Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 02018R1727-20231031

Consolidated text: 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1727 dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2002/187/TVR

Access initial legal act
(

Legal status of the document In force

)

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2018/1727/2023-10-31

02018R1727 — LT — 31.10.2023 — 002.001

Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2018/1727

2018 m. lapkričio 14 d.

dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2002/187/TVR

(OL L 295 2018.11.21, p. 138)

Iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

►M1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2022/838  2022 m. gegužės 30 d.

  L 148

1

31.5.2022

►M2

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2023/2131  2023 m. spalio 4 d.

  L 

1

11.10.2023


Pataisytas:

►C1

Klaidų ištaisymas, OL L 204, 2.8.2019, p.  125 (2018/1727)

►C2

Klaidų ištaisymas, OL L 367, 5.11.2020, p.  45 (2018/1727)

►C3

Klaidų ištaisymas, OL L 166, 22.6.2022, p.  195 (2022/838)



▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2018/1727

2018 m. lapkričio 14 d.

dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2002/187/TVR



I SKYRIUS

EUROJUSTO ĮSTEIGIMAS, TIKSLAI IR UŽDUOTYS

1 straipsnis

Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros įsteigimas

1.  
Šiuo reglamentu įsteigiama Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojustas).
2.  
Pagal šį reglamentą įsteigtas Eurojustas pakeičia Sprendimu 2002/187/TVR įkurtą Eurojustą ir perima jo teises ir pareigas.
3.  
Eurojustas turi teisinį subjektiškumą.

2 straipsnis

Užduotys

1.  
Eurojustas remia ir stiprina nacionalinių tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų koordinavimą ir bendradarbiavimą sunkių nusikaltimų, pagal 3 straipsnio 1 ir 3 dalis priklausančių Eurojusto kompetencijai, kai tie nusikaltimai susiję su dviem ar daugiau valstybių narių, srityje arba kai reikalingas baudžiamasis persekiojimas bendrais pagrindais, remiantis valstybių narių valdžios institucijų, Europolo, Europos prokuratūros ir OLAF atliktomis operacijomis ir pateikta informacija.
2.  

Vykdydamas savo užduotis, Eurojustas:

a) 

atsižvelgia į visus valstybės narės kompetentingos institucijos pateiktus prašymus, Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų, kurios yra kompetentingos pagal nuostatas, priimtas įgyvendinant Sutartis, suteiktą informaciją, arba paties Eurojusto surinktą informaciją;

b) 

padeda vykdyti prašymus ir sprendimus dėl teisminio bendradarbiavimo, įskaitant prašymus ir sprendimus dėl priemonių, kuriomis įgyvendinamas tarpusavio pripažinimo principas.

3.  
Eurojustas savo užduotis vykdo valstybių narių kompetentingų institucijų prašymu, savo iniciatyva arba Europos prokuratūros prašymu Europos prokuratūros kompetencijos ribose.

3 straipsnis

Eurojusto kompetencija

1.  
Eurojusto kompetencijai priklauso I priede nurodytos sunkių nusikaltimų rūšys. Tačiau nuo tos dienos, kai Europos prokuratūra prisiima Reglamento (ES) 2017/1939 120 straipsnio 2 dalimi jai priskirtas tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo užduotis, Eurojustas nesinaudoja savo kompetencija, susijusia su nusikalstama veika, kuri priklauso Europos prokuratūros kompetencijai, išskyrus tas bylas, kurios susijusios su valstybėmis narėmis, kurios nedalyvauja vykdant tvirtesnį bendradarbiavimą Europos prokuratūros įsteigimo srityje, ir šių valstybių narių arba Europos prokuratūros prašymu.
2.  

Eurojustas naudojasi savo kompetencija, susijusia su nusikalstama veika, darančia poveikį Sąjungos finansiniams interesams, bylose, susijusiose su valstybėmis narėmis, kurios dalyvauja vykdant tvirtesnį bendradarbiavimą Europos prokuratūros įsteigimo srityje, tačiau kuriose Europos prokuratūra neturi kompetencijos arba nusprendžia ja nesinaudoti.

Eurojustas, Europos prokuratūra ir atitinkamos valstybės narės konsultuojasi ir bendradarbiauja tarpusavyje, kad palengvintų Eurojusto naudojimąsi savo kompetencija pagal šią dalį. Praktinė naudojimosi kompetencija pagal šią dalį tvarka nustatoma darbo tvarkos susitarime, kaip nurodyta 47 straipsnio 3 dalyje.

3.  
Valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu Eurojustas pagal savo uždavinius taip pat gali padėti atlikti tyrimus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą dėl I priede neišvardytų rūšių nusikaltimų.
4.  

Eurojusto kompetencijai priklauso su I priede nustatytomis nusikalstamomis veikomis susijusios nusikalstamos veikos. Nusikalstamomis veikomis laikomos šios veikų kategorijos:

a) 

nusikalstamos veikos, kuriomis siekiama gauti lėšų I priede išvardytiems sunkiems nusikaltimams daryti;

b) 

nusikalstamos veikos, kuriomis siekiama prisidėti prie I priede nurodytų sunkių nusikaltimų darymo arba juos padaryti;

c) 

nusikalstamos veikos, kuriomis siekiama užtikrinti I priede išvardytus sunkius nusikaltimus atliekančių nebaudžiamumą.

▼M2

5.  
Eurojustas taip pat gali padėti atlikti tyrimus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, susijusį tik su valstybe nare ir trečiąja valstybe arba valstybe nare ir tarptautine organizacija, jei su ta trečiąja valstybe arba ta tarptautine organizacija pagal 52 straipsnį yra sudarytas bendradarbiavimo susitarimas arba jei konkrečiu atveju iš esmės svarbu suteikti tokią pagalbą.

Sprendimą dėl to, ar ir kaip valstybės narės teikia teisminę pagalbą trečiajai valstybei ar tarptautinei organizacijai, toliau priima tik atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija, laikydamasi taikytinos nacionalinės, Sąjungos ar tarptautinės teisės.

▼B

6.  
Valstybės narės kompetentingos institucijos arba Komisijos prašymu Eurojustas gali padėti atlikti tyrimą ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, darančius poveikį tik tai valstybei narei, tačiau turinčius atgarsį Sąjungos lygmeniu. Prieš imdamasis veiksmų Komisijos prašymu, Eurojustas konsultuojasi su atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija. Ta kompetentinga institucija per Eurojusto nustatytą terminą gali paprieštarauti tam, kad Eurojustas vykdytų prašymą, ir kiekvienu atveju pagrįsti savo poziciją.

4 straipsnis

Eurojusto operatyvinės funkcijos

1.  

Eurojustas:

a) 

informuoja kompetentingas valstybių narių institucijas apie jam žinomus tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, kurie turi didelį atgarsį Sąjungos lygmeniu arba galėtų daryti įtaką valstybėms narėms, kurios nėra tiesiogiai su jais susijusios;

b) 

padeda kompetentingoms valstybių narių institucijoms užtikrinti patį geriausią tyrimų ir baudžiamųjų persekiojimų koordinavimą;

c) 

teikia pagalbą gerinant kompetentingų valstybių narių institucijų bendradarbiavimą, ypač remiantis Europolo analize;

d) 

bendradarbiauja ir konsultuojasi su Europos teisminiu tinklu baudžiamosiose bylose, įskaitant naudojimąsi jo dokumentų baze ir jos gerinimą;

e) 

glaudžiai bendradarbiauja su Europos prokuratūra klausimais, susijusiais su jos kompetencija;

f) 

valstybėms narėms vykdant tarpvalstybines operacijas ir tyrimus teikia operatyvinę, techninę ir finansinę paramą, įskaitant jungtinių tyrimų grupių sudarymą;

g) 

remia Europolo ir kitų Sąjungos institucijų, įstaigų, organų bei agentūrų įsteigtus Sąjungos specializuotos kompetencijos centrus ir, kai tinkama, dalyvauja jų veikloje;

h) 

bendradarbiauja su Sąjungos institucijomis, įstaigomis, organais bei agentūromis, taip pat tinklais, įsteigtais laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, kuri reglamentuojama pagal SESV V antraštinę dalį;

i) 

remia valstybių narių veiksmus kovojant su I priede išvardytų rūšių sunkiais nusikaltimais;

▼C3

j) 

remia valstybių narių veiksmus kovojant su genocidu, nusikaltimais žmoniškumui, karo nusikaltimais ir susijusiomis nusikalstamomis veikomis, be kita ko, išsaugant, analizuojant ir laikant su tais nusikaltimais ir susijusiomis nusikalstamomis veikomis susijusius įrodymus, ir sudarant sąlygas tokiais įrodymais keistis arba kitaip padarant juos tiesiogiai prieinamus kompetentingoms nacionalinėms institucijoms ir tarptautinėms teisminėms institucijoms, visų pirma Tarptautiniam baudžiamajam teismui.

▼B

2.  

Vykdydamas savo užduotis, Eurojustas gali paprašyti atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų (nurodęs priežastis):

a) 

pradėti tyrimą arba baudžiamąjį persekiojimą dėl konkrečių veikų;

b) 

pripažinti, kad viena iš jų yra palankesnėje padėtyje pradėti tyrimą arba baudžiamąjį persekiojimą dėl konkrečių veikų;

c) 

koordinuoti atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų bendrą darbą;

d) 

vadovaujantis atitinkamais bendradarbiavimo dokumentais, sudaryti jungtinę tyrimų grupę;

e) 

suteikti jam visą informaciją, būtiną jo užduotims vykdyti;

f) 

imtis specialių tyrimo priemonių;

g) 

imtis bet kurių kitų tyrimui arba baudžiamajam persekiojimui reikalingų pagrįstų priemonių.

3.  

Eurojustas taip pat gali:

a) 

teikti Europolui nuomones, pagrįstas Europolo atlikta analize;

b) 

teikti logistinę paramą, įskaitant vertimą raštu ir žodžiu bei koordinavimo susitikimų organizavimą.

4.  
Kai dvi arba daugiau valstybių narių nesutaria, kuri iš jų turėtų atlikti tyrimą arba vykdyti baudžiamąjį persekiojimą remdamasi pagal 2 dalies a ar b punktus pateiktu prašymu, Eurojustas pateikia nuomonę raštu. Eurojustas nuomonę nedelsdamas siunčia atitinkamoms valstybėms narėms.
5.  
Kompetentingos institucijos prašymu arba savo iniciatyva Eurojustas raštu pateikia nuomonę dėl pasikartojančių atsisakymų arba sunkumų, susijusių su prašymų ir sprendimų dėl teisminio bendradarbiavimo vykdymu, įskaitant prašymus ir sprendimus dėl priemonių, kuriomis įgyvendinamas tarpusavio pripažinimo principas, jeigu tokių atvejų negalima išspręsti susijusių kompetentingų nacionalinių institucijų tarpusavio susitarimu arba padedant atitinkamiems nacionaliniams nariams. Eurojustas nuomonę nedelsdamas siunčia atitinkamoms valstybėms narėms.
6.  
Atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos nedelsdamos atsako į Eurojusto prašymus pagal 2 dalį ir 4 ar 5 dalyje nurodytas raštu pateiktas nuomones. Valstybių narių kompetentingos institucijos gali atsisakyti patenkinti tokius prašymus ar laikytis raštu pateiktos nuomonės, jei tai darant būtų pakenkta esminiams nacionalinio saugumo interesams arba keltų pavojų sėkmingai vykdyti atliekamą tyrimą ar asmens saugumui.

5 straipsnis

Operatyvinių ir kitų funkcijų vykdymas

1.  
Imdamasis bet kurių iš 4 straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytų veiksmų, Eurojustas veikia per vieną arba kelis atitinkamus nacionalinius narius. Nedarant poveikio šio straipsnio 2 daliai, kolegija visų pirma sprendžia operatyvinius klausimus ir visus kitus klausimus, tiesiogiai susijusius su operatyviniais klausimais. Sprendžiant administracinius klausimus kolegija dalyvauja tik tiek, kiek būtina siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomos jos operatyvinės funkcijos.
2.  

Eurojustas veikia kaip kolegija:

a) 

imdamasis bet kurių iš 4 straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytų veiksmų:

i) 

vieno arba keleto nacionalinių narių, susijusių su Eurojusto tiriama byla, prašymu;

ii) 

jeigu byla susijusi su tyrimu arba baudžiamuoju persekiojimu, kuris turi didelį atgarsį Sąjungos lygmeniu arba galėtų daryti įtaką valstybėms narėms, kurios nėra tiesiogiai su juo susijusios;

b) 

imdamasis bet kurių iš 4 straipsnio 3, 4 arba 5 dalyje nurodytų veiksmų;

c) 

jeigu tai susiję su bendruoju klausimu, kuris yra svarbus siekiant jo operatyvinių tikslų;

d) 

priimdamas Eurojusto metinį biudžetą, o šiuo atveju sprendimas priimamas dviejų trečdalių jo narių balsų dauguma;

e) 

priimdamas 15 straipsnyje nurodytą programavimo dokumentą arba metinę Eurojusto veiklos ataskaitą, o šiuo atveju sprendimas priimamas dviejų trečdalių jo narių balsų dauguma;

f) 

rinkdamas arba atleisdamas iš pareigų pirmininką ir pirmininko pavaduotojus pagal 11 straipsnį;

g) 

skirdamas administracijos direktorių ar prireikus pratęsdamas jo kadenciją arba atleisdamas jį iš pareigų pagal 17 straipsnį;

h) 

priimdamas darbo tvarkos susitarimus pagal 47 straipsnio 3 dalį ir 52 straipsnį;

i) 

priimdamas savo narių interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles, be kita ko, susijusias su jų interesų deklaravimu;

j) 

priimdamas ataskaitas, politinius dokumentus, gaires nacionalinėms institucijoms ir nuomones, susijusias su Eurojusto operatyviniu darbu, kai tie dokumentai yra strateginio pobūdžio;

▼C1

k) 

skirdamas ryšių palaikymo teisminius pareigūnus pagal 53 straipsnį;

▼B

l) 

priimdamas sprendimus, kurie šiuo reglamentu nėra aiškiai priskirti vykdomajai valdybai arba pagal 18 straipsnį nepriklauso administracijos direktoriaus kompetencijai;

m) 

kai šiame reglamente numatyta kitaip.

3.  
Vykdydamas savo užduotis, Eurojustas nurodo, ar jis veikia per vieną arba keletą nacionalinių narių, ar kaip kolegija.
4.  

Kolegija gali administracijos direktoriui ir vykdomajai valdybai skirti papildomas administracines užduotis, nenumatytas 16 ir 18 straipsniuose, laikydamasi savo veiklos reikmių.

Prireikus dėl išskirtinių aplinkybių kolegija gali priimti sprendimą laikinai sustabdyti paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimą administracijos direktoriui bei administracijos direktoriaus subdeleguotus tokius įgaliojimus ir jais naudotis pati arba deleguoti juos vienam iš savo narių arba darbuotojui, kitam nei administracijos direktorius.

5.  
Kolegija priima Eurojusto darbo tvarkos taisykles dviejų trečdalių jos narių balsų dauguma. Jeigu susitarimo nepavyksta pasiekti dviejų trečdalių balsų dauguma, sprendimas priimamas paprasta balsų dauguma. Taryba įgyvendinimo aktais patvirtina Eurojusto darbo tvarkos taisykles.

II SKYRIUS

EUROJUSTO STRUKTŪRA IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

I SKIRSNIS

Struktūra

6 straipsnis

Eurojusto struktūra

Eurojustą sudaro:

a) 

nacionaliniai nariai;

b) 

kolegija;

c) 

vykdomoji valdyba;

d) 

administracijos direktorius.

II SKIRSNIS

Nacionaliniai nariai

7 straipsnis

Nacionalinių narių statusas

1.  
Eurojustą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės pagal jos teisinę sistemą deleguotą nacionalinį narį. To nacionalinio nario nuolatinė darbo vieta yra Eurojusto būstinėje.

▼C2

2.  
Kiekvienam nacionaliniam nariui padeda vienas pavaduotojas ir vienas padėjėjas. Iš esmės pavaduotojo ir padėjėjo nuolatinė darbo vieta yra Eurojusto būstinėje. Kiekviena valstybė narė gali nuspręsti, kad pavaduotojas, padėjėjas arba jie abu turės reguliarią darbo vietą savo valstybėje narėje. Jeigu valstybė narė priima tokį sprendimą, ji apie tai praneša kolegijai. Jeigu tai būtina siekiant patenkinti Eurojusto veiklos poreikius, kolegija gali paprašyti valstybės narės, kad pavaduotojo, padėjėjo ar jų abiejų darbo vieta atitinkamą laikotarpį būtų Eurojusto būstinėje. Valstybė narė be reikalo nedelsdama laikosi tokio kolegijos prašymo.

▼B

3.  
Nacionaliniam nariui gali padėti papildomi pavaduotojai ir padėjėjai, kurie, prireikus bei kolegijai pritarus, gali turėti nuolatinę darbo vietą Eurojuste. Valstybės narės praneša Eurojustui ir Komisijai apie nacionalinių narių, pavaduotojų ir padėjėjų paskyrimą.
4.  
Nacionaliniai nariai ir jų pavaduotojai turi prokuroro, teisėjo arba lygiavertės prokurorui ar teisėjui kompetencijos teisminės institucijos atstovo statusą pagal savo nacionalinę teisę. Kad jie galėtų vykdyti savo uždavinius, valstybės narės jiems suteikia bent šiame reglamente nustatytus įgaliojimus.
5.  
Nacionalinių narių ir jų pavaduotojų kadencija – penkeri metai; šią kadenciją galima pratęsti vieną kartą. Tais atvejais, kai pavaduotojas negali veikti nacionalinio nario vardu arba jo pakeisti, nacionalinis narys, pasibaigus jo kadencijai, savo pareigas eina tos valstybės narės sutikimu tol, kol bus pratęsta jo kadencija arba kol jis bus pakeistas.
6.  
Valstybės narės paskiria nacionalinius narius ir jų pavaduotojus remdamosi įrodyta aukšto lygio susijusia praktine patirtimi baudžiamosios teisenos srityje.
7.  
Pavaduotojas turi turėti įgaliojimus veikti nacionalinio nario vardu arba jį pakeisti. Padėjėjas taip pat gali veikti nacionalinio nario vardu arba jį pakeisti, jei atitinka vieną iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų statuso rūšių.
8.  
Operatyvinė informacija, kuria keičiasi Eurojustas ir valstybės narės, perduodama per nacionalinius narius.
9.  
Nacionalinių narių, jų pavaduotojų ir padėjėjų atlyginimus ir tarnybines išmokas apmoka jų valstybė narė, nedarant poveikio 12 straipsniui.
10.  
Jeigu nacionaliniai nariai, jų pavaduotojai ir padėjėjai veikia vykdydami Eurojusto užduotis, atitinkamos su ta veikla susijusios išlaidos laikomos veiklos išlaidomis.

8 straipsnis

Nacionalinių narių įgaliojimai

1.  

Nacionaliniai nariai įgaliojami:

a) 

padėti arba kitaip remti teikiant ar vykdant bet kokį savitarpio teisinės pagalbos arba tarpusavio pripažinimo prašymą;

b) 

tiesiogiai susisiekti su bet kuria kompetentinga nacionaline institucija arba bet kokia kita kompetentinga Sąjungos organu, įstaiga ar agentūra, įskaitant Europos prokuratūrą, ir keistis su ja informacija;

c) 

tiesiogiai susisiekti su bet kuria kompetentinga tarptautine institucija ir keistis su ja informacija pagal savo valstybės narės tarptautinius įsipareigojimus;

d) 

dalyvauti jungtinėse tyrimų grupėse, įskaitant jų sudarymą.

2.  
Nedarant poveikio 1 daliai, valstybės narės, vadovaudamosi savo nacionalinės teisės aktais, gali nacionaliniams nariams suteikti papildomus įgaliojimus. Tos valstybės narės praneša Komisijai ir kolegijai apie šiuos įgaliojimus.
3.  

Gavę kompetentingos nacionalinės institucijos sutikimą, nacionaliniai nariai, vadovaudamiesi savo nacionaline teise, gali:

a) 

pateikti ar vykdyti bet kokį savitarpio teisinės pagalbos arba tarpusavio pripažinimo prašymą;

b) 

nurodyti, paprašyti ar imtis tyrimo priemonių, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/41/ES ( 1 ).

4.  
Skubiais atvejais ir jeigu neįmanoma laiku nustatyti, kuri nacionalinė institucija yra kompetentinga, arba su ja susisiekti, nacionaliniams nariams suteikiama kompetencija imtis 3 dalyje nurodytų priemonių pagal savo nacionalinę teisę, su sąlyga, kad jie apie tai nedelsiant informuoja kompetentingą nacionalinę instituciją.
5.  

