4.3.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 64/37

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2006/7/EB

2006 m. vasario 15 d.

dėl maudyklų vandens kokybės valdymo, panaikinanti Direktyvą 76/160/EEB

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą (1),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (3),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (4), atsižvelgdami į 2005 m. gruodžio 8 d. Taikinimo komiteto patvirtintą bendrą tekstą,

kadangi:

(1)	Remdamasi Komisijos komunikatu dėl tvarios plėtros, Europos Vadovų Taryba išskyrė tikslus, kurie būtų bendromis būsimo vystymosi gairėmis prioritetinėse gamtinių išteklių ir visuomenės sveikatos srityse.

(2)	Vanduo yra retas gamtinis išteklius, kurio kokybė turėtų būti saugoma, ginama, valdoma ir su ja elgiamasi atsižvelgiant į tai. Konkrečiai paviršiniai vandenys yra atsinaujinantys ištekliai, turintys ribotą gebėjimą atsistatyti po neigiamo žmogaus veiklos poveikio.

(3)	Bendrijos aplinkos politika turėtų siekti aukšto apsaugos lygio ir prisidėti prie aplinkos kokybės išsaugojimo, apsaugos ir gerinimo bei žmonių sveikatos apsaugos siekių įgyvendinimo.

(4)

2000 m. gruodžio mėn. Komisija priėmė Europos Parlamentui ir Tarybai skirtą komunikatą dėl naujos maudyklų vandens politikos plėtros ir pradėjo plataus masto visų suinteresuotų ir susijusių šalių konsultacijas. Pagrindinė šių konsultacijų išdava – visuotinė parama rengiant naują direktyvą, kurioje remiamasi naujausiais moksliniais įrodymais ir skiriamas ypatingas dėmesys platesniam visuomenės dalyvavimui.

(5)

2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1600/2002/EB, nustatančiame šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą (5), įsipareigojama užtikrinti aukšto lygio maudyklų vandens apsaugą, tarp kitų veiksmų peržiūrint 1975 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvą 76/160/EEB dėl maudyklų kokybės (6).

(6)

Pagal Sutartį rengdama aplinkos politiką, Bendrija, inter alia, turi atsižvelgti į prieinamus mokslinius ir techninius duomenis. Šioje direktyvoje, įgyvendinant patikimiausius indikatorių parametrus, skirtus numatyti mikrobiologinę grėsmę sveikatai ir siekti aukšto lygio apsaugos, turėtų būti remiamasi moksliniais įrodymais. Be to, turi būti skubiai atliekamos tolesnės epidemiologinės studijos dėl maudantis, ypač gėlame vandenyje, kylančios grėsmės sveikatai.

(7)

Siekiant padidinti išteklių naudingumą ir protingai juos naudoti, ši direktyva turi būti nuodugniai suderinta su kitais Bendrijos teisės aktais dėl vandens, pvz., 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (7), 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (8) ir 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatančia Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (9).

(8)

Suinteresuotiems asmenims turėtų būti išplatinta atitinkama informacija apie planuojamas priemones ir įgyvendinimo pažangą. Kad būtų išvengta pavojaus sveikatai, ypač nuspėjamos trumpalaikės taršos arba išskirtinių situacijų atvejais, visuomenė turi būti tinkamai ir laiku informuojama apie maudyklų vandens kokybės stebėsenos rezultatus ir grėsmės valdymo priemones. Turi būti naudojamos naujos technologijos, leidžiančios veiksmingu ir lyginamuoju būdu informuoti visuomenę apie maudyklų vandenis Bendrijoje.

(9)	Atliekant stebėseną, turi būti taikomi suderinti tyrimų metodai bei praktika. Kad būtų galima atlikti realią maudyklų vandenų klasifikaciją, būtina jų kokybę stebėti ir vertinti ilgesnį laiką.

(10)

Atitikties turėtų būti siekiama atitinkamomis valdymo priemonėmis ir kokybės užtikrinimu, o ne vien tik matavimais bei skaičiavimais. Todėl maudyklų vandenų charakteristikų sistema kaip valdymo priemonių pagrindas yra tinkamas būdas užtikrinti geresnį supratimą apie grėsmę. Tuo pat metu ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas kokybės standartų laikymuisi ir nuosekliam perėjimui nuo Direktyvos 76/160/EEB.

