Byla C‑436/13

E.

prieš

B.

(Court of Appeal (England & Wales) (Civil division) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė — Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose — Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 — 8, 12 ir 15 straipsniai — Jurisdikcija su tėvų pareigomis susijusiose bylose — Procesas dėl vaiko, nuolat gyvenančio motinos gyvenamosios vietos valstybėje narėje, globos — Jurisdikcijos prorogacija šio vaiko tėvo gyvenamosios valstybės narės teismo naudai — Apimtis“

Santrauka – 2014 m. spalio 1 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1. Europos Sąjungos teisė – Aiškinimas – Metodai – Pažodinis, sistemingas ir teleologinis aiškinimas

2. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas bei vykdymas – Reglamentas Nr. 2201/2003 – Jurisdikcija su tėvų pareigomis susijusiose bylose – Jurisdikcijos prorogacija – Valstybės narės teismas, į kurį bendru sutarimu kreipėsi tėvų pareigų turėtojai – Šios jurisdikcijos pabaiga paskelbus toje byloje galutinį sprendimą

   (Tarybos reglamento Nr. 2201/2003 8 straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnio 3 dalis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 37 punktą)

2.  Bylose, susijusiose su tėvų pareigomis, turima jurisdikcija, dėl kurios taikyta prorogacija pagal Reglamento Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą Nr. 1347/2000, 12 straipsnio 3 dalį valstybės narės teismo, į kurį bendru sutarimu kreipėsi tėvų pareigų turėtojai, naudai, baigiasi paskelbus šioje byloje galutinį sprendimą.

   Iš šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies ir 12 straipsnio 3 dalies teksto matyti, kad teismų jurisdikcija bylose, susijusiose su tėvų pareigomis, turi būti tikrinama ir nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju, kai byla patenka jų žinion, o tai reiškia, kad išnagrinėjus bylą ji toliau negalioja.

   Be to, jurisdikcija bylose, susijusiose su tėvų pareigomis, nustatoma pirmiausia kuo labiau atsižvelgiant į vaiko interesus.

   Taigi reikia pripažinti, kad, kai teismo žinion byla patenka pagal Reglamento Nr. 2201/2003 12 straipsnio 3 dalį, labiau atsižvelgti į vaiko interesus įmanoma tik kiekvienoje konkrečioje byloje išnagrinėjus klausimą, ar siekiama jurisdikcijos prorogacija atitinka šiuos interesus.

   Galiausiai, kadangi minėto 12 straipsnio 3 dalimi siekiama suteikti pareigų turėtojams galimybę bendru sutarimu, jei tenkinamos kitos sąlygos, kreiptis į teismą, kad šis išnagrinėtų su tėvų pareigomis susijusius klausimus, dėl kurių jis iš esmės neturi jurisdikcijos, negalima preziumuoti, kad toks sutarimas bet kuriuo atveju toliau galioja jau išnagrinėjus iškeltą bylą ir dėl kitų galinčių vėliau kilti klausimų.

   Todėl jurisdikcijos prorogacija pagal Reglamento Nr. 2201/2003 12 straipsnio 3 dalį galioja tik konkrečioje byloje, iškeltoje teisme, dėl kurio jurisdikcijos taikyta prorogacija, ir ši jurisdikcija baigiasi teismo, kuriam priklauso bendroji jurisdikcija pagal šio reglamento 8 straipsnio 1 dalį, naudai, kai byla, kurioje taikyta jurisdikcijos prorogacija, galutinai užbaigiama.

   (žr. 40, 45, 47–50 punktus ir rezoliucinę dalį)

Byla C‑436/13

E.

prieš

B.

(Court of Appeal (England & Wales) (Civil division) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė — Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose — Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 — 8, 12 ir 15 straipsniai — Jurisdikcija su tėvų pareigomis susijusiose bylose — Procesas dėl vaiko, nuolat gyvenančio motinos gyvenamosios vietos valstybėje narėje, globos — Jurisdikcijos prorogacija šio vaiko tėvo gyvenamosios valstybės narės teismo naudai — Apimtis“

Santrauka – 2014 m. spalio 1 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1. Europos Sąjungos teisė — Aiškinimas — Metodai — Pažodinis, sistemingas ir teleologinis aiškinimas

2. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose — Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas bei vykdymas — Reglamentas Nr. 2201/2003 — Jurisdikcija su tėvų pareigomis susijusiose bylose — Jurisdikcijos prorogacija — Valstybės narės teismas, į kurį bendru sutarimu kreipėsi tėvų pareigų turėtojai — Šios jurisdikcijos pabaiga paskelbus toje byloje galutinį sprendimą

   (Tarybos reglamento Nr. 2201/2003 8 straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnio 3 dalis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 37 punktą)

2.  Bylose, susijusiose su tėvų pareigomis, turima jurisdikcija, dėl kurios taikyta prorogacija pagal Reglamento Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą Nr. 1347/2000, 12 straipsnio 3 dalį valstybės narės teismo, į kurį bendru sutarimu kreipėsi tėvų pareigų turėtojai, naudai, baigiasi paskelbus šioje byloje galutinį sprendimą.

   Iš šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies ir 12 straipsnio 3 dalies teksto matyti, kad teismų jurisdikcija bylose, susijusiose su tėvų pareigomis, turi būti tikrinama ir nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju, kai byla patenka jų žinion, o tai reiškia, kad išnagrinėjus bylą ji toliau negalioja.

   Be to, jurisdikcija bylose, susijusiose su tėvų pareigomis, nustatoma pirmiausia kuo labiau atsižvelgiant į vaiko interesus.

   Taigi reikia pripažinti, kad, kai teismo žinion byla patenka pagal Reglamento Nr. 2201/2003 12 straipsnio 3 dalį, labiau atsižvelgti į vaiko interesus įmanoma tik kiekvienoje konkrečioje byloje išnagrinėjus klausimą, ar siekiama jurisdikcijos prorogacija atitinka šiuos interesus.

   Galiausiai, kadangi minėto 12 straipsnio 3 dalimi siekiama suteikti pareigų turėtojams galimybę bendru sutarimu, jei tenkinamos kitos sąlygos, kreiptis į teismą, kad šis išnagrinėtų su tėvų pareigomis susijusius klausimus, dėl kurių jis iš esmės neturi jurisdikcijos, negalima preziumuoti, kad toks sutarimas bet kuriuo atveju toliau galioja jau išnagrinėjus iškeltą bylą ir dėl kitų galinčių vėliau kilti klausimų.

   Todėl jurisdikcijos prorogacija pagal Reglamento Nr. 2201/2003 12 straipsnio 3 dalį galioja tik konkrečioje byloje, iškeltoje teisme, dėl kurio jurisdikcijos taikyta prorogacija, ir ši jurisdikcija baigiasi teismo, kuriam priklauso bendroji jurisdikcija pagal šio reglamento 8 straipsnio 1 dalį, naudai, kai byla, kurioje taikyta jurisdikcijos prorogacija, galutinai užbaigiama.

   (žr. 40, 45, 47–50 punktus ir rezoliucinę dalį)