21994A1223(18)

2 PRIEDAS

Susitarimas dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos

ŠALYS NARĖS SUSITARIA:

1 straipsnis

Taikymas

1. Šio susitarimo taisyklės ir tvarka taikomos ginčams, svarstomiems pagal konsultacijų ir ginčų sprendimo nuostatas, esančias šio susitarimo 1 priedėlyje išvardytose sutartyse (toliau šiame susitarime – apibrėžtosios sutartys). Be to, šio susitarimo taisyklės ir tvarka taikomos šalių narių konsultacijoms ir sprendžiant jų ginčus dėl jų teisių ir pareigų pagal Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutarties (toliau šiame susitarime – PPO sutartis) nuostatas ir pagal šį susitarimą, tiek laikant jį atskiru dokumentu, tiek derinant kartu su bet kokia apibrėžtąja sutartimi.

2. Šio susitarimo taisyklės ir tvarka taikomos laikantis tokių specialių ar papildomų ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos, kurios yra apibrėžtosiose sutartyse ir yra nurodytos šio susitarimo 2 priedėlyje. Kadangi yra šio susitarimo taisyklių bei tvarkos ir 2 priedėlyje išdėstytų specialių ar papildomų taisyklių bei tvarkos skirtumų, viršenybę turi 2 priedėlyje nustatytos taisyklės ir tvarka. Tais atvejais, kai sprendžiami ginčai yra susiję su daugiau negu vienos apibrėžtosios sutarties taisyklėmis bei tvarka ir kyla tų sutarčių nagrinėjamų specialių ar papildomų taisyklių ir tvarkos konfliktas, o ginčo šalys per 20 dienų nuo kolegijos sudarymo dienos negali susitarti dėl taisyklių ir tvarkos, šio susitarimo 2 straipsnio 1 dalyje numatytos Ginčų sprendimo tarybos (toliau šiame susitarime – DSB, angl. Dispute Settlement Body) pirmininkas, konsultuodamasis su ginčo šalimis, nustato taisykles ir tvarką, kurių privaloma laikytis 10 dienų po šalies narės prašymo gavimo. Pirmininkas turi vadovautis principu, kad, kai įmanoma, turėtų būti taikomos specialios ar papildomos taisyklės ir tvarka, o šio susitarimo taisyklės ir tvarka turėtų būti taikomos tiek, kiek reikia, kad būtų išvengta konflikto.

2 straipsnis

Administravimas

1. Šioms taisyklėms ir tvarkai bei konsultacijų ir ginčų sprendimo nuostatoms, esančioms apibrėžtosiose sutartyse, išskyrus atvejus, kai apibrėžtojoje sutartyje yra numatyta kitaip, administruoti įsteigiama Ginčų sprendimo taryba. Dėl to DSB turi įgaliojimus sudaryti kolegijas, tvirtinti kolegijų ir Apeliacinio komiteto ataskaitas, prižiūrėti sprendimų ir rekomendacijų įgyvendinimą ir leisti sustabdyti nuolaidų ir kitų įsipareigojimų, prisiimtų pagal apibrėžtąsias sutartis, taikymą. Kai kalbama apie ginčus, susijusius su apibrėžtąja sutartimi, kuri yra keliašalė prekybos sutartis, vartojamas terminas "šalis narė" reiškia tik tas šalis nares, kurios yra atitinkamos keliašalės prekybos sutarties šalys. Tais atvejais, kai DSB administruoja keliašalės prekybos sutarties ginčų sprendimo nuostatas, DSB priimant sprendimus dėl to ginčo ar imantis atitinkamų veiksmų, gali dalyvauti tik tos šalys narės, kurios yra tos sutarties šalys.

2. DSB praneša atitinkamoms PPO taryboms ir komitetams apie visus poslinkius sprendžiant ginčus, susijusius su atitinkamų apibrėžtųjų sutarčių nuostatomis.

3. DSB posėdžiauja tiek dažnai, kiek tai būtina, kad galėtų per šiame susitarime numatytus terminus atlikti savo funkcijas.

4. Kai pagal šio susitarimo taisykles ir procedūras DSB suteikiama teisė priimti sprendimą, jis priimamas konsensu [1].

3 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Šalys narės patvirtina savo pritarimą ginčų tvarkymo principams, anksčiau taikytiems pagal GATT 1947 XXII ir XXIII straipsnius, bei šiame susitarime pakeistoms ir išplėstoms taisyklėms ir tvarkai.

2. PPO ginčų sprendimo sistema yra pagrindinis veiksnys, teikiantis daugiašalei prekybos sistemai saugumą ir leidžiantis ją prognozuoti. Šalys narės pripažįsta, kad ji prisideda prie šalių narių pagal apibrėžtąsias sutartis prisiimtų teisių ir įsipareigojimų apsaugos ir padeda išaiškinti tų sutarčių galiojančias nuostatas pagal priimtas viešosios tarptautinės teisės aiškinimo taisykles. DSB rekomendacijos ir sprendimai negali praplėsti ar susiaurinti apibrėžtosiose sutartyse numatytų teisių ir pareigų.

3. Spartus išeities iš padėties radimas, kai šalis narė mano, kad nauda, kurią ji tiesiogiai ar netiesiogiai gautų pagal apibrėžtąsias sutartis, yra sumažinama dėl kitos šalies narės taikomų priemonių, yra pagrindas, sudarantis sąlygas PPO efektyviai funkcionuoti ir šalių narių teisių bei pareigų tinkamai pusiausvyrai išlaikyti.

4. DSB rekomendacijų ir sprendimų paskirtis – tinkamai spręsti ginčus pagal teises ir pareigas, numatytas šiame susitarime ir apibrėžtosiose sutartyse.

5. Visi sprendimai dėl klausimų, kilusių pagal apibrėžtųjų sutarčių konsultacijų ir ginčų sprendimo nuostatas, tarp jų ir arbitražo sprendimai, turi atitikti tas sutartis ir nepanaikinti bei nesumažinti naudos, kurią šalis narė gauna pagal tas sutartis, ir netrukdyti siekti bet kokių tose sutartyse numatytų tikslų.

6. Apie abipusį susitarimą dėl klausimų, kilusių pagal apibrėžtųjų sutarčių konsultacijų ir ginčų sprendimo nuostatas, turi būti pranešta DSB ir atitinkamoms taryboms bei komitetams, į kuriuos šalys narės gali kreiptis dėl visų su tuo reikalu susijusių aspektų.

7. Prieš pateikdama klausimą nagrinėti, šalis narė pati nusprendžia dėl to, ar veiksmai pagal šią tvarką duotų rezultatų. Ginčų sprendimo mechanizmo paskirtis – užtikrinti pozityvų ginčo sprendimą. Be abejo, pageidautinas abiem ginčo šalims priimtinas ir apibrėžtųjų sutarčių nuostatas atitinkantis sprendimas. Kai abiem ginčo šalims priimtino sprendimo nepasiekiama, pirmasis ginčų sprendimo mechanizmo tikslas yra paprastai užtikrinti, kad būtų atšauktos aptariamos priemonės, jei nustatoma, kad jos neatitinka bet kokios iš apibrėžtųjų sutarčių nuostatų. Nuostata dėl kompensacijos turėtų būti taikoma tik tuo atveju, kai praktiškai neįmanoma tuoj pat atšaukti tą priemonę, ir taikoma kaip laikinoji priemonė iki apibrėžtosios sutarties neatitinkančios priemonės atšaukimo. Kraštutinis sprendimas, numatytas šiame susitarime ginčo sprendimo procedūrą inicijuojančiai šaliai narei, yra galimybė sustabdyti nuolaidų ar kitų įsipareigojimų pagal apibrėžtąsias sutartis taikymą tokiu būdu diskriminuojant kitą šalį narę, kai gautas šiai priemonei DSB leidimas.

8. Tais atvejais, kai yra pažeisti pagal apibrėžtąją sutartį prisiimti įsipareigojimai, tai prima facie laikoma pakankamu pagrindu bylai dėl naudos, kurią pagal prisiimtus įsipareigojimus gautų šalys narės, anuliavimo ar sumažėjimo. Tai reiškia, kad paprastai daroma prielaida, jog taisyklių pažeidimas daro neigiamą įtaką kitoms šalims narėms, kurios yra apibrėžtosios sutarties šalys, ir tokiais atvejais šaliai narei, prieš kurią pateiktas skundas, tenka atsakyti į kaltinimą.

9. Šio susitarimo nuostatos neprieštarauja šalių narių teisėms siekti autoritetingo apibrėžtosios sutarties nuostatų išaiškinimo priimant sprendimus pagal PPO sutartį arba apibrėžtąją sutartį, kuri yra keliašalė prekybos sutartis.

10. Sutariama, kad prašymas sutaikyti ir pasinaudoti ginčų sprendimo tvarka neturėtų būti laikomas ar suprantamas kaip ginčytinas veiksmas, ir, jeigu kyla ginčas, visos šalys narės gera valia laikosi tos tvarkos ir deda pastangas ginčui išspręsti. Be to, sutariama, kad skundai ir atsakomieji skundai dėl iškilusių klausimų neturėtų būti susiejami.

11. Šis susitarimas turi būti taikomas tik PPO sutarties įsigaliojimo dieną arba po jos įsigaliojimo pateiktiems naujiems prašymams dėl konsultacijų, laikantis apibrėžtųjų sutarčių nuostatų dėl konsultacijų. Ginčams, dėl kurių prašymai dėl konsultacijų buvo pateikti pagal GATT 1947 arba pagal bet kokią sutartį – apibrėžtosios sutarties pirmtakę iki PPO sutarties įsigaliojimo, tebegalioja tos ginčų sprendimo taisyklės ir tvarka, kurios galiojo iki PPO sutarties įsigaliojimo [2].

12. Nepaisant šio straipsnio 11 dalies, jeigu skundą, remdamasi apibrėžtąja sutartimi, pateikia besivystanti šalis narė prieš išsivysčiusią šalį narę, skundą pateikusi šalis turi teisę kaip alternatyva šio susitarimo 4, 5, 6 ir 12 straipsnių nuostatoms pasinaudoti atitinkamomis 1966 m. balandžio 5 d. Sprendimo (BISD 14S/18) nuostatomis, išskyrus tuos atvejus, kai kolegija mano, kad to sprendimo 7 punkte numatyto laikotarpio nepakanka kolegijos ataskaitai pateikti, ir skundą pateikusios šalies sutikimu tas laikotarpis gali būti pratęstas. Kadangi yra šio susitarimo 4, 5, 6 ir 12 straipsniuose numatytų taisyklių bei tvarkos ir to sprendimo atitinkamų taisyklių bei tvarkos skirtumų, viršesnės yra pastarosios.