(11)

2005 m. vasario 17 d. Bendrija ratifikavo JTEEK Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvenciją). Todėl į šią direktyvą reikėtų įtraukti nuostatas dėl visuomenės teisės gauti informaciją ir numatyti, kad visuomenė dalyvautų ją įgyvendinant, taip papildant 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką (10) ir 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/35/EB, nustatančią visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas (11).

(12)

Kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. bendrais standartais pagrįstos aukštos maudyklų vandenų kokybės ir aukšto lygio apsaugos visoje Bendrijoje, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(13)	Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (12).

(14)

Nuolatinė Bendrijos maudyklų vandenų politikos svarba tampa akivaizdi kiekvieną maudymosi sezoną, kadangi jos dėka visuomenė apsaugoma nuo atsitiktinės arba nuolatinės taršos Bendrijos maudymosi zonose arba netoli jų. Įsigaliojus Direktyvai 76/160/EEB, bendroji maudyklų vandenų kokybė žymiai pagerėjo. Tačiau ši direktyva atspindi 8-ojo dešimtmečio pradžios žinių ir patirties būklę. Nuo to laiko pasikeitė maudyklų vandenų naudojimo struktūra, taip pat ir mokslo bei technikos žinių būklė. Todėl ta direktyva turi būti panaikinta,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Tikslas ir taikymo sritis

1.   Šioje direktyvoje pateikiamos nuostatos dėl:

a)	maudyklų vandenų kokybės stebėsenos ir jų klasifikavimo;

b)	maudyklų vandenų kokybės valdymo ir

c)	informacijos apie maudyklų vandenų kokybę pateikimo visuomenei.

2.   Šios direktyvos tikslas – išsaugoti, apsaugoti ir pagerinti aplinkos kokybę bei apsaugoti žmonių sveikatą, papildant Direktyvą 2000/60/EB.

3.   Ši direktyva taikoma kiekvienam paviršinių vandenų vienetui, kuriame kompetentinga institucija tikisi daug besimaudančių žmonių ir kuriame ji dar nepaskelbė nuolatinio draudimo maudytis ar nerekomendavo nesimaudyti (toliau – maudyklos vanduo). Ji netaikoma:

a)	plaukimo baseinams ir mineralinių vandenų baseinams;

b)	uždariems vandens telkiniams, kurie yra prižiūrimi arba naudojami terapiniams tikslams;

c)	dirbtinai sukurtiems uždariems vandens telkiniams, atskirtiems nuo paviršinių ir požeminių vandenų.

2 straipsnis

Sąvokos

Šioje direktyvoje vartojamos tokios sąvokos:

1.	Sąvokos „paviršinis vanduo“, „požeminis vanduo“, „vidaus vanduo“, „tarpiniai vandenys“, „pakrančių vanduo“ ir „upės baseinas“ turi tą pačią reikšmę, kaip ir Direktyvoje 2000/60/EB.

2.	Kompetentinga institucija – tai institucija ar institucijos, kurią (-ias) valstybė narė paskyrė norėdama užtikrinti atitikimą šios direktyvos reikalavimams, arba bet kuri kita institucija ar tarnyba, kuriai buvo pavesta ši funkcija.

3.	Nuolatinis – taikant draudimui maudytis ar rekomendacijai nesimaudyti – tai trunkantis mažiausiai vieną ištisą maudymosi sezoną.

4.	Didelis skaičius – taikant besimaudantiems – tai skaičius, kurį kompetentinga institucija laiko dideliu, atsižvelgdama pirmiausia į praeities tendencijas arba turimą infrastruktūrą bei įrenginius, arba į priemones, kurių buvo imtasi maudymuisi skatinti.

5.	Tarša – tai mikrobiologinio užterštumo arba kitų organizmų ar atliekų buvimas, turintis įtakos maudyklos vandens kokybei ir keliantis grėsmę besimaudančių sveikatai, kaip nurodyta 8 ir 9 straipsniuose bei I priedo A skiltyje.

6.	Maudymosi sezonas – tai laikotarpis, kurio metu galima tikėtis didelio besimaudančių skaičiaus.

7.

