31996L0079

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/79/EB

1996 m. gruodžio 16 d.

dėl motorinių transporto priemonių keleivių apsaugos nuo priekinio smūgio ir iš dalies keičianti Direktyvą 70/156/EEB

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač jos 100a straipsnį,

atsižvelgdami į 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyvą 70/156/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą [1], suderinimo, ypač į jos 13 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą [2],

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

laikydamiesi Sutarties 189b straipsnyje nustatytos tvarkos [4],

kadangi, siekiant užbaigti vidaus rinkos sukūrimą, techninius motorinių transporto priemonių reikalavimus būtina suderinti iki galo;

kadangi, siekiant sumažinti kelių eismo nelaimėse Europoje žuvusiųjų skaičių, būtina nustatyti įstatymines priemones, kad motorinių transporto priemonių keleiviai pagal galimybes būtų kuo geriau apsaugoti nuo priekinio smūgio; kadangi šia direktyva nustatomi priekinio smūgio bandymo reikalavimai, įskaitant biomechaninius kriterijus, siekiant užtikrinti, kad būtų numatytas pagrįstas atsparumo priekiniam smūgiui lygis;

kadangi šios direktyvos tikslas – remiantis Europos eksperimentinių transporto priemonių komiteto atliktų tyrimų rezultatais pateikti reikalavimus, kurie leistų nustatyti dabartines kelių eismo nelaimes labiau atitinkančius bandymo kriterijus;

kadangi transporto priemonių gamintojams reikia laiko pasirengti priimtiniems bandymo kriterijams įgyvendinti;

kadangi siekiant išvengti, kad standartai nesikartotų, šios direktyvos reikalavimus atitinkančioms transporto priemonėms būtina taikyti išlygą, jog tos transporto priemonės neturėtų atitikti dabar pakeistų kitos direktyvos reikalavimų, atsižvelgiant į vairuojamųjų ratų ir vairo kolonėlės elgseną transporto priemonei susidūrus su kliūtimi;

kadangi ši direktyva – tai viena iš atskirųjų direktyvų, kurios, siekiant užtikrinti, kad transporto priemonės atitiktų Direktyva 70/156//EEB nustatytus EB tipo patvirtinimo tvarkos reikalavimus, turi būti laikomasi; kadangi dėl to Direktyvos 70/156/EEB nuostatos dėl transporto priemonės sistemų, sudėtinių dalių ir atskirųjų techninių mazgų taikomos šioje direktyvoje;

kadangi metodika motorinių transporto priemonių sėdynės atskaitos taškui nustatyti nurodyta 1977 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyvos 77/649/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių vairuotojų regėjimo lauką, suderinimo [5] III priede; kadangi dėl to šioje direktyvoje tos metodikos kartoti nebūtina; kadangi šioje direktyvoje turėtų būti padaryta nuoroda į 1974 m. birželio 4 d. Tarybos direktyvą 74/297/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių vidaus įtaisus (vairo mechanizmo elgsena transporto priemonei susidūrus su kliūtimi), suderinimo [6]; kadangi yra padaryta nuoroda į Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinių teisės aktų kodeksą [7],

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Šioje direktyvoje "transporto priemonė" – tai Direktyvos 70/156/EEB 2 straipsnyje apibrėžta transporto priemonė.

2 straipsnis

1. Jokia valstybė narė, remdamasi priežastimis, susijusiomis su transporto priemonių keleivių apsauga nuo priekinio smūgio:

- transporto priemonės tipui negali atsisakyti suteikti EB tipo patvirtinimą arba nacionalinį tipo patvirtinimą, arba

- uždrausti registruoti, parduoti arba pradėti eksploatuoti transporto priemonę,

jeigu ji atitinka šios direktyvos reikalavimus.

2. Nuo 1998 m. spalio 1 d. valstybės narės nebegali suteikti:

- pagal Direktyvos 70/156/EEB 4 straipsnį EB tipo patvirtinimo transporto priemonės tipui,

- gali atsisakyti transporto priemonės tipui suteikti nacionalinį tipo patvirtinimą,

jeigu ji neatitinka šios direktyvos reikalavimų.

3. 2 šio straipsnio dalis transporto priemonės tipams, kurie iki 1998 m. spalio 1 d. buvo patvirtinti pagal Direktyvą 74/297/EEB ir, jeigu reikia, vėlesniems to tipo patvirtinimo galiojimo pratęsimams, netaikoma.

4. Transporto priemonės, kurių tipas patvirtintas pagal šią direktyvą, laikomos atitinkančiomis Direktyvos 74/297/EEB I priedo 5.1 dalies reikalavimus.

5. Nuo 2003 m. spalio 1 d. valstybės narės:

- su naujomis transporto priemonėmis pagal Direktyvą 70/156/EEB išduodamų tipo atitikties liudijimų nebelaiko tinkamais tos direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje nustatytiems tikslams įgyvendinti, ir

- gali atsisakyti registruoti, parduoti arba pradėti eksploatuoti naujas transporto priemones, su kuriomis nepateikiamas pagal Direktyvą 70/156/EEB išduotas atitikties liudijimas,

jeigu šios direktyvos reikalavimų, įskaitant II priedo 3.2.1.2 ir 3.2.1.3 punktus, nesilaikoma.

3 straipsnis

Direktyvos 70/156/EEB IV priedo 1 dalyje pateikta lentelė papildoma taip:

| Dalykas | Direktyvos Nr. | Oficialusis leidinys | Taikomumas |

M1 | M2 | M3 | N1 | N2 | N3 | O1 | O2 | O3 | O4 |

53 | Atsparumas šoniniam smūgiui | 96/…/EB | L… | X | | | | | | | | | |

4 straipsnis

Komisija, šią direktyvą suderindama su technikos pažanga:

a) per dvejus metus nuo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos atlieka peržiūrą, siekdama, kad bandymo greitis būtų padidintas ir kad bandymas būtų taikomas N1 kategorijos transporto priemonėms. Peržiūra, be kita ko, apimtų avarijos tyrimo duomenis, visos apimties kiekvieno automobilio bandymų rezultatus, išlaidų ir pelno įvertinimą, ypač dabartinius elgsenos reikalavimus (ir biomechaninius, ir geometrinius), bei naujų reikalavimų dėl kėbulo įdubos kojoms deformavimo pridėjimą. Peržiūros metu bus tiriami galimi keleivio apsaugos pranašumai ir dabartinės pramonės galimybės bandymo greitį padidinti bei šios direktyvos taikymo sritį praplėsti, kad ją būtų galima taikyti N1 kategorijos transporto priemonėms; pagal tos peržiūros rezultatus Komisija turi parengti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai;

b) iki 1996 m. pabaigos šią direktyvą peržiūri ir, jeigu reikia, II priedo 7 priedėlį iš dalies pataiso taip, kad būtų atsižvelgta į su "Hybrid III" manekeno kulkšnimi darytus vertinimo bandymus, įskaitant transporto priemonės bandymus;

c) iki 1997 m. pabaigos šią direktyvą peržiūri ir, jeigu reikia, ribines kaklo sužalojimo vertes (nustatytas II priedo 3.2.1.2 ir 3.2.1.3 punktuose) iš dalies pakeičia, atsižvelgdama į tipo patvirtinimo bandymų metu užregistruotas vertes ir avarijų bei biomechaninių tyrimų duomenis;

d) taip pat iki 1997 m. pabaigos atskirosiose direktyvose padaro būtinus pakeitimus tam, kad būtų užtikrintas tomis direktyvomis nustatytų tipo patvirtinimo ir patvirtinimo galiojimo pratęsimo tvarkos suderinamumas su šia direktyva nustatyta tvarka.

5 straipsnis

1.Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 1997 m. balandžio 1 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinių įstatymų nuostatų tekstus.

3. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad jų patvirtintųjų institucijų padarytų tipo patvirtinimo bandymų rezultatai būtų prieinami visuomenei.

6 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

7 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1996 m. gruodžio 16 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

K. Hänsch

Tarybos vardu

Pirmininkas

I. Yates

[1] OL L 42, 1970 2 23, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 95/54/EB (OL L 266, 1995 11 8, p. 1).

[2] OL C 396, 1994 12 31, p. 34.

[3] OL C 256, 1995 10 2, p. 21.

[4] 1995 m. liepos 12 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 249, 1995 9 25, p. 50), 1996 m. gegužės 28 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 219, 1996 7 27, p. 22) ir 1996 m. rugsėjo 19 d. Europos Parlamento sprendimas (OL C 320,1996 10 28, p. 149) ir 1996 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimas.

[5] OL L 267, 1977 10 19, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 90/630/EEB (OL L 341, 1990 12 6, p. 20).

[6] OL L 165, 1974 6 20, p. 16. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 91/662/EEB (OL L 366, 1991 12 31, p. 1).

[7] Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinių teisės aktų kodeksas, 49 antraštinė dalis, V skyrius, 572 dalis.

--------------------------------------------------

PRIEDŲ SĄRAŠAS

I priedas | Administracinės nuostatos transporto priemonės tipui patvirtinti |

| 1.Paraiška patvirtinti EB tipą |

| 2.EB tipo patvirtinimas |

| 3.Tipo modifikavimas ir tipo patvirtinimų pakeitimai |

| 4.Produkcijos atitiktis |

| 1 priedėlis: | Informacinis dokumentas |

| 2 priedėlis: | Tipo patvirtinimo sertifikatas |

II priedas | Techniniai reikalavimai |

| 1.Taikymo sritis |

| 2.Apibrėžimai |

| 3.Techniniai reikalavimai |

| 1 priedėlis: | Bandymo metodika |

| 2 priedėlis: | Elgsenos kriterijų nustatymas |

| 3 priedėlis: | Manekenų išdėstymas bei nustatymas ir jų apsaugos sistemų sureguliavimas |

| 4 priedėlis: | Su vežimėliu daromo bandymo metodika |

| 5 priedėlis: | Matavimo metodika, darant matavimo bandymus: matavimo prietaisai |

| 6 priedėlis: | Deformuojamojo įrenginio apibrėžimas |

| 7 priedėlis: | Manekeno blauzdos ir pėdos sertifikavimo tvarka |

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

ADMINISTRACINĖS NUOSTATOS TRANSPORTO PRIEMONĖS TIPUI PATVIRTINTI

1. PARAIŠKA SUTEIKTI EB TIPO PATVIRTINIMĄ

1.1. Pagal Direktyvos 70/156/EEB 3 straipsnio 4 dalį paraišką transporto priemonės tipui, atsižvelgiant į motorinių transporto priemonių keleivių apsaugą nuo priekinio smūgio, suteikti EB tipo patvirtinimą turi įteikti gamintojas.

1.2. Informacinio dokumento pavyzdys pateiktas 1 priedėlyje.

1.3. Už tipo patvirtinimo bandymus atsakingai techninei tarnybai turi būti pristatyta patvirtintino tipo reikalavimus atitinkanti transporto priemonė.

1.4. Gamintojas turi teisę pateikti visus duomenis ir bandymo rezultatus, leidžiančius pakankamai patikimai įrodyti, kad reikalavimų laikymąsi galima užtikrinti.

2. EB TIPO PATVIRTINIMAS

2.1. Jeigu transporto priemonės tipas atitinka reikiamus reikalavimus, EB tipo patvirtinimas suteikiamas pagal Direktyvos 70/156/EEB 4 straipsnio 3 dalį ir, atitinkamais atvejais, 4 straipsnio 4 dalį.

2.2. EB tipo patvirtinimo liudijimo pavyzdys pateiktas 2 priedėlyje.

2.3. Kiekvienam patvirtintam transporto priemonės tipui pagal Direktyvos 70/156/EEB VII priedo tipą paskiriamas numeris. Ta pati valstybė narė kitam transporto priemonės tipui neturi paskirti to paties numerio.

2.4. Abejonių keliančiu atveju, siekiant patikrinti, ar transporto priemonė atitinka šios direktyvos reikalavimus, turi būti atsižvelgta į visus gamintojo pateiktus duomenis arba bandymo rezultatus, kuriuos galima taikyti tipo patvirtinimą suteikiančios institucijos padarytų tipo patvirtinimo bandymų pagrįstumui nustatyti.

3. TIPO MODIFIKAVIMAS IR TIPO PATVIRTINIMŲ PAKEITIMAI

3.1. Jeigu pagal šią direktyvą patvirtintas transporto priemonės tipas modifikuojamas, taikomos Direktyvos 70/156/EEB 5 straipsnio nuostatos.

