EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62014CJ0004

Bohez

Byla C‑4/14

Christophe Bohez

prieš

Ingrid Wiertz

(Korkein oikeus prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose — Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 — 1 straipsnio 2 dalis ir 49 straipsnis — Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas — Bylos, kurioms reglamentas netaikomas — Šeimos teisė — Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 — 47 straipsnio 1 dalis — Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su tėvų pareigomis, pripažinimas ir vykdymas — Sprendimas dėl bendravimo teisių, kuriuo nustatyta bauda — Baudos vykdymas“

Santrauka – 2015 m. rugsėjo 9 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

  1. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas – Reglamentas Nr. 44/2001 – Taikymo sritis – Bylos, kurioms reglamentas netaikomas – Fizinių asmenų statusas ir teisnumas bei veiksnumas – Sprendimas, kuriuo nustatyta bauda byloje, kurioje siekiama priversti paisyti bendravimo teisių – Nepatekimas į taikymo sritį – Sprendimas, kuriam taikomas Reglamentas Nr. 2201/2003

    (Tarybos reglamento Nr. 44/2001 1 straipsnio 2 dalies a punktas ir Tarybos reglamentas Nr. 2201/2003)

  2. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas bei vykdymas – Reglamentas Nr. 2201/2003 – Pripažinimas ir vykdymas – Sprendimas, kuriuo nustatyta bauda byloje, kurioje siekiama priversti paisyti bendravimo teisių – Baudos išieškojimas, kuriam galioja ta pati vykdymo tvarka kaip ir sprendimui dėl bendravimo teisių

    (Tarybos reglamento Nr. 2201/2003 28 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnio 1 dalis ir 47 straipsnio 1 dalis)

  3. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas bei vykdymas – Reglamentas Nr. 2201/2003 – Pripažinimas ir vykdymas – Sprendimas, kuriuo nustatyta bauda byloje, kurioje siekiama priversti paisyti bendravimo teisių – Vykdymas – Sąlyga – Dydis, kurį galutinai nustato kilmės valstybės narės teismai

    (Tarybos reglamentas Nr. 2201/2003)

  1.  Reglamento Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 1 straipsnis aiškintinas taip, kad šis reglamentas netaikomas baudos, nustatytos vienoje valstybėje narėje priimtame sprendime dėl globos teisės ir bendravimo teisių, siekiant užtikrinti, kad globos teisės turėtojas paisys šių bendravimo teisių, vykdymui kitoje valstybėje narėje.

    Tokia bauda yra papildoma, palyginti su globos teisės turėtojo prievole bendradarbiauti įgyvendinant bendravimo teises, suteiktas tuo pačiu sprendimu.

    Reglamento Nr. 44/2001 1 straipsnio 2 dalies a punkte aiškiai nurodyta, kad šis reglamentas netaikomas fizinių asmenų statusui, o šis teisės institutas apima tėvų pareigų vykdymą vaiko atžvilgiu.

    Todėl minėta bauda, kurios vykdymo prašoma, yra papildoma priemonė, kuria siekiama užtikrinti teisės, patenkančios ne į Reglamento Nr. 44/2001, o į Reglamento Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą Nr. 1347/2000, taikymo sritį, apsaugą.

    (žr. 35–37, 39, 40 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

  2.  Išieškant kilmės valstybės narės teismo, kuris priėmė sprendimą iš esmės dėl bendravimo teisių, siekdamas užtikrinti veiksmingą šių teisių įgyvendinimą, nustatytą baudą galioja ta pati vykdymo tvarka kaip ir sprendimui dėl bendravimo teisių, kurias užtikrina minėta bauda, šiuo tikslu turinti būti paskelbta vykdytina pagal Reglamente Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiame Reglamentą Nr. 1347/2000, apibrėžtas taisykles.

    Tokia bauda negali būti atskirai laikoma savarankiška prievole, ji turi būti laikoma neatskiriama nuo bendravimo teisių, kurių apsaugą užtikrina. Todėl išieškant minėtą baudą turi galioti ta pati vykdymo tvarka, kaip ir bendravimo teisėms, kurios turi būti užtikrintos, t. y. Reglamento Nr. 2201/2003 28 straipsnio 1 dalyje ir 47 straipsnio 1 dalyje numatytos taisyklės.

    Baudos vykdymo tvarką atsiejus nuo bendravimo teisėms taikytinos tvarkos, siekiant ją susieti su pačia vykdymo procedūra, kurią, remiantis Reglamento Nr. 2201/2003 47 straipsnio 1 dalimi, reglamentuoja vykdymo valstybės narės nacionalinė teisė, šios valstybės teismas galėtų pats patikrinti, ar buvo padarytas bendravimo teisių pažeidimas.

    Tačiau toks bylos aplinkybių tikrinimas, kuris vykdymo valstybės teismo būtų atliktas pagal šios valstybės taisykles ir apimtų vertinimą, prieštarautų Sąjungos teisės aktų leidėjo valiai nustatyti vienodą ir supaprastintą tokių šioje srityje priimtų sprendimų vykdymo tvarką, pagal kurią draudžiamas bet koks vykdymo klausimą sprendžiančios teismo kišimasis į bylos esmę ir kuri pagrįsta pasitikėjimu kilmės valstybės teismu kaip teismu, kuriam suteikta kompetencija priimti sprendimą dėl bendravimo teisių.

    (žr. 49–53 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

  3.  Taikant Reglamentą Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantį Reglamentą Nr. 1347/2000, užsienio teismo sprendimai dėl baudos mokėjimo vykdomi valstybėje narėje, kurioje prašoma juos vykdyti, tik jeigu galutinį sprendimą dėl mokėtinos sumos dydžio priėmė kilmės valstybės narės teismai.

    Jeigu atitinkamoje valstybėje narėje suteiktų bendravimo teisių turėtojas, remdamasis tuo, kad šių teisių nebuvo paisoma, prašytų vykdyti kitoje valstybėje narėje baudą, kurios galutinės sumos kilmės valstybės teismas nenustatė, galutinės sumos nustatymas apimtų bendravimo teisių turėtojo nurodytų pažeidimų patikrinimą. Toks tikrinimas – nepaprastai svarbus vaiko gerovei – apima ne tik vaiko neperdavimo atvejų skaičiaus nustatymą, bet ir šių pažeidimų priežasčių vertinimą. Tik kilmės valstybės teismas, kaip teismas, kompetentingas priimti sprendimą dėl bylos esmės, turi teisę atlikti tokio pobūdžio vertinimą.

    Todėl tokiu atveju asmuo, kurio naudai skirta bauda, turi išnaudoti kilmės valstybėje egzistuojančias procedūrines priemones, kad gautų galutinį baudos dydį patvirtinantį dokumentą.

    (žr. 59–61 punktus, rezoliucinės dalies 3 punktą)

Top