Valdymo priemonės – tai priemonės, kurių imamasi maudyklos vandens atžvilgiu: a) maudyklos vandens charakteristikos nustatymas ir atnaujinimas; b) stebėsenos kalendoriaus sudarymas; c) maudyklos vandens stebėsena; d) maudyklos vandens kokybės vertinimas; e) maudyklos vandens klasifikavimas; f) taršos, kuri gali turėti įtakos maudyklų vandenims ir pakenkti besimaudančių sveikatai, priežasčių nustatymas ir įvertinimas; g) visuomenės informavimas; h) veiksmai, kuriais siekiama išvengti taršos poveikio besimaudantiems; i) veiksmai taršos grėsmei mažinti.

8.

Trumpalaikė tarša – I priedo A skiltyje nurodytas mikrobiologinis užterštumas, kuris turi aiškiai nustatomas priežastis, paprastai neturėtų daryti įtakos maudyklos vandens kokybei ilgesnį nei maždaug 72 valandų laikotarpį po to, kai pirmą kartą buvo pakenkta maudyklos vandens kokybei, ir kuriam kompetentinga institucija nustatė užterštumo numatymo ir kovos su juo tvarką, kaip nurodyta II priede.

9.	Išskirtinė situacija – tai įtakos maudyklos vandens kokybei turintis įvykis arba įvykių seka tam tikroje vietoje, kurie paprastai pasitaiko vidutiniškai ne dažniau kaip kartą per ketverius metus.

10.	Maudyklų vandenų kokybės duomenų rinkinys – tai duomenys, gauti pagal 3 straipsnį.

11.	Maudyklų vandenų kokybės vertinimas – tai maudyklų vandenų kokybės vertinimo procesas, taikant II priede aprašytą vertinimo metodą.

12.	Melsvadumblių išplitimas – melsvadumblių sankaupa žydėjimo, ištisinės dangos ar putų pavidalu.

13.	Sąvoka „suinteresuota visuomenės grupė“ turi tą pačią reikšmę kaip ir 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvoje 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (13).

II SKYRIUS

MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ IR VALDYMAS

3 straipsnis

Stebėsena

1.   Valstybės narės kasmet identifikuoja visus maudyklų vandenis ir nustato maudymosi sezono trukmę. Pirmąjį kartą jos tai atlieka prieš prasidedant pirmajam maudymosi sezonui po 2008 m. kovo 24 d.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad I priedo A skiltyje pateiktų parametrų stebėsena vyks pagal IV priedo nuostatas.

3.   Stebėsena atliekama toje maudyklos vandens vietoje, kur:

a)	tikimasi daugiausiai besimaudančiųjų arba

b)	pagal maudyklos vandens charakteristiką laukiama didžiausios taršos grėsmės.

4.   Stebėsenos kalendorius sudaromas kiekvienam maudyklos vandeniui atskirai prieš kiekvieno maudymosi sezono pradžią, o pirmą kartą – prieš trečio pilno maudymosi sezono pradžią po to, kai įsigalios ši direktyva. Stebėsena turi įvykti ne vėliau kaip per keturias dienas nuo stebėsenos kalendoriuje nurodytos dienos.

5.   Valstybės narės gali pradėti I priedo A skiltyje pateiktų parametrų stebėseną per pirmą pilną maudymosi sezoną po šios direktyvos įsigaliojimo. Tokiu atveju stebėsena vykdoma taip dažnai, kaip nurodyta IV priede. Tokios stebėsenos rezultatai gali būti naudojami 4 straipsnyje minimam maudyklų vandenų kokybės duomenų rinkiniui sudaryti. Valstybėms narėms pradėjus vykdyti stebėseną pagal šios direktyvos nuostatas, Direktyvos 76/160/EEB priede nurodytų parametrų stebėsena gali būti nutraukta.

6.   Į mėginius, paimtus trumpalaikės taršos atvejais, leidžiama neatsižvelgti. Jie pakeičiami mėginiais, kurie paimami laikantis IV priedo nuostatų.

7.   Išskirtinių situacijų metu 4 dalyje minimas stebėsenos kalendoriaus vykdymas gali būti sustabdytas. Jis atnaujinamas kuo greičiau, pasibaigus išskirtinei situacijai. Nauji mėginiai paimami kuo greičiau, pasibaigus išskirtinei situacijai, tam, kad jais būtų pakeisti dėl susidariusios išskirtinės situacijos nepaimti mėginiai.