4 straipsnis

Konsultacijos

1. Šalys narės patvirtina savo pasiryžimą didinti ir tobulinti šalių narių taikomos konsultacijų tvarkos efektyvumą.

2. Kiekviena šalis narė įsipareigoja būti geranoriška ir suteikti adekvačią galimybę konsultuotis dėl bet kokio kitos šalies narės pareiškimo dėl priemonių, kurios priimtos pirmosios šalies narės teritorijoje ir kurios turi įtakos bet kokios apibrėžtosios sutarties įgyvendinimui [3].

3. Jeigu prašymas pradėti konsultacijas yra pateiktas laikantis apibrėžtosios sutarties nuostatų ir abi šalys nesusitaria kitaip, šalis narė, kuriai tas prašymas pateiktas, į prašymą atsako per 10 dienų nuo jo gavimo dienos ir, siekdama abi puses tenkinančio sprendimo, gera valia pradeda konsultacijas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu šalis narė per 10 dienų nuo prašymo gavimo dienos į jį neatsako arba per 30 dienų ar per kitą abiejų šalių susitartą laikotarpį nuo prašymo gavimo dienos nepradeda konsultacijų, konsultacijų prašiusi šalis narė gali iš karto prašyti sudaryti kolegiją.

4. Apie visus tokius prašymus pradėti konsultacijas konsultacijų prašiusi šalis narė praneša DSB ir atitinkamoms taryboms bei komitetams. Kiekvienas prašymas pradėti konsultacijas turi būti pateiktas raštu, jame nurodytos prašymo priežastys, įskaitant priemones, dėl kurių prašoma konsultacijų, ir skundo teisinis pagrindas.

5. Per konsultacijas, vykstančias pagal apibrėžtosios sutarties nuostatas, šalys narės, prieš imdamosi tolesnių šiame susitarime numatytų veiksmų, turėtų stengtis pasiekti tenkinantį susitarimą svarstomu klausimu.

6. Konsultacijos vyksta konfidencialiai ir nepažeidžiant šalies narės teisių į visas tolesnes procedūras.

7. Jei konsultacijomis nepavyksta išspręsti ginčo per 60 dienų nuo prašymo pradėti konsultacijas gavimo dienos, skundą pateikusi šalis gali prašyti sudaryti kolegiją. Skundą pateikusi šalis gali prašyti sudaryti kolegiją ir nesuėjus minėtajam 60 dienų terminui, jeigu konsultacijose dalyvaujančios šalys mano, kad konsultacijomis ginčas išspręstas nebus.

8. Neatidėliotinais atvejais, įskaitant susijusius su gendančiais produktais, šalys narės pradeda konsultacijas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu per 20 dienų nuo prašymo gavimo dienos konsultacijomis ginčo išspręsti nepavyksta, skundą pateikusi šalis gali prašyti sudaryti kolegiją.

9. Neatidėliotinais atvejais, įskaitant susijusius su gendančiais produktais, ginčo šalys, kolegijos ir Apeliacijų komitetas stengiasi, kiek įmanoma, paskubinti procesą.

10. Per konsultacijas šalys narės turėtų ypatingą dėmesį skirti besivystančių šalių narių problemoms ir interesams.

11. Kai šalis narė, kuri nėra konsultacijų dalyvė, mano turinti esminį prekybinį suinteresuotumą dalyvauti konsultacijose, kurios vyksta pagal GATT 1994 XXII straipsnio 1 dalį, GATS XXII straipsnio 1 dalį arba pagal atitinkamas kitų apibrėžtųjų sutarčių nuostatas [4], ta šalis narė gali per 10 dienų nuo prašymo pradėti konsultacijas pagal nurodytą straipsnį išplatinimo dienos šalims narėms – konsultacijų dalyvėms ir DSB pranešti apie savo norą dalyvauti konsultacijose. Ta šalis narė įtraukiama į konsultacijas, jeigu šalis narė, kuriai buvo skirtas prašymas pradėti konsultacijas, sutinka, kad pretenzijos dėl esminio intereso yra pagrįstos. Šiuo atveju jos apie tai praneša DSB. Jeigu šalies narės prašymas įtraukti į konsultacijas nepriimamas, ta šalis narė gali prašyti konsultacijų pagal GATT 1994 XXII straipsnio 1 dalį ar XXIII straipsnio 1 dalį, GATS XXII straipsnio 1 dalį ar XXIII straipsnio 1 dalį arba pagal atitinkamas kitų apibrėžtųjų sutarčių nuostatas.

5 straipsnis

Įtakos darymas, taikinimas ir tarpininkavimas

1. Daryti įtaką, taikinti ir tarpininkauti yra savanoriškai, jeigu su tuo sutinka ginčo šalys, prisiimamos procedūros.

2. Su įtaka, taikinimu ar tarpininkavimu susiję veiksmai, ypač ginčo šalių principinis nusistatymas tų veiksmų metu, yra konfidencialaus pobūdžio ir neprieštarauja nė vienos iš ginčo šalių teisei imtis visų tolesnių veiksmų pagal šias procedūras.

3. Prašyti daryti įtaką, taikinti ar tarpininkauti gali bet kuriuo metu kiekviena ginčo šalis. Šios procedūros gali būti pradėtos ir baigtos bet kuriuo metu. Kai įtakos darymo, taikinimo ar tarpininkavimo procedūros yra baigtos, skundą pateikusi šalis gali prašyti sudaryti kolegiją.

4. Kai įtakos darymo, taikinimo ar tarpininkavimo procedūros pradedamos per 60 dienų laikotarpį nuo prašymo pradėti konsultacijas gavimo dienos, skundą apteikusi šalis, prieš prašydama sudaryti kolegiją, turi išlaukti 60 dienų nuo prašymo pradėti konsultacijas gavimo dienos. Skundą pateikusi šalis gali prašyti sudaryti kolegiją ir nepraėjus 60 dienų laikotarpiui, jeigu ginčo šalys kartu nusprendžia, kad darant įtaką, taikinant ar tarpininkaujant ginčo išspręsti nepavyko.

5. Jeigu ginčo šalys sutinka, įtakos darymo, taikinimo ar tarpininkavimo procedūros gali būti tęsiamos, kai kolegija jau dirba.

6. Generalinis direktorius gali, veikdamas ex officio, siūlyti daryti įtaką, taikinti ar tarpininkauti, kad padėtų šalims narėms išspręsti ginčą.

6 straipsnis

Kolegijų sudarymas

1. Jeigu skundą pateikusi šalis prašo, vėliausiai kolegija gali būti sudaryta DSB posėdyje, vykstančiame po to posėdžio, kuriame prašymas pirmą kartą buvo pateiktas kaip DSB darbotvarkės punktas, išskyrus atvejį, kai DSB tame posėdyje konsensu nusprendė nesudaryti kolegijos [5].

2. Prašymas sudaryti kolegiją pateikiamas raštu. Jame nurodoma, ar vyko konsultacijos, konkrečios priemonės, dėl kurių kyla klausimas, ir pateikiama glausta skundo teisinio pagrindo santrauka, pakankama, kad problema būtų aiškiai apibūdinta. Jeigu pareiškėjas prašo sudaryti kolegiją, kurios įgaliojimų turinys skirtųsi nuo standartinių, rašytiniame prašyme pateikiamas siūlomų kolegijos įgaliojimų aprašymas.

7 straipsnis

Kolegijų įgaliojimai

1. Kolegijos turi šiuos įgaliojimus, nebent ginčo šalys per 20 dienų nuo kolegijos sudarymo nuspręstų kitaip:

"Remiantis atitinkamomis (apibrėžtosios sutarties (sutarčių), kuria (kuriomis) remiasi ginčo šalys, pavadinimas (pavadinimai) nuostatomis, išnagrinėti klausimą, kurį (ginčo šalies pavadinimas) pateikė DSB dokumente… ir padaryti tokias išvadas, kurios padėtų DSB pateikti rekomendacijas ar priimti sprendimus, numatytus toje (tose) sutartyje (sutartyse)."

2. Kolegijos taiko reikiamas kiekvienos apibrėžtosios sutarties ar sutarčių, kuriomis remiasi ginčo šalys, nuostatas.

3. Sudarydama kolegiją, DSB gali nurodyti savo pirmininkui, konsultuojantis su ginčo šalimis ir vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, apibrėžti kolegijos įgaliojimus. Taip nustatyti kolegijos įgaliojimai raštu išplatinami visoms šalims narėms. Jeigu susitariama dėl kitokių negu standartiniai įgaliojimų, kiekviena šalis narė DSB gali iškelti bet kokį su tuo susijusį klausimą.

8 straipsnis

Kolegijų sudėtis

1. Kolegiją turi sudaryti tinkamos kvalifikacijos pareigūnai ir (arba) ne pareigūnai, įskaitant asmenis, kurie dirbo su aptariamu klausimu arba pateikė jį kolegijai, atstovavo šaliai narei ar GATT 1947 susitariančiajai šaliai arba atstovavo bet kokios iš apibrėžtųjų sutarčių ar tos sutarties pirmtakės tarybai ar komitetui, arba dirbo sekretoriate, dėstė tarptautinę prekybos teisę ar prekybos politiką ar skelbė spaudoje šių sričių darbus, arba buvo šalies narės aukšto rango prekybos politikos pareigūnai.

2. Kolegijos nariai turėtų būti parinkti taip, kad būtų užtikrinta jų nepriklausomybė, pakankamai įvairi kvalifikacija ir plataus spektro patirtis.

3. Šalių narių piliečiai, kurių Vyriausybės [6] yra ginčo šalys arba trečiosios šalys, kaip apibrėžta 10 straipsnio 2 dalyje, nedirba su tuo ginču susijusioje kolegijoje, nebent ginčo šalys susitartų kitaip.

4. Kad būtų lengviau parinkti kolegijos narius, sekretoriatas išleidžia pareigūnų ir nepareigūnų, turinčių šio straipsnio 1 dalyje išdėstytas kvalifikacijas, sąrašą, iš kurio galima atrinkti tinkamus kolegijos narius. Į šį sąrašą įtraukiamas 1984 m. lapkričio 30 d. sudarytas kolegijos narių nepareigūnų sąrašas (BISD 31S/9) ir kiti tokie sąrašai bei pagal bet kokią iš apibrėžtųjų sutarčių sudarytieji sąrašai ir jame paliekamos asmenų, kurie buvo tuose visuose sąrašuose PPO sutarties įsigaliojimo metu, pavardės. Šalys narės gali periodiškai siūlyti pareigūnų ir nepareigūnų pavardes įtraukti į sąrašą, pridėdamos atitinkamą informaciją apie jų kvalifikaciją tarptautinės prekybos ir apibrėžtųjų sutarčių sektorių ar dalykų, dėl kurių kilo klausimų, srityse, ir tomis pavardėmis po DSB patvirtinimo sąrašas papildomas. Sąraše nurodoma kiekvieno į jį įtraukto asmens individuali patirtis apibrėžtųjų sutarčių sektoriuose ar dalykuose, dėl kurių kilo klausimų.

