16.3.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 69/6

(1)

2004 m. birželio 17 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) Komisija paskelbė pranešimą apie antidempingo procedūros inicijavimą dėl tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos („KLR“ arba „susijusi šalis“) kilmės drabužiams skirtų gatavų audinių iš poliesterių siūlų (gijų) („FPFAF“), importo į Bendriją.

(2)

Procedūra buvo inicijuota pagal AIUFFASS („skundo pateikėjas“) skundą, kurį pateikė Euratex 7 individualių gamintojų, gaminančių didžiąją dalį svarstomos prekės ES, t. y. šiuo atveju 26 % Bendrijos gamybos apimties, vardu. Skunde buvo pateikti įrodymai dėl šios prekės dempingo ir jos padarytos didelės žalos, kurie buvo laikomi pakankamu pagrindu procedūrai inicijuoti.

(3)

Komisija oficialiai pranešė skundo pateikėjui, eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, tiekėjams ir vartotojams bei vartotojų asociacijoms, kurie, kiek jai žinoma, buvo suinteresuoti, bei KLR atstovams apie procedūros inicijavimą. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pateikti savo nuomones raštu ir per pranešime apie procedūros inicijavimą nurodytą laikotarpį prašyti, kad būtų išklausytos.

(4)

Skundą pateikę gamintojai, kiti bendradarbiaujantys Bendrijos gamintojai, eksportuojantys gamintojai, importuotojai, tiekėjai, vartotojai ir atitinkamos jų asociacijos pateikė savo nuomones. Visoms suinteresuotoms šalims, kurios to prašė ir nurodė konkrečias priežastis, dėl kurių turėtų būti išklausytos, buvo leista dalyvauti svarstyme.

(5)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms šalims, kurios, kiek jai žinoma, buvo suinteresuotos, ir visoms kitoms įmonėms, kurios apie save pranešė per laikotarpį, nurodytą pranešime apie procedūros inicijavimą. Atsakymus pateikė šeši iš septynių Bendrijos gamintojų, nurodytų skunde (viena bendrovė negalėjo visapusiškai bendradarbiauti dėl bankroto), vieno kito Bendrijos gamintojo, vieno tiekėjo, vieno nesusijusio importuotojo ir devynių nesusijusių vartotojų Bendrijoje.

(6)

Kad KLR eksportuojantys gamintojai, kurie to pageidauja, galėtų pateikti prašymus dėl rinkos ekonomikos statuso („MET“) arba individualaus muito („IT“) taikymo, Komisija taip pat išsiuntė MET ir IT prašymų formas toms Kinijos įmonėms, kurios, kiek jai žinoma, buvo suinteresuotos, ir visoms kitoms įmonėms, kurios apie save pranešė per laikotarpį, nurodytą pranešime apie procedūros inicijavimą. 49 įmonės pateikė prašymus dėl MET pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį, o 7 įmonės – tik dėl IT.

(7)

Kadangi eksportuojančių gamintojų, importuotojų ir Bendrijos gamintojų buvo daug, pranešime apie procedūros inicijavimą buvo numatyta organizuoti atranką dempingui ir žalai nustatyti pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį. Kad galėtų nuspręsti, ar reikia organizuoti atranką ir, jeigu taip, atrinkti pavyzdžius, Komisija paprašė visų eksportuojančių gamintojų, importuotojų ir Bendrijos gamintojų pateikti apie save informaciją ir, kaip nurodyta pranešime apie procedūros inicijavimą, pateikti pagrindinius duomenis apie savo veiklą, susijusią su svarstoma preke per tyrimo laikotarpį (2003 m. balandžio 1 d. – 2004 m. kovo 31 d.). Išnagrinėjus pateiktą informaciją, buvo nuspręsta, kad reikia organizuoti tik eksportuotojų atranką. Pavyzdys buvo atrinktas pagal didžiausią tipišką eksporto kiekį, kurį galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Buvo atrinkti 8 didžiausi Kinijos eksportuojantys gamintojai (ir susijusios šalys), sudarantys daugiau kaip 50 % bendradarbiaujančių šalių eksporto į Bendriją apimties.

(8)

Komisija prašė pateikti ir patikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga laikinajam dempingo, padarytos žalos ir Bendrijos interesų nustatymui. Patikrinimai apsilankymai buvo organizuoti toliau nurodytose įmonėse ir Bendrijos gamintojų patalpose:

(9)

Atsižvelgiant į būtinumą nustatyti normaliąją vertę KLR eksportuojantiems gamintojams, kuriems negalima taikyti MET, toliau nurodytos įmonės patalpose buvo atliktas patikrinimas normaliajai vertei nustatyti pagal analogiškos šalies, šiuo atveju Turkijos, pateiktus duomenis:

(10)

Dempingo ir žalos tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. kovo 31 d. („IP“). Žalos įvertinimui svarbių tendencijų tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2000 m. sausio 1 d. iki tyrimo procedūros pabaigos (toliau – tiriamasis laikotarpis).

(11)

Svarstoma prekė yra drabužiams skirtas gatavas audinys iš poliesterių siūlų (gijų) („FPFAF“), tai yra audinys iš dažytų arba margintų sintetinio pluošto siūlų, kurio 85 % arba daugiau masės sudaro tekstūruoti arba netekstūruoti poliesterių siūlai (gijos). Jis paprastai naudojamas drabužiams siūti, t. y., inter alia, drabužių pamušalams, striukėms su gobtuvais, sportiniams, slidinėjimo, apatiniams bei madingiems drabužiams.

(12)

Svarstoma prekė audžiama iš poliesterių siūlų (gijų) (iš anksto nenudažytų), po to marginama arba dažoma, siekiant išgauti konkretų dizainą arba spalvą. Tuo jis skiriasi nuo nebalintų arba balintų audinių iš sintetinių siūlų (gijų), kurie formuojami jau išausti, bet dar nenudažyti, ir kurie naudojami kaip žaliava svarstomai prekei gaminti. Jis taip pat skiriasi nuo audinių iš poliesterių siūlų (gijų), kuriuos gaminant iš anksto nudažyti siūlai suaudžiami į medžiagą, o dizainas kuriamas, audžiant raštą. Pastaroji prekė skiriasi savo pagrindinėmis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis, kadangi ji gaminama iš kitokios žaliavos (iš anksto nudažytų siūlų), o jos dizainas išgaunamas audžiant, o ne marginant arba dažant. Be to, toks gatavas audinys paprastai naudojamas minkštų baldų detalėms gaminti, o svarstoma prekė daugiausia naudojama drabužiams siūti.

(13)

Tyrimas parodė, kad visos svarstomos prekės rūšys, apibūdintos 11 konstatuojamojoje dalyje, nepaisant įvairių skirtingų veiksnių, tokių kaip spalva, siūlų ir apdailos medžiagų dydis, turi vienodas fizines ir chemines savybes ir naudojamos tais pačiais tikslais. Atsižvelgiant į tai ir į šią antidempingo tyrimo procedūrą, visos svarstomos prekės rūšys laikomos viena preke. Svarstoma prekė klasifikuojama pagal KN 5407 52 00, 5407 54 00, 5407 61 30, 5407 61 90 ir ex 5407 69 90.

(14)

Nebuvo nustatyta jokių skirtumų tarp svarstomos prekės ir FPFAF, kurią gaminama ir parduoda KLR arba Turkija, kuri buvo pasirinkta analogiška šalimi, vidaus rinkoje, siekiant nustatyti normaliąją vertę tam tikram KLR kilmės importui. Iš tikrųjų abiejų šių prekių pagrindinės fizinės ir cheminės savybės bei paskirtys yra vienodos.

(15)

Jokių skirtumų nebuvo nustatyta tarp svarstomos prekės ir FPFAF, kurią gamina Bendrijos pramonė ir kuri parduodama Bendrijos rinkoje. Abiejų šių prekių pagrindinės fizinės ir cheminės savybės bei paskirtys taip pat yra vienodos.