8.   Valstybės narės, nurodydamos priežastis, praneša Komisijai apie stebėsenos kalendoriaus vykdymo sustabdymą. Tokį pranešimą jos privalo pateikti ne vėliau kaip kartu su artimiausia metine ataskaita, nurodyta 13 straipsnyje.

9.   Valstybės narės užtikrina, kad maudyklų vandenų kokybės tyrimai vyks taikant I priede nurodytus pamatinius metodus ir laikantis V priede pateiktų taisyklių. Tačiau valstybės narės gali leisti taikyti kitus metodus arba taisykles, jei jos gali įrodyti, kad gauti rezultatai prilygsta tiems, kurie būtų gauti taikant I priede nurodytus metodus ir V priede pateiktas taisykles. Valstybės narės, leidžiančios taikyti tokius lygiaverčius metodus ar taisykles, privalo pateikti Komisijai visą būtiną informaciją apie taikomus metodus ir taisykles bei jų lygiavertiškumą.

4 straipsnis

Maudyklų vandenų kokybės vertinimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad maudyklų vandenų kokybės duomenų rinkiniai sudaromi I priedo A skiltyje nurodytų parametrų stebėsenos pagalba.

2.   Maudyklų vandenų kokybės vertinimas atliekamas:

a)	kiekvienos maudyklos vandenyje;

b)	pasibaigus kiekvienam maudymosi sezonui;

c)	remiantis maudyklų vandenų kokybės duomenimis, surinktais per einamąjį maudymosi sezoną ir tris ankstesnius sezonus, ir

d)	laikantis II priede nustatytos tvarkos.

Tačiau valstybė narė gali nuspręsti įvertinti maudyklos vandens kokybę remdamasi tik maudyklų vandenų kokybės duomenimis, kurie buvo surinkti per ankstesnius tris maudymosi sezonus. Tokiu atveju ji turi iš anksto apie tai pranešti Komisijai. Jei vėliau ji nusprendžia sugrįžti prie vertinimo pagal keturis maudymosi sezonus, ji taip pat privalo apie tai pranešti Komisijai. Valstybės narės negali keisti taikomo vertinimo laikotarpio dažniau kaip kartą per penkerius metus.

3.   Duomenų apie maudyklos vandenį, naudojamų maudyklos vandens kokybei įvertinti, rinkinį visada sudaro ne mažiau kaip 16 mėginių, o ypatingomis IV priedo 2 dalyje išvardytomis aplinkybėmis – 12 mėginių.

4.   Tačiau jei:

—	patenkinamas 3 dalyje išdėstytas reikalavimas arba

—	vertinimui skirtų maudyklos vandens duomenų rinkinys sudaro ne mažiau kaip 8 mėginius, kai maudyklos vandens maudymosi sezonas neviršija 8 savaičių,

maudyklos vandens kokybė gali būti vertinama remiantis maudyklos vandens kokybės duomenimis, kurie susiję su mažiau nei keturiais maudymosi sezonais, jei:

a)	maudyklos vanduo neseniai identifikuotas;

b)	įvyko pokyčių, kurie galėtų paveikti maudyklos vandens klasifikaciją pagal 5 straipsnio nuostatas, todėl tokiu atveju vertinimas turi būti atliekamas remiantis maudyklos vandens kokybės duomenų rinkiniu, kurį sudarytų vien tik mėginių, surinktų įvykus pokyčiams, tyrimų rezultatai, arba

c)

maudyklos vanduo jau buvo įvertintas pagal Direktyvos 76/160/EEB reikalavimus, todėl tokiu atveju turi būti naudojami pagal tą direktyvą surinkti lygiaverčiai duomenys, o šiuo tikslu Direktyvos 76/160/EEB priedo 2 ir 3 parametrai turi būti laikomi lygiaverčiais šios direktyvos I priedo A skilties 2 ir 1 parametrams.

5.   Valstybės narės gali padalyti ar sujungti esamus maudyklų vandenis į grupes, atsižvelgdamos į maudyklų vandenų kokybės vertinimus. Jos gali sujungti esamus maudyklų vandenis į grupes tik tuo atveju, jei:

a)	maudyklų vandenys ribojasi vieni su kitais;

b)	jų įvertinimai pagal 2 ir 3 dalių bei 4 dalies c punkto nuostatas pastaruosius ketverius metus buvo panašūs, ir

c)	šių maudyklų vandenų charakteristikos byloja apie bendrus grėsmių veiksnius arba jų nebuvimą.

