26.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 26/25

1.

Ar įsisteigimo laisvės, nediskriminavimo ir konkurencijos apsaugos principais, kurie numatyti SESV 49 ir paskesniuose straipsniuose, draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos reikiamą kvalifikaciją turinčiam ir atitinkamai profesinei asociacijai priklausančiam vaistininkui, kuris neturi išdėstymo plane numatytos vaistinės, neleidžiama jo turimoje parafarmacinių produktų parduotuvėje užsiimti ir vaistų, kurie išduodami pateikiant „ricetta bianca“ (baltos spalvos receptas), t. y. kurių nekompensuoja Nacionalinė sveikatos tarnyba ir kurių visas įsigijimo išlaidas padengia pirkėjas, mažmeniniu platinimu, šiame sektoriuje taip pat nustatant draudimą prekiauti tam tikrų kategorijų farmaciniais produktais bei komercinių bendrovių, kurios gali būti įsteigtos nacionalinėje teritorijoje, skaičių?

2.

Ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jame nustatytas principas be apribojimų taikomas ir vaistininko profesijai ir kad su šia profesija susijęs viešasis interesas nepateisina vienokios tvarkos taikymo vaistininkams, turintiems parafarmacinių produktų parduotuves, ir kitokios — vaistinių savininkams tiek, kiek tai susiję su 1 punkte nurodytų vaistų pardavimu?

3.

Ar [SESV] 102 straipsnis ir 106 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinami taip, kad piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi draudimas be apribojimų taikomas vaistininko profesijai, kai vaistininkas, turintis tradicinę vaistinę, kurioje prekiaujama vaistais pagal su Nacionaline sveikatos tarnyba sudarytą sutartį, atsiduria palankesnėje padėtyje dėl parafarmacinių produktų parduotuvių savininkams taikomo draudimo prekiauti C kategorijos vaistais, ir tai nėra pateisinama neginčijamomis vaistininko profesijos ypatybėmis, susijusiomis su viešuoju interesu apsaugoti žmonių sveikatą?