(16)

Dėl to šios prekės pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį laikinai laikomi panašiomis.

(17)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktu, atliekant antidempingo tyrimus dėl KLR kilmės importo, gamintojams, kurie atitinka 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, normalioji vertė buvo nustatoma pagal pirmiau nurodyto straipsnio 1–6 dalis.

(18)

Siekiant paprastumo arba informavimo tikslais, nustatyti MET taikymo kriterijai, trumpai apibendrinami toliau:

(19)

Šiame tyrime 49 eksportuojantys gamintojai iš KLR pateikė informaciją apie save ir pateikė prašymus dėl MET pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktą. Buvo išanalizuotas kiekvienas prašymas dėl MET. Kadangi suinteresuotų įmonių buvo daug, aštuonių įmonių patalpose buvo atliktos patikros vietoje (žr. 7 konstatuojamąją dalį). Buvo atlikta išsami visų kitų įmonių pateiktų dokumentų analizė ir intensyviai susirašinėjama su suinteresuotomis įmonėmis, jeigu jų pateikta informacija buvo nepilna arba neaiški. Svarstomos prekės gamintoja ir (arba) eksportuotoja, kuri yra dukterinė arba bet kuri kita su pareiškėju susijusi įmonė Kinijos Liaudies Respublikoje, taip pat buvo raginama užpildyti prašymo dėl MET formą. Iš tikrųjų MET galima taikyti tik tuo atveju, kai visos susijusios įmonės atitinka pirmiau nustatytus kriterijus.

(20)

Tyrimo metu atliktos įmonių patikros vietoje parodė, kad trys iš aštuonių Kinijos eksportuojančių gamintojų atitiko MET taikymo sąlygas (žr. 23 konstatuojamojoje dalyje pateiktą įmonių sąrašą). Kitus penkis prašymus teko atmesti. Kriterijai, kurių neatitiko penki eksportuojantys gamintojai, yra nurodyti toliau pateiktoje lentelėje.

(21)

Atlikus kiekvienos iš 41 likusių įmonių individualią analizę, buvo nustatyta, kad 19 įmonių pateikti prašymai dėl MET negali būti patenkinti, kadangi jos neabejotinai neatitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytų kriterijų. Buvo nustatyta, kad iš šių 19 įmonių 10 nepakankamai bendradarbiavo tyrime, nes nepateikė reikiamos informacijos, kurios buvo prašoma. Iš tikrųjų, net ir po to, kai šioms įmonėms buvo išsiųsti perspėjimo laiškai, jos nesugebėjo pakankamai pademonstruoti, kad jos pačios arba bet kuri (-ios) kita (-os) įmonė (-ės), dalyvaujanti (-čios) svarstomos prekės gamyboje arba pardavime, atitiko nustatytus MET kriterijus. Kriterijai, kurių neįvykdė kitos 9 įmonės iš minėtųjų 19 įmonių, taip pat yra išdėstyti toliau pateiktoje lentelėje. Likusios 22 įmonės sėkmingai įrodė, kad jos įvykdo nustatytus penkis MET kriterijus.

(22)

Šioje lentelėje pateikiami apibendrinti duomenys apie kiekvieną įmonę, kuriai nebuvo leista taikyti MET pagal visus penkis kriterijus, nustatytus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte:

(23)

Atsižvelgiant į tai, KLR eksportuojantys gamintojai, kuriems buvo leista taikyti MET, yra šie:

(24)

Šalims, nurodytoms pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalyje, taikomas 2 straipsnio 7 dalies a punktas ir visos šalies mastu nustatytas muitas, jeigu toks yra, išskyrus tuos atvejus, kai įmonės, kurios įvykdo MET kriterijus, gali įrodyti, kad jos atitinka ir pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nurodytos individualaus muito nustatymo kriterijus.

(25)

Eksportuojantys gamintojai, kurie kreipėsi dėl MET, taip pat prašė, kad jiems būtų nustatytas individualus muitas tuo atveju, jeigu jų prašymai dėl MET nebūtų patenkinti. Septyni papildomi eksportuojantys gamintojai kreipėsi tik dėl individualaus muito nustatymo.

(26)

Pirma, įmonių, kurių prašymai dėl MET nebuvo patenkinti, tyrimo metu buvo nustatyta, kad 13 įmonių atitiko IT reikalavimus, nustatytus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje. Dešimt kitų įmonių nepakankamai bendradarbiavo, kad jų pašymus dėl MET būtų galima patenkinti, o jų bendradarbiavimo lygis buvo toks žemas, kad jos net nepateikė pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų jų prašymus dėl IT. Dar vienai įmonei nebuvo galima leisti taikyti IT, nes ji nesugebėjo tinkamai ir pakankamai įrodyti, kad jos eksporto kainos ir kiekiai bei pardavimo sąlygos ir terminai nustatomi laisvai. Iš tikrųjų, didžiajai daliai eksporto pardavimų nebuvo įmanoma patikrinti galutinio vartotojo arba atsiskaitymo už prekes, o įmonė nesugebėjo išsklaidyti rimtų abejonių dėl valstybės dalyvavimo nustatant įmonės prekių kainas tokiomis aplinkybėmis.

(27)

Antra, iš septynių įmonių, kurios kreipėsi tik dėl IT, tik penkios atitiko pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus. Kitos dvi įmonės nesugebėjo pakankamai įrodyti, kad jų eksporto kainos ir kiekiai bei pardavimo sąlygos ir terminai nustatomi laisvai, nedalyvaujant valstybei. Iš tikrųjų, abi įmonės nepateikė reikiamos informacijos, kurios buvo prašoma, konkrečiai, savo įstatų, galiojusių per visą tyrimo procedūros laikotarpį, o viena iš jų, kaip buvo nustatyta, didžiąją dalį tyrimo procedūros laikotarpio priklausė valstybei.

(28)

Dėl to buvo nuspręsta individualius muitus nustatyti šioms 18 įmonių:

(29)

Kadangi tyrimo procedūroje dalyvavo daug įmonių, buvo nuspręsta pasinaudoti nuostatomis dėl atrankos, ir, gavus Kinijos valdžios institucijų pritarimą, buvo atrinktos aštuonios įmonės, kurių eksporto apimtys į ES buvo didžiausios.

(30)

Atlikta vėlesnė analizė parodė, kad MET būtų galima leisti taikyti trims, o IT – keturioms iš aštuonių suinteresuotų įmonių, kurios buvo atrinktos iš pradžių. Šiuo pagrindu ir buvo taikomos nuostatos dėl atrankos.

(31)

Kad nustatytų normaliąją vertę, Komisija visų pirma aiškinosi, ar kiekvieno eksportuojančio gamintojo bendra FPFAF pardavimų apimtis yra reprezentatyvi, palyginti su visa jo į Bendriją eksportuotų prekių, pardavimų apimtimi. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį vidaus pardavimai buvo laikomi reprezentatyviais, kai kiekvieno eksportuojančio gamintojo bendra vidaus pardavimų apimtis sudarė ne mažiau kaip 5 % visos jo į Bendriją eksportuotų prekių pardavimų apimties.

(32)

Paskesnio eksportuojančių gamintojų, kurių vidaus pardavimai apskritai buvo reprezentatyvūs, tyrimo metu Komisija nustatė vidaus rinkoje parduotas FPFAF rūšis, kurios buvo identiškos arba labai panašios į eksportui į Bendriją parduotas šios prekės rūšis.

(33)

Buvo aiškinamasi, ar kiekvienos iš minėtų prekių rūšių vidaus pardavimai buvo pakankamai reprezentatyvūs pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Konkrečios prekės rūšies vidaus pardavimai buvo laikomi pakankamai reprezentatyviais, kai visa tos rūšies prekės vidaus pardavimų apimtis per tyrimo procedūros laikotarpį sudarė 5 % arba daugiau panašios rūšies prekės, eksportuotos į Bendriją, visos pardavimų apimties.