5 straipsnis

Maudyklų vandenų klasifikacija ir kokybės būklė

1.   Įvertinusios maudyklos vandens kokybę pagal 4 straipsnio nuostatas, valstybės narės, remdamosi II priede išdėstytais kriterijais, turi klasifikuoti maudyklos vandenį kaip:

a)

„prastą“;

b)	„patenkinamą“;

c)	„gerą“ arba

d)

„puikų“.

2.   Pirmoji klasifikacija pagal šios direktyvos reikalavimus turi būti atlikta iki 2015 m. maudymosi sezono pabaigos.

3.   Valstybės narės privalo užtikrinti, kad iki 2015 m. maudymosi sezono pabaigos visi maudyklų vandenys bus bent „patenkinami“. Jos turi imtis realių ir proporcingų priemonių, kurias jos laiko tinkamomis, siekdamos padidinti „puikiais“ ar „gerais“ laikomų maudyklų vandenų skaičių.

4.   Tačiau, nepaisant 3 dalyje nurodyto bendro reikalavimo, maudyklų vandenys laikinai gali būti klasifikuojami kaip „prasti“ ir vis tiek atitikti šios direktyvos nuostatas. Tokiais atvejais valstybės narės privalo užtikrinti, kad bus įvykdytos šios sąlygos:

a)

kiekvienos maudyklos vandeniui, kuris klasifikuojamas kaip „prastas“, nuo kito maudymosi sezono, prasidedančio po klasifikacijos, taikomos šios priemonės: i) atitinkamos valdymo priemonės, įskaitant draudimą maudytis ar rekomendaciją nesimaudyti, bandant apsaugoti besimaudančius nuo taršos poveikio; ii) pagrindų ir priežasčių, dėl kurių nepavyko pasiekti „patenkinamos“ kokybės būklės, nustatymas; iii) atitinkamos priemonės, kad būtų užkirstas kelias taršai, ji būtų sumažinta ar pašalintos taršos priežastys, ir iv) 12 straipsnyje numatyta tvarka visuomenės įspėjimas aiškiu ir paprastu įspėjamuoju ženklu ir jos informavimas apie taršos priežastis bei apie priemones, kurių imtasi, remiantis maudyklos vandens charakteristika;

b)

jei maudyklos vanduo penkerius metus iš eilės klasifikuojamas kaip „prastas“, būtina paskelbti nuolatinį draudimą maudytis arba nuolatinę rekomendaciją nesimaudyti. Tačiau, jei valstybė narė mano, kad pasiekti „patenkinamą“ kokybę būtų neįmanoma ar neproporcingai brangu, ji gali paskelbti nuolatinį draudimą maudytis arba nuolatinę rekomendaciją nesimaudyti ir nepasibaigus penkerių metų laikotarpiui.

6 straipsnis

Maudyklų vandenų charakteristikos

1.   Valstybės narės užtikrina, kad maudyklų vandenų charakteristikos būtų nustatomos pagal III priedo reikalavimus. Kiekviena maudyklos vandens charakteristika gali būti skirta tik vienai maudyklai arba kelioms besiribojančioms maudykloms. Pirmą kartą maudyklų vandenų charakteristikos sudaromos iki 2011 m. kovo 24 d.

2.   Maudyklų vandenų charakteristikos turi būti peržiūrimos ir atnaujinamos, kaip numatyta III priede.

3.   Sudarant, peržiūrint ir atnaujinant maudyklų vandenų charakteristikas, būtina atitinkamai pasinaudoti šiai direktyvai aktualiais duomenimis, kurie buvo gauti atlikus stebėseną ir vertinimą pagal Direktyvos 2000/60/EB reikalavimus.

7 straipsnis

Valdymo priemonės, susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms

Valstybės narės užtikrina, kad išaiškėjus netikėtoms situacijoms, kurios neigiamai veikia arba pagrįstai galėtų neigiamai paveikti maudyklos vandens kokybę ir besimaudančių sveikatą, bus laiku ir tinkamai panaudotos valdymo priemonės. Tokioms priemonėms priskiriamas visuomenės informavimas ir, jei būtina, laikinas draudimas maudytis.

