EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62013CA0556

Byla C-556/13: 2015 m. kovo 26 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Lietuva) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) – UAB „Litaksa“/„BTA Insurance Company“ SE (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas — Direktyva 90/232/EEB — 2 straipsnis — Draudimo įmokos dydžio diferencijavimas atsižvelgiant į transporto priemonės naudojimo teritoriją)

OL C 171, 2015 5 26, p. 4–5 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

26.5.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 171/4


2015 m. kovo 26 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Lietuva) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) – UAB „Litaksa“/„BTA Insurance Company“ SE

(Byla C-556/13) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas - Direktyva 90/232/EEB - 2 straipsnis - Draudimo įmokos dydžio diferencijavimas atsižvelgiant į transporto priemonės naudojimo teritoriją))

(2015/C 171/05)

Proceso kalba: lietuvių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: UAB „Litaksa“

Atsakovė: „BTA Insurance Company“ SE

Rezoliucinė dalis

1990 m. gegužės 14 d. Trečiosios Tarybos direktyvos 90/232/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo, iš dalies pakeistos 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/14/EB, 2 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad „vienkartinės įmokos“ sąvokos, kaip ji suprantama pagal šį straipsnį, neatitinka draudimo įmoka, kurios dydis priklauso nuo to, ar apdrausta transporto priemonė bus naudojama tik valstybės narės, kurioje yra jos įprastinė buvimo vieta, teritorijoje, ar visoje Europos Sąjungos teritorijoje.


(1)  OL C 24, 2014 1 25.


Top