3.2. Kai daromas koks nors pakeitimas, dėl kurio bendroji transporto priemonės konstrukcija keistųsi, ir (arba) etaloninė masė padidėtų daugiau kaip 8 %, jeigu techninės tarnybos nuomone bandymo rezultatams dėl to būtų padaryta didelė įtaka, II priedo 1 priedėlyje aprašytą bandymą būtina pakartoti.

3.3. Kai pakeitimai apima tik vidaus įrangą, jeigu masė skiriasi ne daugiau kaip 8 % ir jeigu iš pradžių numatytas priekinių sėdynių skaičius nesikeičia, būtina:

3.3.1. daryti II priedo 4 priedėlyje numatytą supaprastintą bandymą, ir (arba)

3.3.2. dalinį bandymą, kurį, atsižvelgdama į padarytus pakeitimus, nustato techninė tarnyba.

4. PRODUKCIJOS ATITIKTIS

4.1. Paprastai priemonių, kuriomis užtikrinama produkcijos atitiktis, turi būti imamasi pagal Direktyvos 70/156/EEB 10 straipsnyje nustatytas nuostatas.

--------------------------------------------------

1 priedėlis

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

2 priedėlis

PAVYZDYS

(didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm))

EB TIPO PATVIRTINIMO LIUDIJIMAS

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

Papildymas

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

TECHNINIAI REIKALAVIMAI

1. TAIKYMO SRITIS

1.1. Ši direktyva taikoma M1 kategorijos motorinėms transporto priemonėms, kurių bendra leistinoji masė ne didesnė kaip 2,5 tonos, išskyrus daugiaetapio surinkimo transporto priemones, jeigu jų surenkama ne daugiau už skaičių, nustatytą transporto priemones surenkant mažomis serijomis; didesnės masės ir daugiaetapio surinkimo transporto priemones galima patvirtinti gamintojo prašymu.

2. APIBRĖŽIMAI

Šioje direktyvoje:

2.1. "apsaugos sistema" – tai sėdimose vietose keleiviams sulaikyti skirta vidaus įranga ir įtaisai, padedantys užtikrinti, kad būtų laikomasi toliau 3 dalyje nustatytų reikalavimų;

2.2. "apsaugos sistemos tipas" – tai apsaugos įtaisų, nesiskiriančių tokiais pagrindiniais aspektais, kategorija:

- technologija,

- geometrija,

- pagrindinėmis medžiagomis;

2.3. "transporto priemonės plotis" – tai atstumas tarp dviejų su išilgine vidurine transporto priemone lygiagrečių plokštumų, liečiančių transporto priemonę iš kiekvienos pirmiau minėtos plokštumos pusės, tačiau išskyrus galinio vaizdo veidrodžius, šoninius gabarito žibintus, padangų slėgio indikatorius, posūkio rodiklio žibintus, gabarito žibintus, lanksčiuosius sparnus ir virš padangos lietimosi su žeme taško esančias deformuotas šonines padangos sieneles;

2.4. "užlaida" – tai su kliūties paviršiumi sutampanti procentinė transporto priemonės dalis;

2.5. "deformuojamas įrenginio paviršius" – tai standaus bloko priekyje pritvirtinta gniuždoma dalis;

2.6. "transporto priemonės tipas" – tai transporto priemonių, nesiskiriančių tokiais pagrindiniais aspektais, kategorija:

2.6.1. transporto priemonės ilgiu ir pločiu tiek, kad dėl tų dydžių šioje direktyvoje nustatyto smūginio bandymo rezultatai pablogėja;

2.6.2. prieš vairuotojo sėdynės "R" tašką kertančią plokštumą esančios transporto priemonės dalies konstrukcija, matmenimis, linijomis ir medžiagomis tiek, kad dėl jų šioje direktyvoje nustatyto smūginio bandymo rezultatai pablogėja;

2.6.3. keleiviui skirtos vietos linijomis ir vidaus matmenimis bei apsaugos sistemos tipu tiek, kad dėl jų šioje direktyvoje nustatyto smūginio bandymo rezultatai pablogėja;

2.6.4. variklio pritvirtinimo vieta (variklis priekyje, gale arba centre) ir jo pasukimu (variklis sumontuotas skersai arba išilgai);

2.6.5. nepakrautos transporto priemonės mase tiek, kad dėl jos šioje direktyvoje nustatyto smūginio bandymo rezultatai pablogėja;

2.6.6. neprivalomomis gamintojo numatytomis priemonėmis arba vidaus įranga tiek, kad dėl jų šioje direktyvoje nustatyto smūginio bandymo rezultatai pablogėja.

2.7. "keleiviui skirta vieta" – tai stogu, grindimis, šoninėmis sienomis, durimis, išoriniais įstiklinimais ir priekine pertvara bei galine tos keleivio vietos pertvara arba galinės sėdynės atlošo atrama apribota esančiajam transporto priemonėje skirta vieta;

2.8. "R taškas" – tai kiekvienos sėdynės atskaitos taškas, kurį, atsižvelgdamas į transporto priemonės konstrukciją, nurodo transporto priemonės gamintojas;

2.9. "H taškas" – tai kiekvienos sėdynės atskaitos taškas, kurį nustato už patvirtinimą atsakinga techninė tarnyba;

2.10. "transporto priemonės masė be krovinio" – tai parengtos eksploatuoti transporto priemonės masė be keleivių ir krovinio, tačiau su degalais, aušinimo skysčiu, tepalu, įrankiais ir atsarginiu ratu (jeigu pastaruosius kaip standartinę įrangą pateikia transporto priemonės gamintojas);

2.11. "oro pagalvė" – tai saugos diržų ir keleivių apsaugos sistemų veikimą papildantis motorinėse transporto priemonėse įrengiamas įtaisas, t. y. sistemos, kurios, jeigu transporto priemonę veikia didelė smūginė apkrova, skirtos tampriai dujų pripildytai konstrukcijai automatiškai išskleisti ir tas dujas suspaudžiant, transporto priemonėje esančio asmens 1 arba daugiau kūno dalių susidūrimo su keleiviui skirtos vietos išore pavojingumui sumažinti.

3. REIKALAVIMAI

3.1. Bendrieji visiems bandymams taikomi reikalavimai

3.1.1. Kiekvienos sėdynės "H" taškas nustatomas pagal Direktyvos 77/649/EEB II priede aprašytą metodiką.

3.2. Techniniai reikalavimai

3.2.1. Priekinėje šoninėje sėdynėje pagal 5 priedėlį užregistruoti manekenų elgsenos kriterijai turi atitikti tokias sąlygas:

3.2.1.1. galvos elgsenos kriterijus (HPC) neturi būti didesnis kaip 1000, o atstojamasis galvos greitėjimo pagreitis daugiau kaip 3 m/s neturi viršyti 80 g. Pastarasis turi būti apskaičiuojamas suvestiniu skaičiavimo būdu, išskyrus nuo kliūties atšokusios galvos judėjimą;

3.2.1.2. kaklo sužeidimo kriterijus (NIC) neturi būti didesnis negu 1 ir 2 paveiksluose [1] nurodytos vertės;

3.2.1.3. kaklo lenkimo momentas apie y ašį neturi būti didesnis kaip 57 Nm [2];

3.2.1.4. krūtinės ląstos gniuždymo kriterijus (ThCC) neturi būti didesnis kaip 50 mm;

3.2.1.5. krūtinės tamprumo kriterijus (V*C) neturi būti didesnis kaip 1,0 m/s;

3.2.1.6. šlaunikaulį veikiančios jėgos kriterijus (FFC) neturi būti didesnis kaip šio priedo 3 paveiksle parodytas jėgos ir laiko poveikio kriterijus;

3.2.1.7. blauzdikaulį spaudžiančios jėgos kriterijus (TCFC) neturi būti didesnis kaip 8 kN;

3.2.1.8. kiekvieno blauzdikaulio viršuje ir apačioje išmatuotas blauzdikaulio indeksas (TI) bet kokioje vietoje neturi būti didesnis kaip 1,3;

3.2.1.9. slankusis kelio sąnarys neturi pasislinkti daugiau kaip 15 mm.

3.2.2. Liekamasis vairuojamojo rato poslinkis, išmatuotas to rato stebulės centre, vertikalia kryptimi į viršų neturi būti didesnis kaip 80 mm, o horizontalia kryptimi atgal – ne daugiau kaip 100 mm.

3.2.3. Bandymo metu jokios durys negali atsidaryti.

3.2.4. Bandymo metu jokių priekinių durų fiksavimo sistemų įtaisai negali atsipalaiduoti.

3.2.5. Po smūgio, be įrankių, išskyrus būtinus manekeno masei išlaikyti, turi būti įmanoma:

3.2.5.1. atidaryti bent 1 duris, jeigu sėdynių eilei tenka 1 durys ir, jeigu nėra tokių durų, sėdynes paslinkti arba palenkti, jei būtina, kad būtų galima išlaipinti visus transporto priemonėje esančius asmenis; tačiau tas reikalavimas taikomas tik standžios konstrukcijos stogą turinčioms transporto priemonėms;

3.2.5.2. manekenus išlaisvinti iš apsaugos sistemos, kurios, jeigu tos sistemos blokavimo įtaisas įjungtas, tą įtaisą turi būti įmanoma išjungti išjungimo valdiklį veikiant ne didesne kaip 60 N jėga;

3.2.5.3. sėdynių nereguliuojant manekenus ištraukti iš transporto priemonės.

3.2.6. Jei tai yra skystaisiais degalais varoma transporto priemonė, smūginės apkrovos metu arba po jos iš visos degalų sistemos gali tekėti labai mažas degalų kiekis. Jeigu po smūginės apkrovos iš bet kokios degalų sistemos dalies nesiliaudamas teka skystis, jo tekėjimo debitas neturi būti didesnis kaip 5 × 10 -4 kg/s; jeigu iš degalų tiekimo sistemos tekantis skystis maišosi su tekančiais iš kitų sistemų ir tų skirtingų skysčių lengvai atskirti ir identifikuoti negalima, nustatant nepaliaujamai tekančio skysčio kiekį atsižvelgiama į visus surinktus skysčius.

+++++ TIFF +++++

Kaklo tempimo kriterijus

+++++ TIFF +++++

Kaklo poslinkio kriterijus

+++++ TIFF +++++

Šlaunikaulį veikiančios jėgos

[1] Iki 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos datos, nustatytų kaklo duomenų negalima taikyti kaip kriterijaus, pagal kurį, suteikiant tipo patvirtinimą, nustatoma, ar laikomasi reikalavimų. Nustatyti rezultatai įtraukiami į bandymo ataskaitą ir perduodami patvirtinimą išduodančiai institucijai. Po tos datos, toje dalyje nustatyta (-os) vertė (-ės) taikoma (-os) kaip kriterijus nustatant, ar laikomasi reikalavimų, jeigu pagal 4 straipsnio c dalies nuostatas kitos vertės nenustatytos arba taikomos tol, kol tos kitos vertės nebus nustatytos.

[2] Iki 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos datos, nustatytų kaklo duomenų negalima taikyti kaip kriterijaus, pagal kurį, suteikiant tipo patvirtinimą, nustatoma, ar laikomasi reikalavimų. Nustatyti rezultatai įtraukiami į bandymo ataskaitą ir perduodami patvirtinimą išduodančiai institucijai. Po tos datos, toje dalyje nustatyta (-os) vertė (-ės) taikoma (-os) kaip kriterijus nustatant, ar laikomasi reikalavimų, jeigu pagal 4 straipsnio c dalies nuostatas kitos vertės nenustatytos arba taikomos tol, kol tos kitos vertės nebus nustatytos.

--------------------------------------------------

1 priedėlis

BANDYMO METODIKA

1. TRANSPORTO PRIEMONĖS NUSTATYMAS IR PARENGIMAS

1.1. Bandymo vieta

Bandymo vieta turi būti pakankamai didelė: ten turi tilpti įsibėgėjimo kelias, kliūtis ir techninė bandymui būtina įranga. Paskutinė kelio dalis, bent 5 m iki kliūties, turi būti horizontali, plokščia ir lygi.

1.2. Kliūtis

Priekinis kliūties paviršius – tai šios direktyvos 6 priedėlyje apibrėžta deformuojama konstrukcija. Priekinis deformuojamos konstrukcijos paviršius yra statmenas (± 1°) bandomosios transporto priemonės važiavimo krypčiai. Kliūtis pritvirtinama prie ne mažesnės kaip 7 × 104 kg masės, kurios priekinis paviršius vertikalus (± 1°). Ta masė įtvirtinama žemėje arba ant jos pastatoma, jeigu būtina, užfiksavus papildomais masės slankumą ribojančiais įtvirtinimo įtaisais.

