Byla C‑305/16

Avon Cosmetics Ltd

prieš

Commissioners for Her Majesty’s Revenue and Customs

(First-tier Tribunal (Tax Chamber) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Pridėtinės vertės mokestis (PVM) – Šeštoji direktyva 77/388/EEB – 11 straipsnio A skirsnio 1 punkto a papunktis – Apmokestinamoji vertė – 17 straipsnis – Teisė į atskaitą – 27 straipsnis – Specialios leidžiančios nukrypti nuostatos – Sprendimas Nr. 89/534/EEB – Prekybos sistema, pagrįsta prekių tiekimu tarpininkaujant asmenims, kurie neprivalo būti apmokestinti – Apmokestinimas pagal prekės atviros rinkos kainą, nustatytą galutiniame prekybos etape – Minėtų asmenų patirtų išlaidų įtraukimas“

Santrauka – 2017 m. gruodžio 14 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

1. Mokesčių teisės aktų suderinimas–Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema–Apmokestinamoji vertė–Nukrypstančios nacionalinės priemonės–Sprendimas 89/534, kuriuo Jungtinei Karalystei leidžiama nukrypti nuo Šeštosios direktyvos 11 straipsnio A skirsnio 1 punkto a papunkčio–Prekybos sistema, pagrįsta prekių tiekimu tarpininkaujant asmenims, kurie neprivalo būti apmokestinti–Tiesioginio pardavimo bendrovės apmokestinamoji vertė, apskaičiuota remiantis galutinio vartojimo etape apskaičiuota atviros rinkos kaina–Leistinumas–Nukrypstanti priemonė, kuria neatsižvelgiama į minėtų perpardavinėtojų sumokėtą mokestį–Poveikio nebuvimas

   (Tarybos direktyvos 1977/388, iš dalies pakeistos Direktyva 2004/7, 11 straipsnio A skirsnio 1 punkto a papunktis, 17 ir 27 straipsniai; Tarybos sprendimas 89/534)

2. Mokesčių teisės aktų suderinimas–Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema–Apmokestinamoji vertė–Nukrypstančios nacionalinės priemonės–Sprendimas 89/534, kuriuo Jungtinei Karalystei leidžiama nukrypti nuo Šeštosios direktyvos 11 straipsnio A skirsnio 1 punkto a papunkčio–Galiojimas–Proporcingumo principo ir mokesčių neutralumo principo pažeidimas–Nebuvimas

   (Tarybos direktyvos 77/388, iš dalies pakeistos Direktyva 2004/7, 11 straipsnio A skirsnio 1 punkto a papunktis ir 27 straipsnio 1 dalis; Tarybos sprendimas 89/534)

3. Mokesčių teisės aktų suderinimas–Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema–Apmokestinamoji vertė–Nukrypstančios nacionalinės priemonės–Valstybės narės pareiga pateikti prašymą dėl nukrypstančios priemonės–Apimtis

   (Tarybos direktyvos 1977/388, iš dalies pakeistos Direktyva 2004/7, 11 straipsnio A skirsnio 1 punkto a papunktis ir 27 straipsnis; Tarybos sprendimas 89/534)

1.  1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas, iš dalies pakeistos 2004 m. sausio 20 d. Tarybos direktyva 2004/7/EB, 17 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad juose nedraudžiama nuo šios direktyvos 11 straipsnio A skirsnio 1 punkto a papunkčio nukrypstanti priemonė, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, kuri leista 1989 m. Tarybos sprendime Nr. 89/534/EEB dėl leidimo Jungtinei Karalystei taikyti nuo Šeštosios direktyvos 11 straipsnio [A skirsnio 1 punkto a papunkčio] nukrypstančią nuostatą tam tikrų neapmokestinamų perpardavėjų vykdomiems tiekimams, remiantis šios direktyvos 27 straipsniu, ir pagal kurią tiesiogiai prekiaujančios bendrovės pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apmokestinamoji vertė yra parduotų prekių atviros rinkos kaina galutiniame vartojimo etape, kai minėtomis prekėmis prekiaujama tarpininkaujant neapmokestinamiems PVM perpardavinėtojams, net jeigu šia nukrypstančia priemone niekaip neatsižvelgiama į pirkimo PVM, susijusį su šių perpardavinėtojų iš minėtos įmonės įsigytomis ekspozicinėmis prekėmis.