5. Kolegijos sudaromos iš trijų narių, jeigu ginčo šalys per 10 dienų nuo kolegijos sudarymo nesusitaria, kad kolegiją turi sudaryti penki nariai. Šalims narėms nedelsiant pranešama apie kolegijos sudėtį.

6. Sekretoriatas ginčo šalims pateikia kandidatus į kolegijos narius. Ginčo šalys be svarbių priežasčių neprieštarauja kandidatūroms.

7. Jeigu per 20 dienų nuo kolegijos sudarymo dienos nesusitariama dėl konkrečių kolegijos narių, bet kurios iš šalių prašymu generalinis direktorius, konsultuodamasis su DSB pirmininku ir atitinkamo komiteto arba tarybos pirmininku bei pasikonsultavęs su ginčo šalimis, nustato kolegijos sudėtį ir paskiria kolegijos narius, kurie, generalinio direktoriaus nuomone, yra tinkamiausi toms pareigoms pagal visas taikomas specialias ar papildomas taisykles ar tvarką, nustatytas apibrėžtojoje sutartyje ar apibrėžtosiose sutartyse, kurių klausimais ir kilo ginčas. DSB pirmininkas ne vėliau kaip per 10 dienų po prašymo sudaryti kolegiją gavimo dienos praneša šalims narėms apie čia nustatyta tvarka sudarytos kolegijos sudėtį.

8. Paprastai šalys narės įsipareigoja leisti savo pareigūnams būti kolegijos nariais.

9. Kolegijos nariai savo pareigas atlieka kaip privatūs asmenys, o ne kaip pareigūnai ar kokių nors organizacijų atstovai. Todėl šalys narės negali jiems duoti nurodymų kolegijoje svarstomais klausimais ar siekti daryti jiems įtaką.

10. Kai kyla besivystančios šalies narės ir išsivysčiusios šalies narės ginčas, į kolegiją įeina bent vienas narys iš besivystančios šalies narės, jeigu ši to prašo.

11. Kolegijos narių išlaidos, įskaitant kelionės išlaidas ir dienpinigius, padengiamos iš PPO biudžeto laikantis Generalinės tarybos nustatytų kriterijų, kurie pagrįsti Biudžeto, finansų ir administravimo komiteto rekomendacijomis.

9 straipsnis

Daugiašalių skundų nagrinėjimo tvarka

1. Jeigu daugiau negu viena šalis narė prašo sudaryti kolegiją dėl to paties klausimo, tiems skundams nagrinėti gali būti sudaryta viena kolegija, atsižvelgiant į visų suinteresuotų šalių narių teises. Kai įmanoma, tokiems skundams nagrinėti turėtų būti sudaroma viena kolegija.

2. Viena kolegija taip organizuoja atliekamą tyrimą ir pateikia išvadas DSB, kad nebūtų suvaržytos ginčo šalių teisės, kurias šalys turėtų, jeigu jų reikalus svarstytų atskiros kolegijos. Jeigu viena iš ginčo šalių prašo, kolegija kiekvieno ginčo atveju pateikia atskiras ataskaitas. Rašytinius vienos skundą pateikusios šalies dokumentus gali gauti susipažinti kitos skundus dėl to paties klausimo pateikusios šalys ir kiekviena iš skundus pateikusių šalių turi teisę dalyvauti, kai kita šalis dėsto savo požiūrį kolegijoje.

3. Jeigu tam pačiam klausimui svarstyti sudaroma daugiau negu viena kolegija, atskirose kolegijose kaip jų nariai dalyvauja kuo daugiau tų pačių asmenų ir atskirų kolegijų darbo sprendžiant tokius ginčus tvarkaraščiai tarpusavy suderinami.

10 straipsnis

Trečiosios šalys

1. Nagrinėjant ginčą kolegijoje, visapusiškai atsižvelgiama į ginčo šalių interesus ir kitų šalių narių su ginču susijusius interesus pagal svarstomą apibrėžtąją sutartį.

2. Kiekviena šalis narė, būdama iš esmės suinteresuota kolegijoje svarstomu klausimu ir apie savo suinteresuotumą pranešusi DSB, (toliau šiame susitarime – trečioji šalis) turi galimybę būti kolegijos išklausyta ir įteikti kolegijai raštu išdėstytus savo argumentus. Su šiais rašytiniais pareiškimais taip pat gali susipažinti ginčo šalys ir jie turi atsispindėti kolegijos ataskaitoje.

3. Trečiosios šalys gauna ginčo šalių rašytinius pareiškimus dėl ginčo, pateiktus pirmajam kolegijos posėdžiui.

4. Jeigu, trečiosios šalies nuomone, kolegijos jau svarstoma priemonė, anuliuoja ar sumažina naudą, kurią ji gautų pagal atitinkamą apibrėžtąją sutartį, ta šalis narė turi teisę į paprastą ginčų sprendimo procedūrą pagal šį susitarimą. Tokie ginčai, kai įmanoma, pateikiami pirminei kolegijai.

11 straipsnis

Kolegijų funkcijos

Kolegijų funkcija yra padėti DSB atlikti savo pareigas, numatytas šiame susitarime ir apibrėžtosiose sutartyse. Tam kolegija objektyviai įvertina svarstomą klausimą, taip pat visus su svarstomu klausimu susijusius faktus bei tai, kiek tuo atveju taikytinos atitinkamos apibrėžtosios sutartys ir kaip jų laikomasi, nustato kitus duomenis, kurie padės DSB teikiant rekomendacijas ar priimant sprendimus, numatytus pagal apibrėžtąsias sutartis. Kolegijos reguliariai konsultuojasi su ginčo šalimis ir suteikia joms galimybę surasti abiem (visoms) šalims priimtiną sprendimą.

12 straipsnis

Kolegijos darbo tvarka

1. Kolegijos laikosi 3 priedėlyje išdėstytos darbo tvarkos, išskyrus atvejus, kai kolegija, pasikonsultavusi su ginčo šalimis, nusprendė kitaip.

2. Kolegijos darbo tvarka turėtų suteikti pakankamai lankstumo, kad būtų galima užtikrinti kvalifikuotai parengtas kolegijos ataskaitas ir be reikalo nevilkinti klausimo svarstymo.

3. Pasikonsultavę su ginčo šalimis, kolegijos nariai kuo greičiau, o jeigu įmanoma, – per vieną savaitę nuo kolegijos sudarymo ir jos įgaliojimų nustatymo sudaro klausimo svarstymo kolegijoje tvarkaraštį, reikiamais atvejais atsižvelgdami į 4 straipsnio 9 dalį.

4. Nustatydama klausimo svarstymo kolegijoje tvarkaraštį, kolegija ginčo šalims skiria pakankamai laiko pareiškimams dėl šalių principinių nuostatų parengti.

5. Kolegija nustato tikslias datas, iki kurių šalys privalo pateikti rašytinius pareiškimus dėl savo principinių nuostatų, o šalys turi laikytis tų datų.

6. Visos ginčo šalys savo rašytinius pareiškimus dėl principinių nuostatų pateikia sekretoriatui, o šis nedelsdamas perduoda juos kolegijai ir kitai ar kitoms ginčo šalims. Skundą pateikusi šalis savo pirmąjį pareiškimą dėl principinių nuostatų pateikia anksčiau negu atsakančioji šalis, jeigu kolegija, po konsultacijų su ginčo šalimis nustatydama šio straipsnio 3 dalyje nurodytą tvarkaraštį, nenusprendžia, kad ginčo šalys savo pirmuosius pareiškimus dėl principinių nuostatų turėtų pateikti tuo pačiu metu. Jeigu nuspręsta, kad minėtieji pirmieji pareiškimai teikiami paeiliui, kolegija nustato tikslų laiką, kada turi būti pateiktas atsakančiosios šalies atitinkamas pareiškimas. Visi kiti vėlesni rašytiniai pareiškimai dėl šalių principinių nuostatų pateikiami tuo pačiu metu.

7. Tais atvejais, kai ginčo šalims nepavyksta surasti abiem (visoms) pusėms priimtino sprendimo, kolegija savo išvadas rašytinės ataskaitos forma pateikia DSB. Šiais atvejais kolegijos ataskaitoje išdėstomi nustatyti faktai, ar taikytinos atitinkamos nuostatos, ir pagrindžiamos kolegijos išvados bei teikiamos rekomendacijos. Kai dėl ginčo sprendimo šalys susitaria, kolegijos ataskaita turi apsiriboti trumpu klausimo apibūdinimu ir nurodyti sutartąjį sprendimą.

8. Kad kolegijos darbo tvarka būtų efektyvesnė, laikotarpis, per kurį kolegija atlieka savo tyrimą, skaičiuojant nuo kolegijos sudarymo ir jos įgaliojimų nustatymo dienos iki galutinės ataskaitos pateikimo ginčo šalims dienos, paprastai neviršija šešių mėnesių. Neatidėliotinais atvejais, įskaitant susijusius su gendančiais produktais, kolegija stengiasi pateikti ginčo šalims savo ataskaitą per tris mėnesius.

9. Tais atvejais, kai kolegija mano negalinti pateikti ataskaitos per šešis mėnesius, o neatidėliotinais atvejais – per tris mėnesius, ji raštu praneša DSB apie tai, kas verčia užtrukti, ir nurodo apytikrį laikotarpį, per kurį parengs savo ataskaitą. Jokiais atvejais laikotarpis nuo kolegijos sudarymo iki ataskaitos pateikimo šalims narėms neturi būti ilgesnis kaip devyni mėnesiai.

10. Kai konsultacijos rengiamos dėl priemonės, kurios ėmėsi besivystanti šalis narė, ginčo šalys gali susitarti pratęsti 4 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytus laikotarpius. Jeigu, pasibaigus atitinkamam laikotarpiui, konsultacijose dalyvaujančios šalys negali sutikti, kad konsultacijos baigtos, DSB pirmininkas, pasitaręs su tomis šalimis, nusprendžia, ar pratęsti konsultacijoms skiriamą laiką ir, jei taip – tai kiek. Be to, tirdama skundą prieš besivystančią šalį narę, kolegija tai besivystančiai šaliai narei skiria pakankamai laiko argumentams parengti ir pateikti. 20 straipsnio 1 dalies ir 21 straipsnio 4 dalies nuostatoms neturi įtakos joks veiksmas, atliekamas laikantis šios straipsnio dalies.

