Byla C-500/10

Ufficio IVA di Piacenza

prieš

Belvedere Costruzioni Srl

(Commissione tributaria centrale, sezione di Bologna prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Apmokestinimas — PVM — ESS 4 straipsnio 3 dalis — Šeštoji direktyva — 2 ir 22 straipsniai — Automatinis bylų trečiosios instancijos mokestinių ginčų teisme nutraukimas“

Sprendimo santrauka

Mokesčių nuostatos — Teisės aktų suderinimas — Apyvartos mokesčiai — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema — Mokesčio išieškojimas — Nacionalinės proceso taisyklės

(ESS 4 straipsnio 3 dalis; Tarybos direktyvos 77/388 2 ir 22 straipsniai)

ESS 4 straipsnio 3 dalis ir Šeštosios direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 2 bei 22 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jais pridėtinės vertės mokesčio srityje nedraudžiama taikyti išimtinės nacionalinės teisės nuostatos, kuria numatytas automatinis bylų trečiosios instancijos mokestinių ginčų teisme nutraukimas, kai šios bylos buvo pradėtos skundu, pateiktu pirmosios instancijos teismui daugiau nei dešimt metų prieš įsigaliojant šiai nuostatai, ir mokesčių administratorius bylą pralaimėjo dviejose pirmosiose instancijose, o dėl minėto automatinio bylų nutraukimo antrosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėja ir panaikinama mokesčio administratoriaus reikalaujama sumokėti skola.

Iš tiesų, visų pirma pareiga užtikrinti veiksmingą Sąjungos nuosavų išteklių surinkimą neturėtų prieštarauti protingo termino sprendimui priimti principo, kuris, remiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa, taikytinas valstybėms narėms, kai jos įgyvendina Sąjungos teisę, ir kurio apsauga taip pat numatyta Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, laikymuisi. Antra, tokia nacionalinės teisės nuostata, leidžianti nutraukti ilgiausiai nagrinėjamas bylas trečiosios instancijos mokestinių ginčų teismuose, reiškia ne bendrą atsisakymą surinkti pridėtinės vertės mokestį už atitinkamą laikotarpį, bet išimtinę nuostatą, kuria siekiama įpareigoti laikytis protingo termino principo. Be to, tokia teisės nuostata dėl konkretaus ir riboto pobūdžio, susijusio su taikymo sąlygomis, nesukuria didelių visų apmokestinamųjų asmenų vertinimo skirtumų, todėl nekelia grėsmės mokesčių neutralumo principui.

(žr. 23, 26–28 punktus ir rezoliucinę dalį)

Byla C-500/10

Ufficio IVA di Piacenza

prieš

Belvedere Costruzioni Srl

(Commissione tributaria centrale, sezione di Bologna prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Apmokestinimas — PVM — ESS 4 straipsnio 3 dalis — Šeštoji direktyva — 2 ir 22 straipsniai — Automatinis bylų trečiosios instancijos mokestinių ginčų teisme nutraukimas“

Sprendimo santrauka

Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Apyvartos mokesčiai – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Mokesčio išieškojimas – Nacionalinės proceso taisyklės

(ESS 4 straipsnio 3 dalis; Tarybos direktyvos 77/388 2 ir 22 straipsniai)

ESS 4 straipsnio 3 dalis ir Šeštosios direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 2 bei 22 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jais pridėtinės vertės mokesčio srityje nedraudžiama taikyti išimtinės nacionalinės teisės nuostatos, kuria numatytas automatinis bylų trečiosios instancijos mokestinių ginčų teisme nutraukimas, kai šios bylos buvo pradėtos skundu, pateiktu pirmosios instancijos teismui daugiau nei dešimt metų prieš įsigaliojant šiai nuostatai, ir mokesčių administratorius bylą pralaimėjo dviejose pirmosiose instancijose, o dėl minėto automatinio bylų nutraukimo antrosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėja ir panaikinama mokesčio administratoriaus reikalaujama sumokėti skola.

Iš tiesų, visų pirma pareiga užtikrinti veiksmingą Sąjungos nuosavų išteklių surinkimą neturėtų prieštarauti protingo termino sprendimui priimti principo, kuris, remiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa, taikytinas valstybėms narėms, kai jos įgyvendina Sąjungos teisę, ir kurio apsauga taip pat numatyta Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, laikymuisi. Antra, tokia nacionalinės teisės nuostata, leidžianti nutraukti ilgiausiai nagrinėjamas bylas trečiosios instancijos mokestinių ginčų teismuose, reiškia ne bendrą atsisakymą surinkti pridėtinės vertės mokestį už atitinkamą laikotarpį, bet išimtinę nuostatą, kuria siekiama įpareigoti laikytis protingo termino principo. Be to, tokia teisės nuostata dėl konkretaus ir riboto pobūdžio, susijusio su taikymo sąlygomis, nesukuria didelių visų apmokestinamųjų asmenų vertinimo skirtumų, todėl nekelia grėsmės mokesčių neutralumo principui.

(žr. 23, 26–28 punktus ir rezoliucinę dalį)