Nacionalinis narys gali pateikti pasiūlymą kompetentingai nacionalinei institucijai vykdyti 3 ir 4 dalyse nurodytas priemones, jeigu nacionalinio nario 3 ir 4 dalyse nurodytų įgaliojimų vykdymas prieštarautų:

a) 

valstybės narės konstitucinėms taisyklėms

arba

b) 

esminiams tos valstybės narės nacionalinės baudžiamosios teisenos sistemos aspektams dėl:

i) 

policijos, prokurorų ir teisėjų įgaliojimų pasidalijimo;

ii) 

prokuratūros funkcijas vykdančių institucijų funkcinio užduočių pasidalijimo

arba

iii) 

atitinkamos valstybės narės federalinės struktūros.

6.  
Valstybės narės užtikrina, kad 5 dalyje nurodytais atvejais jų nacionalinio nario pateiktą prašymą kompetentingos nacionalinės institucijos nagrinėtų nepagrįstai nedelsdamos.

9 straipsnis

Prieiga prie nacionalinių registrų

Nacionaliniai nariai pagal savo nacionalinę teisę turi prieigą prie toliau nurodytų rūšių jų valstybėje narėje esančių registrų arba bent jau gali gauti šiuose registruose pateikiamą informaciją:

a) 

nuosprendžių registrai;

b) 

suimtų asmenų registrai;

c) 

tyrimų registrai;

d) 

DNR registrai;

e) 

kiti jų valstybės narės valdžios institucijų registrai, jei juose esanti informacija būtina nacionalinių narių užduotims vykdyti.

III SKIRSNIS

Kolegija

10 straipsnis

Kolegijos sudėtis

1.  

Kolegiją sudaro:

a) 

visi nacionaliniai nariai ir

b) 

ir vienas Komisijos atstovas, kai kolegija vykdo valdymo funkcijas.

Komisijos atstovas, paskirtas pagal pirmos pastraipos b punktą, turėtų būti tas pats asmuo, kaip ir Komisijos atstovas vykdomojoje valdyboje pagal 16 straipsnio 4 dalį.

2.  
Administracijos direktorius dalyvauja kolegijos valdymo posėdžiuose, tačiau neturi balso teisės.
3.  
Kolegija gali stebėtojo teisėmis į savo posėdį kviesti bet kurį asmenį, kurio nuomonė gali būti svarbi.
4.  
Laikantis Eurojusto darbo tvarkos taisyklių kolegijos nariams gali padėti konsultantai arba ekspertai.

11 straipsnis

Eurojusto pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas

1.  
Kolegija renka pirmininką ir du pirmininko pavaduotojus. Pirmininkas ir jo pavaduotojai dviejų trečdalių narių balsų dauguma išrenkami iš nacionalinių narių. Jeigu dviejų trečdalių balsų daugumos pasiekti nepavyksta po antrojo rinkimų etapo, pirmininko pavaduotojai renkami paprasta kolegijos narių balsų dauguma, o dviejų trečdalių balsų dauguma ir toliau yra būtina renkant pirmininką.
2.  

Pirmininkas vykdo savo funkcijas kolegijos vardu. Pirmininkas:

a) 

atstovauja Eurojustui;

b) 

sušaukia kolegijos ir vykdomosios valdybos posėdžius, jiems pirmininkauja ir nuolat informuoja kolegiją apie visus ją dominančius klausimus;

c) 

vadovauja kolegijos darbui ir stebi Eurojusto kasdienės veiklos administracijos direktoriaus valdymą;

d) 

vykdo visas kitas funkcijas, išdėstytas Eurojusto darbo tvarkos taisyklėse.

3.  
Pirmininko pavaduotojai vykdo tas 2 dalyje nustatytas funkcijas, kurias jiems paveda vykdyti pirmininkas. Jie pakeičia pirmininką, jeigu jis negali eiti savo pareigų. Pirmininkui ir pirmininko pavaduotojams vykdyti jų konkrečias pareigas padeda Eurojusto administracijos personalas.
4.  
Pirmininko ir pirmininko pavaduotojų kadencija – ketveri metai. Juos galima perrinkti vieną kartą.
5.  
Kai nacionalinis narys išrenkamas Eurojusto pirmininku arba pirmininko pavaduotoju, jo kadencija pratęsiama siekiant užtikrinti, kad jis galėtų eiti pirmininko arba pirmininko pavaduotojo pareigas.
6.  
Jeigu pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas nebeatitinka jų pareigoms vykdyti keliamų reikalavimų, kolegija gali juos atleisti iš pareigų remdamasi trečdalio jos narių pasiūlymu. Sprendimas priimamas dviejų trečdalių kolegijos narių balsų dauguma; atitinkamas pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas balsuojant nedalyvauja.
7.  

Kai nacionalinis narys išrenkamas Eurojusto pirmininku, atitinkama valstybė narė gali deleguoti kitą tinkamos kvalifikacijos asmenį, kad laikotarpiu, kuriuo atitinkamas nacionalinis narys eina pirmininko pareigas, būtų sustiprintas nacionalinis biuras.

Valstybė narė, kuri nusprendžia deleguoti tokį asmenį, turi teisę prašyti kompensacijos pagal 12 straipsnį.

12 straipsnis

Kompensavimo mechanizmas renkant pirmininką ir pirmininko pavaduotoją

1.  
Ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 12 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, įgyvendinimo aktais 11 straipsnio 7 dalies tikslais nustato kompensavimo mechanizmą; galimybė juo naudotis turi būti suteikta toms valstybėms narėms, kurių nacionalinis narys išrenkamas pirmininku.
2.  

Kompensacija suteikiama bet kuriai valstybei narei, jeigu:

a) 

jos nacionalinis narys išrenkamas pirmininku

ir

b) 

ji paprašo kolegijos suteikti jai kompensaciją ir pagrindžia poreikį sustiprinti nacionalinį biurą dėl padidėjusio darbo krūvio.

3.  
Suteikiama kompensacija lygi 50 % deleguoto asmens nacionalinio atlyginimo. Kompensacija pragyvenimo išlaidoms ir kitos susijusios išlaidos kompensuojamos remiantis palyginimu su Sąjungos pareigūnams ar kitiems valstybės tarnautojams, deleguotiems į užsienį, kompensuojamomis išlaidomis.
4.  
Kompensavimo mechanizmo išlaidos padengiamos iš Eurojusto biudžeto.

13 straipsnis

Kolegijos posėdžiai

1.  
Kolegijos posėdžius šaukia pirmininkas.
2.  
Per mėnesį rengiamas bent vienas kolegijos posėdis. Be to, kolegija posėdžiauja pirmininko iniciatyva, Komisijos prašymu kolegijos valdymo užduotims aptarti arba ne mažiau kaip vieno trečdalių savo narių prašymu.
3.  

Eurojustas siunčia kolegijos posėdžių darbotvarkes Europos prokuratūrai, kai per posėdžius aptariami klausimai, kurie yra susiję su Europos prokuratūros užduočių vykdymu. Eurojustas kviečia prokuratūrą dalyvauti tokiuose posėdžiuose be teisės balsuoti.

Kai Europos prokuratūra pakviečiama kolegijos posėdžius, Eurojustas jai taip pat pateikia atitinkamus su darbotvarke susijusius dokumentus.

14 straipsnis

Balsavimas kolegijoje

1.  
Išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip, ir kai nepasiekiamas sutarimas, sprendimus kolegija priima savo narių balsų dauguma.
2.  
Kiekvienas narys turi vieną balsą. Jeigu balso teisę turinčio nario nėra, teisė balsuoti suteikiama jo pavaduotojui, laikantis 7 straipsnio 7 dalyje išdėstytų sąlygų. Jeigu pavaduotojo nėra, teisė balsuoti suteikiama padėjėjui, laikantis 7 straipsnio 7 dalyje išdėstytų sąlygų.

15 straipsnis

Metinis ir daugiametis programavimas

1.  
Kolegija, remdamasi administracijos direktoriaus parengtu projektu ir atsižvelgdama į Komisijos nuomonę, kasmet ne vėliau kaip lapkričio 30 d. priima programavimo dokumentą, kuriame pateikiamos metinio ir daugiamečio programavimo nuostatos. Kolegija perduoda programavimo dokumentą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Europos prokuratūrai. Šis dokumentas tampa galutinis galutinai patvirtinus Sąjungos bendrąjį biudžetą ir prireikus gali būti tikslinamas.
2.  
Metinėje darbo programoje nustatomi išsamūs tikslai ir laukiami rezultatai, įskaitant veiklos rodiklius. Į ją taip pat įtraukiamas finansuotinų veiksmų aprašas ir nurodomi kiekvienam veiksmui skiriami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai pagal veikla grindžiamo biudžeto sudarymo ir valdymo principus. Metinė darbo programa turi derėti su šio straipsnio 4 dalyje nurodyta daugiamete programa. Joje aiškiai nurodoma, kokie uždaviniai nuo praėjusių finansinių metų buvo pridėti, pakeisti ar išbraukti.
3.  
Priimtą metinę darbo programą Kolegija iš dalies pakeičia, kai Eurojustui pavedamas naujas uždavinys. Bet kokie esminiai metinės darbo programos pakeitimai priimami laikantis tokios pat tvarkos kaip ir priimant pradinę metinę darbo programą. Kolegija gali pavesti administracijos direktoriui atlikti neesminius metinės darbo programos pakeitimus.
4.  
Daugiametėje darbo programoje išdėstomos bendros strateginio programavimo nuostatos, įskaitant tikslus, bendradarbiavimo su trečiųjų šalių valdžios institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, nurodytomis 52 straipsnyje, strategiją, laukiamus rezultatus ir veiklos rodiklius. Joje taip pat pateikiamos išteklių programavimo nuostatos, įskaitant daugiametį biudžetą ir personalą. Išteklių programavimo nuostatos kasmet yra atnaujinamos. Strateginio programavimo nuostatos atnaujinamos, kai to reikia, ir visų pirma siekiant atsižvelgti į 69 straipsnyje nurodyto vertinimo rezultatus.

IV SKIRSNIS

Vykdomoji valdyba

16 straipsnis

Vykdomosios valdybos veikla

1.  
Kolegijai padeda vykdomoji valdyba. Vykdomoji valdyba yra atsakinga už administracinių sprendimų priėmimą siekiant užtikrinti tinkamą Eurojusto veikimą. Ji prižiūri reikalingą parengiamąjį administracijos direktoriaus darbą, susijusį su kitais administraciniais klausimais, kuriuos turi priimti kolegija. Ji nedalyvauja Eurojustui vykdant 4 ir 5 straipsniuose nurodytas operatyvines funkcijas.
2.  
Vykdomoji valdyba, vykdydama savo užduotis, gali konsultuotis su kolegija.
3.  

Vykdomoji valdyba taip pat:

a) 

persvarsto 15 straipsnyje nurodytą Eurojusto programavimo dokumentą, grindžiamą administracijos direktoriaus parengtu projektu, ir perduoda jį kolegijai priimti;

b) 

atsižvelgdama į įgyvendintinų priemonių sąnaudų ir naudos santykį ir remdamasi administracijos direktoriaus parengtu projektu, priima Eurojustui skirtą sukčiavimo rizikai proporcingą kovos su sukčiavimu strategiją;

c) 

patvirtina atitinkamas Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų (toliau – Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos), išdėstytų Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 ( 2 ), įgyvendinimo taisykles, pagal 110 straipsnį;

d) 

gavusi vidaus ar išorės audito, įskaitant EDAPP ir OLAF, ataskaitų, vertinimų ir tyrimų išvadas bei rekomendacijas, užtikrina tinkamus tolesnius veiksmus;

e) 

priima visus sprendimus dėl Eurojusto vidaus administravimo struktūrų sukūrimo ir prireikus – keitimo;

f) 

nedarydama poveikio administracijos direktoriaus pareigoms, nustatytoms 18 straipsnyje, padeda ir pataria jam įgyvendinant kolegijos sprendimus, siekiant stiprinti administracinio ir biudžeto valdymo priežiūrą;

g) 

vykdo visas papildomas administracines užduotis, kurias jai paveda kolegija pagal 5 straipsnio 4 dalį;

h) 

vadovaudamasi 64 straipsniu, priima Eurojustui taikomas finansines taisykles;

i) 

vadovaudamasi Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsniu, priima Pareigūnų tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu grindžiamą sprendimą dėl atitinkamų paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimo administracijos direktoriui ir tų įgaliojimų delegavimo sustabdymo sąlygų nustatymo; administracijos direktorius turi teisę tuos įgaliojimus perduoti;

j) 

persvarsto Eurojusto metinio biudžeto, kurį priima kolegija, projektą;

k) 

persvarsto metinės Eurojusto veiklos ataskaitos projektą ir perduoda jį kolegijai priimti;

l) 

skiria apskaitos pareigūną ir duomenų apsaugos pareigūną, kurie eidami savo pareigas veikia nepriklausomai.

4.  
Vykdomąją valdybą sudaro Eurojusto pirmininkas ir pirmininko pavaduotojai, vienas Komisijos atstovas ir du kiti kolegijos nariai, paskirti taikant dvejų metų rotacijos sistemą, laikantis Eurojusto darbo tvarkos taisyklių. Administracijos direktorius dalyvauja vykdomosios valdybos posėdžiuose be teisės balsuoti.
5.  
Eurojusto vykdomosios valdybos pirmininkas yra ir kolegijos pirmininkas. Sprendimai vykdomojoje valdyboje priimami jos narių balsų dauguma. Kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Eurojusto pirmininko balsas.
6.  
Vykdomosios valdybos narių kadencija baigiasi pasibaigus jų kaip nacionalinių narių, pirmininko arba pirmininko pavaduotojo kadencijai.
7.  
Vykdomosios valdybos posėdžiai rengiami bent vieną kartą per mėnesį. Be to, ji gali posėdžiauti pirmininko iniciatyva arba bent dviejų savo narių prašymu.
8.  

Eurojustas Europos prokuratūrai siunčia vykdomosios valdybos posėdžių darbotvarkes ir konsultuojasi su Europos prokuratūra dėl poreikio dalyvauti šiuose posėdžiuose. Eurojustas kviečia Europos prokuratūrą dalyvauti be teisės balsuoti, kai aptariami klausimai, kurie yra svarbūs Europos prokuratūros veikimui.

Kai Europos prokuratūra yra pakviečiama į vykdomosios valdybos posėdį, Eurojustas jai pateikia atitinkamus su darbotvarke susijusius dokumentus.

V SKIRSNIS

Administracijos direktorius

17 straipsnis

Administracijos direktoriaus statusas

1.  
Pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą administracijos direktorius įdarbinamas kaip laikinasis Eurojusto darbuotojas.
2.  
Administracijos direktorių skiria kolegija iš vykdomosios valdybos pasiūlytų kandidatų sąrašo po atviros ir skaidrios atrankos procedūros, laikydamasi Eurojusto darbo tvarkos taisyklių. Sudarant darbo sutartį su administracijos direktoriumi Eurojustui atstovauja Eurojusto pirmininkas.
3.  
Administracijos direktoriaus kadencija – ketveri metai. Iki to laikotarpio pabaigos vykdomoji valdyba atlieka vertinimą, kuriame atsižvelgiama į administracijos direktoriaus darbo rezultatų įvertinimą.
4.  
Vykdomosios valdybos pasiūlymu, kuriame atsižvelgiama į 3 dalyje nurodytą įvertinimą, kolegija gali vieną kartą pratęsti administracijos direktoriaus kadenciją ne ilgesniam kaip ketverių metų laikotarpiui.
5.  
Administracijos direktorius, kurio kadencija buvo pratęsta, viso laikotarpio pabaigoje kitoje atrankos į tas pačias pareigas procedūroje dalyvauti negali.
6.  
Administracijos direktorius yra atskaitingas kolegijai.
7.  
Administracijos direktorius gali būti atleistas iš pareigų tik kolegijos sprendimu, priimtu vykdomajai valdybai pasiūlius.

18 straipsnis

Administracijos direktoriaus pareigos

1.  
Eurojusto veiklą administruoja administracijos direktorius.
2.  
Nedarant poveikio kolegijos ar vykdomosios valdybos įgaliojimams, administracijos direktorius savo pareigas vykdo nepriklausomai, jis nesiekia gauti jokios Vyriausybės ir jokios kitos įstaigos nurodymų ir jų nesilaiko.
3.  
Administracijos direktorius veikia kaip Eurojusto teisinis atstovas.
4.  

Administracijos direktorius atsako už Eurojustui pavestų administracinių uždavinių įgyvendinimą. Visų pirma už:

a) 

kasdienį Eurojusto administravimą ir personalo valdymą;

b) 

kolegijos ir vykdomosios valdybos priimtų sprendimų įgyvendinimą;

c) 

15 straipsnyje nurodyto programavimo dokumento rengimą ir pateikimą vykdomajai valdybai peržiūrėti;

d) 

15 straipsnyje nurodyto programavimo dokumento įgyvendinimą ir jo įgyvendinimo ataskaitų teikimą vykdomajai valdybai ir kolegijai;

e) 

metinės Eurojusto veiklos ataskaitos rengimą ir pateikimą vykdomajai valdybai peržiūrėti ir kolegijai priimti;

f) 

veiksmų planų rengimą vadovaujantis vidaus ar išorės audito ataskaitų, įskaitant EDAPP ir OLAF ataskaitas, vertinimų ir tyrimų išvadomis, taip pat už pažangos ataskaitų teikimą du kartus per metus kolegijai, vykdomajai valdybai, Komisijai ir EDAPP;

g) 

Eurojusto kovos su sukčiavimu strategijos rengimą ir pateikimą vykdomajai valdybai priimti;

h) 

Eurojustui taikomų finansinių taisyklių projekto rengimą;

i) 

Eurojusto pajamų ir išlaidų sąmatos projekto rengimą ir jo biudžeto įgyvendinimą;

j) 

naudojimąsi įgaliojimais, kurie paskyrimų tarnybai suteikti pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus, o tarnybai, įgaliotai sudaryti darbo su kitais tarnautojais sutartis, – pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas (paskyrimų tarnybos įgaliojimais), Eurojusto darbuotojų atžvilgiu;

k) 

reikiamos administracinės paramos teikimą siekiant palengvinti Eurojusto operatyvinį darbą;

l) 

paramos pirmininkui ir pirmininko pavaduotojams teikimą jiems einant savo pareigas;

m) 

pasiūlymo dėl Eurojusto metinio biudžeto projekto, kuris prieš jį priimant kolegijai turi būti persvarstytas vykdomosios valdybos, rengimą.

III SKYRIUS

OPERATYVINIAI KLAUSIMAI

19 straipsnis

Budintis koordinavimo mechanizmas

1.  
Kad galėtų vykdyti savo uždavinius neatidėliotinais atvejais, Eurojustas valdo budintį koordinavimo mechanizmą (toliau – BKM), galintį bet kuriuo metu gauti jam siunčiamus prašymus ir juos tvarkyti. Su BKM galima susisiekti visą parą ir visą savaitę.
2.  
BKM dirba po vieną kiekvienos valstybės narės BKM atstovą, kuris gali būti nacionalinis narys, jo pavaduotojas, padėjėjas, turintis teisę pakeisti nacionalinį narį, arba deleguotasis nacionalinis ekspertas. BKM atstovas turi turėti galimybę imtis veiksmų visą parą ir visą savaitę.
3.  
BKM atstovai nedelsdami imasi efektyvių veiksmų, susijusių su prašymo vykdymu jų valstybėje narėje.

20 straipsnis

Eurojusto nacionalinė koordinavimo sistema

1.  
Kiekviena valstybė narė į Eurojustą skiria vieną ar daugiau nacionalinių korespondentų.
2.  
Visi nacionaliniai korespondentai, kuriuos valstybės narės skiria pagal 1 dalį, turi turėti šioms pareigoms vykdyti būtinų gebėjimų ir patirties.

▼M2

2a.  
Kiekviena valstybė narė Eurojusto nacionaliniu korespondentu terorizmo klausimais paskiria kompetentingą nacionalinę instituciją. Tas nacionalinis korespondentas terorizmo klausimais turi būti teisminė ar kita kompetentinga institucija. Jei to reikalaujama pagal nacionalinės teisės sistemą, valstybė narė Eurojusto nacionaliniu korespondentu terorizmo klausimais gali paskirti daugiau negu vieną kompetentingą nacionalinę instituciją. Nacionalinis korespondentas terorizmo klausimais turi prieigą prie visos aktualios informacijos pagal 21a straipsnio 1 dalį. Jis yra kompetentingas rinkti tokią informaciją ir siųsti ją Eurojustui, laikantis nacionalinės ir Sąjungos teisės, visų pirma, nacionalinės baudžiamojo proceso teisės ir taikytinų duomenų apsaugos taisyklių.