1.3. Kliūties pakreipimas

Kliūtis turi būti pakreipta taip, kad transporto priemonė su kliūtimi pirmą kartą susidurtų ta puse, kurioje įrengta vairo kolonėlė. Jeigu galima pasirinkti, ar bandymą daryti su kairiąja ar dešiniąja važiuojamosios dalies juosta vykstančiam eismui pritaikyta transporto priemone, bandymas turi būti daromas su vairo kolonėle įrengta toje transporto priemonės pusėje, kuri laikoma nepalankesne ir kurią nustato už bandymų darymą atsakinga techninė tarnyba.

1.3.1. Smūgine apkrova veikiamo transporto priemonės ploto ir smūginio kliūties paviršiaus santykis

Smūgine apkrova veikiamas transporto priemonės plotas už smūginį kliūties paviršių turi būti didesnis 40 % ± 20 mm.

1.4. Transporto priemonės būklė

1.4.1. Bendrieji reikalavimai

Bandomoji transporto priemonė turi atitikti serijinės gamybos pavyzdinės transporto priemonės reikalavimus, turėti visą paprastai sumontuojamą įrangą ir būti parengta eksploatuoti. Vietoje tam tikrų sudėtinių dalių galima naudoti lygiavertę masę, jeigu tokia pakaita jokios didesnės įtakos pagal 6 dalį nustatomiems rezultatams nedaro.

1.4.2. Transporto priemonės masė

1.4.2.1. Daromam bandymui pristatytos transporto priemonės masė – tai nepakrautos transporto priemonės masė.

1.4.2.2. Į degalų baką turi būti pripilta tiek vandens, kad jo masė atitiktų 90 % (taikoma ± 1 % leistinoji nuokrypa) visos į baką pilamos degalų masės, kurią yra nurodęs gamintojas.

1.4.2.3. Visos kitos sistemos (stabdžių, aušinimo ir t. t.) neturi būti užpildytos; šiuo atveju skysčių masė turi būti kompensuota.

1.4.2.4. Jeigu matavimo įrangos masė transporto priemonėje už leistinąją 25 kg didesnė, ją galima kompensuoti taikant pagal 6 dalį nustatomiems rezultatams jokios didesnės įtakos nedarančius masės sumažinimus.

1.4.2.5. Matavimo įrangos masė etaloninės kiekvienos ašies apkrovos neturi pakeisti daugiau kaip 5 %, kiekvienas įrangos komplektas neturi sverti daugiau kaip 20 kg.

1.4.2.6. Bandymo ataskaitoje turi būti nurodoma transporto priemonės masė, nustatoma taikant pirmiau minėtos 1.4.2.1 dalies nuostatas.

1.4.3. Keleiviui skirtos vietos parengimas

1.4.3.1. Vairaračio padėtis

Jeigu vairaratį galima reguliuoti, jis nustatomas įprastoje padėtyje, kurią yra nurodęs transporto priemonės gamintojas, arba, jeigu jis tos vairaračio padėties nėra nurodęs, jis nustatomas vidurinėje padėtyje, atsižvelgiant į vairaračio reguliavimo intervalo (-ų) ribas. Atkarpos, kurią transporto priemonė važiuoja varoma variklio, pabaigoje vairaratis paliekamas neužfiksuotas, o jo stipinai turi būti tokioje padėtyje, kurioje pagal gamintojo nurodymą juos nustačius transporto priemonė važiuotų tiesiai į priekį.

1.4.3.2. Įstiklinimai

Darinėjamieji įstiklinimai turi būti uždaryti. Siekiant, kad bandymo metu būtų galima atlikti matavimus ir susitarus su gamintoju, darinėjamus įstiklinimus galima pradaryti, jeigu valdymo rankena yra tokioje padėtyje, kurioje ji būna, kai tie įstiklinimai būna uždaryti.

1.4.3.3. Pavarų perjungimo svirtis

Pavarų perjungimo svirtis turi būti išjungta.

1.4.3.4. Pedalai

Pedalai turi būti toje padėtyje, kurioje atsiduria juos išjungus. Jeigu pedalus galima reguliuoti, ir jeigu kitos padėties nėra nurodęs gamintojas, jie turi būti nustatyti vidurinėje padėtyje.

1.4.3.5. Durys

Durys turi būti uždarytos, tačiau neužrakintos.

1.4.3.6. Stoglangis

Jeigu įrengtas stoglangis arba nuimamas stogas, jis turi būti nustatytoje padėtyje ir uždarytas. Siekiant, kad būtų atlikti bandymo metu daromi matavimai ir susitarus su gamintoju, stoglangį arba nuimamą stogą galima palikti neuždarytus.

1.4.3.7. Skydelis nuo saulės

Skydelis nuo saulės turi būti pakeltas ir prispaustas prie lubų.

1.4.3.8. Galinio vaizdo veidrodis

Vidinis galinio vaizdo veidrodis turi būti nustatytas įprastoje naudojimo padėtyje.

1.4.3.9. Porankiai

Priekyje ir gale esantys porankiai, kai jų padėtį būtų galima keisti, turi būti nustatyti apatinėje padėtyje, jeigu to daryti nekliudo transporto priemonėse esantys manekenai.

1.4.3.10. Galvos atramos

Galvos atramos, kurių aukštį galima reguliuoti, turi būti viršutinėje padėtyje.

1.4.3.11. Sėdynės

1.4.3.11.1. Priekinių sėdynių padėtis

Sėdynės, kurias išilgine kryptimi galima reguliuoti, turi būti nustatytos taip, kad jų "H" taškas (žr. 3.1.1 punktą) būtų vidurinėje sėdynės eigos padėtyje arba arčiausiai tos padėties esančios sėdynės užfiksavimo vietos, o sėdynės nustatymo aukštis turi atitikti nurodytąjį gamintojo (jeigu sėdynės nustatymo aukštį galima reguliuoti atskirai).

Jei tai yra daugiavietė neišardoma sėdynė, atsižvelgiama į vairuotojo vietos "H" tašką.

1.4.3.11.2. Priekinių sėdynių atlošų padėtis

Jeigu juos galima reguliuoti, sėdynių atlošai turi būti nustatyti taip, kad manekeno liemens polinkis kuo labiau atitiktų įprastiniam naudojimui gamintojo rekomenduotąjį, arba, jeigu gamintojas jokių specialių rekomendacijų nėra pateikęs, sėdynių atlošai turi būti palinkę 25° kampu atgal nuo vertikalės.

1.4.3.11.3. Galinės sėdynės

Jeigu jas galima reguliuoti, galinės sėdynės arba daugiavietės neišardomos sėdynės turi būti nustatytos pačioje galinėje padėtyje.

2. MANEKENAI

2.1. Priekinės sėdynės

2.1.1. Kiekvienoje priekinėje šoninėje sėdynėje pagal 3 priedėlyje nustatytas sąlygas sodinamas 45° kulkšnį turintis ir "Hybrib III" [1] manekeno techninius reikalavimus atitinkantis manekenas. Manekene pagal techninius 5 priedėlio reikalavimus įrengtos matavimo sistemos, kad būtų galima užregistruoti elgsenos kriterijams nustatyti būtinus duomenis. Manekeno kulkšnis turi būti sertifikuojama pagal II priedo 7 priedėlyje nustatytą metodiką.

2.1.2. Automobilio bandymas bus daromas įrengus gamintojo numatytas keleivio apsaugos sistemas.

3. TRANSPORTO PRIEMONĖS VARYTUVAS IR VAŽIAVIMO KRYPTIS

3.1. Transporto priemonę turi varyti arba jos variklis, arba koks nors kitas varytuvas.

3.2. Smūgio metu transporto priemonės nebeturi varyti arba valdyti joks papildomas varytuvas ar vairuojamasis įtaisas.

3.3. Transporto priemonė turi važiuoti tokia kryptimi, kad ji atitiktų 1.2 ir 1.3.1 punktų reikalavimus.

4. BANDYMO GREITIS

Smūgio metu transporto priemonės greitis turi būti 56 – 0 + 1 km/h. Tačiau jeigu smūgio metu greitis buvo didesnis ir jeigu transporto priemonė reikalavimus atitinka, bandymo rezultatas laikomas atitinkančiu reikalavimus.

5. PRIEKINĖSE SĖDYNĖSE ATLIKTINI MANEKENŲ MATAVIMAI

5.1. Visi matavimai, būtini, kad elgsenos kriterijai būtų patikrinti, turi būti atlikti taikant 5 priedėlio techninius reikalavimus atitinkančius duomenų perdavimo kanalus.

5.2. Skirtingi parametrai registruojami atskirais duomenų perdavimo kanalais, kurių dažnio klasė yra tokia:

5.2.1. Matavimai manekeno galvoje

Greitėjimo pagreitis a sunkio centro taške apskaičiuojamas pagal triašius greitėjimo pagreičio komponentus, išmatuotus taikant duomenų perdavimo kanalo dažnio klasę (CFC), kurios indeksas 1000.

5.2.2. Matavimai manekeno kakle

5.2.2.1. Kaklo ir galvos jungtį veikianti ašinė tempimo ir pirmyn/atgal nukreipta kerpamoji jėga matuojama taikant duomenų perdavimo kanalo dažnio klasę (CFC), kurios indeksas 1000.

5.2.2.2. Lenkimo momentas apie šoninę ašį kaklo ir galvos jungtyje matuojamas taikant duomenų perdavimo kanalo dažnio klasę (CFC), kurios indeksas 600.

5.2.3. Matavimai manekeno krūtinės ląstoje

Krūtinės ląstos deformacija tarp krūtinkaulio ir nugarkaulio matuojama taikant duomenų perdavimo kanalo dažnio klasę (CFC), kurios indeksas 180.

5.2.4. Matavimai manekeno šlaunikaulyje ir blauzdikaulyje

5.2.4.1. Ašinė gniuždymo jėga ir lenkimo momentas matuojami taikant duomenų perdavimo kanalo dažnio klasę (CFC), kurios indeksas 600.

5.2.4.2. Blauzdikaulio poslinkis, atsižvelgiant į šlaunikaulį, matuojamas slankiajame kelio sąnaryje taikant duomenų perdavimo kanalo dažnio klasę (CFC), kurios indeksas 180.

6. ATLIKTINI TRANSPORTO PRIEMONĖS MATAVIMAI

6.1. Siekiant, kad būtų galima daryti supaprastintą 4 priedėlyje aprašytą bandymą, konstrukcijos lėtėjimo pagreičio kreivė turi būti nustatoma pagal ties smūgine apkrova veikiamos transporto priemonės pusės "B" statramsčio pagrindu linijiniu akcelerometru nustatytą vertę, taikant 5 priedėlyje nustatytus reikalavimus atitinkančius duomenų perdavimo kanalus, kurių dažnio klasės indeksas 180.

6.2. 4 priedėlyje aprašytai bandymo metodikai taikoma greičio kreivė prie smūgine apkrova veikiamos transporto priemonės pusėje esančio "B" statramsčio turi būti nustatoma pagal linijinį akcelerometrą.

[1] Techniniai „Hibrid III“ manekeno reikalavimai ir detalieji jo brėžiniai, atitinkantys pagrindinius Jungtinių Amerikos Valstijų 50 procentilių vyro matmenis, bei „Hibrid III“ manekeno nustatymo, kad su juo būtų galima daryti tą bandymą, aprašai įteikti laikyti Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui ir paprašius su jais galima susipažinti Europos ekonominės komisijos sekretoriate, Palais des Nations, Geneva, Switzerland.

--------------------------------------------------

2 priedėlis

ELGSENOS KRITERIJŲ NUSTATYMAS

1. GALVOS ELGSENOS KRITERIJUS (HPC)

1.1. Tariama, kad to kriterijaus reikalavimų laikomasi, jeigu bandymo metu galva prie jokios transporto priemonės sudėtinės dalies neprisiliečia.