(34)

Atsižvelgiant į pelningų pardavimų santykį su atitinkamos rūšies prekių nepriklausomais vartotojais buvo patikrinta, ar visų svarstomos prekės rūšių vidaus pardavimai buvo vykdomi įprastinės prekybos sąlygomis.

(35)

Tais atvejais, kai tam tikros FPFAF rūšies, kuri buvo parduota už grynąją pardavimo kainą, lygią jos gamybos sąnaudoms, arba už ją didesnę, pardavimų apimtis sudarė daugiau kaip 80 % visos tos rūšies prekės pardavimų apimties ir kai tos rūšies prekės svertinė vidutinė kaina buvo lygi jo gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, normalioji vertė buvo nustatoma pagal faktinę vidaus kainą. Ši kaina buvo skaičiuojama kaip visų tos rūšies prekės vidaus pardavimų kainų svertinis vidurkis per tyrimo laikotarpį, neatsižvelgiant į tai, ar pardavimai buvo pelningi.

(36)

Jeigu tam tikros rūšies FPFAF pelningi pardavimai sudarė 80 % arba mažiau viso tos rūšies prekės pardavimų apimties arba kai tos rūšies prekės svertinė vidutinė kaina buvo mažesnė už jo gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatoma pagal faktinę vidaus kainą, kuri buvo skaičiuojama kaip tik tos rūšies prekės pelningų pardavimų svertinis vidurkis, jeigu tokie pardavimai sudarė 10 % arba daugiau visos tos rūšies prekės pardavimų apimties.

(37)

Galiausiai, kai bet kokios rūšies FPFAF pelningi pardavimai sudarė mažiau kaip 10 % visos tos rūšies prekės pardavimų apimties, buvo laikoma, kad tos konkrečios rūšies prekės pardavimo už vidaus kainą apimtys buvo nepakankamos, kad pagal jas būtų galima tinkamai nustatyti normaliąją vertę.

(38)

Kai eksportuojančio gamintojo parduoto konkrečios rūšies prekės vidaus kainos nebuvo žinomos, buvo naudojamos ne kitų eksportuojančių gamintojų vidaus kainos, o konstruota normalioji vertė. Kadangi prekių rūšių, kaip ir joms poveikį darančių įvairių veiksnių (tokių kaip pluoštų rūšis, siūlų dydis, audinių apdaila) buvo daug, kitų eksportuojančių gamintojų vidaus kainų naudojimas būtų pareikalavęs įvairių koregavimų, kurių didžioji dalis būtų pagrįsta įvertinimais. Dėl to buvo nuspręsta, kad konstruotos normaliosios vertės nustatymas kiekvienam eksportuojančiam gamintojui buvo tinkamesnis būdas.

(39)

Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi, normalioji vertė buvo nustatoma prie kiekvieno eksportuotojo eksportuojamų prekės rūšių gamybos sąnaudų, kurios prireikus buvo koreguojamos, pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų sumą („SG&A“) ir pagrįstą procentinį prekybos pelną. Tuo tikslu Komisija tikrino kiekvieno suinteresuoto eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje patirtų SG&A išlaidų duomenų patikimumą.

(40)

Faktinių vidaus SG&A išlaidų duomenys buvo laikomi patikimais, kai visa suinteresuotos įmonės vidaus pardavimų apimtis buvo reprezentatyvi, palyginti su prekių, eksportuotų į Bendriją, pardavimais. Procentinis vidaus prekybos pelnas buvo skaičiuojamas pagal prekės rūšių vidaus pardavimus įprastinėmis prekybos sąlygomis. Šiuo tikslu buvo taikomi 34 konstatuojamojoje dalyje nustatyti metodai. Neįvykdžius minėtų kriterijų, buvo naudojamas kitų įmonių, kurių pardavimai buvo reprezentatyvūs ir vykdomi įprastinės prekybos sąlygomis tiriamoje šalyje, SG&A išlaidų ir (arba) procentinio prekybos pelno svertinis vidurkis.

(41)

Dviejų įmonių pardavimai apskritai buvo reprezentatyvūs, tačiau buvo nustatyta, kad tik tam tikros svarstomos prekės rūšys, kurios buvo eksportuotos, buvo parduotos vidaus rinkoje arba buvo parduotos vidaus rinkoje įprastinės prekybos sąlygomis. Kitų šių įmonių eksportuotų FPFAF rūšių normaliajai vertei apskaičiuoti reikėjo taikyti pagal metodus, apibūdintus 38–40 konstatuojamosiose dalyse.

(42)

Buvo nustatyta, kad vienos įmonės FPFAF vidaus pardavimai apskritai nebuvo reprezentatyvūs, ir dėl to, apskaičiuojant normaliąją vertę, reikėjo taikyti 38–40 konstatuojamosiose dalyse apibūdintus metodus.

(43)

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dviejų įmonių patikrinimo metu buvo nustatyta, jog jų pateikti duomenys apie gamybos sąnaudas apėmė ne visus svarbius sąnaudų elementus ir dėl to teko daryti atitinkamus koregavimus.

(44)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalimi, įmonėms, kurių prašymai dėl MET nebuvo patenkinti, normalioji vertė buvo nustatyta pagal kainas arba apskaičiuotą vertę analogiškoje šalyje.

(45)

Pranešime apie tyrimo procedūros inicijavimą Komisija nurodė, kad analogiška šalis, tinkama KLR normaliajai vertei nustatyti, buvo Meksika, ir paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas.

(46)

Daugelis KLR eksportuojančių gamintojų, kurių prašymai dėl MET nebuvo patenkinti, šiam pasiūlymui nepritarė. Pateikdami pagrindinius argumentus, jie nurodė, kad Meksika nėra analogiška šalis, nes, palyginti su Kinija, jos gamybos apimtys ir gamintojų skaičius buvo per maži. Visiems žinomiems eksportuojantiems gamintojams Meksikoje buvo išsiuntinėti klausimynai, tačiau į juos neatsakė nei vienas. Dėl to Meksikos negalima pasirinkti analogiška šalimi.

(47)

Atsižvelgdamos į tai, Komisijos tarnybos apsvarstė alternatyvas ir nusprendė, kad tinkama analogiška šalis gali būti Turkija. Iš tikrųjų tyrimas parodė, kad svarstomai prekei Turkijoje yra konkurencinė rinka, kurioje veikia įvairūs vietiniai gamintojai, o importo iš trečiųjų šalių apimtys joje yra įvairios ir didelės. Buvo nustatyta, kad Turkijos vietiniai gamintojai gamina panašias prekės rūšis ir naudoja panašius gamybos būdus, kaip KLR. Atsižvelgiant į tai, Turkijos rinka buvo laikoma pakankamai reprezentatyvia normaliajai vertei nustatyti.

(48)

Buvo susisiekta su visais žinomais eksportuojančiais gamintojais Turkijoje, ir viena įmonė sutiko bendradarbiauti. Šiam gamintojui buvo išsiųstas klausimynas, o duomenys, nurodyti jo pateiktuose atsakymuose, buvo patikrinti, organizavus patikrą vietoje.

(49)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kurių prašymai dėl MET nebuvo patenkinti, buvo nustatoma remiantis patikrinta informacija, gauta iš panašios šalies gamintojo, t. y. pagal kainas, mokamas arba mokėtinas Turkijos vidaus rinkoje už tas prekės rūšis, kurios, kaip buvo nustatyta, buvo parduodamos įprastinės prekybos sąlygomis, taikant 35 konstatuojamojoje dalyje nurodytus metodus. Prireikus šios kainos buvo koreguojamos, siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą su tomis prekės rūšimis, kurias į Bendriją eksportavo atitinkami Kinijos gamintojai.

(50)

Atsižvelgiant į tai, normalioji vertė buvo nustatyta kaip vidutinė svertinė vidaus pardavimų kaina, kurią nesusijusiems vartotojams taikė bendradarbiaujantis gamintojas Turkijoje.