▼B

3.  

Kiekviena valstybė narė sukuria Eurojusto nacionalinę koordinavimo sistemą, kad užtikrintų, jog bus koordinuojamas darbas, kurį vykdo:

a) 

Eurojusto nacionaliniai korespondentai;

b) 

nacionaliniai korespondentai klausimais, susijusiais su Europos prokuratūros kompetencija;

c) 

Eurojusto nacionalinis korespondentas terorizmo klausimais;

d) 

Europos teisminio tinklo nacionalinis korespondentas ir ne daugiau kaip kiti trys Europos teisminio tinklo kontaktiniai asmenys;

e) 

Jungtinių tyrimų grupių tinklo ir sprendimais 2002/494/TVR, 2007/845/TVR ir 2008/852/TVR įsteigtų tinklų nacionaliniai nariai arba kontaktiniai asmenys;

f) 

tam tikrais atvejais – kitos atitinkamos teisminės institucijos.

4.  
Šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti asmenys išlaiko savo pareigas ir statusą pagal nacionalinę teisę, nedarant didelio poveikio jų pareigų vykdymui pagal šį reglamentą.
5.  
Eurojusto nacionaliniai korespondentai yra atsakingi už jų Eurojusto nacionalinės koordinavimo sistemos veikimą. Jei yra paskirti keli Eurojusto korespondentai, vienas jų turi būti atsakingas už jų Eurojusto nacionalinės koordinavimo sistemos veikimą.
6.  
Eurojusto nacionalinis narys informuojamas apie visus Eurojusto nacionalinės koordinavimo sistemos posėdžius, kuriuose svarstomi su bylomis susiję klausimai. Nacionaliniai nariai gali prireikus dalyvauti tokiuose posėdžiuose.
7.  

Kiekviena Eurojusto nacionalinė koordinavimo sistema padeda valstybėje narėje vykdyti Eurojusto uždavinius, visų pirma:

a) 

užtikrina, kad 23 straipsnyje nurodyta bylų valdymo sistema veiksmingai ir patikimai gautų su atitinkama valstybe nare susijusią informaciją;

b) 

padeda nustatyti, ar prašymas turėtų būti nagrinėjamas padedant Eurojustui, ar padedant Europos teisminiam tinklui;

c) 

padeda nacionaliniam nariui nustatyti susijusias institucijas, kurios turi vykdyti prašymus ir sprendimus dėl teisminio bendradarbiavimo, įskaitant prašymus ir sprendimus dėl priemonių, kuriomis padedama įgyvendinti tarpusavio pripažinimo principą;

d) 

palaiko glaudžius santykius su Europolo nacionaliniu padaliniu, kitais Europos teisminio tinklo kontaktiniais asmenimis ir kitomis atitinkamomis kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis.

▼M2

8.  
Tam, kad būtų pasiekti šio straipsnio 7 dalyje nurodyti tikslai, šio straipsnio 3 dalies a, b ir c punktuose nurodyti asmenys prisijungia prie bylų valdymo sistemos pagal šį straipsnį ir 23, 24, 25 bei 34 straipsnius. Prijungimo prie bylų valdymo sistemos išlaidos yra padengiamos iš Sąjungos bendrojo biudžeto.

▼B

9.  
Eurojusto nacionalinės koordinavimo sistemos sukūrimas ir nacionalinių korespondentų paskyrimas neturi jokio poveikio nacionalinio nario tiesioginių ryšių su jo valstybės narės kompetentingomis institucijomis palaikymui.

21 straipsnis

Keitimasis informacija su valstybėmis narėmis ir tarp nacionalinių narių

1.  
Kompetentingos valstybių narių institucijos su Eurojustu visa jo užduotims vykdyti būtina informacija keičiasi pagal 2 ir 4 straipsnius, taip pat pagal taikytinas Sąjungos duomenų apsaugos taisykles. Tai apima bent šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytą informaciją.
2.  
Informacijos perdavimas Eurojustui tik tuo atveju suprantamas kaip prašymas, kad Eurojustas suteiktų pagalbą atitinkamoje byloje, jei kompetentinga institucija tai nurodo.
3.  
Nacionaliniai nariai be išankstinio leidimo tarpusavyje arba su savo kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis keičiasi visa informacija, būtina Eurojusto užduotims vykdyti. Visų pirma kompetentingos nacionalinės institucijos nedelsdamos informuoja nacionalinius narius apie su jais susijusias bylas.
4.  
Kompetentingos nacionalinės institucijos informuoja savo nacionalinius narius apie jungtinių tyrimų grupių sudarymą ir tokių grupių darbo rezultatus.
5.  

Kompetentingos nacionalinės institucijos nepagrįstai nedelsdamos informuoja savo nacionalinius narius apie visas bylas, kurios daro poveikį bent trims valstybėms narėms ir dėl kurių bent dviem valstybėms narėms buvo perduoti prašymai arba sprendimai dėl teisminio bendradarbiavimo, įskaitant prašymus ir sprendimus, grindžiamus priemonėmis, kuriomis įgyvendinamas tarpusavio pripažinimo principas, ir tenkinamos viena ar daugiau iš šių sąlygų:

a) 

už atitinkamą nusikalstamą veiką prašančiojoje arba išduodančioje valstybėje narėje baudžiama laisvės atėmimo arba laisvės apribojimo bausme, kurios ilgiausia trukmė yra mažiausiai penkeri ar šešeri metai (sprendimą dėl trukmės priima atitinkama valstybė narė), ir ji įtraukta į šį sąrašą:

i) 

prekyba žmonėmis;

ii) 

seksualinė prievarta arba seksualinis išnaudojimas, įskaitant vaikų pornografiją ir ryšių su vaikais mezgimą seksualiniais tikslais;

iii) 

prekyba narkotikais;

iv) 

neteisėta prekyba ginklais, jų dalimis ar komponentais ar šaudmenimis ar sprogmenimis;

v) 

korupcija;

vi) 

nusikaltimai Sąjungos finansiniams interesams;

vii) 

pinigų ar mokėjimo priemonių klastojimas;

viii) 

pinigų plovimo veikla;

ix) 

elektroniniai nusikaltimai;

b) 

yra faktinių požymių, kad dalyvauja nusikalstama organizacija;

c) 

yra požymių, kad byla gali būti didelio tarpvalstybinio masto arba turėti atgarsio Sąjungos lygmeniu ar daryti poveikį valstybėms narėms, kurios tiesiogiai nedalyvauja.

6.  

Kompetentingos nacionalinės institucijos informuoja savo nacionalinius narius apie:

a) 

bylas, kuriose kilo ar, tikėtina, kad gali kilti jurisdikcijos kolizija;

b) 

kontroliuojamuosius gabenimus, susijusius su ne mažiau kaip trimis valstybėmis, iš kurių bent dvi yra valstybės narės;

c) 

pasikartojančius sunkumus ar atsisakymus vykdyti prašymus ar sprendimus dėl teisminio bendradarbiavimo, įskaitant prašymus ir sprendimus dėl priemonių, kuriomis padedama įgyvendinti tarpusavio pripažinimo principą.

7.  
Kompetentingos nacionalinės institucijos neprivalo konkrečiu atveju pateikti informacijos, jei dėl to būtų pakenkta esminiams nacionalinio saugumo interesams arba būtų keliamas pavojus asmenų saugumui.
8.  
Šis straipsnis nedaro poveikio valstybių narių ir trečiųjų valstybių dvišaliuose ar daugiašaliuose susitarimuose nustatytoms sąlygoms, įskaitant trečiųjų valstybių nustatytas perduotos informacijos naudojimo sąlygas.

▼M2

9.  
Šis straipsnis nedaro poveikio kitoms pareigoms dėl informacijos perdavimo Eurojustui.
10.  
Kompetentingos nacionalinės institucijos neprivalo suteikti informacijos, kaip nurodyta šiame straipsnyje, jei tokia informacija jau buvo perduota Eurojustui vadovaujantis kitomis šio reglamento nuostatomis.

▼M2

21a straipsnis

Keitimasis informacija apie terorizmo bylas

1.  
Kiek tai susiję su teroristiniais nusikaltimais, kai tik byla pagal nacionalinę teisę, visų pirma nacionalinę baudžiamojo proceso teisę, perduodama teisminėms institucijoms, kompetentingos nacionalinės institucijos informuoja savo nacionalinius narius apie visus atliekamus ar baigtus nusikalstamų veikų tyrimus, kuriuos prižiūri teisminės institucijos, apie vykdomą ar užbaigtą baudžiamąjį persekiojimą bei teismo procesus ir apie teismo sprendimus dėl teroristinių nusikaltimų. Ta pareiga taikoma visiems nusikalstamų veikų tyrimams, susijusiems su teroristiniais nusikaltimais, neatsižvelgiant į tai, ar yra žinoma apie sąsają su kita valstybe nare ar trečiąja valstybe, nebent nusikalstamų veikų tyrimas dėl savo konkrečių aplinkybių akivaizdžiai turi poveikį tik vienai valstybei narei.
2.  

1 dalis netaikoma, jei:

a) 

dalijimusi informacija būtų pakenkta atliekamam tyrimui ar asmens saugumui arba

b) 

dalijimasis informacija prieštarautų esminiams atitinkamos valstybės narės saugumo interesams.

3.  
Šiame straipsnyje teroristiniai nusikaltimai – nusikaltimai, nurodyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/541 ( 3 ).
4.  
Pagal 1 dalį perduodama informacija apima operatyvinius asmens duomenis ir ne asmens duomenis, nustatytus III priede. Tokia informacija gali apimti asmens duomenis pagal III priedo d punktą, tačiau tik tuo atveju, jeigu kompetentingos nacionalinės institucijos turi tokių asmens duomenų arba jie gali būti joms perduoti pagal nacionalinę teisę ir jeigu tuos duomenis perduoti būtina siekiant pagal 27 straipsnio 5 dalį patikimai nustatyti duomenų subjekto tapatybę.
5.  
Laikydamosi 2 dalies, kompetentingos nacionalinės institucijos nepagrįstai nedelsdamos ir, jei įmanoma, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pagal 1 dalį perduotos informacijos pasikeitimo informuoja savo nacionalinius narius apie tokius pasikeitimus.
6.  
Kompetentinga nacionalinė institucija neprivalo suteikti tokios informacijos, jei ji jau buvo perduota Eurojustui.
7.  
Nacionalinė kompetentinga institucija bet kuriuo etapu gali prašyti Eurojusto paramos vykdant tolesnius veiksmus, kiek tai susiję su sąsajomis, nustatytomis remiantis pagal šį straipsnį pateikta informacija.

▼B

22 straipsnis

Eurojusto teikiama informacija kompetentingoms nacionalinėms institucijoms

1.  
Eurojustas nepagrįstai nedelsdamas teikia kompetentingoms nacionalinėms institucijoms informaciją apie informacijos tvarkymo rezultatus, įskaitant apie tai, ar esama sąsajų su bylų valdymo sistemoje jau saugomomis bylomis. Toje informacijoje gali būti asmens duomenų.
2.  
Kompetentingai nacionalinei institucijai paprašius Eurojusto suteikti jai informaciją per tam tikrą terminą, Eurojustas perduoda tą informaciją per tą terminą.

▼M2

22a straipsnis

Kompetentingų nacionalinių institucijų ir Eurojusto saugi skaitmeninė komunikacija bei keitimasis duomenimis

1.  
Kompetentingų nacionalinių institucijų ir Eurojusto komunikacija pagal šį reglamentą vykdoma per decentralizuotą IT sistemą. 23 straipsnyje nurodyta bylų valdymo sistema sujungiama su IT sistemų ir sąveikių e. CODEX prieigos taškų, už kurių veikimą ir valdymą individualiai atsako kiekviena valstybė narė ir Eurojustas, tinklu, kuriuo sudaromos sąlygos saugiam ir patikimam tarpvalstybiniam keitimuisi informacija (toliau – decentralizuota IT sistema).
2.  
Jei keistis informacija pagal 1 dalį neįmanoma dėl to, kad nėra decentralizuotos IT sistemos, arba dėl išskirtinių aplinkybių, informacija keičiamasi sparčiausiomis ir tinkamiausiomis alternatyviomis priemonėmis. Valstybės narės ir Eurojustas užtikrina, kad alternatyvios komunikacijos priemonės būtų patikimos ir suteiktų lygiaverčio lygio saugumą ir duomenų apsaugą.
3.  
Kompetentingos nacionalinės institucijos šio reglamento 21 ir 21a straipsniuose nurodytą informaciją iš nacionalinių registrų perduoda Eurojustui pusiau automatizuotai ir struktūrizuotai. Tokio perdavimo tvarką, pasikonsultavusi su Eurojustu, įgyvendinimo aktu pagal šio reglamento 22b straipsnį nustato Komisija. Visų pirma, tame įgyvendinimo akte nustatomi pagal šio reglamento III priedo d punktą perduodamų duomenų formatas, su tokių duomenų perdavimu susiję būtini techniniai standartai ir skaitmeniniai procedūrų standartai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/850 ( 4 ) 3 straipsnio 9 punkte.
4.  
Komisija yra atsakinga už bazinio sistemos modelio programinės įrangos, kurią valstybės narės ir Eurojustas gali pasirinkti taikyti kaip savo galinę sistemą, sukūrimą, techninę priežiūrą ir plėtojimą. Ta bazinio sistemos modelio programinė įranga turi būti grindžiama moduline sąranga, t. y. programinė įranga grupuojama ir pristatoma atskirai nuo e. CODEX komponentų, kurių reikia norint ją prijungti prie decentralizuotos IT sistemos. Ta sąranga valstybėms narėms turi sudaryti sąlygas pernaudoti ar sustiprinti savo esamas nacionalines teisminės komunikacijos infrastruktūras tarpvalstybinio naudojimo tikslais ir Eurojustui turėtų sudaryti sąlygas prijungti savo bylų valdymo sistemą prie decentralizuotos IT sistemos.
5.  
Bazinio sistemos modelio programinę įrangą Komisija teikia, techniškai prižiūri ir palaiko nemokamai. Bazinio sistemos modelio programinės įrangos sukūrimas, techninė priežiūra ir plėtojimas finansuojami iš Sąjungos bendrojo biudžeto.
6.  
Valstybės narės ir Eurojustas padengia savo atitinkamas išlaidas, susijusias su patvirtinto e. CODEX prieigos taško, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2022/850 3 straipsnio 3 punkte, sukūrimu bei veikimu, ir išlaidas, susijusias su savo atitinkamų IT sistemų kūrimu bei pritaikymu, kad jos būtų sąveikios su prieigos taškais.

22b straipsnis

Komisijos vykdomas įgyvendinimo aktų priėmimas

1.  

Komisija priima įgyvendinimo aktus, reikalingus decentralizuotai IT sistemai, skirtai komunikacijai pagal šį reglamentą, sukurti ir naudoti, kuriais nustatomi:

a) 

techninės specifikacijos, kuriose nustatomi decentralizuotai IT sistemai skirti komunikacijos elektroninėmis priemonėmis metodai;

b) 

komunikacijos protokolų techninės specifikacijos;

c) 

informacijos saugumo tikslai ir tinkamos techninės priemonės, kuriomis užtikrinami minimalūs informacijos saugumo standartai ir aukšto lygio kibernetinio saugumo standartai, taikomi informacijos decentralizuotoje IT sistemoje tvarkymui ir perdavimui;

d) 

minimalūs prieinamumo tikslai ir galimi susiję techniniai reikalavimai, taikomi decentralizuotos IT sistemos teikiamoms paslaugoms;

e) 

iš valstybių narių atstovų sudaryto iniciatyvinio komiteto įsteigimas, siekiant užtikrinti decentralizuotos IT sistemos veikimą ir techninę priežiūrą, kad būtų pasiekti šio reglamento tikslai.

2.  
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami ne vėliau kaip 2025 m. lapkričio 1 d., laikantis 22c straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

22c straipsnis

Komiteto procedūra

1.  
Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 ( 5 ).
2.  
Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

▼M2

23 straipsnis

Bylų valdymo sistema

1.  
Eurojustas sukuria bylų valdymo sistemą, skirtą II priede išvardytiems operatyviniams asmens duomenims, III priede išvardytiems duomenims ir ne asmens duomenims tvarkyti.
2.  

Bylų valdymo sistemos tikslai yra:

a) 

remti tyrimų ir baudžiamųjų persekiojimų, kuriuos atlikti ir vykdyti padeda Eurojustas, valdymą ir koordinavimą;

b) 

užtikrinti saugią prieigą prie informacijos apie atliekamus tyrimus ir vykdomą baudžiamąjį persekiojimą ir galimybę ta informacija keistis;

c) 

sudaryti galimybę atlikti informacijos kryžminę patikrą ir nustatyti sąsajas;

d) 

sudaryti galimybę iš sistemos gauti duomenis operatyviniais ir statistikos tikslais;

e) 

sudaryti palankesnes sąlygas stebėsenai siekiant užtikrinti, kad operatyvinių asmens duomenų tvarkymas būtų teisėtas ir atitiktų šį reglamentą bei taikomas duomenų apsaugos taisykles.

3.  
Bylų valdymo sistema gali būti susieta su saugiu telekomunikacijų ryšiu, nurodytu Tarybos sprendimo 2008/976/TVR ( 6 ) 9 straipsnyje, ir kitais saugiais komunikacijos kanalais pagal taikomą Sąjungos teisę.
4.  
Jei Eurojustui suteikta prieiga prie kitose Sąjungos informacinėse sistemose, sukurtose pagal kitus Sąjungos teisės aktus, esančių ar iš jų gaunamų duomenų, jis gali naudotis bylų valdymo sistema, kad prieitų prie duomenų tokiose informacinėse sistemose arba prie jų prisijungtų informacijos, įskaitant asmens duomenis, atgaminimo ir tvarkymo tikslais, su sąlyga, kad tai būtina jo užduotims atlikti ir atitinka Sąjungos teisės aktus, kuriais yra sukurtos tokios informacinės sistemos.
5.  
3 ir 4 dalimis neišplečiamos prieigos prie kitų Sąjungos informacinių sistemų teisės, Eurojustui suteiktos pagal Sąjungos teisės aktus, kuriais yra sukurtos tos sistemos.
6.  
Eidami savo pareigas, nacionaliniai nariai pagal šį reglamentą ar kitas taikytinas priemones gali tvarkyti asmens duomenis, susijusius su atskiromis bylomis, su kuriomis jie dirba. Jie duomenų apsaugos pareigūnui leidžia susipažinti su bylų valdymo sistemoje tvarkomais asmens duomenimis.
7.  
Operatyvinių asmens duomenų tvarkymo tikslais Eurojustas nesukuria jokių automatinių duomenų bylų, išskyrus bylų valdymo sistemoje naudojamas duomenų bylas.

Nacionaliniai nariai gali laikinai saugoti ir analizuoti asmens duomenis siekdami nustatyti, ar tokie duomenys yra svarbūs Eurojustui vykdant savo užduotis ir ar juos galima įtraukti į bylų valdymo sistemą. Tuos duomenis galima laikyti ne ilgiau kaip tris mėnesius.

24 straipsnis

Informacijos valdymas bylų valdymo sistemoje

1.  
Nacionalinis narys jam pagal šį reglamentą ar kitas taikytinas priemones perduotą informaciją saugo bylų valdymo sistemoje.

Nacionalinis narys yra atsakingas už savo tvarkomų duomenų valdymą.

2.  
Nacionalinis narys kiekvienu konkrečiu atveju nusprendžia, ar apriboti prieigą prie informacijos, ar kitiems nacionaliniams nariams, į Eurojustą deleguotiems ryšių palaikymo prokurorams, Eurojusto darbuotojams, kuriems suteiktas leidimas, arba kitiems Eurojusto vardu dirbantiems asmenims, gavusiems reikiamą administracijos direktoriaus leidimą, suteikti teisę susipažinti su informacija ar jos dalimis.
3.  
Nacionalinis narys, pasikonsultavęs su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis, bendromis ar konkrečiomis sąlygomis nurodo tolesnio informacijos tvarkymo, prieigos prie jos ar jos perdavimo apribojimus, jeigu buvo nustatyta sąsaja, kaip nurodyta 23 straipsnio 2 dalies c punkte.

25 straipsnis

Prieiga prie bylų valdymo sistemos nacionaliniu lygmeniu

1.  

20 straipsnio 3 dalies a, b ir c punktuose nurodyti asmenys prieigą turi tik prie šių duomenų:

a) 

jų valstybės narės nacionalinio nario kontroliuojamų duomenų;

b) 

kitų valstybių narių nacionalinių narių kontroliuojamų duomenų, prie kurių jų valstybės narės nacionaliniam nariui buvo suteikta prieiga, jei duomenis kontroliuojantis nacionalinis narys neuždraudė tokios prieigos.

