21994A1223(13)

Sutartis dėl importo licencijos išdavimo tvarkos

VALSTYBĖS NARĖS,

atsižvelgdamos į daugiašales derybas dėl prekybos;

siekdamos įgyvendinti GATT 1994 tikslus;

atsižvelgdamos į besivystančių šalių narių ypatingus prekybinius, plėtros ir finansinius poreikius;

pripažindamos automatinio importo licencijos išdavimo tam tikrais tikslais naudingumą ir tai, kad toks licencijos išdavimas neturėtų būti taikomas prekybai riboti;

pripažindamos, kad importo licencijos išdavimui galima taikyti priemones, priimtas pagal atitinkamas GATT 1994 nuostatas;

pripažindamos GATT 1994 nuostatas, galiojančias importo licencijos išdavimo tvarkai;

siekdamos užtikrinti, kad taikoma importo licencijos išdavimo tvarka neprieštarautų GATT 1994 principams ir įsipareigojimams;

pripažindamos, kad tarptautinės prekybos srautams gali būti trukdoma, jei importo licencijos išdavimo tvarka netinkama;

įsitikinusios, kad importo licencijos išdavimas, ypač neautomatinis importo licencijos išdavimas, turėtų būti įgyvendinamas skaidriai ir prognozuojamai;

pripažindamos, kad administracinės neautomatinio licencijos išdavimo procedūros neturėtų varžyti labiau, negu būtina administruojant tokią priemonę;

siekdamos supaprastinti ir padaryti skaidresnę administracinę tvarką ir praktiką, naudojamas tarptautinėje prekyboje, bei užtikrinti tokios tvarkos ir praktikos tinkamą bei nešališką taikymą;

siekdamos užtikrinti konsultacinį mechanizmą ir spartų, efektyvų bei nešališką ginčų, kylančių pagal šią Sutartį, sprendimą;

SUSITARIA:

1 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Šioje Sutartyje importo licencijos išdavimas apibrėžiamas kaip administracinė tvarka [1], taikoma veikiant importo licencijos išdavimo režimui, pagal kurį, norint importuoti prekes į importuojančios valstybės narės muitinės teritoriją, pirmiausia būtina pateikti prašymą ar kitus dokumentus (be muitinės reikalaujamų) atitinkamai institucijai, administruojančiai licencijos išdavimą.

2. Valstybės narės užtikrina, kad administracinė tvarka, taikoma įgyvendinant importo licencijos išdavimo režimą, neprieštarautų atitinkamoms GATT 1994 nuostatoms, įskaitant GATT 1994 priedus ir protokolus, kaip suprantama šioje Sutartyje, siekiant užkirsti kelią prekybos iškraipymams, galintiems atsirasti netinkamai taikant šią tvarką, ir atsižvelgiant į besivystančių šalių narių ekonominės plėtros tikslus, jų finansinius ir prekybinius poreikius [2].

3. Importo licencijos išdavimo taisyklės turi būti neutralios ir administruojamos tinkamai ir nešališkai.

4. a) Taisyklės ir visa su prašymo pateikimu susijusi informacija, įskaitant informaciją apie asmenis, įmones bei institucijas, turinčias teisę pateikti tokius prašymus, taip pat licencijos išdavimą administruojančias institucijas, į kurias reikia kreiptis, ir prekių, kurioms reikia licencijų, sąrašus, turi būti paskelbti šaltiniuose, praneštuose Importo licencijos išdavimo komitetui, minimam 4 straipsnyje (toliau – Komitetas) taip, kad Vyriausybės [3] ir prekiautojai galėtų su ta informacija susipažinti. Tokia informacija skelbiama, jei tik praktiškai įmanoma, likus 21 dienai iki reikalavimo įsigaliojimo, bet jokiu būdu ne vėliau kaip jo įsigaliojimo dieną. Apie visas licencijos išdavimo tvarkos taisyklių ar prekių, kurioms reikalaujama licencijų, sąrašo išimtis, leistinus nukrypimus ar pakeitimus taip pat turi būti skelbiama tuo pačiu būdu ir tais pačiais terminais, kaip nurodyta aukščiau. Tokių skelbimų kopijos turi taip pat būti pateiktos Sekretoriatui.

b) Valstybėms narėms, norinčioms pateikti komentarus raštu, turi būti sudarytos sąlygos, jei to prašoma, tuos komentarus ir aptarti; atitinkama valstybė narė turi rimtai atsižvelgti į šiuos komentarus ir aptarimo pastabas.