11. Jeigu viena ar daugiau ginčo šalių yra besivystančios šalys narės, kolegijos ataskaitoje turi būti išsamiai išdėstyta, kaip buvo atsižvelgta į atitinkamas diferencijuotą ir palankesnį režimą besivystančioms šalims narėms numatančias nuostatas, kurios sudaro apibrėžtųjų sutarčių dalį ir kuriomis, sprendžiant ginčą, rėmėsi konkreti besivystanti šalis narė.

12. Kolegija gali bet kuriuo metu skundą pateikusios šalies prašymu sustabdyti savo darbą ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Šiuo atveju laikotarpiai, numatyti šio straipsnio 8 ir 9 dalyse, 20 straipsnio 1 dalyje ir 21 straipsnio 4 dalyje, pratęsiami tiek, kiek buvo kolegijos darbas sustabdytas. Jeigu kolegijos darbas buvo sustabdytas ilgesniam negu 12 mėnesių laikotarpiui, kolegijos įsteigimo įgaliojimai nutrūksta.

13 straipsnis

Teisė gauti informaciją

1. Kiekviena kolegija turi teisę gauti informaciją ir techninių patarimų iš bet kokio asmens ar institucijos, kurie jai atrodo tinkami. Tačiau prieš pasinaudodama teise gauti informaciją ar techninių patarimų iš šalies narės jurisdikcijai priklausančio bet kokio asmens ar institucijos, kolegija apie tai praneša tos šalies narės valdžios institucijoms. Šalis narė turi skubiai ir išsamiai atsakyti į kiekvieną kolegijos prašymą dėl informacijos, kuri kolegijai atrodo reikalinga ir tinkama. Pateikta konfidenciali informacija neatskleidžiama be formalaus tą informaciją pateikusio asmens, institucijos arba šalies narės valdžios institucijų sutikimo.

2. Kolegijos gali prašyti informacijos iš bet kokio tinkamo šaltinio ir konsultuotis su ekspertais bei gauti jų nuomonę dėl tam tikrų svarstomo klausimo aspektų. Kolegija gali prašyti ekspertų grupės rašytinio patariamojo pranešimo apie faktus, susijusius su moksline ar technine ginčo šalies iškelta problema. Tokios ekspertų grupės sudarymo ir jos darbo tvarkos taisyklės išdėstytos 4 priedėlyje.

14 straipsnis

Konfidencialumas

1. Klausimai kolegijoje svarstomi konfidencialiai.

2. Kolegijos ataskaitos rengiamos nedalyvaujant ginčo šalims ir atsižvelgiant į pateiktą informaciją bei padarytus pareiškimus.

3. Atskirų kolegijos narių nuomonės ataskaitoje pateikiamos anonimiškai.

15 straipsnis

Tarpinė svarstymo stadija

1. Apsvarsčiusi paneigiančius pareiškimus ir žodinius argumentus, kolegija ginčo šalims pateikia savo ataskaitos projekto aprašomąją dalį (faktinę medžiagą ir argumentus). Per kolegijos nustatytą laikotarpį ginčo šalys raštu pateikia savo komentarus.

2. Pasibaigus ginčo šalių komentarams gauti nustatytam laikotarpiui, kolegija šalims pateikia tarpinę ataskaitą, kurioje yra ir aprašomoji dalis, ir kolegijos nustatyti duomenys bei išvados. Per kolegijos nustatytą laikotarpį ginčo šalis gali pateikti rašytinį prašymą kolegijai, kad ši atidžiau persvarstytų kai kuriuos tarpinės ataskaitos aspektus prieš pateikdama galutinę ataskaitą visoms šalims narėms. Bet kurios šalies prašymu kolegija susitinka su ginčo šalimis aptarti rašytiniuose komentaruose nurodytų klausimų. Jeigu per nustatytą laikotarpį nė iš vienos ginčo šalies negaunama jokių komentarų, tarpinė ataskaita laikoma galutine ataskaita ir nedelsiant išsiunčiama šalims narėms.

3. Į kolegijos galutinės ataskaitos išvadas įtraukiamos diskusijos dėl argumentų, pateiktų tarpinės svarstymo stadijos metu. Tarpinė svarstymo stadija turi būti laikotarpiu, kuris nustatytas 12 straipsnio 8 dalyje.

16 straipsnis

Kolegijos ataskaitų tvirtinimas

1. Tam, kad šalims narėms būtų suteikta pakankamai laiko kolegijų ataskaitoms apsvarstyti, DSB nesvarsto, ar tvirtinti ataskaitas, kol nepraėjo 20 dienų nuo jų pateikimo šalims narėms dienos.

2. Šalys narės, kurios nesutinka su kolegijos ataskaita, vėliausiai prieš 10 dienų iki DSB posėdžio, kuriame turi būti svarstoma kolegijos ataskaita, raštu paaiškina, dėl ko jos nesutinka, kad ataskaita būtų išplatinta.

3. Ginčo šalys turi teisę dalyvauti kolegijos ataskaitą svarstant DSB, o jų nuomonė visa įtraukiama į protokolą.

4. Per 60 dienų nuo kolegijos ataskaitos išplatinimo šalims narėms dienos ataskaita patvirtinama DSB posėdyje [7], jeigu bent viena ginčo šalis formaliai nepraneša DSB apie savo sprendimą duoti apeliaciją dėl ataskaitos arba jeigu DSB konsensu nenusprendžia ataskaitos netvirtinti. Jeigu ginčo šalis apie savo sprendimą paduoti apeliaciją pranešė, DSB nesvarsto, ar tvirtinti kolegijos ataskaitą, kol nebaigiamas apeliacinis procesas. Tokia tvirtinimo tvarka nepažeidžia šalių narių teisės reikšti savo nuomonę dėl kolegijos ataskaitos.

17 straipsnis

Nagrinėjimas apeliacine tvarka

Nuolatinis Apeliacinis komitetas

1. DSB įsteigia nuolatinį Apeliacinį komitetą. Apeliacinis komitetas svarsto apeliacijas dėl kolegijos nagrinėtų ginčų. Komitetas sudaromas iš septynių asmenų, iš kurių trys dalyvauja nagrinėjant ginčą. Apeliacinio komiteto nariai dirba rotacijos principu. Šios rotacijos tvarką nustato Apeliacinio komiteto darbo tvarkos taisyklės.

2. DSB skiria asmenis dirbti Apeliaciniame komitete ketverių metų kadencijai ir kiekvienas iš jų gali būti paskirtas dar vienai kadencijai. Tačiau trijų asmenų iš septynių, paskirtų iš karto po PPO sutarties įsigaliojimo, kadencijos baigiasi praėjus dvejiems metams ir tie trys asmenys nustatomi burtais. Kai tik atsiranda laisva vieta, į ją paskiriama. Asmuo, paskirtas vietoj kadencijos nebaigusio asmens, tas pareigas eina iki savo pirmtako kadencijos pabaigos.

3. Apeliacinis komitetas sudaromas iš pripažintą autoritetą turinčių asmenų, įrodžiusių savo patirtį teisės, tarptautinės prekybos bei apskritai nagrinėjamo klausimo ir atitinkamų apibrėžtųjų sutarčių srityje. Tie asmenys negali būti susiję su jokia Vyriausybe. Apeliaciniame komitete turi būti kuo plačiau atstovaujamos PPO narės. Visi Apeliacinio komiteto nariai turi būti pasiekiami bet kuriuo metu ir iš karto, puikiai žinoti, kas vyksta ginčų sprendimo srityje bei kitose su PPO susijusiose atitinkamose srityse. Jie nedalyvauja svarstant bet kokį ginčą, kad nebūtų tiesioginio ar netiesioginio interesų konflikto.

4. Tik ginčo šalys, bet ne trečiosios šalys gali paduoti apeliaciją dėl kolegijos ataskaitos. Trečiosios šalys, pranešusios pagal 10 straipsnio 2 dalį DSB apie savo esminį suinteresuotumą svarstomu klausimu, gali Apeliaciniam komitetui pateikti rašytinius pareiškimus dėl savo principinių nuostatų ir joms gali būti suteikta galimybė būti išklausytoms.

5. Paprastai apeliacijos nagrinėjimas netrunka ilgiau kaip 60 dienų nuo tos dienos, kurią ginčo šalis oficialiai pranešė apie savo sprendimą pateikti apeliaciją, iki tos dienos, kurią Apeliacinis komitetas išplatina savo ataskaitą. Sudarydamas savo tvarkaraštį, Apeliacinis komitetas prireikus atsižvelgia į 4 straipsnio 9 dalies nuostatas. Jeigu Apeliacinis komitetas mano negalėsiąs pateikti ataskaitos per 60 dienų, jis raštu praneša DSB apie uždelsimo priežastis ir nurodo, per kokį apytikrį laiką ataskaita bus pateikta. Jokiu atveju apeliacijos nagrinėjimas negali tęstis ilgiau kaip 90 dienų.

6. Apeliacija turi apsiriboti tik kolegijos ataskaitoje nagrinėjamais teisės klausimais ir kolegijos pateikta klausimų teisine interpretacija.

7. Apeliaciniam komitetui, kai šis prašo, suteikiama reikiama administracinė ir teisinė pagalba.

8. Apeliacinio komiteto narių išlaidos, įskaitant kelionės išlaidas ir dienpinigius, padengiamos iš PPO biudžeto laikantis Generalinės tarybos nustatytų kriterijų, kurie pagrįsti Biudžeto, finansų ir administravimo komiteto rekomendacijomis.

Nagrinėjimo apeliacine tvarka procedūros

9. Apeliacinio nagrinėjimo tvarką nustato Apeliacinis komitetas konsultuodamasis su DSB pirmininku ir generaliniu direktoriumi. Ši tvarka yra pateikiama šalims narėms susipažinti.

10. Apeliacinio komiteto darbas vyksta konfidencialiai. Apeliacinio komiteto ataskaitos rengiamos nedalyvaujant ginčo šalims ir atsižvelgiant į pateiktą informaciją bei padarytus pareiškimus.

11. Atskirų Apeliacinio komiteto narių nuomonės Apeliacinio komiteto ataskaitoje pateikiamos anonimiškai.

12. Apeliacinis komitetas kiekvieną klausimą, kilusį pagal šio straipsnio 6 dalį, svarsto apeliacinio nagrinėjimo metu.

13. Apeliacinis komitetas gali patvirtinti, pakeisti ar atmesti kolegijos nustatytus teisinius faktus ir išvadas.

Apeliacinio komiteto ataskaitų tvirtinimas

14. Apeliacinio komiteto ataskaitas tvirtina DSB ir ginčo šalys jas priima besąlygiškai, išskyrus atvejus, kai DSB per 30 dienų nuo jos išplatinimo šalims narėms konsensu nusprendžia netvirtinti Apeliacinio komiteto ataskaitos [8]. Ši tvirtinimo procedūra nepažeidžia šalių narių teisės pareikšti savo nuomonę apie Apeliacinio komiteto ataskaitą.