   (žr. 43 punktą, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Dėl Sprendimo Nr. 89/534 galiojimo nurodytina, jog, pirma, tam, kad Sąjungos aktas, susijęs su PVM sistema, atitiktų proporcingumo principą, jame įtvirtintos nuostatos turi būti tinkamos ir būtinos juo siekiamiems tikslams pasiekti ir daryti kuo mažiau įtakos Šeštosios direktyvos tikslams ir principams (šiuo klausimu žr. 2000 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Ampafrance ir Sanofi, C‑177/99 et C‑181/99, EU:C:2000:470, 60 punktą ir 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Sudholz, C‑17/01, EU:C:2004:242, 46 punktą).

   Šiuo klausimu pažymėtina, kad Teisingumo Teismas nusprendė, jog „mokesčių vengimo“ sąvoka, kaip ji suprantama pagal Šeštosios direktyvos 27 straipsnio 1 dalį, yra visiškai objektyvus fenomenas ir šioje nuostatoje leidžiama nustatyti priemonę, nukrypstančią nuo tos direktyvos 11 straipsnio A skirsnio 1 dalies a punkte nustatytų pagrindinių taisyklių, net tuo atveju, kai apmokestinamasis asmuo užsiima veikla ne siekdamas mokėti mažesnius mokesčius, bet komerciniais tikslais (šiuo klausimu žr. 1988 m. liepos 12 d. Sprendimo Direct Cosmetics ir Laughtons Photographs, 138/86 ir 139/86, EU:C:1988:383, 21 ir 24 punktus).

   Savaime suprantama, Sprendime Nr. 89/534 niekaip neleidžiama atsižvelgti į sumokėtą pirkimo mokestį, susijusį su ekspozicinėmis prekėmis, kurias įsigijo neapmokestinami perpardavėjai iš tiesiogiai prekiaujančios bendrovės.

   Vis dėlto, kaip matyti iš šio sprendimo 40 ir 41 punktų, atsižvelgus į šį sumokėtą pirkimo PVM apskaičiuojant Sprendimo Nr. 89/534 1 straipsnyje nurodyto tiekimo apmokestinamąją vertę būtų neleistinai nukrypsta nuo Šeštosios direktyvos 17 straipsnio 2 dalies.

   Antra, reikia priminti, kad mokesčių neutralumo principu visų pirma draudžiama PVM srityje skirtingai vertinti panašias prekes ar paslaugas, kurios konkuruoja tarpusavyje (žr. 2011 m. lapkričio 10 d. Sprendimo The Rank Group, C‑259/10 ir C‑260/10, EU:C:2011:719, 32 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

   Šiuo klausimu pažymėtina, kad tai, jog Sprendime Nr. 89/534 neatsižvelgiama į sumokėtą pirkimo mokestį, susijusį su ekspozicinėmis prekėmis, kurias įsigijo neapmokestinami perpardavėjai iš tiesiogiai prekiaujančios bendrovės, kaip antai Avon pagrindinėje byloje, lemia tai, jog šios bendrovės paskirstymo grandinė patiria didesnę PVM naštą nei jos konkurentų produktai. Vis dėlto reikia konstatuoti, kad tai yra tik tokios bendrovės pasirinkimo taikyti tiesioginės prekybos sistemą savo produktams parduoti pasekmė.

   Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad išnagrinėjus pirmąjį klausimą nebuvo nustatyta jokios aplinkybės, kuri galėtų turėti poveikį Sprendimo Nr. 89/534 galiojimui.

   (žr. 44, 46, 48, 49, 52, 53, 56 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

3.  Šeštosios direktyvos 77/388, iš dalies pakeistos Direktyva 2004/7, 27 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jame iš valstybės narės, kuri prašo leisti nukrypti nuo šios direktyvos 11 straipsnio A skirsnio 1 punkto a papunkčio, nereikalaujama, informuoti Komisijos, kad neapmokestinami perpardavėjai moka PVM už iš tiesiogiai prekiaujančios bendrovės įsigytas ekspozicines prekes, skirtas jų ekonominei veiklai, tam, kad į šį sumokėtą mokestį vienaip ar kitaip būtų atsižvelgta taikant tvarką dėl nukrypstančios priemonės.

   (žr. 69 punktą, rezoliucinės dalies 3 punktą)