28.10.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 325/60

(1)

Komisijai pateiktame prašyme, kurį Komisijos generalinis sekretoriatas įregistravo 2004 m. kovo 24 d., Italijos Vyriausybė prašo leidimo sudaryti sutartį su Šveicarija, kurioje būtų numatytos nuostatos, kurioms daroma išimtis iš Direktyvos 77/388/EEB 2 straipsnio 1 dalies.

(2)

To prašoma dėl dviejų priežasčių: pirma, nuo 2003 m. sausio 1 d. ėmus apmokestinti PVM rinkliavas už naudojimąsi Gran San Bernardo tuneliu, parduodant daugkartinius sezoninius bilietus susidarė konkurenciją iškraipanti situacija. Antra, dalijant pajamas, kad būtų apskaičiuotas PVM, proporcingai fizinei šalių sienos demarkacijai, atsiranda didelių administravimo išlaidų, nes pajamos yra apskaičiuojamos ir paskirstomos remiantis ekonominiais kriterijais, padalijant tunelio valdymo ir eksploatavimo išlaidas. Šios išlaidos apima ne tik paties tunelio, bet ir automagistralės, jungiančios tunelį Italijos teritorijoje su Italijos kelių tinklu, administravimo išlaidas.

(3)

Nuo 2003 m. sausio 1 d. Italijos tunelio operatorius taiko ir renka PVM nuo rinkliavų už naudojimąsi Gran San Bernardo tuneliu. Tačiau Šveicarija rinkliavoms netaiko PVM ar kito panašaus mokesčio. Remiantis 1958 m. Italijos ir Šveicarijos konvencija, sudaryta prieš įvedant bendrą PVM sistemą, Šveicarija negali būti įpareigota taikyti ir rinkti Italijos PVM nuo rinkliavų už naudojimąsi Gran San Bernardo tuneliu. Todėl vien tik Italijos operatoriaus renkamų rinkliavų apmokestinimas sąlygojo vartotojų išlaidų skirtumą ir iškreiptos konkurencijos situaciją parduodant sezoninius bilietus. Vartotojai gali pirkti daugkartinius sezoninius bilietus bet kurioje tunelio pusėje ir juos perka toje pusėje, kurioje jie yra pigesni, t. y. Šveicarijoje.

(4)

Tunelis kerta tarptautinę sieną ir jį valdo bendra Italijos ir Šveicarijos įmonė bei dvi vykdančiosios bendrovės, esančios abiejose šalyse. Remiantis teritoriniu principu, Italijos operatorius privalo PVM taikyti tik Italijos teritorijoje esančios tunelio atkarpos atžvilgiu. Tačiau, remiantis 1963 m. operatorių sudaryta teisiškai įpareigojančia ir iki šiol taikoma sutartimi, iš rinkliavų gautos pajamos nėra dalijamos proporcingai pagal fizinę šalių sienos demarkaciją, bet turi būti dalijamos remiantis ekonominiais kriterijais atsižvelgiant į tunelio valdymo ir eksploatavimo išlaidų pasiskirstymą. Prie tunelio valdymo ir eksploatavimo išlaidų taip pat priskiriamos automagistralės dalies, kuria patenkama į tunelį, valdymo ir administravimo išlaidos. Tai reiškia, kad tiksli remiantis šiais kriterijais padalytų ir paskirstytų pajamų suma gali būti nustatyta tik a posteriori. Apskaičiuojant PVM, ta nustatyta suma turi būti padalinta taikant teritorinį principą, paskirstant tos automagistralės dalies, kuria patenkama į tunelį, valdymo ir eksploatavimo išlaidas. Toks ex post PVM skaičiavimas ir rinkimas yra sudėtingas ir sąlygojantis dideles administravimo išlaidas. Tokia procedūra neatitinka vartojimo mokesčių sistemos principo, kad PVM turi būti taikomas ir surenkamas iš karto.

(5)

Šioje situacijoje vienintelė tinkama išeitis – netaikyti PVM rinkliavoms už naudojimąsi Gran San Bernardo tuneliu. Tokia išimtis gerokai supaprastintų bendros Italijos ir Šveicarijos įmonės ir jos dviejų vykdančiųjų įmonių veiklą.

(6)

Tačiau prašoma išimtis turės įtakos Bendrijų nuosaviems ištekliams, atsirandantiems iš PVM, dėl to yra būtina numatyti kompensacines priemones,