5. Prašymo formos ir prireikus prašymo pratęsti licenciją formos turi būti kuo paprastesnės. Prašyme gali būti reikalaujama tokių dokumentų ir informacijos, kurie laikomi būtinai reikalingi, kad tinkamai funkcionuotų licencijos išdavimo režimas.

6. Prašymo pateikimo tvarka ir prireikus prašymo pratęsti licenciją pateikimo tvarka turi būti kuo paprastesnė. Prašymų pateikėjams turi būti suteikiama pakankamai laiko, kad galėtų pateikti prašymą licencijai gauti. Jeigu yra nurodyta galutinė data, tas laikotarpis turėtų būti mažiausiai 21 diena su galimybe šį terminą pratęsti, jeigu per tą laikotarpį prašymų buvo gauta nepakankamai. Prašymų pateikėjai turėtų kreiptis ne daugiau kaip į vieną instituciją, administruojančią licencijas, dėl prašymo pateikimo. Kur tikrai reikalinga kreiptis daugiau kaip į vieną instituciją, administruojančią licencijas, prašymo pateikėjai turėtų kreiptis ne daugiau kaip į tris institucijas, administruojančias licencijas.

7. Nė vienas prašymas neturi būti atmetamas dėl neesminių dokumentacijos klaidų, kurios nekeičia pagrindinės prašymo esmės. Neturi būti skiriama jokia didesnė nuobauda negu paprasčiausias įspėjimas dėl dokumentacijoje ar procedūrose padarytos klaidos ar praleidimo, atsiradusio akivaizdžiai ne dėl sąmoningos apgaulės ar rimto aplaidumo.

8. Licencijuotos importuojamos prekės negali būti atmetamos dėl nedidelių nukrypimų nuo licencijoje nurodytos vertės, kiekio ar svorio, t. y. dėl skirtumų, atsiradusius gabenant, pakraunant, ar kitų nedidelių skirtumų, kurie prekyboje yra normalus reiškinys.

9. Užsienio valiuta sumokėti už licencijuotą importą turi būti leidžiama licencijos turėtojams tokiu pat pagrindu, kaip ir importuotojams prekių, kurioms importo licencijos nereikia.

10. Išimtims, susijusioms su saugumo sumetimais, galioja GATT 1994 XXI straipsnio nuostatos.

11. Šios Sutarties nuostatos nereikalauja, kad bet kuri valstybė narė atskleistų konfidencialią informaciją, kuri galėtų trukdyti užtikrinti įstatymų vykdymą ar kaip nors kitaip prieštarautų visuomenės interesams ar teisėtiems konkrečių įmonių, valstybinių ar privačių, komerciniams interesams.

2 straipsnis

Automatinis importo licencijos išdavimas [4]

1. Automatinis importo licencijos išdavimas apibrėžiamas kaip importo licencijos išdavimas, kur prašymas gauti licenciją visada yra patenkinamas ir kuris atitinka šio straipsnio 2 dalies a punkto reikalavimus.

2. Toliau pateiktos nuostatos [5] kartu su 1 straipsnio 1–11 dalių bei šio straipsnio 1 dalies nuostatomis taikomos automatinio importo licencijos išdavimo tvarkai:

a) automatinis licencijos išdavimas negali būti administruojamas taip, kad darytų ribojantį poveikį importui, kuriam galioja automatinis licencijų išdavimas. Automatinio licencijos išdavimo tvarka turi būti laikoma daranti prekybai ribojantį poveikį, nebent, inter alia, jei:

i) visi asmenys, įmonės ar institucijos, kurios įvykdo visus importuojančios valstybės narės keliamus teisinius reikalavimus importo operacijoms, susijusioms su prekėmis, kurioms galioja automatinio licencijos išdavimo tvarka, turi tokias pat teises kreiptis dėl importo licencijų ir jas gauti;

ii) prašymai licenciją gauti gali būti pateikiami bet kurią darbo dieną prieš prekių muitinį patikrinimą;

iii) prašymai licenciją gauti, pateikti pagal reikalavimus ir reikiama forma, patenkinami iš karto juos gavus, per administracijos požiūriu įmanomą laiką, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų.

b) valstybės narės pripažįsta, kad automatinis importo licencijos išdavimas gali būti reikalingas, kai neįmanoma kita atitinkama tvarka. Automatinis importo licencijos išdavimas gali būti taikomas tol, kol vyrauja aplinkybės, dėl kurių tokia tvarka buvo įvesta, ir tol, kol tos tvarkos pagrindą sudarančių administracinių tikslų neįmanoma pasiekti tinkamesniu būdu.