18 straipsnis

Bendravimas su kolegija ar Apeliaciniu komitetu

1. Nei su kolegija, nei su Apeliaciniu komitetu ex parte neaptarinėjami klausimai, tuo metu svarstomi kolegijoje arba Apeliaciniame komitete.

2. Rašytiniai pareiškimai dėl principinių nuostatų kolegijai arba Apeliaciniam komitetui laikomi konfidencialiais, bet ginčo šalys gali su jais susipažinti. Niekas šiame susitarime neužkerta kelio ginčo šaliai viešai atskleisti savo pareiškimuose išdėstytas principines nuostatas. Šalys narės laiko konfidencialia informaciją, kurią bet kokia kita šalis narė pateikė kolegijai ar Apeliaciniam komitetui, jeigu ta kita šalis narė ją laiko konfidencialia. Ginčo šalis, jeigu to prašo šalis narė, pateikia nekonfidencialią informacijos, kuri yra jos rašytiniame pareiškime dėl principinių nuostatų, santrauką ir ši gali būti skelbiama viešai.

19 straipsnis

Kolegijos ir Apeliacinio komiteto rekomendacijos

1. Kolegija ar Apeliacinis komitetas, padarę išvadą, kad bet kokia priemonė prieštarauja apibrėžtajai sutarčiai, rekomenduoja, kad aptariamoji šalis narė [9] suderintų tą priemonę su ta sutartimi [10]. Kolegija ar Apeliacinis komitetas, be savo rekomendacijų, dar gali siūlyti būdus, kaip aptariamoji šalis narė tas rekomendacijas galėtų įgyvendinti.

2. Pagal 3 straipsnio 2 dalį kolegija ar Apeliacinis komitetas savo išvadose ir rekomendacijose negali praplėsti ar susiaurinti apibrėžtosiose sutartyse nustatytų teisių ir pareigų.

20 straipsnis

DSB sprendimų priėmimo terminai

Išskyrus atvejus, kai ginčo šalys nusprendžia kitaip, laikotarpis nuo tos dienos, kurią DSB sudaro kolegiją, iki dienos, kurią DSB svarsto, ar tvirtinti kolegijos ar Apeliacinio komiteto ataskaitą, paprastai neviršija devynių mėnesių, jeigu nėra pateikta apeliacijos dėl kolegijos ataskaitos, arba 12 mėnesių, – jeigu ataskaita apskundžiama. Tais atvejais, kai kolegija ar Apeliacinis komitetas pagal 12 straipsnio 9 dalį ar 17 straipsnio 5 dalį yra paprašę pratęsti laiką, skirtą savo ataskaitoms pateikti, tas papildomas laikas pridedamas prie ankščiau paminėtų terminų.

21 straipsnis

Rekomendacijų ir sprendimų įgyvendinimo priežiūra

1. Spartus DSB rekomendacijų ar sprendimų vykdymas yra esminis dalykas, siekiant užtikrinti efektyvų ginčų sprendimą visų šalių narių labui.

2. Kai ginčas kyla dėl bet kokių priemonių, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas dalykams, turintiems įtakos besivystančių šalių narių interesams.

3. DSB posėdyje, kuris šaukiamas per 30 dienų [11] nuo kolegijos ar Apeliacinio komiteto ataskaitos patvirtinimo, aptariamoji šalis narė praneša DSB apie savo ketinimus, susijusius su DSB rekomendacijų ir sprendimų įgyvendinimu. Jeigu praktiškai neįmanoma nedelsiant vykdyti rekomendacijas ir sprendimus, aptariamajai šaliai narei duodamas pagrįstas laikotarpis tam padaryti. Pagrįstas laikotarpis yra:

a) aptariamosios šalies narės pasiūlytas laikotarpis, jeigu jį patvirtina DSB; arba jeigu DSB patvirtinimo nėra;

b) laikotarpis, dėl kurio per 45 dienas nuo rekomendacijų ir sprendimų priėmimo dienos susitaria ginčo šalys; arba jeigu nėra ginčo šalių susitarimo;

c) laikotarpis, kuris per 90 dienų nuo rekomendacijų ir sprendimų priėmimo dienos [12] nustatomas arbitražo patvirtinimu. Šiuo arbitražo atveju arbitras [13] turėtų vadovautis nuostata, kad pagrįstas laikotarpis kolegijos ar Apeliacinio komiteto rekomendacijoms įgyvendinti neturėtų viršyti 15 mėnesių nuo kolegijos ar Apeliacinio komiteto ataskaitos patvirtinimo dienos. Tačiau šis laikotarpis, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, gali būti ilgesnis ar trumpesnis.

4. Išskyrus atvejus, kai pagal 12 straipsnio 9 dalį arba 17 straipsnio 5 dalį kolegija ar Apeliacinis komitetas pratęsė ataskaitos pateikimo terminą, laikas nuo tos dienos, kurią DSB sudarė kolegiją, iki tos dienos, kurią nustatomas pagrįstas laikotarpis rekomendacijoms ir sprendimams įgyvendinti, neturi viršyti 15 mėnesių, jeigu ginčo šalys nesusitaria kitaip. Tais atvejais, kai kolegija ar Apeliacinis komitetas yra paprašę pratęsti ataskaitai pateikti skirtą laiką, tas papildomas laikotarpis pridedamas prie 15 mėnesių termino. Tokiu atveju visas terminas negali viršyti 18 mėnesių, išskyrus atvejus, kai ginčo šalys nusprendžia, kad yra išskirtinių aplinkybių.

5. Kai nesutariama dėl to, ar priemonės, taikomos vykdant rekomendacijas ir sprendimus, neprieštarauja apibrėžtosiomis sutartimis, tokie ginčai turi būti sprendžiami vadovaujantis šia ginčų sprendimo tvarka, pasitelkiant, kur įmanoma, kolegiją, kuri pirmoji buvo sudaryta šiam klausimui nagrinėti. Kolegija išsiuntinėja savo ataskaitą per 90 dienų nuo tos dienos, kurią klausimas buvo perduotas jai nagrinėti. Jeigu kolegija mano negalinti pateikti ataskaitos per šį laikotarpį, ji raštu praneša DSB apie uždelsimo priežastis ir nurodo laiką, per kurį pateiks ataskaitą.

6. DSB prižiūri, kaip įgyvendinamos priimtos rekomendacijos ar sprendimai. Rekomendacijų ar sprendimų įgyvendinimo klausimą DSB gali iškelti kiekviena šalis narė bet kada po jų priėmimo. Jeigu DSB nenusprendžia kitaip, rekomendacijų ar sprendimų įgyvendinimo klausimas įtraukiamas į DSB posėdžio darbotvarkę praėjus 6 mėnesiams nuo tos dienos, kurią pagal šio straipsnio 3 dalį buvo nustatytas pagrįstas laikotarpis toms rekomendacijoms ar sprendimams įgyvendinti, ir lieka DSB darbotvarkėje iki to klausimo išsprendimo. Vėliausiai likus 10 dienų iki tokio DSB posėdžio aptariamoji šalis narė pateikia DSB rašytinę ataskaitą apie pažangą įgyvendinant rekomendacijas ar sprendimus.

7. Jeigu klausimą iškėlusi šalis yra besivystanti šalis narė, DSB svarsto, kokių tolesnių veiksmų, tinkamų tomis aplinkybėmis, ji galėtų imtis.

8. Jeigu klausimą iškėlusi šalis yra besivystanti šalis narė, DSB, svarstydama, kokių veiksmų būtų galima imtis, atsižvelgia ne tik į tai, kiek priemonės, dėl kurių yra skundžiamasi, turi įtakos prekybai, bet ir į jų poveikį aptariamų besivystančių šalių narių ekonomikai.

22 straipsnis

Kompensacija ir nuolaidų sustabdymas

1. Kompensacija ir nuolaidų ar kitų įsipareigojimų sustabdymas yra laikinos priemonės, kurias galima taikyti tais atvejais, kai rekomendacijos ir sprendimai neįvykdomi per nustatytą pagrįstą laikotarpį. Tačiau kompensacijos, nuolaidų arba kitų įsipareigojimų sustabdymas rečiau taikytinas negu rekomendacijos, kad ginčijama priemonė būtų suderinta su apibrėžtosiomis sutartimis, visiškas įgyvendinimas. Kompensacija yra savanoriška priemonė ir, jeigu ji teikiama, tai turi atitikti apibrėžtųjų sutarčių nuostatas.

2. Jeigu aptariamajai šaliai narei, kurios priemonė buvo pripažinta neatitinkanti apibrėžtosios sutarties, nepavyksta tos priemonės suderinti su ta sutartimi arba ta šalis narė kitaip neįvykdo rekomendacijų ir sprendimų per pagrįstą laikotarpį, nustatytą pagal 21 straipsnio 3 dalį, tokia šalis narė, kai jos prašoma, bet ne vėliau kaip iki to pagrįsto laikotarpio pabaigos pradeda derybas su bet kokia ginčo sprendimo procedūras inicijavusia šalimi, siekdama nustatyti abiem pusėms priimtiną kompensaciją. Jeigu per 20 dienų pasibaigus pagrįstam terminui nesusitariama dėl priimtinos kompensacijos, bet kokia ginčo sprendimo procedūras inicijavusi šalis gali prašyti, kad DSB leistų sustabdyti nuolaidų ar kitų įsipareigojimų, numatytų apibrėžtosiose sutartyse, taikymą aptariamajai šaliai narei.