(51)

Visais atvejais, kai svarstoma prekė buvo eksportuota nepriklausomiems Bendrijos vartotojams, eksporto kaina buvo nustatoma pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, tai yra pagal faktiškai sumokėtas arba mokėtinas eksporto kainas.

(52)

Įmonės, kurių prašymai dėl IT buvo patenkinti, svarstomą prekę eksportavo tiesiogiai nesusijusiems klientams Bendrijoje, ir dėl to joms eksporto kaina buvo skaičiuojama, taikant pirmiau pateiktoje 51 konstatuojamojoje dalyje nustatytus metodus.

(53)

Normalioji vertė ir eksporto kainos buvo palyginamos apmokėtų atvežimo išlaidų pagrindu. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, darant koregavimus, buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir jų palyginamumui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Atitinkamai koregavimai, susiję su transportu ir draudimu, kreditais, komisiniais ir bankų mokesčiais buvo daromi visais atvejais, kai buvo nustatyta, kad jie yra pagrįsti, teisingi ir patvirtinti patikrinta medžiaga. Koregavimai taip pat buvo daromi ir tais atvejais, kai eksporto pardavimai buvo vykdomi per susijusią įmonę, veikiančią šalyje, kitoje nei suinteresuota šalis arba Bendrija, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą.

(54)

Buvo nustatyta, kad už eksporto pardavimus grąžintas PVM buvo mažesnis nei PVM, grąžintas už vidaus pardavimus. Siekiant atsižvelgti į šį skirtumą, eksporto kainos buvo koreguojamos pagal skirtumą tarp PVM, grąžinto už eksporto ir vidaus pardavimus, t. y. 2 % 2003 m. ir 4 % 2004 m.

(55)

Minėtų trijų įmonių, kurių prašymai dėl MET, atlikus patikras vietoje, buvo patenkinti ir kurios buvo atrinktos kaip pavyzdys, į Bendriją eksportuotos kiekvienos svarstomos prekės vidutinė svertinė normalioji vertė buvo lyginama su atitinkamos svarstomos prekės rūšies vidutine svertine eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį. Kadangi šios trys įmonės buvo susijusios, laikinasis dempingo skirtumas, išreikštas Bendrijos pasienyje taikomos CIF importo kainos procentais, buvo apskaičiuotas kaip visų trijų bendradarbiaujančių gamintojų dempingo skirtumų svertinis vidurkis, vadovaujantis Bendrijos politika, taikoma susijusiems eksportuojantiems gamintojams.

(56)

Likusioms 22 įmonėms, kurių prašymai dėl MET buvo patenkinti, tačiau bet kurios nebuvo atrinktos, kaip pavyzdys, apskaičiuotas laikinasis dempingo skirtumas buvo lygus vidutiniam svertiniam dempingo skirtumui, laikinai nustatytam atrinktoms šalims, kurių prašymai dėl MET buvo patenkinti.

(57)

Keturioms atrinktoms įmonėms, kurių prašymai dėl IT buvo patenkinti, nustatyta analogiškos šalies vidutinė svertinė normalioji vertė buvo lyginama su vidutine svertine eksporto į Bendriją kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį. Likusioms 18 įmonių, kurių prašymai dėl IT buvo patenkinti, tačiau kurios nebuvo atrinktos, kaip pavyzdys, apskaičiuotas laikinasis dempingo skirtumas buvo lygus vidutiniam svertiniam dempingo skirtumui, laikinai nustatytam atrinktoms šalims, kurių prašymai dėl IT buvo patenkinti.

(58)

Atsižvelgiant į tai buvo apskaičiuoti tokie laikinieji svertiniai vidutiniai dempingo skirtumai, išreikšti kaip procentas nuo Bendrijos pasienyje taikomos CIF kainos be muitų:

(59)

Kad apskaičiuotų visiems kitiems KLR eksportuotojams taikomą dempingo skirtumą visos šalies mastu, Komisija pirmiausia nustatė bendradarbiavimo lygį. Buvo palygintas visas KLR kilmės svarstomos prekės importo kiekis, apskaičiuotas pagal Eurostatą ir faktinius atsakymus į klausimyną, kuriuos pateikė eksportuotojai iš KLR. Šiuo pagrindu ir atsižvelgiant į didelį struktūrinį eksporto sektoriaus susiskaidymą, buvo nustatytas aukštas bendradarbiavimo lygis, t. y. 77 % viso Kinijos eksporto į Bendriją.

(60)

Skaičiuojant dempingo skirtumą, buvo naudojama eksportuojančio gamintojo, kurio prašymai dėl MET ir IT nebuvo patenkinti, nurodyta svertinė vidutinė eksporto kaina, o apskaičiuota kaina buvo lyginama su vidutine svertine normaliąja verte, nustatyta analogiškos šalies panašioms prekės rūšims. Kadangi visos šalies mastu taikomam muitui nustatyti papildoma informacija apie eksporto kainas nebuvo pateikta, buvo naudojama Eurostato pateikta informacija, kaip faktais, turimais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(61)

Šiuo pagrindu laikinai buvo nustatyta, kad visos šalies mastu dempingas sudaro 109,3 % Bendrijos pasienyje taikomos CIF kainos.

(62)

Per tyrimo laikotarpį panašią prekę gamino:

(63)

Visos pirmiau nurodytos įmonės yra vienintelės FPFAF gamintojas Bendrijoje, kurių vidutinė gamybos apimtis yra 330 ilginių metrų.

(64)

Tyrimo metu visapusiškai ir iš dalies bendradarbiavusių minėtų 7 Bendrijos gamintojų bendra gamybos apimtis per tyrimo laikotarpį sudarė 97 ilginius metrus arba apie 30 % visos apskaičiuotos FPFAF gamybos apimties Bendrijoje. Tai reiškia, kad šie 7 visapusiškai ir iš dalies bendradarbiavę Bendrijos gamintojai laikinai buvo laikomi Bendrijos pramone pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 4 dalį.

(65)

Akivaizdus FPFAF vartojimas Bendrijoje buvo nustatytas pagal:

(66)

Per tiriamąjį laikotarpį FPFAF vartojimas Bendrijoje buvo gana stabilus. 2001 m. išaugęs net iki 754 ilginių metrų, per tyrimo laikotarpį FPFAF vartojimas Bendrijoje siekė 732,34 ilginius metrus, tai yra buvo 0,92 % mažesnis už vartojimo lygį tiriamojo laikotarpio pradžioje. Nežymų FPFAF vartojimo sumažėjimą sukėlė išaugusios gatavų drabužių importo apimtys, kadangi vis daugiau drabužių gamintojų iš Bendrijos persikėlė į kitas šalis. Tai padėjo stabilizuoti drabužių gamybos lygį Bendrijoje, nepaisant išaugusio gatavų drabužių vartojimo.

(67)

Šioje lentelėje pateikti duomenys apie importo iš KLR apimties ir rinkos dalies pokyčius

(68)

Per tiriamąjį laikotarpį importas iš KLR nuolat augo nuo 134 ilginių metrų 2000 m. iki 287 ilginių metrų per tyrimo procedūros laikotarpį, t. y. jis padidėjo 114 %. Bendrijos vartojimo rinkos dalis, išaugusi nuo 18,2 % 2000 m. iki 36,4 % 2002 m., per tyrimo laikotarpį siekė 39,3 %.

(69)

2000–2001 m. vidutinės importo iš KLR CIF kainos nežymiai padidėjo, o 2002 m.– sumažėjo 8 procentiniais punktais. 2003 m. jos ėmė dar greičiau mažėti (12 procentinių punktų) ir toliau mažėjo per tyrimo procedūros laikotarpį. Per visą laikotarpį jos iš viso sumažėjo 23 procentiniais punktais.