3 straipsnis

Neautomatinis importo licencijos išdavimas

1. Toliau pateiktos nuostatos kartu su 1 straipsnio 1–11 dalių nuostatomis yra taikomos neautomatinio importo licencijos išdavimo tvarkai. Neautomatinis importo licencijos išdavimas apibrėžiamas kaip importo licencijos išdavimas, kuriam netinka 2 straipsnio 1 dalies apibrėžimas.

2. Neautomatinis licencijos išdavimas neturi sukelti papildomo prekybos ribojamojo ar iškreipiamojo poveikio importui, negu tas, kurį sąlygoja tų apribojimų įvedimas. Neautomatinio importo licencijos išdavimo tvarkos apimtis ir trukmė atitinka priemonę, kuriai įgyvendinti ta tvarka naudojamasi, ir negali būti administraciškai labiau varžanti, negu būtina tą priemonę taikant.

3. Jeigu licencijų reikalaujama kitais, ne kiekybinių apribojimų tikslais, valstybė narė paskelbia pakankamai informacijos, kad kitos valstybės narės ir prekiautojai žinotų licencijų suteikimo ir (arba) paskirstymo pagrindą.

4. Jeigu valstybė narė suteikia galimybę asmenims, įmonėms ar institucijoms prašyti išimčių ar leidimo nukrypti nuo licencijos išdavimo reikalavimų, tokia valstybė narė turi šį faktą įtraukti į informaciją, skelbiamą pagal 1 straipsnio 4 dalį, kartu su informacija apie tai, kaip tokį prašymą pateikti, ir, kiek įmanoma, nurodyti aplinkybes, kuriomis prašymai būtų svarstomi.

5. a) Bet kurios valstybės narės, suinteresuotos prekyba atitinkama preke, prašymu, valstybės narės pateikia visą reikalingą informaciją apie:

i) apribojimų administravimą;

ii) importo licencijas, suteiktas per pastarąjį laikotarpį;

iii) tokių licencijų pasiskirstymą tarp šalių tiekėjų;

iv) kur įmanoma, statistinius importo duomenis (t. y. natūrine ir (arba) vertine išraiška) tų prekių, kurioms reikia importo licencijų. Iš besivystančių šalių narių papildomų administracinių ar finansinių įsipareigojimų šiuo klausimu nereikalaujama.

b) valstybės narės, kvotas administruojančios licencijomis, paskelbia bendrą skiriamų kvotų, pagal kiekį ir (arba) vertę, dydį, kvotų galiojimo pradžios ir pabaigos datą, taip pat visus su tuo susijusius pasikeitimus, įvykusius per 1 straipsnio 4 dalyje nurodytą laiką ir taip, kad Vyriausybės ir prekiautojai galėtų su tokia informacija susipažinti;

c) paskirstant kvotas tarp tiekiančių šalių valstybė narė, taikanti apribojimus, nedelsdama informuoja kitas valstybes nares, suinteresuotas tiekti atitinkamą prekę, apie tuo metu skirstomos kvotos dalis pagal kiekį ar vertę atskiroms tiekiančioms šalims, ir šią informaciją ta valstybė narė skelbia per 1 straipsnio 4 dalyje nurodytą laikotarpį ir taip, kad Vyriausybės ir prekiautojai galėtų su tokia informacija susipažinti;

d) kai susiklosto padėtis, verčianti nustatyti ankstesnę kvotų galiojimo pradžios datą, informacija, nurodyta 1 straipsnio 4 dalyje, turi būti paskelbta per 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą laikotarpį ir taip, kad Vyriausybės ir prekiautojai galėtų su ta informacija susipažinti;

e) visi asmenys, įmonės ir institucijos, kurios įvykdo teisinius ir administracinius importuojančios valstybės narės reikalavimus, turi turėti vienodas teises kreiptis dėl licencijos ir būti svarstomi licencijai gauti. Jeigu prašymas išduoti licenciją nepatenkinamas, prašytojui prašant turi būti paaiškinama priežastis, kodėl neišduota ir suteikiama teisė į apeliaciją ar peržiūrą laikantis importuojančios valstybės narės įstatymų ir licencijos išdavimo tvarkos;