3. Svarstydama, kokias nuolaidas ar kitus įsipareigojimus sustabdyti, skundą pateikusi šalis laikosi šių principų ir tvarkos:

a) bendriausias principas – skundą pateikusi šalis pirmiausia siekia, kad būtų sustabdytas nuolaidų ar įsipareigojimų taikymas tame pačiame sektoriuje (sektoriuose), kuriame kolegija ar Apeliacinis komitetas nustatė pažeidimą arba kitokį su nuolaidomis ar įsipareigojimais susijusios naudos anuliavimą ar sumažinimą;

b) jeigu skundą pateikusi šalis mano, kad sustabdyti nuolaidų ar kitų įsipareigojimų taikymą tame pačiame sektoriuje (sektoriuose) nerealu ar neefektyvu, ji gali siekti sustabdyti nuolaidas ar kitus įsipareigojimus, numatytus pagal tą pačią sutartį, tačiau kitame sektoriuje (sektoriuose);

c) jeigu skundą pateikusi šalis mano, kad sustabdyti nuolaidų ar kitų įsipareigojimų, numatytų pagal tą pačią sutartį, taikymą kitame sektoriuje (sektoriuose) nerealu arba neefektyvu, ir jei aplinkybės yra pakankamai rimtos, ji gali siekti, kad būtų sustabdytos nuolaidos ar kiti įsipareigojimai, numatyti pagal kitą apibrėžtąją sutartį;

d) taikydama ankščiau nurodytus principus, šalis atsižvelgia į:

i) prekybą tame sektoriuje arba pagal tą sutartį, kuriame ar kurios pažeidimą arba kitokį su nuolaidomis ar įsipareigojimais susijusios naudos anuliavimą ar sumažinimą nustatė kolegija ar Apeliacinis komitetas, ir į tos prekybos reikšmę tai šaliai;

ii) platesnio pobūdžio ekonominius veiksnius, susijusius su naudos anuliavimu ar sumažinimu, ir į didesnes tokio nuolaidų ar kitų įsipareigojimų sustabdymo ekonomines pasekmes;

e) jeigu skundą pateikusi šalis nusprendžia prašyti leidimo sustabdyti nuolaidas ar kitus įsipareigojimus pagal šio straipsnio 3 dalies b ar c punktus, prašyme ji nurodo tokio savo sprendimo priežastis. Tuo pačiu metu, kai prašymas pateikiamas DSB, jis taip pat pateikiamas ir atitinkamoms taryboms, o jeigu tai prašymas, pateikiamas pagal šio straipsnio 3 dalies b punktą, – ir atitinkamiems sektorių komitetams;

f) šiame punkte sektorius reiškia:

i) kai kalbama apie prekes, – visas prekes;

ii) kai kalbama apie paslaugas, – pagrindinį sektorių, kaip įvardyta Paslaugų klasifikavimo pagal sektorius sąraše (angl. Services Sectoral Classification List), kuriame tokie sektoriai nurodyti [14];

iii) kai kalbama apie intelektinės nuosavybės teises prekyboje, – visas intelektinės nuosavybės teisių kategorijas, išdėstytas TRIPS sutarties II dalies 1, 2, 3, 4, 5, 6, ar 7 skyriuose arba III dalies įsipareigojimuose, arba IV dalyje;

g) šiame punkte sutartis reiškia:

i) kai kalbama apie prekes – visas sutartis, išvardytas PPO sutarties 1A priede, taip pat keliašales prekybos sutartis, jei atitinkamos ginčo šalys yra ir šių sutarčių šalys;

ii) kai kalbama apie paslaugas – GATS;

iii) kai kalbama apie intelektinės nuosavybės teises, – TRIPS sutartį.

4. Nuolaidos ar kitokie įsipareigojimai sustabdomi DSB leidimu tiek, kiek anuliuojama ar sumažėja nauda, susijusi su tomis nuolaidomis ar įsipareigojimais.

5. DSB neleidžia sustabdyti nuolaidų ar kitokių įsipareigojimų, jeigu apibrėžtojoje sutartyje toks sustabdymas draudžiamas.

6. Kai susidaro šio straipsnio 2 dalyje aprašyta situacija, skundą pateikusios šalies prašymu DSB suteikia leidimą sustabdyti nuolaidas ar kitus įsipareigojimus per 30 dienų nuo tos dienos, kurią baigiasi nustatytas pagrįstas terminas, išskyrus atvejus, kai DSB konsensu nusprendžia tokį prašymą atmesti. Tačiau jeigu aptariamoji šalis narė nesutinka su siūlomu nuolaidų ir įsipareigojimų sustabdymo mastu arba tvirtina, kad skundą pateikusi šalis, prašydama leidimo sustabdyti nuolaidas ar kitus įsipareigojimus pagal šio straipsnio 3 dalies b arba c punktus, nesilaikė šio straipsnio 3 dalyje išdėstytų principų ir tvarkos, klausimas perduodamas svarstyti arbitražui. Tokio arbitražo funkcijas atlieka pirminė kolegija, jeigu jos nariai yra pasiekiami, arba arbitras [15], kurį paskiria generalinis direktorius; arbitražas klausimą išsprendžia per 60 dienų skaičiuojant nuo nustatyto pagrįsto termino pabaigos. Arbitražo metu nuolaidos ar kiti įsipareigojimai nesustabdomi.

7. Arbitras [16], veikdamas pagal šio straipsnio 6 dalį, nenagrinėja nuolaidų ar kitų įsipareigojimų, kuriuos norima sustabdyti, pobūdžio, bet nustato, ar tokio sustabdymo mastas yra tolygus naudos, susijusios su nuolaidomis ar įsipareigojimais, anuliavimo ar sumažinimo dydžiui. Be to, arbitras gali nustatyti, ar siūlomas nuolaidų bei kitų įsipareigojimų sustabdymas pagal apibrėžtąją sutartį leidžiamas. Tačiau jeigu arbitražui nagrinėti perduotas klausimas susijęs su skundu, kad nebuvo laikomasi šio straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos ar principų, arbitras šį skundą nagrinėja. Tuo atveju, kai arbitras nustato, kad nustatytos tvarkos ar principų nebuvo laikomasi, skundą pateikusi šalis pritaiko juos, laikydamasi šio straipsnio 3 dalies nuostatų. Ginčo šalys arbitro sprendimą priima kaip galutinį ir aptariamosios šalys nesiekia dar vieno arbitražo. DSB nedelsiant pranešama apie arbitro sprendimą ir, jei prašoma, suteikia leidimą sustabdyti nuolaidas ar kitus įsipareigojimus, jeigu prašymas neprieštarauja arbitro sprendimui, išskyrus atvejus, kai DSB konsensu nusprendžia atmesti prašymą.

8. Nuolaidų ar kitų įsipareigojimų sustabdymas yra laikinas ir taikomas tik iki priemonės, prieštaraujančios apibrėžtajai sutarčiai, pašalinimo arba tol, kol šalis narė, kuri privalo įgyvendinti rekomendacijas ar sprendimus, pateikia sprendimą dėl naudos anuliavimo ar sumažinimo, arba kol pasiekiamas abiem pusėms priimtinas sprendimas. Pagal 21 straipsnio 6 dalį DSB tęsia patvirtintų rekomendacijų ar sprendimų įgyvendinimo priežiūrą taip pat ir tais atvejais, kai buvo suteikta kompensacija arba kai nuolaidos ar įsipareigojimai buvo sustabdyti, tačiau nebuvo įgyvendintos rekomendacijos, kad priemonė būtų suderinta su apibrėžtąja sutartimi.

9. Apibrėžtosiose sutartyse išdėstytomis ginčų sprendimo nuostatomis galima remtis, kai svarstomos įtakos tų sutarčių laikymuisi turinčios priemonės, kurių ėmėsi šalies narės teritorijoje esančios regioninės ar vietos valdžios institucijos. Jeigu DSB nusprendė, kad apibrėžtosios sutarties nuostatų buvo nesilaikoma, atsakingoji šalis narė imasi tokių motyvuotų priemonių, kurios jai yra prieinamos, kad būtų užtikrintas tų nuostatų laikymasis. Apibrėžtųjų sutarčių ir šio susitarimo nuostatos, susijusios su kompensacijų suteikimu ir nuolaidų bei kitų įsipareigojimų sustabdymu, taikomos tais atvejais, kai nebuvo įmanoma užtikrinti minėtųjų nuostatų laikymosi [17].

23 straipsnis

Daugiašalės sistemos stiprinimas

1. Kai šalys narės siekia atlyginimo už žalą dėl įsipareigojimų pažeidimo arba dėl kitokio naudos, numatytos pagal apibrėžtąsias sutartis, anuliavimo ar sumažinimo, arba dėl trukdymo pasiekti apibrėžtosiose sutartyse numatytus tikslus, jos laikosi šio susitarimo taisyklių ir tvarkos.

2. Tokiais atvejais šalys narės:

a) apie tai, kad padarytas pažeidimas, kad nauda buvo anuliuota ar sumažinta, arba kad buvo trukdoma siekti apibrėžtosiose sutartyse numatytų tikslų, nusprendžia tik ginčų sprendimo būdu, laikydamosi šio susitarimo taisyklių ir tvarkos; kiekviena taip padaryta išvada turi atitikti išvadas, pateiktas kolegijos ar Apeliacinio komiteto ataskaitoje, kurią patvirtino DSB arba arbitražas, sudarytas pagal šio susitarimo nuostatas;

b) laikosi 21 straipsnyje išdėstytos tvarkos, siekdamos, kad būtų aptariamajai šaliai narei nustatytas pagrįstas laikotarpis, skirtas rekomendacijoms bei sprendimams įgyvendinti;

c) laikosi 22 straipsnyje išdėstytos tvarkos, siekdamos, kad būtų nustatytas nuolaidų ar kitų įsipareigojimų sustabdymo mastas ir kad pagal tą tvarką gautų DSB leidimą dar iki nuolaidų ar kitų įsipareigojimų pagal apibrėžtąsias sutartis sustabdymo kaip atsaką į tai, kad aptariamoji šalis narė per nustatytą pagrįstą laikotarpį neįvykdė rekomendacijų ir sprendimų.

24 straipsnis

Ypatingoji tvarka mažiausiai išsivysčiusioms šalims narėms

1. Visose ginčų, kuriuose dalyvauja mažiausiai išsivysčiusios šalys narės, priežasčių nustatymo ir tų ginčų sprendimo stadijose ypač atsižvelgiama į specifinę mažiausiai išsivysčiusių šalių narių padėtį. Šiuo požiūriu šalys narės laikosi deramo santūrumo, kai vadovaudamosi šia tvarka kelia klausimą, susijusį su mažiausiai išsivysčiusia šalimi nare. Jeigu nustatoma, kad su nuolaidomis ar įsipareigojimais susijusios naudos anuliavimas ar sumažinimas atsirado dėl priemonės, kurią taiko mažiausiai išsivysčiusi šalis narė, skundą pateikusios šalys laikosi deramo santūrumo prašydamos kompensacijos ar leidimo sustabdyti nuolaidų ar kitokių įsipareigojimų taikymą, kaip pagal šią tvarką numatyta.

2. Sprendžiant ginčus, kuriuose dalyvauja mažiausiai išsivysčiusi šalis narė, kai konsultacijų metu nesurandamas priimtinas sprendimas, generalinis direktorius arba DSB pirmininkas mažiausiai išsivysčiusios šalies narės prašymu pasiūlo savo įtaka, taikinimo ir tarpininkavimo veiksmais padėti šalims išspręsti ginčą iki prašymo sudaryti kolegiją pateikimo. Generalinis direktorius arba DSB pirmininkas, teikdami minėtą pagalbą, gali konsultuotis su visais, jų manymu, tinkamais šaltiniais.

