dalyvauja ne mažiau kaip penkios aukštojo mokslo institucijos iš ne mažiau kaip trijų skirtingų Europos šalių ir kelios aukštojo mokslo institucijos iš konkrečių trečiųjų šalių, nedalyvaujančių Mokymosi visą gyvenimą programoje, kurios bus nurodytos metiniuose kvietimuose teikti paraiškas;

b)

veikla įgyvendinama remiantis žinių ir pažangiosios patirties perdavimu;

c)

organizuojamas keitimasis visų aukštojo mokslo studijų pakopų studentais (nuo pirmosios studijų pakopos studentų iki doktorantūros studijas baigusių tyrėjų), atrinktais pagal akademinės kompetencijos kriterijus, akademikais ir aukštojo mokslo sistemos darbuotojais įvairios trukmės mobilumo laikotarpiams, įskaitant galimus įdarbinimo laikotarpius;

d)

yra nustatyta studijų ir mokslinių tyrimų institucijose partnerėse laikotarpių abipusio pripažinimo sistema, pagrįsta Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema bei lygiavertėmis sistemomis trečiosiose šalyse, arba jas atitinkanti;

e)

naudojamos mobilumo priemonės, sukurtos pagal Erasmus programą, pvz., ankstesnių studijų laikotarpių pripažinimas, mokymosi sutartis ir duomenų išrašai;

f)

nustatomos skaidrios mobilumo dotacijų skyrimo sąlygos, kuriose deramai atsižvelgiama, inter alia, į lyties ir teisingumo veiksnius bei kalbos žinias, suteikiančias daugiau galimybių naudotis programa, laikantis galimybių lygybės ir nediskriminavimo principų;

g)

sutinkama laikytis stipendijas gausiančių asmenų (studentų, akademikų ir aukštojo mokslo sistemos darbuotojų) atrankos taisyklių;

h)

įdiegiama reikiama struktūra, suteikianti Europos ir trečiųjų šalių studentams, akademikams ir aukštojo mokslo sistemos darbuotojams daugiau galimybių naudotis programa ir būti priimtiems (informacijos priemonės, apgyvendinimas, pagalba gaunant vizas ir kt.);

i)

neribojant dėstymo kalbos naudojimo, sudaromos sąlygos mokytis kalbomis, kuriomis kalbama tose šalyse, kuriose yra įsikūrusios Erasmus Mundus partnerystėse dalyvaujančios aukštojo mokslo institucijos, ir stipendijas gaunantiems asmenims tinkamais atvejais siūlomas parengiamasis kalbos mokymas ir jiems teikiama atitinkama pagalba, visų pirma pasitelkiant atitinkamos institucijos organizuojamus kursus;

j)

įgyvendinama tolesnė partnerystės veikla, pvz., dvigubi laipsniai, bendras mokymo programų kūrimas, gerosios patirties perdavimas ir kt.;

k)

tuo atveju, kai priemonės finansuojamos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1905/2006 arba AKR ir EB partnerystės susitarimą, besivystančių šalių piliečiai skatinami grįžti į savo kilmės šalis jų studijų ar mokslinių tyrimų laikotarpiui pasibaigus tam, kad jie galėtų prisidėti prie tos šalies ekonominio vystymosi ir gerovės.

3.   Komisija, per savo delegacijas pasikonsultavusi su kompetentingomis suinteresuotųjų trečiųjų šalių institucijomis, nustato nacionalinius ir regioninius prioritetus, atsižvelgdama į konkrečios (-ių) partnerystės šalies (-ių) poreikius.

4.   Erasmus Mundus partnerystės atrenkamos trejiems metams, kasmet atliekant pažangos ataskaita grindžiamą atnaujinimo procedūrą.

5.   Stipendijas gali gauti Europos ir trečiųjų šalių studentai ir akademikai, kaip apibrėžta 2 straipsnyje.

6.   Komisija, skirdama stipendijas pagal šį veiksmą, remia socialiniu ir ekonominiu požiūriu nepalankioje padėtyje esančias grupes ir pažeidžiamus gyventojus, nepažeisdama 2 dalies f punkte numatytų skaidrumo sąlygų.