(70)

Analizuojant kainų sumažinimą, Bendrijos pramonės FPFAF pardavimo kainos buvo lyginamos su KLR importo į Bendriją kainomis per tyrimo procedūros laikotarpį, atsižvelgiant į atitinkamos prekės rūšies vidutines svertines kainas. Toks palyginimas buvo atliktas, atskaičius grąžinimus ir nuolaidas. Bendrijos pramonės kainos buvo koreguojamos pagal gamintojo gamybos kainas, o importo kainos buvo skaičiuojamos kaip Bendrijos pasienio CIF kainų ir muitų suma, pakoreguota pagal prekybos lygį ir tvarkymo išlaidas, remiantis informacija, tyrimo metu surinkta iš bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų.

(71)

Atlikus palyginimą, buvo nustatyta, kad tyrimo metu KLR kilmės FPFAF Bendrijoje buvo parduodami už kainas, kurios, išreikštos procentais nuo Bendrijos pramonės kainų, pastarąsias numušė nuo 8,8 % iki 51,1 %. Be to, kainos sumažėjo dar ir dėl to, kad Bendrijos gamintojų gauta kaina nepadengė jų gamybos sąnaudų.

(72)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi, analizuojant importo dempingo kaina poveikį Bendrijos pramonei, buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai ir rodikliai, darę poveikį pramonės būklei nuo 2000 m. (pagrindiniai metai) iki tyrimo procedūros.

(73)

Toliau esančioje lentelėje Bendrijos pramonės duomenys pateikti pagal 7 bendradarbiavusių Bendrijos gamintojų pateiktą bendrą informaciją.

(74)

Nustatant gamybos pajėgumą, buvo atsižvelgiama į teorinę maksimalią valandinę instaliuotų įrenginių pagaminamos produkcijos apimtį, padaugintą iš metinio teorinio darbo valandų skaičiaus, atsižvelgiant į techninį aptarnavimą ir kitus panašius gamybos nutraukimo atvejus.

(75)

Kaip parodyta pirmiau pateiktoje lentelėje, per tiriamąjį laikotarpį gamyba sumažėjo 21 %, nors vartojimas Bendrijoje išliko gana stabilus (jis iš viso sumažėjo tik 1 %). Per tą patį laikotarpį gamybos pajėgumas sumažėjo 9 %. Nepaisant mažėjančio gamybos pajėgumo, per tiriamąjį laikotarpį dar labiau sumažėjo pajėgumo išnaudojimas, kuris tyrimo procedūros metu siekė 56 % arba buvo aštuoniais procentiniais punktais mažesnis nei laikotarpio pradžioje.

(76)

Šioje lentelėje pateikti skaičiai atspindi atsargų lygį kiekvieno laikotarpio pabaigoje.

(77)

Atsargų kiekį atspindintys absoliutūs skaičiai šiek tiek svyravo, o nuo 2000 m. iki tyrimo procedūros laikotarpio bendras atsargų kiekis sumažėjo. Tačiau atsargos, išreikštos gamybos procentais, faktiškai išaugo nuo 13,6 % 2000 m. iki 14,9 % 2003 m. ir 15,8 % per tyrimo procedūros laikotarpį. Tai atspindi Bendrijos pramonės turimų atsargų kiekio augimą jų gamybos apimčių atžvilgiu.

(78)

Šioje lentelėje pateikti skaičiai rodo Bendrijos pramonės pardavimus nepriklausomiems vartotojams Bendrijoje.

(79)

Bendrijos pramonės pardavimų apimtis nežymiai mažėjo. Per tiriamąjį laikotarpį ji sumažėjo 21 %. Pardavimo apimties sumažėjimą reikėtų analizuoti, atsižvelgiant į tai, kad per tą patį laikotarpį importas iš Kinijos išaugo 114 %.

(80)

2000–2001 m. Bendrijos pramonės rinkos dalys sumažėjo nuo 12,3 % iki 10,5 %, nepaisant 2 % išaugusio vartojimo Bendrijoje. Nuo 2001 m. iki tyrimo procedūros Bendrijos pramonės rinkos dalis toliau mažėjo iki 9,8 %.

(81)

2000–2001 m. Bendrijos pramonės vidutinės pardavimo kainos išaugo 7 % ir nuo to laiko išliko gana stabilios, svyruodamos tarp 1,36 ir 1,40 EUR. Kainų augimą 2000–2001 m. sąlygojo prekių asortimento pasikeitimas, kadangi Bendrijos gamintojai vis labiau orientavosi į geresnių specifikacijų ir pažangesnių technologijų prekes, kurių ne tik savikaina, bet ir pridėtinė vertė buvo didesnė. Vis dėlto, kainos padidėjo mažiau, nei buvo galima tikėtis, atsižvelgiant į aukštesnę kokybę ir geresnes specifikacijas bei atitinkamai išaugusias sąnaudas. Po to Bendrijos gamintojai ir toliau gerino savo produkcijos asortimentą, orientuodamiesi į pažangesnes ir didesnę pridėtinę vertę sukuriančias prekes už didesnę nei nominalią kainą. Tačiau nors Bendrijos gamintojų parduodamų prekių kokybė ir specifikacijos buvo geresnės, jie negalėjo nustatyti aukštesnių kainų. Per tyrimo procedūros laikotarpį kainos vėl nukrito iki 2001 m. lygio.

(82)

Per visą laikotarpį gamybos ir pardavimo apimčių bei rinkos dalies augimas buvo neigiamas. Tai sąlygojo neigiamus finansinius rezultatus.

(83)

Toliau vartojama pelno sąvoka reiškia pelną pieš sumokant mokesčius, kuris, kalbant apie „EB pardavimų pelningumą“ yra pelnas, gautas iš FPFAF pardavimų Bendrijos rinkoje, tačiau, kalbant apie „investicijų grąžą“ ir „pinigų srautus“ – tai pelnas, kurį gauna įmonė, tai yra siauriausia prekės grupė, kuriai priklauso panaši prekė, apie kurią reikiamą informaciją galima gauti pagrindinio reglamento 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka.

(84)

Investicijų grąža buvo skaičiuojama pagal pelną iš grynojo turto, kadangi jis laikomas svarbesniu šios tendencijos analizei.

(85)

Kaip minėta pirmiau, Bendrijos pramonės produkcijos vidutinė vieneto kaina per tiriamąjį laikotarpį iš viso padidėjo 7 % dėl pasikeitusio prekių asortimento. Tačiau EB pardavimų pelningumas sumažėjo nuo 1,2 % 2000 m. iki –4 % 2003 m. ir –3,9 % per tyrimo procedūros laikotarpį. Tai rodo, kad, nepaisant priemonių, kurių ėmėsi Bendrijos pramonės gamintojai, pereidami nuo pagrindinių prie sudėtingesnių prekių gamybos, siekdami išlaikyti pelningumą, Bendrijos pramonė faktiškai tapo nuostolinga.

(86)

Investicijų grąža atspindi tokią pat bendrą tendenciją, kaip pelningumas. Per tiriamąjį laikotarpį ji sumažėjo nuo 5,6 % iki –24,2 %. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šis santykis yra susijęs su visa minėtų įmonių veikla, kadangi investicijų nebuvo įmanoma susieti su svarstoma preke.

(87)

2000–2002 m. pinigų srautai sumažėjo 11 %, o nuo 2002 m. iki tyrimo procedūros vėl išaugo 6 %. Per tiriamąjį laikotarpį pinigų srautai sumažėjo 6 %.

(88)

2001 m. investicijos išaugo 76 %, 2002 m. jos sumažėjo 63 %, o 2003 m. ir tyrimo procedūros laikotarpiu vėl pasiekė ankstesnį lygį (apie 7,1 mln. EUR). Žymus padidėjimas 2001 m. ir sumažėjimas 2002 m. buvo susiję su investicijų užregistravimo data, o ne su investicijų strategijos pasikeitimu tais metais.