25 straipsnis

Arbitražas

1. PPO operatyvus arbitražas, kaip alternatyvus ginčų sprendimo būdas, gali padėti išspręsti tam tikrus ginčus dėl dalykų, kuriuos abi ginčo šalys aiškiai apibūdina.

2. Jeigu šiame susitarime nenustatyta kitaip, į arbitražą kreipiamasi abipusiu šalių susitarimu ir šalims sutarus dėl tvarkos, kurios bus laikomasi. Apie susitarimą kreiptis į arbitražą pranešama visoms šalims narėms dar gerokai iki arbitražo pradžios.

3. Kitos šalys narės gali tapti arbitražo proceso šalimis tik tuo atveju, jeigu sutinka ginčo šalys, susitarusios kreiptis į arbitražą. Arbitražo proceso šalys susitaria paklusti arbitražo sprendimui. Apie arbitražo sprendimą pranešama DSB ir tarybai arba komitetui, susijusiam su atitinkama apibrėžtąja sutartimi, jeigu kiekviena šalis narė gali iškelti bet kokį su ta sutartimi susijusį klausimą.

4. Šio susitarimo 21 ir 22 straipsniai taikomi mutatis mutandis arbitražo sprendimams.

26 straipsnis

1. GATT 1994 XXIII straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti "nepažeidimo" skundai

Kai GATT 1994 XXIII straipsnio 1 dalies b punkto nuostatos taikytinos apibrėžtajai sutarčiai, kolegija ar Apeliacinis komitetas gali pateikti sprendimus ir rekomendacijas tik tuo atveju, jeigu ginčo šalis mano, kad nauda, kurią ji tiesiogiai arba netiesiogiai turėtų gauti pagal atitinkamą apibrėžtąją sutartį, anuliuojama ar sumažinama arba kad tos sutarties tikslus pasiekti trukdo kitos šalies narės taikoma priemonė, nepaisant to, ar ji atitinka tos sutarties nuostatas ar ne. Tais atvejais ir tokiu mastu, kiek ta šalis laikosi nuomonės, o kolegija ar Apeliacinis komitetas nustato, kad klausimas yra susijęs su priemone, kuri neprieštarauja apibrėžtosios sutarties, kuriai taikytinos GATT 1994 XXIII straipsnio 1 dalies b punkto nuostatos, nuostatoms, šio susitarimo tvarka taikoma taip:

a) skundą pateikusi šalis detaliai pagrindžia kiekvieną skundą, susijusį su priemone, kuri neprieštarauja atitinkamai apibrėžtajai sutarčiai;

b) tais atvejais, kai nustatoma, kad priemonė, nepažeisdama atitinkamos apibrėžtosios sutarties, anuliuoja arba sumažina pagal tą sutartį gautiną naudą arba trukdo pasiekti tos sutarties tikslus, atšaukti tokią priemonę nereikalaujama. Tačiau tokiais atvejais kolegija ar Apeliacinis komitetas rekomenduoja, kad aptariamoji šalis narė imtųsi abi puses tenkinančių priemonių padėčiai pataisyti;

c) nepaisant 21 straipsnio nuostatų, 21 straipsnio 3 dalyje numatytas arbitražas bet kokios ginčo šalies prašymu gali nustatyti naudos, kuri buvo anuliuota ar sumažinta, dydį, taip pat gali siūlyti būdus ir priemones, kaip rasti ir įgyvendinti abi puses tenkinančias priemones padėčiai pataisyti; šie pasiūlymai ginčo šalims nėra privalomi;

d) nepaisant 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, kompensacija gali būti abi puses tenkinančių priemonių kaip galutinio ginčo sprendimo dalis.

2. GATT 1994 XXIII straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti skundai

Kai GATT 1994 XXIII straipsnio 1 dalies c punkto nuostatos taikytinos apibrėžtajai sutarčiai, kolegija gali priimti sprendimus ir rekomendacijas tik tuo atveju, jeigu ginčo šalis mano, kad nauda, kurią ji tiesiogiai ar netiesiogiai turėtų gauti pagal atitinkamą apibrėžtąją sutartį, anuliuojama arba sumažinama arba kad tos sutarties tikslus pasiekti trukdo tai, kad susidaro kitokia situacija, negu ta, kuriai taikytinos GATT 1994 XXIII straipsnio 1 dalies a ir b punktų nuostatos. Tais atvejais ir tokiu mastu, kiek ta šalis laikosi nuomonės, o kolegija nustato, kad svarstomam klausimui taikytinas šis punktas, šiame susitarime nustatyta tvarka taikoma tik iki ginčo nagrinėjimo etapo (įskaitant ir jį), kai kolegijos ataskaita išsiuntinėjama šalims narėms. Ginčų sprendimo taisyklės ir tvarka, nurodyta 1989 m. balandžio 12 d. Sprendime (BISD 36S/61–67), taikoma svarstant rekomendacijų bei sprendimų patvirtinimą, priežiūrą ir įgyvendinimą. Taip pat taikomos šios taisyklės:

a) skundą pateikusi šalis detaliai pagrindžia kiekvieną argumentą, pateiktą dėl šioje straipsnio dalyje minimų klausimų;

b) tais atvejais, kai svarstomi klausimai, kuriems taikytina ši straipsnio dalis, ir jei kolegija nustato, kad svarstomi klausimai susiję ir su kitais, negu šioje straipsnio dalyje apibūdinti, ginčų sprendimo aspektais, kolegija DSB išsiunčia ataskaitą apie tuos aspektus ir atskirą ataskaitą apie klausimus, kuriems taikytina ši straipsnio dalis.

27 straipsnis

Sekretoriato funkcijos

1. Sekretoriatas atsakingas už pagalbą kolegijoms, ypač pagalbą teisės, istoriniais ir procedūrų klausimais, taip pat už techninę ir kanceliarinę pagalbą.

2. Kai sekretoriatas padeda šalims narėms jų pačių prašymu spręsti ginčus, galimi atvejai, kad prireiks besivystančioms šalims narėms teikti papildomą teisinę pagalbą ir konsultuoti jas dėl ginčų sprendimo. Šiuo tikslu sekretoriatas pasirūpina, kad į kvalifikuotą teisininką ekspertą iš PPO techninio bendradarbiavimo tarnybos galėtų kreiptis kiekviena besivystanti šalis narė, kuri to pageidauja. Toks teisininkas ekspertas padeda besivystančiai šaliai narei taip, kad ir toliau būtų išlaikytas sekretoriato nešališkumas.

3. Sekretoriatas organizuoja suinteresuotoms šalims narėms specialius ginčų sprendimo tvarkai ir praktikai skirtus mokymo kursus, kad šalių narių ekspertai geriau išmanytų šiuos klausimus.

[1] Laikoma, kad DSB sprendimą dėl svarstymui pateikto ginčijamo klausimo priėmė konsensu, jeigu nė viena šalis narė, dalyvavusi DSB posėdyje, kuriame priimtas sprendimas, pasiūlytam sprendimui oficialiai neprieštaravo.

[2] Ši straipsnio dalis taikoma ir tiems ginčams, dėl kurių kolegijos ataskaitos nebuvo priimtos ar iki galo įvykdytos.

[3] Tais atvejais, kai bet kokios kitos apibrėžtosios sutarties nuostatos dėl priemonių, kurių imasi šalies narės teritorijoje esančios regionų ar vietos valdžios institucijos, yra kitokios, negu šioje straipsnio dalyje išdėstytos nuostatos, viršenybę turi tos kitos apibrėžtosios sutarties nuostatos.

[4] Apibrėžtųjų sutarčių atitinkamos nuostatos dėl konsultacijų yra išdėstytos: Sutarties dėl žemės ūkio 19 straipsnyje; Sutarties dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo 11 straipsnio 1 dalyje; Sutarties dėl tekstilės ir aprangos 8 straipsnio 4 dalyje; Sutarties dėl techninių prekybos apribojimų 14 straipsnio 1 dalyje; Sutarties dėl su prekyba susijusių priemonių investicijoms 8 straipsnyje; Sutarties dėl GATT 1994 VI straipsnio įgyvendinimo 17 straipsnio 2 dalyje; Sutarties dėl GATT 1994 VII straipsnio įgyvendinimo 19 straipsnio 2 dalyje; Sutarties dėl tikrinimo prieš pakraunant 7 straipsnyje; Sutarties dėl kilmės taisyklių 7 straipsnyje; Sutarties dėl importo licencijavimo tvarkos 6 straipsnyje; Sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 30 straipsnyje; Sutarties dėl specialiųjų rinkos apsaugos (protekcinių) priemonių 14 straipsnyje; Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių prekyboje 64 straipsnio 1 dalyje; ir visos keliašalių prekybos sutarčių atitinkamos nuostatos dėl konsultacijų, – kaip kompetentingų kiekvienos sutarties institucijų nustatyta ir kaip pranešta DSB.

[5] Jeigu skundą pateikusi šalis prašo, per 15 dienų nuo prašymo pateikimo dienos sušaukiamas DSB posėdis, su sąlyga, kad apie posėdį pranešama mažiausiai prieš 10 dienų.

[6] Tais atvejais, kai ginčo šalys yra muitų sąjungos ar bendrosios rinkos narės, ši nuostata galioja visų muitų sąjungos ar bendrosios rinkos valstybių narių piliečiams.

[7] Jeigu DSB posėdis nenumatytas tuo laikotarpiu, kuris leidžia laikytis 16 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimų, būtent šiuo tikslu šaukiamas DSB posėdis.

[8] Jeigu DSB posėdis tuo laikotarpiu nenumatytas, toks DSB posėdis šaukiamas specialiai šiuo tikslu.

[9] Aptariamoji šalis narė yra ginčo šalis, kuriai kolegija ar Apeliacinis komitetas skiria rekomendacijas.

[10] Apie rekomendacijas tais atvejais, kurie nesusiję su GATT 1994 ar bet kokių apibrėžtųjų sutarčių pažeidimu, žiūrėti 26 straipsnyje.

[11] Jeigu DSB posėdis tuo laikotarpiu nenumatytas, toks DSB posėdis šaukiamas specialiai šiuo tikslu.

[12] Jeigu ginčo šalys per 10 dienų po klausimo perdavimo arbitražui negali susitarti dėl arbitro, arbitrą per 10 dienų paskiria generalinis direktorius, pasikonsultavęs su ginčo šalimis.

[13] Terminas "arbitras" gali reikšti ir atskirą asmenį, ir asmenų grupę.

[14] Sąraše, esančiame dokumente MTN.GNS/W/120, nurodyta 11 tokių sektorių.

[15] Terminas "arbitras" reiškia ir atskirą asmenį, ir asmenų grupę.

[16] Terminas "arbitras" reiškia atskirą asmenį ar asmenų grupę arba pirminės kolegijos narius, kai jie atlieka arbitro pareigas.