2.  
Nacionalinis narys, laikydamasis šio straipsnio 1 dalyje numatytų apribojimų, sprendžia, kokio masto prieigą savo valstybėje narėje suteikti 20 straipsnio 3 dalies a, b ir c punktuose nurodytiems asmenims.
3.  
Prieiga prie duomenų, pateiktų pagal 21a straipsnį, nacionaliniu lygmeniu gali būti suteikiama tik Eurojusto nacionaliniams korespondentams terorizmo klausimais, kaip nurodyta 20 straipsnio 3 dalies c punkte.
4.  
Kiekviena valstybė narė, pasikonsultavusi su savo nacionaliniu nariu, gali nuspręsti, kad 20 straipsnio 3 dalies a, b ir c punktuose nurodyti asmenys, laikydamiesi šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytų apribojimų, gali įvesti informaciją apie savo valstybę narę į bylų valdymo sistemą. Tokią įvestą informaciją turi patvirtinti atitinkamas nacionalinis narys. Kolegija nustato išsamią šios dalies praktinio įgyvendinimo tvarką. Valstybės narės Eurojustui ir Komisijai praneša apie savo sprendimą dėl šios dalies įgyvendinimo. Komisija apie tai informuoja kitas valstybes nares.

▼B

IV SKYRIUS

INFORMACIJOS TVARKYMAS

26 straipsnis

Eurojusto atliekamas asmens duomenų tvarkymas

1.  
Eurojusto atliekamam operatyvinių asmens duomenų tvarkymui taikomas šis reglamentas ir Reglamento (ES) 2018/1725 3 straipsnis ir IX skyrius. Eurojusto atliekamam administracinių asmens duomenų tvarkymui taikomas Reglamentas (ES) 2018/1725, išskyrus to reglamento IX skyrių.
2.  
Nuorodos į „taikomas duomenų apsaugos taisykles“ šiame reglamente laikomos nuorodomis į šiame reglamente ir Reglamente (ES) 2018/1725 numatytas duomenų apsaugos nuostatas.
3.  
Šiame reglamente pateikiamos operatyvinių asmenų duomenų tvarkymo duomenų apsaugos taisyklės laikomos specialiosiomis duomenų apsaugos taisyklėmis, nustatytomis šalia bendrųjų taisyklių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1725 3 straipsnyje ir IX skyriuje.
4.  
Eurojustas savo darbo tvarkos taisyklių nuostatose dėl duomenų apsaugos nustato administracinių asmens duomenų saugojimo terminus.

27 straipsnis

Operatyvinių asmens duomenų tvarkymas

1.  
Tiek, kiek tai yra būtina jo užduotims vykdyti, Eurojustas, remdamasis savo kompetencija ir siekdamas vykdyti operatyvines funkcijas, pagal šį reglamentą gali automatinėmis priemonėmis arba susistemintose rankinėse rinkmenose tvarkyti tik II priedo 1 punkte nurodytus operatyvinius asmens duomenis, susijusius su asmenimis, kurie pagal atitinkamų valstybių narių nacionalinę teisę yra laikomi asmenimis, dėl kurių yra pagrįstų priežasčių manyti įvykdžius arba rengiantis vykdyti Eurojusto kompetencijai priklausančią nusikalstamą veiką, arba kurie yra nuteisti už tokios veikos padarymą.
2.  
Eurojustas gali tvarkyti tik II priedo 2 punkte išvardytus operatyvinius asmens duomenis, susijusius su asmenimis, kurie pagal atitinkamų valstybių narių nacionalinę teisę yra laikomi nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiais asmenimis arba kitais su ta veika susijusiais asmenimis, pavyzdžiui, asmenimis, kurie gali būti pašaukti liudyti atliekant nusikalstamų veikų tyrimą arba vykdant baudžiamąjį persekiojimą dėl vienos arba kelių 3 straipsnyje nurodytų rūšių nusikaltimų ir veikų, asmenimis, galinčiais suteikti informacijos apie nusikalstamas veikas arba palaikančiais ryšius su 1 dalyje nurodytu asmeniu arba esančiais to asmens bendrininkais. Tokie operatyviniai asmens duomenys gali būti tvarkomi tik tuo atveju, jei tai būtina Eurojusto kompetencijai priklausančioms užduotims vykdyti ir siekiant vykdyti jo operatyvines funkcijas.
3.  
Išimtiniais atvejais ribotą laiką, neviršijantį laikotarpio, reikalingo užbaigti bylai, su kuria yra susiję tvarkomi duomenys, Eurojustas taip pat gali tvarkyti kitus nei I priede nurodytieji su veikos aplinkybėmis susijusius operatyvinius asmens duomenis, kai tokie duomenys turi tiesioginę reikšmę atliekamiems tyrimams, kuriuos Eurojustas koordinuoja arba padeda koordinuoti, ir yra naudojami tokiuose tyrimuose ir kai tvarkyti tokius duomenis yra būtina siekiant 1 dalyje nurodytų tikslų. 36 straipsnyje nurodytas duomenų apsaugos pareigūnas nedelsiant informuojamas, kai tvarkomi tokie operatyviniai asmens duomenys, apie ir konkrečias aplinkybes, kuriomis grindžiama būtinybė tvarkyti tuos operatyvinius asmens duomenis. Kai tokie kiti duomenys yra susiję su šio straipsnio 2 dalyje minimais liudytojais arba nukentėjusiaisiais, sprendimą juos tvarkyti bendrai priima atitinkami nacionaliniai nariai.

▼M2

4.  
Eurojustas gali tvarkyti specialiųjų kategorijų operatyvinius asmens duomenis, laikydamasis Reglamento (ES) 2018/1725 76 straipsnio. Kai tokie kiti duomenys yra susiję su liudytojais arba nukentėjusiais asmenimis, kaip tai suprantama šio straipsnio 2 dalyje, sprendimą tokius duomenis tvarkyti priima atitinkami nacionaliniai nariai.

▼M2

5.  

Jei operatyviniai asmens duomenys perduodami pagal 21a straipsnį, Eurojustas gali tvarkyti toliau nurodytų asmenų III priede išvardytus operatyvinius asmens duomenis:

a) 

asmenų, dėl kurių pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę yra rimtų priežasčių manyti, kad jie yra padarę ar rengiasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios atžvilgiu Eurojustas turi kompetenciją;

b) 

už tokią veiką nuteistų asmenų.

Išskyrus atvejus, kai kompetentinga nacionalinė institucija kiekvienu konkrečiu atveju nusprendžia kitaip, Eurojustas pirmos pastraipos a punkte nurodytus operatyvinius asmens duomenis gali toliau tvarkyti ir po to, kai pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę procesas yra užbaigtas, net ir išteisinamojo nuosprendžio arba galutinio sprendimo nevykdyti baudžiamojo persekiojimo atveju. Jei byloje nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, operatyviniai asmens duomenys tvarkomi tik siekiant nustatyti sąsajas tarp atliekamų, būsimų ar užbaigtų tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo atvejų, kaip nurodyta 23 straipsnio 2 dalies c punkte.

▼B

28 straipsnis

Eurojustui ar duomenų tvarkytojui pavaldžių asmenų atliekamas tvarkymas

Duomenų tvarkytojas ir bet kuris Eurojustui arba duomenų tvarkytojui pavaldus asmuo, turintis prieigą prie operatyvinių asmens duomenų, tuos duomenis tvarko tik pagal Eurojusto nurodymus, išskyrus atvejus, kai tai daryti reikalaujama pagal Sąjungos teisę ar valstybės narės teisę.

29 straipsnis

Operatyvinių asmens duomenų saugojimo terminai

1.  

Savo tvarkomus operatyvinius asmens duomenis Eurojustas saugo ne ilgiau nei būtina jo užduotims vykdyti. Visų pirma, nedarant poveikio šio straipsnio 3 daliai, 27 straipsnyje nurodyti operatyviniai asmens duomenys negali būti saugomi ilgiau nei iki pirmosios iš toliau nurodytų dienų:

a) 

dienos, nuo kurios pagal visų atitinkamų valstybių narių senaties termino įstatymus tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijos nebegali vykdyti baudžiamojo persekiojimo;

b) 

dienos, kurią Eurojustas informuojamas, kad asmuo buvo išteisintas, o teismo sprendimas tapo galutinis; tokiu atveju atitinkama valstybė narė nedelsdama informuoja Eurojustą;

c) 

praėjus trejiems metams po dienos, kurią paskutinių tyrimą ar baudžiamąjį persekiojimą atlikusių atitinkamų valstybių narių teismo sprendimas tapo galutinis;

d) 

dienos, kurią Eurojustas ir atitinkamos valstybės narės abipusiai pripažino arba susitarė, kad Eurojustui nebūtina toliau koordinuoti tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo, išskyrus atvejus, kai pagal 21 straipsnio 5 arba 6 dalis privaloma teikti šią informaciją Eurojustui;

e) 

praėjus trejiems metams po dienos, kurią operatyviniai asmens duomenys buvo perduoti pagal 21 straipsnio 5 arba 6 dalis.

▼M2

1a.  

Eurojustas pagal 21a straipsnį perduotų operatyvinių asmens duomenų nebesaugo po pirmosios iš toliau nurodytų dienų:

a) 

diena, kurią baudžiamasis persekiojimas yra nebegalimas pagal visų su tyrimu ar baudžiamuoju persekiojimu susijusių valstybių narių senaties terminus;

b) 

penkeri metai po tos dienos, kurią paskutinių iš tyrimą atlikusių ar baudžiamąjį persekiojimą vykdžiusių atitinkamų valstybių narių teismo sprendimas tapo galutinis; arba – išteisinamojo nuosprendžio ar galutinio sprendimo nevykdyti baudžiamojo persekiojimo atveju – dveji metai;

c) 

diena, kurią Eurojustas informuojamas apie kompetentingos nacionalinės institucijos sprendimą pagal 27 straipsnio 5 dalį.

▼M2

2.  
Eurojustas, automatiniu būdu tinkamai tvarkydamas duomenis, nuolat tikrina, kaip laikomasi 1 ir 1a dalyse nurodytų saugojimo terminų, visų pirma nuo to momento, kai Eurojustas nustoja teikti paramą.

Poreikis saugoti duomenis taip pat tikrinamas kas trejus metus po duomenų įvedimo.

Jeigu 27 straipsnio 4 dalyje nurodyti operatyviniai asmens duomenys saugomi ilgiau kaip penkerius metus, apie tai atitinkamai pranešama EDAPP.

3.  
Prieš pasibaigiant vienam iš 1 ir 1a dalyse nurodytų saugojimo terminų, Eurojustas tikrina poreikį toliau saugoti operatyvinius asmens duomenis, jei ir kol tai būtina jo užduotims vykdyti.

Taikydamas nukrypti leidžiančią nuostatą, jis gali nuspręsti saugoti tuos duomenis iki kito patikrinimo. Tolesnio duomenų saugojimo priežastys turi būti pagrįstos ir užregistruotos. Jeigu patikrinimo metu nepriimamas sprendimas dėl tolesnio operatyvinių asmens duomenų saugojimo, tie duomenys automatiškai ištrinami.

▼B

4.  
Jei pagal 3 dalį operatyviniai asmens duomenys saugomi ilgiau už 1 dalyje nurodytus saugojimo terminus, EDAPP taip pat kas trejus metus patikrina poreikį saugoti tuos duomenis.
5.  
Pasibaigus paskutinio bylos automatizuotų duomenų punkto saugojimo terminui visi byloje esantys dokumentai sunaikinami, išskyrus originalius dokumentus, kuriuos Eurojustas gavo iš nacionalinių institucijų ir kurie turi būti grąžinti juos pateikusiai institucijai.
6.  
Jeigu Eurojustas koordinavo tyrimą arba baudžiamąjį persekiojimą, atitinkami nacionaliniai nariai informuoja vieni kitus, kai gauna informacijos apie tai, kad byla nutraukta arba kad visi su byla susiję teismo sprendimai tapo galutiniai.
7.  

5 dalis netaikoma, kai:

a) 

tai pažeistų duomenų subjekto, kuriam reikalinga apsauga, interesus; tokiais atvejais operatyviniai asmens duomenys naudojami tik gavus duomenų subjekto aiškų rašytinį sutikimą;

b) 

operatyvinių asmens duomenų subjektas teigia, kad duomenys netikslūs – tokiu atveju 5 dalis netaikoma tiek laiko, kiek atitinkamai valstybėms narėms ar Eurojustui reikia tokių duomenų tikslumui patikrinti;

c) 

operatyvinius asmens duomenis reikia išsaugoti, nes jie bus naudojami kaip įrodymas arba teisiniams reikalavimams nustatyti, pareikšti ar apginti;

d) 

duomenų subjektas nesutinka, kad operatyviniai asmens duomenys būtų ištrinti, ir prašo naudoti juos taikant apribojimus arba

e) 

operatyvinių asmens duomenų toliau reikia archyvavimo tikslais dėl viešojo intereso ar statistikos.

30 straipsnis

Operatyvinių asmens duomenų saugumas

Eurojustas ir valstybės narės nustato mechanizmus, kuriais užtikrinama, kad Reglamento (ES) 2018/1725 91 straipsnyje nurodytų saugumo priemonių būtų laikomasi visoje informacinėje sistemoje.

31 straipsnis

Duomenų subjekto teisė susipažinti su duomenimis

1.  
Visi duomenų subjektai, pageidaujantys pasinaudoti teise, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/1725 80 straipsnyje, susipažinti su operatyviniais asmens duomenimis, kurie susiję su duomenų subjektu ir kuriuos tvarko Eurojustas, gali pateikti prašymą Eurojustui ar duomenų subjekto pasirinktos valstybės narės nacionalinei priežiūros institucijai. Ta institucija nedelsdama ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo perduoda jį Eurojustui.
2.  
Eurojustas nedelsdamas ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo prašymo gavimo pateikia atsakymą.
3.  
Eurojustas, priimdamas sprendimą dėl to prašymo, konsultuojasi su atitinkamų valstybių narių kompetentingomis institucijomis. Sprendimas leisti susipažinti su duomenimis priimamas tik Eurojustui glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, kurios yra tiesiogiai susijusios su tokių duomenų perdavimu. Kai valstybė narė nesutinka su siūlomu Eurojusto sprendimu, ji praneša Eurojustui tokio nesutikimo priežastis. Eurojustas atsižvelgia į visus tokio pobūdžio prieštaravimus. Atitinkamus nacionaliniai nariai vėliau praneša kompetentingoms institucijoms apie Eurojusto sprendimo turinį.
4.  
Atitinkami nacionaliniai nariai prašymą nagrinėja ir sprendimą priima Eurojusto vardu. Jeigu nacionaliniai nariai nesutaria dėl sprendimo, jie perduoda klausimą kolegijai, kuri sprendimą dėl prašymo priima dviejų trečdalių narių balsų dauguma.

32 straipsnis

Teisės susipažinti su duomenimis apribojimai

Reglamento (ES) 2018/1725 81 straipsnyje nurodytais atvejais Eurojustas informuoja duomenų subjektą pasikonsultavęs su atitinkamų valstybių narių kompetentingomis institucijomis, kaip nustatyta šio reglamento 31 straipsnio 3 dalyje.

33 straipsnis

Teisė apriboti tvarkymą

Nedarant poveikio šio reglamento 29 straipsnio 7 dalyje nustatytoms išimtims, jeigu operatyvinių asmens duomenų tvarkymas buvo apribotas pagal Reglamento (ES) 2018/1725 82 straipsnio 3 dalį, tokie operatyviniai asmens duomenys tvarkomi tik duomenų subjekto arba kito fizinio ar juridinio asmens, kuris yra procese, kuriame Eurojustas yra dalyvaujanti šalis, dalyvaujanti šalis, teisėms apsaugoti arba Reglamento (ES) 2018/1725 82 straipsnyje nustatytais tikslais.

34 straipsnis

Sankcionuota prieiga prie operatyvinių asmens duomenų Eurojuste

Prieiga prie operatyvinių asmens duomenų, kuriuos tvarko Eurojustas, laikantis 23, 24 ir 25 straipsniuose nustatytų apribojimų ir siekiant įgyvendinti Eurojusto užduotis, suteikiama tik nacionaliniams nariams, jų pavaduotojams, padėjėjams ir įgaliotiems deleguotiesiems nacionaliniams ekspertams, 20 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims, jei tie asmenys gali prisijungti prie bylų valdymo sistemos, ir įgaliotiems Eurojusto darbuotojams.

35 straipsnis

Duomenų tvarkymo veiklos kategorijų registravimas

1.  

Eurojustas tvarko visų kategorijų duomenų tvarkymo veiklos, už kurią jis atsako, registrą. Tame registre pateikiama visa toliau nurodyta informacija:

a) 

Eurojusto kontaktiniai duomenys ir jo duomenų apsaugos pareigūno vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys;

b) 

duomenų tvarkymo tikslai;

c) 

duomenų subjektų kategorijų ir operatyvinių asmens duomenų kategorijų aprašymas;

d) 

duomenų gavėjų, kuriems buvo arba bus atskleisti operatyviniai asmens duomenys, įskaitant duomenų gavėjus trečiosiose valstybėse ar tarptautinėse organizacijose, kategorijos;

e) 

kai taikytina, operatyvinių asmens duomenų perdavimo trečiajai valstybei arba tarptautinei organizacijai atvejai, be kita ko, nurodant tą trečiąją valstybę arba tarptautinę organizaciją;

f) 

kai įmanoma, numatomi įvairių kategorijų duomenų ištrynimo terminai;

g) 

kai įmanoma, bendras Reglamento (ES) 2018/1725 91 straipsnyje nurodytų techninių ir organizacinių saugumo priemonių aprašymas.

2.  
1 dalyje nurodyti įrašai tvarkomi raštu, be kita ko, ir elektronine forma.
3.  
Eurojustas, gavęs prašymą, atitinkamą įrašą pateikia EDAPP.

36 straipsnis

Duomenų apsaugos pareigūno paskyrimas

1.  
Vykdomoji valdyba paskiria duomenų apsaugos pareigūną. Duomenų apsaugos pareigūnas yra specialiai šiam tikslui paskirtas darbuotojas. Duomenų apsaugos pareigūnas, vykdydamas savo pareigas, veikia nepriklausomai ir negali gauti jokių nurodymų.
2.  
Duomenų apsaugos pareigūnas išrenkamas remiantis to pareigūno profesinėmis savybėmis ir, visų pirma dalykinėmis duomenų apsaugos teisės ir praktikos žiniomis, taip pat gebėjimu vykdyti užduotis pagal šį reglamentą, visų pirma nurodytas 38 straipsnyje.
3.  
Pasirenkant duomenų apsaugos pareigūną negali atsirasti interesų konflikto dėl pareigų kaip duomenų apsaugos pareigūno ir bet kurių kitų tarnybinių pareigų, kurias jis gali turėti, ypač susijusių su šio reglamento taikymu.
4.  
Duomenų apsaugos pareigūnas skiriamas ketverių metų kadencijai ir jo kadencija gali būti pratęsiama ne ilgesniam kaip iš viso aštuonerių metų laikotarpiui. Duomenų apsaugos pareigūną vykdomoji valdyba gali atleisti iš pareigų tik gavusi EDAPP sutikimą, jeigu jis nebeatitinka jo pareigoms keliamų sąlygų.
5.  
Eurojustas paskelbia duomenų apsaugos pareigūno kontaktinius duomenis ir praneša juos EDAPP.