(89)

Nepaisant sunkumų, kuriuos jai teko patirti, Bendrijos pramonė ir toliau vykdė naujas investicijas. Tačiau jos buvo skirtos ne pajėgumui didinti, bet apsirūpinti moderniausiais įrenginiais, galinčiais pagaminti pakankamai aukštos kokybės prekę su mažesnėmis sąnaudomis, efektyviau naudojant elektros energijos, vandens ir kitus išteklius ir esant didesniam automatizavimui.

(90)

Nuo sprendimo investuoti į didesnius projektus priėmimo ir investicijos realizavimo bei galimybės ją naudoti momento praeina beveik dveji metai. Tuo iš dalies galima paaiškinti išlaikytą tokį patį investicijų lygį, nors finansiniai rezultatai pablogėjo.

(91)

Didžiąją Bendrijos pramonės dalį sudaro mažosios ir vidutinės įmonės. Dėl to Bendrijos pramonės galimybės pritraukti kapitalą šiek tiek sumažėjo per tiriamąjį laikotarpį, ypač jo antroje pusėje, kai pelningumas pasidarė neigiamas.

(92)

Kaip rodo pirmiau pateikta lentelė, Bendrijos pramonės gamyba per tiriamąjį laikotarpį sumažėjo 21 %. Dėl tokio sumažėjimo ir taip pat dėl investicijų į automatizuotas sistemas, Bendrijos pramonė buvo priversta sumažinti ir darbuotojų skaičių. Jų skaičius nuolat mažėjo nuo 928 2000 m. iki 790 per tyrimo procedūros laikotarpį, t. y. 15 %. Sumažėjus darbuotojų skaičiui, išlaidos jiems sumažėjo nuo 35,3 EUR 2000 m. iki 32,2 EUR per tyrimo procedūros laikotarpį, t. y. 9 %.

(93)

Nepaisant tokio darbuotojų skaičiaus sumažėjimo ir išaugusio automatizavimo, produktyvumas iš tikrųjų sumažėjo, nes, mažėjant pardavimų apimtims, Bendrijos pramonės gamintojams teko sumažinti gamybą. Dėl to investicijų į naujus įrenginius nauda buvo realizuota nepilnai.

(94)

Atsižvelgiant į importo dempingo kaina apimtį ir kainą, faktinių dempingo skirtumų poveikio negalima laikyti nereikšmingu.

(95)

Bendrijos pramonė nebuvo patyrusi ankstesnio žalingo dempingo, po kurio jai reikėtų atsigauti.

(96)

Beveik visiems ekonominiams rodikliams per tiriamąjį laikotarpį būdinga bendra neigiama tendencija. Gamybos apimtis sumažėjo 21 %, gamybos pajėgumas – 9 %, o pajėgumo išnaudojimas – 12,5 %. Nors absoliučiais duomenimis atsargos sumažėjo, kaip gamybos procentas jos išaugo. EB pardavimų apimtys sumažėjo 20 %, o rinkos dalis – 21 %. Nors bendras kainų padidėjimas siekė 7 %, jis nepakankamai rodo prekių asortimento pasikeitimą, kuomet vis daugiau Bendrijos gamintojų perėjo prie sudėtingesnių prekių, pareikalavusių didesnių sąnaudų. Sudėtingą situaciją, į kurią pateko Bendrijos pramonė, atspindėjo pelningumo sumažėjimas nuo 1,2 % 2000 m. iki – 3,9 % nuostolių per tyrimo procedūros laikotarpį. Neigiama pelno dalis iš turto taip pat nuolat didėjo, o pinigų srautai – mažėjo. Užimtumas ir darbo užmokestis sumažėjo, nes buvo sumažintas darbuotojų skaičius dėl sumažėjusios gamybos, pardavimų ir pelningumo. Produktyvumas taip pat sumažėjo, nes sumažėjusi gamyba neleido pasinaudoti darbuotojų skaičiaus sumažinimo ir nuolatinių investicijų į modernias pagrindines gamybos priemones ir įrenginius duodama nauda.

(97)

Nors Bendrijos pramonės gamintojams iki šiol pavyko išlaikyti pakankamą investicijų lygį, jų sugebėjimui gauti kapitalo neigiamą poveikį neabejotinai daro didėjantys nuostoliai, ir, jeigu jų finansinė padėtis nepagerės, vargu ar jiems pavyks išlaikyti minėtas investicijas.

(98)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, laikinai buvo nuspręsta, kad Bendrijos pramonei buvo padaryta didelė žala, nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje.

(99)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi, buvo patikrinta, ar rimtą žalą, kurią patyrė Bendrijos pramonė, padarė importas dempingo kaina iš tiriamos šalies. Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi, Komisija taip pat patikrino kitus žinomus Bendrijos pramonei pakenkti galėjusius veiksnius, kad užtikrintų, jog bet kokia šių veiksnių sukelta žala nebūtų klaidingai priskirta importui dempingo kaina.

(100)

KLR kilmės FPFAF importo apimtis labai padidėjo per tiriamąjį laikotarpį. Kaip rodo (67) konstatuojamojoje dalyje pateikta lentelė, importas iš KLR vidutiniškai padidėjo nuo 135 ilginių metrų 2000 m. iki 288 ilginių metrų per tyrimo procedūros laikotarpį, t. y. 114 %. Dėl to FPFAF importo iš KLR rinkos dalis išaugo daugiau nei dvigubai nuo 18,2 % iki 39,3 %.

(101)

Kaip nurodyta pirmiau pateiktoje (71) konstatuojamojoje dalyje, dėl KLR kilmės importo labai sumažėjo Bendrijos gamintojų vidutinė pardavimo kaina. Kainų skirtumas buvo nuo 8,8 % iki 51,1 %. Dėl tiriamo importo kainoms daromo spaudimo Bendrijos gamintojai negalėjo padidinti savo kainų, kad atspindėtų didesnę pridedamąją vertę, kuri buvo sukurta dėl Bendrijos pramonės gamintojų parduodamų prekių asortimento specifikacijų.

(102)

Nuo 2000 m. iki tyrimo procedūros labai padidėjusi KLR kilmės importo apimtis ir jo rinkos dalis, parduodant prekes už gerokai žemesnes nei Bendrijos gamintojų kainas, sutapo su Bendrijos pramonės gamintojų padėties pablogėjimu būtent per tą patį laikotarpį, kaip rodo beveik visų žalos rodiklių tendencija. Bendrijos gamintojai buvo priversti bandyti derinti kainas, kad išlaikytų savo rinkos dalį, o kartu ir gamybos apimtį. Tačiau, kai kainos būdavo per žemos ir negalėdavo padengti kintamų sąnaudų, Bendrijos gamintojai būdavo priversti atsisakyti savo rinkos dalies, kad išvengtų dar didesnių nuostolių.

(103)

Atsižvelgiant į tai, laikinai buvo nuspręsta, kad tiriamo importo daromas spaudimas, dėl kurio nuo 2000 m. ir vėliau labai išaugo importo apimtis ir rinkos dalis, ir kuris buvo vykdomas labai žemomis dempingo kainomis, buvo pagrindinė priežastis, sąlygojusi Bendrijos gamintojų kainų kritimą ir jų rinkos dalies sumažėjimą bei praradimą, pabloginusius Bendrijos pramonės gamintojų finansinę padėtį.

(104)

Importas trečiųjų šalių, nesusijusių su šiuo tyrimu, per tiriamąjį laikotarpį kito taip:

(105)

2001–2002 m. išaugus importo apimtims, visas importas iš visų kitų šalių per tiriamąjį laikotarpį sumažėjo 14 %. Visų kitų šalių rinkos dalis kito panašiai. Pirmiausia ji išaugo iki 38,4 % 2001 m. ir nuo tada mažėjo iki 31,1 %. Tai reiškia, kad sumažėjo importo iš visų kitų šalių apimtis ir rinkos dalis, o tuo pat metu KLR importo apimtys ir rinkos dalis išaugo. Importo iš visų kitų šalių kainos visą laiką buvo didesnės už KLR importo kainas.

(106)

Dėl to laikinai buvo padaryta išvada, kad šalių, kitų nei KLR, kilmės importas neprisidėjo prie Bendrijos gamintojams padarytos žalos.

