EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62012CN0520
Case C-520/12 P: Appeal brought on 16 November 2012 by Diadikasia Symvouloi Epicheiriseon AE against the order of the General Court (Fourth Chamber) delivered on 13 September 2012 in Case T-369/11: Diadikasia Symvouloi Epicheiriseon AE v European Commission, Delegation of the European Union to Turkey, Central Finance & Contracts Unit (CFCU)
Byla C-520/12: 2012 m. lapkričio 16 d. Diadikasia Symvouloi Epicheiriseon AE pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. rugsėjo 13 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-369/11 Diadikasia Symvouloi Epicheiriseon AE prieš Europos Komisiją, Europos Sąjungos delegaciją Turkijoje, Central Finance & Contracts Unit (CFCU)
Byla C-520/12: 2012 m. lapkričio 16 d. Diadikasia Symvouloi Epicheiriseon AE pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. rugsėjo 13 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-369/11 Diadikasia Symvouloi Epicheiriseon AE prieš Europos Komisiją, Europos Sąjungos delegaciją Turkijoje, Central Finance & Contracts Unit (CFCU)
OL C 26, 2013 1 26, p. 35–35
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
|
26.1.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 26/35 |
2012 m. lapkričio 16 d.Diadikasia Symvouloi Epicheiriseon AE pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. rugsėjo 13 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-369/11 Diadikasia Symvouloi Epicheiriseon AE prieš Europos Komisiją, Europos Sąjungos delegaciją Turkijoje, Central Finance & Contracts Unit (CFCU)
(Byla C-520/12)
2013/C 26/66
Proceso kalba: anglų
Šalys
Apeliantė: Diadikasia Symvouloi Epicheiriseon AE, atstovaujama Δικηγόρος A. Krystallidis
Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Europos Sąjungos delegacija Turkijoje, Central Finance & Contracts Unit (CFCU)
Apeliantės reikalavimai
Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:
|
— |
panaikinti skundžiamą nutartį, |
|
— |
pripažinti jos ieškinį Bendrajame Teisme priimtinu, |
|
— |
išnagrinėti bylą iš esmės ir atlyginti nuostolius, kuriuos apeliantė patyrė dėl neteisėto 2011 m. balandžio 5 d. atsakovės sprendimo, kurį priėmė Europos Sąjungos delegacija Turkijoje ir 2011 m. balandžio 6 d. gavo apeliantė, atšaukti sprendimą sudaryti sutartį „Europos ir Turkijos verslo centrų tinklo išplėtimas į Sivas, Antakya, Batman ir Van — Europe Aid/128621/D/SER/TR“ su konsorciumu „DIADIKASIA BUSINESS CONSULTANTS SA (GR) — WYG INTERNATIONAL LTD (UK) — DELEEUW INTERNATIONAL LTD (TR) — CYBERPARK (TR)“ dėl tariamai klaidingos pateiktos informacijos, atsižvelgiant į horizontalius apeliantės interesus nagrinėjamoje byloje. |
|
— |
Įpareigoti Komisiją apmokėti visas bylinėjimosi pirmojoje ir apeliacinėje instancijose išlaidas. |
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Pirmuoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą taikydamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 263 straipsnį, nes nesuprato, kad šiame straipsnyje minėtas terminas „institucija“ reiškia ne tik Europos Sąjungos institucijas, bet ir ES tarnautojus, nes jie lygiai tai pat atsakingi už nuostolių, kuriuos asmenys patyrė dėl ES veiksmais padarytos žalos, atlyginimą.
Antruoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas pažeidė pareigą motyvuoti, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) 6 straipsnį (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) ir 13 straipsnį (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę) kaip Sąjungos teisės principus, nes atmetė apeliantės ieškinį kaip nepriimtiną, neatsižvelgęs į jos pastabas dėl atsakovės pateikto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo ir darydamas nuorodą į atitinkamą teismų praktiką dėl ES pareigūnų padarytų nuostolių (sprendimai 9/69, 4/69 ir 60/81) bei į SESV 263 straipsnio aiškinimą pagal minėtą teismų praktiką. Be to, nutartyje neatsakyta į apeliantės argumentus dėl atsakovės padarytų reikšmingų pagrindinių Europos teisės principų — teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių ir teisės būti išklausytam — ir Europos geros administracinės elgsenos kodekso 4 straipsnio pažeidimų.
Trečiuoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai pristatė ir iškraipė apeliantės pirmojoje instancijoje pateiktą įrodymą, nes nusprendė, kad „tik CFCU turėjo perkančiosios organizacijos statusą <…> priimti sprendimą sudaryti nagrinėjamą sutartį <…>, o Komisijos kompetencija buvo tik nustatyti, ar ES finansavimo sąlygos buvo įvykdytos“, remiantis apeliantės teismui pateiktais dokumentais, kurie faktiškai įrodo, kad CFCU veikia kontroliuojamas Europos Komisijos, neviršydamas jos nustatytų kompetencijos ribų. Todėl skundžiamoje nutartyje padarytos išvados yra klaidingos ir iškraipo Bendrojo Teismo turimus įrodymus.