[17] Kai bet kokios apibrėžtosios sutarties nuostatos dėl priemonių, kurių imasi šalies narės teritorijoje esanti regioninės ar vietos valdžios institucijos, aprėpia nuostatas, kurios skiriasi nuo šio punkto nuostatų, viršenybę turi tokios apibrėžtosios sutarties nuostatos.

--------------------------------------------------

1 PRIEDĖLIS

SUTARTYS, KURIAS APIBRĖŽIA ŠIS SUSITARIMAS

A) Pasaulio prekybos organizacijos įsteigimo sutartis

B) Daugiašalės prekybos sutartys

1 A priedas: | Daugiašalės sutartys dėl prekybos prekėmis |

1 B priedas: | Bendrasis susitarimas dėl prekybos paslaugomis |

1 C priedas: | Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių prekyboje |

2 priedas: | Susitarimas dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos |

C) Keliašalės prekybos sutartys

4 priedas: | Sutartis dėl prekybos civilinėje aviacijoje |

Sutartis dėl viešųjų pirkimų |

Tarptautinė pieno produktų sutartis |

Tarptautinė jautienos sutartis |

Šis susitarimas keliašalėms prekybos sutartims įsigalioja tuomet, kai tų sutarčių šalys priima sprendimą dėl šio susitarimo taikymo kiekvienai sutarčiai sąlygų, įskaitant visas specialias ar papildomas taisykles, įtrauktinas į 2 priedėlį, pranešus tai DSB.

--------------------------------------------------

2 PRIEDĖLIS

APIBRĖŽTOSIOSE SUTARTYSE IŠDĖSTYTOS SPECIALIOS ARBA PAPILDOMOS TAISYKLĖS IR TVARKA

Sutartis | Tvarka ir taisyklės |

Sutartis dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo | 11.2 |

Sutartis dėl tekstilės ir aprangos | 2.14, 2.21, 4.4, 5.2, 5.4, 5.6, 6.9, 6.10, 6.11, 8.1–8.12 |

Sutartis dėl techninių prekybos apribojimų | 14.2–14.4, 2 priedas |

Sutartis dėl GATT 1994 VI straipsnio įgyvendinimo | 17.4–17.7 |

Sutartis dėl GATT 1994 VII straipsnio įgyvendinimo | 19.3–19.5, II priedas 2(f), 3, 9, 21 |

Sutartis dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių | 4.2–4.12, 6.6, 7.2–7.10, 8.5, 35 išnaša, 24.4, 27.7, V priedas |

Bendrasis susitarimas dėl prekybos paslaugomis | XXII:3, XXIII:3 |

Priedas dėl finansinių paslaugų | 4 |

Priedas dėl oro transporto paslaugų | 4 |

Sprendimas dėl tam tikros ginčų sprendimo tvarkos GATS | 1–5 |

Šiame priede pateiktame taisyklių ir tvarkos sąraše yra nuostatų, kurių tik nuostatos dalis gali būti tinkama šiame kontekste. Visos specialios ar papildomos keliašalių prekybos sutarčių taisyklės ar procedūros, kai jas nustato su kiekviena sutartimi susijusios kompetentingos tarnybos ir kai apie jas pranešama DSB. |

--------------------------------------------------

3 PRIEDĖLIS

DARBO TVARKA

1. Kolegija savo darbe vadovaujasi atitinkamomis šio susitarimo nuostatomis. Be to, taikoma ir ši darbo tvarka.

2. Kolegijos posėdžiai uždari. Ginčo šalys ir suinteresuotos šalys dalyvauja posėdžiuose tik kolegijai pakvietus.

3. Kolegijos svarstymai ir jai pateikti dokumentai laikomi konfidencialiais. Niekas šiame susitarime neužkerta kelio ginčo šaliai viešai paskelbti savo pareiškimuose išdėstytas principines nuostatas. Šalys narės laiko konfidencialia kitos šalies narės kolegijai pateiktą informaciją, jeigu ta šalis narė tą informaciją laiko konfidencialia. Kai ginčo šalis rašytiniame pareiškime dėl savo principinių nuostatų pateikia kolegijai konfidencialią informaciją, ji šalies narės prašymu taip pat pateikia informacijos, esančios tame pareiškime, nekonfidencialią santrauką, kuri gali būti skelbiama viešai.

4. Ginčo šalys iki pirmojo esminio kolegijos susitikimo su jomis raštu pateikia kolegijai pareiškimus, kuriuose išdėsto faktus svarstomu klausimu ir savo argumentus.

5. Pirmajame esminiame susitikime su ginčo šalimis kolegija prašo, kad skundą pateikusi šalis išdėstytų savo problemą. Po to tame pačiame susitikime šalis, prieš kurią buvo pateiktas skundas, prašoma išdėstyti savo požiūrį.

6. Visos trečiosios šalys, kurios yra pranešusios DSB apie savo suinteresuotumą ginčijamu klausimu, raštu kviečiamos pateikti savo požiūrį per pirmojo kolegijos esminio susitikimo posėdį, skirtą specialiai šiam tikslui. Visos šios trečiosios šalys gali dalyvauti viso posėdžio metu.

7. Formalūs paneigimai atliekami antrajame esminiame kolegijos susitikime. Šalis, prieš kurią pateiktas skundas, turi teisę kalbėti pirmoji, po jos kalba skundą pateikusi šalis. Ginčo šalys iki susirinkimo pateikia savo rašytinius paneigimus.

8. Kolegija bet kuriuo metu gali pateikti ginčo šalims klausimų ir paprašyti paaiškinti tiesiog susitikimo metu arba raštu.

9. Ginčo šalys ir visos trečiosios šalys, pakviestos išdėstyti savo požiūrį pagal 10 straipsnį, parengia kolegijai savo žodinių pareiškimų rašytinius variantus.

10. Visiško aiškumo dėlei šalių principinės nuostatos, paneigimai ir pareiškimai, nurodyti šio priedo 5–9 punktuose, skelbiami dalyvaujant ginčo šalims. Be to, su kiekvienos šalies rašytiniais pareiškimais dėl principinių nuostatų, įskaitant ataskaitos aprašomosios dalies komentarus ir atsakymus į kolegijos klausimus, gali susipažinti kita ginčo šalis arba šalys.

11. Visos kitos papildomos procedūros, būdingos kolegijai.

12. Siūlomas kolegijos darbo tvarkaraštis:

a) | pirmųjų raštu išdėstytų ginčo šalių pareiškimų dėl principinių nuostatų gavimas: |

1)iš skundą teikiančios šalies: | 3–6 savaitės |

2)iš šalies, prieš kurią pateikiamas skundas: | 2–3 savaitės |

b) | pirmojo esminio susitikimo su ginčo šalimis data, laikas ir vieta; susitikimas su trečiosiomis šalimis: | 1–2 savaitės |

c) | šalių paneigimo, išdėstyto raštu, gavimas: | 2–3 savaitės |

d) | antrojo esminio susitikimo su šalimis data, laikas ir vieta: | 1–2 savaitės |

e) | ataskaitos aprašomosios dalies šalims įteikimas: | 2–4 savaitės |

f) | šalių komentarų apie ataskaitos aprašomąją dalį gavima: | 2 savaitės |

g) | tarpinės ataskaitos, taip pat nustatytų faktų ir išvadų pateikimas šalims: | 2–4 savaitės |

h) | terminas, iki kada šalis gali prašyti persvarstyti ataskaitos dalį (dalis): | 1 savaitė |

i) | laikas, per kurį kolegija persvarsto klausimą, taip pat galimi papildomi susitikimai su šalimis: | 2 savaitės |

j) | galutinės ataskaitos įteikimas ginčo šalim: | 2 savaitės |

k) | galutinės ataskaitos išsiuntimas šalims narėm: | 3 savaitės |

Šis tvarkaraštis gali būti keičiamas dėl nenumatytų įvykių. Papildomi susitikimai su šalimis įtraukiami į tvarkaraštį, jeigu to reikia.

--------------------------------------------------

4 PRIEDĖLIS

EKSPERTŲ PERŽIŪROS GRUPĖS

Šios taisyklės ir tvarka taikomos ekspertų grupėms, sudarytoms pagal 13 straipsnio 2 dalies nuostatas.

1. Ekspertų grupės yra pavaldžios kolegijai. Jų įgaliojimus ir detalią darbo tvarką nustato kolegija; šios grupės atsiskaito kolegijai.

2. Ekspertų grupėse dalyvauti gali tik atitinkamos srities profesionalai, turintys patirtį svarstomoje srityje.

3. Ginčo šalių piliečiai nedalyvauja ekspertų grupėse, jeigu nėra bendro ginčo šalių susitarimo, išskyrus tuos išimtinius atvejus, kai kolegija mano, kad kitaip negali būti atliktas specializuotas mokslinis tyrimas. Ginčo šalių pareigūnai negali būti ekspertų grupių nariais. Ekspertų grupių nariai savo funkcijas atlieka kaip privatūs asmenys, o ne kaip pareigūnai ar organizacijų atstovai. Todėl Vyriausybės ar organizacijos neduoda jiems jokių nurodymų dėl klausimų, kuriuos svarsto ekspertų grupės.

4. Ekspertų grupės gali konsultuotis bei prašyti informacijos ir techninės pagalbos iš bet kokio, jų nuomone, tinkamo šaltinio. Prieš prašydama tokios informacijos ar techninės pagalbos iš šaltinio, kuris priklauso šalies narės jurisdikcijai, ekspertų grupė apie tai praneša tos šalies narės Vyriausybei. Visos šalys narės nedelsdamos ir išsamiai atsako į kiekvieną ekspertų grupės prašymą dėl informacijos, kuri jai atrodo reikalinga ir tinkama.

5. Ginčo šalys gali gauti visą atitinkamą informaciją, kuri pateikta ekspertų grupei, išskyrus atvejus, kai informacija konfidenciali. Ekspertų grupei pateikta konfidenciali informacija neatskleidžiama be tą informaciją pateikusios Vyriausybės, organizacijos ar asmens leidimo. Tais atvejais, kai iš ekspertų grupės prašoma konfidencialios informacijos, tačiau ekspertų grupė neturi leidimo tokią informaciją atskleisti, informaciją pateikusi Vyriausybė, organizacija arba asmuo, pateikia nekonfidencialią informacijos santrauką.

6. Ekspertų grupė, siekdama gauti ginčo šalių komentarus, ginčo šalims pateikia ataskaitos projektą ir, jei jai atrodo tinkama, į gautus komentarus atsižvelgia galutinėje ataskaitoje, kuri, teikiant ją kolegijai, taip pat pateikiama ir ginčo šalims. Galutinė peržiūros grupės ataskaita turi tik patariamąją galią.

--------------------------------------------------