7.   Komisija imasi veiksmų užtikrinti, kad nė vienas asmuo negautų finansinės pagalbos tam pačiam tikslui pagal daugiau nei vieną Bendrijos programą. Visų pirma asmenys, jau gavę Erasmus Mundus stipendiją, negali gauti Erasmus Mundus dotacijos tam pačiam mobilumo laikotarpiui pagal Mokymosi visą gyvenimą programą. Panašiai, asmenys, gavę dotaciją pagal pirmiau minėtą programą „Žmonės“, negali gauti Erasmus Mundus dotacijos tam pačiam studijų ar mokslinių tyrimų laikotarpiui.

8.   Partnerystės, atrinktos pagal Erasmus Mundus Išorės bendradarbiavimo langą (buvęs 2 veiksmo pavadinimas), tęsiamos iki laikotarpio, kuriam jos buvo parinktos, pabaigos, kasmet atliekant nedidelę atnaujinimo procedūrą remiantis pažangos ataskaita.

3 VEIKSMAS:   EUROPOS AUKŠTOJO MOKSLO PATRAUKLUMO SKATINIMAS

1.   3 veiksmu Bendrija gali remti veiklą, kuria siekiama gerinti Europos aukštojo mokslo patrauklumą, profilį, matomumą ir pasiekiamumą. Veikla prisidedama prie programos tikslų, ji yra susijusi su tarptautine visų aukštojo mokslo aspektų, pavyzdžiui, skatinimo, pasiekiamumo, kokybės užtikrinimo, kreditų pripažinimo, Europos kvalifikacijų pripažinimo užsienyje ir abipusio kvalifikacijų pripažinimo su trečiosiomis šalimis, studijų programų kūrimo, mobilumo, paslaugų kokybės ir kt., dimensija. Veikla gali apimti programos rėmimą ir jos rezultatų sklaidą.

2.   Pagal 5 straipsnio f punkto nuostatas programoje gali dalyvauti viešosios valdžios arba privačios įstaigos, aktyviai veikiančios aukštojo mokslo srityje. Veikla vykdoma pagal projektus, kuriuose dalyvauja organizacijos iš ne mažiau kaip trijų skirtingų Europos šalių ir kuriuose gali dalyvauti trečiųjų šalių organizacijos.

3.   Veikla gali būti įvairių formų (konferencijos, seminarai, pasitarimai, tyrimai, analizė, bandomieji projektai, apdovanojimai, tarptautiniai tinklai, skelbiamos medžiagos rengimas, IKT priemonių plėtojimas ir kt.), ji gali būti vykdoma bet kurioje pasaulio vietoje. Komisija užtikrina, kad būtų kuo geriau skleidžiama informacija apie programos veiklą ir raidą, visų pirma per daugiakalbį Erasmus Mundus tinklapį, kuris turėtų būti kuo matomesnis ir kuo geriau prieinamas.

4.   Veikla siekiama užmegzti Europos šalių ir trečiųjų šalių aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų bei aukštojo mokslo ir privačiojo sektorių ryšius, ir kuo labiau išnaudoti tokią sąveiką.

5.   Nuoseklią visuomenės informavimo politiką vykdo kompetentingos nacionalinės institucijos, bendradarbiaudamos su programoje dalyvaujančiomis aukštojo mokslo institucijomis. Pagrindinis tos politikos tikslas – laiku teikti išsamią informaciją ir išaiškinti atitinkamas procedūras, ypatingą dėmesį skiriant regionams, kuriems per mažai atstovaujama.

6.   Prireikus, Bendrija gali remti struktūras, paskirtas pagal 6 straipsnio 2 dalies b punktą, joms dedant pastangas propaguoti programą ir jos rezultatų sklaidą šalies ir pasauliniu mastu.

7.   Bendrija remia Erasmus Mundus magistrantūros studijų programų ir Erasmus Mundus doktorantūros studijų programų absolventų (iš trečiųjų šalių ir Europos) asociaciją.