37 straipsnis

Duomenų apsaugos pareigūno statusas

1.  
Eurojustas užtikrina, kad duomenų apsaugos pareigūnas būtų tinkamai ir laiku įtraukiamas į visų su asmens duomenų apsauga susijusių klausimų sprendimą.
2.  
Eurojustas padeda duomenų apsaugos pareigūnui vykdyti 38 straipsnyje nurodytas užduotis suteikdamas toms užduotims atlikti būtinus išteklius ir darbuotojus, taip pat suteikdamas galimybę susipažinti su asmens duomenimis, dalyvauti duomenų tvarkymo operacijose ir išlaikyti savo dalykines žinias.
3.  
Eurojustas užtikrina, kad duomenų apsaugos pareigūnas negautų jokių nurodymų dėl tų užduočių vykdymo. Vykdomoji valdyba negali duomenų apsaugos pareigūno atleisti arba bausti dėl jo užduočių atlikimo. Duomenų apsaugos pareigūnas operatyvinių asmens duomenų klausimais tiesiogiai atsiskaito kolegijai, o administracinių asmens duomenų klausimais – vykdomajai valdybai.
4.  
Duomenų subjektai gali kreiptis į duomenų apsaugos pareigūną visais klausimais, susijusiais su jų asmens duomenų tvarkymu ir naudojimusi savo teisėmis pagal šį reglamentą ir Reglamentą (ES) 2018/1725.
5.  
Vykdomoji valdyba priima duomenų apsaugos pareigūnui taikomas įgyvendinimo taisykles. Tose įgyvendinimo taisyklėse visų pirma nustatoma atrankos į duomenų apsaugos pareigūno pareigas ir atleidimo iš jų procedūra, jo užduotys, pareigos ir įgaliojimai bei jo nepriklausomumo apsaugos priemonės.
6.  
Duomenų apsaugos pareigūnas ir jo darbuotojai laikosi konfidencialumo įsipareigojimo pagal 72 straipsnį.
7.  
Bet kuriuo šio reglamento ir Reglamento (ES) 2018/1725 aiškinimo ar taikymo klausimu su duomenų apsaugos pareigūnu, nesinaudodami oficialiais kanalais, gali konsultuotis duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas, atitinkamas darbuotojų komitetas ir bet kuris asmuo. Nė vienas asmuo negali nukentėti dėl to, kad atkreipė kompetentingo duomenų apsaugos pareigūno dėmesį į tai, jog galimai pažeistas šis reglamentas ar Reglamentas (ES) 2018/1725.
8.  
Eurojustas įregistruoja duomenų apsaugos pareigūną po jo paskyrimo EDAPP registre.

38 straipsnis

Duomenų apsaugos pareigūno užduotys

1.  

Duomenų apsaugos pareigūnas visų pirma vykdo šias su asmens duomenų tvarkymu susijusias užduotis:

a) 

veikdamas nepriklausomai užtikrina, kad Eurojustas laikytųsi šio reglamento ir Reglamento (ES) 2018/1725 duomenų apsaugos nuostatų bei atitinkamų Eurojusto darbo tvarkos taisyklėse išdėstytų duomenų apsaugos nuostatų; ši veikla apima stebėjimą, kaip laikomasi šio reglamento, Reglamento (ES) 2018/1725, kitų Sąjungos ar nacionalinių duomenų apsaugos nuostatų ir Eurojusto politikos, susijusios su asmens duomenų apsauga, įskaitant pareigų pavedimą, duomenų tvarkymo operacijose dalyvaujančių darbuotojų informuotumo didinimą ir mokymą, taip pat susijusius auditus;

b) 

informuoja Eurojustą ir asmens duomenis tvarkančius darbuotojus apie jų prievoles pagal šį reglamentą, Reglamentą (ES) 2018/1725 ir kitas Sąjungos arba nacionalines duomenų apsaugos nuostatas ir konsultuoja juos tais klausimais;

c) 

paprašius konsultuoja dėl poveikio duomenų apsaugai vertinimo ir stebi jo atlikimą pagal Reglamento (ES) 2018/1725 89 straipsnį;

d) 

užtikrina, kad įrašai apie asmens duomenų perdavimą ir gavimą būtų saugomi laikantis nuostatų, kurios turi būti išdėstytos Eurojusto darbo tvarkos taisyklėse;

e) 

bendradarbiauja su Eurojusto darbuotojais, atsakingais už procedūras, mokymą ir konsultacijas duomenų tvarkymo klausimais;

f) 

bendradarbiauja su EDAPP;

g) 

užtikrina, kad duomenų subjektai būtų informuoti apie jų teises pagal šį reglamentą ir Reglamentą (ES) 2018/1725;

h) 

palaiko ryšius su EDAPP klausimais, susijusiais su duomenų tvarkymu, įskaitant išankstines konsultacijas, nurodytas Reglamento (ES) 2018/1725 90 straipsnyje, taip pat teikia konsultacijas, kai reikia, visais kitais klausimais;

i) 

paprašius teikia konsultacijas dėl būtinumo pateikti pranešimą arba informuoti apie asmens duomenų pažeidimą pagal Reglamento (ES) 2018/1725 92 ir 93 straipsnius;

j) 

rengia metines ataskaitas ir teikia jas vykdomajai valdybai, kolegijai ir EDAPP.

2.  
Duomenų apsaugos pareigūnas vykdo Reglamente (ES) 2018/1725 numatytas funkcijas, susijusias su administraciniais asmens duomenimis.
3.  
Duomenų apsaugos pareigūnas ir Eurojusto darbuotojai, padedantys duomenų apsaugos pareigūnui vykdyti pareigas, gali susipažinti su Eurojusto tvarkomais asmens duomenimis ir patekti į jo patalpas, kiek tai yra būtina jų užduotims atlikti.
4.  
Jeigu duomenų apsaugos pareigūnas mano, kad nesilaikoma Reglamento (ES) 2018/1725 nuostatų, susijusių su administracinių asmens duomenų tvarkymu, arba šio reglamento ar Reglamento (ES) 2018/1725 3 straipsnio ir IX skyriaus nuostatų, susijusių su operatyvinių asmens duomenų tvarkymu, jis apie tai informuoja vykdomąją valdybą ir paprašo jos per tam tikrą terminą ištaisyti tą pažeidimą. Vykdomajai valdybai per tam tikrą terminą pažeidimo neištaisius, duomenų apsaugos pareigūnas perduoda šį klausimą EDAPP.

39 straipsnis

Pranešimas apie asmens duomenų saugumo pažeidimą atitinkamai institucijai

1.  
Asmens duomenų saugumo pažeidimo atveju Eurojustas nepagrįstai nedelsdamas praneša atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie tą pažeidimą.
2.  

1 dalyje nurodytame pranešime bent:

a) 

aprašomas asmens duomenų saugumo pažeidimo pobūdis, įskaitant, jeigu įmanoma ir tinkama, atitinkamų duomenų subjektų kategorijas ir skaičių, taip pat atitinkamų duomenų įrašų kategorijas ir skaičių;

b) 

aprašomos tikėtinos asmens duomenų saugumo pažeidimo pasekmės;

c) 

aprašomos priemonės, kurių imtis siūlo arba kurių ėmėsi Eurojustas, kad ištaisytų asmens duomenų saugumo pažeidimą, ir

d) 

kai tinkama, pateikiamos rekomenduojamos priemonės, skirtos galimam neigiamam asmens duomenų saugumo pažeidimo poveikiui sušvelninti.

40 straipsnis

EDAPP atliekama priežiūra

1.  
EDAPP atsako už šio reglamento ir Reglamento (ES) 2018/1725 nuostatų, susijusių su fizinių asmenų pagrindinių teisių ir laisvių apsauga Eurojustui tvarkant operatyvinius asmens duomenis, taikymo stebėseną ir užtikrinimą ir už Eurojusto bei duomenų subjektų konsultavimą visais operatyvinių asmens duomenų tvarkymo klausimais. Tuo tikslu EDAPP vykdo šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas, naudojasi šio straipsnio 3 dalyje suteiktais įgaliojimais ir pagal 42 straipsnį bendradarbiauja su nacionalinėmis priežiūros institucijomis.
2.  

EDAPP turi šias pareigas pagal šį reglamentą ir Reglamentą (ES) 2018/1725:

a) 

nagrinėja ir tiria skundus ir per pagrįstą laikotarpį informuoja duomenų subjektą apie pasiektus rezultatus;

b) 

savo iniciatyva arba pagal skundą atlieka tyrimus ir per pagrįstą laikotarpį informuoja duomenų subjektus apie pasiektus rezultatus;

c) 

stebi ir užtikrina šio reglamento ir Reglamento (ES) 2018/1725 nuostatų, susijusių su fizinių asmenų apsauga Eurojustui tvarkant operatyvinius asmens duomenis, taikymą;

d) 

savo iniciatyva arba paprašius konsultacijos konsultuoja Eurojustą visais operatyvinių asmens duomenų tvarkymo klausimais, visų pirma prieš Eurojustui parengiant vidaus taisykles, susijusias su pagrindinių teisių ir laisvių apsauga tvarkant operatyvinius asmens duomenis.

3.  

Pagal šį reglamentą ir Reglamentą (ES) 2018/1725 atsižvelgdamas į poveikį valstybėse narėse atliekamiems tyrimams ir vykdomam baudžiamajam persekiojimui, EDAPP gali:

a) 

konsultuoti duomenų subjektus dėl jų naudojimosi savo teisėmis;

b) 

įtarus, kad gali būti pažeidžiamos operatyvinių asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančios nuostatos, perduoti klausimą Eurojustui ir, kai reikia, siūlyti tokio pažeidimo šalinimo ir duomenų subjektų apsaugos gerinimo būdus;

c) 

konsultuoti Eurojustą, jei, pažeidžiant šio reglamento 31, 32 ar 33 straipsnį arba Reglamento (ES) 2018/1725 77–82 straipsnius arba 84 straipsnį, buvo atsisakyta tenkinti prašymus leisti naudotis tam tikromis teisėmis, susijusiomis su operatyviniais asmens duomenimis;

d) 

įspėti Eurojustą;

e) 

nurodyti Eurojustui ištaisyti operatyvinius asmens duomenis, kuriuos Eurojustas tvarkė pažeisdamas operatyvinių asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančias nuostatas, apriboti tokių duomenų tvarkymą arba juos ištrinti, ir pranešti apie tokius veiksmus trečiosioms šalims, kurioms tokie duomenys buvo atskleisti, su sąlyga, kad tai nekliudo Eurojustui vykdyti užduočių, nustatytų 2 straipsnyje;

f) 

SESV nustatytomis sąlygomis perduoti klausimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (toliau – Teismas);

g) 

įstoti į Teismo nagrinėjamas bylas.

4.  
EDAPP gali susipažinti su Eurojusto tvarkomais operatyviniais asmens duomenimis ir patekti į jo patalpas, kiek tai yra būtina jo užduotims vykdyti.
5.  
EDAPP rengia metinę Eurojusto priežiūros veiklos ataskaitą. Ta ataskaita yra sudėtinė EDAPP metinės ataskaitos, nurodytos Reglamento (ES) 2018/1725 60 straipsnyje, dalis. Prieš įtraukiant šią ataskaitą į EDAPP metinę ataskaitą, nurodytą Reglamento (ES) 2018/1725 60 straipsnyje, nacionalinių priežiūros institucijų prašoma pateikti pastabų dėl jos. EDAPP kuo labiau atsižvelgia į nacionalinių priežiūros institucijų pateiktas pastabas ir bet kuriuo atveju remiasi jomis metinėje ataskaitoje.
6.  
EDAPP prašymu Eurojustas su juo bendradarbiauja jam vykdant savo užduotis.

41 straipsnis

EDAPP profesinė paslaptis

1.  
EDAPP ir darbuotojai savo kadencijos metu ir jai pasibaigus turi pareigą saugoti profesinę paslaptį, susijusią su bet kokia konfidencialia informacija, kurią jie sužinojo eidami tarnybines pareigas.
2.  
EDAPP, naudodamasis savo priežiūros įgaliojimais, kuo labiau paiso teisminio tyrimo ir baudžiamojo proceso slaptumo, kaip numatyta pagal Sąjungos arba valstybės narės teisę.

42 straipsnis

EDAPP ir nacionalinių priežiūros institucijų bendradarbiavimas

1.  
Iškilus konkretiems klausimams, kuriuos sprendžiant turi dalyvauti valstybės narės, EDAPP veikia glaudžiai bendradarbiaudamas su nacionalinėmis priežiūros institucijomis, ypač, jeigu EDAPP arba nacionalinė priežiūros institucija nustato didelių skirtumų tarp valstybių narių praktikos, galimą neteisėtą duomenų perdavimą naudojant Eurojusto ryšių palaikymo kanalus arba vienai ar kelioms nacionalinėms priežiūros institucijoms pateikus klausimų dėl šio reglamento įgyvendinimo ir aiškinimo.
2.  
1 dalyje nurodytais atvejais koordinuota priežiūra užtikrinama pagal Reglamento (ES) 2018/1725 62 straipsnį.
3.  
EDAPP visapusiškai informuoja nacionalines priežiūros institucijas visais joms tiesioginį poveikį darančiais arba kitais atžvilgiais svarbiais klausimais. Vienos ar kelių nacionalinių priežiūros institucijų prašymu EDAPP jas informuoja konkrečiais klausimais.
4.  

Atvejais, susijusiais su duomenimis, kurie gauti iš vienos ar kelių valstybių narių, įskaitant 43 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, EDAPP konsultuojasi su atitinkamomis nacionalinėmis priežiūros institucijomis. EDAPP nepriima sprendimo dėl tolesnių veiksmų, kurių reikia imtis, kol tos nacionalinės priežiūros institucijos per jo nustatytą terminą nepraneša jam apie savo poziciją. Tas terminas negali būti trumpesnis kaip vienas mėnuo ar ilgesnis kaip trys mėnesiai. EDAPP kuo labiau atsižvelgia į atitinkamų nacionalinių priežiūros institucijų poziciją. Tais atvejais, kai EDAPP ketina nesivadovauti jų pozicija, jis apie tai joms praneša, pateikia pagrindimą ir perduoda klausimą spręsti Europos duomenų apsaugos valdybai.

Tais atvejais, kuriuos EDAPP laiko itin skubiais, jis gali nuspręsti imtis neatidėliotinų veiksmų. Tokiais atvejais EDAPP nedelsdamas informuoja atitinkamas nacionalines priežiūros institucijas ir pagrindžia skubų padėties pobūdį ir veiksmus, kurių ėmėsi.

5.  
Nacionalinės priežiūros institucijos informuoja EDAPP apie visus veiksmus, kurių jos imasi ir kurie susiję su valstybių narių atliekamu operatyvinių asmens duomenų perdavimu, atgaminimu ar bet kokiu kitu perdavimu pagal šį reglamentą.

43 straipsnis

Teisė pateikti skundą EDAPP dėl operatyvinių asmens duomenų

1.  
Bet kuris duomenų subjektas, manantis, kad su juo susijusių operatyvinių asmens duomenų tvarkymas, kurį atlieka Eurojustas, neatitinka šio reglamento ar Reglamento (ES) 2018/1725, turi teisę pateikti skundą EDAPP.
2.  
Jeigu skundas yra susijęs su šio reglamento 31, 32 arba 33 straipsnyje arba Reglamento (ES) 2018/1725 80, 81 ar 82 straipsnyje nurodytu sprendimu, EDAPP konsultuojasi su duomenis pateikusios arba tiesiogiai susijusios valstybės narės nacionalinėmis priežiūros institucijomis arba kompetentinga teismine institucija. EDAPP, priimdamas sprendimą, kuriuo gali būti atsisakoma suteikti bet kokią informaciją, atsižvelgia į nacionalinės priežiūros institucijos arba kompetentingos teisminės institucijos nuomonę.
3.  
Jeigu skundas susijęs su valstybės narės Eurojustui pateiktų duomenų tvarkymu, EDAPP ir valstybės narės, kuri pateikė tuos duomenis, nacionalinė priežiūros institucija, neviršydami savo atitinkamos kompetencijos, užtikrina, kad būtų tinkamai atlikti reikiami patikrinimai dėl duomenų tvarkymo teisėtumo.
4.  
Jeigu skundas susijęs su Sąjungos įstaigų, organų, ar agentūrų, trečiųjų valstybių arba tarptautinių organizacijų Eurojustui pateiktų duomenų arba Eurojusto iš viešųjų šaltinių atgamintų duomenų tvarkymu, EDAPP užtikrina, kad Eurojustas tinkamai atliktų reikiamus patikrinimus dėl duomenų tvarkymo teisėtumo.
5.  
EDAPP informuoja duomenų subjektą apie skundo nagrinėjimo eigą ir rezultatus, taip pat ir apie galimybę imtis teisminių teisių gynimo priemonių pagal 44 straipsnį.

44 straipsnis

Teisė į EDAPP sprendimų teisminę peržiūrą

EDAPP sprendimus dėl operatyvinių asmens duomenų galima apskųsti Teismui.

45 straipsnis

Atsakomybė už duomenų apsaugą

1.  
Eurojustas tvarko operatyvinius asmens duomenis taip, kad būtų galima nustatyti duomenis pateikusią instituciją arba iš kur buvo gauti duomenys.
2.  

Atsakomybė už operatyvinių asmens duomenų tikslumą tenka:

a) 

Eurojustui – už valstybės narės arba Sąjungos institucijos, įstaigos, organo ar agentūros pateiktus operatyvinius asmens duomenis, jei pateikti duomenys pakeisti Eurojustui tvarkant duomenis;

b) 

valstybei narei ar Sąjungos institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai, kuri pateikė duomenis Eurojustui, jei pateikti duomenys nepakeisti Eurojustui tvarkant duomenis;

c) 

Eurojustui – už operatyvinius asmens duomenis, kuriuos pateikė trečiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos, taip pat už operatyvinius asmens duomenis, kuriuos Eurojustas atgamino iš viešųjų šaltinių.

3.  

Atsakomybė už Reglamento (ES) 2018/1725 laikymąsi administracinių asmens duomenų tvarkymo atveju ir atsakomybė už šio reglamento ir Reglamento (ES) 2018/1725 3 straipsnio ir IX skyriaus laikymąsi operatyvinių asmens duomenų tvarkymo atveju tenka Eurojustui.

Atsakomybė už operatyvinių asmens duomenų perdavimo teisėtumą tenka:

a) 

tais atvejais, kai valstybė narė pateikė atitinkamus operatyvinius asmens duomenis Eurojustui, – valstybei narei;

b) 

Eurojustui, kai jis pateikė atitinkamus operatyvinius asmens duomenis valstybėms narėms, Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ar agentūroms, trečiosioms valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms.

4.  
Atsižvelgiant į kitas šio reglamento nuostatas, Eurojustas atsako už visus savo tvarkomus duomenis.

46 straipsnis

Atsakomybė už nesankcionuotą arba neteisingą duomenų tvarkymą

1.  
Eurojustas pagal SESV 340 straipsnį atsako už bet kokią žalą asmeniui dėl savo vykdomo nesankcionuoto arba neteisingo duomenų tvarkymo.
2.  
Skundus dėl Eurojusto, susijusius su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta atsakomybe, pagal SESV 268 straipsnį nagrinėja Teismas.
3.  
Kiekviena valstybė narė, vadovaudamasi savo nacionaline teise, atsako už bet kokią žalą asmeniui dėl nesankcionuoto arba neteisingo jos Eurojustui perduotų duomenų tvarkymo.

V SKYRIUS

SANTYKIAI SU PARTNERIAIS

I SKIRSNIS

Bendrosios nuostatos

47 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.  
Jei tai reikalinga Eurojusto uždaviniams vykdyti, jis gali užmegzti ir palaikyti bendradarbiavimo santykius su Sąjungos institucijomis, įstaigomis, organais ir agentūromis, atsižvelgdamas į jų tikslus, trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, laikydamasis 52 straipsnyje nurodytos bendradarbiavimo strategijos.
2.  
Jei tai reikalinga Eurojusto užduotims vykdyti, jis, atsižvelgdamas į apribojimus pagal 21 straipsnio 8 dalį ir 76 straipsnį, gali su šio straipsnio 1 dalyje nurodytais subjektais tiesiogiai keistis visa informacija, išskyrus asmens duomenis.
3.  
1 ir 2 dalyse nustatytais tikslais Eurojustas gali sudaryti darbo tvarkos susitarimus su 1 dalyje nurodytais subjektais. Tokiais darbo tvarkos susitarimais nesudaroma pagrindo leisti keistis asmens duomenimis ir jais neįpareigojama Sąjunga arba jos valstybės narės.
4.  
Jei tai reikalinga Eurojusto užduotims vykdyti, jis, laikydamasis taikomų duomenų apsaugos taisyklių, gali gauti asmens duomenis iš 1 dalyje nurodytų subjektų ir juos tvarkyti.
5.  
Perduoti asmens duomenis Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ar agentūroms, trečiosioms valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms Eurojustas gali tik tuomet, jei tai būtina jo užduotims vykdyti, ir laikantis 55 ir 56 straipsnių. Jeigu duomenis, kuriuos reikia perduoti, pateikia valstybė narė, Eurojustas prašo tos valstybės narės atitinkamos kompetentingos institucijos sutikimo, nebent valstybė narė, iš esmės ar nustačiusi tam tikras sąlygas, jau yra suteikusi išankstinį leidimą perduoti informaciją. Toks sutikimas bet kada gali būti atšauktas.
6.  

Jei valstybės narės, Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ar agentūros, trečiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos iš Eurojusto gavo asmens duomenų, draudžiama šiuos duomenis perduoti toliau trečiosioms šalims, nebent tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

Eurojustas yra gavęs išankstinį duomenis pateikusios valstybės narės sutikimą;

b) 

Eurojustas, apsvarstęs konkretaus atvejo aplinkybes, yra davęs aiškų sutikimą;

c) 

toliau perduodama tik konkrečiu tikslu, kuris nėra nesuderinamas su pirminiu duomenų perdavimo tikslu.