f) prašymų svarstymo laikotarpis, išskyrus atvejus, kai yra nuo valstybės narės nepriklausomų kliūčių, neturi būti ilgesnis kaip 30 dienų, jeigu prašymai svarstomi gavimo eiliškumo, t. y. pagal principą "pirmas atėjęs pirmas aptarnaujamas", ir ne ilgesnis kaip 60 dienų, jeigu visi prašymai svarstomi vienu metu. Šiuo atveju laikotarpis, skirtas prašymams apsvarstyti, turi būti skaičiuojamas nuo kitos dienos, pasibaigus paskelbto prašymų padavimo terminui;

g) licencijos galiojimo terminas turi būti nustatytas pagrįstai, bet ne per trumpas, kad nesutrukdytų importui. Licencijos galiojimo terminas netrukdo importui iš tolimų vietų, išskyrus atskirus atvejus, kai reikia, kad importuojamos prekės atitiktų nenumatytus trumpalaikius reikalavimus;

h) administruodama kvotas valstybė narė netrukdo importuoti pagal išduotas licencijas ir netrukdo visiškai išnaudoti kvotas;

i) išduodamos licencijas valstybės narės atsižvelgia į pageidavimą išduoti licencijas ekonomiškai naudingiems prekių kiekiams;

j) paskirstydama licencijas valstybė narė atsižvelgia į besikreipiančios šalies importo lygį. Šiuo atveju turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar praeityje besikreipiančiai šaliai išduotos licencijos buvo visiškai išnaudotos per atitinkamą nustatytą laikotarpį. Jeigu licencijos nebuvo visiškai išnaudotos, valstybė narė išnagrinėja neišnaudojimo priežastis ir atsižvelgia į jas, skirstydama naujas licencijas. Į tai turėtų būti kreipiamas dėmesys ir užtikrinant pagrįstą licencijų paskirstymą naujiems importuotojams, atsižvelgiant į pageidavimą išduoti licencijas ekonomiškai naudingiems prekių kiekiams. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas importuotojams, įvežantiems prekes, kurių kilmės šalis yra besivystanti šalis narė, ypač mažiausiai išsivysčiusi šalis narė;

k) tais atvejais, kai kvotos administruojamos licencijomis, kurios nėra paskirstytos tarp šalių tiekėjų, licencijos turėtojai [6] gali laisvai pasirinkti importo šaltinius. Jeigu licencijos skirstomos tarp šalių tiekėjų, licencijoje aiškiai nurodoma šalis arba šalys;

l) taikant 1 straipsnio 8 dalį, kompensaciniai patikslinimai gali būti daromi ateityje skirstant licencijas, jeigu importo kiekis buvo didesnis už nurodytą išduotoje licencijoje.

4 straipsnis

Institucijos

Šiuo įsteigiamas Importo licencijos išdavimo komitetas, susidedantis iš kiekvienos valstybės narės atstovų. Komitetas išsirenka savo pirmininką ir vicepirmininką, pats renkasi tada, kai būtina suteikti valstybėms narėms galimybę konsultuotis visais klausimais, susijusiais su šios Sutarties veikimu bei jos tikslų siekimu.

5 straipsnis

Notifikavimas

1. Valstybės narės, įvedančios licencijos išdavimo tvarką arba darančios tos tvarkos pakeitimus, praneša Komitetui per 60 dienų nuo paskelbimo dienos.

2. Pranešimuose apie licencijos išdavimo tvarkos įvedimą turi būti tokia informacija:

a) prekių, kurioms taikoma licencijos išdavimo tvarka, sąrašas;

b) kontaktinis punktas pasiteiravimui dėl kriterijų licencijai gauti atitikties;

c) nurodytos institucijos, administruojančios licencijos išdavimą, kurioms pateikiami prašymai;

d) skelbimo, kur buvo paskelbta licencijos išdavimo tvarka, data ir pavadinimas;

e) nuoroda, ar pagal 2 ir 3 straipsnių apibrėžimus licencijos išdavimas yra automatinis ar neautomatinis;

f) jei licencijos išdavimo tvarka automatinė – jos administraciniai tikslai;

g) jei licencijos išdavimo tvarka neautomatinė – nurodyta priemonė, įgyvendintina licencijos išdavimo tvarka;

h) jeigu galima apytikriai apskaičiuoti, tikėtina licencijos išdavimo trukmė, o jeigu ne, priežastis, dėl kurios tokios informacijos pateikti neįmanoma.