8 straipsnis

Melsvadumblių grėsmė

1.   Kai maudyklos vandens charakteristika rodo melsvadumblių išplitimo galimybes, atliekama atitinkama stebėsena, kad būtų laiku nustatytos sveikatai keliamos grėsmės.

2.   Išplitus melsvadumbliams ir nustačius arba preziumuojant sveikatai keliamą grėsmę, kad būtų išvengta pavojingo poveikio, būtina nedelsiant imtis atitinkamų priemonių, taip pat informuoti visuomenę.

9 straipsnis

Kiti parametrai

1.   Jei maudyklos vandens charakteristika rodo didžiųjų dumblių ir (arba) jūrinio fitoplanktono išplitimo tendenciją, atliekami tyrimai jo priimtinumui bei sveikatai keliamai grėsmei nustatyti ir imamasi atitinkamų valdymo priemonių, tarp jų – visuomenės informavimo.

2.   Būtina vizualiai patikrinti, ar maudyklos vandenyje nėra taršos dervų likučiais, stiklu, plastiku, guma ar kitomis atliekomis. Nustačius tokią taršą, imamasi atitinkamų valdymo priemonių, tarp jų, jei būtina, – visuomenės informavimo.

10 straipsnis

Bendradarbiavimas tarpvalstybinių vandenų srityje

Tais atvejais, kai upės baseinas daro poveikį kelių valstybių maudyklų vandenų kokybei, susijusios valstybės narės privalo atitinkamai bendradarbiauti įgyvendindamos šią direktyvą, taip pat ir keistis tam tikra informacija bei imtis bendrų veiksmų kontroliuoti minėtą poveikį.

III SKYRIUS

KEITIMASIS INFORMACIJA

11 straipsnis

Visuomenės dalyvavimas

Valstybės narės skatina visuomenę dalyvauti įgyvendinant šią direktyvą ir sudaro suinteresuotai visuomenės daliai galimybių:

—	sužinoti, kaip dalyvauti bei

—	teikti pasiūlymų, pastabų ar skundų.

Tai visų pirma taikytina 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nustatant, peržiūrint ir atnaujinant maudyklų vandenų sąrašą. Kompetentingos institucijos atitinkamai atsižvelgia į visą gautą informaciją.

12 straipsnis

Visuomenei teikiama informacija

1.   Valstybės narės užtikrina, kad maudymosi sezono metu bus aktyviai skleidžiama ir netoli kiekvieno maudyklos vandens lengvai pasiekiamoje vietoje nedelsiant skelbiama tokia informacija:

a)	esama maudyklos vandens klasifikacija ir bet koks šiame straipsnyje numatytas draudimas maudytis arba rekomendacija nesimaudyti, nurodyti aiškiu ir paprastu ženklu arba simboliu;

b)	bendrojo pobūdžio maudyklos vandens aprašymas ne techniniais terminais, grindžiamas pagal III priedą sudaryta maudyklos vandens charakteristika;

c)

tuo atveju, jei maudyklos vanduo tapo trumpalaikės taršos objektu: — pranešimas apie tai, kad maudyklos vanduo tapo trumpalaikės taršos objektu, — dienų, kai dėl tokios taršos buvo draudžiama ar nerekomenduojama maudytis, skaičius per praėjusį maudymosi sezoną ir — įspėjimas, jei tokia tarša galima arba jau įvykusi;

d)	išskirtinių situacijų metu – informacija apie jų pobūdį ir numatomą trukmę;

e)	jei draudžiama arba nerekomenduojama maudytis – informacinis pranešimas visuomenei nurodant priežastis;

f)	paskelbus nuolatinį draudimą maudytis arba nuolatinę rekomendaciją nesimaudyti, pranešimas apie tai, kad tam tikra teritorija nebelaikoma maudyklos vandeniu, nurodant to priežastis, ir

g)	nuoroda į išsamesnės informacijos šaltinius pagal 2 dalį.