1.2. Jeigu bandymo metu galva prie transporto priemonės sudėtinės dalies prisiliečia, galvos elgsenos kriterijus (HPC) apskaičiuojamas taikant pagal šio priedo 1 priedėlio 5.2.1 punktą išmatuotą a pagreitį ir tokią išraišką:

HPC =

t

- t

t

- t

∫

,

kur

1.2.1. "a" narys – tai pagal šio priedo 1 priedėlio 5.2.1 punktą laisvojo kritimo pagreičio vienetais, g (1 g = 9,81 m/s2) išmatuotas atstojamasis pagreitis;

1.2.2. jeigu galvos prisilietimo pradžią galima apibrėžti pagal nustatytus reikalavimus, t1 ir t2 – tai bet kokie sekundėmis išreikšti 2 laiko momentai, apibūdinantys intervalą nuo galvos prisilietimo registravimo pradžios, kurio metu galvos elgsenos kriterijaus (HPC) vertė didžiausia;

1.2.3. jeigu galvos prisilietimo pradžios nustatyti negalima, t1 ir t2 – tai bet kokie sekundėmis išreikšti 2 laiko momentai, apibūdinantys intervalą nuo registravimo pradžios iki pabaigos, kurio metu galvos elgsenos kriterijaus (HPC) vertė didžiausia;

1.2.4. Apskaičiuojant didžiausią vertę, į galvos elgsenos kriterijaus (HPC) vertes, kurių laiko intervalas (t1 – t2) viršija 36 m/s, neatsižvelgiama.

1.3. Atstojamojo galvos greitėjimo pagreičio vertė per ilgiau kaip 3 m/s trunkančią smūginę apkrovą suvestiniu būdu apskaičiuojama atsižvelgiant į atstojamąjį galvos greitėjimo pagreitį, kuris matuojamas pagal šio priedo 1 priedėlio 5.2.1 punktą.

2. KAKLO SUŽEIDIMO KRITERIJAI (NIC)

2.1. Tie kriterijai nustatomi kaklo ir galvos jungtį veikiant ašine gniuždymo, tempimo ir pirmyn/atgal nukreipta kerpamąja jėga, išreikšta kN ir išmatuota pagal šio priedo 1 priedėlio 5.2.2 punktą, ir tų jėgų veikimo trukme (m/s).

2.2. Kaklo lenkimo momento kriterijus nustatomas Nm išreikštu lenkimo momentu apie šoninę galvos ir kaklo jungties ašį ir matuojamas pagal šio priedo 1 priedėlio 5.2.2 dalį.

2.3. Kaklo lenkimo momentas, išreikštas Nm, turi būti užregistruotas.

3. KRŪTINĖS LĄSTOS GNIUŽDYMO KRITERIJUS (ThCC) IR TAMPRUMO KRITERIJUS (V*C)

3.1. Krūtinės ląstos gniuždymo kriterijus nustatomas pagal milimetrais išreikštą ir pagal šio priedo 1 priedėlio 5.2.3 punktą išmatuotą absoliučiąją krūtinės deformacijos vertę.

3.2. Tamprumo kriterijus (V*C) – tai momentinė gniuždymo ir pagal šio priedo 1 priedėlio 5.2.3 ir 6 punktus išmatuotos krūtinkaulio deformacijos greičio sandauga.

4. ŠLAUNIKAULĮ VEIKIANČIOS JĖGOS KRITERIJUS (FFC)

4.1. Tas kriterijus nustatomas pagal kiekvieną manekeno šlaunikaulį ašine kryptimi veikiančią gniuždymo apkrovą, išreikštą kN ir išmatuotą pagal šio priedo 1 priedėlio 5.2.4 punktą, ir m/s išreikšta gniuždomosios apkrovos veikimo trukme.

5. BLAUZDIKAULĮ GNIUŽDANČIOS JĖGOS KRITERIJUS (TCFC) IR BLAUZDIKAULIO INDEKSAS (TI)

5.1. Blauzdikaulį gniuždančios jėgos kriterijus nustatomas pagal kiekvieną manekeno blauzdikaulį ašine kryptimi veikiančią gniuždymo apkrovą (Fz), išreikštą kN, ir išmatuotą pagal II priedo 1 priedėlio 5.2.4 punktą.

5.2. Blauzdikaulio indeksas apskaičiuojamas pagal lenkimo momentus (Mx ir My), išmatuotus pagal 5.1 punktą taikant tokią išraišką:

TI = | Mr/MC)R | + | Fz/(Fc)z |,

kur:

Mx = lenkimo momentas apie x ašį

My = lenkimo momentas apie y ašį

(MC)R = kritinis lenkimo momentas: jo dydis 225 Nm

Fz = ašinė gniuždymo jėga z kryptimi

(FC )Z = kritinė gniuždymo jėga z kryptimi: jos dydis 35,9 kN

MR +

MY2

Nustatomas kiekvieno blauzdikaulio viršutinės ir apatinės dalies indeksas; tačiau Fz galima matuoti bet kokia kryptimi. Nustatyta vertė taikoma viršutinės ir apatinės blauzdikaulio dalies TI apskaičiuoti. Momentai Mx ir My abejomis kryptimis matuojami atskirai.

6. "HYBRID III" MANEKENO TAMPRUMO KRITERIJAUS (V*C) APSKAIČIAVIMO METODIKA

6.1. Tamprumo kriterijus – tai momentinė krūtinkaulio gniuždymo ir deformacijos spartos sandauga. Abi vertės gaunamos pagal krūtinkaulio deformacijos matavimo rezultatus.

6.2. Krūtinkaulio deformacijos charakteristikos signalas filtruojamas kartą, taikant duomenų perdavimo kanalo dažnio klasę, kurios indeksas 180. Gniuždymas laiko momentu t apskaičiuojamas taikant tokį filtruotą signalą:

C

=

D

t0,229

Krūtinkaulio deformacijos sparta laiko momentu t pagal filtruotus deformacijos duomenis apskaičiuojama taip:

V

=

8 ×

-

,

kur D(2) – tai deformacija laiko momentu t (nurodyta metrais), o δt – laiko intervalas tarp deformacijos matavimų. Didžiausia δt vertė – 1,25 × 10-4 sekundės. To skaičiavimo metodika nurodyta toliau pateiktoje schemoje.

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

3 priedėlis

MANEKENŲ IŠDĖSTYMAS BEI NUSTATYMAS IR JŲ APSAUGOS SISTEMŲ SUREGULIAVIMAS

1. MANEKENŲ IŠDĖSTYMAS

1.1. Atskirosios sėdynės

Manekeno simetrijos plokštuma turi sutapti su vertikalia vidurine sėdynės plokštuma.

1.2. Daugiavietė neišardoma priekinė sėdynė

1.2.1. Vairuotojas

Manekeno simetrijos plokštuma turi būti vairaračio centrą kertančioje ir su išilgine vidurine transporto priemonės plokštuma lygiagrečioje plokštumoje. Jeigu sėdimoji vieta nustatoma atsižvelgiant į sėdynės formą, tokia sėdynė laikoma atskirąja sėdyne.

1.2.2. Šoninėje sėdynėje sėdintis keleivis

Keleivio sėdynėje sėdinčio manekeno ir vairuotojo simetrijos plokštumos nuo išilginės vidurinės transporto priemonės plokštumos turi būti vienodu atstumu. Jeigu sėdimoji vieta nustatoma atsižvelgiant į sėdynės formą, tokia sėdynė laikoma atskirąja sėdyne.

1.3. Priekinės daugiavietės neišardomos keleivių sėdynės (be vairuotojo)

Manekenų simetrijos plokštumos su gamintojo nurodytomis sėdimųjų vietų vidurinėmis plokštumomis turi sutapti.

2. MANEKENŲ NUSTATYMAS

2.1. Galva

Skersinis matuoklių pritvirtinimo galvoje skydelis turi būti horizontalus (nuokrypis 2,5º). Siekiant, kad sėdynes vertikaliu atlošu, kurio reguliuoti negalima, turinčiose transporto priemonėse bandomojo manekeno galva būtų išlyginta, turi būti taikoma toliau nurodyta metodika. Pirmiausia pagal šio priedėlio 2.4.3.1 punkte nurodytas ribas, kad būtų išlygintas skersinis matuoklių bandomojo manekeno galvoje pritvirtinimo skydelis, nustatoma "H" taško padėtis. Jeigu nustačius "H" taško padėtį tas matuoklių skydelis manekeno galvoje nebeišsilygina, tada pagal šio priedėlio 2.4.3.2 punkte nurodytas ribas nustatomas bandomojo manekeno dubens kampas. Jeigu tas skydelis vis tiek neišsilygina, tada bandomojo manekeno kaklo laikytuvas pareguliuojamas tiek, kad būtų užtikrinta, jog skersinis matuoklių bandomojo manekeno galvoje pritvirtinimo skydelis būtų horizontalus (nuokrypis 2,5º).

2.2. Žąstai

2.2.1. Vairuotojo sėdynėje sėdinčio bandomojo manekeno žąstai turi būti prie liemens, o centrinės jų linijos – pagal galimybes kuo labiau sutapti su vertikale.

2.2.2. Keleivio sėdynėje sėdinčio manekeno žąstai turi liesti sėdynės atlošą ir liemens šonus.

2.3. Plaštakos

2.3.1. Vairuotojo sėdynėje sėdinčio bandomojo manekeno delnai horizontalios vairaračio centrinės linijos aukštyje turi liesti išorinę vairaračio dalį. Manekeno nykščiai turi būti ant vairaračio ir juosta prie jo nestipriai priklijuoti taip, kad bandomojo manekeno plaštaką ne mažesne kaip 9 N ir ne didesne kaip 22 N jėga stumtelėjus į viršų, juosta nuo vairaračio atsiklijuotų.

2.3.2. Keleivio sėdynėje sėdinčio bandomojo manekeno delnai turi būti priglausti prie šlaunų išorės. Mažylis pirštas turi liesti sėdynės pagalvę.

2.4. Liemuo

2.4.1. Jeigu transporto priemonėse įrengtos daugiavietės neišardomos sėdynės, viršutinė keleivio ir vairuotojo sėdynėje sėdinčių bandomųjų manekenų liemens dalis turi būti priglausta prie sėdynės atlošo. Vidurinė vairuotojo sėdynėje sėdinčio manekeno sagitalinė plokštuma turi būti vertikali ir su centrine išilgine transporto priemonės linija lygiagreti bei kirsti vairaračio centrą. Vidurinė keleivio sėdynėje sėdinčio manekeno sagitalinė plokštuma turi būti vertikali ir su centrine išilgine transporto priemonės linija lygiagreti bei nuo išilginės centrinės transporto priemonės linijos būti tokiu pačiu atstumu kaip ir vidurinė vairuotojo sėdynėje sėdinčio manekeno sagitalinė plokštuma.

2.4.2. Atskirąsias sėdynes turinčiose transporto priemonėse viršutinė vairuotojo ir keleivio sėdynėje sėdinčių manekenų liemens dalis turi remtis į sėdynės atlošą. Vidurinė sagitalinė vairuotojo ir keleivio sėdynėje sėdinčių manekenų plokštuma turi būti vertikali ir su išilgine centrine atskiros sėdynės linija turi sutapti.

2.4.3. Apatinė liemens dalis

2.4.3.1. "H" taškas

Vairuotojo ir keleivio sėdynėje sėdinčių bandomųjų manekenų "H" taškas nuo mašinos "H" taško 6 mm atstumu esančio taško vertikalia ir horizontalia kryptimi turi būti ne didesniu kaip 13 mm atstumu, išskyrus tą atvejį, kai "H" taškui apskaičiuoti taikomas šlaunų ir blauzdos ilgis nustatomas taip, kad būtų 414 ir 401 mm, o ne 432 ir 417 mm.

2.4.3.2. Dubens kampas

Dubens kampas, nuo horizontalės išmatuotas ant 76,2 mm plokščio matuoklio paviršiaus, į manekeno "H" taško matavimo angą įkištais dubens kampo matuokliais [1], turi būti 22,5º ±2,5º.

2.5. Kojos

2.5.1. Vairuotojo ir keleivio sėdynėje sėdinčių bandomųjų manekenų šlaunys į sėdynės pagalvę turi remtis tiek, kiek tą galima padaryti atsižvelgiant į pėdos nustatymą. Pradinis atstumas tarp išorinių kelio apkabos jungių paviršių turi būti 270 mm ± 10 mm.

2.5.2. Kairioji vairuotojo sėdynėje sėdinčio ir abi keleivio sėdynėje sėdinčio manekeno kojos, kiek tai įmanoma padaryti, turi būti vertikaliose išilginėse plokštumose. Dešinioji vairuotojo sėdynėje sėdinčio manekeno koja, kiek tai padaryti įmanoma, turi būti vertikalioje plokštumoje. Siekiant, kad keleiviui skirtose skirtingos konfigūracijos vietose manekeno pėdą būtų galima nustatyti pagal 2.6 punktą, leidžiamas galutinis sureguliavimas.