3. Pranešimuose apie licencijos išdavimo tvarkos pasikeitimus nurodomi šie aukščiau išdėstyti punktai, jeigu juose atsiranda pasikeitimų.

4. Valstybės narės praneša Komitetui apie skelbimą (-us), kuriame (-iuose) bus paskelbta informacija, reikalaujama pagal 1 straipsnio 4 dalį.

5. Kiekviena suinteresuota valstybė narė, kuri mano, kad kita valstybė narė nepranešė licencijos išdavimo tvarkos ar jos pakeitimų pagal šio straipsnio 1–3 dalių nuostatas, gali į tai atkreipti tos valstybės narės dėmesį. Jeigu po to nedelsiant pranešimas nepateikiamas, toji valstybė narė gali pati pranešti licencijos išdavimo tvarką ar jos pakeitimus, įskaitant visą atitinkamą ir prieinamą informaciją.

6 straipsnis

Konsultacijos ir ginčų sprendimas

Konsultacijos ir ginčų dėl bet kokios įtakos šios Sutarties veikimui sprendimas turi būti įtrauktas į GATT 1994 XXII ir XXIII straipsnių nuostatas, išplėstas ir taikomas pagal Susitarimą dėl ginčų sprendimo.

7 straipsnis

Peržiūra

1. Prireikus, bet ne rečiau kaip kartą per dvejus metus Komitetas peržiūri šios Sutarties veikimą ir įgyvendinimą, atsižvelgdamas į jos tikslus bei joje išdėstytas teises ir pareigas.

2. Kaip pagrindą peržiūrai Sekretoriatas parengia faktinę ataskaitą, pasiremdamas informacija, pateikta pagal 5 straipsnį, atsakymus į metinius klausimynus apie importo licencijos išdavimo tvarką [7] ir kitą atitinkamą patikimą informaciją, kuri yra jam (Sekretoriatui) prieinama. Šioje ataskaitoje pateikiama aukščiau minimos informacijos santrauka, ypač nurodant pokyčius ar patobulinimus, atliktus peržiūros periodu, ir įtraukiant visą kitą informaciją, kurią numato Komitetas.

3. Valstybės narės įsipareigoja išsamiai ir skubiai atsakyti į metinius klausimynus apie importo licencijos išdavimo tvarką.

4. Komitetas informuoja Prekybos prekėmis tarybą apie tokių peržiūrų periodu atliktus patobulinimus.

8 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

Išlygos

1. Išlygos negali būti taikomos jokiai šios Sutarties nuostatai be kitų valstybių narių sutikimo.

Nacionaliniai įstatymai

2. a) Ne vėliau kaip PPO sutarties įsigaliojimo valstybėje narėje dieną kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos įstatymų norminiai aktai ir kiti teisės aktai atitinka šios Sutarties nuostatas.

b) Kiekviena valstybė narė informuoja Komitetą apie visus savo įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su šia Sutartimi, pasikeitimus bei apie pasikeitimus šių įstatymų ir kitų teisės aktų administravime.

[1] Šiai tvarkai priskiriamas "licencijos išdavimas" ir kitos panašios administracinės procedūros.

[2] Jokios šios Sutarties nuostatos neturi būti suprantamos taip, kad pagal licencijos išdavimo tvarką taikytinos priemonės pagrįstumas, apimtis ar trukmė galėtų būti kvestionuojama pagal šią Sutartį.

[3] Šioje Sutartyje terminas "Vyriausybės" laikomas apimantis ir kompetentingas Europos Bendrijos institucijas.

[4] Toms importo licencijos išdavimo procedūroms, kurioms reikia slaptumo, neturinčio ribojamojo poveikio importui, turi būti taikomos šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos.

[5] Besivystanti šalis narė, kita nei besivystanti šalis narė, buvusi 1979 m. balandžio 12 d. Sutarties dėl importo licencijos išdavimo tvarkos šalimi, ir kuri turi ypatingų sunkumų vykdant šio straipsnio 2 dalies a punkto ii ir iii papunkčių reikalavimus, gali, pranešusi komitetui, atidėti šių papunkčių nuostatų vykdymą, tačiau ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui nuo PPO Sutarties įsigaliojimo toje šalyje narėje dienos.

[6] Kai kada jie vadinami "kvotos turėtojais".

[7] Iš pradžių platintus kaip GATT 1947 L/3515 1971 m. kovo 23 dienos dokumentas.

--------------------------------------------------