TECHNINĖS PARAMOS PRIEMONĖS

Šiai programai skiriamu finansiniu paketu galima padengti išlaidas, susijusias su ekspertų, vykdomosios agentūros, valstybėse narėse veikiančių kompetentingų įstaigų paslaugomis ir, prireikus, kitomis techninės ir administracinės pagalbos priemonėmis, kurių Komisijai gali prireikti įgyvendinant šią programą. Šios priemonės gali būti: tyrimai, susitikimai, informacinė ir leidybinė veikla, stebėjimo veikla, kontrolė ir auditas, vertinimo veikla, išlaidos informacijos mainų tinklams sukurti ir kitos tiesiogiai su programos įgyvendinimu ir tikslų siekimu susijusios išlaidos.

ATRANKOS TVARKA

Atrankos tvarka turi atitikti šias nuostatas:

a)

paraiškų pagal 1 veiksmą atranką vykdo Komisija, padedama atrankos tarybos, kuriai pirmininkauja jos išrinktas asmuo ir kurią sudaro didelį autoritetą akademiniame pasaulyje turintys asmenys, atstovaujantys įvairioms Europos Sąjungos aukštojo mokslo institucijoms. Atrankos taryba užtikrina, kad Erasmus Mundus magistrantūros ir doktorantūros studijų programos būtų aukščiausios akademinės kokybės, užtikrinant kiek įmanoma proporcingesnį geografinį atstovavimą. Įgyvendinant programą stengiamasi, kad būtų proporcingai atstovaujama įvairioms studijų sritims. Prieš pateikiant pasiūlymus atrankos komisijai, Komisija organizuoja visų reikalavimus atitinkančių pasiūlymų įvertinimą Europos lygiu, kurį atlieka nepriklausomi akademinio pasaulio ekspertai. Kiekvienai Erasmus Mundus magistrantūros ir doktorantūros studijų programai skiriamas konkretus stipendijų, kurias atrinktiems kandidatams išmokės magistrantūros ir doktorantūros programas administruojanti institucija (ar institucijos), skaičius. Magistrantų, doktorantų ir akademikų atranką pagal akademinės kompetencijos kriterijus atlieka Erasmus Mundus magistrantūros ir doktorantūros studijų programose dalyvaujančios institucijos, pasikonsultavusios su Komisija. Nors 1 veiksmas daugiausia skirtas trečiųjų šalių studentams, juo taip pat gali naudotis Europos studentai. Vykdant atranką į Erasmus Mundus magistrantūros ir doktorantūros studijų programas konsultuojamasi su struktūromis, paskirtomis pagal 6 straipsnio 2 dalies b punktą;

b)

paraiškas pagal 2 veiksmą atrenka Komisija, laikydamasi reglamentuose (EB) Nr. 1085/2006, (EB) 1638/2006, (EB) 1905/2006 ir (EB) 1934/2006 ir AKR – EB partnerystės susitarime bei vidaus susitarime dėl AKR – EB nustatytų taisyklių;

Nedarant poveikio pirmoje pastraipoje nurodytų reglamentų ir susitarimų nuostatų taikymui, Komisija, inter alia, užtikrina, kad pasiūlymai dėl Erasmus Mundus partnerystės būtų aukščiausios akademinės kokybės ir kad būtų užtikrinamas kiek įmanoma proporcingesnis geografinis atstovavimas. Studentų ir akademikų atranką pagal akademinės kompetencijos kriterijus atlieka Erasmus Mundus partnerystėje dalyvaujančios institucijos, pasikonsultavusios su Komisija. 2 veiksmas daugiausia skirtas trečiųjų šalių studentams. Tačiau siekiant abipusio turtinimo, į mobilumo veiklą taip pat turi būti įtraukti Europos piliečiai;

c)

paraiškas pagal 3 veiksmą atrenka Komisija;

d)

apie visus sprendimus dėl atrankos Komisija nedelsdama informuoja 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą komitetą.

FINANSINĖS NUOSTATOS

1.   Fiksuoto dydžio finansavimas, vieneto sąnaudų skalės ir premijos

Fiksuoto dydžio finansavimas ir (arba) vieneto sąnaudų skalės, numatytos Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 181 straipsnio 1 dalyje, gali būti naudojamos vykdant visus 4 straipsnyje nurodytus veiksmus.