II SKIRSNIS

Santykiai su partneriais Sąjungoje

48 straipsnis

Bendradarbiavimas su Europos teisminiu tinklu ir kitais Sąjungos tinklais, susijusiais su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose

1.  

Eurojustas palaiko ypatingus santykius su Europos teisminiu tinklu baudžiamosiose bylose, grindžiamus konsultacijomis ir papildomumu, visų pirma tarp nacionalinio nario, tos pačios valstybės narės, kaip ir nacionalinis narys, Europos teisminio tinklo kontaktinių asmenų ir Eurojusto bei Europos teisminio tinklo nacionalinių korespondentų. Siekiant užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą, imamasi šių priemonių:

a) 

nacionaliniai nariai kiekvienu atveju atskirai informuoja Europos teisminio tinklo kontaktinius asmenis apie visus atvejus, kuriuos nagrinėti, jų nuomone, geresnes galimybes turi Europos teisminis tinklas;

b) 

Europos teisminio tinklo sekretoriatas priklauso Eurojusto personalui. Jis veikia kaip atskiras skyrius. Jis gali naudotis Eurojusto administraciniais ištekliais, kurie būtini Europos teisminio tinklo užduotims vykdyti, įskaitant tinklo plenarinių posėdžių išlaidoms padengti;

c) 

Europos teisminio tinklo kontaktiniai asmenys kiekvienu atveju atskirai gali būti kviečiami dalyvauti Eurojusto posėdžiuose;

d) 

Eurojustas ir Europos teisminis tinklas, nustatydami pagal 20 straipsnio 7 dalies b punktą, ar prašymas turėtų būti nagrinėjamas padedant Eurojustui arba Europos teisminiam tinklui, gali naudotis Eurojusto nacionaline koordinavimo sistema.

2.  
Jungtinių tyrimų grupių tinklo ir tinklo, įsteigto Sprendimu 2002/494/TVR, sekretoriatai yra Eurojusto personalo dalis. Šie sekretoriatai veikia kaip atskiri skyriai. Jie gali naudotis administraciniais Eurojusto ištekliais, kurie būtini jų užduotims vykdyti. Eurojustas užtikrina sekretoriatų veiklos koordinavimą. Ši dalis taikoma bet kurio atitinkamo tinklo, susijusio su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, kuriose Eurojustas turi teikti paramą sekretoriato forma, sekretoriatui. Eurojustas gali teikti paramą, su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose susijusiems atitinkamiems Europos tinklams ir organams, be kita ko, tam tikrais atvejais pasitelkdamas Eurojustui priklausantį sekretoriatą.
3.  
Sprendimu 2008/853/TVR įsteigtas tinklas gali Eurojusto prašyti teikti sekretoriato paslaugas šiam tinklui. Jei pateikiamas toks prašymas, taikoma šio straipsnio 2 dalis.

49 straipsnis

Santykiai su Europolu

1.  
Eurojustas imasi visų tinkamų priemonių, kad sudarytų sąlygas Europolui, naudojantis Europolo įgaliojimais, turėti netiesioginę prieigą (naudojantis galimybe atlikti atitikties paiešką) prie Eurojusto pateiktos informacijos, nedarant poveikio valstybės narės, Sąjungos organo, įstaigos ar agentūros, trečiosios šalies ar tarptautinės organizacijos, kuri pateikė informaciją, nustatytiems apribojimams. Jeigu atitikties paieškos rezultatas teigiamas, Eurojustas pradeda procedūrą, pagal kurią, remiantis valstybės narės, Sąjungos organo, įstaigos ar agentūros, trečiosios šalies ar tarptautinės organizacijos, perdavusių tą informaciją Eurojustui, sprendimu, galima perduoti paieškos užklausą atitinkančią informacija.
2.  
1 dalyje nurodytą informacijos paiešką galima atlikti tik siekiant nustatyti, ar Europolo turima informacija atitinka Eurojusto tvarkomą informaciją.

▼C1

3.  
Atlikti 1 dalyje nurodytą informacijos paiešką Eurojustas leidžia tik gavęs iš Europolo informaciją apie tai, kurie Europolo darbuotojai yra paskirti įgaliotais atlikti tokią paiešką.

▼B

4.  
Jeigu Eurojustui tvarkant konkrečiam tyrimui reikalingą informaciją Eurojustas ar valstybė narė nustato, kad būtina koordinuoti veiksmus, bendradarbiauti ar prašyti paramos pagal Europolo įgaliojimus, Eurojustas Europolui apie tai praneša ir pradeda dalijimosi informacija procedūrą, informaciją pateikusiai valstybei narei priėmus atitinkamą sprendimą. Tokiais atvejais Eurojustas konsultuojasi su Europolu.
5.  

Eurojustas nustato ir palaiko glaudų bendradarbiavimą su Europolu, kiek toks bendradarbiavimas yra būtinas abiejų agentūrų užduotims ir tikslams įvykdyti, atsižvelgiant į būtinybę vengti nenaudingo veiksmų dubliavimosi.

Todėl Europolo vykdomasis direktorius ir Eurojusto pirmininkas reguliariai susitinka, kad išnagrinėtų bendros svarbos klausimus.

6.  
Europolas laikosi valstybės narės, Sąjungos organo, įstaigos ar agentūros, trečiosios šalies arba tarptautinės organizacijos nurodytų bendrų ar konkrečių apribojimų dėl prieigos ar naudojimosi informacija, kurią jie suteikė.

50 straipsnis

Santykiai su Europos prokuratūra

1.  
Eurojustas su Europos prokuratūra, neviršydami savo atitinkamų įgaliojimų ir kompetencijos ribų, užmezga ir palaiko glaudžius santykius, grindžiamus abipusiu bendradarbiavimu ir tarpusavio operatyvinių, administracinių ir valdymo ryšių plėtojimu, kaip nurodyta šiame straipsnyje. Tuo tikslu Eurojusto pirmininkas ir Europos vyriausiasis prokuroras reguliariai susitinka ir aptaria bendro intereso klausimus. Jie susitinka Eurojusto pirmininko arba Europos vyriausiojo prokuroro prašymu.
2.  
Eurojustas nedelsdamas nagrinėja Europos prokuratūros prašymus suteikti paramą ir, kai tinkama, šiuos prašymus nagrinėja taip pat, kaip ir už teisminį bendradarbiavimą atsakingos nacionalinės institucijos pateiktus prašymus.

▼C1

3.  
Prireikus remti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bendradarbiavimą, Eurojustas naudojasi pagal 20 straipsnį sukurtomis Eurojusto nacionalinėmis koordinavimo sistemomis, taip pat užmegztais santykiais su trečiosiomis valstybėmis, įskaitant ryšių palaikymo teisminius pareigūnus.

▼B

4.  

Operatyviniais klausimais, susijusiais su Europos prokuratūros kompetencija, Eurojustas informuoja Europos prokuratūrą ir, kai reikia, susieja ją su savo veikla, susijusia su tarpvalstybinėmis bylomis, be kita ko:

a) 

dalindamasis informacija apie savo bylas, įskaitant asmens duomenis, pagal atitinkamas šio reglamento nuostatas;

b) 

prašydamas Europos prokuratūros paramos.

5.  
Eurojustas turi netiesioginę prieigą prie Europos prokuratūros bylų valdymo sistemos informacijos, atsižvelgiant į atitikties paieškos rezultatus. Nustačius atitiktį tarp Europos prokuratūros į bylų valdymo sistemą įrašytų duomenų ir Eurojusto turimų duomenų, apie tai pranešama tiek Eurojustui, tiek Europos prokuratūrai, taip pat Eurojustui duomenis pateikusiai valstybei narei. Eurojustas imasi visų tinkamų priemonių, kad sudarytų sąlygas Europos prokuratūrai turėti netiesioginę prieigą prie jo bylų valdymo sistemoje esančios informacijos, atsižvelgiant į atitikties paieškos rezultatus.
6.  
Europos prokuratūra gali naudotis Eurojusto administracijos parama ir ištekliais. Tuo tikslu Eurojustas gali Europos prokuratūrai teikti bendro intereso paslaugas. Tai išsamiai reglamentuojama susitarimu.

51 straipsnis

Santykiai su kitais Sąjungos organais, įstaigomis ir agentūromis

1.  
Eurojustas užmezga ir palaiko bendradarbiavimo santykius su Europos teisėjų mokymo tinklu.
2.  
OLAF padeda atlikti Eurojustui koordinavimo darbą, susijusį su Sąjungos finansinių interesų apsauga, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, OLAF suteiktus įgaliojimus.
3.  
Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra padeda Eurojustui atlikti darbą, taip pat perduodama atitinkamą informaciją, tvarkomą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1624 ( 7 ) 8 straipsnio 1 dalies m punktą jai suteiktus įgaliojimus ir užduotis. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros su tuo susijusį asmens duomenų tvarkymą reglamentuoja Reglamentas (ES) 2018/1725.
4.  
Kad Eurojustas ir OLAF galėtų gauti ir perduoti informaciją, nedarant poveikio šio reglamento 8 straipsniui, valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai Eurojusto nariai valstybių narių kompetentingomis institucijomis būtų laikomi tik taip, kaip numatyta Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 883/2013. OLAF ir nacionalinių narių keitimasis informacija nedaro įtakos pagal šiuos reglamentus nustatytai pareigai teikti informaciją kitoms kompetentingoms institucijoms.

III SKIRSNIS

Tarptautinis bendradarbiavimas

52 straipsnis

Santykiai su trečiųjų valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis

1.  

Eurojustas gali nustatyti ir palaikyti bendradarbiavimą su trečiųjų valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis.

Tuo tikslu Eurojustas, pasikonsultavęs su Komisija, kas ketverius metus rengia bendradarbiavimo strategiją, kurioje nustatomos trečiosios valstybės ir tarptautinės organizacijos, su kuriomis dėl su veikla susijusių priežasčių reikia bendradarbiauti.

2.  
Eurojustas gali sudaryti darbo tvarkos susitarimus su 47 straipsnio 1 dalyje nurodytais subjektais.
3.  
Eurojustas, susitaręs su susijusiomis kompetentingomis institucijomis, trečiosiose valstybėse gali paskirti kontaktinius asmenis, kurie padėtų bendradarbiauti, atsižvelgiant į Eurojusto veiklos poreikius.

▼C1

53 straipsnis

Į trečiąsias valstybes komandiruoti ryšių palaikymo teisminiai pareigūnai

1.  
Siekdama palengvinti teisminį bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis tais atvejais, kai Eurojustas teikia pagalbą pagal šį reglamentą, kolegija gali komandiruoti ryšių palaikymo teisminius pareigūnus į trečiąją valstybę, jei su tos trečiosios valstybės kompetentingomis institucijomis sudarytas 47 straipsnio 3 dalyje nurodytas darbo tvarkos susitarimas.
2.  
Ryšių palaikymo teisminių pareigūnų užduotys apima bet kokią veiklą, skirtą visų formų teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose skatinti ir spartinti, visų pirma užmezgant tiesioginius ryšius su atitinkamos trečiosios valstybės kompetentingomis institucijomis. Vykdydamas savo užduotis, ryšių palaikymo teisminis pareigūnas gali keistis operatyviniais asmens duomenimis su atitinkamos valstybės kompetentingomis institucijomis pagal 56 straipsnį.
3.  
1 dalyje nurodyti ryšių palaikymo teisminiai pareigūnai turi turėti darbo Eurojuste patirties ir pakankamai žinių apie teisminį bendradarbiavimą ir Eurojusto veikimo būdą. Ryšių palaikymo teisminiai pareigūnai komandiruojami Eurojusto vardu iš anksto sutikus pačiam pareigūnui ir jo valstybei narei.
4.  

Jei Eurojusto komandiruotas ryšių palaikymo teisminis pareigūnas yra išrenkamas iš nacionalinių narių, jų pavaduotojų ar padėjėjų:

a) 

atitinkama valstybė narė į jo, kaip nacionalinio nario, jo pavaduotojo ar padėjėjo pareigas paskiria kitą asmenį;

b) 

jis netenka teisės vykdyti pagal 8 straipsnį suteiktų įgaliojimų.

5.  
Nedarant poveikio Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsniui, kolegija, pasikonsultavusi su Komisija, parengia ryšių palaikymo teisminių pareigūnų komandiravimo sąlygas ir nuostatas, įskaitant jų atlyginimo dydį. Kolegija šiuo tikslu prireikus patvirtina būtinas įgyvendinimo taisykles.
6.  
Eurojusto komandiruotų ryšių palaikymo teisminių pareigūnų veiklą prižiūri EDAPP. Ryšių palaikymo teisminiai pareigūnai atsiskaito kolegijai, kuri metinėje ataskaitoje Europos Parlamentą ir Tarybą tinkamai informuoja apie jų veiklą. Ryšių palaikymo teisminiai pareigūnai informuoja nacionalinius narius ir kompetentingas nacionalines institucijas apie visas su jų valstybe nare susijusias bylas.
7.  
Valstybių narių kompetentingos institucijos ir 1 dalyje nurodyti ryšių palaikymo teisminiai pareigūnai gali vienas į kitą kreiptis tiesiogiai. Tokiais atvejais ryšių palaikymo teisminis pareigūnas apie tokius ryšius informuoja atitinkamą nacionalinį narį.
8.  
1 dalyje nurodyti ryšių palaikymo teisminiai pareigūnai prisijungia prie bylų valdymo sistemos.

▼B

54 straipsnis

Teisminio bendradarbiavimo prašymai trečiosioms valstybėms ir trečiųjų valstybių teisminio bendradarbiavimo prašymai

1.  
Eurojustas, gavęs atitinkamos valstybės narės sutikimą, gali koordinuoti iš trečiųjų valstybių gautų teisminio bendradarbiavimo prašymų vykdymą, jei tokius prašymus kaip to paties tyrimo dalį reikia vykdyti ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse. Tokius prašymus Eurojustui taip pat gali perduoti kompetentinga nacionalinė institucija.
2.  
Skubos atvejais ir laikantis 19 straipsnio, BKM gali gauti ir perduoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus, jei juos pateikė trečioji valstybė, kuri su Eurojustu yra sudariusi bendradarbiavimo susitarimą arba darbo tvarkos susitarimą.
3.  
Nedarant poveikio 3 straipsnio 5 daliai, kai atitinkama valstybė narė pateikia teisminio bendradarbiavimo prašymus, kurie yra susiję su tuo pačiu tyrimu ir kuriuos reikia vykdyti trečiojoje valstybėje, Eurojustas padeda vykdyti teisminį bendradarbiavimą su ta trečiąja valstybe.

▼M2

54a straipsnis

Trečiųjų valstybių ryšių palaikymo prokurorai

1.  
Trečiosios valstybės ryšių prokuroras gali būti deleguojamas į Eurojustą remiantis iki 2019 m. gruodžio 12 d. sudarytu Eurojusto ir tos trečiosios valstybės bendradarbiavimo susitarimu arba Sąjungos ir trečiosios valstybės pagal SESV 218 straipsnį sudarytu tarptautiniu susitarimu, kuriuo numatyta galimybė deleguoti ryšių palaikymo prokurorą.
2.  
Ryšių palaikymo prokuroro teisės ir pareigos išdėstomos 1 dalyje nurodytame bendradarbiavimo susitarime ar tarptautiniame susitarime arba pagal 47 straipsnio 3 dalį sudarytame darbo tvarkos susitarime.
3.  
Į Eurojustą deleguojamiems ryšių palaikymo prokurorams suteikiama prieiga prie bylų valdymo sistemos, kad jie galėtų saugiai keistis duomenimis. Pagal 45 ir 46 straipsnius Eurojustas išlieka atsakingas už ryšių palaikymo prokurorų atliekamą asmens duomenų tvarkymą bylų valdymo sistemoje.

Operatyviniai asmens duomenys trečiųjų valstybių ryšių palaikymo prokurorams per bylų valdymo sistemą gali būti perduodami tik laikantis šiame reglamente, susitarime su atitinkama valstybe ar kitose taikytinose teisinėse priemonėse išdėstytų taisyklių ir sąlygų.

24 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir 24 straipsnio 2 dalis ryšių palaikymo prokurorams taikomi mutatis mutandis.

Kolegija nustato išsamias prieigos sąlygas.

▼B

IV SKIRSNIS

Asmens duomenų perdavimas

55 straipsnis

Operatyvinių asmens duomenų perdavimas Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms

1.  
Eurojustas, laikydamasis visų kitų apribojimų pagal šį reglamentą, ypač 21 straipsnio 8 dalį, 47 straipsnio 5 dalį ir 76 straipsnį, operatyvinius asmens duomenis kitai Sąjungos institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai perduoda tik tuo atveju, jei duomenys yra būtini teisėtam kitos Sąjungos institucijos, įstaigos, organo ar agentūros kompetencijai priklausančių užduočių vykdymui.
2.  

Jeigu operatyviniai asmens duomenys yra perduodami gavus kitos Sąjungos institucijos, įstaigos, organo ar agentūros prašymą, už to duomenų perdavimo teisėtumą atsako ir duomenų valdytojas, ir duomenų gavėjas.

Eurojustas privalo patikrinti kitos Sąjungos institucijos, įstaigos, organo ar agentūros kompetenciją ir laikinai įvertinti operatyvinių asmens duomenų perdavimo būtinybę. Iškilus abejonių dėl tokios būtinybės, Eurojustas paprašo duomenų gavėjo pateikti daugiau informacijos.

Kita Sąjungos institucija, įstaiga, organas ar agentūra užtikrina, kad vėliau galėtų būti patikrinta būtinybė perduoti operatyvinius asmens duomenis.

3.  
Kita Sąjungos institucija, įstaiga, organas ar agentūra operatyvinius asmens duomenis tvarko tik tais tikslais, kuriais jie buvo perduoti.

56 straipsnis

Operatyvinių asmens duomenų perdavimo trečiosioms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms bendrieji principai

1.  

Eurojustas gali operatyvinius asmens duomenis perduoti trečiajai valstybei arba tarptautinei organizacijai, jei laikomasi taikomų duomenų apsaugos taisyklių ir kitų šio reglamento nuostatų, ir tik jeigu yra šios sąlygos:

a) 

duomenų perdavimas reikalingas Eurojusto užduotims vykdyti;

b) 

trečiosios šalies institucija arba tarptautinė organizacija, kuriai perduodami operatyviniai asmens duomenys, yra kompetentinga teisėsaugos ir baudžiamųjų bylų srityje;

c) 

jei operatyvinius asmens duomenis, kurie turi būti perduodami pagal šį straipsnį, Eurojustui yra persiuntusi arba suteikusi galimybę jais naudotis valstybė narė, Eurojustas gauna tos valstybės narės atitinkamos kompetentingos institucijos išankstinį leidimą perduoti duomenis pagal tos valstybės narės teisę, nebent ta valstybė narė iš esmės arba nustatydama tam tikras sąlygas yra leidusi tokius perdavimus;

d) 

tuo atveju, kai trečioji šalis ar tarptautinė organizacija duomenis toliau perduoda kitai trečiajai šaliai arba tarptautinei organizacijai, Eurojustas reikalauja, kad perduodančioji trečioji šalis ar tarptautinė organizacija gautų Eurojusto išankstinį leidimą atlikti tokį tolesnį duomenų perdavimą.

Eurojustas leidimą pagal d punktą suteikia tik gavęs išankstinį valstybės narės, kuri pirma perdavė duomenis, leidimą, tinkamai atsižvelgęs į visus susijusius veiksnius, įskaitant nusikalstamos veikos sunkumą, tikslą, kuriuo buvo atliktas pirminis operatyvinių asmens duomenų perdavimas, ir asmens duomenų apsaugos trečiojoje šalyje arba tarptautinėje organizacijoje, kuriai toliau perduodami operatyviniai asmens duomenys, lygį;

2.  