2.6. Pėdos

2.6.1. Dešinioji vairuotojo sėdynėje sėdinčio manekeno pėda turi būti atremta į nenuspaustą akceleratorių taip, kad galinis kulno taškas ant grindų būtų pedalo plokštumoje. Jeigu pėdos ant akceleratoriaus pedalo uždėti negalima, blauzdikauliui ji nustatoma statmenai ir centrinės pedalo linijos kryptimi kiek įmanoma toliau padedama taip, kad galinis kulno taškas būtų ant grindų. Kairiosios pėdos kulnas kiek įmanoma turi būti padėtas į priekį ir remtis į grindis. Kairioji pėda kiek įmanoma turi būti prispausta prie nuožulnios plokštės vairuotojo kojoms. Išilginė centrinė kairiosios pėdos linija su išilgine centrine transporto priemonės linija kiek įmanoma turi būti lygiagreti.

2.6.2. Keleivio sėdynėje sėdinčio bandomojo manekeno abiejų pėdų kulnai kiek įmanoma turi būti pastumti į priekį ir remtis į grindis. Abi pėdos kiek įmanoma turi būti prispaustos prie nuožulnios plokštės vairuotojo kojoms. Išilginė centrinė pėdų linija su išilgine centrine transporto priemonės linija kiek įmanoma turi būti lygiagreti.

2.7. Įrengti matuokliai smūginės apkrovos metu manekeno judėjimui neturi daryti jokios įtakos.

2.8. Manekenų ir matuoklių sistemų temperatūra prieš bandymą turi būti stabilizuota ir paskui pagal galimybes išlaikomas jos intervalas turi būti 19–22 °C.

2.9. Manekeno drabužiai

2.9.1. Manekenas su įrengtais matuokliais aprengiamas jo formą atitinkančiais medvilniniais tampriais drabužiais trumpomis rankovėmis ir apmaunamas blauzdų vidurį siekiančiomis kelnėmis, apibūdintomis FMVSS 208, 78051–292 arba 293 ar lygiaverčiuose brėžiniuose.

2.9.2. Bandomųjų manekenų pėdos apaunamos 11EE dydžio batais, apibūdintais FMVSS 208, 78051–294 brėžiniuose (kairysis batas) ir 78051–295 (dešinysis batas) ar lygiaverčiuose brėžiniuose.

3. KELEIVIO APSAUGOS SISTEMOS SUREGULIAVIMAS

Bandomąjį manekeną pagal atitinkamus 2.1–2.6 punktų reikalavimus pasodinus nustatytoje sėdimojoje vietoje, jis apjuosiamas saugos diržu, kurio užraktas užsegamas. Juosmens diržas manekeną turi būti glaudžiai apjuosęs. Viršutinę liemens dalį juosiantis diržas patraukiamas iš diržo įtraukimo įtaiso ir paleidžiamas, kad tas įtraukimo įtaisas diržą vėl įtrauktų; tas veiksmas kartojamas 4 sykius. Juosmens saugos diržas veikiamas 9 ir 18 N tempimo apkrova. Jeigu saugos diržų sistema turi įtempimą mažinantį įtaisą, viršutinėje liemens dalyje ištraukiamas didžiausias saugos diržo ilgis, kokį įprastiniam naudojimui transporto priemonės naudotojo nurodymuose yra pateikęs gamintojas. Jeigu saugos diržų sistema įtempimą mažinančio įtaiso neturi, leidžiama, kad diržo įtraukimo įtaisas pernelyg ilgą petį juosiantį diržą įtrauktų.

[1] Kol dėl šio punkto bus priimtas tarptautinis standartas, turi būti taikomi GM brėžinio 78051–532, 572 nuorodų dalį atitinkantys matuokliai.

--------------------------------------------------

4 priedėlis

SU VEŽIMĖLIU DAROMO BANDYMO METODIKA

1. BANDYMO PARENGIMAS IR METODIKA

1.1. Vežimėlis

Vežimėlis turi būti pagamintas taip, kad liekamoji deformacija po bandymo nebūtų nustatyta. Jis turi būti nukreipiamas taip, kad smūgio metu vertikalioje plokštumoje nuokrypis nebūtų didesnis kaip 5º, o horizontalioje – ne didesnis kaip 2º.

1.2. Konstrukcijos būklė

1.2.1. Bendrieji teiginiai

Bandomoji konstrukcija turi atitikti tam tikrų transporto priemonių, pagamintų serijinės gamybos būdu, reikalavimus. Tam tikras sudėtines dalis galima pakeisti arba pašalinti, jeigu bandymo rezultatams dėl to nebus padaryta jokios įtakos.

1.2.2. Nustatymas

Nustatymas turi atitikti šio priedo 1 priedėlio 1.4.3 punkte nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į pateiktuosius pirmiau minėtame 1.2.1 punkte.

1.3. Konstrukcijos pritvirtinimas

1.3.1. Konstrukcija prie vežimėlio turi būti stipriai pritvirtinta taip, kad santykinis jos poslinkis bandymo metu nebūtų nustatytas.

1.3.2. Dėl metodo, kuriuo konstrukcija tvirtinama prie vežimėlio, sėdynės tvirtinimo detalės, keleivio apsaugos įtaisai neturi sustiprėti arba konstrukcija dėl to neturi kokiu nors neįprastu būdu deformuotis.

1.3.3. Rekomenduojamas tvirtinimo įtaisas – tai įtaisas, kuriuo konstrukcija remiasi į atramas, padėtas maždaug ties ratų ašimi, arba, jeigu įmanoma, kuriuo konstrukcija prie vežimėlio pritvirtinama pakabos sistemos spaustuvais.

1.3.4. Kampas tarp išilginės transporto priemonės ašies ir vežimėlio važiavimo krypties turi būti 0º ± 2º.

1.4. Manekenai

Manekenai ir jų padėtis turi atitikti 3 priedėlio 2 dalies reikalavimus.

1.5. Matavimo prietaisai

1.5.1. Konstrukcijos lėtėjimo pagreitis

Smūginės apkrovos metu konstrukcijos lėtėjimo pagreitį matuojantys keitikliai su išilgine vežimėlio ašimi turi būti lygiagretūs pagal 5 priedėlio techninius reikalavimus (jų duomenų perdavimo kanalo dažnio klasės indeksas 180).

1.5.2. Manekenų matavimai

Visi išvardytiems kriterijams patikrinti būtini matavimai nustatyti 1 priedėlio 5 dalyje.

1.6. Konstrukcijos lėtėjimo pagreičio kreivė

Konstrukcijos lėtėjimo pagreičio smūginės apkrovos metu kreivė turi būti tokia, kad, integraliniu skaičiavimu nustatyta "greičio pokyčio atsižvelgiant į laiką" kreivė nuo šio priedėlio 1 paveiksle nustatytos atitinkamos transporto priemonės etaloninės "greičio pokyčio atsižvelgiant į laiką" kreivės jokiame taške nesiskirtų daugiau kaip ± 1 m/s. Etaloninės kreivės poslinkį, atsižvelgiant į laiko ašį, galima taikyti apskaičiuojant konstrukcijos greitį kanale.

1.7. Etaloninė atitinkamos transporto priemonės kreivė ΔV = f(t)

Ta etaloninė kreivė integraliniu skaičiavimu gaunama pagal atitinkamos transporto priemonės lėtėjimo pagreičio kreivę, išmatuotą priekinio susidūrimo su kliūtimi metu kaip numatyta šio priedo 1 priedėlio 6 dalyje.

1.8. Lygiavertis metodas

Bandymui daryti galima taikyti kitą, o ne vežimėlio lėtinimo metodą, jeigu tas bandymas atitinka 1.6 punkte nustatytus greičio kitimo intervalo reikalavimus.

+++++ TIFF +++++

Ekvivalentumo kreivė – leistinosios nuokrypos intervalas V = f(t)

--------------------------------------------------

5 priedėlis

MATAVIMO BANDYMUOSE TAIKOMA MATAVIMO METODIKA: MATUOKLIAI

1. APIBRĖŽIMAI

1.1. Duomenų perdavimo kanalas

Duomenų perdavimo kanalas – tai visi prietaisai, pvz., keitikliai (arba sudedamieji keitikliai, kurių išvesties duomenys jungiami specialiu būdu) ir bet kokius duomenų dažnius arba amplitudę galinčios keisti analizės metodikos.

1.2. Keitiklis

Pirmasis duomenų perdavimo kanalo įtaisas matuotinam fizikiniam dydžiui versti antriniu dydžiu (pavyzdžiui, elektrine įtampa), kurį gali apdoroti kiti duomenų perdavimo kanalo komponentai.

1.3. Duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasė: CAC

Duomenų perdavimo kanalo, atitinkančio tam tikras amplitudines charakteristikas, žymėjimas. CAC skaičius savo verte atitinka viršutinę matavimo intervalo ribą.

1.4. Būdingieji dažniai FH, FL, FN

Tie dažniai apibūdinti 1 paveiksle.

1.5. Duomenų perdavimo kanalo klasė: CFC

Duomenų perdavimo kanalo dažnio klasė žymima skaičiumi, nurodančiu, kad duomenų perdavimo kanalo dažninė charakteristika atitinka 1 paveiksle nustatytas ribas. Tas skaičius ir dažnis FH (Hz) skaitmenine verte yra vienodi.

1.6. Jautrio koeficientas

Geriausią kalibravimo verčių, mažiausiųjų kvadratų metodu nustatytų atsižvelgiant į duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasę, atitiktį rodantis tiesios linijos nuožulnumas.

1.7. Duomenų perdavimo kanalo kalibravimo koeficientas

Vidutinė jautrio koeficientų, įvertintų atsižvelgiant į dažnius, kurie logaritminėje skalėje pasiskirstę tolygiai nuo FL iki 0,4 FH, vertė.

1.8. Tiesiškumo paklaida

Didžiausio kalibravimo vertės ir 1.6 punkte apibrėžtoje tiesioje linijoje, ties viršutine duomenų perdavimo kanalo amplitudės riba, užregistruotos atitinkamos vertės skirtumo santykis (procentais).

1.9. Suvestinis jautris

Išeities ir įvesties signalų santykis, kai keitiklis matavimo krypčiai sužadinamas statmenai. Suvestinis jautris – tai išilgai matavimo ašies procentais nurodyta jautrio dalis.

1.10. Fazės vėlavimo laikas

Duomenų perdavimo kanalo fazės vėlavimo laikas – tai sinusinio signalo fazės vėlavimas (radianais) padalytas iš to signalo kampinio dažnio (radianais/s).

1.11. Aplinka

Duomenų perdavimo kanalą tam tikru momentu veikiančių išorinių sąlygų ir įtakų visuma.

2. EKSPLOATACINIŲ CHARAKTERISTIKŲ REIKALAVIMAI

2.1. Tiesiškumo paklaida

Absoliučioji duomenų perdavimo kanalo, taikant bet kokią jų perdavimo dažnio klasę, tiesiškumo paklaidos vertė visame matavimų intervale turi būti 2,5 % to kanalo amplitudės klasės arba mažesnė.

2.2. Amplitudės ir dažnio santykis

Duomenų perdavimo kanalo dažninė charakteristika turi būti plote, kurį apibrėžia 1 paveiksle pateiktos ribinės kreivės. Nulinė dB linija nustatoma pagal kalibravimo koeficientą.

2.3. Fazės vėlavimo laikas

Fazės vėlavimo laikas nuo duomenų perdavimo kanalo įėjimo ir išėjimo signalo turi būti nustatytas ir tarp 0,03 FH bei FH jis neturi skirtis daugiau kaip 0,1 FH.

2.4. Laiko išklotinė

2.4.1. Laiko išklotinė turi būti užregistruota ir apimti bent 10 ms (tikslumas 1 %).

2.4.2. Santykinis vėlinimas

Santykinis vėlinimas tarp dviejų arba daugiau duomenų perdavimo kanalų, neatsižvelgiant į jų dažnio klasę, signalo neturi būti didesnis kaip 1 ms, išskyrus dėl fazės poslinkio atsirandantį vėlinimą.

Dviejų arba daugiau duomenų perdavimo kanalų, kurių signalai jungiami, dažnio klasė turi būti vienoda ir santykinis jų vėlinimas neturi būti didesnis kaip 0,1 FHs.