Fiksuoto dydžio finansavimo suma negali būti didesnė kaip 25 000 EUR vienam partneriui pagal vieną dotacijos sutartį. Jos gali būti apjungtos iki daugiausiai 100 000 EUR, ir (arba) naudojamos kartu su vieneto sąnaudų skalėmis.

Komisija gali numatyti premijas, teikiamas už pagal programą vykdomą veiklą.

2.   Partnerystės susitarimai

Jeigu veiksmai pagal programą remiami teikiant dotacijas pagal partnerystės pagrindų susitarimus, vadovaujantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 163 straipsniu, tokie partnerystės susitarimai gali būti atrenkami penkeriems metams ir finansuojami, taikant nesudėtingą atnaujinimo tvarką.

3.   Viešosios aukštojo mokslo institucijos arba organizacijos

Visas valstybių narių nurodytas aukštojo mokslo institucijas ar organizacijas, kurių metinės pajamos iš viešųjų šaltinių per pastaruosius dvejus metus sudarė daugiau negu 50 % metinių pajamų arba kurias kontroliuoja viešosios valdžios įstaigos ar jų atstovai, Komisija laiko turinčiomis finansinių, profesinių ir administracinių pajėgumų bei finansinį stabilumą, kurių reikia projektams pagal šią programą vykdyti; todėl jos neprivalo pateikti kitų įrodančių dokumentų. Tokios institucijos ar organizacijos gali būti atleidžiamos nuo audito reikalavimų pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 173 straipsnio 4 dalies penktą pastraipą.

4.   Pareiškėjų profesinė kompetencija ir kvalifikacijos

Remdamasi Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 176 straipsnio 2 dalimi, Komisija gali nuspręsti, kad tam tikrų kategorijų paramos gavėjai turi nustatytą profesinę kompetenciją ir kvalifikacijų, kurių reikia siūlomiems veiksmams arba darbo programai atlikti.

5.   Kovos su sukčiavimu priemonės

Pagal 7 straipsnį Komisijos priimtuose sprendimuose, iš jų kylančiuose sutartyse ir susitarimuose, taip pat susitarimuose su dalyvaujančiomis trečiosiomis šalimis būtinai turi būti numatyta Komisijos (arba jos įgalioto atstovo), įskaitant Europos kovos su sukčiavimu tarnybą (OLAF), vykdoma priežiūra, finansų kontrolė ir Audito Rūmų atliekamas (jei būtina – vietoje) auditas.

Reikiamais atvejais, dotacijos gavėjas turi pateikti Komisijai partnerių arba narių turimus pagrindžiančius dokumentus.

Dotacijų panaudojimo auditą gali atlikti Komisijos personalas arba jos pasirinkta kita kvalifikuota išorės įstaiga. Tokie auditai gali būti atliekami per visą susitarimo laikotarpį bei per penkerius metus nuo projekto užbaigimo. Reikiamais atvejais Komisija, remdamasi audito rezultatais, gali nuspręsti išieškoti lėšas.

Komisijos darbuotojai bei Komisijos įgaliotas išorės personalas turi turėti tinkamą leidimą patekti į naudos gavėjo patalpas bei susipažinti su visa informacija, įskaitant elektroninės formos, kurios reikia, kad toks auditas būtų atliktas.

Audito Rūmai ir OLAF naudojasi tomis pačiomis teisėmis, pirmiausia teise patekti į patalpas ir gauti informaciją, kaip ir Komisija.

Be to, remdamasi 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje, siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (2), Komisija pagal programą gali atlikti patikrinimus ir inspektavimus vietoje.

Pagal šią programą finansuojamų Bendrijos veiksmų atžvilgiu 1995 m. gruodžio 18 d. Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (3) 1 straipsnio 2 dalyje minimas pažeidimas yra bet koks Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas arba bet koks sutartinių įsipareigojimų nesilaikymas dėl ekonominio subjekto veikimo ar neveikimo, pažeidžiančio arba galinčio padaryti žalos Europos Sąjungos bendrajam biudžetui arba jos valdomiems asignavimams nepagrįstomis išlaidomis.


(1)  OL L 54, 2007 2 22, p. 91.

(2)  OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

(3)  OL L 312, 1995 12 23, p. 1.


Top