Eurojustas, laikydamasis šio straipsnio 1 dalyje išdėstytų sąlygų, gali perduoti operatyvinius asmens duomenis trečiajai šaliai ar tarptautinei organizacijai tik esant vienai iš šių sąlygų:

a) 

Komisija pagal 57 straipsnį yra nusprendusi, kad atitinkama trečioji šalis arba tarptautinė organizacija užtikrina tinkamą apsaugos lygį, arba, jeigu nepriimtas toks sprendimas dėl tinkamumo, yra nustatytos arba egzistuoja tinkamos apsaugos priemonės pagal 58 straipsnio 1 dalį, arba, jeigu nepriimtas sprendimas dėl tinkamumo ir nėra tokių tinkamų apsaugos priemonių, konkrečioms situacijoms taikoma nukrypti leidžianti nuostata pagal 59 straipsnio 1 dalį, arba

b) 

iki 2019 m. gruodžio 12 d. pagal Sprendimo 2002/187/TVR 26a straipsnį buvo sudarytas Eurojusto ir tos trečiosios šalies ar tarptautinės organizacijos bendradarbiavimo susitarimas, leidžiantis keistis operatyviniais asmens duomenimis, arba

c) 

buvo sudarytas Sąjungos ir tos trečiosios šalies ar tarptautinės organizacijos tarptautinis susitarimas pagal SESV 218 straipsnį, kuriuo numatomas pakankamas privatumo ir pagrindinių asmens teisių ir laisvių apsaugos lygis.

3.  
Šio sprendimo 2 dalyje nurodytų susitarimų ar sprendimų dėl tinkamumo išsamiai įgyvendinimo tvarkai išdėstyti gali būti naudojami 47 straipsnio 3 dalyje nurodyti darbo tvarkos susitarimai.
4.  
Skubos atvejais Eurojustas operatyvinius asmens duomenis be valstybės narės išankstinio leidimo gali perduoti pagal 1 dalies c punktą. Eurojustas gali tai padaryti tik tuo atveju, jeigu operatyvinius asmens duomenis būtina perduoti siekiant užkirsti kelią tiesioginei ir didelei grėsmei valstybės narės arba trečiosios šalies viešajam saugumui arba valstybės narės esminiams interesams, o išankstinio leidimo laiku gauti negalima. Nedelsiant informuojama institucija, atsakinga už išankstinio leidimo suteikimą.
5.  
Valstybės narės ir Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros neperduoda trečiajai šaliai ar tarptautinei organizacijai iš Eurojusto gautų operatyvinių asmens duomenų. Išimties atveju jie gali perduoti tokius duomenis tais atvejais, kai Eurojustas tai leido, tinkamai atsižvelgęs į visus susijusius veiksnius, įskaitant nusikalstamos veikos sunkumą, tikslą, kuriuo buvo atliktas pirminis operatyvinių asmens duomenų perdavimas, ir asmens duomenų apsaugos trečiojoje šalyje arba tarptautinėje organizacijoje, kuriai toliau perduodami operatyviniai asmens duomenys, lygį.
6.  
57, 58 ir 59 straipsniai taikomi siekiant užtikrinti, kad nebūtų pakenkta šiuo reglamentu ir Sąjungos teisės aktais garantuojamam fizinių asmenų apsaugos lygiui.

57 straipsnis

Duomenų perdavimas remiantis sprendimu dėl tinkamumo

Eurojustas gali perduoti operatyvinius asmens duomenis trečiajai šaliai arba tarptautinei organizacijai, jeigu Komisija pagal Direktyvos (ES) 2016/680 36 straipsnį yra nusprendusi, kad trečioji šalis, teritorija arba vienas ar daugiau nurodytų sektorių toje trečiojoje šalyje, arba aptariama tarptautinė organizacija užtikrina tinkamo lygio apsaugą.

58 straipsnis

Duomenų perdavimas taikant tinkamas apsaugos priemones

1.  

Jeigu nepriimtas sprendimas dėl tinkamumo, Eurojustas gali perduoti operatyvinius asmens duomenis trečiajai valstybei arba tarptautinei organizacijai, jeigu:

a) 

su operatyvinių asmens duomenų apsauga susijusios tinkamos apsaugos priemonės yra numatytos teisiškai privalomame dokumente arba

b) 

Eurojustas įvertino visas su operatyvinių asmens duomenų perdavimu susijusias aplinkybes ir padarė išvadą, kad egzistuoja tinkamos su operatyvinių asmens duomenų apsauga susijusios apsaugos priemonės.

2.  
Eurojustas informuoja EDAPP apie duomenų perdavimo pagal 1 dalies b punktą kategorijas.
3.  
Jei duomenų perdavimas grindžiamas 1 dalies b punktu, toks perdavimas dokumentuojamas, ir dokumentai, gavus prašymą, pateikiami EDAPP. Dokumentacijoje nurodoma asmens duomenų perdavimo data ir laikas, taip pat informacija apie gaunančiąją kompetentingą instituciją, perdavimo pagrindimą ir perduotus operatyvinius asmens duomenis.

59 straipsnis

Konkrečioms situacijoms taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos

1.  

Jei nepriimtas sprendimas dėl tinkamumo arba nenustatytos tinkamos apsaugos priemonės pagal 58 straipsnį, Eurojustas perduoti operatyvinius asmens duomenis trečiajai šaliai arba tarptautinei organizacijai gali tik su sąlyga, kad perduoti duomenis būtina:

a) 

siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto arba kito asmens interesus;

b) 

siekiant apsaugoti teisėtus duomenų subjekto interesus;

c) 

siekiant užkirsti kelią tiesioginei ir didelei grėsmei valstybės narės arba trečiosios šalies visuomenės saugumui arba

d) 

atskirais atvejais, Eurojusto užduotims atlikti, nebent Eurojustas nustato, kad atitinkamo duomenų subjekto pagrindinės teisės ir laisvės yra viršesnės už viešąjį interesą, dėl kurio reikia perduoti duomenis.

2.  
Tais atvejais, kai duomenų perdavimas grindžiamas 1 dalimi, toks perdavimas dokumentuojamas, ir dokumentai, gavus prašymą, pateikiami EDAPP. Dokumentacijoje nurodoma operatyvinių asmens duomenų perdavimo data ir laikas, taip pat informacija apie gaunančiąją kompetentingą instituciją, perdavimo pagrindimą ir perduotus operatyvinius asmens duomenis.

VI SKYRIUS

FINANSINĖS NUOSTATOS

60 straipsnis

Biudžetas

1.  
Visų Eurojusto pajamų ir išlaidų sąmata rengiama kiekvienais finansiniais metais, kurie sutampa su kalendoriniais metais, ir pateikiama Eurojusto biudžete.
2.  
Eurojusto biudžeto pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.
3.  

Neatmetant kitų išteklių galimybės, Eurojusto pajamas sudaro:

a) 

į Sąjungos bendrąjį biudžetą įtrauktas Sąjungos įnašas;

b) 

bet kokie valstybių narių savanoriški finansiniai įnašai;

c) 

rinkliavos už leidinius ir visas kitas Eurojusto teikiamas paslaugas;

d) 

vienkartinės dotacijos.

4.  
Eurojusto išlaidas sudaro darbuotojų darbo užmokestis, administracinės ir infrastruktūros išlaidos ir veiklos išlaidos, įskaitant jungtinėms tyrimų grupėms skiriamą finansavimą.

61 straipsnis

Biudžeto sudarymas

1.  
Kiekvienais metais administracijos direktorius parengia kitų finansinių metų Eurojusto pajamų ir išlaidų sąmatos projektą, įskaitant etatų planą, ir išsiunčia jį vykdomajai valdybai. Prieš sąmatą išsiunčiant Komisijai, Europos teisminis tinklas ir kiti Sąjungos tinklai, susiję su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, kaip nurodyta 48 straipsnyje, laiku informuojami apie su jų veikla susijusias dalis.
2.  
Remdamasi pajamų ir išlaidų sąmatos projektu, vykdomoji valdyba peržiūri preliminarų kitų finansinių metų Eurojusto pajamų ir išlaidų apskaičiavimo projektą, kuris perduodamas kolegijai priimti.
3.  
Preliminarus Eurojusto pajamų ir išlaidų sąmatos projektas kiekvienais metais ne vėliau kaip sausio 31 d. išsiunčiamas Europos Komisijai. Ne vėliau kaip tų pačių metų kovo 31 d. Eurojustas išsiunčia Komisijai galutinį sąmatos projektą, kuriame taip pat pateikiamas etatų plano projektas.
4.  
Sąmatą kartu su Sąjungos bendrojo biudžeto projektu Komisija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai (toliau – biudžeto valdymo institucija).
5.  
Remdamasi šia sąmata, Komisija į Sąjungos bendrojo biudžeto projektą, kurį pagal SESV 313 ir 314 straipsnius pateikia biudžeto valdymo institucijai, įtraukia sąmatas, kurios, jos nuomone, reikalingos etatų planui, ir įnašo, kuris bus mokamas iš bendrojo biudžeto, sumą.
6.  
Biudžeto valdymo institucija patvirtina Eurojustui skiriamo Sąjungos įnašo asignavimus.
7.  
Biudžeto valdymo institucija tvirtina Eurojusto etatų planą. Eurojusto biudžetą tvirtina kolegija. Jis tampa galutinis galutinai priėmus Sąjungos bendrąjį biudžetą. Prireikus kolegija Eurojusto biudžetą atitinkamai patikslina.
8.  
Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1271/2013 ( 8 ) 88 straipsnis taikomas visiems statybos projektams, kurie gali turėti didelį poveikį Eurojusto biudžetui.

62 straipsnis

Biudžeto vykdymas

Administracijos direktorius veikia kaip Eurojusto įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas ir vykdo Eurojusto biudžetą savo atsakomybe, neviršydamas biudžete nustatytų apribojimų.

63 straipsnis

Finansinių ataskaitų teikimas ir biudžeto įvykdymo patvirtinimas

1.  
Eurojusto apskaitos pareigūnas ne vėliau kaip kitų finansinių metų kovo 1 d. (N + 1 metai) išsiunčia Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams laikinąsias finansinių metų (N metai) finansines ataskaitas.

▼C1

2.  
Eurojustas ne vėliau kaip N + 1 metų kovo 31 d. išsiunčia Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams N metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą.

▼B

3.  
Komisijos apskaitos pareigūnas ne vėliau kaip N + 1 metų kovo 31 d. išsiunčia Audito Rūmams Eurojusto laikinąsias N metų finansines ataskaitas, konsoliduotas su Komisijos finansinėmis ataskaitomis.
4.  
Pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 246 straipsnio 1 dalį Audito Rūmai ne vėliau kaip N + 1 metų birželio 1 d. pateikia savo pastabas dėl Eurojusto laikinųjų finansinių ataskaitų.
5.  
Pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 246 straipsnį gavęs Audito Rūmų pastabas dėl Eurojusto laikinųjų finansinių ataskaitų, administracijos direktorius, prisiimdamas atsakomybę, parengia galutines Eurojusto finansines ataskaitas ir pateikia jas vykdomajai valdybai, kad ji pareikštų savo nuomonę.
6.  
Vykdomoji valdyba pateikia nuomonę dėl Eurojusto galutinių finansinių ataskaitų.
7.  
Ne vėliau kaip N + 1 metų liepos 1 d. administracijos direktorius galutines N metų finansines ataskaitas kartu su vykdomosios valdybos nuomone išsiunčia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.
8.  
Galutinės N metų Eurojusto finansinės ataskaitos ne vėliau kaip N + 1 metų lapkričio 15 d. paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
9.  
Administracijos direktorius ne vėliau kaip N + 1 metų rugsėjo 30 d. išsiunčia Audito Rūmams atsakymą į jų pastabas. Administracijos direktorius šį atsakymą taip pat išsiunčia vykdomajai valdybai ir Komisijai.
10.  
Europos Parlamento prašymu administracijos direktorius pateikia jam visą informaciją, kurios reikia sklandžiam atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros taikymui užtikrinti pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 261 straipsnio 3 dalį.
11.  
Atsižvelgdamas į Tarybos rekomendaciją, Europos Parlamentas kvalifikuota balsų dauguma iki N + 2 metų gegužės 15 d. patvirtina, kad administracijos direktorius įvykdė N metų biudžetą.
12.  

Eurojusto biudžeto įvykdymą patvirtina Europos Parlamentas, vadovaudamasis Tarybos rekomendacija ir laikydamasis procedūros, kuri yra panaši į procedūrą, numatytą SESV 319 straipsnyje ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 260, 261 ir 262 straipsniuose, taip pat atsižvelgdamas į Audito Rūmų audito ataskaitą.

Europos Parlamentui atsisakius patvirtinti biudžeto įvykdymą N + 2 metų gegužės 15 d., administracijos direktoriaus paprašoma pateikti savo poziciją kolegijai, o ši, atsižvelgdama į aplinkybes, priima galutinį sprendimą dėl administracijos direktoriaus pozicijos.

64 straipsnis

Finansinės taisyklės

1.  

Eurojustui taikomas finansines taisykles, pasikonsultavusi su Komisija ir vadovaudamasi Deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 1271/2013 priima vykdomoji valdyba. Tomis finansinėmis taisyklėmis negali būti nukrypstama nuo Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1271/2013, išskyrus atvejus, kai to konkrečiai reikia Eurojusto veiklai ir yra gautas išankstinis Komisijos sutikimas.

Finansinės paramos, teiktinos jungtinių tyrimų grupių veiklai, klausimu Eurojustas ir Europolas kartu nustato taisykles ir sąlygas, kurių laikantis turi būti tvarkomos paraiškos tokiai paramai.

2.  
Eurojustas gali skirti dotacijas dėl užduočių pagal 4 straipsnio 1 dalį vykdymo. Dotacijos, skirtos užduotims, susijusioms su 4 straipsnio 1 dalies f punktu, gali būti skiriamos valstybėms narėms, neskelbiant kvietimo teikti paraiškas.

VII SKYRIUS

PERSONALO NUOSTATOS

65 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.  
Eurojusto personalui taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos, taip pat Sąjungos institucijų susitarimu priimtos Pareigūnų tarnybos nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisyklės.
2.  
Eurojusto personalą sudaro darbuotojai, įdarbinti pagal Sąjungos pareigūnams ir kitiems tarnautojams taikomas taisykles ir nuostatus, atsižvelgiant į visus Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnyje nurodytus kriterijus, įskaitant jų geografinį pasiskirstymą.

66 straipsnis

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai ir kiti darbuotojai

1.  
Eurojustas be savo darbuotojų taip pat gali naudotis deleguotųjų nacionalinių ekspertų ar kitų jo neįdarbintų asmenų paslaugomis.
2.  
Kolegija priima sprendimą, kuriuo nustatomos nacionalinių ekspertų delegavimo į Eurojustą ir naudojimosi kitų darbuotojų paslaugomis taisyklės, visų pirma, siekiant išvengti galimų interesų konfliktų.
3.  
Eurojustas imasi atitinkamų administracinių priemonių, be kita ko, vykdo mokymus ir įgyvendina prevencijos strategijas, kad išvengtų interesų konfliktų, įskaitant interesų konfliktus, iškylančiais pasibaigus tarnybos laikotarpiui.

VIII SKYRIUS

VERTINIMAS IR ATASKAITŲ TEIKIMAS

67 straipsnis

Sąjungos institucijų ir nacionalinių parlamentų dalyvavimas

1.  
Eurojustas perduoda savo metinę ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir nacionaliniams parlamentams, o jie dėl jos gali pateikti pastabas ir išvadas.
2.  
Iš karto po rinkimų naujai išrinktas Eurojusto pirmininkas padaro pareiškimą kompetentingame Europos Parlamento komitete arba komitetuose ir atsako į jo narių klausimus. Per diskusijas tiesiogiai ar netiesiogiai nenurodomi konkretūs dėl specifinių operatyvinių bylų atlikti veiksmai.
3.  

Eurojusto pirmininkas, vykstant tarpparlamentiniam komitetų susitikimui kartą per metus atvyksta į Europos Parlamentą, kad šis ir nacionaliniai parlamentai galėtų įvertinti Eurojusto veiklą, aptarti Eurojusto esamos veiklos ir pristatyti savo metinių ataskaitų arba kitų Eurojusto dokumentų.

Per diskusijas tiesiogiai ar netiesiogiai nenurodomi konkretūs su specifinėmis operatyvinėmis bylomis susiję veiksmai, kurių imtasi.

4.  

Eurojustas ne tik vykdo kitus šiame reglamente nustatytus informavimo ir konsultavimo įsipareigojimus, bet ir Europos Parlamentui bei nacionaliniams parlamentams atitinkamomis oficialiosiomis kalbomis jiems susipažinti perduoda:

a) 

Eurojusto parengtų arba užsakytų tyrimų ir strateginių projektų rezultatus;

b) 

15 straipsnyje nurodytą programavimo dokumentą;

c) 

su trečiosiomis šalimis sudarytus darbo tvarkos susitarimus.

68 straipsnis

Nuomonės dėl siūlomų teisėkūros procedūra priimamų aktų

Komisija ir valstybės narės, besinaudojančios savo teisėmis, kylančiomis iš SESV 76 straipsnio b punkto, gali prašyti, kad Eurojustas pateiktų nuomonę dėl visų siūlomų teisėkūros procedūra priimamų aktų, kaip nurodyta SESV 76 straipsnyje.

69 straipsnis

Vertinimas ir peržiūra

1.  
Ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 13 d. ir toliau kas penkerius metus Komisija paveda atlikti šio reglamento įgyvendinimo ir poveikio bei Eurojusto ir jo darbo metodų veiksmingumo ir efektyvumo vertinimą. Atliekant šį vertinimą dalyvauja kolegija. Visų pirma gali būti vertinama, ar reikia keisti Eurojusto įgaliojimus ir koks būtų bet kurio tokio pakeitimo finansinis poveikis.
2.  
Vertinimo ataskaitą kartu su savo išvadomis Komisija perduoda Europos Parlamentui, nacionaliniams parlamentams, Tarybai ir kolegijai. Vertinimo išvados skelbiamos viešai.

IX SKYRIUS

BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

70 straipsnis

Privilegijos ir imunitetas

Eurojustui ir jo darbuotojams taikomas Protokolas Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imuniteto, pridėtas prie ES sutarties ir SESV.

71 straipsnis

Kalbų vartojimo tvarka

1.  
Eurojustui taikomas Tarybos reglamentas Nr. 1 ( 9 ).
2.  
Kolegija dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma priima sprendimą dėl Eurojusto kalbų vartojimo vidaus tvarkos.
3.  
Eurojusto veiklai reikalingas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras, įsteigtas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2965/94 ( 10 ), išskyrus atvejus, kai dėl negalėjimo naudotis Vertimo centro paslaugomis reikia priimti kitą sprendimą.

72 straipsnis

Konfidencialumas

▼C1

1.  
7 straipsnyje nurodytiems nacionaliniams nariams ir jų pavaduotojams bei padėjėjams, Eurojusto darbuotojams, nacionaliniams korespondentams, deleguotiesiems nacionaliniams ekspertams, ryšių palaikymo teisminiams pareigūnams, duomenų apsaugos pareigūnui ir EDAPP nariams ir darbuotojams yra privalomas konfidencialumo įsipareigojimas, taikomas visai informacijai, kurią jie sužinojo vykdydami savo užduotis.

▼B

2.  
Konfidencialumo įsipareigojimas taikomas visiems asmenims ir įstaigoms, kurie dirba su Eurojustu.
3.  
Konfidencialumo įsipareigojimas taip pat taikomas asmenims nustojus eiti pareigas, nutrūkus darbo santykiams ir jiems nutraukus 1 ir 2 dalyse nurodytą veiklą.
4.  
Konfidencialumo įsipareigojimas taikomas visai Eurojusto gautai informacijai arba informacijai, kuria jis keičiasi, išskyrus atvejus, kai tokia informacija jau yra teisėtai paskelbta arba visuomenei leidžiama susipažinti su ja.

73 straipsnis

Nacionalinių procesų konfidencialumo sąlygos

1.  
Nedarant poveikio 21 straipsnio 3 daliai, jeigu informacija gaunama arba ja keičiamasi per Eurojustą, valstybės narės, kuri pateikė informaciją, institucija gali pagal savo nacionalinę teisę nustatyti sąlygas, kuriomis gaunančioji institucija gali naudotis ta informacija nacionaliniuose procesuose.
2.  
Valstybės narės, kuri gauna 1 dalyje nurodytą informaciją, institucijai tos sąlygos yra privalomos.

74 straipsnis

Skaidrumas

1.  
Eurojusto turimiems dokumentams taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 ( 11 ).
2.  
Vykdomoji valdyba per šešis mėnesius nuo pirmojo savo posėdžio dienos parengia išsamias Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo taisykles, kurias priima kolegija.
3.  
Eurojusto pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį priimti sprendimai gali būti skundžiami Europos ombudsmenui arba, laikantis atitinkamai SESV 228 ir 263 straipsniuose nustatytų sąlygų, dėl jų gali būti pareiškiamas ieškinys Teisme.
4.  
Eurojustas savo interneto svetainėje skelbia vykdomosios valdybos narių sąrašą ir vykdomosios valdybos posėdžių rezultatų santraukas. Tų santraukų skelbimas laikinai arba visam laikui panaikinamas arba apribojamas, jeigu dėl tokio skelbimo gali iškilti grėsmė Eurojusto užduočių vykdymui, atsižvelgiant į diskretiškumo ir konfidencialumo įsipareigojimus ir Eurojusto veiklos pobūdį.