Tas reikalavimas taikomas ne tik analoginiams signalams, bet ir sinchronizavimo impulsams ir skaitmeniniams signalams.

2.5. Suvestinis keitiklio jautris

Suvestinis keitiklio jautris bet kokia kryptimi turi būti mažesnis kaip 5 %

2.6. Kalibravimas

2.6.1. Bendrieji teiginiai

Duomenų perdavimo kanalas pagal etaloninį prietaisą, kurį galima susieti su priimtais standartais, turėtų būti kalibruojamas bent kartą per metus. Taikant palyginimo su etaloniniu prietaisu metodus, neturi atsirasti didesnė kaip 1 % duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasės paklaida. Etaloninę įrangą galima naudoti tik tuo dažniu diapazonu, kuriuo ji sukalibruota. Duomenų perdavimo kanalų posistemius galima vertinti atskirai, o nustatytus rezultatus sudauginti, kad būtų nustatytas viso duomenų perdavimo kanalo tikslumas. Tai galima daryti, pavyzdžiui, taikant žinomos amplitudės elektrinį signalą, kuris imituoja keitiklio išėjimo signalą ir kuriuo galima tikrinti duomenų perdavimo kanalo stiprinimo koeficientą, išskyrus keitiklį.

2.6.2. Etaloninio kalibravimo prietaiso tikslumas

Etaloninio prietaiso tikslumą turi patvirtinti valstybinė metrologijos tarnyba arba apie tai turi būti padarytas įrašas.

2.6.2.1. Statinis kalibravimas

2.6.2.1.1. Greitėjimo pagreičiai

Paklaidos turi būti mažesnės kaip ± 1,5 % duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasės (CAC).

2.6.2.1.2. Jėgos

Paklaidos turi būti mažesnės kaip ± 1 % duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasės (CAC).

2.6.2.1.3. Poslinkiai

Paklaidos turi būti mažesnės kaip ± 1 % duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasės (CAC).

2.6.2.2. Dinaminis kalibravimas

2.6.2.2.1. Greitėjimo pagreičiai

Etaloninių greitėjimo pagreičių paklaida, išreikšta kaip procentinis duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasės (CAC) dydis, neturi būti didesnė kaip ± 1,5 %, jeigu dažnis mažesnis kaip 400 Hz, neturi būti didesnė kaip ± 2 %, jeigu dažnis 400–900 Hz, ir neturi būti didesnė kaip ± 2,5 %, jeigu dažnis didesnis kaip 900 Hz.

2.6.2.3. Laikas

Santykinė atskaitos laiko paklaida turi būti mažesnė kaip 10-5.

2.6.3. Jautrio koeficientas ir tiesiškumo paklaida

Jautrio koeficientas ir tiesiškumo paklaida turi būti nustatomi matuojant duomenų perdavimo kanalo išėjimo signalą, atsižvelgiant į skirtingas žinomas to signalo vertes. Duomenų perdavimo kanalo kalibravimas turi apimti visą amplitudės klasės intervalą.

Jei tai yra dvikrypčiai duomenų perdavimo kanalai, turi būti taikomos teigiamosios ir neigiamosios vertės.

Jeigu kalibravimo prietaisas būtinų įvesties duomenų sukurti negali dėl ypač aukštos matuotino dydžio vertės, turi būti kalibruojama atsižvelgiant į kalibravimo standartuose nustatytas ribas, kurios turi būti nurodytos bandymo ataskaitoje.

Kalibruojant visą duomenų perdavimo kanalą turi būti taikomas dažnis arba dažnių spektras, kurių reikšminė vertė yra nuo FL iki 0,4 FH.

2.6.4. Dažninės charakteristikos kalibravimas

Fazės ir amplitudės atsako dažninės charakteristikos nustatomos matuojant duomenų perdavimo kanalo išėjimo signalų fazę ir amplitudę pagal žinomą įėjimo signalą, kai skirtingos to signalo vertės skiriasi nuo FL ir 10 kartų duomenų perdavimo kanalo dažnio klasės arba 3000 Hz (taikomas mažesnis dydis).

2.7. Aplinkos poveikis

Turėtų būti nuolatos tikrinama, siekiant nustatyti bet kokią aplinkos įtaką (pavyzdžiui, elektrinės indukcijos ar magnetinio srauto, signalo sklidimo laidu greičio ir t. t.). Tai galima atlikti, pavyzdžiui, registruojant atsarginių kanalų, kuriuose įrengti manekenų keitikliai, išėjimo signalus. Jeigu užregistruojami stiprūs išėjimo signalai, turėtų būti imamasi reguliuojamųjų veiksmų, pavyzdžiui, reikėtų pakeisti laidus.

2.8. Duomenų perdavimo kanalo pasirinkimas ir žymėjimas

Duomenų perdavimo kanalą apibūdina jo amplitudės klasė (CAC) ir dažnio klasė (CFC).

Duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasės (CAC) skaičius turi būti 1, 2 arba 5, pakeltas dešimtuoju laipsniu.

3. KEITIKLIŲ ĮRENGIMAS

Keitikliai turi būti pritvirtinti standžiai, kad jais registruojamiems rodmenims vibracija darytų kuo mažesnę įtaką. Kiekvienas keitiklio tvirtinimas, kurio mažiausias rezonanso dažnis atitinkamo duomenų perdavimo kanalo dažnį FH viršija bent 5 kartus, laikomas tinkamu. Ypač greitėjimo pagreičio davikliai turėtų būti tvirtinami taip, kad pradinis kampas tarp tikrosios matavimo ašies ir atitinkamos atskaitos sistemos ašies būtų ne didesnis kaip 5º, jeigu tvirtinimo poveikis registruojamiems duomenims analitiniais arba eksperimentiniais metodais neįvertinamas. Jeigu tam tikrame taške turi būti išmatuoti daugiaašiai greitėjimo pagreičiai, kiekvieno greitėjimo pagreičio daviklio ašis nuo to taško turėtų būti per 10 mm, o seisminės masės centras – per 30 mm.

4. DUOMENŲ ĮRAŠYMAS

4.1. Analoginis magnetinis rašytuvas

Juostos greičio stabilumas turėtų būti ne didesnis kaip 0,5 % juostos judėjimo greičio. Rašytuvo signalo ir triukšmo santykis, kai juosta juda didžiausiu greičiu, neturėtų būti mažesnis kaip 42 dB. Bendras netiesinis iškraipymas turėtų būti mažesnis kaip 3 %, o tiesiškumo paklaida – mažesnė kaip 1 % matavimo intervalo.

4.2. Skaitmeninis rašytuvas

Juostos greičio stabilumas turėtų būti ne didesnis kaip 10 % juostos judėjimo greičio.

4.3. Popierinės juostos rašytuvas

Jeigu duomenys registruojami tiesiogiai, popieriaus juostos greitis (mm/s) turėtų būti bent 1,5 karto didesnis už skaičių, kuris FH dydį išreiškia Hz. Kitais atvejais popieriaus juostos greitis turėtų būti toks, kad būtų užtikrinta lygiavertė skiriamoji geba.

5. DUOMENŲ APDOROJIMAS

5.1. Filtravimas

Filtruoti, atsižvelgiant į duomenų perdavimo kanalo dažnių klasę, galima arba duomenis registruojant, arba juos apdorojant. Tačiau prieš pradedant duomenis registruoti, aukštesniu lygiu negu duomenų perdavimo kanalo dažnio klasė turėtų būti atliktas analoginis filtravimas, siekiant, kad būtų panaudota bent 50 % rašytuvo dinaminio intervalo ir kad būtų sumažintas pavojus, jog aukšti dažniai prisotins rašytuvą arba jog diskretizavimo proceso metu galėtų atsirasti klaida dėl spektrų sanklotos.

5.2. Diskretizavimas

5.2.1. Diskretizavimo dažnis turėtų būti bent lygus 8 FH. Jei tai yra analoginis registravimas, kai registravimo ir skaitymo greitis skiriasi, diskretizavimo dažnį galima dalyti iš greičio santykio.

5.2.2. Amplitudės skyra

Skaitmeninių žodžių dydis turėtų būti bent 7 bitai ir lyginumo bitas.

6. REZULTATŲ PATEIKIMAS

Rezultatai turėtų būti pateikti A4 formato popieriuje (210 × 297 mm). Rezultatai, kuriems pateikti pasitelkiamos diagramos, turėtų turėti ašis, suskirstytas matavimo vienetais, atitinkančiais tinkamus pasirinkto vieneto daugiklius (pavyzdžiui, 1, 2, 5, 10, 20 mm). Turėtų būti taikomi SI vienetai, išskyrus transporto priemonės greičio, kuriam apibūdinti galima naudoti km/h, ir greitėjimo pagreičiui, kurį sukelia smūginė apkrova, g, kai g = 9,81 m/s2.

+++++ TIFF +++++

Dažninės charakteristikos kreivė

--------------------------------------------------

6 priedėlis

DEFORMUOJAMOS KLIŪTIES APIBŪDINIMAS

1. SUDĖTINIŲ DALIŲ IR MEDŽIAGŲ APRAŠAS

Kliūties matmenys pateikti šio priedėlio 1 paveiksle. Atskirų kliūties sudėtinių dalių matmenys nurodyti toliau.

1.1. Pagrindinis korytasis blokas

Matmenys | Visiems matmenims galima taikyti ± 2,5 mm leistinąjį nuokrypį |

Aukštis: | 650 mm (korytojo aliuminio juostos ašies kryptimi) |

Plotis: | 1000 mm |

Storis: | 450 mm (korytojo aliuminio narvelio ašies kryptimi) |

Medžiaga | Aliuminis 3003 (ISO 209, 1 dalis) |

Folijos storis: | 0,076 mm |

Narvelio dydis: | 19,14 mm |

Tankis: | 28,6 kg/m3 |

Atsparumas gniuždymui: | 0,342 MPa + 0 % – 10 % |

1.2. Amortizatorius

Matmenys | Visiems matmenims galima taikyti ± 2,5 mm leistinąjį nuokrypį |

Aukštis: | 330 mm (korytojo aliuminio juostos ašies kryptimi) |

Plotis: | 1000 mm |

Storis: | 90 mm (korytojo aliuminio narvelio ašies kryptimi) |

Medžiaga | Aliuminis 3003 (ISO 209, 1 dalis) |

Folijos storis: | 0,076 mm |

Narvelio dydis: | 6,4 mm |

Tankis: | 82,6 kg/m3 |

Atsparumas gniuždymui: | 1,711 MPa + 0 % – 10 % |

1.3. Atraminis lakštas

Matmenys

Aukštis: | 800 mm ± 2,5 mm |

Plotis: | 1000 mm ± 2,5 mm |

Storis: | 2,0 mm ± 0,1 mm |

1.4. Apdailos lakštas

Matmenys

Ilgis: | 1700 mm ± 2,5 mm |

Plotis: | 1000 mm ± 2,5 mm |

Storis: | 0,81 mm ± 0,07 mm |

Medžiaga: | aliuminis 5251/5052 (ISO 209, 1 dalis) |

1.5. Išorinis amortizatoriaus lakštas

Matmenys

Ilgis: | 330 mm ± 2,5 mm |

Plotis: | 1000 mm ± 2,5 mm |

Storis: | 0,81 mm ± 0,07 mm |

Medžiaga: | aliuminis 5251/5052 (ISO 209, 1 dalis) |

1.6. Klijai

Visiems darbams naudotini klijai – tai iš dviejų sudėtinių dalių parengiamas poliuretanas (pavyzdžiui, Ciba-Geigy XB5090/1 derva ir XB5304 kietiklis arba lygiavertė medžiaga).

2. KORYTOJO ALIUMINIO SERTIFIKAVIMAS

Visa korytąjį aliuminį sertifikuojant taikoma bandymo metodika pateikta NHTSA TP-214D. Toliau pateikti nurodymai – tai metodai, kurie turėtų būti taikomi priekinio smūgio kliūties medžiagoms (jų atsparumas gniuždymui atitinkamai 0,342 MPa ir 1,711 MPa), santrauka.

2.1. Bandinių ėmimo vietos

Siekiant užtikrinti, kad visame kliūties paviršiuje atsparumas gniuždymui būtų vienodas, iš 4 korytojo bloko vietų, kurios atsižvelgiant viena į kitą yra vienodu atstumu, turi būti paimti 8 bandiniai. Kad blokas būtų laikomas atitinkančiu reikalavimus, 7 iš tų 8 bandinių turi atitikti toliau pateiktuose skyriuose nurodytus atsparumo gniuždymo reikalavimus.