2.   Valstybės narės naudojasi atitinkamomis komunikacijos priemonėmis bei technologijomis, taip pat ir internetu, kad galėtų keliomis kalbomis aktyviai ir greitai paskelbti 1 dalyje minimą informaciją apie maudyklų vandenis, o prireikus ir šią informaciją:

a)	maudyklų vandenų sąrašą;

b)	visų maudyklų vandenų klasifikaciją per pastaruosius trejus metus bei jų charakteristiką, įskaitant ir stebėsenos, atliktos pagal šios direktyvos nuostatas po paskutinės klasifikacijos, rezultatus;

c)	jei maudyklos vanduo buvo klasifikuojamas kaip „prastas“, – informaciją apie taršos priežastis ir priemones, kurių buvo imtasi siekiant apsaugoti besimaudančius nuo taršos poveikio ir pašalinti jos priežastis, kaip nurodyta 5 straipsnio 4 dalyje, ir

d)

jei maudyklos vanduo tapo trumpalaikės taršos objektu, – bendrojo pobūdžio informaciją apie: — sąlygas, kurios galėjo sukelti trumpalaikę taršą, — tokios taršos tikimybę ir galimą trukmę, — taršos priežastis ir priemones, kurių buvo imtasi siekiant apsaugoti besimaudančius nuo taršos poveikio ir pašalinti jos priežastis.

Sąrašas, nurodytas a punkte, skelbiamas kiekvienais metais prieš prasidedant maudymosi sezonui. Stebėsenos rezultatai, nurodyti b punkte, pabaigus analizę pateikiami internete.

3.   Prasidėjus penktajam maudymosi sezonui po 2008 m. kovo 24 d., 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija turi būti platinama vos ją gavus.

4.   Kai tik įmanoma, valstybės narės ir Komisija privalo, naudodamosi georeferencine technologija, išplatinti informaciją visuomenei ir pateikti ją aiškiai bei sklandžiai, naudojant ženklus ir simbolius.

13 straipsnis

Pranešimai

1.   Kiekvieną maudymosi sezoną valstybės narės pateikia Komisijai kiekvienos maudyklos vandens stebėsenos rezultatus ir maudyklos vandens kokybės vertinimą bei svarbių valdymo priemonių, kurių buvo imtasi, aprašymą. Šią informaciją apie praėjusį maudymosi sezoną valstybės narės pateikia kasmet iki gruodžio 31 d. Informacija pradedama teikti atlikus pirmąjį maudyklos vandens kokybės vertinimą pagal 4 straipsnį.

2.   Valstybės narės kasmet, prieš maudymosi sezono pradžią, informuoja Komisiją apie visus identifikuotus maudyklų vandenis, taip pat nurodydamos visų pasikeitimų, lyginant su praėjusiais metais, priežastis. Pirmą kartą tai atliekama prasidėjus pirmajam maudymosi sezonui po 2008 m. kovo 24 d.

3.   Prasidėjus maudyklos vandens stebėsenai pagal šios direktyvos nuostatas, 1 dalyje nurodytos metinės ataskaitos ir toliau turi būti siunčiamos Komisijai pagal Direktyvos 76/160/EEB nuostatas, kol bus galima atlikti pirmąjį vertinimą vadovaujantis šia direktyva. Per šį laikotarpį metinėje ataskaitoje leidžiama neatsižvelgti į Direktyvos 76/160/EEB priede nurodytą 1 parametrą, o Direktyvos 76/160/EEB priede nurodyti 2 ir 3 parametrai turi būti laikomi lygiaverčiais šios direktyvos I priedo A skiltyje pateikiamiems 2 ir 1 parametrams.

4.   Komisija skelbia metinę apibendrintą ataskaitą apie Bendrijos maudyklų vandenų kokybę, įskaitant maudyklų vandenų klasifikaciją, atitiktį šios direktyvos nuostatoms ir reikšmingas valdymo priemones, kurių buvo imtasi. Komisija paskelbia šią ataskaitą kiekvienais metais iki balandžio 30 d., taip pat ir internete. Rengdama ataskaitą, Komisija, jei tik įmanoma, turi pagal susijusius Bendrijos teisės aktus, visų pirma pagal Direktyvą 2000/60/EB, kuo geriau pasinaudoti duomenų surinkimo, vertinimo ir pateikimo sistemomis.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14 straipsnis

Ataskaita ir peržiūra

1.   Iki 2008 m. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą. Ataskaitoje visų pirma nagrinėjami:

a)	atitinkamo Europos epidemiologinės tyrimo, kurią Komisija atliko bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, rezultatai;

b)	kita mokslinė, analitinė ir epidemiologinė raida, svarbi maudyklų kokybės parametrams, įskaitant virusų atžvilgiu, ir

c)	Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos.