(107)

Kaip minėta 66 konstatuojamojoje dalyje, per tiriamąjį laikotarpį FPFAF vartojimas Bendrijoje sumažėjo mažiau nei 1 %. Jeigu Bendrijos pramonės gamintojai būtų galėję išlaikyti savo rinkos dalį, dėl tokio vartojimo sumažėjimo jų pardavimų apimtis EB būtų sumažėjusi tik 900 000 ilginių metrų. Tačiau faktinis EB pardavimų apimčių sumažėjimas siekė 19 000 000 ilginių metrų, tai yra buvo daugiau kaip 21 kartą didesnis. Dėl to laikinai buvo nuspręsta, kad vartojimo modelis nebuvo rimta priežastimi, dėl kurios Bendrijos pramonė patyrė žalą.

(108)

Nors turima informacija apie kitų Bendrijos gamintojų veiklos rezultatus nėra gausi, atsižvelgiant į tai, kad skundui pritarė dvylika gamintojų, ir remiantis bendra rinkos informacija apie šį sektorių, galima pagrįstai daryti prielaidą, kad šie gamintojai taip pat rimtai nukentėjo nuo importo dempingo kaina. Neturint duomenų, kurie patvirtintų, kad šių Bendrijos gamintojų padėtis skiriasi nuo Bendrijos pramonės padėties, kitų Bendrijos gamintojų negalima kaltinti dėl žalos, kuri buvo padaryta Bendrijos pramonei.

(109)

Per tiriamąjį laikotarpį labai išaugus KLR importo apimtims ir rinkos dalims, labai sumažėjo Bendrijos pramonės kainos. Šis KLR importo poveikis stulbinančiai sutapo su Bendrijos pramonės padėties pablogėjimu.

(110)

Nebuvo nurodyti arba nustatyti jokie kiti veiksniai, kurie būtų galėję rimtai pakenkti Bendrijos pramonės padėčiai.

(111)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, tinkamai atskleidusią visų žinomų Bendrijos pramonės būklę įtakojusių veiksnių poveikį, kurį pavyko atskirti nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio, laikinai buvo nuspręsta, kad importas iš KLR padarė rimtos žalos Bendrijos pramonei pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį.

(112)

Buvo aiškinamasi, ar, nepaisant išvadų, padarytų dėl žalingo dempingo, buvo kitų įtikinamų priežasčių, dėl kurių buvo galima padaryti išvadą, kad antidempingo priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju prieštarautų Bendrijos interesams. Šiuo tikslu ir vadovaujantis pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalimi, Bendrijos interesai buvo nustatyti remiantis visų įvairių susijusių interesų įvertinimu, t. y. Bendrijos pramonės, kitų Bendrijos gamintojų, importuotojų arba prekybininkų bei vartotojų ir žaliavų tiekėjų, susijusių su svarstoma preke.

(113)

Komisija nusiuntė klausimynus importuotojams/prekiautojams, žaliavų tiekėjams, pramoniniams vartotojams ir įvairioms vartotojų asociacijoms. Motyvuotus atsakymus pateikė tik vienas tiekėjas ir vienas importuotojas/vartotojas.

(114)

Kaip minėta pirmiau, Bendrijos pramonę sudaro 7 visapusiškai bendradarbiavę gamintojai, kuriems tiesiogiai dirba apie 1 800 darbuotojų, iš jų 790 dirbo FPFAF gamybos ir pardavimų srityje per tyrimo procedūros laikotarpį. Jie gamina apie 30 % visos Bendrijos produkcijos.

(115)

Taikomomis priemonėmis siekiama atkurti sąžiningą konkurenciją rinkoje ir išvengti būsimos žalos, kuri gali būti padaryta Bendrijos pramonei. Tokiomis sąlygomis Bendrijos pramonė galėtų padidinti savo pardavimus ir rinkos dalį ir vėl tapti pelninga. Dėl to turėtų pagerėti Bendrijos pramonės finansinė padėtis.

(116)

Kita vertus, manoma, kad, netaikant antidempingo priemonių FPFAF importui iš KLR, Bendrijos pramonės padėtis pablogėtų, nes išaugtų importo dempingo kaina apimtys iš KLR, kartu padidindamos ir finansinius nuostolius. Netaikant priemonių prieš žalingą dempingą, iškiltų grėsmė būtinam pramonės gyvybingumui. Iš tikrųjų, vienas iš skundą pateikusių gamintojų jau tapo nemokiu.

(117)

Dalis kitų Bendrijos gamintojų išreiškė pritarimą šiam skundui, ir nei vienas jam neprieštaravo. Atsižvelgiant į tai, galima laikinai pagrįstai manyti, kad antidempingo priemonės jų interesams neprieštarautų.

(118)

Atsižvelgiant į tai, laikinai buvo nuspręsta, kad antidempingo priemonių taikymas padėtų Bendrijos pramonei atsigauti po žalingo dempingo poveikio ir būtų naudingas Bendrijos interesams.

(119)

Komisiją apie save informavo tik vienas importuotojas. Jis nurodė, kad pirko KLR kilmės FPFAF dėl to, kad šios prekės sudėtis yra kitokia, o kainos – žemesnės, tačiau savo nuomonės dėl galimo priemonių taikymo nepareiškė. Tačiau šis importuotojas, kuris įsigijo tik nedidelę dalį prekių, importuotų iš Kinijos, nepateikė motyvuoto atsakymo į klausimyną. Jokie prekybininkai Komisijai informacijos apie save nepateikė.

(120)

Dėl minėtų priežasčių nebuvo įmanoma tinkamai įvertinti galimo priemonių taikymo arba netaikymo poveikio importuotojams ir prekybininkams. Be to, kaip minėta pirmiau, antidempingo priemonėmis siekiama ne išvengti importo, bet užtikrinti, kad jis nebūtų vykdomas žalingomis dempingo kainomis. Kadangi į Bendrijos rinką bus leidžiama importuoti prekes už sąžiningą kainą, o importas iš trečiųjų šalių taip pat bus vykdomas toliau, gali būti, kad tradiciniam importuotojų verslui nebus padarytas didelis neigiamas poveikis net ir tuo atveju, jeigu bus taikomos antidempingo priemonės kovai su importu dempingo kaina. Kadangi nesusiję importuotojai savo pastabų nepateikė, ši išvada dar labiau pasitvirtina.

(121)

Atsižvelgiant į tai, laikinai buvo nuspręsta, kad priemonių taikymas esminio poveikio importuotojams nepadarys.

(122)

Kaip minėta pirmiau, kai kurie Bendrijos gamintojai žaliavas gauna iš įmonių grupės (integruotų gamintojų). Kitiems žaliavas tiekia tiekėjai, nepriklausantys nuo Bendrijos gamintojų.

(123)

Bendrijos pramonės skundui pritarė Tarptautinis viskozės ir sintetinių pluoštų komitetas, tai yra asociacija, atstovaujanti pluoštų, įskaitant siūlų iš poliesterio pluošto, kurie naudojami kaip žaliava FPFAF gamyboje, gamintojams. Jis nurodė, kad siūlų pardavimas FPFAF gamintojams Bendrijoje sudaro 25 % visos asociacijos narių produkcijos ir dėl to jiems yra labai svarbus.

(124)

Be to, Komisijai apie save informaciją pateikė vienas individualus žaliavos Bendrijos pramonei tiekėjas. Jis teigė, kad jo investavimo galimybės labai sumažės, jeigu ir toliau bus leidžiama importuoti dempingo kaina iš KLR.

(125)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, laikinai buvo nuspręsta, kad priemonių taikymas FPFAF importui iš KLR nepažeis žaliavų tiekėjų interesų.

(126)

FPFAF daugiausia naudojamas drabužių pramonėje. Atsižvelgiant į konkrečias specifikacijas, jis naudojamas drabužių pamušalams, naktiniams, sportiniams, darbiniams ir viršutiniams drabužiams. Be to, jis iš dalies naudojamas automobilių sėdynių, vaikiškų sulankstomųjų vežimėlių ir kitų gaminių gamyboje.