Bandinių ėmimo vietos priklauso nuo korytojo bloko dydžio. Pirmiausia iš priekinės kliūties bloko dalies turi būti išpjauti keturi 300 mm × 300 mm × 50 mm dydžio bandiniai. Tų pjūvių vieta korytame bloke nurodyta 2 paveiksle. Kiekvienas tas didelis bandinys turi būti supjaustytas bandiniais, kurie bus naudojami sertifikavimo bandymams daryti (150 mm × 150 mm × 50 mm). Sertifikavimas turi būti grindžiamas su iš tų 4 bandinių ėmimo vietų paimtais 2 bandiniais padarytų bandymų rezultatais. Kiti 2 bandiniai turėtų būti įteikiami pareiškėjui, jeigu jis to paprašo.

2.2. Bandinių dydis

Bandymams daryti turi būti naudojami tokio dydžio bandiniai:

Ilgis: 150 mm ± 6 mm

Plotis: 150 mm ± 6 mm

Storis: 50 mm ± 2 mm

Bandinio kraštuose esančių neužbaigtų narvelių sienelės turi būti aplygintos taip:

"W" kryptimi: briaunos neturi būti didesnės kaip 1,8 mm (žr. 3 paveikslą),

"L" kryptimi: bet kuriame bandinio gale turi būti palikta pusė vieno narvelio sienos (juostos kryptimi) ilgio (žr. 3 paveikslą).

2.3. Ploto matavimas

Bandinio ilgis turi būti matuojamas 3 vietose: 12,7 mm nuo kiekvieno galo ir viduryje, bei registruojamas kaip L1, L2 ir L3 (3 paveikslas). Tuo pačiu būdu plotis turi būti registruojamas kaip W1, W2 ir W3 (3 paveikslas). Tie matavimai atliekami ant centrinės bandinio linijos. Gniuždomas plotas turi būti apskaičiuojamas:

A =

×

W1 + W2 + W33

2.4. Gniuždymo sparta ir atstumas

Bandinys turi būti gniuždomas ne mažesne kaip 5,1 mm/min ir ne didesne kaip 7,6 mm/min sparta. Mažiausias gniuždymo atstumas – 16,5 mm.

2.5. Duomenų registravimas

Kiekvieno išbandomo bandinio jėgos ir deformacijos santykio duomenys turi būti registruojami analogine arba skaitmenine forma. Jeigu registruojami analoginiai duomenys, turi būti prieinamos priemonės jiems konvertuoti į skaitmeninius. Visi skaitmeniniai duomenys turi būti registruojami ne mažesne kaip 5 Hz sparta (5 taškai per sekundę).

2.6. Atsparumo gniuždymui nustatymas

Į visus duomenis, užregistruotus, kai gniuždymo atstumas mažesnis kaip 6,4 mm arba didesnis kaip 16,5 mm, nekreipiamas dėmesys. Likusieji duomenys suskirstomi į tris dalis arba poslinkio intervalus (n = 1, 2,3) (žr. 4 paveikslą) taip:

1) 06,4–09,7 mm imtinai;

2) 09,7–13,2 mm išskyrus;

3) 13,2–16,5 mm imtinai.

Kiekvienos dalies vidurkis apskaičiuojamas taip:

F

=

F

1 + F

2 +… F

m

; m = 1,2,3,

kur m – tai duomenų registravimo taškų kiekviename iš 3 intervalų skaičius. Kiekvienos dalies atsparumas gniuždymui apskaičiuojamas taip:

S

=

F

; n = 1,2,3

2.7. Bandinio atsparumo gniuždymui reikalavimai

Kad korytasis bandinys būtų laikomas atitinkančiu šio sertifikavimo reikalavimus, turi būti laikomasi tokių sąlygų:

0,308 MPa ≤ S(n) ≤ 0,342 MPa, kai medžiagos MPa yra 0,342

1,540 MPa ≤ S(n) ≤ 1,711 MPa, kai medžiagos MPa yra 1,711 n = 1, 2, 3.

2.8. Bloko atsparumo gniuždymui reikalavimai

Bandymas turi būti daromas su 8 bandiniais, paimtais iš 4 vienodu atstumu viena nuo kitos nutolusių bloko vietų. Kad blokas būtų laikomas atitinkančiu sertifikavimo reikalavimus, 7 iš 8 bandinių turi atitikti pirmiau pateiktus atsparumo gniuždymui reikalavimus.

3. KLIJAVIMO METODIKA

3.1. Iki klijavimo pradžios, klijuotini aliuminio lakšto paviršiai tinkamu tirpikliu, pavyzdžiui, 1-1-1 trichloretanu, turi būti kruopščiai nuvalyti bent 2 kartus arba tiek kartų, kad nusivalytų riebalai arba purvo nuogulos. Nuvalyti paviršiai turi būti šlifuojami švitriniu popieriumi, kurio abarazyvinių grūdelių dydis 120. Švitrinio popieriaus, kurio abrazyviniai grūdeliai pagaminti iš metalų ir (arba) silicio karbido, naudoti negalima. Paviršiai turi būti kruopščiai nušveisti švitriniu popieriumi, kurį būtina reguliariai keisti, kad nuvalyti nešvarumai nesikauptų ir kad dėl to paviršiai nebūtų pradėti šlifuoti. Paviršius baigus šlifuoti, jie pirmiau minėtu būdu turi būti kruopščiai nuvalyti. Paviršiai tirpikliu iš viso turi būti nuvalyti ne mažiau kaip 4 kartus. Visas po šveitimo likusias dulkes ir nuosėdas būtina nuvalyti, nes dėl jų klijavimo kokybė blogėja.

3.2. Klijais, vartojant rantytą gumos ritinėlį, turėtų būti tepamas tik vienas paviršius. Tuo atveju, jeigu korytasis aliuminis turi būti klijuojamas su aliuminio lakštu, klijais tepamas tik pastarasis. Visas paviršius turi būti tepamas ne didesniu kaip 0,5 kg/m2 klijų kiekiu, kad jų plėvelė būtų ne storesnė kaip 0,5 mm.

4. KONSTRUKCIJA

4.1. Pagrindinis korytasis blokas prie atraminio lakšto turi būti priklijuotas taip, kad narvelių ašys lakštui būtų statmenos. Dengiamasis lakštas turi būti priklijuotas prie priekinio korytojo aliuminio bloko paviršiaus. Apatinis ir viršutinis dengiamojo lakšto paviršius prie pagrindinio korytojo aliuminio bloko turi būti ne priklijuotas, bet būti kuo arčiau jo. Dengiamasis lakštas prie atraminio lakšto turi būti priklijuotas ties tvirtinimo jungėmis.

4.2. Amortizatorius prie priekinio dengiamojo lakšto paviršiaus turi būti priklijuotas taip, kad narvelių ašys lakštui būtų statmenos. Amortizatoriaus apačia turi sutapti su apatiniu dengiamojo lakšto paviršiumi. Amortizatoriaus apdailos lakštas turi būti priklijuotas prie amortizatoriaus priekio.

4.3. Tada dviem horizontaliomis skylėmis amortizatorius turi būti suskirstytas į tris vienodas dalis. Tos skylės turi būti išpjautos per visą amortizatoriaus dalies storį ir plotį. Skylės turi būti išpjautos pjūklu; jų plotis turi sutapti su naudojamo pjūklo ašmenimis ir neturi būti didesnis kaip 4,0 mm.

4.4. Tvirtinimo jungėse (nurodytos 5 paveiksle) turi būti išgręžtos nustatyto skersmens skylės kliūčiai pritvirtinti. Skylių skersmuo turi būti 9,5 mm. 5 skylės turi būti išgręžtos viršutinėje jungėje 40 mm atstumu nuo viršutinio jos krašto ir 5 skylės apatinėje jungėje 40 mm atstumu nuo apatinio jungės krašto. Skylės turi būti 100 mm, 300 mm, 500 mm, 700 mm, 900 mm atstumu nuo bet kurio kliūties krašto. Visos skylės turi būti išgręžtos su ± 1 mm leistinąja vardinio matmens nuokrypa.

5. TVIRTINIMAS

5.1. Deformuojama kliūtis turi būti standžiai pritvirtinta prie ne mažesnės kaip 7 × 104 kg masės arba prie kokios nors prie tos masės pritvirtintos konstrukcijos. Kliūties paviršius turi būti pritvirtintas taip, kad transporto priemonė per bet kokį smūginės apkrovos etapą [3] neprisiliestų prie jokios daugiau kaip 75 mm nuo viršutinio kliūties paviršiaus esančios konstrukcijos dalies (išskyrus viršutinę jungę). Geroji paviršiaus, prie kurio deformuojama kliūtis pritvirtinama, pusė turi būti plokščia ir ištisa per visą paviršiaus aukštį ir plotį bei vertikali (leistinoji nuokrypa ± 1º) ir įsibėgėjimo keliui statmena (leistinoji nuokrypa ± 1º). Tvirtinimo paviršius per bandymą neturi pasislinkti daugiau kaip 10 mm. Jeigu būtina, turi būti naudojami papildomi tvirtinimo prietaisai arba eigos ribotuvai, kad betono blokas nepasislinktų. Deformuojamos kliūties kraštas turi sutapti su betono bloko kraštu pagal išbandytinos transporto priemonės šoną.

5.2. Deformuojama kliūtis prie betono bloko turi būti pritvirtinta dešimčia varžtų: penkiais viršutinėje ir tiek pat apatinėje jungėje. Tie varžtai turi būti bent 8 mm skersmens. Po apatine ir viršutine tvirtinimo junge turi būti pakištos plieninės spaudžiamosios juostos (žr. 1 ir 5 paveikslus). Tos juostos turi būti 60 mm aukščio, 1000 mm pločio ir bent 3 mm storio. Abiejose juostose 5 skylės, kurių skersmuo 9,5 mm, turi būti išgręžtos taip, kad jos sutaptų su tvirtinimo jungėse išgręžtomis skylėmis (žr. 4 dalį). Nė viena iš tvirtinimo detalių, kurias veikia smūginė apkrova, neturi sulūžti.

+++++ TIFF +++++

Deformuojama kliūtis priekinio smūgio bandymui daryti

+++++ TIFF +++++

Sertifikuotinų bandinių vieta

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

Korytojo aliuminio narvelių ašys ir išmatuoti matmenys

+++++ TIFF +++++

Gniuždymo jėga ir poslinkis

+++++ TIFF +++++

Skylių kliūčiai pritvirtinti vietos

[3] Masė, kurios galas yra 925–1000 mm aukštyje ir kurios storis – bent 1000 mm, laikoma atitinkančia tą reikalavimą.

--------------------------------------------------

7 priedėlis

MANEKENO BLAUZDOS IR PĖDOS SERTIFIKAVIMO METODIKA

1. BLAUZDIKAULIO SMŪGINĖS APKROVOS BANDYMAS

1.1. Šio bandymo tikslas – išmatuoti manekeno "Hybrid III" blauzdikaulio odos atsaką į smūgius, kurie suduodami tiksliai apibūdinta, kietu paviršiumi švytuokle.

1.2. Bandymas turi būti daromas su manekeno "Hybrid III" žemiau kelio apkabos jungties esančiomis kairės ir dešinės kojos dalimis (blauzda ir pėda). Jos turi būti standžiai pritvirtintos prie bandymui daryti naudojamo laikiklio.

1.3. Bandymo metodika

1.3.1. Kiekviena kojos blauzda ir pėda iki bandymo pradžios 4 valandas laikoma (kondicionuojama) 22 ± 3 °C temperatūroje ir esant 40 ± 30 % santykiniam drėgnumui. Laikas, per kurį nusistovi stabili pirmiau minėtų dalių būsena, kondicionavimo trukme nelaikomas.

1.3.2. Smogtuve įmontuotas akcelerometras nustatomas taip, kad akcelerometro veikimo ašis su išilgine vidurine smogtuvo ašimi būtų lygiagreti.