2.   Valstybės narės iki 2014 metų pabaigos pateikia Komisijai rašytines pastabas dėl minėtos ataskaitos, įskaitant dėl poreikio atlikti bet kokį tolesnį tyrimą ar įvertinimą, kuris gali būti reikalingas siekiant padėti Komisijai peržiūrėti šią direktyvą pagal 3 dalį.

3.   Atsižvelgdama į ataskaitą, valstybių narių rašytines pastabas ir į išplėstinį poveikio vertinimą bei turėdama omenyje įgyvendinant šią direktyvą įgytą patirtį, Komisija ne vėliau kaip 2020 m. peržiūri šią direktyvą, visų pirma atkreipdama dėmesį į maudyklų vandenų kokybės rodiklius, įskaitant klausimą, ar reikėtų palaipsniui pašalinti klasifikavimą „patenkinamas“ arba pakeisti taikomus standartus, ir, jei reikia, Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka pateikia atitinkamus pasiūlymus dėl teisės aktų.

15 straipsnis

Techniniai pritaikymai ir įgyvendinimo priemonės

1.   16 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nusprendžiama:

a)	konkrečiau apibrėžti EN/ISO standartą dėl mikrobiologinių metodų lygiavertiškumo taikant 3 straipsnio 9 dalį;

b)	nustatyti išsamias 8 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 dalies a punkto ir 12 straipsnio 4 dalies įgyvendinimo taisykles;

c)	atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą, pritaikyti analizės metodus I priede nurodytiems parametrams;

d)	priderinti V priedą prie mokslo ir technikos pažangos;

e)	nustatyti gaires dėl bendrojo pavienių mėginių vertinimo metodo.

2.   Komisija iki 2010 m. kovo 24 d. pateikia priemonių, kurių pagal 1 dalies b punktą reikia imtis dėl 12 straipsnio 1 dalies a punkto, projektą. Prieš tai atlikdama ji konsultuojasi su valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų bei susijusių turizmo ir vartotojų organizacijų atstovais ir kitomis suinteresuotomis šalimis. Priėmusi atitinkamas taisykles, Komisija skelbia jas internete.

16 straipsnis

Komitetas

1.   Komisijai padeda komitetas.

2.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.   Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

17 straipsnis

Panaikinimas

1.   Nuo 2014 m. gruodžio 31 d. panaikinama Direktyva 76/160/EEB. Atsižvelgiant į 2 dalį, šis panaikinimas neturi pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo terminais, numatytais naikinamoje direktyvoje.

2.   Ši direktyva, pakeičianti Direktyvą 76/160/EEB, bus pradėta taikyti iš karto po to, kai valstybė narė imsis visų būtinų teisinių, administracinių ir praktinių priemonių, kad šią direktyvą atitiktų.

3.   Nuorodos į naikinamą Direktyvą 76/160/EEB laikomos nuorodomis į šią direktyvą.

18 straipsnis

Įgyvendinimas

1.   Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2008 m. kovo 24 d., įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinių teisės nuostatų tekstus.

19 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

20 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

---

(1)  OL C 45 E, 2003 2 25, p. 127.

(2)  OL C 220, 2003 9 16, p. 39.

(3)  OL C 244, 2003 10 10, p. 31.

(4)  2003 m. spalio 21 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 82 E, 2004 4 1, p. 115), 2004 m. gruodžio 20 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 111 E, 2005 5 11, p. 1) ir 2005 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimas.

(5)  OL L 242, 2002 9 10, p. 1.

(6)  OL L 31, 1976 2 5, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 807/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 36).

(7)  OL L 135, 1991 5 30, p. 40. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(8)  OL L 375, 1991 12 31, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

(9)  OL L 327, 2000 12 22, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 2455/2001/EB (OL L 331, 2001 12 15, p. 1).

(10)  OL L 41, 2003 2 14, p. 26.

(11)  OL L 156, 2003 6 25, p. 17.

(12)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(13)  OL L 175, 1985 7 5, p. 40. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/35/EB (OL L 156, 2003 6 25, p. 17).

---

---

---

---

---

---