75 straipsnis

OLAF ir Audito Rūmai

1.  
Siekiant palengvinti kovą su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Eurojustas per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos sus sukčiavimu tarnybos (OLAF) ( 12 ) atliekamų vidaus tyrimų. Eurojustas priima atitinkamas visiems nacionaliniams nariams, jų pavaduotojams ir padėjėjams, visiems deleguotiesiems nacionaliniams ekspertams ir visiems Eurojusto darbuotojams taikytinas nuostatas, naudodamas to susitarimo priede pateiktą šabloną.
2.  
Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų iš Europolo, dokumentų auditą ir patikrą vietoje.
3.  
Remdamasi Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 ( 13 ) nuostatomis ir laikydamasi juose nustatytų procedūrų, OLAF gali atlikti tyrimus, įskaitant patikras ir patikrinimus vietoje, kad nustatytų, ar dėl Eurojusto finansuojamų išlaidų nebuvo padaryta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių pažeidimų.
4.  
Nedarant poveikio 1, 2 ir 3 dalių nuostatoms, Eurojusto darbo tvarkos susitarimuose su trečiosiomis šalimis arba tarptautinėmis organizacijomis, sutartyse, dotacijų susitarimuose ir dotacijų sprendimuose Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai pagal savo kompetenciją atlikti tokį auditą ir tyrimus.
5.  
Eurojusto darbuotojai, administracijos direktorius ir kolegijos ir vykdomosios valdybos nariai nedelsdami ir nedvejodami dėl savo atsakomybės už tokio klausimo iškėlimą praneša OLAF ir Europos prokuratūrai apie bet kokius įtarimus dėl neteisėtos arba teisės aktų neatitinkančios veiklos, kuri patenka į jų atitinkamų įgaliojimų sritį ir apie kurią jie sužinojo atlikdami savo pareigas.

76 straipsnis

Neskelbtinos neįslaptintos informacijos ir įslaptintos informacijos apsaugos taisyklės

1.  
Eurojustas nustato vidaus taisykles dėl informacijos naudojimo ir konfidencialumo ir dėl neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugos, įskaitant tokios informacijos sukūrimo ir tvarkymo Eurojuste nuostatas.
2.  
Eurojustas nustato vidaus taisykles dėl ES įslaptintos informacijos apsaugos, atitinkančias Tarybos sprendimą 2013/488/ES ( 14 ), kad būtų užtikrintas lygiavertis tokios informacijos apsaugos lygis.

77 straipsnis

Administraciniai tyrimai

Eurojusto administracinės veiklos priežiūrą, atlikdamas tyrimus pagal SESV 228 straipsnį, vykdo Europos ombudsmenas.

78 straipsnis

Atsakomybė, išskyrus atsakomybę už neteisėtą arba neteisingą duomenų tvarkymą

1.  
Eurojusto sutartinei atsakomybei taikoma atitinkamai sutarčiai taikytina teisė.
2.  
Teismas turi kompetenciją priimti sprendimą pagal bet kurią Eurojusto sudarytos sutarties arbitražinę išlygą.
3.  
Deliktinės atsakomybės atveju Eurojustas, laikydamasis valstybių narių įstatymams bendrų bendrųjų principų, neatsižvelgdamas į atsakomybę pagal 46 straipsnį, turi atlyginti bet kokią žalą, padarytą dėl Eurojusto arba jo darbuotojų kaltės jiems vykdant savo pareigas.
4.  
3 dalis taip pat taikoma žalai, padarytai dėl nacionalinio nario, jo pavaduotojo ar padėjėjo kaltės jiems vykdant savo pareigas. Tačiau kai jie veikia vykdydami pagal 8 straipsnį suteiktus įgaliojimus, jų valstybė narė kompensuoja Eurojustui sumas, kurias jis sumokėjo tokiai žalai atlyginti.
5.  
Teismas turi kompetenciją spręsti ginčus dėl 3 dalyje nurodytos žalos atlyginimo.
6.  
Valstybių narių nacionaliniai teismai, kurie turi kompetenciją spręsti ginčus dėl šiame straipsnyje nurodytos Eurojusto atsakomybės, nustatomi vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1215/2012 ( 15 ).
7.  
Asmeninė Eurojusto darbuotojų atsakomybė reglamentuojama jiems taikomomis Pareigūnų tarnybos nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų nuostatomis.

79 straipsnis

Susitarimas dėl būstinės ir veiklos sąlygos

1.  
Eurojusto būstinė yra Hagoje, Nyderlanduose.
2.  
Susitarime dėl būstinės, kurį Eurojustas, gavęs kolegijos patvirtinimą, sudaro su Nyderlandais, nustatomos reikiamos nuostatos dėl įkūrimo ir patalpų Eurojustui suteikimo Nyderlanduose, taip pat Nyderlanduose administracijos direktoriui, kolegijos nariams, Eurojusto darbuotojams ir jų šeimos nariams taikytinos specialiosios taisyklės.

80 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  
Eurojustas, įsteigtas šiuo reglamentu, yra visų Sprendimu 2002/187/TVR įsteigto Eurojusto sudarytų sutarčių, prisiimtų įsipareigojimų ir įgyto turto bendras teisių perėmėjas.
2.  
Kiekvienos valstybės narės pagal Sprendimą 2002/187/TVR deleguoti Eurojusto nacionaliniai nariai, kaip nustatyta tuo sprendimu, perima Eurojusto nacionalinių narių įgaliojimus pagal šio reglamento II skyriaus II skirsnį. Įsigaliojus šiam reglamentui, jų kadencija gali būti vieną kartą pratęsiama pagal šio reglamento 7 straipsnio 5 dalį, nepaisant to, ar anksčiau ji buvo pratęsta.
3.  
Įsigaliojus šiam reglamentui, Eurojusto pirmininkas ir pirmininko pavaduotojai, kaip nustatyta Sprendimu 2002/187/TVR, perima Eurojusto pirmininko ir pirmininko pavaduotojų įgaliojimus pagal šio reglamento 11 straipsnį iki baigsis jų kadencija pagal tą sprendimą. Įsigaliojus šiam reglamentui, pagal 11 straipsnio 4 dalį jie gali būti dar kartą perrinkti, nepaisant to, ar anksčiau buvo perrinkti.
4.  
Vėliausiai pagal Sprendimo 2002/187/TVR 29 straipsnį paskirtas administracijos direktorius perima administracijos direktoriaus vaidmenį, nustatytą šio reglamento 17 straipsnyje, iki baigsis jo kadencija, kaip nustatyta pagal tą sprendimą. Įsigaliojus šiam reglamentui, to administracijos direktoriaus kadencija gali būti pratęsta vieną kartą.
5.  
Šis reglamentas neturi įtakos Sprendimu 2002/187/TVR įsteigto Eurojusto sudarytų susitarimų galiojimui. Visų pirma toliau lieka galioti visi prieš 2019 m. gruodžio 12 d. Eurojusto sudaryti tarptautiniai susitarimai.
6.  
Pagal Sprendimo 2002/187/TVR 35 straipsnį patvirtintų biudžetų įvykdymo patvirtinimo procedūra užbaigiama pagal jo 36 straipsnyje nustatytas taisykles.
7.  
Šiuo reglamentu nedaroma poveikio darbo sutartims, kurios iki šio reglamento įsigaliojimo sudarytos laikantis Sprendimo 2002/187/TVR. Vėliausiai pagal to sprendimo 17 straipsnį paskirtas duomenų apsaugos pareigūnas perima duomenų apsaugos pareigūno vaidmenį pagal šio reglamento 36 straipsnį.

▼M1

8.  

Nukrypstant nuo 23 straipsnio 6 dalies, Eurojustas, operatyvinių asmens duomenų tvarkymo tikslais vykdydamas 4 straipsnio 1 dalies j punkte nurodytas operatyvines funkcijas, gali nustatyti automatizuotą duomenų valdymo ir saugojimo infrastruktūrą (toliau – automatizuota duomenu valdymo ir saugojimo infrastruktūra), kuri nėra bylų valdymo sistemos, nurodytos 23 straipsnyje, dalis.

Automatizuota duomenų valdymo ir saugojimo infrastruktūra turi atitikti aukščiausius kibernetinio saugumo standartus.

Nepaisant Reglamento (ES) 2018/1725 90 straipsnio, Eurojustas konsultuojasi su EDAPP prieš automatizuotos duomenų valdymo ir saugojimo infrastruktūros veikimą. EDAPP pateikia nuomonę per du mėnesius nuo duomenų apsaugos pareigūno pranešimo gavimo.

Trečioje pastraipoje nurodytame duomenų apsaugos pareigūno pranešime pateikiama bent ši informacija:

a) 

bendras numatomų duomenų tvarkymo operacijų aprašymas;

b) 

duomenų subjektų teisėms ir laisvėms kylančių pavojų vertinimas;

c) 

b punkte nurodytiems pavojams pašalinti numatomos priemonės;

d) 

apsaugos ir saugumo priemonės bei mechanizmai, kuriais užtikrinama asmens duomenų apsauga ir įrodoma, kad laikomasi šio reglamento, atsižvelgiant į duomenų subjektų ir kitų susijusių asmenų teises ir teisėtus interesus.

Šiame reglamente ir Reglamente (ES) 2018/1725 nustatytos duomenų apsaugos nuostatos taikomos duomenų tvarkymui naudojant automatizuotą duomenų valdymo ir saugojimo infrastruktūrą tiek, kiek jos nėra tiesiogiai susijusios su bylų valdymo sistemos technine struktūra. Prieigos prie naudojant automatizuotą duomenų tvarkymo ir saugojimo infrastruktūrą saugomų duomenų teisės ir terminai atitinka taikomas taisykles dėl prieigos prie laikinųjų darbo bylų, kuriose saugomi duomenys, ir atitinkamus terminus, visų pirma tuos, kurie išdėstyti šio reglamento 29 straipsnyje.

▼C3

Šioje dalyje numatyta nukrypti leidžianti nuostata taikoma tol, kol lieka galioti bylų valdymo sistema, sudaryta iš laikinųjų darbo bylų ir indekso.

▼M2

9.  
Eurojustas iki 2025 m. gruodžio 1 d. gali toliau naudoti iš laikinųjų darbo bylų ir indekso sudarytą bylų valdymo sistemą, jeigu dar nėra sukurta nauja bylų valdymo sistema.
10.  
Kompetentingos nacionalinės institucijos ir Eurojustas iki pirmos mėnesio, einančio po dvejų metų po šio reglamento 22b straipsnyje nurodyto įgyvendinimo akto įsigaliojimo dienos, dienos gali toliau naudoti kitus komunikacijos kanalus, nei nurodytieji 22a straipsnio 1 dalyje, jeigu 22a straipsnio 1 dalyje nurodytais komunikacijos kanalais jie dar negali naudotis tiesioginiam keitimuisi informacija.
11.  
Kompetentingos nacionalinės institucijos iki pirmos mėnesio, einančio po dvejų metų po šio reglamento 22b straipsnyje nurodyto įgyvendinimo akto įsigaliojimo dienos, dienos informaciją gali toliau teikti kitais nei pusiau automatiniai būdais laikydamosi 22a straipsnio 3 dalies, jeigu dar nėra užtikrinti techniniai reikalavimai.

▼B

81 straipsnis

Pakeitimas ir panaikinimas

1.  

Valstybėms narėms, kurioms privalomas šis reglamentas, nuo 2019 m. gruodžio 12 d. pakeičiamas Sprendimas 2002/187/TVR.

Todėl Sprendimas 2002/187/TVR panaikinamas nuo 2019 m. gruodžio 12 d.

2.  
Valstybėms narėms, kurioms privalomas šis reglamentas, nuorodos į 1 dalyje nurodytus sprendimą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

82 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1.  
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
2.  
Jis taikomas nuo 2019 m. gruodžio 12 d.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.



I PRIEDAS

Eurojusto kompetencijai pagal 3 straipsnio 1 dalį priklausančių nagrinėti sunkių nusikaltimų formų sąrašas:

— 
terorizmas,
— 
organizuotas nusikalstamumas,
— 
prekyba narkotikais,
— 
pinigų plovimo veikla,
— 
nusikaltimai, susiję su branduolinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis,
— 
neteisėtas imigrantų gabenimas,
— 
prekyba žmonėmis,
— 
su motorinėmis transporto priemonėmis susiję nusikaltimai,
— 
nužudymas ir sunkus kūno sužalojimas,
— 
neteisėta prekyba žmogaus organais ir audiniais,
— 
pagrobimas, neteisėtas sulaikymas ir įkaitų grobimas,
— 
rasizmas ir ksenofobija,
— 
plėšimas ir vagystė sunkinančiomis aplinkybėmis,
— 
neteisėta prekyba kultūros objektais, įskaitant antikvarinius objektus ir meno kūrinius,
— 
apgaulė ir sukčiavimas,
— 
nusikaltimai Sąjungos finansiniams interesams,
— 
prekyba vertybiniais popieriais pasinaudojant viešai neatskleista informacija ir manipuliavimas finansų rinkoje,
— 
reketas ir turto prievartavimas,
— 
klastojimas ir gaminių piratavimas,
— 
administracinių dokumentų klastojimas ir prekyba jais,
— 
pinigų ir mokėjimo priemonių klastojimas,
— 
elektroniniai nusikaltimai,
— 
korupcija,
— 
neteisėta prekyba ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis,
— 
neteisėta prekyba nykstančių rūšių gyvūnais,
— 
neteisėta prekyba nykstančių rūšių ir veislių augalais,
— 
nusikaltimai aplinkai, įskaitant taršą iš laivų,
— 
neteisėta prekyba hormoninėmis medžiagomis ir kitomis augimą skatinančiomis medžiagomis,
— 
seksualinė prievarta ir seksualinis išnaudojimas, įskaitant prievartos prieš vaikus medžiagą ir ryšių su vaikais mezgimą seksualiniais tikslais,
— 
genocidas, nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai.



II PRIEDAS

27 STRAIPSNYJE NURODYTŲ ASMENS DUOMENŲ KATEGORIJOS

1. 
a) 

pavardė, mergautinė pavardė, vardas ir bet koks slapyvardis ar išgalvotas vardas;

b) 

gimimo data ir vieta;

c) 

pilietybė;

d) 

lytis;

e) 

atitinkamo asmens gyvenamoji vieta, profesija ir buvimo vieta;

f) 

socialinio draudimo numeris arba kiti oficialūs numeriai, naudojami valstybėse narėse siekiant nustatyti asmenų tapatybę, vairuotojo pažymėjimai, asmens tapatybės dokumentai ir paso duomenys, muitinės ir mokesčių mokėtojo kodai;

g) 

informacija apie juridinius asmenis, jeigu ji apima informaciją, susijusią su asmenimis, kurių tapatybė yra arba gali būti nustatyta ir dėl kurių yra atliekamas teismo tyrimas ar vykdomas baudžiamasis persekiojimas;

h) 

informacija apie sąskaitas bankuose ar kitose finansų įstaigose;

i) 

įtariamų nusikalstamų veikų apibūdinimas ir pobūdis, jų padarymo data, nusikalstamų veikų kategorija ir tyrimo eiga;

j) 

faktinės aplinkybės, rodančios tarptautinį bylos mastą;

k) 

duomenys, susiję su įtariamu dalyvavimu nusikalstamoje organizacijoje;

l) 

telefono numeriai, e. pašto adresai, srauto duomenys ir vietos nustatymo duomenys, taip pat bet kokie susiję duomenys, būtini abonento ar naudotojo tapatybei nustatyti;

m) 

transporto priemonės registracijos duomenys;

▼M1

n) 

DNR profiliai, nustatyti pagal neužkoduotą DNR dalį, nuotraukos ir pirštų atspaudai, o 4 straipsnio 1 dalies j punkte nurodytų nusikaltimų ir susijusių nusikalstamų veikų atveju – vaizdo ir garso įrašai.

▼B

2. 
a) 

pavardė, mergautinė pavardė, vardas ir bet koks slapyvardis ar išgalvotas vardas;

b) 

gimimo data ir vieta;

c) 

pilietybė;

d) 

lytis;

e) 

atitinkamo asmens gyvenamoji vieta, profesija ir buvimo vieta;

▼M1

f) 

su atitinkamu asmeniu susijusių nusikalstamų veikų apibūdinimas ir pobūdis, nusikalstamų veikų padarymo diena ir vieta, nusikalstamų veikų kategorija, tyrimo eiga, o 4 straipsnio 1 dalies j punkte nurodytų nusikaltimų ir susijusių nusikalstamų veikų atveju – informacija, susijusi su nusikalstama veika, įskaitant garso ir vaizdo įrašus, palydovines ir įprastas nuotraukas;

▼B

g) 

socialinio draudimo numeris arba kiti oficialūs numeriai, naudojami valstybių narių siekiant nustatyti asmenų tapatybę, vairuotojo pažymėjimai, asmens tapatybės dokumentai ir paso duomenys, muitinės ir mokesčių mokėtojo kodai;

h) 

informacija apie sąskaitas bankuose ir kitose finansų įstaigose;

i) 

telefono numeriai, e. pašto adresai, srauto duomenys ir vietos nustatymo duomenys, taip pat bet kokie susiję duomenys, būtini abonento ar naudotojo tapatybei nustatyti;

j) 

transporto priemonės registracijos duomenys.

▼M2



III PRIEDAS

a) 

Informacija, skirta įtariamo, apkaltinto, nuteisto ar išteisinto asmens tapatybei nustatyti:

fizinio asmens atveju:

— 
pavardė (-ės);
— 
vardas (-ai);
— 
slapyvardžiai;
— 
gimimo data;
— 
gimimo vieta (miestas ir valstybė);
— 
pilietybė ar pilietybės;
— 
tapatybės nustatymo dokumentas (rūšis ir dokumento numeris);
— 
lytis;
— 
gyvenamoji vieta;

juridinio asmens atveju:

— 
įmonės pavadinimas;
— 
teisinė forma;
— 
pagrindinės buveinės vieta;

tiek fizinio, tiek juridinio asmens atveju:

— 
telefono numeriai;
— 
e. pašto adresai;
— 
informacija apie sąskaitas bankuose ar kitose finansų įstaigose;
b) 

informacija apie teroristinį nusikaltimą:

— 
informacija apie juridinius asmenis, dalyvaujančius rengiant ar vykdant teroristinį nusikaltimą;
— 
teisinė nusikaltimo kvalifikacija pagal nacionalinę teisę;
— 
taikytina sunkaus nusikaltimo forma pagal I priede nurodytą sąrašą;
— 
priklausymas teroristinei grupei;
— 
terorizmo rūšis, pavyzdžiui, džihadistas, separatistas, kairysis ar dešinysis;
— 
trumpa bylos santrauka;
c) 

informacija apie nacionalinį procesą:

— 
tokio proceso statusas;
— 
atsakinga prokuratūra;
— 
bylos numeris;
— 
oficialaus teismo proceso pradžios data;
— 
sąsajos su kitomis aktualiomis bylomis;
d) 

papildoma informacija, skirta įtariamojo tapatybei nustatyti:

— 
pirštų atspaudų duomenys, kurie buvo surinkti pagal nacionalinę teisę baudžiamojo proceso metu;
— 
nuotraukos.


( )  2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose (OL L 130, 2014 5 1, p. 1).

( )  OL L 56, 1968 3 4, p. 1.

( 1 )  2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (OL L 88, 2017 3 31, p. 6).

( 2 )  2022 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/850 dėl tarpvalstybinio elektroninio keitimosi duomenimis teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose srityje kompiuterinės sistemos (sistemos e. CODEX), kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1726 (OL L 150, 2022 6 1, p. 1).

( 3 )  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

( 4 )  2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimas 2008/976/TVR dėl Europos teisminio tinklo (OL L 348, 2008 12 24, p. 130).

( 4 )  2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1624 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 863/2007, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004 ir Tarybos sprendimas 2005/267/EB (OL L 251, 2016 9 16, p. 1).

( 4 )  2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (OL L 328, 2013 12 7, p. 42).

( 4 ) Tarybos reglamentas Nr. 1, nustatantis kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (OL 17, 1958 10 6, p. 385).

( 4 )  1994 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2965/94, įsteigiantis Europos Sąjungos įstaigų vertimo centrą (OL L 314, 1994 12 7, p. 1).

( 4 )  2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

( 4 )  OL L 136, 1999 5 31, p. 15.

( 4 )  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

( 4 )  2013 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas 2013/488/ES dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 274, 2013 10 15, p. 1).

( 4 )  2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012 12 20, p. 1).

Top