(127)

Savo nuomones pateikė devyni FPFAF vartotojai. Iš jų tik vienas dalį FPFAF šiuo metu importuoja iš KLR. Šis vartotojas teigė, kad Bendrijos pramonės nustatytos kainos buvo aukštesnės ir kad antidempingo priemonių nereikėtų taikyti, kadangi dėl to padidėtų jo išlaidos ir sumažėtų jo prekių konkurencingumas, ypač lyginant su drabužių importu iš KLR. Šis vartotojas taip pat tvirtino, kad šiuo metu FPFAF jis įsigyja Bendrijoje ir KLR, dėl to, padidėjus išlaidoms, dėl kurių sumažėtų jo konkurencingumas, neigiamas poveikis būtų padarytas ne tik jam, bet ir Bendrijos pramonei, iš kurios jis taip pat perka šią prekę. Kiti vartotojai pastebėjo, kad, taikant muitus, gali padidėti importuojamos prekės savikaina, tačiau, jų nuomone, toks padidėjimas jiems tiesiogiai pakenkti neturėtų.

(128)

Atsižvelgiant į pateiktas pastabas, buvo nuspręsta, kad bet koks kainos padidėjimas vartotojams neturėtų daryti didelio poveikio. Kaip minėta pirmiau, importas iš KLR į Bendrijos rinką gali būti vykdomas toliau, tačiau sąžiningomis kainomis, be to, bus prieinami ir kiti šaltiniai ne dempingo kainomis. Atsižvelgiant į tai, laikinai buvo nuspręsta, kad laikinosios priemonės KLR rimtai nepakenks vartotojų interesams.

(129)

Priemonių taikymas yra naudingas Bendrijos pramonei, kitiems Bendrijos gamintojams ir Bendrijos pramonės tiekėjams. Jos padės Bendrijos pramonei padidinti gamybos ir pardavimų apimtis bei rinkos dalį ir vėl tapti pelninga. Netaikant antidempingo priemonių, Bendrijos pramonė gali patirti rimtų nuostolių, nes toliau mažės pardavimų apimtys ir kainos Bendrijos rinkoje, o taip pat ir rinkos dalis, kadangi augs KLR kilmės importo apimtys ir mažės jo pardavimo kainos, nes KLR importuotojai stengsis sulėtinti savo rinkos dalies mažėjimą. Šis neigiamas poveikis Bendrijos pramonei, savo ruožtu, pakenks Bendrijos pramonės tiekėjams, kurie taip pat nukentės dėl sumažėjusios paklausos, nes bus priversti sumažinti gamybos apimtis.

(130)

Nors, taikant antidempingo priemones, importo kainos turėtų padidėti, importuotojai neišreiškė susirūpinimo dėl galimų priemonių taikymo, ir dėl to manoma, kad šių priemonių taikymas jiems labai nepakenks. Kalbant apie vartotojus, buvo nuspręsta, kad minėtų priemonių taikymas neturėtų labai sumažinti jų pelno arba veiklos apimčių, kadangi jie turės alternatyvių tiekimo šaltinių ir kadangi didžioji vartotojų dalis savo nuomonės nepareiškė.

(131)

Įvertinusi įvairių susijusių šalių interesus, Komisija laikinai nusprendė, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių, trukdančių taikyti laikinąsias antidempingo priemones KLR kilmės FPFAF importui.

(132)

Atsižvelgiant į laikinąsias išvadas, padarytas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų, siekiant išvengti importo dempingo kaina daromos papildomos žalos Bendrijos pramonei, reikėtų taikyti laikinąsias priemones.

(133)

Siekiant išsiaiškinti, kokio lygio laikinąsias priemones reikia taikyti, buvo atsižvelgta į nustatytą dempingo skirtumą ir muito, kurio reikia Bendrijos pramonei padarytai žalai atlyginti, dydį.

(134)

Taikomos laikinosios priemonės turėtų būti tokio lygio, kad jų pakaktų minėto importo sukeltai žalai atlyginti, neviršijant nustatyto dempingo skirtumo. Skaičiuojant muito, reikalingo žalingo dempingo padariniams panaikinti, dydį, buvo nuspręsta, kad bet kokios priemonės turėtų padėti Bendrijos pramonei padengti jos gamybos sąnaudas ir gauti pelną prieš sumokant mokesčius, kurį gali pagrįstai gauti tokios rūšies sektorius, esant normalioms konkurencinėmis sąlygoms, t. y. kai panašios prekės pardavimui Bendrijoje netrukdo importas dempingo kaina. Šiam apskaičiavimui naudotas procentinis prekybos pelnas sudarė 8 % (t. y. 5,7 mln. EUR) apyvartos ir atitinka pelną, kurį Bendrijos pramonė gavo 1998 ir 1999 m. prieš susidurdama su problema, atsiradusia dėl Kinijos eksporto. Sudėjus pirmiau nurodytą 8 % procentinį prekybos pelną su gamybos sąnaudomis, Bendrijos pramonei buvo apskaičiuota kaina, nedaranti žalos panašiai prekei.

(135)

Po to buvo nustatytas reikiamas kainos padidinimas, remiantis vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant sumažėjusias kainas, ir vidutinės kainos, nedarančios žalos, palyginimu. Atlikus tokį palyginimą nustatyti skirtumai buvo išreikštas vidutinės importo CIF vertės procentais.

(136)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, buvo nuspręsta taikyti laikinąjį antidempingo muitą, kuris lygus išaiškintiems mažiausiems dempingo ir žalos skirtumams, kaip nurodoma pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje.

(137)

Šiame reglamente nurodyti įmonėms taikomi individualūs antidempingo muitai buvo nustatyti remiantis šio tyrimo išvadomis. Dėl to jie atspindi šių įmonių padėtį, atskleistą tyrimo metu. Tai reiškia, kad šios muitų normos (skirtingai nei muitas, kuris visos šalies mastu taikomas „visoms kitoms įmonėms“) taikomos tik tiriamos šalies kilmės ir minėtų įmonių, o dėl to ir konkrečių juridinių asmenų, pagamintų prekių importui. Šios muitų normos negali būti taikomos importuojamoms prekėms, gaminamoms bet kurios kitos įmonės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nenurodytas šiame reglamente, įskaitant įmones, susijusias su konkrečiai paminėtomis, kadangi joms taikoma „visoms kitoms įmonėms“ nustatyta muito norma.

(138)

Visus prašymus dėl šių individualių antidempingo muitų normų taikymo įmonėms (pvz., pasikeitus įmonės pavadinimui arba įsteigus naujas gamybos ar pardavimo įmones) reikėtų iš karto siųsti Komisijai (3) kartu su visa svarbia informacija apie visus įmonės veiklos pasikeitimus gamybos, vidaus ir eksporto pardavimų srityje, susijusius, pavyzdžiui, su tokiu pavadinimo arba gamybos ir pardavimo įmonių pasikeitimu. Prireikus šis reglamentas bus atitinkamai keičiamas, patikslinant įmonių, kurioms taikomos individualios muitų normos, sąrašą.

(139)

Šioje lentelėje nurodyti siūlomi taikyti antidempingo muitai:

(140)

Siekiant užtikrinti tinkamą administravimą, reikėtų numatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotos šalys, kurios pateikė apie save informaciją per pranešime apie tyrimo procedūros inicijavimą nustatytą laikotarpį, gali pateikti savo nuomones raštu ir prašyti, kad būtų išklausytos. Be to, reikėtų nustatyti, kad išvados dėl muitų taikymo, padarytos pagal šį reglamentą, yra laikino pobūdžio ir negali būti pakartotinai svarstomos, nustatant galutinius muitus,

European Commission

Directorate-General for Trade

Direction B

Office J-79 5/16

B-1049 Brussels.