1.3.3. Smūginis odos ir smogtuvo paviršius prieš bandymą nuvalomas izopropilo alkoholiu arba lygiaverte medžiaga.

1.3.4. Blauzdos ir pėdos konstrukcija, kaip parodyta 1 paveiksle, kelio apkabos jungtimi pritvirtinama laikiklyje. Bandymui daryti naudojamas laikiklis standžiai pritvirtinamas, kad smūginės apkrovos veikiamas nejudėtų. Tas laikiklis turi būti pagamintas taip, kad per bandymą jis nesiliestų prie jokios blauzdos ir pėdos konstrukcijos dalies, išskyrus jos tvirtinimo vietoje. Per kelio apkabo jungtį ir kulkšnies sąnarį nubrėžta linija turi būti vertikali (leistinoji nuokrypa ± 5º). Prieš kiekvieną bandymą kelio ir kulkšnies sąnariai nustatomi taip, kad jų g intervalas būtų 1,5 ± 0,5.

1.3.5. Standaus smogtuvo masė turi būti 5,0 ± 0,2 kg (įskaitant matavimo įtaisus). Smūginis smogtuvo paviršius – tai pusė cilindro, kurio pagrindinė ašis horizontali (leistinoji nuokrypa ± 1º) ir smūginės apkrovos krypčiai statmena. Smūginio paviršiaus spindulys turi būti 40 ± 2 mm, o plotis – bent 80 mm. Smogtuvas į blauzdikaulį turi smogti viduryje tarp kelio apkabo jungties ir kulkšnies sukimosi ašies esančiame taške išilgai centrinės blauzdikaulio linijos. Smogtuvas į blauzdikaulį turi smogti taip, kad centrinė horizontali smogtuvo linija laiko atskaitos momento pradžioje su blauzdikaulio dinamometrinio daviklio imitatoriui lygiagrečia linija sudarytų ne didesnį kaip 0,5º kampą. Smogtuvas turi būti nukreiptas taip, kad laiko atskaitos momento pradžioje smogtuvas bent kiek labiau nepasislinktų šonine arba vertikalia kryptimi ar nesisuktų apie savo ašį.

1.3.6. Tarp kelių su ta pačia koja daromų bandymų daroma bent 30 minučių pertrauka.

1.3.7. Duomenų rinkimo sistema, įskaitant keitiklius, turi atitikti šio priedo 5 priedėlyje nustatytus duomenų perdavimo kanalo dažnio klasės, kurios indeksas 600, reikalavimus.

1.4. Veikimo reikalavimai

1.4.1. Kai į kiekvieną blauzdikaulį pagal 1.3 punktą 2,1 ± 0,3 m/s greičiu trenkiasi smogtuvas, smūgio jėga – smogtuvo masės ir lėtėjimo pagreičio sandauga – turi būti 2,3 ± 0,3 kN.

2. SMŪGINIS PRIEKINĖS PĖDOS DALIES BANDYMAS

2.1. Šio bandymo tikslas – išmatuoti manekeno "Hybrid III" pėdos ir kulkšnies atsaką į tiksliai nukreiptus smogtuvo stipriu paviršiumi smūgius.

2.2. Daromas viso "Hybrid III" blauzdos – kairė (86-5001-001) ir dešinė (86-5001-002) – komplekto, sudaryto iš pėdos ir kulkšnies – kairė (78051-614) ir dešinė (78051-615) – įskaitant kelio sąnarį, bandymas. Kelio sąnarys (78051-16 Rev B) prie bandymui daryti naudojamo laikiklio pritvirtinamas dinamometrinio daviklio imitatoriumi (78051-319 Rev A).

2.3. Bandymo metodika

2.3.1. Kiekviena kojos konstrukcija iki bandymo pradžios 4 valandas laikoma (kondicionuojama) 22 ± 3 °C temperatūroje ir esant 40 ± 30 % santykiniam drėgnumui. Laikas, per kurį nusistovi stabili tos konstrukcijos būsena, kondicionavimo trukme nelaikomas.

2.3.2. Smūginis odos ir smogtuvo paviršius prieš bandymą nuvalomi izopropilo alkoholiu arba lygiaverte medžiaga.

2.3.2a. Smogtuve įrengtas akcelerometras nustatomas taip, kad akcelerometro matavimo ašis susidūrimo su koja vietoje su smūgio kryptimi būtų lygiagreti.

2.3.3. Kojos konstrukcija pritvirtinama prie 1a paveiksle parodyto laikiklio. Bandymui daryti naudojamas laikiklis standžiai pritvirtinamas, kad smūginės apkrovos veikiamas nejudėtų. Šlaunikaulio dinamometrinio daviklio imitatoriaus (78051-319) centrinė linija turi būti vertikali (leistinoji nuokrypa ± 0,5º). Įtvaras nustatomas taip, kad kelio apkabo jungtį ir kulkšnies tvirtinimo varžtą jungianti linija, atsižvelgiant į ant dviejų medžiagos (politetrafluoretilenas), kurios mažas trinties koeficientas, lakštų padėtą kulną, būtų horizontali (leistinoji nuokrypa ± 3º). Atkreipiamas dėmesys, kad minkštuosius blauzdikaulio audinius imituojanti danga būtų atsukta į pėdos kulną. Kulkšnis nustatoma taip, kad apatinė pėdos plokštuma būtų vertikali (leistinoji nuokrypa ± 3º). Prieš kiekvieną bandymą kelio ir kulkšnies sąnariai nustatomi taip, kad jų g intervalas būtų 1,5 ± 0,5.

2.3.4. Standus smogtuvas – tai statusis 50 ± 2 mm skersmens cilindras ir 19 ± 1 mm skersmens švytuoklės atraminė svirtis (3a paveikslas). Cilindro masė 1,25 ± 0,02 kg, įskaitant matavimo prietaisus ir visą cilindre esančią atraminės svirties dalį. Švytuoklės svirties masė 285 ± 5 g. Ašies, prie kurios pritvirtinta atraminė svirtis, bet kokios besisukančios dalies masė neturėtų būti didesnė kaip 100 g. Tarp centrinės horizontalios smogiamojo cilindro ir visos švytuoklės sukimosi ašies turi būti 1250 ± 1 mm atstumas. Smogiamasis cilindras pritvirtinamas taip, kad išilginė jo ašis būtų horizontali ir smūgio krypčiai statmena. Švytuoklė į pėdos padą turi trenktis 185 ± 2 mm atstumu nuo ant standžios horizontalios platformos padėto kulno galo taip, kad išilginė centrinė švytuoklės svirties linija nuo vertikalios smūgio vietos linijos būtų nukrypusi ne daugiau kaip 1º. Smogtuvas turi būti nukreiptas taip, kad laiko atskaitos momento pradžioje smogtuvas bent kiek labiau nepasislinktų šonine arba vertikalia kryptimi ar nesisuktų apie savo ašį.

2.3.5. Tarp kelių tos pačios kojos bandymų daroma bent 30 minučių pertrauka.

2.3.6. Duomenų rinkimo sistema, įskaitant keitiklius, turi atitikti šio priedo 5 priedėlyje nustatytus duomenų perdavimo kanalo dažnio klasės, kurios indeksas 600, reikalavimus.

2.4. Veikimo reikalavimai

2.4.1. Kai į kiekvienos pėdos gumburą pagal 2.3 punktą 6,7 ± 0,2 m/s greičiu trenkiasi smogtuvas, didžiausias blauzdikaulio lenkimo momentas apie y ašį (My ) turi būti 100–104 Nm.

3. SMŪGINIS PĖDOS KULNO BANDYMAS

3.1. Šio bandymo tikslas – išmatuoti manekeno "Hybrid III" pėdos odos atsaką į tiksliai nukreiptus smogtuvo stipriu paviršiumi smūgius.

3.2. Daromas viso "Hybrid III" blauzdos – kairė (86-5001-001) ir dešinė (86-5001-002) – komplekto, sudaryto iš pėdos ir kulkšnies – kairė (78051-614) ir dešinė (78051-615) – įskaitant kelio sąnarį, bandymas. Kelio sąnarys (78051-16 Rev B) prie bandymui daryti naudojamo laikiklio pritvirtinamas dinamometrinio daviklio imitatoriumi (78051-319 Rev A).

3.3. Bandymo metodika

3.3.1. Kiekviena kojos konstrukcija iki bandymo pradžios 4 valandas laikoma (kondicionuojama) 22 ± 3 °C temperatūroje ir esant 40 ± 30 % santykiniam drėgnumui. Laikas, per kurį nusistovi stabili tos konstrukcijos būsena, kondicionavimo trukme nelaikomas.

3.3.2. Smogtuve įmontuotas akcelerometras nustatomas taip, kad akcelerometro veikimo ašis su išilgine vidurine smogtuvo ašimi būtų lygiagreti.

3.3.3. Smūginis odos ir smogtuvo paviršius prieš bandymą nuvalomi izopropilo alkoholiu arba lygiaverte medžiaga.

3.3.4. Kojos konstrukcija pritvirtinama prie 1b paveiksle parodyto laikiklio. Bandymui daryti naudojamas laikiklis standžiai pritvirtinamas, kad smūginės apkrovos veikiamas nejudėtų. Šlaunikaulio dinamometrinio daviklio imitatoriaus (78051–319) centrinė linija turi būti vertikali (leistinoji nuokrypa ± 0,5º). Įtvaras nustatomas taip, kad kelio apkabo jungtį ir kulkšnies tvirtinimo varžtą jungianti linija, atsižvelgiant į ant dviejų medžiagos (politetrafluoretilenas), kurios mažas trinties koeficientas, lakštų padėtą kulną, būtų horizontali (leistinoji nuokrypa ± 3º). Atkreipiamas dėmesys, kad minkštuosius blauzdikaulio audinius imituojanti danga būtų atsukta į pėdos kulną. Kulkšnis nustatoma taip, kad apatinė pėdos plokštuma būtų vertikali (leistinoji nuokrypa ± 3º). Prieš kiekvieną bandymą kelio ir kulkšnies sąnariai nustatomi taip, kad jų g intervalas būtų 1,5 ± 0,5.

3.3.5. Standus smogtuvas – tai statusis 50 ± 2 mm skersmens cilindras ir 19 ± 1 mm skersmens švytuoklės atraminė svirtis (3a paveikslas). Cilindro masė 1,25 ± 0,02 kg, įskaitant matavimo prietaisus ir visą cilindre esančią atraminės svirties dalį. Švytuoklės svirties masė 285 ± 5 g. Ašies, prie kurios pritvirtinta atraminė svirtis, bet kokios besisukančios dalies masė neturėtų būti didesnė kaip 100 g. Tarp centrinės horizontalios smogiamojo cilindro ir visos švytuoklės sukimosi ašies turi būti 1250 ± 1 mm atstumas. Smogiamasis cilindras pritvirtinamas taip, kad išilginė jo ašis būtų horizontali ir smūgio krypčiai statmena. Švytuoklė į pėdos padą turi trenktis 62 ± 2 mm atstumu nuo ant standžios horizontalios platformos padėto kulno galo taip, kad išilginė centrinė švytuoklės svirties linija nuo vertikalios smūgio vietos linijos būtų nukrypusi ne daugiau kaip 1º. Smogtuvas turi būti nukreiptas taip, kad laiko atskaitos momento pradžioje smogtuvas bent kiek labiau nepasislinktų šonine arba vertikalia kryptimi ar nesisuktų apie savo ašį.

3.3.6. Tarp kelių tos pačios kojos bandymų daroma bent 30 minučių pertrauka.

3.3.7. Duomenų rinkimo sistema, įskaitant keitiklius, turi atitikti šio priedo 5 priedėlyje nustatytus duomenų perdavimo kanalo dažnio klasės, kurios indeksas 600, reikalavimus.

3.4. Veikimo reikalavimai

3.4.1. Kai į kiekvienos pėdos kulną pagal 3.3 punktą 4,4 ± 0,2 m/s greičiu trenkiasi smogtuvas, didžiausias jo greitėjimo pagreitis turi būti 340 ± 50 g.

+++++ TIFF +++++

Blauzdikaulio smūginės apkrovos bandymas – pasiruošimo bandymui reikalavimai

+++++ TIFF +++++

Priekinės pėdos dalies smūginės apkrovos bandymas – pasiruošimo bandymui reikalavimai

+++++ TIFF +++++

Pėdos kulno smūginės apkrovos bandymas – pasiruošimo bandymui reikalavimai

+++++ TIFF +++++

Priekinės pėdos dalies smūginės apkrovos bandymas – pasiruošimo bandymui reikalavimai

+++++ TIFF +++++

Pėdos kulno smūginės apkrovos bandymas – pasiruošimo bandymui reikalavimai

+++++ TIFF +++++

Švytuoklinis smogtuvas

--------------------------------------------------